Legislator Case Law & Legislation
73cb5147-413f-42bc-8339-e39ca0abb31e AI generated

73cb5147-413f-42bc-8339-e39ca0abb31e · Kauno apygardos teismas

Case Number 73cb5147-413f-42bc-8339-e39ca0abb31e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M. D. nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Legislator headnote

AI generated

73cb5147-413f-42bc-8339-e39ca0abb31e · Kauno apygardos teismas: Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. IÅ¡ aptarto straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-900-954/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23562-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo M. D. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. D. skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. LK-175 netaikyti M. D. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. D. nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. balandžio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 20 d.

3. Komisija 2020 m. spalio 16 d. priėmė nutarimÄ Nr. LK-175, kuriuo nutarė M. D. netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau nuteistajam vyrauja asmeninė įžvalga dėl lengvų pinigų, draugų įtaka, atsakomybės stoka, be to, M. D. socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iÅ¡ dalies.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. D. skundÄ dėl Komisijos 2020 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. LK-175 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pakankama.

5. Nuteistojo M. D. gynėjas advokatas Dainius Gudas skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. 5.1. Skunde nurodoma, jog lygtinio paleidimo institutu laikoma, kad Å¡i priemonė padeda nuteistiesiems integruotis į visuomenę. Tuo tarpu ilgesnis įkalinimo laikas ne tik nelemia efektyvios nuteistojo resocializacijos, o netgi prieÅ¡ingai – skatina nuteistojo žalingų įgÅ«džių formavimÄ si.

Teismas, atmesdamas M. D. skundÄ , pažymėjo, kad nuteistasis įkalinimo vietoje nedirba, iÅ¡ dalies vykdo socialinės reabilitacijos priemones, tačiau skundo autorius su Å¡iais teismo argumentais nesutinka. Skunde pažymima, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis kreipėsi į pataisos namų administracijÄ su praÅ¡ymu suteikti darbÄ , tačiau, nesant darbo, M. D. nebuvo įdarbintas. Taip pat, nuteistasis kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl kitos specialybės įgijimo, tačiau dėl vietų stokos priimtas nebuvo.

Žalingų įpročių M. D. neturi, buvo skatintas, drausmine tvarka nebaustas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, jam bÅ«dingos teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje. Anot skundo autoriaus, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad M. D. daro ryÅ¡kiÄ pažangÄ . Tuo tarpu atliktos bausmės dalis taip pat yra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Tuo labiau, kad nuteistasis lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo vietos ir toliau bus prižiÅ«rimas bei stebimas, nes jo atžvilgiu taikytina ir intensyvi priežiÅ«ra.

6. Atsiliepimu į nuteistojo M. D. atstovo advokato Dainiaus Gudo skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o nuteistojo gynėjo skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį. Nuteistojo M. D. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. IÅ¡ aptarto straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir motyvavo, kodėl nuteistajam M. D. netaiko lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė.

9. Nuteistasis M. D. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra (1/3 jam paskirtos bausmės nuteistasis bus laikomas atlikęs 2021 m. vasario 20 d.). Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, likusios neatliktos bausmės dalis negali bÅ«ti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga jÄ mažinant.

IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nuteistajam M. D. nustatoma žema – 18 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Visgi, pažymėtina, kad iÅ¡ 18 nustatytų svertinių balų 5 yra statiniai, o 13 balų dinaminiai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme vis dar galima. Juolab, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra.

10. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. D. tik iÅ¡ dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kolegija pažymi, kad tai negali savaime neigiamai charakterizuoti nuteistojo, ar bÅ«ti lemiama aplinkybe netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teigiamai M. D. elgesį apibÅ«dina tai, kad jis Å¡iuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų, buvo paskatintas vienÄ kartÄ , laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamÄ vietÄ , turi teigiamas nuostatas į savęs realizavimÄ darbinėje veikloje.

Taigi, minėtas nuteistojo elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymÄ , kad jis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibÅ«dinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę M. D. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Å¡iuo metu laisvės atėmimo bausmę M. D. atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymÄ â€“ kontrabandÄ ir neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, abu nusikaltimai įvykdyti veikiant organizuotoje grupėje. Å ios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, neigiamÄ požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o nusikalstama veika buvo planuojama.

Tokie nusikaltimai laikytini iÅ¡skirtinai pavojingais, o jų pasekmės labai sunkios, darančios ypatingai didelę žalÄ valstybės saugomiems interesams. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad Å¡iuo atveju paleidus nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, M. D. padarytas nusikaltimas yra vienas iÅ¡ kriminogeninių veiksnių, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumÄ .

12. M. D. ir jo gynėjo skundo argumentai, jog apylinkės teismas, spręsdamas galimybę M. D. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ , pernelyg sureikÅ¡mino likusiÄ neatliktos bausmės dalį, nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo nutartį. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ taikyti/ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ Ä¯ nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir neatliktos bausmės dydį atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistÄ jį ir įvertinti jo elgesio korekcijÄ , atliekant jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Visa tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindami nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , atliktos bausmės dalį, ir Å¡ių duomenų visumoje atsisakydami nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, Komisija ir pirmosios instancijos teismas netinkamais motyvais grindė nutarimÄ ir nutartį.

Kaip matyti iÅ¡ Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, aplinkybės apie likusiÄ atlikti bausmės dalį, buvo įvertintos kitų duomenų kontekste, kas neprieÅ¡tarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai. Nagrinėjamu atveju, Komisija ir žemesnės instancijos teismas įvertino M. D. elgesį per visÄ pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstÄ ir motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad jo pažanga Å¡iuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

13. Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad M. D. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti kriminogeniniai rizikos veiksniai: dabartinis nusikaltimas ir ankstesnė neigiama draugų įtaka. Nors nuteistasis turi pakankamÄ darbinę patirtį, teigia, kad finansinių problemų ir sunkumų neturėjo, tačiau susigundė papildomų didesnių pajamų gavimu, todėl įvykdė nusikaltimus. Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuos nusikaltimus įvykdė bÅ«damas subrendęs, veikdamas organizuotoje grupėje, dalyvavo kaip vykdytojas, nusikaltimų padarymo motyvas – savanaudiÅ¡kos paskatos. Å ios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis M. D. lengvai pasiduoda draugų įtakai.

14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau, įvertinus M. D. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

15. Taigi, įvertinus M. D. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , teigti, jog, nuteistasis, jam taikius lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisinio pagrindo vis tik nėra. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryÅ¡ių su savo artimaisiais, teigiamo požiÅ«rio į darbÄ . Neabejotina, jog Å¡ie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad Å¡ioms aplinkybės, t. y. Å¡eimos buvimas ir darbiniai santykiai, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog M. D. bÅ«nant laisvėje, jie nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistÄ jį nuo jo nusikalstamo elgesio.

16. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ M. D. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis.

Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad M. D. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo M. D. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundÄ ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Giedraitis Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis