2022-01-26 Nr. AB-3961-3-61-3-00021-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-308-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00021-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, CPVA) 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. IT03 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų 9 926 Eur suma nuo projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-0006 „Raseinių m. centrinės dalies patrauklumo didinimas (rekonstruojant Vilniaus g. ir modernizuojant vietos bendruomenei svarbias viešąsias erdves“ (toliau – ir Projektas) tinkamų finansuoti išlaidų sumos, kuri yra 39 704 Eur, bei pasiūlyta Administracijai grąžinti išmokėtų lėšų dalį, t. y. 9 926 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo įvykdytas supaprastintas mažos vertės pirkimas, kuris turėjo būti vykdomas pagal pačios perkančiosios organizacijos pasitvirtintas supaprastintų pirkimų taisykles, todėl Agentūra, susipažinusi su Viešųjų pirkimo tarnybos (toliau – ir VPT) 2018 m. sausio 17 d. išvada Nr. 4S-87 (toliau – ir Išvada), įvertinusi joje nurodytą informaciją ir aplinkybes, neturėjo pareigos besąlygiškai ją vadovautis. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-865 ir 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-1141 patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 49.2 punkte buvo nustatyta, jog perkančioji organizacija apie mažos vertės pirkimus gali neskelbti, jei rinkoje yra žinomi tiekėjai, kurie gali atlikti ar pateikti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Skelbiama tik tada, jei rinkoje nežinomi reikalingi prekių, paslaugų ar darbų tiekėjai. Nors Agentūra Sprendime teigė, kad pareiškėjo sprendimas vykdyti neskelbiamą apklausą, kreipiantis tik į konkrečius pasirinktus tiekėjus, yra nepagrįstas, tačiau sprendimas vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, kviečiant konkrečius, perkančiosios organizacijos pasirinktus tiekėjus, atitiko galiojusio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) reikalavimus. Perkančioji organizacija savo nuožiūra (subjektyviai) renkasi, kokius tiekėjus kviesti į pirkimą (pvz., kai perkama naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas, ypatingos skubos atvejais, perkant mokymo paslaugas, muziejų eksponatus ir k.t.). Pareiškėjas pabrėžė, jog vykdyto neskelbiamo pirkimo atveju buvo gauti 3 pasiūlymai, pretenzijų ir atmestų pasiūlymų nebuvo.

3. Agentūros argumentai dėl nesudarytų sąlygų tiekėjų konkurencijai ir neužtikrinamo racionalaus lėšų panaudojimo yra visiškai nepagrįsti, nes pagal VPT skelbiamą statistiką vykdant neskelbiamą pirkimą buvo gautas panašus pasiūlymų skaičius, kaip ir vykdant atvirus viešuosius pirkimus. Be to, CPVA, įvykdžiusi pirkimo duomenų paskesnę patikrą, jam pritarė, t. y. nurodė, jog pirkimas atliktas tinkamai, pastabų nebuvo. Tai reiškia, kad buvo įvertintos pasiūlymų kainos, kurios atitiko suplanuotą pirkimo biudžetą, nei vienas pasiūlymas nebuvo atmestas dėl per didelės kainos, taigi lėšos buvo panaudotos racionaliai.

4. Pareiškėjo nuomone, CPVA veiksmai priimant Sprendimą dėl 2017 m. atlikto viešojo pirkimo, po 2018 m. gautos VPT išvados, nesuderinami su gero administravimo principu.

5. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas skunde nepateikė jokių pagrįstų ir motyvuotų teisinių argumentų, nei vieno įrodymo ar įrodymų, kurie leistų spręsti, kad Sprendimu taikoma finansinė korekcija nepagrįsta ar nemotyvuota. VPT, kaip viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, institucija, Išvadoje įvertino pareiškėjo atliktus viešuosius pirkimus 2015–2017 m. ir nustatė VPĮ pažeidimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su Išvadoje pateiktais sprendimais, galėjo juos skųsti teismui, tačiau to nepadarė, todėl, atsakovo manymu, šiam klausimui spręsti jau suėjo skundo pateikimo terminas.

7. Agentūros įsitikinimu, perkančiosios organizacijos sprendimu vykdyti pirkimo procedūras (neskelbiamą apklausą, kreipiantis tik į konkrečius pasirinktus tiekėjus, eliminuojant kitus potencialius rinkos dalyvius) nebuvo sudarytos vienodos prielaidos tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, tai turėjo įtakos pirkimo rezultatams (dirbtinai nesudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai, o nesant tiekėjų varžymosi, neužtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas). Todėl VPT Išvada savo faktinėmis aplinkybėmis aktuali ir tiesiogiai susijusi su pirkimu, ypač tuo aspektu, kad Išvadoje pateikti teisės normų išaiškinimai dėl atitikties VPĮ nuostatoms. Išvadoje pateikti išaiškinimai ne tik nepaneigiamai egzistavo Agentūros pažeidimų tyrimo metu, bet ir joje įvertinta perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumas VPĮ kontekste, kurių pareiškėjas neginčijo. Be to, pretenzijų nepateikimas nereiškia, kad pirkimas yra teisėtas.

8. Agentūra pažeidimo tyrimo metu, priimdama Sprendimą, akcentavo skirtingas VPT ir Agentūros deleguotas kompetencijos sritis, savo poziciją grindė atsižvelgdama būtent į teismų suformuotus ir pateiktus teisės normų išaiškinimus dėl atitikties VPĮ nuostatoms, pateikė Sprendime teisiškai pagrįstus argumentus, pagrindžiančius nustatytų VPĮ nuostatų pažeidimus pagal galiojančias teisės aktų normas ir formuojamą teismų praktiką. Todėl Agentūra priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kad dėl pareiškėjo pasirinktos Pirkimo vykdymo procedūros, potencialūs suinteresuoti tiekėjai buvo diskriminuojami, jiems nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose (dirbtinai nesudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai), ir tokiu būdu buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nepasiektas 2 dalyje įtvirtintas tikslas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, o pareiškėjo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

9. Agentūros Sprendime aiškiai, nuosekliai, detaliai ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti Pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs ir teisiškai pagrįsti argumentai dėl konstatuotų VPĮ pažeidimų, todėl Sprendimas (administracinis aktas) yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka visus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus. Dėl pareiškėjo veiksmų ir priimtų sprendimų pirkimo vykdymo procedūros reikšmingais aspektais neatitiko viešųjų pirkimų teisės reikalavimų, o Agentūra pateikė Sprendime teisiškai pagrįstus argumentus, pagrindžiančius nustatytų VPĮ nuostatų pažeidimus. Todėl, nagrinėjamos situacijos atveju, pareiškėjo atlikti veiksmai nėra vertintini kaip formalus pažeidimas, ir, pripažinus, kad pažeidimas nėra laikytinas formaliu taikant finansinę korekciją, jos dydis Sprendime nustatytas atsižvelgiant į aptartą teisės aktų reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką finansinės korekcijos taikymo bylose. Agentūra neviršijo jai priskirtos kompetencijos, priėmė Sprendimą, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir tinkamai vykdydama jai priskirtas funkcijas, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, negali būti naikinamas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo Administracijos skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis finansuojamą Projektą, atliko supaprastintą mažos vertės pirkimą apklausos būdu „Viešosios erdvės sutvarkymo Prabaudos parke, Vilniaus g. 2 Raseiniuose darbų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – ir CVP IS). Kvietimai 3 tiekėjams per CVP IS išsiųsti 2017 m. birželio 12, Pirkimo Nr. 315165. Projekto vykdytojas su Pirkime laimėjusiu tiekėju UAB „Vigatas“ 2017 m. birželio 16 d. sudarė Rangos sutartį Nr. SR-333 (toliau – ir Sutartis), kurios vertė tenkanti Projektui įgyvendinti – 39 704,00 Eur. Kilus įtarimams, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, kviečiant tik konkrečius žinomus, pareiškėjo pasirinktus tiekėjus, galbūt pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes nesudarė sąlygų suinteresuotiems tiekėjams dalyvauti Pirkime, Agentūra 2020 m. lapkričio 18 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT03 ir pradėjo jo tyrimą. Agentūra, atlikusi tyrimą, įvertinusi surinktus įrodymus, 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas, vykdyto Pirkimo metu pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) 6 straipsnio, VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei 2 dalies nuostatas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo. Agentūra, nustačiusi pažeidimą, pritaikė 25 proc. finansinę korekciją, kuri taikoma visoms prašytoms / prašomoms apmokėti išlaidoms pagal Pirkimų sutartis nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti Sutarties vertės. Sprendimo priėmimo dieną Sutarties vertė buvo – 39 704 Eur, pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė – 9 926 Eur.

