73cdd932-ad35-4f29-b93a-e57613e5f583 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-528-908/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40829-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.2.25.4.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, nukentėjusiajai T.

S., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. G., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. G., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas K.

L. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, nustatant vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laidavimo terminÄ , baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies: iÅ¡ civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteista 1 840 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinės ieÅ¡kovės T.

S. naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. M. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 11.46 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Naugarduko g. antrÄ ja eismo juosta nuo Žemaitės g. link Gerosios Vilties g. pasirinktu greičiu, neatsižvelgęs į eismo intensyvumÄ ir į priekyje ta pačia eismo juosta bei kryptimi važiavusio automobilio „Seat Toledo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. S., greitį, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio, kuriam ties Naugarduko g. pastatu Nr. 90 pradėjus stabdyti ir sukti į kairę, esant kliūčiai, kuriÄ galėjo pastebėti, nesulėtino automobilio greičio ir nesustojo, o apvažiuodamas iÅ¡ kairės pusės ir įvažiuodamas į prieÅ¡ingos krypties eismo pusę susidÅ«rė su automobiliu „Seat Toledo“. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Seat Toledo“ vairuotojos T.

S. sveikata. Taip M. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 126, 127 ir 128 punktus. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nuosprendį ir panaikinti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad bÅ«damas blaivus jis pirmÄ kartÄ padarė neatsargų nesunkų nusikaltimÄ , prisipažino jį padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Praeityje padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio iÅ¡ jo buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, buvo vienkartinis atvejis. Jis vykdo individualiÄ vadybininko veiklÄ , pagal pareigybės nuostatus jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai atsilieptų jo gyvenimo kokybei ir galimybei dirbti. Atsižvelgiant į jį teigiamai apibÅ«dinančias aplinkybes, uždraudimas naudotis specialia teise yra neproporcingas jo padarytam nusikaltimui.

Prie apeliacinio skundo pridėti nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma ir vadybininko pareiginiai nuostatai.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo negauta. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4. Teismo posėdžio metu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusioji – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Iš apeliacinio skundo matyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, be to, kad uždraudimas naudotis specialia teise yra neproporcingas.

7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

8. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

9. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, – taip pat atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-401/2014). Skiriant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę svarbu įvertinti prevencinį jos tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui keliÄ toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 30 punktas).

Vienintelė bÅ«tina Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lyga yra tai, kad asmuo nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise. Kita vertus, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas: teismas privalo apsvarstyti ir motyvuotai nuspręsti, ar jÄ taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013).

10. Vertinant, ar yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise, bÅ«tina atsižvelgti tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemones, tiek į byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, 4.1 papunktis). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018, 10 punktas).

11. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisinės valstybės, teisingumo principais, už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarimas, 12.5 papunktis).

12. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, skyrimo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. klausimÄ , pagrįstai nustatė jos taikymo sÄ lygÄ , t. y., kad nusikaltimÄ jis padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes, M. G. neatsargiÄ kaltės formÄ ir padarytus Kelių eismo taisyklių 126, 127 ir 128 punktų pažeidimus.

Teisėjų kolegija tam pritaria ir Å¡ių aplinkybių nekartoja. Atsakant į apeliacinio skundo argumentÄ , kad M. G. transporto priemonę vairavo bÅ«damas blaivus, pažymėtina tai, jog BK 68 straipsnio 1 dalyje uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis nėra siejamas su asmens, kuris naudodamasis Å¡iomis teisėmis padarė nusikalstamÄ veikÄ , blaivumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, 4.1 papunktis), todėl nurodyta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo M.

G. neskirti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir M. G. administracinius baustumus už ankstesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, pagrįstai įžvelgdamas sistemiÅ¡kumÄ . IÅ¡ Administracinių nusižengimų registro duomenų (1 t., b. l. 49-50) matyti, kad, nors nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. iÅ¡ M. G. buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, jis 2018-2020 m. laikotarpiu net penkis kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, iÅ¡ kurių tris kartus – už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , taip pat ir 52 km/val., taip bÅ«damas dar pradedančiuoju vairuotoju Å¡iurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles.

Akcentuotina tai, kad nagrinėjamÄ nusikaltimÄ M. G. padarė taip pat virÅ¡ydamas leistinÄ važiavimo greitį. Be jo prisipažinimo (1 t., b. l. 29, 37, 46, 175-176) tai akivaizdžiai atsispindi vaizdo įraÅ¡e (1 t., b. l. 37; kompaktinis diskas saugomas prie bylos 1 tomo virÅ¡elio), kuriame užfiksuota, kaip jo vairuojamas automobilis dideliu greičiu aplenkia kitÄ važiuojantį automobilį ir po akimirkos sukelia eismo įvykį. Visa tai rodo M. G. atsainų požiÅ«rį į kelių transporto eismo saugumo reikalavimus ir sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad praeityje už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ M.

G. ne kartÄ paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas trumpesniam – vienerių metų terminui (1 t., b. l. 49-50), jam teigiamos įtakos nepadarė. Tai apklausiamas teisme pripažino ir pats M. G. (1 t., b. l. 175-176). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės – tai, kad jis nusikalto pirmÄ kartÄ , prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaip ir kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos jo asmenybę teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės, neatsveria nagrinėjamo nusikaltimo kontekste esminę reikÅ¡mę turinčių M.

G. administracinių baustumų už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, kurie jo asmenybę apibÅ«dina neigiamai. Tuo tarpu apelianto minima neatsargi nusikaltimo forma (pastebėtina tai, kad pagal BK 11 straipsnio 2 dalį į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius skirstomi tik tyčiniai nusikaltimai) neturi reikÅ¡mės vertinant, ar yra pagrindas jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise.

13. Apeliaciniame skunde nurodyta tai, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones yra susijusi su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. darbu, todėl uždraudimas naudotis šia specialia teise neigiamai atsilieptų jo gyvenimo kokybei ir galimybei dirbti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakė dėl analogiškų M. G. gynėjo argumentų. Apeliantas nenurodo konkrečių nesutikimo su minėta pirmosios instancijos teismo išvada argumentų, o tik prašo kitaip įvertinti šias aplinkybes.

Teisėjų kolegija nemato tam pagrindo. Vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė asmuo, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ar trumpinti jos maksimalų terminÄ , net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iÅ¡ esmės reikÅ¡tų teisės dirbti šį darbÄ atėmimÄ . Teismas Å¡iÄ aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 31 punktas; 2016 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-139/2016, 5.4 papunktis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti įrodymai, apibÅ«dinantys padarytÄ nusikaltimÄ ir M. G. asmenybę, pagrindžia bÅ«tinumÄ jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise. M. G. teisė pasirinkti darbÄ , nesusijusį su transporto priemonių vairavimu, yra neapribota. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 31 punktas).

14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų ir šešių mėnesių terminui, kuris yra artimas minimaliam (BK 68 straipsnio 2 dalis), atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra tinkamai individualizuota, adekvati padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei, teisinga ir būtina, siekiant jos prevencinio tikslo – užkirsti M.

G. keliÄ toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai sudaro pagrindÄ apeliacinį skundÄ atmesti. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo iÅ¡ieÅ¡kojimo 15. IÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iÅ¡ nuteistojo M. G. valstybės naudai praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti 135 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

16. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

17. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu ir pagal Å¡io straipsnio 3 dalį nuteistojo M. G. gynėjas buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Ä®vertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas bÅ«tinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ jo neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. apeliacinį skundÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė