2020-10-07 Nr. BB-4945-1-01-1-46652-2018-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-185-495/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46652-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.2.1;

1.1.8.1.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

prokurorei Vidai Ramanauskienei,

nuteistajam E. T., jo gynėjai advokatei Marinai Gušauskienei,

nuteistojo J. M. gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendis pakeistas:

J. M., padariusiam nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas 90 parų areštas;

A. Ž., padariusiam nusikalstamą veiką, nurodytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas 90 parų areštas;

E. T., padariusiam nusikalstamą veiką, nurodytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 1 ir 5 punktais, laisvės apribojimo laikotarpiu jam uždrausta bendrauti su J. M., A. Ž., S. K. bei nustatyti įpareigojimai: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per pirmuosius laisvės apribojimo metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestas ir dėl jo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kasacine tvarka neskundžiama.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu nuteisti:

J. M. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose;

E. T. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose;

A. Ž. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose;

S. K. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Priteista iš J. M., S. K., E. T. ir A. Ž. solidariai nukentėjusiajam R. K. (R. K.) 1120 Eur turtinei ir 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. T. ir jo gynėjos advokatės, nuteistojo J. M. gynėjo advokato, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. M., A. Ž., E. T. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su S. K., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą ir, panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą bei specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2018 m. rugsėjo 26 d. apie 23.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, J. M. telefonspyne paskambino į buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, nukentėjusiajam R. K. atidarius duris, be nukentėjusiojo sutikimo savavališkai į butą įėjo J. M. ir leido į vidų įbėgti E. T., A. Ž., S. K., o pats iš buto išėjo. Vienas iš likusiųjų bute griebė R. K. už kaklo ir pradėjo smaugti, po to E. T., A. Ž., S. K. sudavė nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl to šis pargriuvo, pargriuvusį nukentėjusįjį A. Ž. laikė prispaustą prie grindų, taip padarė nukentėjusiajam VII, VIII, IX šonkaulių lūžius užpakalinėje pažasties linijoje su krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje bei krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. Ž. laikant pargriuvusį R. K. prispaustą prie grindų ir neleidžiant atsistoti, taip atėmus galimybę priešintis, E. T. ir S. K. iš nukentėjusiojo piniginės pagrobė 50 Eur, nuo kavos staliuko – 10 Eur ir 30 Eur vertės juodos spalvos metalinę dėžutę su joje esančiais 1000 Eur, po to A. Ž. papurškė nukentėjusiajam į akis nenustatytos rūšies dujų, nuo šių nukentėjusysis prarado orientaciją, ir su E. T. bei S. K. pasišalino.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės neatitinka teisingumo principo, yra per griežtos ir nepasieks baudžiamajame įstatyme nustatytų bausmės tikslų. Teismo vertinimu, pirmą kartą teisiamiems asmenims turi būti suteikiama galimybė pasitaisyti ir įrodyti, kad galima jais pasitikėti, todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jiems švelnesnes bausmes. Šios instancijos teismo vertinimu, nuteistiesiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės užtikrintų tik vieną iš bausmės tikslų – nubaudimą, tačiau taip pirmą kartą teisiami jauno amžiaus asmenys nepatirtų siekiamo resocializacinio bausmės poveikio. Nuteistųjų neteisėtais veiksmais buvo padaryta sunki tyčinė nusikalstama veika, tačiau nagrinėjamoje byloje tik padaryto nusikaltimo pavojingumas neturi lemti griežčiausios bausmės skyrimo. Pirmosios instancijos teismo, be kita ko, įvertinta ir nuteistųjų asmenybes teigiamai apibūdinančių aplinkybių visuma teisiškai yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl bausmės, užtikrinančios optimalią nuteistųjų resocializaciją, rūšies ir dydžio.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Papučka prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu skirdamas nuteistiesiems J. M. ir A. Ž. devyniasdešimties parų arešto bausmes, o E. T. – dvejų metų laisvės apribojimo bausmę už BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 3 dalį).

3.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų nuteistiesiems J. M., A. Ž. ir E. T. taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti švelnesnes, nei nustatyta BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmes. Visos nuteistuosius teigiamai apibūdinančios aplinkybės (anksčiau neteisti, be to, J. M. mokosi, E. T. dirba, darbe apibūdinamas teigiamai, A. Ž. dirba ir mokosi, turi mažametę dukterį) buvo įvertintos nustatant skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydžius, kurie yra gerokai mažesni nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingas bausmes minėtiems nuteistiesiems, neįvertino nusikalstamos veikos pavojingumo ir ją padariusių asmenų. Net pripažįstant, kad nuteistiesiems gali būti pagrindas skirti švelnesnę, negu nustatyta BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmę, jiems paskirtos arešto bei laisvės apribojimo bausmės yra pernelyg švelnios, neproporcingai mažos; paskyrus tokias bausmes, bausmės tikslai ir teisingumo principas nebus pasiekti.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems J. M., A. Ž. ir E. T. švelnesnes bausmes BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, atsižvelgė tik į įprastas gyvenimiškas aplinkybes, apibūdinančias nuteistųjų asmenybes (dirba, mokosi, darbovietėse charakterizuojami teigiamai, augina mažametį vaiką), kurios nėra išimtinės, tačiau visiškai neatsižvelgė į veikos pavojingumą. Be to, dalį aplinkybių teismas vertino neteisingai. Nuteistojo J. M. vaidmuo, nepaisant to, kad jis pats jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko ir pats nestebėjo, kaip prieš pastarąjį smurtauja jo bendrininkai, nėra mažesnis, kadangi būtent jis sudarė sąlygas kitiems nuteistiesiems patekti į nukentėjusiojo butą, todėl tai atitinkamai turėjo būti įvertinta ir apeliacinės instancijos teismo, sprendžiant bausmės klausimą.

3.5. Be kita ko, nuteistųjų parodymuose išreikštas ciniškas ir nesavikritiškas požiūris į savo veiksmus laikytinas pavojingu. Nuteistųjų vertinimu, neteisėtas patekimas į nukentėjusiojo butą, jam pareikšti reikalavimai ir prieš jį panaudotas fizinis smurtas yra nereikšmingas dalykas, t. y. jie objektyviai nevertina inkriminuotos veikos ir savo veiksmų sunkumo ir pavojingumo, todėl į tai būtina atsižvelgti skiriant bausmes. Būtina įvertinti ir tai, kad nuteistieji veikė spontaniškai, įsibrovę į butą, naudodamiesi susidariusia padėtimi, pagrobė pinigus, panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Akivaizdu, kad einant pas nukentėjusįjį bendrininkų tikslas buvo gauti narkotinių medžiagų asmeniniam vartojimui, tačiau jis peraugo į turto pagrobimą. Be to, prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas daiktas, skirtas žmogui žaloti, – dujų balionėlis. Visos šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant nuteistiesiems bausmę.

3.6. Nuteistųjų padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl už jo padarymą skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nuteistieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, jie (išskyrus S. K.) praeityje neteisti, bausti administracine tvarka.

3.7. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe. Ši nusikalstamos veikos padarymo forma yra daug pavojingesnė, suteikia kaltininkui (jo bendrininkams) daugiau galimybių įgyvendinti nusikalstamą sumanymą. Išankstinis ir detalus sunkaus nusikaltimo planavimas, grupės organizuotumas rodo didesnį nuteistųjų pavojingumą visuomenei.

3.8. Pagal teismų praktiką, už švelnesnio ir mažiau pavojingo nusikaltimo, nurodyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą asmenims, kurie prisipažino padarę nusikaltimą, dėl to gailisi, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus ir padėjo tirti bylą, nenustatyta jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, rūpinasi savo šeimos nariais, turi tvirtus socialinius ryšius, dirba, yra jauno amžiaus, skiriamos minimalaus dydžio realios laisvės atėmimo bausmės. Todėl ir nagrinėjamoje byloje aplinkybės, apibūdinančios nuteistųjų J. M., A. Ž. ir E. T. asmenybes, vertintinos ne kaip išimtinės, o kaip gyvenimiškai įprastos ir būdingos daugelyje bylų.

3.9. Tikėtina, kad, nepagrįstai paskyrus per švelnias bausmes, nuteistųjų sąmonėje susiformuoja lengvo baudžiamosios atsakomybės išvengimo modelis, o tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio bausmės paskirčiai, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo, taip netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Papučkos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

5. Kasaciniame skunde keliamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimas, nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė šią normą, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir J. M., A. Ž., E. T. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį skirdamas švelnesnes bausmės rūšis, nei nustatyta inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje. Kasatoriaus prašymas dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių sugriežtinimo iš esmės grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas sumenkino jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tinkamai neįvertino nuteistųjų asmenybių.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamus teismų nuosprendžius ir nutartis teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis), klausimus dėl paskirtų bausmių teisingumo nagrinėja tiek, kiek tai susiję su baudžiamojo įstatymo – šiuo atveju BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmių paskyrimą, – taikymu.

7. Pagal baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) teismas skiria bausmę, nustatytą BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 41 straipsnio 2 dalyje kaip bausmės paskirties tikslai įvardijami: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Visų šių tikslų reikšmė, siekiai turi būti protingai subalansuoti, nė vienam iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos, prioriteto.

8. Pažymėtina, kad teismo galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę, negu nustatyta įstatymo (BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje) už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, bausmę lemia jos paskyrimui reikšmingos aplinkybės, į kurias privaloma atsižvelgti, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir konstatavus, kad pagal bylos aplinkybes sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisingumo principo (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kaip vieno iš bausmės tikslų, įgyvendinimas reiškia ir būtinumą užtikrinti, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui būtų paskirta tokia tinkamai individualizuota bausmė, kuri būtų adekvati nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei ir kartu nepažeistų įstatymais ginamų vertybių apsaugos.

9. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018 ir kt.) BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas dažnai grindžiamas vadinamosiomis išimtinėmis ar ypatingomis aplinkybėmis, tačiau visais atvejais, skirdami švelnesnę negu įstatymo (BK straipsnio) sankcijoje nustatytą bausmę, teismai privalo įvertinti konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes ir padaryti motyvuotas išvadas dėl bausmės rūšies bei dydžio parinkimo.

10. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis BK nuostatomis ir spręsdamas dėl nuteistiesiems J. M., A. Ž., E. T. skirtinų bausmių, įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kiekvieno jų asmenybę bei individualų dalyvavimą, vaidmenį darant nusikaltimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (bendrininkų grupę) ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Šios instancijos teismas, įvertinęs bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje nusikaltimo pavojingumas ir ypač nedidelis nuteistųjų asmenybės pavojingumas neturi lemti griežčiausios bausmės taikymo.

11. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį ir darydamas išvadas dėl skirtinos bausmės kiekvienam iš nuteistųjų, jas grindė objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis. Priešingai nei nurodoma prokuroro kasaciniame skunde, teismas įvertino tai, kad nuteistieji padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, veikė bendrininkų grupe, šio nusikaltimo pagrindiniu iniciatoriumi, užtikrinusiu sąlygas patekti į nukentėjusiojo būstą, buvo J. M.; A. Ž. atliko pagrindinius smurtinius veiksmus. Be kita ko, įvertinus nuteistųjų poziciją dėl jiems inkriminuoto kaltinimo viso bylos proceso metu (kaltę pripažino iš dalies, neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi), nenustatyta ir jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismas „neigė padaryto nusikaltimo pavojingumą“.

12. Priešingai nei teigia prokuroras kasaciniame skunde, visapusiškai įvertintos nuteistųjų asmenybės, detaliai analizuojant kiekvieno iš jų bausmei skirti reikšmingas aplinkybes (nuosprendžio 31 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad J. M., A. Ž., E. T. anksčiau neteisti, yra jauno amžiaus, dirba, mokosi, augina mažametį vaiką (A. Ž.), J. M. tarnavo Lietuvos Respublikos kariuomenėje, atlygino žalą (E. T., J. M.), kitų nuteistuosius neigiamai charakterizuojančių duomenų nebuvo nustatyta. Pažymėtina ir tai, kad, įvertinęs bylos aplinkybių visumą ir spręsdamas dėl kiekvienam kaltininkui (nuteistajam) skirtinos bausmės, apeliacinės instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas, kodėl straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir kodėl A. Ž. ir J. M. skiriamos maksimalios arešto bausmės, o E. T. parenkama švelnesnė – laisvės apribojimo bausmė, padėsiančios užtikrinti ne tik nubaudimo tikslą, bet ir pasiekti kitų, baudžiamajame įstatyme nustatytų, bausmės tikslų įgyvendinimą.

13. Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskreciją nustatyti nuteistiesiems tokias bausmes, kurios, įvertinus visas šiam klausimui išspręsti reikšmę turinčias bylos aplinkybes, yra teisingos, nepažeidė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, daryti kitokias išvadas nėra teisinio pagrindo. Kasacinio skundo argumentai dėl per švelnių bausmių, susiję išimtinai tik su nusikalstamos veikos pavojingumu bei nuteistųjų asmenybės vertinimu taip, kaip to norėtų kasatorius, nesudaro pagrindo J. M., A. Ž., E. T. netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas realias laisvės atėmimo bausmes.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis

Daiva Pranytė-Zalieckienė