73cdceb1-e786-4604-973d-041c8bcb7cd2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I2-3437-342/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00210-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5.2; 57.3; 57.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 14 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2020 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R.K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 639,45 Eur turtinės žalos. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo 2019-01-24 Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriuje, atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANRP-5472-2019, dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto pažeidimo (vairavimas virÅ¡ijant leistinÄ greitį).

Pažymi, kad 2019-03-12 Klaipėdos AVPK nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr.30-ANR_N-4177-2019, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 str. 3 d., už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ daugiau kaip dvideÅ¡imt, bet ne daugiau kaip trisdeÅ¡imt kilometrų per valandÄ , paskirta administracinio poveikio priemonė - 50 eurų bauda. PaaiÅ¡kina, kad 2019-08-12 pateikė skundÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams, praÅ¡ydamas atnaujinti nutarimo apskundimo terminÄ ir bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės panaikinti nutarimÄ byloje, kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .

Atkreipia dėmesį, kad teismas 2019-12-20, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ Nr. 11-373-659/2019, padarė iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos AVPK 2019-03-12 nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai; skundas tenkintas visiÅ¡kai, o skundžiamas nutarimas panaikintas ir byla nutraukta. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika bylose: Nr. A822-207/2010, Nr. A662-491/2010, Nr. A492-2056/2012 ir Nr. A-442-756/2018. Nurodo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

Tvirtina, jog iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių ir faktų, akivaizdžiai matyti, jog Klaipėdos AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Argumentuoja, kad 2018-12-15 Klaipėdos AVPK stacionare greičio matavimo priemone užfiksavo (nufotografavo) kelių eismo taisyklių pažeidimÄ - leistino greičio virÅ¡ijimas. Pažeidimas padarytas su transporto priemone SEAT ALTEA v. n. (duomenys neskelbtini), kuri nufotografuota tik iÅ¡ galinės transporto priemonės dalies, dėl ko nebuvo galima įžvelgti ir identifikuoti pažeidimÄ padariusį asmenį.

Pažymi, kad iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, jog Klaipėdos AVPK turėjo duomenis ir žinojo, jog transporto priemonė nuosavybės teise priklauso S.K. Teigia, kad asmens vairavusio transporto priemonę nebuvo galimybės identifikuoti, todėl Klaipėdos AVPK, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, siekdama iÅ¡aiÅ¡kinti šį kelių eismo taisyklių pažeidimÄ padariusį asmenį, privalėjo apklausti transporto priemonės savininkę, kad pastaroji pateiktu duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė Å¡iÄ transporto priemonę ar ja naudojosi.

Mano, jog Klaipėdos AVPK, nesilaikydama minėto įstatymo reikalavimų ir neapklaususi nei transporto priemonės savininkės, nei pareiÅ¡kėjo, nei kitų galimų liudytojų, bei nesurinkusi jokių kitų įrodymų (nes byloje tokių nėra), priėmė subjektyvų ir nepagrįstÄ sprendimÄ , jog Å¡iÄ transporto priemonę vairavo ir nusižengimÄ padarė pareiÅ¡kėjas. Teigia, kad nors byloje ir yra pateiktas Klaipėdos AVPK 2019-01-24 praneÅ¡imas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, adresuotas transporto priemonės savininkei, tačiau byloje nėra jokio dokumento, metaduomenų ar iÅ¡rašų iÅ¡ siuntų tarnybų, patvirtinančių jog Å¡is praneÅ¡imas bÅ«tų tinkamai iÅ¡siųstas ir tinkamai įteiktas S. K.

Tvirtina, jog teismo metu, apklausta S.K. patvirtino, jog jai nebuvo žinoma apie kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , jos niekas neinformavo, jokių praneÅ¡imų, nei elektroniniu paÅ¡tu, nei per paÅ¡to tarnybas, negavo. Šį faktÄ Ä¯tvirtino teismas savo nutarime. Daro iÅ¡vadÄ , kad nėra abejonių, jog praneÅ¡imo S. K. negavo ir apie nagrinėjamÄ nusižengimÄ ar patį nusižengimÄ jai nebuvo žinoma. Atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos AVPK praneÅ¡imas S.K. suraÅ¡ytas 2019-01-24, tačiau, tÄ pačiÄ dienÄ - 2019-01-24 Klaipėdos AVPK surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr.30-ANR_P-5472-2019 pareiÅ¡kėjui.

Mano, kad nurodyta aplinkybė patvirtina, jog S. K. nebuvo informuota apie nagrinėjamÄ pažeidimÄ , o Klaipėdos AVPK nors ir suvokė, bei suprato, kad privalo vadovautis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 dalimi, tačiau vis tiek nusižengimÄ inkriminavo pareiÅ¡kėjui, neiÅ¡siaiÅ¡kinus įvykio aplinkybių. Akcentuoja, kad Klaipėdos AVPK suraÅ¡ytÄ administracinio nusižengimo protokolÄ ir nutarimÄ iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - Å iaulių miesto savivaldybė, nors iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, jog Klaipėdos AVPK žinojo pareiÅ¡kėjo elektroninio paÅ¡to adresÄ , bei darbovietę, esančiÄ Klaipėdos mieste.

Teigia, kad apie tinkamÄ dokumentų iÅ¡siuntimÄ ar įteikimÄ byloje duomenų nėra. Daro iÅ¡vadÄ , jog Klaipėdos AVPK nesiėmė priemonių, kad protokolas ir nutarimas pareiÅ¡kėjui bÅ«tų įteiktas tinkamai, dėl ko dokumentai pareiÅ¡kėjo nepasiekė ir jam nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu priimtÄ nutarimÄ . Tvirtina, kad šį faktÄ patvirtino pareiÅ¡kėjas, apklausiamas teisme, o teismas tai užfiksavo savo nutarime. Apibendrina, jog neturėjo galimybės apginti savo teisių ir teisėtų interesų, nebuvo jam sudaryta galimybė teikti paaiÅ¡kinimus, įrodymus ir kitus faktus, kurie bÅ«tų leidę bylÄ iÅ¡nagrinėti teisingai, pagrįstai ir objektyviai.

Pažymi, kad apie paskirtÄ administracinio nusižengimo sankcijÄ â€“ baudÄ , tapo žinoma tik 2019-07-01, kuomet per darbovietę buvo įteiktas antstolės patvarkymas dėl skolos (baudos) - 50 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal nutarimÄ administracinių nusižengimų byloje Nr.30-ANR_N-4177-2019. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjui atsirado papildoma finansinė prievolė - sumokėti antstolio vykdymo iÅ¡laidas. Teigia, kad iÅ¡sigandęs ir sÄ Å¾iningai stengdamasis iÅ¡vengti papildomų neigiamų pasekmių: moralinių prieÅ¡ darbovietę - jeigu darbdaviui bÅ«tų tekÄ iÅ¡skaičiuoti pinigines sumas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atlyginimo baudos ir vykdymo iÅ¡laidų dengimui; tiek finansinių - delspinigių ir papildomų vykdymo iÅ¡laidų, savanoriÅ¡kai ir skubiai sumokėjo baudÄ - 50,00 Eur, bei padengė antstolio vykdymo iÅ¡laidas - 89,45 Eur.

PaaiÅ¡kina, kad suvokdamas ir žinodamas, jog Å¡io nusižengimo nepadarė ir kad dėl Klaipėdos AVPK tinkamai neatliktų pareigų, nepagrįstai patyrė 139,45 Eur nuostolių (bauda ir vykdymo iÅ¡laidos), 2019-07-18 pateikė skundÄ Klaipėdos AVPK ir 2019-08-06 pateikė skundÄ Policijos departamentui. Gavęs neigiamus atsakymus iÅ¡ minėtų institucijų, 2019-08-12 pateikė skundÄ teismui dėl Klaipėdos AVPK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr.30-ANR_P-5472-2019 panaikinimo. Pažymi, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu, jį apklausus, patvirtino, jog sutuoktinės transporto priemone nesinaudojo, nes turi ir naudojasi darbovietės transporto priemone.

Akcentuoja, kad apklausta transporto priemonės savininkė parodė, jog pažeidimo padarymo laikotarpiu transporto priemone naudojosi kitas asmuo – K.K., kuri vėliau jÄ apklausus, pripažino, jog tuo laikotarpiu ji buvo pasiskolinusi transporto priemonę iÅ¡ S. K. ir tuo metu ja naudojosi, todėl pripažino, jog tuo laikotarpiu ji padarė kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Akcentuoja, kad byloje Klaipėdos AVPK veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, jog suraÅ¡ant protokolÄ bei priimant nutarimÄ , nebuvo laikytasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir nebuvo apklausta transporto priemonės savininkė.

Nurodo, kad pripažinus institucijos, nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylÄ , priimtÄ nutarimÄ nepagrįstu ir neteisėtu, nepagrįstai apkaltintam asmeniui atsiranda galimybė prisiteisti dėl to patirtÄ Å¾alÄ . Mano, kad nagrinėjamu atveju, Klaipėdos AVPK neteisėtus veiksmus patvirtina byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojų apklausos, teismo nutarime ir Å¡iame skunde nurodytos aplinkybės, iÅ¡ kurių matyti, kad buvo pažeistas ANK 567 straipsnis, imperatyvai reikalaujantis visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, taip pat bendro pobÅ«džio pareiga, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai.

Teigia, kad dėl neteisėto nutarimo priėmimo, patyrė turtinės žalos, kuriÄ sudaro: sumokėta bauda - 50 Eur; antstolio vykdymo iÅ¡laidos - 89,45 Eur; bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ teisme - 350 Eur; Å¡io skundo paruoÅ¡imas ir patekimas - 150 Eur. Atsakovės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais bei reikalavimais ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad 2018-12-15 Klaipėdos AVPK stacionare greičio matavimo priemone, kuri įrengta adresu (duomenys neskelbtini), užfiksavo automobiliu SEAT ALTEA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - ir automobilis), padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ - leistino greičio virÅ¡ijimas (nustatytas greitis virÅ¡ytas 29 km/h).

Teigia, kad 2019-01-24 dėl Å¡io pažeidimo automobilio savininkei S. K. buvo parengtas praneÅ¡imas, kuriuo buvo praÅ¡oma per 30 sienų praneÅ¡ti duomenis apie asmenį, kuris 2018-12-15 valdė ar naudojosi automobiliu. PaaiÅ¡kina, jog 2019-01-24 Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė dėl Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kėjui, kuris yra automobilio savininkės sutuoktinis, surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 30-ANR_P-5472-2019 su administraciniu nurodymu siÅ«lant sumokėti 15 eurų baudÄ (toliau - ir Protokolas).

Pažymi, kad Protokole buvo nurodytas pareiÅ¡kėjo elektroninio paÅ¡to adresas ir jo darbovietė. Tvirtina, kad 2019-01-24 pareiÅ¡kėjui, el. paÅ¡tu: (duomenys neskelbtini), iÅ¡siųstas administracinio nusižengimo protokolas ir praneÅ¡imas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo. 2019-03-12 Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė nutarimÄ Nr. 30-ANR_N-4177-2019 (toliau - ir Nutarimas), kuriuo, vadovaujantis ANK 416 straipsnio 3 dalimi, paskyrė pareiÅ¡kėjui administracinę nuobaudÄ - 50 Eur baudÄ už tai, kad jis 2018-12-15, 11.11 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, esant nustatytam 50 km/h greičiui, važiavo 79 km/h greičiu.

Teigia, kad 2019-03-12 pareiÅ¡kėjui, el. paÅ¡tu: (duomenys neskelbtini), iÅ¡siųstas Nutarimas. Nurodo, kad 2019-08-13 Klaipėdos AVPK gautas pareiÅ¡kėjo skundas dėl 2019­-03-12 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4177-2019, kuriame nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas administracinio nusižengimo byloje laiku ir tinkamai negavo jokių praneÅ¡imų bei dokumentų, kadangi Å¡ie galimai siųsti į deklaruotÄ , o ne faktinę, gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės apginti savo teisių, teikti paaiÅ¡kinimų ir kitų faktų, kurie leistų teisingai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

PaaiÅ¡kina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja administracinio nusižengimo byloje Nr. II-373-659/2019 priėmė nutarimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino ir panaikino NutarimÄ ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bylÄ nutraukė. Teismo nutarimu nustatyta, kad 2018-12-15, 11.11 val., (duomenys neskelbtini), galimai automobilį vairavo ir virÅ¡ijo leistinÄ maksimalų 50 km/h greitį po paklaidos 29 km/h K. K., kuri teismo posėdžio metu pripažino tai padariusi ir kuriÄ teismo posėdžio metu nurodė automobilio savininkė.

Pažymi, jog teismo nutarimu konstatuota, kad „lieka neaiÅ¡ku, pagal kokius duomenis Institucija nustatė, jog nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.K.”. Teismo nutarimu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas „paaiÅ¡kino, kad jo elektroninio paÅ¡to adresas yra (duomenys neskelbtini), bet jis to laiÅ¡ko negavo, nes nelabai naudojasi tuo paÅ¡tu ir sužinojo apie nuobaudÄ tik iÅ¡ antstolio”, todėl teismas konstatavo „byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių R.K. teiginius apie tai, jog Institucijos praneÅ¡imų negavo tiek jis, tiek jo sutuoktinė”.

Pažymi, kad vadovaujantis LVAT praktika esminis momentas yra tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. veikiant neteisėtai, o jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Akcentuoja, kad LVAT Å¡io pobÅ«džio bylose ne kartÄ akcentavo ir tai, kad ATP bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama yra teisinis pagrindas ar ne pripažinti konkretų asmenį padarius administracinį teisės pažeidimÄ , bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo (LVAT 2014-04-15 nutartis adm. byloje Nr. A556-1093/2014).

Pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ , nustačius turtinės žalos dydį, po to jis gali bÅ«ti proporcingai mažinamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę (miÅ¡ri kaltė) (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005; 2007-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 219/2010; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011; 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; kt.).

Nurodo LVAT praktikÄ dėl miÅ¡rios kaltės taikymo. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė duomenis apie tai kad 2018-12-15, 11.11 val., (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo ir virÅ¡ijo leistinÄ maksimalų 50 km/h greitį po paklaidos 29 km/h K.K., t. y. duomenis apie nusižengimÄ padariusi asmenį pateikė tik teismo posėdžio metu. Pažymi, jog pateikdamas skundÄ administracinio nusižengimo byloje pareiÅ¡kėjas nusižengimÄ padariusio asmens nenurodė, dėl ko atsakovas neturėjo pagrindo ir galimybės pats atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ , ir taip, be kita ko, sumažinti pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kina, kad Protokolas ir Nutarimas, vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims tvarka, buvo iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjui jo elektroniniu paÅ¡tu, kurį pareiÅ¡kėjas naudoja elektroniniu bÅ«du teikiamoms paslaugoms gauti (tÄ patį elektroninį paÅ¡tÄ jis yra nurodęs ir Å¡ioje administracinėje byloje). Argumentuoja, kad pareiÅ¡kėjas elektroniniu paÅ¡tu gavęs ProtokolÄ , o po to NutarimÄ dėl administracinio nusižengimo, kurio jis nepadarė, turėjo galimybę apie tai nedelsiant praneÅ¡ti ProtokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai ir automobilio savininkui (pareiÅ¡kėjo sutuoktinė), t. y. galėjo ir turėjo imtis didesnių nei įprasta atsargumo priemonių, atitinkančių susidariusiÄ situacijÄ .

Mano, kad pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningas elgesys vengiant imtis didesnių nei įprasta atsargumo priemonių, atitinkančių susidariusiÄ situacijÄ , o taip pat nepateikimas Klaipėdos AVPK turimų duomenų apie administracinį nusižengimÄ padariusi asmenį, turi bÅ«ti vertinamas kaip paties nukentėjusio didelis neatsargumas, kuris padėjo žalai atsirasti ar padidėti, todėl taikant adekvataus atlyginimo principo nuostatas įtvirtintas CK 6.282 straipsnio 1 dalyje, žalos atlyginimas turi bÅ«ti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmetamas.

Teigia, kad atsižvelgdami į tai, kad Protokolas ir Nutarimas buvo suraÅ¡yti nustačius, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas, kad Protokolas ir Nutarimas pareiÅ¡kėjui buvo pateikti įstatymo nustatyta tvarka elektroniniu paÅ¡tu, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė Klaipėdos AVPK turimų duomenų apie administracinį nusižengimÄ padariusi asmenį, o Å¡iuos duomenis pateikė tik teismo posėdžio metu, kad paties nukentėjusio didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ teigti, kad minėti policijos pareigÅ«nai bÅ«tų iÅ¡ anksto nusistatę prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , ar kitaip bÅ«tų suinteresuoti jį nubausti, manome, kad vien tik policijos pareigÅ«nų veiksmai negalėjo daryti įtakÄ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidų.

Teismas k o n s t a t u o j a : Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl 639,45 Eur turtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas R.K. teigia, kad nurodytÄ Å¾alÄ patyrė dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – Klaipėdos AVPK) veiksmų, suraÅ¡ant 2019-01-24 protokolÄ bei 2019-03-12 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANRP-5472-2019. Faktinės administracinės bylos aplinkybės Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos AVPK 2018-12-15 stacionare greičio matavimo priemone užfiksavo automobiliu SEAT ALTEA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ (minėta, toliau – ir KET) - leistino greičio virÅ¡ijimas (nustatytas greitis virÅ¡ytas 29 km/h).

Nustatyta, jog 2019-01-24 dėl Å¡io pažeidimo automobilio savininkei S.K. buvo parengtas praneÅ¡imas, kuriuo buvo praÅ¡oma per 30 sienų praneÅ¡ti duomenis apie asmenį, kuris 2018-12-15 valdė ar naudojosi automobiliu. IÅ¡ minėto praneÅ¡imo matyti, kad jis buvo iÅ¡siųstas adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė 2019-01-24 dėl anksčiau nurodyto pažeidimo pareiÅ¡kėjui, kuris yra automobilio savininkės sutuoktinis, surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 30-ANR_P-5472-2019 su administraciniu nurodymu siÅ«lant sumokėti 15 eurų baudÄ (minėta, toliau - ir Protokolas).

Protokolas patvirtina, jog jame nurodyti Å¡ie pareiÅ¡kėjo duomenys: kontaktiniai duomenys - elektroninio paÅ¡to adresas, ir darbovietės pavadinimas, adresas. Nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui, 2019-03-12 priėmė nutarimÄ Nr. 30-ANR_N-4177-2019 (minėta, toliau - ir Nutarimas). Nutarimu, vadovaujantis ANK 416 straipsnio 3 dalimi, pareiÅ¡kėjui paskirta administracinė nuobauda - 50 Eur bauda už tai, kad jis 2018-12-15, 11.11 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, esant nustatytam 50 km/h greičiui, važiavo 79 km/h greičiu.

Nutarime nurodyti šie pareiškėjo duomenys: kontaktiniai duomenys - elektroninio pašto adresas, ir darbovietės pavadinimas, adresas. Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungtos Administracinio nusižengimo bylos Nr. II-373-659/2019 medžiagoje esantis Administracinių nusižengimų registras parvirtina, kad Protokolas su administraciniu nurodymu 2019-01-24 išsiųstas pareiškėjui, įteikimo būdas – el.paštas; pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui 2019-01-24 išsiųstas pareiškėjui, įteikimo būdas – el.paštas;

Nutarimas 2019-03-12 ir 2019-07-16 iÅ¡siųstas pareiÅ¡kėjui, įteikimo bÅ«das – el.paÅ¡tas. Be kita ko, matyti, jog Protokolas ir nutarimas 2019-03-15 buvo iÅ¡siųsti paÅ¡tu ((duomenys neskelbtini)), 2019-04-26 siunta buvo grÄ Å¾inta siuntėjui, nes siuntos įteikti nepavyko. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019-08-12 skundu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus, praÅ¡ydamas panaikinti NutarimÄ , kaip neteisėtÄ , neobjektyvų ir nepagrįstÄ . Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2019-12-20 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-373-659/2019 R.K. skundÄ tenkino:

NutarimÄ panaikino ir jo atžvilgiu bylÄ nutraukė. Aptariamas Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-20 nutarimas 2020-01-10 įsiteisėjo. PareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad jis patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-373-659/2019 (b. l. 10, 12) bei yra sumokėjęs baudÄ už Nutarimu nustatytÄ KET pažeidimÄ bei vykdymo iÅ¡laidas (b . l. 14). Nurodytas iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjas laiko nuostoliais, kuriuos jis payrė dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, priimant NutarimÄ .

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų Atsižvelgus į nagrinėjamos bylos ginčo pobÅ«dį, pažymėtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios pagrindas yra patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, o ne pačių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (minėta, toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (minėta, toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (minėta, toliau – ir CK) 6.271 straipsnį (žr., pvz., LVAT 2014-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.).

LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra nustatytas, nors ATPK 272 straipsnyje yra nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylÄ naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukÅ¡tÄ jį teisinį universitetinį arba jam prilyginamÄ iÅ¡silavinimÄ , pagalba. Ä®gyvendindamas nustatytÄ teisę į gynybÄ , asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos iÅ¡laidos gynybai turi bÅ«ti atlygintos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka”.

Esant šioms aplinkybėms asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., LVAT 2016-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016, 2016-03-03 nutartį Nr. A-631-756/2016, 2018-01-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5215-261/2017, 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020 ir kt.).

CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Pagal LVAT praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.).

LVAT žalos atlyginimo bylose yra pasisakęs, jog pripažinus institucijos (pareigÅ«no), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylÄ , priimtÄ nutarimÄ neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtÄ Å¾alÄ . Vis dėlto, svarbu tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

PrieÅ¡ingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų bÅ«ti sprendžiamas (žr., pvz., LVAT 2015-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2015). Darytina iÅ¡vada, jog kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia turi bÅ«ti vertinama, kokie veiksmai buvo prieÅ¡ingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės praÅ¡o atlyginti žalÄ dėl to, kad jo atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas protokolas bei nutarimas skirti administracinę nuobaudÄ ir nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla.

PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovės atstovas nesilaikė pareigos teisėtai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes. Dėl neteisėtų veiksmų Sprendžiant pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tų reikalavimų teisėtumo klausimÄ , nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2013-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.). Be to, administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014-06-02 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.).

Tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, jog valstybės (tarnautojų) neteisėti veiksmai gali bÅ«ti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiÅ¡kus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumÄ , tekstų taikymo ar aiÅ¡kinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ ir kt. <...> kiekvienas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktÅ«rÄ ) tokiu bÅ«du, kad tie uždaviniai bÅ«tų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų vieÅ¡ojo administravimo principų (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014-06-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018, 2019-04-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019 ir kt.).

LVAT yra nurodęs, kad tam, jog skundžiamo nutarimo suraÅ¡ymas CK 6.271 straipsnio taikymo požiÅ«riu bÅ«tų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra bÅ«tina atlikti faktinių aptariamo nutarimo suraÅ¡ymo aplinkybių įvertinimÄ turint tikslÄ nustatyti, ar nutarime buvo apraÅ¡yti jame nurodyto (asmens galbÅ«t padaryto) administracinio teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktÄ , kita vertus, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nutarimÄ surašęs pareigÅ«nas atliko (siekė atlikti) visapusiÅ¡kÄ , pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis, kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, ir ATPK 257 straipsnis, kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., LVAT 2017-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT yra nurodęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku tuo metu buvusių aplinkybių išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2014-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1093/2014, 2014-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.).

Jei pareigÅ«nas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigÅ«no aplaidumo, pavirÅ¡utiniÅ¡kumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2019-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019 ir kt.). ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimÄ , užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės bÅ«tų laiku įvykdytos.

Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu dėl ANK 420 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų administracinių nusižengimų teisenÄ pradeda, administracinių nusižengimų tyrimÄ atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus suraÅ¡o policija. ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigÅ«nai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teisenÄ pradeda vadovaudamiesi Å¡iuo kodeksu ir jų veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimÄ , jį atlikęs pareigÅ«nas suraÅ¡o administracinio nusižengimo protokolÄ . Å io kodekso 609 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, kurie privalo bÅ«ti nurodyti administracinio nusižengimo protokole. Vadovaujantis ANK 614, 615 straipsniu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka priskirta nagrinėti institucijai, kurios pareigÅ«nai atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ ir surašė administracinio nusižengimo protokolÄ t. y. policijai.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , pareigÅ«nas priima nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, kurie privalo bÅ«ti nurodyti nutarime. ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodytos administracinius nusižengimus tiriančių pareigÅ«nų teisės. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti;

Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto iÅ¡vados pareigÅ«nai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimÄ . Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas).

Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-20 nutarimo matyti, kad teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-373-659/2019 padarė iÅ¡vadÄ , kad: „iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad praneÅ¡imas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo suraÅ¡ytas S. K., adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), tačiau jokių duomenų apie Å¡io praneÅ¡imo iÅ¡siuntimÄ S. K. byloje nėra.

SkundÄ nagrinėjantis teismas pastebi ir tai, kad Institucija atsiliepime taip pat nemini, kad toks praneÅ¡imas bÅ«tų buvęs realiai iÅ¡siųstas transporto savininkei, kaip to reikalauja ANK 611 straipsnis. Todėl lieka neaiÅ¡ku, pagal kokius duomenis Institucija nustatė, jog nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K.”. Teismas 2019-12-20 nutarime taip pat nurodė, jog: „atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K.K. patvirtino, kad nusižengimo padarymo metu S. K. priklausantį automobilį, vairavo ji, taip pat į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių R.

K. teiginius apie tai, jog Institucijos praneÅ¡imų negavo tiek jis, tiek jo sutuoktinė, taip pat į tai, kad Institucija nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintas abejonių nekeliantis ir tinkamas asmuo, padaręs administracinį nusižengimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Institucijos 2019-03-12 nutarimas priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl naikintinas”. Pažymėtina, jog teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigÅ«nas suraÅ¡o administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (nutarimÄ ), neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., LVAT 2016-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018, 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020 ir kt.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamos administracinės bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovės atstovas, priimdamas NutarimÄ , kuris buvo panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-20 nutarimu, iÅ¡ esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ iÅ¡ esmės nenurodė jokių pagrįstų objektyvių priežasčių, kodėl jos veiksmai, priimant NutarimÄ , nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nevykdymas.

Be kita ko, kaip buvo anksčiau minėta, Klaipėdos apylinkės teismas 2019-12-20 nutarime konstatavo, jog Klaipėdos AVPK nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintas abejonių nekeliantis ir tinkamas asmuo, padaręs administracinį nusižengimÄ , todėl Nutarimas priimtas nepagrįstai ir neteisėtai. Dėl nurodytos aplinkybės, teismas vertina, kad bÅ«tent Klaipėdos AVPK specialistų veiksmai, o ne kaip atsakovės atstovas nurodo - miÅ¡ri kaltė, nulėmė turtinės žalos atsiradimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-20 nutarimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Teismas, patikrinęs bylÄ teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iÅ¡ esmės sutinka su pareiÅ¡kėju, kad Klaipėdos AVPK pareigÅ«nai Å¡iuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktų nuostatas, t. y. atliko neteisėtus veiksmus valstybės civilinės atsakomybės vertinimo prasme. Neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nutarimu.

Tokios aplinkybės tiesiogiai turėjo įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigÅ«nams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ . Nagrinėjamuoju atveju, pareiÅ¡kėjas, patyręs iÅ¡laidas, pagrįstai jas vertino kaip turėtÄ turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo. Dėl turtinės žalos dydžio PareiÅ¡kėjas teigia, kad praÅ¡omÄ atlyginti 639,45 Eur turtinę žalÄ sudaro: 1) 50,00 Eur bauda pagal NutarimÄ ; 2) 89,45 Eur antstolio vykdymo iÅ¡laidos; 3) 350,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ ; 4) 150,00 Eur Å¡io skundo paruoÅ¡imas ir pateikimas.

Pirmiausia teismas pažymi, kad 150,00 Eur suma už nagrinėjamos bylos skundo suraÅ¡ymÄ negali bÅ«ti vertinami kaip nuostoliai Å¡ios administracinės bylos kontekste, kadangi tai yra iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip tai įtvirtinta ABTÄ® 40 straipsnyje. Taigi, Å¡ioje dalyje skundas atmestinas ir dėl nurodytų atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo bus pasisakoma vėliau. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė 2019-07-10 mokėjimo dokumentÄ Nr. 272398 (b. l. 14), iÅ¡ kurio matyti, kad jis sumokėjo paskirtÄ 50,00 Eur baudÄ ir 89,45 Eur vykdymo iÅ¡laidas.

Atsakovės atstovas neteikia duomenų, kurie patvirtintų, kad nurodytos sumos pareiÅ¡kėjui kokiu nors bÅ«du buvo grÄ Å¾intos, todėl teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjas patyrė nuodytus nuostolius. Taigi, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės priteistina 139,45 Eur suma (50 Eur + 89,45 Eur). PareiÅ¡kėjas teismui pateikė įrodymus (2020-01-13 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (b. l. 10), 2020-01-17 sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä (b. l. 12)), kurie patvirtina, kad anksčiau nurodyta 350 Eur suma buvo pervesta pareiÅ¡kėjo atstovui.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė praÅ¡omÄ priteisti 350 Eur dydžio turtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos). Teismas pažymi, kad iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos matyti, kad pareiÅ¡kėjo interesus atstovavo advokato padėjėjas.

Vadovaujantis Rekomendacijų 5 punktu už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. SÄ skaita – faktÅ«ra patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sudaro: 80 Eur už 2019-10-09 susipažinimÄ su byla teisme; 120 Eur - pasiruoÅ¡imas bylos nagrinėjimui, teisinės konsultacijos, 2019-10-14 atstovavimas teisme, 50 Eur - 2019-11-20 atstovavimas teisme, 50 Eur - 2019-12-10 atstovavimas teisme, 50 Eur – 2019-12-31 susipažinimas su teismo nutarimu, teisinė konsultacija, patarimai.

IÅ¡ 2020-01-13 sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 220 Eur dydžio turtinę žalÄ už atstovavimÄ teisme, pasiruoÅ¡imÄ bylos nagrinėjimui, teisines konsultacijas. Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ , teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas).

Iš prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-373-659/2019 matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-14 posėdyje pareiškėjo interesus atstovavo atstovas – advokato padėjėjas, posėdis truko 15 min (posėdžio pradžia – 10,00 val., pabaiga – 10:15 val.); Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-20 posėdyje pareiškėjo interesus atstovavo atstovas – advokato padėjėjas, posėdis truko 10 min (posėdžio pradžia – 10:35 val., pabaiga – 10:45 val.);

Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-10 posėdyje pareiÅ¡kėjo interesus atstovavo atstovas – advokato padėjėjas, posėdis truko 10 min (posėdžio pradžia – 10:00 val., pabaiga – 10:10 val.). Å iuo atveju susumavus matyti, jog nurodyti teismo posėdžiai truko 35 minutes, todėl laikoma, kad 1 val. Kadangi Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimÄ teisme yra 0,1, o posėdis vyko 2019 IV ketvirtį, tai imamas 2019 II ketvirčio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje rodiklis, kuris tuo metu buvo 1289 Eur.

Taigi maksimali priteistina suma už atstovavimÄ teismo posėdyje gali bÅ«ti 103,12 Eur (1289 Eur * 0,1 * 1*0,8). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjo atstovo nurodyti veiksmai – pasiruoÅ¡imas bylos nagrinėjimui, teisinės konsultacijos - iÅ¡ esmės yra atstovavimo sudedamieji elementai, todėl atskirai už Å¡iuos veiksmus iÅ¡laidos nepriteistinos. PraÅ¡oma priteisti 220,00 Eur suma virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ dydį, todėl teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė minėtÄ turtinės žalos dydį ir jam gali bÅ«ti priteista 103,12 Eur turtiniai nuostoliai už atstovavimÄ teismo posėdžiuose administracinio nusižengimo byloje.

Dėl nurodytų veiksmų - 2019-12-31 susipažinimo su teismo nutarimu, teisinės konsultacijos, patarimų, už kuriuos praÅ¡omÄ priteisti 50,00 Eur, teismas pažymi, kad Å¡ie veiksmai buvo atlikti jau priėmus Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-20 nutarimÄ , todėl nėra pagrįsta, kokiu pagrindu minėti veiksmai buvo atlikti. Dėl nurodytos priežasties, spręstina, pareiÅ¡kėjas neįrodė 50 Eur nuostolių dydžio už 2019-12-31 susipažinimÄ su teismo nutarimu, teisinę konsultacijÄ , patarimus.

Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ , rekomenduojama priteisti 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 8.20 punktÄ , už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Å¡ių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandÄ , rekomenduojama priteisti 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). PareiÅ¡kėjo nurodyti veiksmai – susipažinimas su byla teisme vyko 2019 m. IV ketvirtį, todėl imami 2019 m. II ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) nurodytÄ laikotarpį buvo 1289 Eur, todėl praÅ¡oma priteisti 80 Eur suma už vienos valandos trukmės advokato padėjėjo susipažinimÄ su byla teisme nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto dydžio (1289 Eur * 0,1 * 1 * 0,8), todėl 80 Eur dydžio turtinė žala priteistina pareiÅ¡kėjui.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nagrinėjamos bylos kontekste įrodymais pagrindė patirtos 322,57 Eur (139,45 Eur + 103,12 Eur + 80 Eur) turtinės žalos dydį, kuris jam gali bÅ«ti priteistas. Kitoje dalyje skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Dėl iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Pagal ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalį dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

PraÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai; atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o atlyginti nagrinėjamoje byloje pateikto skundo parengimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 150,00 Eur. Teismas anksčiau minėjo, kad Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti vertinamos kaip nuostoliai administracinio nusižengimo byloje. Tai yra iÅ¡laidos, nustatytos ABTÄ® 40 straipsnyje. Pateikti įrodymai (2020-02-13 sÄ skaita – faktÅ«ra (b. l. 11), 2020-02-14 sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (b. l. 13)) patvirtina, kad praÅ¡oma priteisti suma buvo sumokėta pareiÅ¡kėjo atstovui. Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimÄ (skundo suraÅ¡ymÄ ) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Kadangi procesiniai veiksmai (skundo suraÅ¡ymas) buvo atliekami 2020 m. I ketvirtyje, pagrindu imami 2019 m. III ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) nurodytÄ laikotarpį buvo 1317,60 Eur, todėl praÅ¡oma priteisti suma už skundo suraÅ¡ymÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto dydžio (1317,60 * 2,5 * 0,8). IÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas – skundas – patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sÄ vokas, jis atitinka Å¡ių dokumentų esmę.

PraÅ¡omas priteisti 150,00 Eur dydis už procesinio dokumento suraÅ¡ymÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo reikÅ¡ti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti iÅ¡ dalies, todėl iÅ¡ atsakovės priteisiamos visos pagrįstos pareiÅ¡kėjos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos patenkintų reikalavimų dalyje. Be kita ko, minėta, kad teismas, vertindamas bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumÄ , turi atsižvelgti ir į bendruosius teisės principus – iÅ¡laidos turi atitikti teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rÅ«pestingai.

Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ (2.1 papunktis); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje (2.3 papunktis); sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ (2.7 papunktis); advokato darbo laiko sÄ naudas (2.9 papunktis). Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, atsižvelgiama į aplinkybę, kad skundas teismui buvo teikiamas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, į bylos pobÅ«dį, apimtį, sudėtingumÄ , protingumo sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, į tai, jog skundas tenkintinas tik iÅ¡ dalies, ir daroma iÅ¡vada, jog iÅ¡ atsakovės priteistina iÅ¡laidų 150,00 Eur dydžio suma yra per didelė, todėl mažintina iki 100,00 Eur.

Kitoje dalyje praÅ¡ymas atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. K. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 322,57 Eur (trys Å¡imtai dvideÅ¡imt du eurai ir 57 euro centai) turtinės žalos atlyginimÄ .

Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjui R. K. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato,100,00 Eur (vienas Å¡imtas eurų) iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atmesti. SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė