73ca7a97-7e34-445b-bcf8-4a1cf4d3acdc · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-812-524/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03386-2022-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.12 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika MisiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos I. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos I. B. skundÄ dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė J. P., T. D. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja I. B. kreipėsi į teismÄ skundu praÅ¡ydama panaikinti Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarės J. P. 2022 m. gegužės 6 d. nutarimÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ ir įpareigoti Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarę J. P. atlikti notarinį veiksmÄ .

2. Skunde nurodė, kad Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P. 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 5-85 atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ kadangi, yra pareiÅ¡kėjos, kaip įpėdinės, nesutikimas tvirtinti paveldimo turto pasidalinimo pagal paruoÅ¡tÄ kitos įpėdinės T. D. įgalioto asmens projektÄ . Notarė konstatavo, kad įpėdiniai nesusitarė dėl paveldėto turto pasidalinimo ir tarp Å¡alių yra ginčas. Savo atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ notarė J.

P. pagrindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi, kad „jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, notaras privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus“. Mirusįjį pergyvenusi sutuoktinė T. D. padavė pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 50 straipsnio 1 dalį į pinigines lėšas, įgytas santuokos metu su mirusiuoju M.

F. T. D. įgalioto asmens P. M. praÅ¡ymu buvo parengti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties projektai. Gavus tokį liudijimo projektÄ , kuriame nustatyta tik 1/2 piniginių lėšų banke dalis, kartu su paveldėto turto pasidalijimo sutarties projektu, kuriame nieko nepasisakoma apie kreditoriaus reikalavimus 10 063,63 Eur pagal antstolių sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä , pareiÅ¡kėja atsisakė atvykti į biurÄ dokumentų pasiraÅ¡ymui. PareiÅ¡kėja iÅ¡ antstolės sužinojo, kad naÅ¡lė T.

D. iÅ¡grynino iÅ¡ mirusiojo M. F. banko AB „Swedbank“ sÄ skaitos iÅ¡ viso 1 917,54 Eur, keletÄ kartų naudojant jo banko kortelę nuo (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du neteisėtai sumažino paveldimo turto dalį. T. D. ėmė disponuoti piniginėmis lėšomis dar nepareiÅ¡kus savo valios dėl palikimo priėmimo, maža to paskui dar pretendavo į 1/2 palikimo dalį. Atsižvelgiant į esamÄ situacijÄ , procesÄ reikia užbaigti notarų biure ir tam yra tikras pagrindas, kadangi susitarimas tarp Å¡alių Å¡iuo metu jau parengtas ir Å¡is projektas turi bÅ«ti patvirtintas notaro.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos I. B. skundÄ dėl notaro veiksmų atmetė.

4. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo bÅ«tina atsižvelgti į notaro veiklos specifikÄ , jo veiklos reglamentavimÄ ir Å¡ių normų aiÅ¡kinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ . Tokia nuostata suponuoja iÅ¡vadÄ , kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

Kasacinio teismo praktika taip pat sako, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Notaras turi pareigÄ patikimai nustatyti, ar iÅ¡ tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai.

Kad jie iÅ¡ tikro egzistuoja, notaro gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretÅ«s, detalÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, papildantys vienas kitÄ ir sudarantys nuosekliÄ visumÄ , kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar prieÅ¡ingai, duomenys kelia abejonių dėl neiÅ¡samumo, netikslumo, menkos sÄ sajos su tiriamu klausimu, fragmentiÅ¡kumo, tarpusavio prieÅ¡taravimų ar kitokių aplinkybių. Tokie duomenys yra patvirtinami įrodymais. Notaro pareiga patikrinti faktÄ reiÅ¡kia, kad notaras, prieÅ¡ iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ , turi pareikalauti palikėjo nuosavybės teisę į turtÄ patvirtinančius įrodymus.

5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. F. Ä®pėdinė I. B. 2021 m. rugsėjo 10 d. priėmė palikimÄ , pateikdama notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, po tėvo M. F., mirties. Taip pat palikimÄ yra priėmusi mirusiojo sutuoktinė T. D., sÅ«nus V. F. Paveldėjimo byloje yra pateiktas 2021 m. gruodžio 23 d. antstolės A. R. – Ž. padėjėjo atliktas paveldimo turto apyraÅ¡as, kuriame nurodytas palikimÄ sudarantis turtas: garažas, transporto priemonė, piniginės lėšos, kreditorinis reikalavimas.

Paveldėjimo byloje yra gautas pergyvenusios sutuoktinės T. D. 2021 m. rugsėjo 14 d. pareiÅ¡kimas ir praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo į pinigines lėšas, įgytas santuokos metu su mirusiuoju M. F. T. D. įgalioto asmens P. M. praÅ¡ymu buvo parengti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties projektai. Paveldėjimo teisės liudijimo projekto pastabose nurodyta, kad į 1/2 dalį piniginių lėšų bus iÅ¡duotas Nuosavybės teisės liudijimas pergyvenusiai sutuoktinei T.

D. Parengtus dokumentų projektus notarė nusiuntė pareiÅ¡kėjai ir T. D. atstovui P. M. susipažinimui. PareiÅ¡kėja notarę elektroniniu paÅ¡tu informavo, kad nesutinka dėl nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo pergyvenusiai sutuoktinei į pinigines lėšas, nurodė, kaip turi bÅ«ti paveldimas turtas ir kaip paveldimas turtas turi bÅ«ti padalintas. Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarė J. P. 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ , nurodė, kad pareiÅ¡kėja nėra sudariusi su kita įpėdine dėl paveldėto turto pasidalinimo sutarties pasiraÅ¡ymo, tarp Å¡alių yra ginčas dėl paveldimo turto, todėl atsisakė rengti paveldėto turto pasidalinimo sutartį.

6. Teismas nurodė, kad ginčytina ar neaiÅ¡ki aplinkybė yra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , todėl iki tol, kol neiÅ¡spręstas ginčas tarp įpėdinių dėl paveldėto turto pasidalinimo, notarė turi pagrindÄ abejoti dėl Å¡io fakto. Nagrinėjamu atveju įvertinus Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamame 2022 m. gegužės 6 d. nutarime nurodytus atsisakymo iÅ¡duoti pavedėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ palikimo dalį, argumentus, teismas sprendė, kad 2022 m. gegužės 6 d. notarės atsisakymas pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoti praÅ¡omÄ liudijimÄ buvo pagrįstas.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog skundžiamo nutarimo priėmimo dienai, susitarimo tarp įpėdinių projektas notarei pateiktas nebuvo, o pateiktas tik teismui kartu su skundu dėl notarės veiksmų. Tokiu bÅ«du matyti, jog nutarimo priėmimo dienÄ notarė pagrįstai konstatavo tarp įpėdinių esant ginÄÄ . Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, pareiÅ¡kėjos skundas dėl notaro veiksmų atmetamas.

7. Teismas taip pat nurodė, kad ypatingosios teisenos bylose iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims principus lemia Å¡ios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienaÅ¡alė teisena, kai nėra prieÅ¡ingus interesus turinčių Å¡alių. Dėl to pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo iÅ¡laidas. Å ioje normoje yra nurodyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai 8. PareiÅ¡kėja I. B. atskiruoju skundu praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti notarÄ atlikti notarinį veiksmÄ .

9. Atskirajame skunde nurodoma, kad nutarties apraÅ¡omoji dalis parengta apskrita, paskutinis sakinys antrojoje pastraipoje nukopijuotas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo ir įterptas taip, kad dingsta Å¡ioje nutartyje ankstesnių iÅ¡dėstytų aplinkybių prasmė. Notarė J. P. parengė paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties projektus pagrindžiamus tik iÅ¡ vienos pusės, bet negavusi Å¡alių susitarimÄ dėl turto pasidalijimo. Po pareiÅ¡kėjos raginimų pataisyti sutarties bei liudijimo projektus atitinkamai, tÄ nepadarė, užvilkinus procesÄ iki 2022 m. gegužės mėn. KlaidÄ , į kuriÄ pareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį savo skunde – neteisingai panaudotÄ Notariato įstatymo straipsnį (turėtų bÅ«ti 52 straipsnis vietoje 50 straipsnio) teismas pakartojo savo nutartyje tris kartus, nesivargindamas patikrinti straipsnių vartojimo teisingumÄ , lyg nekreiptų dėmesio.

Teismas praleido Notariato įstatymo 40 straipsnį, taigi teisę atmesti praÅ¡ymÄ atlikti notarinį veiksmÄ notarė prarado jau 2022 m. rugsėjo 20 d.

10. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas neįvertino, kad paveldėtojai turi teisę svarstyti sandorio dalykÄ bet kurioje vietoje jiems patogiausiu bÅ«du. Termino nutraukti ginÄÄ nei Notariato įstatymas, nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) neapriboja. Ginčas tarp įpėdinių buvo iÅ¡provokuotas notarės veiksmu, iÅ¡davus netinkamai parengtÄ turto pasidalijimo sutarties projektÄ . Teismas peržengė CPK 513 straipsnio 3 dalies nustatytÄ tvarkÄ , iÅ¡siųsdamas teismo nutartį notarei, kaip suinteresuotam asmeniui, jau 2022 m. birželio 27 d., prieÅ¡ tai kai buvo informuota pareiÅ¡kėja ir nesulaukus nutarties įsiteisėjimo dienos. Pagal pažymÄ , kuri buvo iÅ¡duota pareiÅ¡kėjai 2022 m. birželio 28 d., įsiteisėjimo diena turėtų bÅ«ti 2022 m. liepos 5 d. Maža to, pareiÅ¡kėja asmeniÅ¡kai paprašė iÅ¡duoti jai nutarties patvirtintÄ kopijÄ , bet buvo atsisakyta tai padaryti dėl neaiÅ¡kių pagrindų.

11. Suinteresuotas asmuo notarė J. P. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisinga. PareiÅ¡kėjos visi skundo motyvai yra teisiÅ¡kai nepagrįsti, nelogiÅ¡ki ir nemotyvuoti. PareiÅ¡kėja nesupranta nei teismo, nei notaro funkcijų ir savo pareiÅ¡kimais, skundais Å¡ių institucijų negerbia. PareiÅ¡kėjas 2022 m. m. birželio 6 d. iÅ¡davė nutarimÄ â€“ atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ dėl tos priežasties, nes paveldėjimo byloje tarp įpėdinių yra ginčas.

Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notaras tvirtina tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus ir privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ dėl kurio yra ginčas. Å ioje paveldėjimo byloje kitam įpėdiniui taip pat buvo iÅ¡duotas 2022 m. gegužės 6 d. nutarimas – atsisakymas atlikti notarinį veiksmÄ , kurio įpėdinis neskundė. Tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, notaras privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

12. Notarė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ teigia, kad notaras gali remtis tik galiojančiais, neginčijamais ir įstatymų reikalavimus atitinkančiais dokumentais, duomenimis ir juridiniais faktais. Notaras turi užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis) ir tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrina Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ (Notariato įstatymo 1 straipsnis).

Iš I. B. 2021 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimo, adresuoto Notarų rūmams, kuriame skundžiami notarės veiksmai dar iki paveldėjimo bylos užvedimo, matyti, kad tarp įpėdinių yra ginčas ir ji ketina ginčus spręsti teisme. Gali būti, kad tarp įpėdinių yra užvestos bylos teismuose, bet notarei jokios konkrečios informacijos apie tarp įpėdinių esamas bylas teismuose įpėdiniai nepateikta. Notaras yra nešališkas ir objektyvus, neatstovauja nei vienai iš šalių ir nei vienai šaliai netarpininkauja.

PareiÅ¡kėjos teiginys, kad ginčas tarp įpėdinių buvo iÅ¡provokuotas notarės veiksmų, iÅ¡davus netinkamai parengtÄ turto pasidalinimo sutarties projektÄ yra visiÅ¡kai nesuderinamas su notaro, kaip neÅ¡aliÅ¡ko arbitro, funkcijomis ir pareigomis. Taip pat pareiÅ¡kėja kreipėsi 2022 m. liepos 4 d. skundu į Notarų rÅ«mus, po pirmosios instancijos teismo nutarties. Å ių pareiÅ¡kėjos veiksmų visuma rodo, kad pareiÅ¡kėja yra konfliktiÅ¡ka asmenybė, teisinių argumentų, įstatymų nuostatų nenori suprasti.

Pareiškėjai įstatymų aiškinimas yra „laiko gaišinimas“.

13. Suinteresuotas asmuo T. D. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad su pateiktu atskiruoju skundu kategoriÅ¡kai nesutinka. Priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Nutartyje konstatuoti faktai teisingi, paremti kasacinio teismo suformuota praktika bei Notariato įstatymo reglamentuotomis normomis ir kitais įstatymais. Atskirasis skundas grindžiamas individualiu pareiÅ¡kėjos mÄ stymu, yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas konstatuoja: Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės bylos medžiagos. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis, kuria atmesti pareiÅ¡kėjos skundas, kuriuo buvo praÅ¡oma panaikinti Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarės J. P. 2022 m. gegužės 6 d. nutarimÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ ir įpareigoti Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarę J. P. atlikti notarinį veiksmÄ .

17. Atskirasis skundas iÅ¡ esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties apraÅ¡omoji dalis suraÅ¡yta netinkamai, praleidžiant pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, nutartis priimta neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, neteisingai nurodant teisės aktų nuostatas, neatsižvelgiant į tai, kad notarė praleido terminÄ atsisakyti tenkinti praÅ¡ymÄ , į tai, kad notarė neturėjo nutraukti proceso, kol įpėdiniai neiÅ¡spręs ginčo. Taip pat pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡siųsdamas priimtos nutarties nuoraÅ¡us pažeidė CPK 513 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesulaukus nutarties įsiteisėjimo dienos, be to, pareiÅ¡kėja asmeniÅ¡kai paprašė iÅ¡duoti jai nutarties patvirtintÄ kopijÄ , tačiau buvo atsisakyta jÄ iÅ¡duoti dėl neaiÅ¡kių pagrindų ir buvo iÅ¡duota nutarties nepatvirtinta kopija su pažyma.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo 18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. F. Ä®pėdinė I. B. 2021 m. rugsėjo 10 d. priėmė palikimÄ , pateikdama notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, po tėvo M. F., mirties. Taip pat palikimÄ yra priėmusi mirusiojo sutuoktinė T. D., sÅ«nus V. F. Paveldėjimo byloje yra gautas pergyvenusios sutuoktinės T. D. 2021 m. rugsėjo 14 d. pareiÅ¡kimas ir praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo į pinigines lėšas, įgytas santuokos metu su mirusiuoju M.

F. Paveldėjimo byloje yra pateiktas 2021 m. gruodžio 23 d. antstolės A. R. – Ž. padėjėjo atliktas paveldimo turto apyraÅ¡as, kuriame nurodytas palikimÄ sudarantis turtas: garažas, transporto priemonė, piniginės lėšos, kreditorinis reikalavimas. T. D. įgalioto asmens P. M. praÅ¡ymu buvo parengti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties projektai. Paveldėjimo teisės liudijimo projekto pastabose nurodyta, kad į 1/2 dalį piniginių lėšų bus iÅ¡duotas Nuosavybės teisės liudijimas pergyvenusiai sutuoktinei T.

D. Parengtus dokumentų projektus notarė nusiuntė pareiÅ¡kėjai ir T. D. atstovui P. M. susipažinimui. PareiÅ¡kėja notarę elektroniniu paÅ¡tu informavo, kad nesutinka dėl nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo pergyvenusiai sutuoktinei į pinigines lėšas, nurodė, kaip turi bÅ«ti paveldimas turtas ir kaip paveldimas turtas turi bÅ«ti padalintas. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P. 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 5-85 atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , nes paveldėjimo byloje tarp įpėdinių yra ginčas.

19. Paveldėjimas yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sampratÄ pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios bÅ«klės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu. Palikimas gali bÅ«ti priimamas tik besÄ lygiÅ¡kai. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

20. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Priėmęs palikimÄ , įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimÄ kaip visumÄ â€“ aktyvÄ (turtÄ , turtines teises) ir pasyvÄ (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiÄ jÄ paveldėjimo teisės dalį.

Laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo galioja paveldėjimo teisių režimas, kadangi įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimÄ , bet ne palikimÄ sudarančiu turtu. Palikimas kaip paveldima turto masė (aktyvas ir pasyvas) egzistuoja ribotÄ laikÄ â€“ iki paveldėjimo procedÅ«rų užbaigimo. Esant įpėdinių daugetui ir jų valiai dėl paveldėto turto pasidalijimo paveldėjimo procese, paveldėjimo procedÅ«ros užbaigiamos bendru įpėdinių susitarimu dėl paveldėto turto pasidalijimo, o kitais atvejais – tik nuosavybės teises patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) iÅ¡davimu.

21. Vadovaujantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymÄ arba testamentÄ , gali praÅ¡yti palikimo atsiradimo vietos notarÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ Ä¯pėdiniai gali, tačiau neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtÄ turtÄ yra įgyjamos palikimo priėmimu, inter alia (be kita ko) į paveldimÄ turtÄ nukreiptais faktiniais veiksmais, iÅ¡reiÅ¡kiančiais įpėdinio valiÄ priimti palikimÄ .

Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimÄ ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ . Notaras paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡duoda tik palikimÄ nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėjÄ , įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindÄ bei apraÅ¡omas palikimÄ sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretÅ«s daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas – tai bÅ«das įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu.

Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtÄ turtÄ (žr., pvz., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalį).

22. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę nuosavybės teisių teisinei registracijai suteikiama trečiųjų asmenų informavimo reikÅ¡mė. Vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 2 dalimi, neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Be to, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas, kad iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 straipsnio 2 dalis), suteikia aukÅ¡tesnį apsaugos lygį sÄ Å¾iningam įgijėjui, kuris remiasi vieÅ¡o registro duomenimis.

Taigi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra įpėdinio paveldėtÄ turtÄ ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtÄ turtÄ teisinė registracija ir kurio iÅ¡davimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento.

23. IÅ¡davus paveldėjimo teisių liudijimÄ , pasibaigia paveldėjimo teisių režimas, o įpėdiniai įgyja teisę disponuoti konkrečiu paveldėtu turtu ar jo dalimis. Pirminiame disponavimo paveldėtu turtu etape, kuris tęsiasi iki įpėdinių nuosavybės teisių į paveldėtÄ turtÄ Ä¯registravimo vieÅ¡ame registre, įpėdiniai gali disponuoti paveldėtu turtu tarpusavyje susitardami dėl paveldėto turto pasidalijimo (CK 5.70 straipsnio 1 dalimi). Tuo tarpu įregistravę savo nuosavybės teises į daiktus vieÅ¡ame registre įpėdiniai įgyja teisę disponuoti paveldėtu turtu, sudarydami sandorius su trečiaisiais asmenimis.

CK 5.68 straipsnyje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų Å¡ių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Taigi, testatoriui nenurodžius, kam paliekami konkretÅ«s daiktai, kiekvienas iÅ¡ palikimÄ priėmusių įpėdinių yra paveldėto turto bendraturtis. Kiekvienas toks įpėdinis turi bendrosios dalinės nuosavybės teisę į kiekvienÄ palikėjo daiktÄ , kaip bendraturtis įgyvendina reikalavimo teises ir vykdo prievoles.

Gavę paveldėjimo teisės liudijimÄ , iki teisių į daiktus įregistravimo vieÅ¡ame registre įpėdiniai gali paveldėtÄ turtÄ pasidalyti, sudarydami paveldėto turto pasidalijimo sutartį, nurodydami, kokie daiktai, kokia dalimi kuriam iÅ¡ įpėdinių atitenka ir kaip yra atsiskaitoma su kitais įpėdiniais, jei pasidalijama kitaip, nei nustatyta įstatymu ar testamentu (CK 5.70 straipsnis). Taigi pirmiausiai iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o tik po to (vėliau) kitu notariniu veiksmu patvirtinama paveldėto turto pasidalijimo sutartis.

24. Paveldėto turto pasidalijimo sutartis – tai daugiaÅ¡alis, konsensualinis sandoris, kurio Å¡alys – palikimÄ priėmę įpėdiniai. Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Ji taip pat turi bÅ«ti įregistruota vieÅ¡ame registre. Vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jei įpėdiniai dalijasi kitokius, nei nekilnojamieji, daiktus ar su nekilnojamaisiais daiktais nesusijusias teises, jie tai gali padaryti ir raÅ¡ytine ar žodine sutartimi.

Kilus ginčui, Å¡ios sutartys vertinamos pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Paveldėto turto pasidalijimo sutartis nustato, kaip ir kokiomis dalimis įpėdiniai paveldėtÄ turtÄ pasidalijo, nes bÅ«tent paveldėjimo teisės liudijimo ir Å¡ios sutarties, nustatančios kitokias paveldėto turto dalis nei paveldėjimo teisės liudijimas, pagrindu vieÅ¡ame registre registruojamos įpėdinių nuosavybės teisės į paveldėtÄ turtÄ . Paveldėtam turtui pasidalyti taikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, kartu su specialiÄ sias taisykles nustatančiomis paveldėjimo teisės normomis.

CK 5.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalÅ«s daiktai dalijami natÅ«ra, nedalÅ«s paskiriami vienam iÅ¡ įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobÅ«dį ir įpėdinio poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais arba pinigais. Galima visÄ palikimÄ arba atskirus daiktus bendru įpėdinių susitarimu parduoti aukcione ir gautÄ sumÄ pasidalyti arba tarp įpėdinių surengti varžytynes dėl atskirų daiktų ir daiktÄ perduoti tam, kuris iÅ¡ įpėdinių pasiÅ«lys už jį didžiausiÄ kainÄ (CK 5.70 straipsnio 3 dalis).

Pavienių daiktų perdavimo konkrečiam įpėdiniui klausimas bendru sutarimu gali bÅ«ti iÅ¡spręstas burtais (CK 5.70 straipsnio 4 dalis). Ä®pėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno ieÅ¡kinį turtÄ padalija teismas (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Ä®statymas nedraudžia įpėdiniams savo valia atsisakyti dalies paveldimo turto ar nereikalauti kompensacijos tuo atveju, jei kitam iÅ¡ įpėdinių atitenka didesnė paveldimo turto dalis. Ä®statyme nenustatyta, kad įpėdiniai privalo turtÄ pasidalyti atsižvelgdami į jiems priklausančias paveldimo turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-313/2018).

Tokia sutartis galėtų būti laikoma mišria sutartimi, turinčia tiek turto pasidalijimo, tiek dovanojimo sutarčių požymių. Įpėdiniai, įregistravę savo nuosavybės teises į atskirus daiktus viešame registre, nebegali sudaryti paveldimo turto pasidalijimo sutarties, tačiau gali įgyvendinti paveldėto turto savininko teises, disponuodami paveldėtu turtu ir sudarydami sandorius tarpusavyje bei su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

25. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, sutiktina su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad mirusiojo įpėdiniai paveldėtojai turi teisę svarstyti kaip pasidalins paveldėtÄ turtÄ , t. y. paveldėto turto pasidalijimo sutarties projektÄ , tačiau nagrinėjamu atveju notarė skundžiamu nutarimu pirmiausia atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tvirtinti paveldėto turto pasidalijimo sutartį nustatant kitokias paveldėto turto dalis nei paveldėjimo teisės liudijimas bus galima jau po paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

26. PareiÅ¡kėja nurodė, kad T. D. ėmėsi disponuoti piniginėmis lėšomis dar nepareiÅ¡kus savo valios dėl palikimo priėmimo, o vėliau dar pretendavo į 1/2 dalį palikimo dalies. PaaiÅ¡kino, kad ji iÅ¡ antstolės, kuri darė turto apyraÅ¡Ä 2021 m. gruodžio 23 d., sužinojo, jog T. D. iÅ¡siėmė iÅ¡ mirusiojo M. F. sÄ skaitos banke AB „Swedbank“ iÅ¡ viso 1 917,54 Eur, keletÄ kartų naudojant jo banko kortelę (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du neteisėtai sumažindama paveldimo turto masę savo naudai.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad gavus tokį paveldėjimo teisės liudijimo projektÄ , kuriame nustatyta tik 1/2 piniginių mirusiojo lėšų banke dalis, kartu su paveldėto turto pasidalijimo sutarties projektu, kuriame nieko nepasisakoma apie kreditoriaus reikalavimus į 10 063,63 Eur pagal antstoliu padarytÄ turto apyraÅ¡Ä , pareiÅ¡kėja kategoriÅ¡kai Å¡iems projektams prieÅ¡taravo ir atvykti į notarės biurÄ dokumentų pasiraÅ¡ymui atsisakė.

27. Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ Ä¯forminimÄ â€“ nustatyta, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmÄ , raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu atsisakymo priežastis iÅ¡dėstoma raÅ¡tu ir iÅ¡aiÅ¡kinama jo apskundimo tvarka ir terminai raÅ¡tu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ raÅ¡te turi bÅ«ti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmÄ , tapatybę patvirtinantys duomenys, veiksmas, kurį buvo praÅ¡oma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. AtsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ notaras parengia per deÅ¡imt kalendorinių dienų nuo praÅ¡ymo atlikti notarinį veiksmÄ gavimo dienos, jį pasiraÅ¡o ir patvirtina savo antspaudu.

28. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmÄ yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Å i nuostata įtvirtina asmens teisę teismui apskųsti notaro veiksmus. Sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, bÅ«tina atsižvelgti į notaro veiklos specifikÄ , jo veiklos reglamentavimÄ ir Å¡ių normų aiÅ¡kinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

29. Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ . Tokia nuostata suponuoja iÅ¡vadÄ , kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.

Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

30. IÅ¡ byloje esančių duomenų, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja nesutiko, kad T. D. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis lėšų, esančių mirusiojo banko sÄ skaitoje bei nurodė, kad ji jau po palikėjo mirties dalį lėšų iÅ¡ mirusiojo banko sÄ skaitos iÅ¡siėmė. PareiÅ¡kėja atsisakė atvykti pas notarę ir pasiraÅ¡yti dokumentus ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuriame bÅ«tų nurodyta, jog mirusiojo įpėdiniai atitinkamomis dalimis paveldi 1/2 dalį lėšų, esančių mirusiojo banko sÄ skaitoje. Akivaizdu, jog tarp pareiÅ¡kėjos ir T. D. killo ginčas (nesutarimas) dėl to, kokia lėšų dalis mirusiojo banko sÄ skaitoje nuosavybės teise priklauso T. D., kaip pergyvenusiai mirusįjį sutuoktinei, ir kokia dalis turėtų bÅ«ti atitinkamomis dalimis dalinama mirusiojo įpėdiniams.

31. Notariato įstatymo 52 straipsnį nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duotas pagal raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ pergyvenusiam sutuoktiniui. Pažymėtina, kad prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), gali bÅ«ti paneigta teisme, todėl jei bent vienas iÅ¡ įpėdinių nesutinka dėl nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo į 1/2 santuokoje įgyto turto, sutuoktinių dalis turi nustatyti teismas. Taigi notaras neturi teisės vadovaudamasis vieno iÅ¡ įpėdinių pageidavimu nustatinėti kokia sutuoktinių bendro turto dalis priklauso mirusįjį pergyvenusiam sutuoktiniui.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus, notarė visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai priėmė nutarimÄ atsisakyti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Pažymėtina, kad skundžiamas notarės nutarimas neužkerta kelio vėl kreiptis į notarę praÅ¡ymu iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ nesant ginčų ar nesutarimu tarp įpėdinių.

33. CK 5.67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams iÅ¡duodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldint tiek pagal įstatymÄ , tiek pagal testamentÄ , paveldėjimo teisės liudijimas fiziniams asmenims gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ir prieÅ¡ sueinant trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu notaras turi duomenų, kad, be asmenų, praÅ¡ančių iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , daugiau įpėdinių nėra. Atsižvelgiant į tai ir vertinant tai, jog pareiÅ¡kėja dienÄ prieÅ¡ skundžiamo notarės nutarimo priėmimÄ iÅ¡ esmės prašė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , tik nesutiko su parengtu projektu, nelaikytina, jog buvo pažeistos Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ notaras parengia per deÅ¡imt kalendorinių dienų nuo praÅ¡ymo atlikti notarinį veiksmÄ gavimo dienos.

34. PareiÅ¡kėja turėjo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo priimtÄ nutartį instancine tvarka ir Å¡ia galimybe pasinaudojo. IÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali bÅ«ti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328, 338 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos atskirojo skundo nurodoma kritika dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio, t. y. perraÅ¡ytų ar praleistų sakinių iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo, taip pat argumentai dėl netinkamai nurodyto įstatymo straipsnio, nutarčių iÅ¡siuntimo ir kt. Å¡ioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

35. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R.

T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai, kaip neturintys reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, Å¡ioje nutartyje taip pat plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

36. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl notaro atsisakymo atlikti veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria pareiÅ¡kėjos skundas atmestas, laikytina pagrįsta ir teisėta. Dėl bylos procesinės baigties 37. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. birželio 23 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti.

Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas nutaria: Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Erika MisiÅ«nienė