Legislator Case Law & Legislation
73ceb4e6-5ef7-4121-9877-077aeb5aad39 AI generated

73ceb4e6-5ef7-4121-9877-077aeb5aad39 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 73ceb4e6-5ef7-4121-9877-077aeb5aad39
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. eI-4452-1047/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02990-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jovitos Einikienės ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V.

Legislator headnote

AI generated

73ceb4e6-5ef7-4121-9877-077aeb5aad39 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjos sklypai buvo suformuoti kaip nauji daiktai ir įregistruoti 2009 m., t. y. jau po Nutarimo Nr. 385 įsigaliojimo. Pati pareiÅ¡kėja sklypus įsigijo 2012–2013 m. PareiÅ¡kėja, kurios veiklos sritys yra statyba, projektavimas ir turto valdymas, negalėjo nežinoti, kad 2012–2013 m. įsigyja sklypus, kurie yra uosto rezervinių teritorijų ribose. Pabrėžė, jog Nutarimas Nr. 822 (ir jo pakeitimai) visiÅ¡kai atitinka Uosto įstatymo nuostatas ir jo bei jo pakeitimų (Nutarimas Nr. 385) priėmimo metu atitiko faktinę rezervinių teritorijų žemės statuso situacijÄ (pareiÅ¡kėjo sklypai nebuvo suformuoti ir visa žemė buvo valstybinė).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. eI-4452-1047/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02990-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jovitos Einikienės ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V.

Paulius & Associates real estate“ atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui, atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui Mindaugui BerniÅ«nui, trečiojo suinteresuotojo asmens valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos atstovams Dovilei Balsytei ir Linui Rudžiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates real estate“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas n u s t a t ė : UAB „V. Paulius & Associates real estate“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, Bendrovė) su skundu (I t., b. l. 1–7) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Susisiekimo ministerija) 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakymÄ Nr. 2-12659 bei įpareigoti Susisiekimo ministerijÄ atsižvelgti į pareiÅ¡kėjos 2018 m. rugpjūčio 3 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ (pasiÅ«lymÄ ) pakeisti Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto (žemės vidinės akvatorijos, iÅ¡orinio reido ir susijusios infrastruktÅ«ros) bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinius.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2012–2013 m. įsigijo tris žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Sudarydama Å¡ių žemės sklypų įsigijimo sandorius, pareiÅ¡kėja neturėjo informacijos, kad įsigyjami sklypai yra ar ateityje gali bÅ«ti įtraukti į uosto rezervinę teritorijÄ . 2014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) nutarimu Nr. 720 „Dėl Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, iÅ¡orinio reido ir susijusios infrastruktÅ«ros) bendrojo plano rengimo“ nusprendė parengti BendrÄ jį planÄ .

PareiÅ¡kėja, susipažinusi su Bendrojo plano projektu, pastebėjo, kad jos sklypai yra įtraukti į Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto (toliau – ir Uostas) rezervinę teritorijÄ , todėl 2018 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į Susisiekimo ministerijÄ , projektuotojus ir VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijÄ (toliau – ir Direkcija), praÅ¡ydama pakeisti Bendrojo plano sprendinius, pakoreguojant Uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų Bendrovės sklypai, tačiau 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas skundžiamas Susisiekimo ministerijos sprendimas, kuriuo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmestas, nes Bendrojo plano sprendiniuose yra nurodytos Vyriausybės nutarimu patvirtintų rezervinių teritorijų ribos, kurios gali bÅ«ti keičiamos tik prieÅ¡ tai atitinkamai pakeitus nurodytÄ Vyriausybės nutarimÄ .

Nesutikdama su tokiu Susisiekimo ministerijos atsakymu, pareiškėja nurodo, kad rezervinė Uosto teritorija turi būti formuojama tik iš valstybinės žemės sklypų, nes sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – ir Uosto įstatymas) ir Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos nustatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 385) nuostatas, teisės aktai nenumato galimybės rezervinei uosto teritorijai priskirti privatiems asmenims priklausančius žemės sklypus.

Be to, pareiškėja atkreipė dėmesį, jog Susisiekimo ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Skundžiamas sprendimas turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėjo būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Šiuo atveju, Susisiekimo ministerija neargumentavo ir nenurodė, dėl kokių priežasčių uosto rezervinė teritorija formuojama panaudojant privatiems asmenims priklausančius žemės sklypus, kai tokia galimybė nenumatyta Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 822) su vėlesniais pakeitimais.

Susisiekimo ministerija tik formaliai referavo į teisės aktÄ , tokiu bÅ«du pateikdama ne iÅ¡samų ir pareiÅ¡kėjai suprantamÄ atsakymÄ , o formaliÄ pozicijÄ , iÅ¡ kurios nėra aiÅ¡kÅ«s argumentai. Pažymėjo, kad Nutarime Nr. 385, kuriuo keičiamas Nutarimas Nr. 822, ir kuriuo Uosto rezervinei teritorijai nuspręsta priskirti 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritorijÄ , esančiÄ tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, nepateikta jokių Å¡iÄ teritorijÄ identifikuojančių koordinačių, sklypų numerių, žemėlapių ar planų, taigi skundžiamas sprendimas dėl aukščiau iÅ¡vardintų priežasčių yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

PareiÅ¡kėjos nuomone, jeigu jos sklypai iÅ¡ tiesų patenka į Vyriausybės nutarimu patvirtintÄ uosto rezervinę teritorijÄ tik dėl to, kad jie patenka į Vyriausybės Nutarime Nr. 385 minimÄ 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritorijÄ , priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , Susisiekimo ministerija akivaizdžiai žinojo, kad jai priskiriamÄ valdymo sritį reguliuojančiame Vyriausybės nutarime esantis teiginys apie 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritorijÄ neatitinka faktinės tikrovės ir prieÅ¡tarauja įstatymui, tačiau jokių veiksmų Vyriausybės nutarime esančioms klaidoms paÅ¡alinti nesiėmė, nors privalėjo pati inicijuoti klaidingo ir įstatymui prieÅ¡taraujančio Vyriausybės nutarimo pakeitimÄ .

Atsakovė Susisiekimo ministerija atsiliepime (I t., b. l. 57–63) prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Susisiekimo ministerijos nuomone, skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio nuostatas, taikomas individualiam administraciniam aktui – jis yra motyvuotas ir pagrįstas galiojančiais teisės aktais, sprendimo motyvai visiÅ¡kai atitinka galiojantį uosto rezervinių teritorijų teisinį reguliavimÄ ir yra pakankami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPÄ®) 23 straipsnio 5 dalies atžvilgiu.

Pažymėjo, kad TPÄ® 23 straipsnis nenustato planavimo organizatoriui pareigos atsižvelgti į visus gautus pasiÅ«lymas (praÅ¡ymus). AiÅ¡kindamas teisės normų, reglamentuojančių pasiÅ«lymų teikimÄ teritorijų planavimo dokumentams, turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiÅ«lymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sÄ vokos „pasiÅ«lymai“ lingvistinis aiÅ¡kinimas bei pats Å¡ios teisės normos turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiÅ«lymus, planavimo organizatorius turi diskrecijÄ Ä¯ juos atsižvelgti arba neatsižvelgti.

Atsakovės teigimu, pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog uosto rezervinėse teritorijose gali būti tik valstybinė žemė ir klaidingai aiškina Uosto įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų (Vyriausybės nutarimų) nuostatas. Paaiškino, kad tik uosto žemė turi būti valstybės nuosavybė, o uosto rezervinės teritorijos nebūtinai turi priklausyti valstybei nuosavybės teise, nes jos nėra naudojamos uosto reikmėms, kol jos nepriskiriamos uosto žemei (teritorijai).

Tik kompetentingai institucijai nusprendus uosto teritorijÄ iÅ¡plėsti nustatytų rezervinių teritorijų sÄ skaita, Å¡i rezervinėse teritorijose esanti žemė turi bÅ«ti perleista valstybei (jeigu ji iki tol nebuvo valstybės nuosavybė) sandoriais (pvz. pirkimas-pardavimas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams ir kt.). Uosto įstatymas nustato Vyriausybę kaip institucijÄ , kuri kompetentinga nustatyti uosto teritorijos ir rezervinių teritorijų ribas. Nurodė, kad uosto rezervinės teritorijos, kuriose yra pareiÅ¡kėjos sklypai, yra nurodytos Nutarimu Nr. 822 patvirtinto sÄ raÅ¡o III skyriaus 4 punkte, t. y. teritorija tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės. Å ios teritorijos buvo priskirtos uosto rezervinėms teritorijoms Nutarimu Nr. 385, kurio priėmimo metu visa priskirta teritorija buvo valstybės nuosavybė.

PareiÅ¡kėjos sklypai buvo suformuoti kaip nauji daiktai ir įregistruoti 2009 m., t. y. jau po Nutarimo Nr. 385 įsigaliojimo. Pati pareiÅ¡kėja sklypus įsigijo 2012–2013 m. PareiÅ¡kėja, kurios veiklos sritys yra statyba, projektavimas ir turto valdymas, negalėjo nežinoti, kad 2012–2013 m. įsigyja sklypus, kurie yra uosto rezervinių teritorijų ribose. Pabrėžė, jog Nutarimas Nr. 822 (ir jo pakeitimai) visiÅ¡kai atitinka Uosto įstatymo nuostatas ir jo bei jo pakeitimų (Nutarimas Nr. 385) priėmimo metu atitiko faktinę rezervinių teritorijų žemės statuso situacijÄ (pareiÅ¡kėjo sklypai nebuvo suformuoti ir visa žemė buvo valstybinė).

Uosto rezervinių teritorijų ribas pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ nustato Vyriausybė, o ne teritorijų planavimo dokumentai, be to, Nutarimo Nr. 822 teisėtumo klausimai nėra Å¡ios administracinės bylos dalykas. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, jog Å¡iuo metu patikslintame ir vieÅ¡inamame Bendrojo plano projekte yra patikslintas rezervinių teritorijų brėžinys, rezervinėje teritorijoje iÅ¡skiriant privačios nuosavybės sklypus (įskaitant ir pareiÅ¡kėjos sklypus), ir juos apibÅ«dinant kaip siÅ«lomÄ uosto Bendruoju planu neįsisavinamÄ teritorijÄ iÅ¡braukti iÅ¡ rezervinės teritorijos ribų.

Bendrojo plano aiškinamajame rašte taip pat detaliau paaiškintas neįsisavinamų teritorijų statusas: „teritorijos dalyje, kurioje yra privačių savininkų valdomi žemės sklypai, teritorijos tvarkymo reglamentai nenustatomi, joje galioja kitų šiuo metu galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Įvertinus, kad šių žemės sklypų neplanuojama panaudoti uosto plėtrai ir po bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo laikotarpio, taip pat siekiant nesukurti apribojimų veikloms šiuose žemės sklypuose, siūloma keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytas rezervines teritorijos ribas į jas neįtraukiant privačių valdomų žemės sklypų.“ Atsižvelgiant į tai, sudaromos prielaidos ateityje koreguoti uosto rezervinių teritorijų ribas, kurios yra nustatytos Nutarimu Nr. 822.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (II t., b. l. 2–4). Direkcijos nuomone, pareiÅ¡kėja skunde nenurodo, kaip skundžiamas sprendimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. PaaiÅ¡kino, kad pagal Uosto įstatymÄ uosto rezervinių teritorijų ribas Susisiekimo ministerijos teikimu nustato Vyriausybė. Uosto įstatyme reglamentuota uosto rezervinės teritorijos ribų nustatymo tvarka taikytina ir atitinkamos teritorijos keitimui, todėl Bendrojo plano sprendiniais Nutarimu Nr. 385 nustatytos uosto rezervinės teritorijos ribos negali bÅ«ti keičiamos.

Planavimo darbų programoje planuojamos teritorijos, kuriai rengiamas Bendrasis planas, ribos apibrėžtos teritorijos ribomis, patvirtintomis Nutarimu Nr. 385, kuriuo uosto rezervinei teritorijai buvo priskirtas 3 365 000 kv. m valstybinės žemės sklypas. Nutarimo Nr. 385 priėmimo metu pareiÅ¡kėjos sklypai, patenkantys į Å¡iÄ teritorijÄ , nebuvo suformuoti, o vėlesnis tokios teritorijos dalies nuosavybės režimo pasikeitimas iÅ¡ valstybinės į privačios nuosavybės neturi įtakos Nutarimo Nr. 385 teisėtumui.

Direkcija nesutinka, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. Atsakovė aiÅ¡kiai ir tiksliai nurodė priežastis, kodėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas (siÅ«lymas) negali bÅ«ti tenkinamas, pateikė nuorodÄ Ä¯ susijusį nutarimÄ bei paaiÅ¡kino nurodyto teisės akto keitimo tvarkÄ . Toks atsakovės atsakymas atitinka TPÄ® 23 straipsnio 5 dalies reikalavimÄ , teikiant atsakymÄ Ä¯ siÅ«lymus dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, nurodyti jo motyvus. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco“ atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 42–46).

Nurodė, kad pagal Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį uosto ribos gali bÅ«ti plečiamos prie jų prijungiant rezervines uosto teritorijas ir kitas žemes, o tai yra įforminama sudarant žemės sandorius su žemės savininkais, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad rezervinė uosto teritorija yra formuojama ne tik iÅ¡ valstybinių bet ir iÅ¡ privatiems asmenims priklausančių sklypų. Vyriausybei Nutarimu Nr. 385 nustačius uosto rezervinės teritorijos ribas, pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai tuo metu buvo valstybinė žemė.

Tai, jog minėtame nutarime uosto rezervinės teritorijos riboms nutarta priskirti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko patikėjimo teise valdomÄ 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritorijÄ , esančiÄ tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, jokiu bÅ«du savaime nereiÅ¡kia, kad uosto rezervinė teritorija gali bÅ«ti formuojama tik iÅ¡ valstybinės žemės sklypų. Net ir tuo atveju, jei uosto rezervinė teritorija galėtų bÅ«ti formuojama iÅ¡skirtinai tik iÅ¡ valstybinės žemės sklypų, Nutarimo Nr. 385 priėmimo metu pareiÅ¡kėjos sklypai tuo metu nuosavybės teise priklausė valstybei.

Pažymėjo, kad Bendruoju planu planuojamos teritorijos ribos yra nurodytos Bendrojo plano planavimo darbų programoje, patvirtintoje 2014 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3–370-(E). Å ioje programoje nurodyta, kad planuojamos teritorijos ribos yra patvirtintos Vyriausybės Nutarimu Nr. 822, taip pat pateiktas planuojamos teritorijos apraÅ¡ymas, apimantis ir uosto rezervines teritorijas. Planuojamos teritorijos schema pateikta planavimo programos 1 priede, schemoje taip pat yra nurodytos rezervinės teritorijos tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės ribos bei teritorijos kampų koordinatės. Bendrojo plano rengėjas, vadovaudamasis Å¡ia informacija, Bendrojo plano sprendinių brėžiniuose pažymėjo rezervinę teritorijÄ , į kuriÄ patenka pareiÅ¡kėjos nuosavybės teise valdomi žemės sklypai.

Bendrojo plano rengėjas privalo vadovautis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, Bendrojo plano sprendiniai negali prieštarauti teisės aktų nuostatoms ir reikalavimams, dėl šios priežasties Bendrojo plano rengėjas neturi teisės keisti Vyriausybės nutarimu patvirtintų rezervinės teritorijos ribų. Rezervinės teritorijos ribos negali būti keičiamos rengiamu Bendruoju planu, nepakeitus Nutarimo Nr. 822, taigi keisti rezervinės teritorijos ribas taip, kad į jas nepatektų pareiškėjos nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos UAB „V. Paulius & Associates real estate“ atstovas advokatas Saulius Urbonavičius nurodė, kad byloje minimų Vyriausybės nutarimų neginčija, ginčija tik Susisiekimo ministerijos atsakymÄ . PaaiÅ¡kino, kad ginčas vyksta dėl procedÅ«ros: atsakovė nori pirma paimti žemę, o paskui jÄ iÅ¡braukti iÅ¡ rezervinių teritorijų sÄ raÅ¡o, o pareiÅ¡kėja nori, kad jau dabar Å¡iame etape jo sklypai bÅ«tų iÅ¡braukti iÅ¡ rezervinių teritorijų sÄ raÅ¡o.

Nurodė, kad įtraukus į rezervines teritorijas pareiÅ¡kėjo sklypus pareiÅ¡kėja be Direkcijos sutikimo negalės atlikti jokių veiksmų. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovas Mindaugas BerniÅ«nas nurodė, kad ginčas vyksta tik TPÄ® 23 straipsnio ribose. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos atstovas Linas Rudys nurodė, kad sprendžiant dėl procedÅ«ros, kaip ir kada iÅ¡braukti ginčo teritorijas iÅ¡ rezervinių teritorijų sÄ raÅ¡o turi bÅ«ti laikomasi teisės aktų reikalavimų.

Å iuo metu Vyriausybės nutarimas nustato rezervinių teritorijų ribas. Keisti Vyriausybės nutarimÄ galima tik esant teisėtam pagrindui, t. y. atitinkamai patikslinus teritorijas teritorijų planavimo dokumente. Tai dabar ir daroma. Patikslinus BendrÄ jį planÄ , atsiras pagrindas inicijuoti Vyriausybės nutarimo keitimÄ ir tokiu bÅ«du tiksliai nuspręsti, kokios tiksliai teritorijos reikalingos uostui. Kito teisėto kelio nėra. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai.

Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilęs dėl Ministerijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡to Nr. 2-12659 (I t., b. l. 8–9), kuriuo atsisakyta atsižvelgti į pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymus pakoreguoti Bendrojo plano sprendinius, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. Nutarimu Nr. 822 Vyriausybė nutarė nustatyti Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų ribas pagal Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų, reikalingų Klaipėdos valstybiniam jÅ«rų uostui plėsti, sÄ raÅ¡Ä .

Å is nutarimas buvo pakeistas Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. Nutarimu Nr. 385 (I t., b. l. 20–21), praplečiant Uosto rezervinės teritorijos ribas ir joms priskiriant Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko patikėjimo teise valdomÄ 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritorijÄ , esančiÄ tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės. 2009 m. Uosto rezervinės teritorijos ribose tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, buvo suformuoti ginčo žemės sklypai, kuriuos 2012–2013 m. nuosavybės teise įsigijo pareiÅ¡kėja.

Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (I t., b. l. 64–66) Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas) buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Vadovaujantis minėto nutarimo Nr. XII-381 priedėlio 13 punktu, Klaipėdos valstybinis jÅ«rų uostas yra ypatingos svarbos projekto sudedamoji dalis (vandens transporto infrastruktÅ«ros kompleksas). Å io nutarimo Nr. XII-381 4 straipsniu Susisiekimo ministerija paskirta šį ypatingos svarbos projektÄ Ä¯gyvendinančia institucija. 2014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 720 „Dėl Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, iÅ¡orinio reido ir susijusios infrastruktÅ«ros) bendrojo plano rengimo“ (I t., b. l.

67) nusprendė parengti BendrÄ jį planÄ . Vadovaujantis 2014 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-341 (I t., b. l. 68–69) 4 punktu, nutarta pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentus. 2014 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-370-(E) „Dėl Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto (žemės, vidinės ekvatorijos, iÅ¡orinio reido ir susijusios infrastruktÅ«ros) Bendrojo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“ (I t., b. l. 70–80;

II t. b. l. 5–14) buvo patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės ekvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) Bendrojo plano planavimo darbų programa. Buvo parengtas Bendrasis planas ir jis buvo viešai eksponuotas. Pareiškėja, susipažinusi su Bendruoju planu, 2018 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į atsakovę (I t., b. l. 11), prašydama pakeisti Bendrojo plano sprendinius, pakoreguojant uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų pareiškėjos sklypai.

Ä® šį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja gavo skundžiamÄ 2018 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡tÄ (I t., b. l. 8–9). Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepime (I t., b. l. 62–63) nurodė, kad patikslintame ir Å¡iuo metu vieÅ¡inamame Bendrojo plano projekte patikslintas rezervinių teritorijų brėžinys ir siÅ«loma pareiÅ¡kėjos sklypus iÅ¡braukti iÅ¡ rezervinės teritorijos ribų. Tai atitinka pareiÅ¡kėjos siekius (iÅ¡braukti jai priklausančius sklypus iÅ¡ uosto rezervinių teritorijų), tačiau teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja siekia jau dabar iÅ¡braukti sklypus iÅ¡ rezervinės teritorijos, o ne ateityje.

Esant tokiai pareiÅ¡kėjos pozicijai teismas analizuoja skundžiamo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pagal TPÄ® 23 straipsnio 5 dalį pasiÅ«lymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui teikiami raÅ¡tu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje per visÄ teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki vieÅ¡o svarstymo ir jo metu. <...> Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo vieÅ¡o svarstymo dienos iÅ¡nagrinėja visuomenės pateiktus pasiÅ«lymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiÅ«lymų apibendrinimo medžiagÄ ir motyvuotai raÅ¡tu atsako pasiÅ«lymus pateikusiems asmenims.

Å ie asmenys per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos, o tais atvejais, kai planavimo organizatorius per nustatytus terminus atsakymo nepateikė, – per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ atsakymas turėjo bÅ«ti pateiktas, turi teisę kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismÄ dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo arba dėl to, kad atsakymas nebuvo pateiktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad teisės normose, reglamentuojančiose pasiÅ«lymų teikimÄ teritorijų planavimo dokumentams, aptariami pasiÅ«lymai nėra privalomi planavimo organizatoriui.

Tai parodo sÄ vokos „pasiÅ«lymai“ lingvistinis aiÅ¡kinimas bei pats Å¡ios teisės normos turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiÅ«lymus, planavimo organizatorius turi diskrecijÄ Ä¯ juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiÅ«lymų nagrinėjimo procedÅ«ros bei, atmetus gautus pasiÅ«lymus, motyvuotai raÅ¡tu praneÅ¡ti apie tai pasiÅ«lymus pateikusiam asmeniui.

Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016).

Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, nenustatė TPÄ® 23 straipsnio 5 dalies pažeidimo. PareiÅ¡kėjai kreipusis į atsakovÄ , atsakovas per 10 darbo dienų (pasiÅ«lymai pateikti 2018 m. rugpjūčio 3 d., atsakymas pateiktas 2018 m. rugpjūčio 17 d.) iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymÄ , motyvuotai raÅ¡tu atsakė pareiÅ¡kėjai. Skundžiamas 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakymas lakoniÅ¡kas, tačiau tai nedaro jo nemotyvuotu. Skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime nurodomas priimtas sprendimas – neatsižvelgti į pasiÅ«lymÄ â€“ ir nurodyti Å¡ie motyvai, kodėl į pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymus neatsižvelgiama:

Bendrajame plane vadovaujamasi Vyriausybės nutarimu patvirtintomis rezervinių teritorijų ribomis, kurios gali bÅ«ti keičiamos tik atitinkamai pakeitus Vyriausybės nutarimÄ . Atsakovas savo 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakyme rėmėsi Vyriausybės 1993 d. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų ribų patvirtinimo“. Atsiliepime (I t., b. l.

61) atsakovas nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi. Teismas pažymi, kad pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, todėl teismas laiko, kad nuoroda į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 3 straipsnio 3 dalį turėjo būti pateikta ir skundžiamame sprendime. Tačiau teismas laiko, kad formalus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nepaminėjimas skundžiamame sprendime nedaro skundžiamo sprendimo neatitinkančio VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Pirma, pareiÅ¡kėjui Å¡is formalus nepaminėjimas nesutrukdė tinkamai įgyvendinti ir ginti savo teises. Antra, atsakyme teisingai nurodomas teisės normos turinys, individualizuotas pagal situacijÄ , tik nėra nuorodos į teisės aktÄ . Trečia, iÅ¡ skundo (I t., b. l. 1–7), teikiamo teismui, matyti, kad pareiÅ¡kėja sprendimÄ laiko neargumentuotu ne todėl, kad nenurodyta Uosto įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, o todėl kad mano, kad nenurodytos priežastys, kodėl rezervinė uosto teritorija formuojama panaudojant privačius žemės sklypus.

Taigi teismas nenustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas neatitiktų VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų. Byloje kilo ginčas tarp Å¡alių, ar rezervinė uosto teritorija gali / negali bÅ«ti formuojama panaudojant privačius žemės sklypus. PareiÅ¡kėja, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimÄ Nr. 385 ir Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymÄ , teigia, kad rezervinė uosto teritorija negali bÅ«ti formuojama iÅ¡ privačių žemės sklypų.

Atsakovė, sistemiškai aiškindama Uosto įstatymo 3, 5 straipsnius ir 22 straipsnio 1 dalį, teigia, kad tik uosto žemė turi priklausyti valstybei, o rezervinės teritorijos – nebūtinai. Uosto įstatymo 5 straipsnis nustato, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu uostas gali būti plečiamas prijungiant rezervines uosto teritorijas ir kitas žemes. Tai įforminama žemės sandoriais.

Tokius sandorius su žemės savininkais valstybės vardu sudaro Uosto direkcija, suderinusi su Susisiekimo ministerija. Uosto įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nurodo, kad uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali bÅ«ti perduodami privačion nuosavybėn, juo negali bÅ«ti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iÅ¡ jo negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma pagal kreditorių reikalavimus. Teismas įvertinęs teisinį reguliavimÄ , Å¡alių argumentus laiko, kad rezervinės uosto teritorijos nebÅ«tinai turi bÅ«ti valstybės nuosavybė.

Pagal Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį plečiant uosto teritorijÄ sudaromi žemės sandoriai su žemės savininkais, tai rodo, jog rezervinės teritorijos gali priklausyti ne valstybei. Teismo vertinimu, Uosto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė taikoma ne žemės sklypui, o statiniams ar kitam nekilnojamajam turtui. Taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja interpretuodama teisės aktus suklydo, o atsakovė teisingai aiÅ¡kino teisės aktų nuostatas. Atitinkamai neanalizuojami pareiÅ¡kėjos argumentai dėl atsakovo pareigos inicijuoti Vyriausybės nutarimo pakeitimÄ .

Pažymėtina, kad skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime nėra paaiÅ¡kinta, kad rezervinės uosto teritorijos gali bÅ«ti ir privati žemė ir nėra nurodytas teisinis reguliavimas Å¡iuo klausimu. PareiÅ¡kėja savo 2018 m. rugpjūčio 3 d. raÅ¡te nurodė Å¡iÄ savo pozicijÄ , kad privatÅ«s žemės sklypai negali bÅ«ti įtraukti į rezervinę uosto teritorijÄ . Tačiau tai nėra pats pasiÅ«lymas, o tik jo motyvacija. Atsakovas pagal TPÄ® 23 straipsnio 5 dalį privalo atsakyti į pasiÅ«lymus (nagrinėjamoje byloje pasiÅ«lymas buvo pakoreguoti uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų pareiÅ¡kėjos sklypai) ir savo sprendimÄ motyvuoti, o ne atsakyti į pasiÅ«lymo motyvus.

Pažymėtina, kad teismas atmeta pareiÅ¡kėjos teiginius, jog Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarime Nr. 385, kuriuo pakeistas Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 822, nepateikta jokių 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritorijÄ , esančiÄ tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, identifikuojančių koordinačių, sklypų numerių ar planų. Kaip nurodyta pareiÅ¡kėjos skunde ir kaip patvirtino pareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdyje, Vyriausybės nutarimai nėra skundžiami ir nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Be to, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (I t., b. l.

11) aiÅ¡ku, kad pareiÅ¡kėja supranta, jog jos sklypai patenka į rezervinę uosto teritorijÄ . Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas įvertino pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymÄ , jį iÅ¡analizavo ir pateikė motyvuotus paaiÅ¡kinimus, kodėl pasiÅ«lymai atmetami, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuris negali bÅ«ti panaikintas skunde iÅ¡dėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ pagal ABTÄ® 40 straipsnio 3 dalį (kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi tokias pačias teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kaip ir proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas) turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

UAB „Sweco Lietuva“ praÅ¡o atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡ias iÅ¡laidas, todėl Å¡iame sprendime bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Trečiajam suinteresuotam asmeniui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad, norėdamas prisiteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, per 14 dienų nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo, jis turi teisę kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu, aiÅ¡kiai detalizuodama patirtas iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates real estate“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Tomas Blinstrubis Jovita Einikienė Beata MartiÅ¡ienė