2021-09-15 Nr. AB-18864-4-45-3-00279-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3911-662/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00279-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam B. A. A., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai.

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,

vertėjai Dovilei Baliukevičienei.

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio, prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu B. A. A., apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu B. A. A. prisistatančio asmens sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras teikimu prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį B. A. A. asmenį (toliau – ir Užsienietis) VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad 2021 m. liepos 30 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnas ne ilgiau kaip 48 val. sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį B. A. A.. Buvo nustatyta, kad neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną Užsienietis buvo prisistatęs nepilnamečiu asmeniu, gimusiu (duomenys neskelbtini), todėl buvo apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad Užsienietis yra pilnametis. Užsienietis, kartu su kitais trimis užsieniečiais, buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, pareigūnams sustabdžius Latvijos Respublikos piliečio vairuojamą automobilį. Užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos Užsienietis galėtų pasislėpti ar net nesulaukęs sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos. Prisistatęs nepilnamečiu asmeniu jis bandė suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę bei apsunkinti jo teisinės padėties nustatymą Lietuvos Respublikoje. Nesulaikius minėto asmens, kiltų grėsmė, kad jis, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, galėtų bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos arba pasislėpti. Prašė teikimą patenkinti visiškai.

3. Užsienietis paaiškino, kad nesutinka su sulaikymu. Jo pasas liko Baltarusijoje. Jis į Lietuvos Respubliką atvyko prašyti prieglobsčio, nes jo šalyje gresia pavojus gyvybei. Pareigūnams jis buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Jis yra teisingai nurodęs savo anketinius duomenis, yra nepilnametis asmuo. Tuo metu, kai Užsienietis buvo sulaikytas pareigūnų važiuojant automobilyje, jis planavo nuvažiuoti nupirkti mėsos, bet, kur vežė automobilio vairuotojas, nežino. Užsieniečio atstovė prašė Užsieniečio nesulaikyti, nes jis yra prieglobsčio prašytojas, nėra duomenų, jog Užsienietis norėjo pasišalinti iš Lietuvos Respublikos.

II. 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu pareiškėjo teikimą tenkino ir leido sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį B. A. A. VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Teismas nustatė, kad neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvyko (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantis asmuo B. A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė Užsienietis, jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, kaip nepilnametis asmuo, buvo apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK-O 159/2021(01) buvo matyti, kad B. A. A. biologinis amžius 22 +/- 2 metai. Užsienietis kartu su kitais trimis užsieniečiais 2021 m. liepos 23 d. buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, pareigūnams sustabdžius Latvijos Respublikos piliečio vairuojamą automobilį. VSAT Varėnos pasienio rinktinės 2021 m. liepos 30 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. Užsienietis nurodė, kad Lietuvos Respublikoje jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, pareiškėjo atstovė šių duomenų nepaneigė, todėl buvo laikoma, jog tuo metu Užsienietis buvo prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nebuvo priimtas. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo asmenybė nebuvo nustatyta, prieglobsčio prašymo motyvai nebuvo išaiškinti. Taip pat Užsienietis nurodė, kad iš Pabėgėlių priėmimo centro išvyko, nes norėjo nuvykti į afrikiečių turgų nupirkti mėsos. Tokie paaiškinimai vertinami kritiškai, nes mėsos galima nupirkti ir Rukloje, kur yra Pabėgėlių priėmimo centras. Automobilyje, kuriame važiavo užsieniečiai, buvo surasti kartu važiavusių užsieniečių suplėšyti registraciją patvirtinantys lapai. Iš nurodytų aplinkybių visumos teismas darė išvadą, kad Užsieniečio tikslas buvo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

3. Teismas sprendė, kad, nors sulaikymas yra griežčiausia priemonė, taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių nebuvo teisinio pagrindo. Duomenų, kad Užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nebuvo, bet jo asmenybė nebuvo nustatyta, jis teikė klaidinančią informaciją, nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Todėl sulaikymas buvo reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-1291/2012).

III. 4. (duomenys neskelbtini) piliečiu B. A. A. prisistatęs asmuo apeliaciniame skunde, kurį patikslino, prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, t. y. pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

5. Apeliantas pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejams, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, todėl prašo teismo patikrinti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Taip pat, nors teismas pasisakė, kad apeliantas neturi šeimos ir socialinių ryšių bei legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje, šios aplinkybės aktualios tik keleto iš alternatyvių sulaikymui priemonių, įvardintų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP, Įstatymas) 115 straipsnio atžvilgiu. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ĮUTP 115 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės ginčo atveju gali būti taikomos, o griežčiausia priemonė yra neproporcinga ir neadekvati apelianto atžvilgiu.

6. Apelianto nuomone, jis pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo sulaikytas itin nedetalizuojant teismo sprendimo, o labai glaustai nurodžius, jog neteisėtas atvykimas į Lietuvą ir neturėjimas pragyvenimo šaltinio bei socialinių ryšių Lietuvoje neleidžia taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių.

7. Apeliantas nurodo, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neatsižvelgė ir neįvertino ĮUTP 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikšmingo ginčui reglamentavimo. Apeliantas nėra tiesiog neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis. Pateikęs prieglobsčio prašymą, Užsienietis nedelsiant įgauna prieglobsčio prašytojo statusą ir atitinkamai teisės aktuose numatytas garantijas, t. y. jo statusas pasikeičia, o buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas teisėtu. Taigi, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Sulaikymas yra griežčiausia, asmens teises ribojanti priemonė, todėl jo taikymui yra keliami aukšti pagrįstumo standartai. Neteisėtas patekimas į Lietuvą ir socialinių ryšių neturėjimas šalyje šiuo atveju nesudaro pakankamo faktinio pagrindo sulaikyti prieglobsčio prašantį pabėgėlį. Įstatymų leidėjo tikslas, riboti asmens laisvę tik konkrečiais, būtinais ir apibrėžtais atvejais. Apeliantas pažymi ir tai, kad, remiantis pirmos instancijos teismo išaiškinimu ginčijamame sprendime, visiems nelegaliai atvykusiems į Lietuvą asmenims turėtų būti taikomas sulaikymas ir negalėtų būti taikoma jokia alternatyvi sulaikymui priemonė, o visi prieglobsčio prašytojai turėtų būti laikomi griežčiausiomis sulaikymo sąlygomis. Tokia praktika prieštarauja ĮUTP 113 straipsnio 4 dalies 2 punktui, 114 straipsnio 7 daliai (prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą).

8. Apeliantas teigia, kad teismo išvada, jog jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ginčo byloje grįsta tik prielaida. Jokių faktinių duomenų, leidžiančių daryti tokią išvadą, nėra. Priešingai, apklausiant užsieniečius dėl prieglobsčio suteikimo pagrindų, paprastai jiems tėra nurodoma, jog jie negali išvykti iš Lietuvos, tačiau visiškai neišaiškinama, kokios pasekmės gresia pažeidus šį draudimą. Tiksliai žinodamas apie galimas pasekmes, užsienietis, tikėtina, nebūtų ketinęs vykti į afrikiečių turgų, kurio buvimo vietos jis pats net nežinojo. Pažymi, kad patyręs tokią situaciją, kartoti ir dar labiau apsunkinti savo padėties jis nenorės.

9. Užsienietis, vertindamas atsakovo teiginį, kad jo nurodomos aplinkybės dėl prieglobsčio suteikimo yra miglotos, akcentuoja, jog atsakovo pareigūnai nėra kompetentingi spręsti tokio pobūdžio klausimus. Prašymo dėl prieglobsčio suteikimo procedūra yra itin detalizuota, ją atlieka Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, todėl atsakovo pozicija yra subjektyvi, niekuo nepagrįsta nuomonė ir negali būti vertinama kaip reikšmingas motyvas byloje.

10. Ginčo byloje nesant ĮUTP 113 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų visiškai pakankama ir proporcinga priemonė yra Užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo ribojimų. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą (ĮUTP 114 straipsnio 7 dalis). Užsienietis pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos aiškinamos griežtai. Faktinės bylos aplinkybės ir pirmos instancijos teismo nustatyti sulaikymo pagrindai ginčo byloje sudaro pagrindą taikyti apelianto atžvilgiu švelnesnę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre su arba be apribojimų judėti.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas VSAT Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

12. Pareiškėjas pažymi, kad vadovaujantis ĮUTP nuostatomis, alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra patenkinamos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Šiuo atveju nei viena iš paminėtųjų sąlyga nėra tenkinama. Atvykęs į Lietuvos Respubliką apeliantas prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu B. A. A., tačiau savo tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė, jo kelionės maršruto, neteisėtą migrantų pervežimą vykdžiusių asmenų kontaktinių duomenų nenurodė, apie kelionės detales kalbėjo padrikai, slėpė savo tikrąjį amžių. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Apeliantas, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas, melavimas dėl tikrojo amžiaus prieš nelegaliai kertant Europos Sąjungos valstybės narės valstybės sieną traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

13. Apeliantei atvykus į Lietuvos Respubliką jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus ar jų kopijas, taip pat pateiktas el. pašto adresas atsiųsti patvirtintas dokumentų kopijas, tačiau Užsieniečio asmenybę patvirtinantys dokumentai iki šiol nėra gauti.

14. Pareiškėjas nesutinka su apelianto teiginiu, kad norint pasiekti siekiamą tikslą – jo buvimą Lietuvoje, pakaktų jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo teisės apribojimų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – apeliantas pasirinko kelią siekti savo tikslų ne teisėtai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o nelegaliai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint savo asmens dokumentų ir slepiant savo tikrąjį amžių. Anot atsakovo, tai reiškia, jog Užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl tikėtina, kad, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Pareiškėjas pabrėžia, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Taip pat, pareiškėjas akcentuoja, kad apeliantas nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

15. Pareiškėjas nurodo, kad, jei teismas netinkamai įvertins byloje esančias aplinkybes, ypatingai nebendradarbiavimo su valstybės institucijomis faktą, ir nuspręs taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kils rizika, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį bei pasiekti kitas Europos šalis, Užsienietis pasišalins iš Užsieniečių registracijos centro.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo sulaikytas (duomenys neskelbtini) piliečiu B. A. A. prisistatęs Užsienietis VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai, vadovaudamiesi ĮUTP 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino ir nusprendė užsieniečiu B. A. A. prisistatantį asmenį sulaikyti iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

18. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, t. y. pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietį apgyvendinti VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejams, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja ĮUTP 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo teikimą, kuris buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ĮUTP 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą (5 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.);

prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.); kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo (13 p.); užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares) (14 p.).

23. Iš pareiškėjo teikime sulaikyti Užsienietį, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų matyti, kad Užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, neturėdamas su savimi jokių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, slėpdamas savo tikrąjį amžių. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog Užsienietis bendradarbiauja su atsakingomis valstybės institucijomis. Be to, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti.

24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato ĮUTP 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

25. ĮUTP 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas šiais atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021), vertina, kad Užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, nebuvo galutinai išsiaiškinti.

27. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą (Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, veikdamas asmenų grupėje, buvo supažindintas su VSAT Užsieniečių registracijos centre galiojančia tvarka, išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro, slėpė tikrąjį savo amžių ir kt.) ir esant ĮUTP 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti tikslo – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus. Atsižvelgus į Užsieniečio elgesį tikėtina, kad jis, būdamas nesulaikytas, siekdamas išvengti jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), gali mėginti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą. Be to, iš byloje esančių aplinkybių negalima daryti išvados, jog Užsienietis teikia pagalbą valstybės institucijoms, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, todėl negali būti skiriama jo prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

28. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvada, jog Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę, grįsta tik prielaida. Byloje ištirtos aplinkybės ir Užsieniečio elgesys leidžia daryti išvadą, kad Užsienietis siekia išvykti iš Lietuvos Respublikos, tyčia trukdo nustatyti jo tapatybę. Taigi, Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, kad patyręs sulaikymą, jis daugiau nebenorės pažeisti draudimų ir dar labiau apsunkinti savo padėtį, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini.

29. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindo tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio, prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu B. A. A., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė