73ca22fa-e94b-4629-9fe5-a146aec25bb6 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-309/2012Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00083-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6., (S) 1.1.8.1.2., 1.2.23.1., 1.2.23.2., 2.4.6.3.1.,2.4.6.3.2., 2.4.7. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 8 d.Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,teisėjų Klavdijos Kruminienės, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Sandžiui Povilauskui,gynėjams advokatams Sauliui Alysui, Lionei Musteikienei,nuteistajam Ž.

Č.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro R. Dobrovolskio ir nuteistojo V. V. apeliacinius skundus dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendžio, kuriuo:Ž. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams ir aÅ¡tuoniems mėnesiams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime prabÅ«tas laikas nuo 2010-03-18 iki 2010-04-01. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, viena areÅ¡to para prilyginta 2 laisvės apribojimo dienoms ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 punktu 6 dalies 1 punktu, Ž. Č. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Bausmės laikotarpiu įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, jam uždrausta bendrauti su V. V., B. V.. Ä®pareigotas bÅ«ti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio bauda. Į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2010-03-18 iki 2010-04-01 prabÅ«tas laikas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, viena areÅ¡to diena prilyginta 2MGL dydžio baudai ir laikoma, kad pastarasis bausmę atliko.

Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, B. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ ir perduotas laiduotojo H. V. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ž. Č. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2010 m. kovo 15 d., turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai įgijo 23 paketėlius su psichotropine medžiaga amfetaminu, kurios bendroji masė 2,984 g; 28 paketėlius su narkotine medžiaga kanapėmis (ir jų dalimis), kurios bendroji masė 19,261 g ir paketėlį su 2 tabletėmis, kurių sudėtyje yra 0,013 g psichotropinės medžiagos 2-CB-(4-bromo-2,5-dimetoxyphenylethylamine, MFT)., įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai gabeno į B.

V. buto rÅ«sį, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jas laikė iki 2010 metų kovo 18 d. 17.20 valandos, kol kratos metu minėtas psichotropines ir narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. Be to, jis nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2010 m. kovo l8 d., turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai įgijo, pirkdamas už nenustatytÄ pinigų sumÄ , 0,502 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 2,981 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), iÅ¡ kurių dalį – vienÄ polietileninį paketėlį su narkotine medžiaga kanapėmis (ir jų dalimis), kurios bendroji masė 0,447 g bei keturis polietileninius paketėlius su psichotropine medžiaga amfetaminu, kurios bendroji masė 0,502 g, laikė, neÅ¡iodamasis savo striukės kiÅ¡enėje ir gabeno po (duomenys neskelbtini) miestÄ , iki 2010 m. kovo 18 d. 15.16 valandos, kol asmens kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai, o dalį – 2,434 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) – laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), skirtingose vietose, iki 2010 m. kovo 18 d. 18.30 valandos, kol kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.V.

V. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su B. V., ne vėliau kaip 2010 metų kovo 15 d. tiksliai nenustatytÄ valandÄ , neturėdami tikslo platinti, padėjo Ž. Č. laikyti psichotropines ir narkotines medžiagas, V. V. pastarojo praÅ¡ymu apžiÅ«rėjo B. V. rÅ«sio patalpas, (duomenys neskelbtini), o B. V. jas suteikė, kad Ž. Č. jose laikytų narkotines bei psichotropines medžiagas. Tokiu bÅ«du iÅ¡ anksto pažadėjo paslėpti neteisėtai įgytas narkotines bei psichotropines medžiagas, po to Ž.

Č., B. V. suteiktame namo rūsyje, (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė 23 paketėlius su psichotropine medžiaga amfetaminu, kurios bendroji masė 2,984 g, 28 paketėlius su narkotine medžiaga kanapėmis (ir jų dalimis), kurios bendroji masė 19,261 g ir paketėlį su 2 tabletes, kurių sudėtyje yra 0,013 g psichotropinės medžiagos 2-CB-(4-bromo-2,5-dimetoxyphenylethylamine, MFT), iki 2010 metų kovo 18 d., 17.20 valandos, kol kratos metu minėtas psichotropines ir narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras R. Dobrovolskis prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkė teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir Ž. Č., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams; Ž. Č., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams 2 mėnesiams. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinti paskirtas bausmes, iš dalies jas sudedant, pridedant prie griežtesnės bausmės dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę bausmę Ž.

Č. paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Skunde nurodo, kad Å iaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį Ž. Č. atžvilgiu, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl to neteisingai jam paskyrė bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1, 2 p.). Nurodo, jog, vadovaujantis teismų praktika, bausmės Å¡velninimas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas privalo įvertinti visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį. Taigi teigia, kad Å¡iuo atveju apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį Ž. Č. atžvilgiu ir taikydamas jam Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, bei skirdamas nuteistajam Å¡velnesnę bausmės rūšį, nei numato įstatymas už padarytÄ nusikaltimÄ , minėtų reikalavimų iÅ¡ esmės nesilaikė.

Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę Ž. Č., apsiribojo tik tuo, kad Ž. Č. jauno amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4 klasėje, pavasarį laikys baigiamuosius egzaminus, todėl, teismo nuomone, tai leidžia taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Pasak apelianto, vertinant Å¡iuos Å iaulių mieto apylinkės teismo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, akivaizdu, kad darydamas tokias iÅ¡vadas, teismas nuosprendyje neaptarė ir nevertino visų aplinkybių, apibÅ«dinančių padarytos nusikalstamos veikos ir Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens pavojingumo, tai yra aplinkybių, iÅ¡ kurių matyti, jog padarytos dvi nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jos buvo kruopščiai planuotos, parinkti asmenys nusikalstamai veikai palengvinti.

Ž. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; nuteistasis dėl padaryto sunkaus nusikaltimo prisipažino tik teisme, „priremtas“ surinktų įrodymų (tai pažymėta ir nuosprendyje). Taipogi nurodo, kad teismo nuosprendyje nurodytos išskirtinės Ž. Č. aplinkybės (anksčiau neteistas, mokosi, pavasarį laikys egzaminus) yra būdingos daugeliui asmenų, dėl šios priežasties prokuroras mano, jog byloje nėra jokio pagrindo Ž. Č. veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus nei kitų asmenų, nuteistų už identiškas veikas.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-06-28 Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga).

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės bylos Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008). Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. Č. bausmę, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies normÄ ir paskyrė neteisingÄ aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę, nes byloje nebuvo nustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, apibÅ«dinančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Prokuroro teigimu, įvertinus Ž. Č. asmenybę (teisiamas pirmÄ kartÄ yra jauno amžiaus ir kt.), baudžiamojo įstatymo tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti skiriant Ž. Č. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, bausmes, artimas sankcijos žemutinei ribai. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio pagrindu).

Skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas atmetė laiduotojos D. V. praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir atiduoti pagal laidavimÄ . Apelianto nuomone, teismo sprendimas jo atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir atmesti laiduotojos praÅ¡ymÄ yra nepagrįstas, todėl jis yra naikintinas. Taip pat nurodo, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visų pirma asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Taigi nurodo, jog teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad laiduotoja D. V. (nuteistojo mama) nebÅ«tų verta teismo pasitikėjimo: ji dirba (duomenys neskelbtini) darbuotoja, nėra teista ar bausta administracine tvarka, kitaip pažeidusi įstatymus, teigiamai charakterizuojama darbovietėje, aktyviai kontroliuoja nuteistojo elgesį buityje, seka nuteistojo studijų eigÄ (duomenys neskelbtini) universitete, su laiduotoja nuteistasis pats nuoÅ¡irdžiai kalbasi apie susidariusiÄ situacijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, nuteistasis padarė iÅ¡vadas.

Taipogi nurodo, kad BK 40 straipsnio 2 dalis nustato sÄ lygas, kada asmuo (pats kaltinamasis) gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taigi nurodo, kad jis nusikalto pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir davė iÅ¡samius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo (apklausose, akistatose), tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (tai įrodo jo pokalbiai su D. V., pasikeitęs požiÅ«ris į mokslus, noras aktyviai integruotis į visuomeninį gyvenimÄ ), jokių prielaidų nebuvo nustatyta, kad nuteistasis nesilaikys įstatymo ir darys bet kokias naujas nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus.

Apelianto nuomone, teismas neįvertino ir jo pasyvaus, kaip padėjėjo veiksmų Å¡ios nusikalstamos veikos padaryme, neatsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatytas narkotinių ar psichotropinių priemonių vartojimo faktas, o Å¡ių priemonių pėdsakai rasti jo kambaryje galėjo likti ir po jo prisipažinimo tėvams. Mano, kad, atsižvelgiant į visas anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė bei neatleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra socialiniu požiÅ«riu per didelė bausmė už jo padarytÄ veikÄ .

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo V. V. apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis Ž. Č. ir jo gynėjas prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo V. V. gynėja prašė nuteistojo V. V. apeliacinį skundÄ Â tenkinti. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro R. Dobrovolskio apeliacinis skundas tenkintinas, Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės nuteistajam Ž.

Č. (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas), o nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ pagal apeliacinius skundus (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai Ž. Č. ir V. V. pripažino kaltais ir nuteisė pagal jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau taikydamas Ž.

Č. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir dėl to Ž. Č. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velnias bausmes, todėl nuosprendis keistinas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.

Nuteistasis V. V. savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio pagrindu). Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras R. Dobrovolskis nuteistojo Ž. Č. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos taip pat neginčija, tačiau praÅ¡o pakeisti Å iaulių miesto apylinkė teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir paskirti Ž.

Č. laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio nuostatomis, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, nevirÅ¡ydamas apeliacinių skundų ribų, t. y. dėl Ž. Č. ir V. V. paskirtų bausmių teisėtumo. Dėl Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuratÅ«ros skunde nurodytais argumentais ir konstatuoja, kad nuteistojo Ž.

Č. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ nėra teisinio pagrindo. Už nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriama tik tokios rÅ«Å¡ies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo pripažįstamas kaltu, sankcijoje laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ , atitinkančiÄ padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumÄ bausmę.

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skundžiamu nuosprendžiu Ž. Č. už dviejų sunkių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , nuteistas laisvės apribojimo bausmėmis, nors Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Tik aiÅ¡kus prieÅ¡taravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ . Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti Å¡velnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d.

Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 2 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008). IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas itin lakoniÅ¡kai pasisakė dėl bausmės nuteistajam Ž.

Č. skyrimo ir skirdamas bausmę atsižvelgė: kad Ž. Č. anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, nėra įraÅ¡ytas į VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) apskrities psichiatrijos ligoninės pacientų ir VÅ Ä® Psichikos sveiktos centre priklausomybės ligų pacientų registrų įskaitÄ , į jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybės taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį ir paskirti Å¡velnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį.

Tačiau, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4 klasėje, pavasarį laikys baigiamuosius egzaminus, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, Ž. Č. skyrė bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos iÅ¡vada nesutinka, laiko jÄ nepakankama, neatitinkančia teismų praktikos ir sprendžia kitaip. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, Nr. 2K-633/2011ir kt.).

Å iuo nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ taikyti Ž. Č. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , neįvertino bylos duomenų visumos vieningumo aspektu, t. y. nuosprendyje neaptarė ir nevertino visų aplinkybių, apibÅ«dinančių padarytų nusikalstamų veikų ir Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens pavojingumo – kad Ž. Č. įvykdė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, jog nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jos buvo planuotos, parinkti asmenys nusikalstamai veikai palengvinti, kad nenustatyta Ž.

Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas tiesiog paminėjo, kad Ž. Č. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, mokosi, pavasarį laikys egzaminus. Tačiau apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė, kuo nurodytos aplinkybės yra išimtinės (ar dėl jų įtakos nuteistasis Ž. Č. padarė dvi sunkias nusikalstamas veikas, ar nesant šių aplinkybių nusikalstamos veikos nebūtų padarytos ir pan.). Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos teismo nuomone išskirtinės Ž.

Č. aplinkybės – anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, mokosi, pavasarį laikys egzaminus – yra bÅ«dingos daugeliui asmenų, todėl vien jau dėl to nėra jokio pagrindo Ž. Č. veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus nei kitų asmenų, nuteistų už identiÅ¡kas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas Å¡ias aplinkybes vertina kaip nuteistojo Ž. Č. asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, kurie nelaikytini iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis ir jie negali nusverti Ž. Č. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio ir kitų nusikalstamas veikas apibÅ«dinančių aplinkybių (abi veikos buvo baigtos, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, jos nebuvo atsitiktinės, padarytos per gana trumpÄ laikÄ ).Be kita ko, paminėtina ir tai, kad apylinkės teismas, taikydamas Ž.

Č. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog Ž. Č. bausmė skiriama taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 54 straipsnio 3 dalį), todėl Å¡i nuosprendžio dalis negali bÅ«ti laikomas teisėta ir yra keistina. Dėl bausmės skyrimo Ž. Č.            Ž. Č. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.           Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.). NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.).

Pažymėtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009,  Nr. 2K-94/2010). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis Ž.

Č. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltu prisipažino, tačiau nenurodė narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo Å¡altinio, neigė kitas teismo nustatytas aplinkybes, todėl tai nelaikytina Ž. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Skirdama bausmę nuteistajam Ž. Č., teisėjų kolegija vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę.

Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Ž. Č. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, kurios įstatymų leidėjo priskiriamos prie sunkių, į padarytų nusikaltimų pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį – narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo tikslu jas platinti kitiems asmenims, o tai Å¡ias nusikalstamas veikas daro itin pavojingas, nes narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas gali sukelti nepataisomas pasekmes žmonių sveikatai ir gyvybei, skatinti asmenis, tapusiais priklausomais nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, daryti nusikalstamas veikas ir tuo kelti pavojų visuomenei, į kaltinamojo asmenybę, amžių, jo įvykdytų nusikaltimų paskatas ir motyvus – narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo turėdamas tikslÄ jas platinti ir taip įsigyti pinigų, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, iki nusikaltimų padarymo neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisėjų kolegija, visapusiÅ¡kai įvertinusi nuteistojo Ž. Č. asmenybę, jo padarytas konkrečias nusikalstamas veikas ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčiÄ nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi bÅ«ti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Todėl, skirdama bausmę nuteistajam Ž. Č., teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimai yra baigti, tyčiniai, laiku jų neiÅ¡aiÅ¡kinus galėję sukelti sunkių pasekmių, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad jis nusikalto pirmÄ kartÄ , yra jauno amžiaus, mokosi, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos žemutinei ribai. Dėl Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio taikymo Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio pagrindu).

Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, daro iÅ¡vadÄ , kad toks nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimas nepagrįstas. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimas iÅ¡ tiesų sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010).

Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ , priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Å ių sÄ lygų buvimÄ teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ ir, padaręs iÅ¡vadÄ , kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamÄ sprendimÄ .IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo V.

V. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį. Å iame BK straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinius nusikaltimus. Griežčiausia Å¡ios nusikalstamos veikos sankcijoje numatyta bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų. TokiÄ bausmę užtraukiantis tyčinis nusikaltimas, kaip nustatyta BK 11 straipsnio 3 dalyje, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. V. padarytos veikos požymių ir BK 24 straipsnio 6 dalyje bei 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymių atitiktis nuosprendyje konstatuota tinkamai.

Tokia kvalifikacija, o kartu ir veikos priskirtinumas nesunkiems nusikaltimams, atitinka įstatymÄ bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ . Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iÅ¡ kategorijų – nesunkiam tyčiniam nusikaltimui, Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Byloje yra laiduotojos – kaltinamojo V. V. motinos D. V. praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ laiduotojos atsakomybei pagal laidavimÄ , be užstato (3 t., 17 b. l.). Å iame lakoniÅ¡kame laiduotojos praÅ¡ymo tekste neiÅ¡sakytas požiÅ«ris į jos sÅ«naus padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nenurodyta, kokių priemonių imsis, kad sÅ«naus ateityje nedarytų nusikalstamų veikų. Bylos duomenys liudija, kad V. V. praeityje baustas administracine tvarka, duomenų apie tai, kad skirta administracinė bauda sumokėta, nėra, prisipažinus tėvams apie narkotinių medžiagų vartojimÄ tolimesnė įvykių eiga rodo, kad tėvų dedamos pastangos V.

V. reikiamai nepaveikė. IÅ¡ byloje esančios charakteristikos matyti, kad V. V. paskaitas lanko patenkinamai, visų programoje numatytų egzaminų neatsiskaitė (2 t., 73 b. l.). Ir nors pati laiduotoja D. V. charakterizuojama teigiamai (3 t., 20 b. l.), tačiau tai nėra pakankamas pagrindas V. V. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį, nes laiduotoja nepaaiÅ¡kino, kaip ir kokiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ gali daryti kaltininkui, kad pastarasis ateityje nepažeidinėtų įstatymų. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta antroji sÄ lyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .Taigi, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų, leidžiančių spręsti apie V.

V. atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nėra ir pagrindo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatų. Be to, bÅ«tina pastebėti ir tai, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ teismas prieina prie iÅ¡vados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-84/2010). Darytina bendra iÅ¡vada, kad nuteistojo V.

V. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nėra pakankami pripažinti, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino BK 40 straipsnio nuostatas ir neteisingai iÅ¡sprendė galimybės atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimÄ , taigi nėra pagrindo panaikinti teismo nuosprendį dalyje dėl V. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir toje dalyje bylÄ nutraukti. Tai, kad BK 40 straipsnio nuostatos buvo taikytos kitam kaltinamajam, Å¡iuo atveju reikÅ¡mės neturi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 332 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti: pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (už ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 15 d. įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas turint tikslÄ jas platinti) Ž. Č. skirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams; pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (už ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 18 d.

įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas turint tikslÄ jas platinti) Ž. Č. skirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir galutinę subendrintÄ bausmę Ž. Č. paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.Bausmės atlikimo pradžia laikyti sulaikymo dienÄ .

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2010 m. kovo 18 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo V. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                 Zigmas Kavaliauskas Teisėjai                                                                              Klavdija Kruminienė                                                                               Bronius Zalaga