73cc9cd7-b06c-4d59-bda0-f0c1237a30de · Alytaus apylinkės teismas

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-144-543/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36399-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.2.25.4.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 19 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė, sekretoriaujant Rasai Sabonienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei J.

Å ., kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokato padėjėjui V. A., nukentėjusiajai ir nukentėjusiųjų U. C. bei P. J. atstovei pagal įstatymÄ G. J., civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui G. T., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis D. B. 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 17 val. 50 min. Alytaus mieste, Pramonės – Pievų gatvių sankryžoje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW X5 3.0D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas Pievų gatve ir nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje su Pramonės gatve įvažiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ , pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus tuo, kad nedavė kelio iÅ¡ kairės pusės, pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam automobiliui „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamam G.

J., su juo susidūrė ir, įvykus eismo įvykiui, automobilio „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), keleivei U. C. buvo padaryta muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, kairės šlaunies-kairio kirkšnio srityje bei dešinėje pėdoje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kaklinio II stuburo slankstelio panirimas, kairio stipinkaulio lūžimas ir dėl kairio stipinkaulio lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios U.

C. sveikata; nukentėjusiajam automobilio „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), keleiviui P. J. dėl odos nubrozdinimo kaktos kairėje pusėje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata; automobilio „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojai – nukentėjusiajai G. J. dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kairiame dilbyje, dešiniame klube bei abiejose blauzdose, odos nubrozdinimų kairėje kirkšninėje srityje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis D. B. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir paaiÅ¡kino, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 18.00 val. jis automobiliu „BMW“ važiavo Alytaus mieste, Pievų gatve. IÅ¡ priekio į akis stipriai Å¡vietė saulė. Privažiavęs Pievų – Pramonės gatvių sankryÅ¾Ä , joje suko į kairę pusę, tačiau dėl saulės apakinimo nepastebėjo automobilio, atvažiuojančio pagrindine (Pramonės) gatve jam iÅ¡ kairės pusės. Be to, jo automobilio konstrukcija uždengė jam matomumÄ iÅ¡ kairės pusės, todėl nepastebėjo iÅ¡ kairės pusės pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu pajuto stiprų smÅ«gį į savo automobilio kairę pusę ir iÅ¡ karto iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio.

Nukentėjusioji G. J. jau buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ savo automobilio, ant rankų laikė vaikÄ , jos automobilyje buvo labai daug dÅ«mų nuo oro pagalvių, todėl jis iÅ¡kėlė antrÄ vaikÄ â€“ mergaitę iÅ¡ to automobilio ir nunešė jÄ Ä¯ saugiÄ vietÄ â€“ ant žolės. Tuomet jie laukė greitosios medicinos pagalbos, kuriÄ kažkas jau buvo iÅ¡kvietę. Jų susidÅ«rimas įvyko pačioje minėtų gatvių sankirtoje. Nukentėjusiosios G. J. automobilyje buvo trys žmonės – nukentėjusioji ir du jos vaikai.

Ä® įvykio vietÄ atvykusi greitoji medicinos pagalba iÅ¡vežė nuketėjusiuosius į ligoninę, jis pats buvo Å¡oke. KitÄ dienÄ jis nuvyko į ligoninę, tačiau dėl Å¡alyje paskelbto karantino jo neįleido. Jis paliko gėlių puokÅ¡tę, vaisių ir maiÅ¡elį saldumynų, kuriuos turėjo perduoti nukentėjusiesiems. Jis paliko ir savo telefono numerį, kad nukentėjusioji galėtų susisiekti su juo. Vėliau jis buvo nuvykęs pas nukentėjusiuosius į namus, teiravosi dėl jų sveikatos, jų atsiprašė.

Jis bandė taikytis su nukentėjusiÄ ja, tačiau jiems nepavyko susitaikyti. Jis ir dabar nuoÅ¡irdžiai atsipraÅ¡o nukentėjusiosios. Tai buvo pirmas jo eismo įvykis. Jo automobilis buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį turėtų atlyginti draudimo bendrovė. Å iuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) ir kiekvienÄ dienÄ važinėja į darbÄ K., todėl jam yra labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.

Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Laiduotoja prašė paskirti jo motinÄ S. B., su kuria jis kartu gyvena, palaiko labai glaudžius santykius. Jo motina yra jam autoritetas. Motina yra senatvės pensininkė, todėl praÅ¡o taikyti laidavimÄ be užstato. Nukentėjusioji ir nukentėjusiųjų mažamečių U. C. bei P. J. atstovė pagal įstatymÄ G. J., apklausta teisme dėl civilinio ieÅ¡kinio, parodė, jog jos dukrai U. C. yra iÅ¡likę sveikatos problemų, o sÅ«nui P. J. likę Å¡iek tiek mažesnės pasekmės, todėl jos netenkina draudimo bendrovės iÅ¡mokėtos draudimo sumos. 826,29 Eur tai yra jos negautos pajamos dėl darbo užmokesčio.

Ji turėjo nedarbingumÄ nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. ir nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 23 d. Draudimo bendrovė jai pilnai neatlygino negauto darbo užmokesčio. IÅ¡laidos už pirktÄ kurÄ bei kaklo įtvarÄ jai yra pilnai atlygintos. Turtinė žala nėra pilnai kompensuota, kadangi nėra pilnai atlygintos jos negautos pajamos. PraÅ¡o priteisti jai 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, kadangi jai buvo stipriai sumuÅ¡ti Å¡onkauliai, keliai, ant jų buvo mėlynės. Å iuo metu jai dar yra sunku dirbti ir vaikščioti, ji negali vairuoti automobilio su mechanine pavarų dėže ir tai sukėlė jai didelių problemų.

Jai pačiai nebuvo jokių kaulų lūžių, buvo tik stiprÅ«s sumuÅ¡imai, tačiau liko liekamieji reiÅ¡kiniai dėl kojų kelių, dėl kurių dar reikės atlikti tyrimus. Po Å¡io eismo įvykio jos sÅ«nus P. J. bijo važiuoti automobiliu ir nakties metu jis Å¡lapinasi į lovÄ , miega neramiai ir dėl to jie lankėsi kelis kartus pas psichologÄ , kuris iÅ¡rašė jam raminamųjų vaistų. P. J. Å¡lapinamasis į lovÄ prasidėjo po kelių dienų nuo Å¡io eismo įvykio. Pradžioje jis Å¡lapinosi kas antrÄ dienÄ , o po to pradėjo jau kiekvienÄ dienÄ .

Gydytojas konstatavo, kad tai yra eismo įvykio pasekmė. Eismo įvykio metu P. J. taip pat apsiÅ¡lapino, anksčiau to nebÅ«davo, nes jie jau buvo atsisakę sauskelnių. Eismo įvykio metu P. J. buvo sumuÅ¡ta kaklo sritis ir dar buvo nubrozdinta kakta. Kadangi draudimo bendrovė jau yra iÅ¡mokėjusi nukentėjusiajam P. J. 607 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimÄ mažina iki 1 393 Eur ir praÅ¡o priteisti tokiÄ pinigų sumÄ . Eismo įvykio metu jos dukrai U.

C. buvo padaryta kirstinė žaizda kaktos srityje, sulaužyta ranka, paniręs kaklo slankstelis, sutrenktos smegenys ir labai dideli sumuÅ¡imai kirkÅ¡nyse. U. C. gydymas truko 6 savaites, tačiau jai kreivai sugijo lūžęs kaulas, todėl po 2 metų reikės padaryti rentgeno nuotraukas ir tada bus matyti, ar ranka taisosi, ar dar reikės jÄ operuoti. 6 000 Eur suma yra už U. C. patirtus sužalojimus. Dabar ji nenori eiti į vaikų darželį, nenori mokytis darželyje. Iki eismo įvykio U. C. noriai ėjo į vaikų darželį, ten iÅ¡bÅ«davo visÄ dienÄ .

Su U. C. taip pat lankėsi pas psichologÄ poliklinikoje. Civilinis ieÅ¡kinys buvo suraÅ¡ytas dar iki draudimo iÅ¡mokų gavimo. Sutinka savo ieÅ¡kininius reikalavimus sumažinti ta dalimi, kuriÄ jai iÅ¡mokėjo draudimo bendrovė. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu jų atsiprašė. Kaltinamasis D. B. pilnai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, davė iÅ¡samius parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, prokurorei neprieÅ¡taraujant, teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir, priimdamas nuosprendį, teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie BPK 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji ir kartu nukentėjusiųjų mažamečių U. C. bei P. J. atstovė pagal įstatymÄ G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 17 val. 45 min. ji vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausantį savo sutuoktiniui A. J. Ji važiavo Alytaus mieste, Pramonės gatve, o kartu su ja važiavo ir jos mažamečiai vaikai P. J., kuris sėdėjo specialioje kėdutėje ant galinės sėdynės, deÅ¡inėje pusėje, ir U.

C., kuri sėdėjo specialioje kėdutėje, ant galinės sėdynės, kairėje pusėje. Važiuojant pagrindiniu keliu – Pramonės gatve nuo Putinų gatvės link Artojų gatvės, iÅ¡ Å¡alutinio kelio – Pievų gatvės staiga prieÅ¡ jos vairuojamÄ automobilį iÅ¡važiavo automobilis „BMW X5“, kurio valstybinio numerio ženklo neįsidėmėjo, ir kuris užkirto jai keliÄ . Ji, vengdama susidÅ«rimo, pradėjo staigiai stabdyti, tačiau vis vien susidÅ«rė su minėtu automobiliu ir savo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „BMW X5“ Å¡oninę dalį, prie priekinio rato.

IÅ¡ karto po Å¡io eismo įvykio pradėjo verkti jos vaikai. Kadangi jos automobilio vairuotojo durys neatsidarė, tai ji iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pro keleivio pusės duris ir iÅ¡kėlė gale sėdėjusį savo sÅ«nų, o kažkoks jai nepažįstamas vyras iÅ¡kėlė iÅ¡ automobilio jos dukrÄ . Netrukus kažkas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kurios darbuotojai jÄ su vaikais iÅ¡sivežė į Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyrių. Automobilį „Alfa Romeo“ ji paliko stovėti eismo įvykio vietoje.

Å io eismo įvykio metu ji pati patyrė sužalojimus – jai buvo sumuÅ¡tas deÅ¡inysis Å¡onas, skaudėjo deÅ¡iniojo Å¡ono Å¡onkaulius, taip pat nuo susidÅ«rimo metu patirto smÅ«gio bei saugos diržo, kuriuo buvo prisisegusi, patyrė juosmens sužalojimÄ , atsirado kraujosruvos juosmenyje, taip pat patyrė ir abiejų kojų kelių sumuÅ¡imÄ , dėl kurio jai skauda kelius, atsirado mėlynės, kraujosruvos. Jos manymu, dėl Å¡io eismo įvykio yra kaltas automobilio „BMW X5“ vairuotojas, kuris ir sukėlė šį eismo įvykį.

Byloje ji reikš civilinį ieškinį (1 t., b. l. 60 – 62, 63 – 66). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo N. B. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 17 val. 50 min. Alytuje, Pramonės gatvėje, netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė automobilis „BMW X5 3.0D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamas blaivaus D.

B. ir automobilis „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamas blaivios G. J. Šio eismo įvykio metu buvo apgadinti abu minėti automobiliai ir nukentėjo automobilyje „Alfa Romeo 147“ važiavę mažamečiai keleiviai U. C. ir P. J. 18 val. 40 min. buvo gautas telefoninis pranešimas iš (duomenys neskelbtini) apie tai, kad iš eismo įvykio, įvykusio Alytuje, Pramonės gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), į VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės vaikų priėmimo skyrių buvo pristatyti U.

C., kuriai diagnozuota galvos paviršinis sužalojimas bei sumušimas, po medikų apžiūros nustatyta kairės rankos stipinkaulio lūžis, galvos smegenų sutrenkimas ir kaklo trauma, dėl to ji paguldyta į vaikų reanimacijos skyrių, ir P. J., kuriam diagnozuota nepatikslinti galvos sužalojimai ir po medikų apžiūros jis išleistas į namus (1 t., b. l. 9 – 11). Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir šio eismo įvykio vietos plano matyti, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. nuo 18 val. 20 min. iki 19 val. 10 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta eismo įvykio, įvykusio Alytuje, Pramonės – Pievų gatvių sankryžoje, vieta.

ApžiÅ«ros protokole nurodytas važiuojamosios kelio dalies plotis – 14,5 m, kelio ženklai galiojimo zonoje – pagrindinis kelias (201), duoti keliÄ (203), apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inės (407), kairės eismo juostos pabaiga (516), pėsčiųjų perėja (533, 544), eismo kryptis sankryžoje (507). Matomumas, žiÅ«rint į Putinų gatvės pusę – 200 m, žiÅ«rint į Artojų gatvės pusę – 250 m. Eismo įvykio vietoje stovi susidÅ«rę du automobiliai – „BMW X5 3.0D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Eismo įvykio metu apgadinti abu minėti automobiliai. Po susidūrimo automobilis „BMW X5 3.0D“ stovėjo Pramonės gatvėje, priekinės dalies kairiuoju kampu į Putinų gatvės pusę, nuo jo dešinės pusės galinio rato iki bordiūro dešinėje buvo 7,10 m atstumas. Nuo šio automobilio dešinės pusės priekinio rato iki bordiūro dešinėje buvo 5,40 m atstumas. Nuo šio automobilio priekinio kairės pusės rato, žiūrint lygiagrečiai Pramonės gatve į Putinų gatvės pusę maždaug 1 m atstumu yra išsibarsčiusios įvairios abiejų automobilių detalių šukės. Nuo automobilio „BMW X5 3.0D“ galinio kairės pusės rato, žiūrint link Putinų gatvės pusės, iki automobilio „Alfa Romeo 147“ dešinės pusės priekinio rato yra 2 metrų atstumas.

Nuo automobilio „Alfa Romeo 147“ kairės pusės priekinio rato iki bordiūro kairėje pusėje yra 7,70 m atstumas, o nuo šio automobilio galinio kairės pusės rato iki bordiūro kairėje pusėje yra 9,90 m atstumas. Nuo automobilio „Alfa Romeo 147“ kairės pusės priekinio rato iki saugumo salelės, žiūrint Putinų gatvės kryptimi, yra 10 m atstumas. Eismo įvykio vietoje Pramonės gatvės plotis yra 14,50 m. Pramonės gatvės, žiūrint Artojų gatvės kryptimi, dešinės eismo juostos plotis yra 4,10 m, o kairės – 3,30 m plotis, priešingos krypties kelias yra vienos eismo juostos, kurios plotis yra 4,50 m.

Pievų gatvės plotis yra 10,55 m. Žiūrint link Pramonės gatvės pusės, dešinėje matomos dvi eismo juostos viena kryptimi, kurių dešinės plotis yra 3,35 m, kairės – 3,70 m, ir viena priešingos krypties eismo juosta, kurios plotis yra 3,50 m. Apžiūros metu buvo paimtas automobilis „Alfa Romeo 147“ bei jo užvedimo raktelis. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 15 – 26, 27). Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo nustatyta bei užfiksuota automobilio „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio bei jo grotelių, priekinių žibintų, variklio dangčio bei jo grotelių, priekinių stiklų, priekinės kairės pusės padangos bei ratlankio, stogo, priekinės kairės pusės stogo atramos išoriniai sugadinimo požymiai (1 t., b. l. 28 – 32).

IÅ¡ Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. automobilis „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33, 34). IÅ¡ valstybės įmonės (toliau – VÄ®) „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas yra A.

J. (1 t., b. l. 35). IÅ¡ Nutarimo grÄ Å¾inti daiktus ir Pakvitavimo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 16 d. automobilis „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), bei jo užvedimo raktelis buvo grÄ Å¾inti nukentėjusiajai G. J., kuri įsipareigojo saugoti Å¡iuos daiktus iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme (1 t., b. l. 39 – 41, 42 – 43). IÅ¡ Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. kaltinamasis D. B. pateikė Techninės apžiÅ«ros rezultatų (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), Registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), Tarptautinio transporto priemonės draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas (1 t., b. l. 44 – 46, 47, 48, 49, 50).

IÅ¡ Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo nustatyti bei užfiksuoti automobilio „BMW X5 3,0D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo, variklio dangčio, priekinių kairės pusės durų, sparno su žibintu ir priekinio bamperio iÅ¡oriniai sugadinimo požymiai (1 t., b. l. 51 – 55). IÅ¡ Sprendimo dėl transporto priemonės grÄ Å¾inimo savininkui (valdytojui) iki bylos iÅ¡nagrinėjimo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. automobilis „BMW X5 3.0D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo grÄ Å¾intas kaltinamajam D.

B., kuris pasirašytinai įsipareigojo saugoti šį automobilį iki bylos išnagrinėjimo (1 t., b. l. 56). Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos ir Registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog automobilio „BMW X5 3.0D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamasis D. B. (1 t., b. l. 49, 57). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 809/2020 (06) nurodyta, jog G.

J. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame dilbyje, deÅ¡iniame klube bei abiejose blauzdose, odos nubrozdinimai kairėje kirkÅ¡ninėje srityje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales.

Sužalojimų padarymo galimybė, griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių, mažai tikėtina. Sužalojimų padarymo galimybė, nukentėjusiajai žalojantis pačiai, mažai tikėtina. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 94 – 97, 98 – 99). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 808/2020 (06) nurodyta, jog P. J. padaryta odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas veikiant kaktos kairę pusę kietu buku, kontakto vietoje riboto pavirÅ¡iaus, žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį.

Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ . Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Sužalojimo padarymo galimybė, griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių, mažai tikėtina. Sužalojimo padarymo galimybė, nukentėjusiajam žalojantis pačiam, mažai tikėtina.

Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 117 – 119, 120). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 807/2020 (06) nurodyta, jog U. C. padaryta muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, kairės šlaunies – kairio kirkšnio srityje bei dešinėje pėdoje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kaklinio II stuburo slankstelio panirimas, kairio stipinkaulio lūžimas.

Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Sužalojimų padarymo galimybė, griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių, mažai tikėtina.

Sužalojimų padarymo galimybė, nukentėjusiajai žalojantis pačiai, mažai tikėtina. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio stipinkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 136 – 139, 140 – 141). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Aukščiau aptarti įrodymai yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje ir patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. D. B., vairuodamas automobilį, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 154 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji patvirtino, jog D. B. įvažiavo į pagrindinį keliÄ iÅ¡ Å¡alutinio kelio, tuo metu pagrindiniu keliu važiuojant nukentėjusiajai, taigi kaltinamasis nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiai kitai transporto priemonei ir dėl to įvykio eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti žmonės. Eismo įvykio metu tiek kelio bÅ«klė, tiek oro sÄ lygos iÅ¡ esmės netrukdė laiku pastebėti pagrindiniu keliu važiuojantį nukentėjusiosios vairuojamÄ automobilį.

Kaltinamasis D. B. teigė, jog jam iÅ¡važinėjant į pagrindinį keliÄ , į akis jam stipriai Å¡vietė saulė, kuri trukdė matomumui, tačiau kaltinamasis nesilaikydamas KET reikalavimų, nesiėmė visų atsargumo priemonių ir nesustabdė savo vairuojamo automobilio, tam, kad įsitikinti ar įvažiuoti į pagrindinę eismo juostÄ yra saugu. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamasis D. B. galėjo ir turėjo realiÄ galimybę pastebėti pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį ir jį praleisti iÅ¡vengdamas automobilių susidÅ«rimo.

Toks kaltinamojo padarytas KET pažeidimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiosios U. C. nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir nukentėjusiųjų P. J. bei G. J. nežymiais sveikatos sutrikdymais. Kadangi dėl kaltinamojo D. B. sukelto eismo įvykio atsirado neigiami padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios U. C. sveikata, o nukentėjusiųjų P. J. bei G. J. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, todėl šiuo atveju kaltinamojo nusikalstama veika visiškai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Pažymėtina, jog asmuo atsako pagal BK 281 straipsnį tik tais atvejais, kai Å¡iame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo (BK 281 straipsnio 7 dalis). Teismo nustatytų įvykio aplinkybių analizė leidžia spręsti, jog kaltinamasis D. B. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, kadangi kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudžiamosios atsakomybės klausimo Kaltinamasis D. B. ir jo motina S. B. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, laiduotoja paskiriant jo motinÄ S. B. Kaltinamasis nurodė, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis pilnai pripažino savo kaltę, šį nusikaltimÄ padarė dėl neatsargumo ir dėl tokio savo elgesio labai iÅ¡gyvena. Draudimo bendrovė – civilinė atsakovė byloje jau atlygino turtinę ir neturtinę žalÄ .

Mano, jog tarp jo ir motinos S. B. yra labai artimas bei glaudus tarpusavio ryÅ¡ys, jie nuolat bendrauja ir tariasi įvairiais klausimais, motina jam yra autoritetas ir ji daro jam vien teigiamÄ Ä¯takÄ teisingiems pasirinkimams. Teisiamajame posėdyje siÅ«loma bÅ«ti laiduotoja S. B. paaiÅ¡kino, jog ji gyvena kartu su savo sÅ«numi D. B. Kartu jie gyvena jau daug metų ir jų tarpusavio santykiai yra artimi, Å¡ilti, sÅ«nus visada jos paklauso. D. B. yra labai paklusnus, jis neturi jokių žalingų įpročių, taip pat jis yra dirbantis.

Mano, jog pati gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo sÅ«nui. Jos pajamas sudaro tik gaunama 330 Eur dydžio senatvės pensija. Kitų pajamų ji negauna, bÅ«na, kad sÅ«nus D. B. jai padeda finansiÅ¡kai. Ji neturėtų galimybių sumokėti užstatÄ . BK 40 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK to paties straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kaltinamasis D. B. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmÄ kartÄ (t. 2, b. l. 52). Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , dėl kurio padarymo savo kaltę pilnai pripažino ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumÄ ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant, ar yra pagrindo manyti, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad D.

B. yra kritiÅ¡kas savo veiksmų atžvilgiu, jis dirbantis, buvusių darbdavių ir gyvenamosios vietos seniÅ«nijos charakterizuotas vien teigiamai (2 t., b. l. 53, 149, 150, 151). D. B. nėra įraÅ¡ytas psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose, jis yra (duomenys neskelbtini), neturi nepilnamečių iÅ¡laikytinių (2 t., b. l. 48 – 51, 57). D. B. tik vienÄ kartÄ yra baustas administracine tvarka, Å¡i nuobauda yra įvykdyta (t. 2, b. l. 54). Teismas vertina, jog vienkartinis asmens administracinis baustumas negali bÅ«ti esminė kliÅ«tis tokio asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis). Visos paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų, yra pilnavertis visuomenės narys, o šį kartÄ nusikalto tik dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, įtakotas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.

Atsižvelgdamas į tai, jog padarytas nusikaltimas yra neatsargus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos praÅ¡ymÄ perduoti kaltinamÄ jį jos atsakomybei pagal laidavimÄ , teismas sprendžia, jog byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos, kadangi kaltinamasis pirmÄ kartÄ padarė neatsargų nusikaltimÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinio pobÅ«džio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (BPK 254 straipsnio 5 dalis).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, jog laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Nagrinėjamu atveju siÅ«loma laiduotoja yra kaltinamojo motina. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo D. B. ir siÅ«lomos laiduotojos S. B. parodymų, jie nuolat kartu gyvena, palaiko labai artimus bei glaudžius santykius. Motina daro kaltinamajam didžiausiÄ Ä¯takÄ ir turi autoritetÄ .

S. B. nėra teista, Å¡iuo metu ji laikoma nebausta ir administracine tvarka (t. 2, b. l. 175, 176 – 177). S. B. yra senatvės pensininkė, ji nėra įraÅ¡yta psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose (t. 2, b. l. 169). Å ios paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog S. B. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžiÄ bei realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, todėl kaltinamasis D. B. gali bÅ«ti perduotas pagal laidavimÄ Å¡io asmens atsakomybėn. Ä®vertinus kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų Å¡eimyninį ryšį bei tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminÄ be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o Å¡iuo atveju užstato skyrimas nėra bÅ«tinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tai yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

KlausimÄ â€“ skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formÄ bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimÄ ir kitus reikÅ¡mingus bylos duomenis. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai yra padarytas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kaltinamasis prašė netaikyti jam draudimo naudotis specialia teise, nes jis dirba kitame mieste ir pats turi važinėti į darbÄ , o šį eismo įvykį sukėlė pirmÄ kartÄ , įtakotas neatidumo. Prokurorė siÅ«lė paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Teismas, įvertinęs kaltinamojo D. B. padaryto KET pažeidimo pobÅ«dį, kilusius padarinius, Å¡io kaltinamojo asmenybę, jo aktyviÄ darbinę veiklÄ , sutinka su prokurorės nuomone ir sprendžia, jog Å¡iuo atveju, siekiant tiek visapusiÅ¡ko bausmės paskirties įgyvendinimo, tiek ir paties kaltinamojo interesų užtikrinimo, yra tikslingiausia paskirti jam prokurorės pasiÅ«lytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 71 straipsnis).

Dėl byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji ir kartu nukentėjusiųjų mažamečių U. C. bei P. J. atstovė pagal įstatymÄ G. J. pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo praÅ¡o priteisti: jai – 826,29 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei 280 Eur dydžio teisinės pagalbos iÅ¡laidas; nukentėjusiajam P. J. – 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; nukentėjusiajai U.

C. – 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (t. 2, b. l. 78 – 82). IeÅ¡kinyje G. J. nurodė, jog dėl eismo įvykio ji patyrė 826,29 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro jos negautos pajamos (660,66 Eur), dukrai U. C. pirktas kaklo įtvaras (15,99 Eur), kuro iÅ¡laidos (149,64 Eur), kadangi dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų važinėjo į Druskininkų policijos komisariatÄ , o dėl civilinio ieÅ¡kinio parengimo patyrė 280 Eur iÅ¡laidas. Dėl nagrinėjamo eismo įvykio tiek ji pati, tiek nukentėjusieji P. J. ir U.

C. patyrė neturtinę žalÄ , kadangi eismo įvykio metu jie patyrė didelį iÅ¡gÄ stį, stresÄ , Å¡okÄ bei sveikatos sutrikdymus. Eismo įvykio metu nukentėjusiajai U. C. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji viena buvo paguldyta į ligoninę, o tai tiek pačiai U. C., tiek ir jai (G. J.) sukėlė itin didelius iÅ¡gyvenimus bei stresÄ . Dėl eismo įvykio buvo sutrikdytas jų įprastas gyvenimas, jiems suprastėjo miegas, o jos vaikai U. C. ir P. J. bijojo važiuoti automobiliu, nenorėjo lankyti vaikų darželio, suprastėjo jų bendravimo galimybės. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir nukentėjusiųjų mažamečių U.

C. bei P. J. atstovė pagal įstatymÄ G. J. nurodė, jog jos civilinis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dar iki draudimo bendrovei iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokas. G. J. palaikė savo civilinį ieÅ¡kinį, tačiau nurodė, jog sumažina ieÅ¡kininius reikalavimus ta apimtimi, kuriÄ jai jau atlygino draudimo bendrovė. G. J. nurodė, jog draudimo bendrovė nepilnai atlygino jos negautas pajamas. G. J. prašė priteisti jai 2 500 Eur neturtinės žalos, kadangi jai buvo stipriai sumuÅ¡ti Å¡onkauliai, keliai, ant jų buvo mėlynės. Å iuo metu jai dar yra sunku dirbti ir vaikščioti, ji negali vairuoti automobilio su mechanine pavarų dėže ir tai sukėlė jai didelių problemų.

Jai dirbant bÅ«na, kad „užsirakina koja“ ir ji lieka Å¡iek tiek sulenkta, o iÅ¡tiesti jÄ gali tik per skausmus. Po Å¡io eismo įvykio jos sÅ«nus P. J. bijo važiuoti automobiliu, nakties metu jis Å¡lapinasi į lovÄ , miega neramiai ir dėl to jie lankėsi kelis kartus pas psichologÄ , kuris iÅ¡rašė raminamųjų vaistų. P. J. Å¡lapinamasis į lovÄ atsirado po kelių dienų nuo Å¡io eismo įvykio. Pradžioje jis Å¡lapinosi kas antrÄ dienÄ , o po to pradėjo jau kiekvienÄ dienÄ .

Gydytojas konstatavo, kad tai yra šio eismo įvykio pasekmė. Eismo įvykio metu jos dukrai U. C. buvo padaryta kirstinė žaizda kaktos srityje, sulaužyta ranka, paniręs kaklo slankstelis, sutrenktos smegenys ir labai dideli sumušimai kirkšnyse. U. C. gydymas truko 6 savaites, tačiau jai kreivai sugijo lūžęs kaulas, todėl po 2 metų reikės padaryti rentgeno nuotraukas ir tada bus matyti, ar ranka taisosi, ar dar reikės operuoti. 6 000 Eur suma yra už U. C. patirtus sužalojimus. Iki eismo įvykio U.

C. noriai ėjo į vaikų darželį, ten iÅ¡bÅ«davo visÄ dienÄ , o Å¡iuo metu ji nenori lankyti darželio, bijo ten mokytis. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys. Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytÄ Å¾alÄ atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu Å¡ie asmenys pagal įstatymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ , tai yra civiliniais atsakovais gali bÅ«ti ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ .

CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali bÅ«ti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo bÅ«ti) draudžiama. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ â€“ žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas.

CK 6.254 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ maksimali galima žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog automobilio „BMW X5 3.0D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudiko (duomenys neskelbtini), kuri, nelaukdama bylos iÅ¡nagrinėjimo, iÅ¡ dalies jau atlygino byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, o likusioje dalyje praÅ¡o šį ieÅ¡kinį atmesti. Dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai <...>. Å ioje teisės normoje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ .

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkcijÄ . Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalÄ â€“ civilinis ieÅ¡kovas.

Nukentėjusioji G. J. praÅ¡o priteisti jai turtinės žalos atlyginimui bendrÄ 826,29 Eur sumÄ , iÅ¡ kurios 660,66 Eur sudaro jos negautos pajamos, 15,99 Eur – dukrai U. C. pirktas kaklo įtvaras, 149,64 Eur – iÅ¡laidos kurui, kadangi dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų teko važinėti į Druskininkų policijos komisariatÄ . Civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) jau yra atlyginusi nukentėjusiajai G. J. 15,99 Eur dydžio nukentėjusiosios U. C. gydymo iÅ¡laidas, 8,33 Eur dydžio kelionės (kuro) iÅ¡laidas bei 232,72 Eur dydžio negautas pajamas.

Civilinė atsakovė pateikė teismui dokumentus, iš kurių matyti detalūs nukentėjusiajai G. J. priklausančios bei įrodytos turtinės žalos paskaičiavimai (2 t., b. l. 170, 171, 172, 173, 174). Kadangi šioje byloje civilinė atsakovė yra draudimo bendrovė, todėl šiuo atveju ši pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).

Pagal Taisyklių 9 punktÄ , asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigÅ«nams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as) numato, jog apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (ApraÅ¡o 5.1 punktas).

Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, civilinė atsakovė, skaičiuodama nukentėjusiosios G. J. negautas pajamas, vadovavosi ir laikėsi minėto ApraÅ¡o nustatytos tvarkos. Civilinė atsakovė pagrįstai nekompensavo nukentėjusiųjų kelionės (kuro) iÅ¡laidų, neįrodytų medicininiais dokumentais ir nesiejamų su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimų gydymu. Civilinė atsakovė pagrįstai nurodė, jog nukentėjusiosios patirtos iÅ¡laidos dėl važinėjimo į kitÄ miestÄ dėl policijos įstaigos atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų, esant atitinkamam praÅ¡ymui, lygiai taip pat kaip iÅ¡laidos dėl jai suteiktos teisinės pagalbos, galėtų bÅ«ti pripažintos tik proceso iÅ¡laidomis, tačiau tokios iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos eismo įvykio metu padaryta turtine žala.

Taigi teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) atliktu turtinės žalos apskaičiavimu, kadangi šie paskaičiavimai atlikti pagal aktualius teisės aktus ir pagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl nagrinėjamas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Neturtinės žalos apibrėžimas pateiktas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , taip pat atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktikÄ , formuojamÄ aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms aplinkybėms, bÅ«tina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Å is reikalavimas kildinamas iÅ¡ teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu – visas tapačias vėlesnes bylas bÅ«tina spręsti taip, kaip iÅ¡spręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikÄ priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kadangi neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais.

Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, tai yra kokiÄ Ä¯takÄ jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan. Kaltininko turtinė padėtis taip pat yra vienas iÅ¡ kriterijų, lemiančių neturtinės žalos dydžio parinkimÄ . Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , konkrečiÄ situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Nukentėjusioji ir nukentėjusiųjų mažamečių U. C. bei P. J. atstovė pagal įstatymÄ G. J. praÅ¡o priteisti jai 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nukentėjusiajam P. J. – 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nukentėjusiajai U. C. – 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nukentėjusioji sutinka, jog į Å¡ias sumas bÅ«tų įskaitytos draudimo bendrovės jau iÅ¡mokėtos pinigų sumos. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) jau yra iÅ¡mokėjusi nukentėjusiajai G.

J. 607 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nukentėjusiajam P. J. – 607 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nukentėjusiajai U. C. – 3 035 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (2 t., b. l. 145, 170, 171, 172, 173, 174). Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis D. B. nevykdė KET reikalavimų, nebuvo pakankamai atidus Å¡alutiniu keliu artėdamas prie susikirtimo su pagrindiniu keliu, nedavė kelio juo važiuojančiam kitam automobiliui, todėl įvyko eismo įvykis. Dėl padarytos veikos nukentėjusiųjų G.

J. ir P. J. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, o nukentėjusioji U. C. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Svarbu ir tai, kad kaltinamasis D. B. vairavo automobilį bÅ«damas blaivus, eismo saugumo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iÅ¡ eismo įvykio vietos, prieÅ¡ingai, buvo rÅ«pestingas, suteikė reikiamÄ pagalbÄ nukentėjusiesiems, lankėsi gydymo įstaigoje, teiravosi apie nukentėjusiųjų sveikatÄ , jų atsiprašė, tokiu bÅ«du siekdamas suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius.

Teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju nukentėjusiosios G. J. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo sumos yra per didelės ir neatitinka teismų praktikos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 500 Eur iki 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės bylos 2K-821/2007 (5 000 Lt – krÅ«tinkaulio lūžimas), 2K-68/2008 (40 000 Lt – deÅ¡inio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, Å¡launikaulio galvutės iÅ¡nirimas, deÅ¡inio raktikaulio iÅ¡nirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiÅ¡kai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji iÅ¡gyvena ir dėl iÅ¡liekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-382/2008 (10 000 Lt – krÅ«tininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (10 000 Lt – stuburo slankstelio iÅ¡nirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo; 8 000 Lt – kelio girnelės lūžimas; 5 000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokÅ¡tele ir varžtais), 2K-207/2009 (4 000 Lt – muÅ¡tinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumuÅ¡imai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio Å¡akos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-386/2009 (20 000 Lt – muÅ¡tinės žaizdos kaktos deÅ¡inėje pusėje su kraujosruva deÅ¡inės pusės virÅ¡utiniame voke, pakauÅ¡kaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-200/2010 (10 000 Lt – deÅ¡inės kojos blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio kulkÅ¡nelių lūžis su raiščio plyÅ¡imu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki Å¡iol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortÄ , ypač vasarÄ , dėl likusių randų), 2K-215/2010 (6 726,40 Lt – kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (5 820 Lt – deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki Å¡iol skauda kojÄ , geria vaistus), 2K-97/2012 (3 000 Lt – padarytas krÅ«tinės sumuÅ¡imas su kairės pusės 9 Å¡onkaulio lūžimu), 2K-548/2012 (9 165 Lt – Å¡onkaulio ir delnakaulio lūžimai), 2K-372-942/2015 (7 000 Lt – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleiÅ¡tuko lūžiai), 2K-288-511/2015 (10 000 Lt – plėštinė deÅ¡inio kelio žaizda su sÄ nario kapsulės bei Å¡eivikaulio Å¡oninių raiščių plyÅ¡imu bei deÅ¡inio Å¡launikaulio iÅ¡orinio gumburo atplyÅ¡imu, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, deÅ¡inės pusės 8 Å¡onkaulio lūžis, deÅ¡inio plaučio plyÅ¡imas su kraujo ir oro susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, muÅ¡tinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse).

Sprendžiant dėl nukentėjusiesiems P. J. ir U. C. atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, jog nėra pateikta objektyvių duomenų apie negatyvius liekamuosius reiÅ¡kinius Å¡ių nukentėjusiųjų sveikatai ar psichologinei bÅ«klei. Nors nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymÄ teisme nurodė, jog po eismo įvykio stipriai pablogėjo abiejų minėtų jos vaikų emocinė bÅ«klė, jie tapo uždaresni, bijo važiuoti automobiliu, o mažametis P. J. naktimis pradėjo Å¡lapintis į lovÄ , visgi, teismui iÅ¡sireikalavus medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us, minėti G.

J. teiginiai nepasitvirtino. Teismas neabejoja, jog nukentėjusieji mažamečiai P. J. ir U. C. patyrė stiprų fizinį skausmÄ , didelį iÅ¡gÄ stį, emocinį sukrėtimÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kitus nepatogumus, kurie truko tam tikrÄ laikÄ , tačiau liekamųjų reiÅ¡kinių, kurie trukdytų jiems gyventi pilnavertį gyvenimÄ , byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į aktualiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, teismas sprendžia, jog nukentėjusiesiems P. J. iÅ¡mokėtas 607 Eur, o U.

C. – 3 035 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra protinga satisfakcija Å¡ių nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Nukentėjusiajai G. J. taip pat jau buvo iÅ¡mokėtas 607 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismas vertina, jog tokia suma nukentėjusiajai yra per maža neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, jog eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dėl ko jautė fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus. Visgi, nustatinėjant neturtinės žalos dydį G.

J., labai svarbu įvertinti dar ir tai, kad Å¡io eismo įvykio metu nukentėjo ir kartu su ja važiavę abu jos dviejų ir Å¡eÅ¡erių metų vaikai, iÅ¡ kurių vienam buvo nustatytas nežymus, o kitam – nesunkus sveikatos sutrikdymai. Teismas sutinka, jog nukentėjusioji G. J., bÅ«dama minėtų mažamečių vaikų motina, veždama vaikus ant galinės sėdynės, įvykus eismo įvykiui, patyrė didelį iÅ¡gÄ stį dėl jų sužalojimų, labai stipriai iÅ¡gyveno dėl mažamečių vaikų sveikatos bÅ«klės, jiems sukeltų padarinių, galimų liekamųjų reiÅ¡kinių, tolimesnės vaikų raidos ir jų ateities, motinai, kuri yra labai jauno amžiaus, žymiai pasunkėjo vaikų priežiÅ«ra, sudėtingesnė tapo įprastinė buitis.

Todėl, įvertinus įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai G. J. trijų minimalių mėnesinių atlyginimų dydį – 1 821 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog draudikas – civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) dalį, tai yra 607 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai jau atlygino, todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei G.

J. iÅ¡ kaltinamojo D. B. civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) priteisiant dar 1214 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Dėl proceso iÅ¡laidų Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė G. J. praÅ¡o atlyginti jai 280 Eur už advokatės suteiktÄ teisinę pagalbÄ â€“ civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ , ji pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 78 – 82, 83, 84, 85). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios interesus atstovavo advokatė L. G. Pinigų priėmimo kvitas (2 t., b. l.

84) patvirtina, kad G. J. už advokato paslaugas sumokėjo 280 Eur. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios praÅ¡oma atlyginti už advokato paslaugas suma nelaikytina neproporcinga ar nepagrįstai didele, todėl vadovaudamasis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 280 Eur dydžio iÅ¡laidos už advokato paslaugas iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltu pripažinto D. B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Dėl kitų klausimų Å ios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 2, b. l. 45 – 47).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Å¡i kardomoji priemonė D. B. panaikinama (BPK 139 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas, kuris saugomas atskirame voke prie bylos, paliekamas toliau saugoti prie bylos visÄ jos saugojimo laikÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

D. B., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimÄ S. B. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL, tai yra 250 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jį Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokėti per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) banke, mokėjimo paskirtyje nurodant savo vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ (bÅ«tina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardÄ ir pavardę bei asmens kodÄ ).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jos naudai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) 1 214 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus keturiolika eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G. J. praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo tenkinti ir priteisti jos naudai iÅ¡ D. B. 280 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) proceso iÅ¡laidų už advokatės suteiktÄ teisinę pagalbÄ .

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti D. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienÄ kompaktinį diskÄ , saugomÄ atskirame voke prie bylos, palikti toliau saugoti prie bylos visÄ jos saugojimo laikÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti D. B. tai, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismÄ .

Teisėja Irmutė Kliučinskienė