12. Teismas nurodė, jog pareiškėjas turi diskrecijos teisę ir galimybę numatyti atvejus, kada neskelbiant apie pirkimą būtų atliekami mažos vertės pirkimai pagal jo pačio nustatytas Taisykles, tačiau VPĮ principai reiškia, kad pareiškėjas privalo imperatyviai laikytis skaidrumo principo, privalo iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti ir atitinkamai paskelbti, kokie tie konkretūs atvejai yra, kai apie mažos vertės pirkimą nebus skelbiama. Tokiu būdu rinkos dalyviai, susipažinę su Taisyklėse nustatytomis nuostatomis, pagal kurias vykdomi supaprastinti pirkimai, turi iš anksto žinoti aiškius bei konkrečius atvejus, kuomet apie mažos vertės pirkimą nebus skelbiama. Tuo tarpu Taisyklėse įtvirtinta nuostata – „kad perkančioji organizacija apie mažos vertės pirkimus gali neskelbti, jei rinkoje yra žinomi tiekėjai, kurie gali atlikti ar pateikti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Skelbiame tik tada, jei rinkoje nežinome mums reikalingų prekių, paslaugų ar darbų tiekėjų“ – negali būti laikoma aiškia ir nedviprasmiška, visiems vienodai suprantama nuostata, nes jos turinys sudaro neribotas sąlygas pareiškėjui subjektyviai spręsti yra rinkoje žinomų ar nežinomų tiekėjų, o tai neatitinka skaidrumo principo, nesukuria konkurencijos sąlygų.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nepaskelbimas apie Pirkimą galėjo turėti įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime. Pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, privalėjo užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją, kuri numatyta VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, t. y. vykdant pirkimą laikytis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų – tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo, kuriais užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Todėl tik nuoseklus ir tikslus pirkimo sąlygų reikalavimų laikymasis ir vienodas jų nuostatų traktavimas visų be išimties tiekėjų atžvilgiu gali užtikrinti paskelbto konkurso skaidrumą ir galimybę objektyviai nustatyti konkurso laimėtoją.

14. VPT turėjo teisę vertinti pareiškėjo atliktus viešuosius pirkimus ir nustatyti VPĮ pažeidimus. VPT atliko pareiškėjo 2015–2017 m. vykdytų viešųjų pirkimų vertinimą, surašė Išvadą, konstatuodama, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnyje numatytus principus. Tačiau pareiškėjas, nesutikdamas su Išvadoje pateiktais vertinimais ar padarytais sprendimais, galėjo kreiptis į teismą, bet to nedarė. Teismo vertinimu, VPT Išvadoje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo sprendimas vykdyti pirkimo procedūras kreipiantis tik į konkrečius pasirinktus tiekėjus, eliminuojant kitus potencialius rinkos dalyvius, nesudarė vienodos prielaidos tiekėjams dalyvauti Pirkimo procedūrose. Tai turėjo įtakos Pirkimo rezultatams, nes dirbtinai nesudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai, o nesant tiekėjų varžymosi, neužtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas. VPT išvadoje pateiktas VPĮ nuostatų teisinis įvertinimas buvo tik vienas iš pagrindų, vienas iš įrodymų, Agentūrai, kilus įtarimams, Pirkimą atrinkti pakartotiniam vertinimui, tačiau Pirkimo vertinimą Agentūra atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas, savo kompetencijos srityje, o priimdama Sprendimą, vadovavosi objektyviais duomenimis, kitais surinktais įrodymais, Sprendimą pagrindė VPĮ normomis, kurios taikytinos Pirkimui. Agentūra pagrįstai konstatavo, kad dėl pareiškėjo pasirinktos Pirkimo vykdymo procedūros potencialūs suinteresuoti tiekėjai buvo diskriminuojami, jiems nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, t. y. dirbtinai nesudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai, ir tokiu būdu pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, skaidrumo principai, nepasiektas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas tikslas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo. Todėl, jei pirkimas yra atliktas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, tai tokio pažeidimo egzistavimas objektyviai nepriklauso nuo pirkimo patikros kiekio ir bet kuriuo momentu ne tik kad gali, bet privalo būti ištirtas ir nustatytas. Taigi, akivaizdu, kad objektyviai egzistuojant pažeidimui, pareiškėjas negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad pažeidimas nebus nustatytas, kad dėl nustatyto pažeidimo jam nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos.

15. Pareiškėjo veiksmai, priimti sprendimai dėl Pirkimo vykdymo procedūros neatitiko VPĮ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jie negali būti vertinami kaip formalūs pažeidimai, todėl turi būti taikoma finansinė korekcija, jos dydis (9 926 Eur) pagrįstai nustatytas atsižvelgus į teisės aktų reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką.

16. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas sprendė, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

III. 17. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas teigia, jog teismas netinkamai taikė VAĮ, VPĮ 3 straipsnio 1 dalies bei 32 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovas Sprendimą grindė Išvada, jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ nuostatas, atsakovas tyrimo metu nenustatė, todėl Administracija nesutinka su teismo nurodytu argumentu, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, visapusiškai atliko tyrimą, nustatė reikšmingus tyrimui faktus, tinkamai taikė teisės normas. Pareiškėjo manymu, nors Išvada yra pakankamas pagrindas ir įrodymas, patvirtinantis viešųjų pirkimų pažeidimus, būtina įvertinti jos įrodomąją galią. Išvadoje buvo nurodyta, kad Taisyklės prieštarauja VPĮ 3 ir 92 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatoms, tačiau VPT neturi teisės konstatuoti, ar administracinis aktas prieštarauja įstatymams ar Vyriausybės nutarimams. Kadangi atsakovas be Išvados daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo pažeidimus, nepateikė, tai Išvados negalima laikyti pakankamu įrodymu, kuriuo gali būti grindžiamas Sprendimas. Pareiškėjui neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas teigė, kad Išvada nebuvo skundžiama teismui. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Išvados dalies panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1989-815/2018 bylą nutraukė, konstatuodamas, kad Išvada pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Taigi pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės bei išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms, skundžiamas sprendimas grindžiamas ne visapusišku byloje esančių įrodymų visumos vertinimu, neatsižvelgiant į įrodymų pakankamumo ir įrodomosios galios kriterijus.

19. Viešojo pirkimo būdo pasirinkimas šiame konkrečiame pirkime negali būti vertinamas kaip tiekėjų konkurenciją ribojantis bei skaidrumo principo pažeidimas, nes įstatymų leidėjas numato atvejus, kai perkančioji organizacija turi teisę neskelbti apie kiekvieną supaprastintą pirkimą (VPĮ 92 str.); pirkimas, neskelbiant apklausos, kreipiantis tik į konkrečius pasirinktus tiekėjus, teismų praktikoje nevertinamas kaip VPĮ nuostatų pažeidimas. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus, tačiau teismas jų neįvertino.

20. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai įvertino, kad Išvadoje pateiktas VPĮ nuostatų teisinis įvertinimas buvo tik pagrindas (aplinkybė) Pirkimą atrinkti pakartotiniam vertinimui, kad Pirkimo vertinimą CPVA atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas, deleguotos kompetencijos srityje. CPVA, priimdama Sprendimą, vadovavosi tik objektyviais duomenimis, Sprendime nurodytomis VPĮ normomis bei teismų praktika.

22. Atsakovas pažymi, kad jis niekada nekvestionavo Taisyklėse įtvirtintos nuostatos, kuomet perkančioji organizacija gali neskelbti apie mažos vertės pirkimus, teisėtumo. Pirkimo pažeidimo tyrimo metu ne dėl Taisyklėse įtvirtintos nuostatos teisėtumo, o dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų (vykdyti neskelbiamą apklausą, kreipiantis tik į konkrečius pasirinktus tiekėjus), ir buvo pagrįstas pagrindas vertinti perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teisėtumą VPĮ 3 straipsnio aspektu. Pareiškėjas nepateikė nei vieno teisinio argumento, kuris pateisintų, kad Pirkimo vykdymo metu buvo sudarytos vienodos sąlygos tiekėjams dalyvauti Pirkime, kurios atitiko veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos sąlygas bei skaidrumo principą. Įvertinus teismų praktiką, VPĮ normas bei tai, kad nepaskelbimas apie Pirkimą galėjo turėti įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Šią išvadą CPVA Sprendime pagrindė suformuota kasacinio teismo pozicija dėl perkančiųjų organizacijų bendros pareigos užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją

23. Agentūra pagrįstai sprendė, jog dėl perkančiosios organizacijos pasirinktos Pirkimo vykdymo procedūros, potencialūs suinteresuoti tiekėjai buvo diskriminuojami, jiems nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose (dirbtinai nesudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai), ir tokiu būdu buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai bei nepasiektas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas tikslas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo.

24. Sprendime aiškiai, nuosekliai, detaliai ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti Pirkimo dokumentai, viešojo Pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs ir teisiškai pagrįsti argumentai dėl konstatuotų VPĮ pažeidimų, todėl Sprendimas (administracinis aktas) yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka visus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT03 teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Bylos duomenimis, pareiškėjas, įgyvendindamas 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis finansuojamą Projektą, atliko supaprastintą mažos vertės pirkimą apklausos būdu „Viešosios erdvės sutvarkymo Prabaudos parke, Vilniaus g. 2 Raseiniuose darbų pirkimas“ per CVP IS. Kvietimai 3 tiekėjams per CVP IS išsiųsti 2017 m. birželio 12 d., Pirkimo Nr. 315165. Projekto vykdytojas su Pirkime laimėjusiu tiekėju UAB „Vigatas“ 2017 m. birželio 16 d. sudarė Rangos sutartį Nr. SR-333, kurios vertė tenkanti Projektui įgyvendinti – 39 704,00 Eur.

5.1. Agentūra, pagal 2020 m. lapkričio 18 d. užregistruotą įtarimą apie pažeidimo Nr. IT03 atlikusi tyrimą, ginčijamu Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė Reglamento 6 straipsnio ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei 2 dalies nuostatas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, ir vadovaudamasi atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių bei PAFT nuostatomis, nustatė 25 proc. finansinę korekciją, sudarančią 9 926 Eur nuo Projektui tinkamos finansuoti Sutarties vertės – 39 704 Eur.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, be kita ko, konstatavęs, kad pareiškėjas turi diskrecijos teisę numatyti atvejus, kada, neskelbiant apie pirkimą, būtų atliekami mažos vertės pirkimai pagal jo paties nustatytas Taisykles, tačiau VPĮ principai reiškia, kad pareiškėjas privalo imperatyviai laikytis skaidrumo principo, t. y. privalo iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti ir atitinkamai paskelbti, kokie tie konkretūs atvejai yra, kai apie mažos vertės pirkimą nebus skelbiama; rinkos dalyviai, susipažinę su Taisyklių nuostatomis, pagal kurias vykdomi supaprastinti pirkimai, turi iš anksto žinoti, aiškius bei konkrečius atvejus, kuomet apie mažos vertės pirkimą nebus skelbiama; pareiškėjo Taisyklėse įtvirtinta nuostata: „kad perkančioji organizacija apie mažos vertės pirkimus gali neskelbti, jei rinkoje yra žinomi tiekėjai, kurie gali atlikti ar pateikti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Skelbiame tik tada, jei rinkoje nežinome mums reikalingų prekių, paslaugų ar darbų tiekėjų“ negali būti laikoma aiškia ir nedviprasmiška, visiems vienodai suprantama nuostata, nes jos turinys sudaro neribotas sąlygas pareiškėjui subjektyviai spręsti yra rinkoje žinomų ar nežinomų tiekėjų, o tai neatitinka skaidrumo principo, nesukuria konkurencijos sąlygų.

28. Nesutinkamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kuris nesutikimą su šio sprendimu grindžia, be kita ko, argumentais dėl jo išvadų, susijusių dėl Taisyklių, patvirtintų galiojančiu administraciniu sprendimu, nuostatų prieštaravimo VPĮ principams, nepagrįstumu.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą aptartais (šios nutarties 28 p.) apeliacinio skundo aspektais, nors ir netapačiais argumentais, sutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl teismo išvadų nepagrįstumo: dalis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (ginčui reikšminga 2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija su pakeitimas, galiojusiais nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) nuostatų – viešojo pirkimo principai, perkančiosios organizacijos statusas, ginčų nagrinėjimo tvarka ir kt. – yra universalūs ir taikomi, kiek tai leidžiama pagal VPĮ, ir IV skyriuje reglamentuojamiems supaprastintiems (nacionaliniai) viešiesiems pirkimams, kurių procedūroms taikoma paprastesnė tvarka.

30. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį (rationae materia kriterijus), inter alia tiek dėl tarptautinių ir supaprastintų, tiek dėl klasikinio ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų visų procedūrų nuostatų. Šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo konkurso turiningieji tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje, taigi apgintas viešasis interesas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytą praktiką).

31. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (toliau – ir viešųjų pirkimų principai). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

32. Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimas Arnold André, C-434/02, Rink. 2004, p. 11825). Šie visuotinai pripažįstami imperatyvai paprastai reiškia viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvių – perkančiosios organizacijos ar subjekto, viešuosiuose pirkimuose priimančio visuotinai privalomojo elgesio taisykles (pavyzdžiui, įstatymo leidėjo ar viešojo administravimo subjekto) – pozityviąją arba aktyviąją (lygiateisiškumo principas) ir negatyviąją arba pasyviąją (nediskriminavimo principas) pareigas, t. y. pareigas imtis veiksmų bei vengti tokių priemonių, kurie galėtų suponuoti nelygiateisišką santykių dalyvių padėtį arba vienus subjektus diskriminuoti kitų subjektų atžvilgiu.

33. Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija, ir suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Viešumas pirmiausia sietinas su viešojo pirkimo paskelbimu. Viešas paskelbimas suponuoja tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija visiems tiekėjams sudarys vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje (galimybių viešumą) jiems suteikiant galimybę pateikti savo pasiūlymus. Skaidrumo principas viešojo pirkimo paskelbimo kontekste suponuoja ir tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija tiekėjams suteiks lygias galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. nustatys objektyvius bei nediskriminuojančius viešojo pirkimo konkurso kriterijus.

34. Tačiau supaprastintų pirkimų srityje, kur viešasis pirkimas įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui, jį vykdant apklausos būdu, galimas ir apie jį neskelbiant, skaidrumo principas reiškia (ir lemia) perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumą (prognozuotumą), supaprastintų pirkimų srityje – ir perkančiosios organizacijos pareigą pagal VPĮ paskelbti supaprastintų pirkimų taisykles, pagal kurias bus rengiamos pirkimo sąlygos ir vykdomi pirkimai. Dėl to supaprastintų pirkimų taisyklės turi būti ne tik žinomos tiekėjams, bet jos turi būti ir suprantamos bei aiškios.

35. VPĮ 92 straipsnio, reglamentuojančio supaprastintų pirkimų ypatumus, 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka privalo paskelbti apie kiekvieną supaprastintą pirkimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. VPĮ 92 straipsnio 2 dalis nustato, kad perkančioji organizacija apie supaprastintą pirkimą gali neskelbti, jeigu yra bent viena iš šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse nurodytų sąlygų, iš jų – kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais (VPĮ 92 str. 3 d. 4 p.).

36. Įgyvendindamas, be kita ko, ir VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatą, Raseinių savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-865 patvirtino Raseinių rajono savivaldybės administracijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, kurių IX skyriaus „Tiekėjų apklausa ir supaprastintų pirkimų ypatumai“ 49.2 papunktyje nustatyta: „Perkančioji organizacija apie mažos vertės pirkimus gali neskelbti, jei rinkoje yra žinomi Tiekėjai, kurie gali atlikti ar pateikti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Skelbiame tik tada, jei rinkoje nežinome mums reikalingu prekių, paslaugų ar darbų Tiekėjų. Informacija apie pradedamą pirkimą, nustatytą laimėtoją ir ketinimą sudaryti pirkimo sutartį bei sutarties kainą (3 priedas) skelbiama savo tinklalapyje 1 (vieną) kartą per mėnesį.“.

37. Nors teisėjų kolegija iš esmės sutinka, kad šios Taisyklių nuostatos lingvistinė išraiška nėra nepriekaištinga, kadangi, dėl panaudotų žodžių (rinka, yra / nėra žinomi teikėjai), kurių turinys nėra paaiškinamas, nėra itin tiksli ir aiški, visgi tai savaime nagrinėjamu atveju nėra pagrindas konstatuoti aptartų imperatyvų (šios nutarties 31 p.) pažeidimo: Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje ne kartą pabrėžtas turinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus. Jo esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir pirkimo sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus (šiuo aspektu žr., pvz., 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2021 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-318/2021 ir kt.).

38. Retrospektyviai vertinant, ar nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos veiksmai atitinka teisės normų ir pirkimo sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus, apeliacinės instancijos teismo manymu toks vertinimas galėtų būti atliekamas per viešojo pirkimo procedūros metu galiojusių pavyzdinių nuostatų, skirtų, manytina, tinkamam suprastintų pirkimų sureguliavimui, prizmę: viena iš Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų – teikti metodinę pagalbą, rengti rekomendacijas ir gaires šio įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, mokyti perkančiąsias organizacijas ir organizuoti jų mokymą, neatlygintinai konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus šio įstatymo taikymo klausimais (ginčo metu galiojusi VPĮ 95 str. 1 d. 4 p. nuostata; iki tol – VPĮ 82 str. 1 d. 4 p. analogiška nuostata). Teismų praktikoje tokios rekomendacijos, gairės naudojamas kaip papildomas teisės šaltinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013), o nagrinėjant tokį ginčą, koks kilo nagrinėjamoje byloje, jo (tokio teisės šaltinio) svarba yra dar didesnė, kadangi turėtų atspindėti tam tikrą reguliavimo standartą, kurio buvo laikomasi tam tikru laikotarpiu praeityje.

39. Realizuojant minėtą funkciją, susijusią su metodinės pagalbos teikimu, VPT direktoriaus 2008 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1S-91 buvo patvirtintos Perkančiųjų organizacijų supaprastintų viešųjų pirkimų pavyzdines taisyklės (toliau – ir Pavyzdinės taisyklės), kurių nuostatos, galiojusios ginčo teisių santykių metu, be kita ko, nustatė: Perkančioji organizacija skelbia apie kiekvieną supaprastintą pirkimą, išskyrus Taisyklėse nustatytus, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio nuostatas, atvejus (Pavyzdinių taisyklių 12 p.); supaprastinti pirkimai atliekami šiais būdais: supaprastinto atviro konkurso, supaprastinto riboto konkurso, supaprastintų skelbiamų derybų, apklausos, supaprastinto projekto konkurso (Pavyzdinių taisyklių 84–84.5 p.); pirkimas supaprastinto atviro, supaprastinto riboto konkurso ar supaprastintų skelbiamų derybų būdu gali būti atliktas visais atvejais, tinkamai apie jį paskelbus (Pavyzdinių taisyklių 85 p.).

40. Pavyzdinių taisyklių XIV skyriuje „Apklausa“, be kita ko, nustatyta: apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas Pavyzdinėse taisyklėse nustatytais atvejais ir kai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą apie supaprastintą pirkimą neprivaloma skelbti /Perkančioji organizacija, atsižvelgusi į savo veiklos specifiką ir vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio nuostatomis, šiame punkte gali nustatyti, kokias paslaugas pirks apklausos būdu./, kurie (atvejai) Pavyzdinėse taisyklėse nurodyti 107.1–107.5 punktuose, iš jų – ir kai perkant prekes, paslaugas ar darbus, atliekamas mažos vertės pirkimas esant bent vienai iš šių sąlygų: /Šios sąlygos yra rekomenduojamos, o perkančioji organizacija gali numatyti kitokias sąlygas, kai apie mažos vertės pirkimą neskelbiama./: būtina skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų; sudaromos prekių ar paslaugų pirkimo sutarties vertė neviršija 14 500 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio); darbų pirkimo sutarties vertė 43 500 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio); esant sąlygoms, nustatytoms Pavyzdinių taisyklių 107.1.1, 107.1.2, 107.1.5, 107.2, 107.3, 107.4 ir 107.5 punktuose; esant kitoms, objektyviai pateisinamoms aplinkybėms, dėl kurių netikslinga paskelbti apie pirkimą, pavyzdžiui, paskelbimas apie pirkimą reikalautų neproporcingai didelių pirkimų organizatoriaus arba Komisijos pastangų, laiko ir (ar) lėšų sąnaudų (Pavyzdinių taisyklių 107.1.4.1-107.1.4.4); vykdant supaprastintą pirkimą apklausos būdu, kreipiamasi į vieną ar kelis tiekėjus, prašant pateikti pasiūlymus pagal perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

Kai apklausa vykdoma po supaprastinto atviro, supaprastinto riboto konkurso ar supaprastintų skelbiamų derybų, atmetus visus pasiūlymus, į tiekėjus, atitinkančius minimalius kvalifikacijos reikalavimus, kreipiamasi pateikti patvirtinimą apie sutikimą dalyvauti pirkime (Pavyzdinių taisyklių 108 p.); Perkančioji organizacija, prašydama pateikti pasiūlymus, privalo kreiptis į 3 ar daugiau tiekėjų, kai: atliekant mažos vertės pirkimą vadovaujantis Pavyzdinių taisyklių 107.1.4.2 punktu, darbų pirkimo sutarties vertė viršija 14 500 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio); pirkimo sutarties vertė viršija 14 500 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) ir: apklausa atliekama po pirkimo, apie kurį buvo skelbta ir kuris neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų (jei yra pakankamai tiekėjų); atliekamas mažos vertės pirkimas vadovaujantis Pavyzdinių taisyklių 107.1.4.4 punktu (jei yra pakankamai tiekėjų); prekės ir paslaugos yra perkamos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas, kai vykdomas įprastas pirkimas, t. y. perkamas objektas nepasižymi meninėmis ar išskirtinėmis savybėmis, ir perkančiajai organizacijai naudingiau vykdyti kelių tiekėjų apklausą.

Neatsižvelgiant į tai, kad perkamas objektas nepasižymi meninėmis ar išskirtinėmis savybėmis, perkančioji organizacija turi teisę kreiptis į vieną tiekėją, kai pirkimas turi būti įvykdytas skubiai; perkamos teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (ar) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos, kai perkančioji organizacija iš anksto planuoja įsigyti tokių paslaugų ir yra pakankamai tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymus perkančiosios organizacijos pageidaujamomis mokymų temomis (Pavyzdinių taisyklių 110.1–110.2.4 p.); kitais pavyzdinių Taisyklių 110 ir 111 punktuose nepaminėtais atvejais, kai Taisyklių nustatyta tvarka gali būti vykdoma apklausa, perkančioji organizacija gali kreiptis ir į vieną tiekėją (Pavyzdinių taisyklių 112 p.).

41. Pavyzdinių taisyklių XVI skyriuje „Mažos vertės pirkimo ypatumai “, be kita ko, nustatyta: mažos vertės pirkimas gali būti atliekamas visais Taisyklėse nustatytais supaprastintų pirkimų būdais, atsižvelgiant į šių būdų pasirinkimo sąlygas (Pavyzdinių taisyklių 133 p.).

42. Nagrinėjamu atveju, byloje pateiktų duomenų pagrindu pareiškėjo įvykdytą supaprastintą pirkimą „Viešosios erdvės sutvarkymo Prabaudos parke, Vilniaus g. 2 Raseiniuose darbų pirkimas“ vertinant Pavyzdinių taisyklių rekomenduojamų nuostatų kontekste, pagrindo konstatuoti pažeidimų, nurodytų ginčijamame atsakovo Sprendime, nebūtų: darbų pirkimas, atsižvelgiant į jo vertę, priskirtinas mažos vertės pirkimams (VPĮ 2 str. 15 d. 1 p.), galėjęs būti vykdomas apklausos būdu (Pavyzdinių taisyklių 133 p.), įvykdytas laikantis pagrindinių sąlygų, t. y. per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą buvo apklausus 3 tiekėjus (Pavyzdinių taisyklių 107, 107.1.4, 107.1.4.2, 110, 110.1 p.).

43. Apibendrindama aptartą, teisėjų kolegija nesutinka su ginčijamo Agentūros Sprendimo išvada, kuriai skundžiamame sprendime pritarė pirmosios instancijos teismas, „<...> kad dėl Perkančiosios organizacijos pasirinktos Pirkimo vykdymo procedūros, potencialūs suinteresuoti tiekėjai buvo diskriminuojami, jiems nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose (dirbtinai nesudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai), ir tokiu būdu buvo pažeisti 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nepasiektas 2 dalyje įtvirtintas tikslas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo. <...>“, kadangi ji padaryta ignoruojant dalį Viešųjų pirkimo įstatymo, Pavyzdinių taisyklių nuostatų bei byloje nustatytų faktų, iš kurių nėra galima spręsti, kad potencialūs suinteresuoti tiekėjai buvo diskriminuojami, nepasiektas tikslas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo.

44. Agentūros Sprendimas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareikėjo skundas yra atmestas, naikinimas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo skundas yra tenkinamas.

45. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

46. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

47. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

48. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 355,20 už skundo parengimą bei 338,80 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas nurodo patyręs bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 016,40 Eur.

49. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų dokumentų (darbų ataskaitų, atstovavimo sutarties), skundą rengė ir su tuo susijusias teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas A. A.. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais yra 2,5. Pareiškėjas skundą pateikė ir už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė 2021 m. I ketvirtį, todėl aktualus 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis, kuris buvo 1 454,80 Eur. Maksimali rekomenduojama priteisti užmokesčio suma už skundo parengimą yra 3 637 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 1 355,20 Eur suma neviršija maksimalaus dydžio, todėl yra priteistina.

50. Rekomendacijų 8.19 punktas nustato, kad maksimalus atlyginimo dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Advokatas nurodė, kad pasirengimas administracinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2021 m. balandžio 28 d. posėdyje truko 4 val., iš byloje esančios 2021 m. balandžio 28 d. posėdžio informacinės pažymos matyti, kad posėdis truko 32 min. Kadangi prašoma priteisti 338,80 Eur suma už 4 val., skirtas pasiruošti teismo posėdžiui bei patį atstovimą teisme, nėra nepagrįsta, ji priteistina.

51. Pareiškėjas prašo priteisti 1 016,40 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą maksimalaus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą skaičiuojamas taikant koeficientą 2,5. Ši paslauga buvo apmokėta 2021 m. II ketvirtį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis užpraėjusio ketvirčio (2020 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 524,20 Eur, o maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą – 3 810,50 Eur 1 524,20 x 2,5). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija maksimalios sumos, ji priteistina pareiškėjui.

52. Kadangi galutinis procesinis sprendimas byloje priimtas pareiškėjo naudai, Administracijai iš atsakovo priteisiama visa jos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir bylos nagrinėjimo išlaidų suma, t. y. 2 710,40 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundą tenkinti.

Panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT03.

Priteisti pareiškėjui Raseinių rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2 710,40 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų ir keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė