Legislator Case Law & Legislation
2017-01-12 Nr. AB-2486-3-61-3-00245-2015-2 AI generated

2017-01-12 Nr. AB-2486-3-61-3-00245-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-01-12 Nr. AB-2486-3-61-3-00245-2015-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Sodininkų Bendrija „Žara“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimų atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2017-01-12 Nr. AB-2486-3-61-3-00245-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas Sodininkų Bendrija „Žara“ (toliau – ir SB „Žara“, pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 1SD-(8.2)-3983 (toliau – ir Sprendimas), jos 2013 m. birželio 10 d. priimtą projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.30)-1711 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir įpareigoti Tarnybą priimti ir išduoti teigiamą išvadą dėl viso SB „Žara“ 327 538 kv. m žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto M1:5 000 tikrinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-2387-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00245-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.5; 14.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Sodininkų Bendrija „Žara“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimų atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Sodininkų Bendrija „Žara“ (toliau – ir SB „Žara“, pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 1SD-(8.2)-3983 (toliau – ir Sprendimas), jos 2013 m. birželio 10 d. priimtą projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.30)-1711 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir įpareigoti Tarnybą priimti ir išduoti teigiamą išvadą dėl viso SB „Žara“ 327 538 kv. m žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto M1:5 000 tikrinimo.

Pareiškėjas nurodė, jog Tarnyba kelia nepagrįstus reikalavimus, ignoruoja bendrijos protokolus, iki 1995 m. gegužės 18 d. suteikusius teisę bendrijos nariams naudotis ir prižiūrėti besiribojančius žemės sklypus ir juos privatizuoti. Tarnyba negali paaiškinti, kokius konkrečiai trūkumus reikia pašalinti ir kodėl, pašalinus trūkumus (nurodant, kad žemės sklype nėra miško), negali būti patvirtintas 2009 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo aktas Nr. (30)-6.6-703. Tarnybai teikiamam derinti valstybinės žemės, esančios SB „Žara“, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui (toliau – ir Projektas) turėtų būti taikomi teisės aktai, kurie galiojo, gaunant Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gegužės 3 d. leidimą Nr. 41-L176. Nors sprendimas dėl projekto tvirtinimo pagal tuometinį teisinį reglamentavimą galiojo vienerius metus, pareiškėjas projekto per šį laikotarpį neįregistravo ne dėl savo kaltės, dėl to turėjo iš naujo parengti projektą ir teikti jį tikrinti. Tarnyba 2013 m. birželio 10 d. priėmė naują Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad atitinkamuose bendrojo naudojimo žemės sklypuose turi būti numatyti kelio servitutai, nors tokių servitutų nustatyti neįmanoma, kadangi pareiškėjas savo reikmėms perka dirbtinius vandens telkinius, įrengtus pagal 1989 m. patvirtintą projektą, skirtus gaisrų gesinimui bei laistymui. Šie vandens telkiniai įrengti būtent tuose bendrojo naudojimo žemės sklypuose, kuriuose Tarnyba reikalauja įrengti kelio servitutus, užpilant esamus vandens telkinius. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2014 m. spalio 20 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus skyrių su prašymu skubos tvarka pateikti naują patikrinimo aktą pagal Projektą. Tačiau Tarnyba 2014 m. gruodžio 9 d. Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, nurodė, jog 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo aktas yra galiojantis, todėl patikrinimo tam pačiam Projektui atlikti negali. Teritorija, esanti šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini), SB „Žara“ teritorijoje, daugiau nei 24 metus nėra naudojama pagal paskirtį, todėl sodininkų bendrijos valdymo organų sprendimu joje įrengti dirbtiniai vandens telkiniai.

Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (t. I, b. l. 52–62) prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad, patikrinus pareiškėjo 2013 m. gegužės 16 d. pateiktą tikrinti projektą, 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo aktu pasiūlyta tvirtinti jo dalį, kuria yra suprojektuoti žemės sklypai sodininkų bendrijos bendrajam naudojimui, ir žemės sklypus, kurie atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką. Taip pat pasiūlyta projekte numatyti suprojektuotų įsiterpusių valstybinės žemės sklypų, kurie numatomi perduoti sodo žemės sklypų savininkams, prijungimą prie esamų sodo žemės sklypų. Projektas dar kartą Tarnybai buvo pateiktas 2013 m. gruodžio 6 d.

Jį patikrinus, nustatyta, kad suprojektuoti įsiterpę valstybinės žemės sklypai, neatitinkantys įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, pažymėti kaip sodininkų bendrijos bendrajam naudojimui suprojektuoti žemės sklypai. Patikslintas tik projekto sprendinių brėžinys, t. y. pateiktas tas pats projektas, kuriame tie patys anksčiau suprojektuoti žemės sklypai, neatitinkantys įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, buvo pertvarkyti, tačiau viešo svarstymo, derinimo procedūros pakartotinai neatliktos. Todėl pareiškėjo pateikto projekto patikrinimas buvo nutrauktas ir Tarnybos 2014 m. sausio 3 d. raštu Nr. 1SD-(8.30)-21 projekto bylos grąžintos pareiškėjui.

Tarnyboje gautas pareiškėjo 2014 m. spalio 20 d. raštas, kuriuo ji prašė skubos tvarka pateikti naują patikrinimo aktą. Atsakant į šį pareiškėjo prašymą Tarnybos 2014 m. gruodžio 9 d. Sprendimu atsisakyta atlikti patikrinimą, nes yra galiojantis anksčiau surašytas 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo aktas. Sodininkų bendrijos Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ir Žemės įstatymas) nebuvo priskirtos prie subjektų, kuriems suteikta valstybinės žemės valdymo teisė. Nei sodininkų bendrijos, nei jų valdymo organai neturėjo teisės priimti sprendimų dėl žemės suteikimo naudotis fiziniams ar juridiniams asmenims ir leidimo ją privatizuoti.

Todėl SB „Žara“ visuotinių susirinkimų protokoluose įforminti sprendimai nelaikytini dokumentais, kurių pagrindu sodininkų bendrijos nariams suteikiama teisė privatizuoti valstybinės žemės sklypus. Dėl šios priežasties Projektas turi būti rengiamas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, o ne 2 punkte numatytu pagrindu. 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo aktas (su teigiama patikrinimo išvada dėl projekto dalies) yra galiojantis ir Tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui nei su pareiškėjo pastabomis dėl servitutų nustatymo tikslingumo, nei be jų nebuvo pateiktas tvirtinti.

Pareiškėjas neįrodė nė vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintų administracinio akto panaikinimo pagrindų. Projektas buvo tikrinamas, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Todėl 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo aktas ir 2014 m. gruodžio 9 d. Sprendimas yra teisėti ir nėra pagrindo jų naikinti. Bylos dalis dėl Patikrinimo akto panaikinimo turėtų būti nutraukta, pareiškėjui praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo akto apskundimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 1SD-(8.2)-3983 ir jos 2013 m. birželio 10 d. priimtą projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.30)-1711; įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakartotinai atlikti valstybinės žemės, esančios SB „Žara“, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikrinimą; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčijamame 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo akte dėl Projekto dalies Tarnyba priėmė teigiamą išvadą ir pasiūlė tvirtinti tik tą Projekto dalį, kuria suprojektuoti žemės sklypai sodininkų bendrijos bendrajam naudojimui ir žemės sklypus, kurie atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką (t. y. Nr. 243-1, Nr. 253-1, Nr. 313-1, Nr. 327-1, Nr. 319-1, Nr. 321-1). Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsakovės atsiliepime pateiktus argumentus, teismas konstatavo, kad tokią Tarnybos išvadą 2013 m. birželio 10 d.

Patikrinimo akte nulėmė jos pozicija, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas Projektą gali rengti tik siekdamas įgyvendinti aktualios redakcijos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintą teisę valstybinės žemės sklypus šių sklypų savininkams įsigyti be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, o ne, kaip teigia pareiškėjas, 2 punkte įtvirtintą teisę valstybinės žemės sklypus jų naudotojams įsigyti be aukciono, jeigu jie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai, taip pat sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovo nuomone, pagal iki 1995 m. gegužės 18 d. galiojusį teisinį reguliavimą, įtvirtintą Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. birželio 27 d.) 2 straipsnyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje, sodininkų bendrijos nebuvo priskiriamos prie subjektų, kuriems suteikta valstybinės žemės valdymo teisė, todėl nei sodininkų bendrijos, nei jų valdymo organai neturėjo teisės priimti sprendimų dėl žemės suteikimo naudotis fiziniams ir juridiniams asmenims ir leidimo juos privatizuoti, todėl SB „Žara“ visuotinių susirinkimų protokoluose įforminti sprendimai, nelaikytini dokumentais, kurių pagrindu sodininkų bendrijos nariams suteikiama teisė privatizuoti valstybinės žemės sklypus.

Taigi, sprendžiant, ar 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmiausia, būtina nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai Tarnyba patvirtino tik tą Projekto dalį, kuria suprojektuoti žemės sklypai sodininkų bendrijos bendrajam naudojimui ir žemės sklypai, kurie atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką (t. y. Nr. 243-1, Nr. 253-1, Nr. 313-1, Nr. 327-1, Nr. 319-1, Nr. 321-1) ir atsisakė tvirtinti visą pareiškėjo parengtą ir pateiktą tvirtinti Projektą iš esmės konstatavusi, kad pareiškėjo pateiktas Projektas turi būti vertinamas kaip teikiamas, siekiant be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypus Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu.

Teismas pabrėžė, kad Aktualios redakcijos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad „valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono <...> jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka“. Lingvistiškai aiškinant šį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad pagal jį be aukciono parduodami sodo sklypai (inter alia valstybinės žemės ir kt.), kurie iki 1995 m. gegužės 18 d. sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą nusprendė, kad pareiškėjas SB „Žara“ žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą rengė aiškiai deklaruodama siekį Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu SB „Žara“ teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus išpirkti pati ir sudaryti tokias sąlygas SB „Žara“ nariams. Taip pat matyti, kad SB „Žara“ įregistruota 1991 m. gruodžio 20 d. Teismas nustatė, kad šios sodininkų bendrijos valdyba 1992 m. rugpjūčio 10 d. (protokolas Nr. 13) vykusiame posėdyje yra nutarusi privatizuoti bendro naudojimo teritorijas prie sklypų 52, 16, 82, 85, 86, 90, 171, 172, 193A, 194A, 180A, 1992 m. gruodžio 10 d. (protokolas Nr. 17) vykusiame posėdyje M. Ž. suteikė teritorijas, esančias tarp sklypų 230, 214, 314, 315, 313 ir leido jas prižiūrėti ir naudoti, kol jos bus privatizuojamos, A. P. suteikė sklypus 66, 68, 71, 70, 331, 333, 143, 145, leido juose iškasti tvenkinius, juos prižiūrėti ir naudoti.

