73ceb4e6-5ef7-4121-9877-077aeb5aad39 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr. eI-4452-1047/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02990-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkriÄio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Tomo Blinstrubio, Jovitos EinikienÄs ir Beatos MartiÅ¡ienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), dalyvaujant pareiÅ¡kÄjos uždarosios akcinÄs bendrovÄs âV.
Legislator headnote
AI generated73ceb4e6-5ef7-4121-9877-077aeb5aad39 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kÄjos sklypai buvo suformuoti kaip nauji daiktai ir įregistruoti 2009 m., t. y. jau po Nutarimo Nr. 385 įsigaliojimo. Pati pareiÅ¡kÄja sklypus įsigijo 2012â2013 m. PareiÅ¡kÄja, kurios veiklos sritys yra statyba, projektavimas ir turto valdymas, negalÄjo nežinoti, kad 2012â2013 m. įsigyja sklypus, kurie yra uosto rezervinių teritorijų ribose. PabrÄžÄ, jog Nutarimas Nr. 822 (ir jo pakeitimai) visiÅ¡kai atitinka Uosto įstatymo nuostatas ir jo bei jo pakeitimų (Nutarimas Nr. 385) priÄmimo metu atitiko faktinÄ rezervinių teritorijų žemÄs statuso situacijÄ (pareiÅ¡kÄjo sklypai nebuvo suformuoti ir visa žemÄ buvo valstybinÄ).
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. eI-4452-1047/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02990-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkriÄio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Tomo Blinstrubio, Jovitos EinikienÄs ir Beatos MartiÅ¡ienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), dalyvaujant pareiÅ¡kÄjos uždarosios akcinÄs bendrovÄs âV.
Paulius & Associates real estateâ atstovui advokatui Sauliui UrbonaviÄiui, atsakovÄs Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui Mindaugui BerniÅ«nui, treÄiojo suinteresuotojo asmens valstybÄs įmonÄs KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos atstovams Dovilei Balsytei ir Linui Rudžiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos uždarosios akcinÄs bendrovÄs âV. Paulius & Associates real estateâ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei âSweco Lietuvaâ, valstybÄs įmonei KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai dÄl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas n u s t a t Ä : UAB âV. Paulius & Associates real estateâ (toliau â ir pareiÅ¡kÄja, BendrovÄ) su skundu (I t., b. l. 1â7) kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau â ir atsakovÄ, Susisiekimo ministerija) 2018 m. rugpjÅ«Äio 17 d. atsakymÄ Nr. 2-12659 bei įpareigoti Susisiekimo ministerijÄ atsižvelgti į pareiÅ¡kÄjos 2018 m. rugpjÅ«Äio 3 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ (pasiÅ«lymÄ ) pakeisti KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto (žemÄs vidinÄs akvatorijos, iÅ¡orinio reido ir susijusios infrastruktÅ«ros) bendrojo plano (toliau â ir Bendrasis planas) sprendinius.
PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad 2012â2013 m. įsigijo tris žemÄs sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Sudarydama Å¡ių žemÄs sklypų įsigijimo sandorius, pareiÅ¡kÄja neturÄjo informacijos, kad įsigyjami sklypai yra ar ateityje gali bÅ«ti įtraukti į uosto rezervinÄ teritorijÄ . 2014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos VyriausybÄ (toliau â ir VyriausybÄ) nutarimu Nr. 720 âDÄl KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto (žemÄs, vidinÄs akvatorijos, iÅ¡orinio reido ir susijusios infrastruktÅ«ros) bendrojo plano rengimoâ nusprendÄ parengti BendrÄ jį planÄ .
PareiÅ¡kÄja, susipažinusi su Bendrojo plano projektu, pastebÄjo, kad jos sklypai yra įtraukti į KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto (toliau â ir Uostas) rezervinÄ teritorijÄ , todÄl 2018 m. rugpjÅ«Äio 3 d. kreipÄsi į Susisiekimo ministerijÄ , projektuotojus ir VÄ® KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijÄ (toliau â ir Direkcija), praÅ¡ydama pakeisti Bendrojo plano sprendinius, pakoreguojant Uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų BendrovÄs sklypai, taÄiau 2018 m. rugpjÅ«Äio 17 d. buvo gautas skundžiamas Susisiekimo ministerijos sprendimas, kuriuo pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymas atmestas, nes Bendrojo plano sprendiniuose yra nurodytos VyriausybÄs nutarimu patvirtintų rezervinių teritorijų ribos, kurios gali bÅ«ti keiÄiamos tik prieÅ¡ tai atitinkamai pakeitus nurodytÄ VyriausybÄs nutarimÄ .
Nesutikdama su tokiu Susisiekimo ministerijos atsakymu, pareiÅ¡kÄja nurodo, kad rezervinÄ Uosto teritorija turi bÅ«ti formuojama tik iÅ¡ valstybinÄs žemÄs sklypų, nes sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo (toliau â ir Uosto įstatymas) ir VyriausybÄs 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 385 âDÄl KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto rezervinÄs teritorijos nustatymo ir Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1993 m. lapkriÄio 3 d. nutarimo Nr. 822 âDÄl KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijos teisinio įregistravimoâ pakeitimoâ (toliau â ir Nutarimas Nr. 385) nuostatas, teisÄs aktai nenumato galimybÄs rezervinei uosto teritorijai priskirti privatiems asmenims priklausanÄius žemÄs sklypus.
Be to, pareiÅ¡kÄja atkreipÄ dÄmesį, jog Susisiekimo ministerija, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Skundžiamas sprendimas turÄjo bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisÄs aktų normomis, jame turÄjo bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisÄs ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Å iuo atveju, Susisiekimo ministerija neargumentavo ir nenurodÄ, dÄl kokių priežasÄių uosto rezervinÄ teritorija formuojama panaudojant privatiems asmenims priklausanÄius žemÄs sklypus, kai tokia galimybÄ nenumatyta VyriausybÄs 1993 m. lapkriÄio 3 d. nutarime Nr. 822 âDÄl KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijos teisinio įregistravimoâ (toliau â ir Nutarimas Nr. 822) su vÄlesniais pakeitimais.
Susisiekimo ministerija tik formaliai referavo į teisÄs aktÄ , tokiu bÅ«du pateikdama ne iÅ¡samų ir pareiÅ¡kÄjai suprantamÄ atsakymÄ , o formaliÄ pozicijÄ , iÅ¡ kurios nÄra aiÅ¡kÅ«s argumentai. PažymÄjo, kad Nutarime Nr. 385, kuriuo keiÄiamas Nutarimas Nr. 822, ir kuriuo Uosto rezervinei teritorijai nusprÄsta priskirti 3 365 000 kv. m valstybinÄs žemÄs teritorijÄ , esanÄiÄ tarp Kairių gatvÄs KlaipÄdoje, Stragnų kaimo KlaipÄdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietÄs, nepateikta jokių Å¡iÄ teritorijÄ identifikuojanÄių koordinaÄių, sklypų numerių, žemÄlapių ar planų, taigi skundžiamas sprendimas dÄl aukÅ¡Äiau iÅ¡vardintų priežasÄių yra neteisÄtas ir nepagrįstas, todÄl naikintinas.
PareiÅ¡kÄjos nuomone, jeigu jos sklypai iÅ¡ tiesų patenka į VyriausybÄs nutarimu patvirtintÄ uosto rezervinÄ teritorijÄ tik dÄl to, kad jie patenka į VyriausybÄs Nutarime Nr. 385 minimÄ 3 365 000 kv. m valstybinÄs žemÄs teritorijÄ , priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , Susisiekimo ministerija akivaizdžiai žinojo, kad jai priskiriamÄ valdymo sritį reguliuojanÄiame VyriausybÄs nutarime esantis teiginys apie 3 365 000 kv. m valstybinÄs žemÄs teritorijÄ neatitinka faktinÄs tikrovÄs ir prieÅ¡tarauja įstatymui, taÄiau jokių veiksmų VyriausybÄs nutarime esanÄioms klaidoms paÅ¡alinti nesiÄmÄ, nors privalÄjo pati inicijuoti klaidingo ir įstatymui prieÅ¡taraujanÄio VyriausybÄs nutarimo pakeitimÄ .
AtsakovÄ Susisiekimo ministerija atsiliepime (I t., b. l. 57â63) praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Susisiekimo ministerijos nuomone, skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â ir VAÄ®) 8 straipsnio nuostatas, taikomas individualiam administraciniam aktui â jis yra motyvuotas ir pagrįstas galiojanÄiais teisÄs aktais, sprendimo motyvai visiÅ¡kai atitinka galiojantį uosto rezervinių teritorijų teisinį reguliavimÄ ir yra pakankami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau â ir TPÄ®) 23 straipsnio 5 dalies atžvilgiu.
PažymÄjo, kad TPÄ® 23 straipsnis nenustato planavimo organizatoriui pareigos atsižvelgti į visus gautus pasiÅ«lymas (praÅ¡ymus). AiÅ¡kindamas teisÄs normų, reglamentuojanÄių pasiÅ«lymų teikimÄ teritorijų planavimo dokumentams, turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â ir LVAT) ne kartÄ yra nurodÄs, kad minÄtose normose aptariami pasiÅ«lymai nÄra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sÄ vokos âpasiÅ«lymaiâ lingvistinis aiÅ¡kinimas bei pats Å¡ios teisÄs normos turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad gavÄs nurodytus pasiÅ«lymus, planavimo organizatorius turi diskrecijÄ Ä¯ juos atsižvelgti arba neatsižvelgti.
AtsakovÄs teigimu, pareiÅ¡kÄja skunde nepagrįstai teigia, jog uosto rezervinÄse teritorijose gali bÅ«ti tik valstybinÄ Å¾emÄ ir klaidingai aiÅ¡kina Uosto įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisÄs aktų (VyriausybÄs nutarimų) nuostatas. PaaiÅ¡kino, kad tik uosto žemÄ turi bÅ«ti valstybÄs nuosavybÄ, o uosto rezervinÄs teritorijos nebÅ«tinai turi priklausyti valstybei nuosavybÄs teise, nes jos nÄra naudojamos uosto reikmÄms, kol jos nepriskiriamos uosto žemei (teritorijai).
Tik kompetentingai institucijai nusprendus uosto teritorijÄ iÅ¡plÄsti nustatytų rezervinių teritorijų sÄ skaita, Å¡i rezervinÄse teritorijose esanti žemÄ turi bÅ«ti perleista valstybei (jeigu ji iki tol nebuvo valstybÄs nuosavybÄ) sandoriais (pvz. pirkimas-pardavimas, žemÄs paÄmimas visuomenÄs poreikiams ir kt.). Uosto įstatymas nustato VyriausybÄ kaip institucijÄ , kuri kompetentinga nustatyti uosto teritorijos ir rezervinių teritorijų ribas. NurodÄ, kad uosto rezervinÄs teritorijos, kuriose yra pareiÅ¡kÄjos sklypai, yra nurodytos Nutarimu Nr. 822 patvirtinto sÄ raÅ¡o III skyriaus 4 punkte, t. y. teritorija tarp Kairių gatvÄs KlaipÄdoje, Stragnų kaimo KlaipÄdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietÄs. Å ios teritorijos buvo priskirtos uosto rezervinÄms teritorijoms Nutarimu Nr. 385, kurio priÄmimo metu visa priskirta teritorija buvo valstybÄs nuosavybÄ.
PareiÅ¡kÄjos sklypai buvo suformuoti kaip nauji daiktai ir įregistruoti 2009 m., t. y. jau po Nutarimo Nr. 385 įsigaliojimo. Pati pareiÅ¡kÄja sklypus įsigijo 2012â2013 m. PareiÅ¡kÄja, kurios veiklos sritys yra statyba, projektavimas ir turto valdymas, negalÄjo nežinoti, kad 2012â2013 m. įsigyja sklypus, kurie yra uosto rezervinių teritorijų ribose. PabrÄžÄ, jog Nutarimas Nr. 822 (ir jo pakeitimai) visiÅ¡kai atitinka Uosto įstatymo nuostatas ir jo bei jo pakeitimų (Nutarimas Nr. 385) priÄmimo metu atitiko faktinÄ rezervinių teritorijų žemÄs statuso situacijÄ (pareiÅ¡kÄjo sklypai nebuvo suformuoti ir visa žemÄ buvo valstybinÄ).
Uosto rezervinių teritorijų ribas pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ nustato VyriausybÄ, o ne teritorijų planavimo dokumentai, be to, Nutarimo Nr. 822 teisÄtumo klausimai nÄra Å¡ios administracinÄs bylos dalykas. AtsakovÄ taip pat atkreipÄ dÄmesį, jog Å¡iuo metu patikslintame ir vieÅ¡inamame Bendrojo plano projekte yra patikslintas rezervinių teritorijų brÄžinys, rezervinÄje teritorijoje iÅ¡skiriant privaÄios nuosavybÄs sklypus (įskaitant ir pareiÅ¡kÄjos sklypus), ir juos apibÅ«dinant kaip siÅ«lomÄ uosto Bendruoju planu neįsisavinamÄ teritorijÄ iÅ¡braukti iÅ¡ rezervinÄs teritorijos ribų.
Bendrojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te taip pat detaliau paaiÅ¡kintas neįsisavinamų teritorijų statusas: âteritorijos dalyje, kurioje yra privaÄių savininkų valdomi žemÄs sklypai, teritorijos tvarkymo reglamentai nenustatomi, joje galioja kitų Å¡iuo metu galiojanÄių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Ä®vertinus, kad Å¡ių žemÄs sklypų neplanuojama panaudoti uosto plÄtrai ir po bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo laikotarpio, taip pat siekiant nesukurti apribojimų veikloms Å¡iuose žemÄs sklypuose, siÅ«loma keisti Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimu nustatytas rezervines teritorijos ribas į jas neįtraukiant privaÄių valdomų žemÄs sklypų.â Atsižvelgiant į tai, sudaromos prielaidos ateityje koreguoti uosto rezervinių teritorijų ribas, kurios yra nustatytos Nutarimu Nr. 822.
TreÄiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (II t., b. l. 2â4). Direkcijos nuomone, pareiÅ¡kÄja skunde nenurodo, kaip skundžiamas sprendimas pažeidžia jos teises ir teisÄtus interesus. PaaiÅ¡kino, kad pagal Uosto įstatymÄ uosto rezervinių teritorijų ribas Susisiekimo ministerijos teikimu nustato VyriausybÄ. Uosto įstatyme reglamentuota uosto rezervinÄs teritorijos ribų nustatymo tvarka taikytina ir atitinkamos teritorijos keitimui, todÄl Bendrojo plano sprendiniais Nutarimu Nr. 385 nustatytos uosto rezervinÄs teritorijos ribos negali bÅ«ti keiÄiamos.
Planavimo darbų programoje planuojamos teritorijos, kuriai rengiamas Bendrasis planas, ribos apibrÄžtos teritorijos ribomis, patvirtintomis Nutarimu Nr. 385, kuriuo uosto rezervinei teritorijai buvo priskirtas 3 365 000 kv. m valstybinÄs žemÄs sklypas. Nutarimo Nr. 385 priÄmimo metu pareiÅ¡kÄjos sklypai, patenkantys į Å¡iÄ teritorijÄ , nebuvo suformuoti, o vÄlesnis tokios teritorijos dalies nuosavybÄs režimo pasikeitimas iÅ¡ valstybinÄs į privaÄios nuosavybÄs neturi įtakos Nutarimo Nr. 385 teisÄtumui.
Direkcija nesutinka, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. AtsakovÄ aiÅ¡kiai ir tiksliai nurodÄ priežastis, kodÄl pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymas (siÅ«lymas) negali bÅ«ti tenkinamas, pateikÄ nuorodÄ Ä¯ susijusį nutarimÄ bei paaiÅ¡kino nurodyto teisÄs akto keitimo tvarkÄ . Toks atsakovÄs atsakymas atitinka TPÄ® 23 straipsnio 5 dalies reikalavimÄ , teikiant atsakymÄ Ä¯ siÅ«lymus dÄl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, nurodyti jo motyvus. TreÄiasis suinteresuotas asmuo UAB âSwecoâ atsiliepime praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 42â46).
NurodÄ, kad pagal Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį uosto ribos gali bÅ«ti pleÄiamos prie jų prijungiant rezervines uosto teritorijas ir kitas žemes, o tai yra įforminama sudarant žemÄs sandorius su žemÄs savininkais, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad rezervinÄ uosto teritorija yra formuojama ne tik iÅ¡ valstybinių bet ir iÅ¡ privatiems asmenims priklausanÄių sklypų. Vyriausybei Nutarimu Nr. 385 nustaÄius uosto rezervinÄs teritorijos ribas, pareiÅ¡kÄjai nuosavybÄs teise priklausantys žemÄs sklypai tuo metu buvo valstybinÄ Å¾emÄ.
Tai, jog minÄtame nutarime uosto rezervinÄs teritorijos riboms nutarta priskirti KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko patikÄjimo teise valdomÄ 3 365 000 kv. m valstybinÄs žemÄs teritorijÄ , esanÄiÄ tarp Kairių gatvÄs KlaipÄdoje, Stragnų kaimo KlaipÄdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietÄs, jokiu bÅ«du savaime nereiÅ¡kia, kad uosto rezervinÄ teritorija gali bÅ«ti formuojama tik iÅ¡ valstybinÄs žemÄs sklypų. Net ir tuo atveju, jei uosto rezervinÄ teritorija galÄtų bÅ«ti formuojama iÅ¡skirtinai tik iÅ¡ valstybinÄs žemÄs sklypų, Nutarimo Nr. 385 priÄmimo metu pareiÅ¡kÄjos sklypai tuo metu nuosavybÄs teise priklausÄ valstybei.
PažymÄjo, kad Bendruoju planu planuojamos teritorijos ribos yra nurodytos Bendrojo plano planavimo darbų programoje, patvirtintoje 2014 m. rugsÄjo 26 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3â370-(E). Å ioje programoje nurodyta, kad planuojamos teritorijos ribos yra patvirtintos VyriausybÄs Nutarimu Nr. 822, taip pat pateiktas planuojamos teritorijos apraÅ¡ymas, apimantis ir uosto rezervines teritorijas. Planuojamos teritorijos schema pateikta planavimo programos 1 priede, schemoje taip pat yra nurodytos rezervinÄs teritorijos tarp Kairių gatvÄs KlaipÄdoje, Stragnų kaimo KlaipÄdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietÄs ribos bei teritorijos kampų koordinatÄs. Bendrojo plano rengÄjas, vadovaudamasis Å¡ia informacija, Bendrojo plano sprendinių brÄžiniuose pažymÄjo rezervinÄ teritorijÄ , į kuriÄ patenka pareiÅ¡kÄjos nuosavybÄs teise valdomi žemÄs sklypai.
Bendrojo plano rengÄjas privalo vadovautis galiojanÄiais Lietuvos Respublikos teisÄs aktais, Bendrojo plano sprendiniai negali prieÅ¡tarauti teisÄs aktų nuostatoms ir reikalavimams, dÄl Å¡ios priežasties Bendrojo plano rengÄjas neturi teisÄs keisti VyriausybÄs nutarimu patvirtintų rezervinÄs teritorijos ribų. RezervinÄs teritorijos ribos negali bÅ«ti keiÄiamos rengiamu Bendruoju planu, nepakeitus Nutarimo Nr. 822, taigi keisti rezervinÄs teritorijos ribas taip, kad į jas nepatektų pareiÅ¡kÄjos nuosavybÄs teise valdomi žemÄs sklypai, nÄra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjos UAB âV. Paulius & Associates real estateâ atstovas advokatas Saulius UrbonaviÄius nurodÄ, kad byloje minimų VyriausybÄs nutarimų neginÄija, ginÄija tik Susisiekimo ministerijos atsakymÄ . PaaiÅ¡kino, kad ginÄas vyksta dÄl procedÅ«ros: atsakovÄ nori pirma paimti žemÄ, o paskui jÄ iÅ¡braukti iÅ¡ rezervinių teritorijų sÄ raÅ¡o, o pareiÅ¡kÄja nori, kad jau dabar Å¡iame etape jo sklypai bÅ«tų iÅ¡braukti iÅ¡ rezervinių teritorijų sÄ raÅ¡o.
NurodÄ, kad įtraukus į rezervines teritorijas pareiÅ¡kÄjo sklypus pareiÅ¡kÄja be Direkcijos sutikimo negalÄs atlikti jokių veiksmų. Teismo posÄdyje atsakovÄs Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovas Mindaugas BerniÅ«nas nurodÄ, kad ginÄas vyksta tik TPÄ® 23 straipsnio ribose. Teismo posÄdyje treÄiojo suinteresuotojo asmens VÄ® KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos atstovas Linas Rudys nurodÄ, kad sprendžiant dÄl procedÅ«ros, kaip ir kada iÅ¡braukti ginÄo teritorijas iÅ¡ rezervinių teritorijų sÄ raÅ¡o turi bÅ«ti laikomasi teisÄs aktų reikalavimų.
Å iuo metu VyriausybÄs nutarimas nustato rezervinių teritorijų ribas. Keisti VyriausybÄs nutarimÄ galima tik esant teisÄtam pagrindui, t. y. atitinkamai patikslinus teritorijas teritorijų planavimo dokumente. Tai dabar ir daroma. Patikslinus BendrÄ jį planÄ , atsiras pagrindas inicijuoti VyriausybÄs nutarimo keitimÄ ir tokiu bÅ«du tiksliai nusprÄsti, kokios tiksliai teritorijos reikalingos uostui. Kito teisÄto kelio nÄra. TreÄiojo suinteresuoto asmens UAB âSwecoâ atstovas teismo posÄdyje nedalyvavo, apie teismo posÄdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai.
Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Byloje ginÄas kilÄs dÄl Ministerijos 2018 m. rugpjÅ«Äio 17 d. raÅ¡to Nr. 2-12659 (I t., b. l. 8â9), kuriuo atsisakyta atsižvelgti į pareiÅ¡kÄjos pasiÅ«lymus pakoreguoti Bendrojo plano sprendinius, teisÄtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad VyriausybÄs 1993 m. lapkriÄio 3 d. Nutarimu Nr. 822 VyriausybÄ nutarÄ nustatyti KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto žemÄs, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų ribas pagal KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto žemÄs, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų, reikalingų KlaipÄdos valstybiniam jÅ«rų uostui plÄsti, sÄ raÅ¡Ä .
Å is nutarimas buvo pakeistas VyriausybÄs 2008 m. balandžio 17 d. Nutarimu Nr. 385 (I t., b. l. 20â21), prapleÄiant Uosto rezervinÄs teritorijos ribas ir joms priskiriant KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko patikÄjimo teise valdomÄ 3 365 000 kv. m valstybinÄs žemÄs teritorijÄ , esanÄiÄ tarp Kairių gatvÄs KlaipÄdoje, Stragnų kaimo KlaipÄdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietÄs. 2009 m. Uosto rezervinÄs teritorijos ribose tarp Kairių gatvÄs KlaipÄdoje, Stragnų kaimo KlaipÄdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietÄs, buvo suformuoti ginÄo žemÄs sklypai, kuriuos 2012â2013 m. nuosavybÄs teise įsigijo pareiÅ¡kÄja.
Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 âDÄl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktÅ«ros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinÄs svarbos projektuâ (I t., b. l. 64â66) Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktÅ«ros kompleksas) buvo pripažintas ypatingos valstybinÄs svarbos projektu.
Vadovaujantis minÄto nutarimo Nr. XII-381 priedÄlio 13 punktu, KlaipÄdos valstybinis jÅ«rų uostas yra ypatingos svarbos projekto sudedamoji dalis (vandens transporto infrastruktÅ«ros kompleksas). Å io nutarimo Nr. XII-381 4 straipsniu Susisiekimo ministerija paskirta šį ypatingos svarbos projektÄ Ä¯gyvendinanÄia institucija. 2014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos VyriausybÄ nutarimu Nr. 720 âDÄl KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto (žemÄs, vidinÄs akvatorijos, iÅ¡orinio reido ir susijusios infrastruktÅ«ros) bendrojo plano rengimoâ (I t., b. l.
67) nusprendÄ parengti BendrÄ jį planÄ . Vadovaujantis 2014 m. rugpjÅ«Äio 19 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-341 (I t., b. l. 68â69) 4 punktu, nutarta pradÄti rengti teritorijų planavimo dokumentus. 2014 m. rugsÄjo 26 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-370-(E) âDÄl KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto (žemÄs, vidinÄs ekvatorijos, iÅ¡orinio reido ir susijusios infrastruktÅ«ros) Bendrojo plano planavimo darbų programos patvirtinimoâ (I t., b. l. 70â80;
II t. b. l. 5â14) buvo patvirtinta KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto (žemÄs, vidinÄs ekvatorijos, iÅ¡orinio reido ir susijusios infrastruktÅ«ros) Bendrojo plano planavimo darbų programa. Buvo parengtas Bendrasis planas ir jis buvo vieÅ¡ai eksponuotas. PareiÅ¡kÄja, susipažinusi su Bendruoju planu, 2018 m. rugpjÅ«Äio 3 d. kreipÄsi į atsakovÄ (I t., b. l. 11), praÅ¡ydama pakeisti Bendrojo plano sprendinius, pakoreguojant uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų pareiÅ¡kÄjos sklypai.
Ä® šį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kÄja gavo skundžiamÄ 2018 m. rugpjÅ«Äio 17 d. raÅ¡tÄ (I t., b. l. 8â9). NagrinÄjamoje byloje atsakovas atsiliepime (I t., b. l. 62â63) nurodÄ, kad patikslintame ir Å¡iuo metu vieÅ¡inamame Bendrojo plano projekte patikslintas rezervinių teritorijų brÄžinys ir siÅ«loma pareiÅ¡kÄjos sklypus iÅ¡braukti iÅ¡ rezervinÄs teritorijos ribų. Tai atitinka pareiÅ¡kÄjos siekius (iÅ¡braukti jai priklausanÄius sklypus iÅ¡ uosto rezervinių teritorijų), taÄiau teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjos atstovas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄja siekia jau dabar iÅ¡braukti sklypus iÅ¡ rezervinÄs teritorijos, o ne ateityje.
Esant tokiai pareiÅ¡kÄjos pozicijai teismas analizuoja skundžiamo 2018 m. rugpjÅ«Äio 17 d. sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . Pagal TPÄ® 23 straipsnio 5 dalį pasiÅ«lymai dÄl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui teikiami raÅ¡tu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinÄs priežiÅ«ros informacinÄje sistemoje per visÄ teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki vieÅ¡o svarstymo ir jo metu. <...> Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo vieÅ¡o svarstymo dienos iÅ¡nagrinÄja visuomenÄs pateiktus pasiÅ«lymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiÅ«lymų apibendrinimo medžiagÄ ir motyvuotai raÅ¡tu atsako pasiÅ«lymus pateikusiems asmenims.
Å ie asmenys per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos, o tais atvejais, kai planavimo organizatorius per nustatytus terminus atsakymo nepateikÄ, â per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ atsakymas turÄjo bÅ«ti pateiktas, turi teisÄ kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismÄ dÄl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo arba dÄl to, kad atsakymas nebuvo pateiktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodÄs, kad teisÄs normose, reglamentuojanÄiose pasiÅ«lymų teikimÄ teritorijų planavimo dokumentams, aptariami pasiÅ«lymai nÄra privalomi planavimo organizatoriui.
Tai parodo sÄ vokos âpasiÅ«lymaiâ lingvistinis aiÅ¡kinimas bei pats Å¡ios teisÄs normos turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad gavÄs nurodytus pasiÅ«lymus, planavimo organizatorius turi diskrecijÄ Ä¯ juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. TaÄiau aptariamose teisÄs normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinÄ teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekanÄiai institucijai privalomo elgesio modelis â laikytis joje nustatytos pasiÅ«lymų nagrinÄjimo procedÅ«ros bei, atmetus gautus pasiÅ«lymus, motyvuotai raÅ¡tu praneÅ¡ti apie tai pasiÅ«lymus pateikusiam asmeniui.
TodÄl kiekvienu konkreÄiu atveju administraciniams teismams yra bÅ«tina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustaÄius tam tikrus Å¡ių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus kriterijus, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nustatyti procedÅ«riniai pažeidimai gali bÅ«ti laikomi esminiais Å¡io įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-2374-442/2016).
NagrinÄjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, nenustatÄ TPÄ® 23 straipsnio 5 dalies pažeidimo. PareiÅ¡kÄjai kreipusis į atsakovÄ , atsakovas per 10 darbo dienų (pasiÅ«lymai pateikti 2018 m. rugpjÅ«Äio 3 d., atsakymas pateiktas 2018 m. rugpjÅ«Äio 17 d.) iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjos pasiÅ«lymÄ , motyvuotai raÅ¡tu atsakÄ pareiÅ¡kÄjai. Skundžiamas 2018 m. rugpjÅ«Äio 17 d. atsakymas lakoniÅ¡kas, taÄiau tai nedaro jo nemotyvuotu. Skundžiamame 2018 m. rugpjÅ«Äio 17 d. sprendime nurodomas priimtas sprendimas â neatsižvelgti į pasiÅ«lymÄ â ir nurodyti Å¡ie motyvai, kodÄl į pareiÅ¡kÄjos pasiÅ«lymus neatsižvelgiama:
Bendrajame plane vadovaujamasi VyriausybÄs nutarimu patvirtintomis rezervinių teritorijų ribomis, kurios gali bÅ«ti keiÄiamos tik atitinkamai pakeitus VyriausybÄs nutarimÄ . Atsakovas savo 2018 m. rugpjÅ«Äio 17 d. atsakyme rÄmÄsi VyriausybÄs 1993 d. lapkriÄio 3 d. nutarimu Nr. 822 âDÄl KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto žemÄs, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų ribų patvirtinimoâ. Atsiliepime (I t., b. l.
61) atsakovas nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi. Teismas pažymi, kad pagal VAÄ® 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas nustatytais faktais ir teisÄs aktų normomis, todÄl teismas laiko, kad nuoroda į KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo 3 straipsnio 3 dalį turÄjo bÅ«ti pateikta ir skundžiamame sprendime. TaÄiau teismas laiko, kad formalus KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo nepaminÄjimas skundžiamame sprendime nedaro skundžiamo sprendimo neatitinkanÄio VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų.
Pirma, pareiÅ¡kÄjui Å¡is formalus nepaminÄjimas nesutrukdÄ tinkamai įgyvendinti ir ginti savo teises. Antra, atsakyme teisingai nurodomas teisÄs normos turinys, individualizuotas pagal situacijÄ , tik nÄra nuorodos į teisÄs aktÄ . TreÄia, iÅ¡ skundo (I t., b. l. 1â7), teikiamo teismui, matyti, kad pareiÅ¡kÄja sprendimÄ laiko neargumentuotu ne todÄl, kad nenurodyta Uosto įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, o todÄl kad mano, kad nenurodytos priežastys, kodÄl rezervinÄ uosto teritorija formuojama panaudojant privaÄius žemÄs sklypus.
Taigi teismas nenustatÄ, kad 2018 m. rugpjÅ«Äio 17 d. sprendimas neatitiktų VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų. Byloje kilo ginÄas tarp Å¡alių, ar rezervinÄ uosto teritorija gali / negali bÅ«ti formuojama panaudojant privaÄius žemÄs sklypus. PareiÅ¡kÄja, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindama Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2008 m. balandžio 17 d. nutarimÄ Nr. 385 ir KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymÄ , teigia, kad rezervinÄ uosto teritorija negali bÅ«ti formuojama iÅ¡ privaÄių žemÄs sklypų.
AtsakovÄ, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindama Uosto įstatymo 3, 5 straipsnius ir 22 straipsnio 1 dalį, teigia, kad tik uosto žemÄ turi priklausyti valstybei, o rezervinÄs teritorijos â nebÅ«tinai. Uosto įstatymo 5 straipsnis nustato, kad uosto žemÄ, akvatorija ir uosto infrastruktÅ«ra yra Lietuvos Respublikos nuosavybÄ. Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimu uostas gali bÅ«ti pleÄiamas prijungiant rezervines uosto teritorijas ir kitas žemes. Tai įforminama žemÄs sandoriais.
Tokius sandorius su žemÄs savininkais valstybÄs vardu sudaro Uosto direkcija, suderinusi su Susisiekimo ministerija. Uosto įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nurodo, kad uosto rezervinÄse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali bÅ«ti perduodami privaÄion nuosavybÄn, juo negali bÅ«ti užtikrinami treÄiųjų asmenų įsipareigojimai ir iÅ¡ jo negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma pagal kreditorių reikalavimus. Teismas įvertinÄs teisinį reguliavimÄ , Å¡alių argumentus laiko, kad rezervinÄs uosto teritorijos nebÅ«tinai turi bÅ«ti valstybÄs nuosavybÄ.
Pagal Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį pleÄiant uosto teritorijÄ sudaromi žemÄs sandoriai su žemÄs savininkais, tai rodo, jog rezervinÄs teritorijos gali priklausyti ne valstybei. Teismo vertinimu, Uosto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklÄ taikoma ne žemÄs sklypui, o statiniams ar kitam nekilnojamajam turtui. Taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄja interpretuodama teisÄs aktus suklydo, o atsakovÄ teisingai aiÅ¡kino teisÄs aktų nuostatas. Atitinkamai neanalizuojami pareiÅ¡kÄjos argumentai dÄl atsakovo pareigos inicijuoti VyriausybÄs nutarimo pakeitimÄ .
PažymÄtina, kad skundžiamame 2018 m. rugpjÅ«Äio 17 d. sprendime nÄra paaiÅ¡kinta, kad rezervinÄs uosto teritorijos gali bÅ«ti ir privati žemÄ ir nÄra nurodytas teisinis reguliavimas Å¡iuo klausimu. PareiÅ¡kÄja savo 2018 m. rugpjÅ«Äio 3 d. raÅ¡te nurodÄ Å¡iÄ savo pozicijÄ , kad privatÅ«s žemÄs sklypai negali bÅ«ti įtraukti į rezervinÄ uosto teritorijÄ . TaÄiau tai nÄra pats pasiÅ«lymas, o tik jo motyvacija. Atsakovas pagal TPÄ® 23 straipsnio 5 dalį privalo atsakyti į pasiÅ«lymus (nagrinÄjamoje byloje pasiÅ«lymas buvo pakoreguoti uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų pareiÅ¡kÄjos sklypai) ir savo sprendimÄ motyvuoti, o ne atsakyti į pasiÅ«lymo motyvus.
PažymÄtina, kad teismas atmeta pareiÅ¡kÄjos teiginius, jog VyriausybÄs 2008 m. balandžio 17 d. nutarime Nr. 385, kuriuo pakeistas VyriausybÄs 1993 m. lapkriÄio 3 d. nutarimas Nr. 822, nepateikta jokių 3 365 000 kv. m valstybinÄs žemÄs teritorijÄ , esanÄiÄ tarp Kairių gatvÄs KlaipÄdoje, Stragnų kaimo KlaipÄdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietÄs, identifikuojanÄių koordinaÄių, sklypų numerių ar planų. Kaip nurodyta pareiÅ¡kÄjos skunde ir kaip patvirtino pareiÅ¡kÄjos atstovas teismo posÄdyje, VyriausybÄs nutarimai nÄra skundžiami ir nÄra nagrinÄjamos bylos dalykas.
Be to, iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (I t., b. l.
11) aiÅ¡ku, kad pareiÅ¡kÄja supranta, jog jos sklypai patenka į rezervinÄ uosto teritorijÄ . Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas įvertino pareiÅ¡kÄjos pasiÅ«lymÄ , jį iÅ¡analizavo ir pateikÄ motyvuotus paaiÅ¡kinimus, kodÄl pasiÅ«lymai atmetami, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuris negali bÅ«ti panaikintas skunde iÅ¡dÄstytais ar kitais pagrindais, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. TreÄiasis suinteresuotas asmuo UAB âSweco Lietuvaâ pagal ABTÄ® 40 straipsnio 3 dalį (kai iÅ¡nagrinÄjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos treÄiųjų suinteresuotų asmenų teisÄs, Å¡ie asmenys turi tokias paÄias teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kaip ir proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas) turi teisÄ Ä¯ bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .
UAB âSweco Lietuvaâ praÅ¡o atlyginti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, taÄiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžianÄių Å¡ias iÅ¡laidas, todÄl Å¡iame sprendime bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. TreÄiajam suinteresuotam asmeniui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad, norÄdamas prisiteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, per 14 dienų nuo Å¡io sprendimo įsiteisÄjimo, jis turi teisÄ kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu, aiÅ¡kiai detalizuodama patirtas iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjos uždarosios akcinÄs bendrovÄs âV. Paulius & Associates real estateâ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄjai Tomas Blinstrubis Jovita EinikienÄ Beata MartiÅ¡ienÄ