Teismas pažymėjo, jog 1993 m. kovo 2 d. (protokolas Nr. 9) vykusiame posėdyje suteikė netvarkomas teritorijas 270, 283, 306, 308, 328, 329, 330A, 332, 333 sklypų savininkams ir sudarė su jais priežiūros sutartis, o 319, 321 sklypų savininkams suteikė sklypus, leisdama privatizuoti nenaudojamą kelią. Šie duomenys patvirtina, kad SB „Žara“ bendrijos valdyba iki 1995 m. gegužės 18 d. buvo priėmusi atitinkamus sprendimus dėl kai kurių nenaudojamų sodo sklypų suteikimo bendrijos nariams.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, padarė išvadą, kad Tarnyba 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo aktą priėmė netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, susijusias su Projekto rengimo tikslais, ginčijamą aktą grindė klaidinga prielaida, kad nei sodininkų bendrijos, nei jų valdymo organai neturėjo teisės priimti sprendimų dėl žemės suteikimo. Visa tai nulėmė, kad Tarnyba pareiškėjo pateiktą Projektą nepagrįstai tikrino kaip teikiamą ne aktualios redakcijos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto, o šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu. Teismo nuomone, ši aplinkybė turėjo esminės įtakos 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo akte padarytai išvadai tvirtinti tik tą Projekto dalį, kuria suprojektuoti žemės sklypai sodininkų bendrijos bendrajam naudojimui ir žemės sklypai, kurie atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką (t. y. Nr. 243-1, Nr. 253-1, Nr. 313-1, Nr. 327-1, Nr. 319-1, Nr. 321-1) ir netvirtinti likusios Projekto dalies. Ši aplinkybė turėjo esminės įtakos šiame akte pateiktų siūlymų turiniui. Todėl teismas pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas panaikinti 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo aktą tenkino, o Tarnyba buvo įpareigota pareiškėjo pateiktą Projektą patikrinti pakartotinai.

Tarnyba atsiliepime teigė, kad bylos dalis dėl Patikrinimo akto panaikinimo turėtų būti nutraukta, pareiškėjui praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo akto apskundimo terminą. Šiame kontekste teismas paminėjo, kad 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo akto priėmimo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tikrinimo tvarkos aprašas) (redakcija galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) nėra nustatytas Patikrinimo aktų galiojimo terminas, o šio aprašo 28 punkte nustatyta, kad neteisėtai pasirašytą ar patvirtintą Patikrinimo aktą iki Dokumento patvirtinimo savo sprendimu gali panaikinti Priežiūros institucija, išdavusi Patikrinimo aktą, arba teismas, jeigu šis aktas nepanaikinamas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo akto apskundimo termino pareiškėjas nėra praleidęs.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 20 d. raštu Nr. 21 kreipėsi į Tarnybą ir Tarnybos Vilniaus rajono skyrių, išdėstė visas faktines aplinkybes, susijusias su Projekto rengimu ir derinimu ir, be kita ko, prašė skubos tvarka pateikti naują patikrinimo aktą pagal Projektą. Atsakydama į šį pareiškėjo raštą, Tarnyba šioje byloje ginčijamu 2014 m. gruodžio 9 d. Sprendimu atsisakė vykdyti Projekto tikrinimą ir pareiškėjo pateiktas Projekto bylas grąžino pareiškėjui. Šiame sprendime buvo konstatuota, kad Tarnyba 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo aktą priėmė netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, susijusias su Projekto rengimo tikslais, ginčijamą aktą grindė klaidinga prielaida, kad nei sodininkų bendrijos, nei jų valdymo organai neturėjo teisės priimti sprendimų dėl žemės suteikimo naudotis fiziniams ir juridiniams asmenims ir leidimo juos privatizuoti, o SB „Žara“ visuotinių susirinkimų protokoluose įforminti sprendimai, nelaikytini dokumentais, kurių pagrindu sodininkų bendrijos nariams suteikiama teisė privatizuoti valstybinės žemės sklypus, kad visa tai nulėmė, jog Tarnyba pareiškėjo pateiktą Projektą nepagrįstai tikrino kaip teikiamą ne aktualios redakcijos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto, o šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu. Vadinasi, Tarnyba, gavusi pareiškėjo 2014 m. spalio 20 d. raštą Nr. 21, vadovaudamasi Tikrinimo tvarkos aprašo 28 punktu, turėjo savo sprendimu panaikinti 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo aktą ir pateiktą Projektą tikrinti iš naujo, tačiau ji to nepadarė.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnyba 2014 m. gruodžio 9 d. Sprendimu nepagrįstai atsisakė vykdyti Projekto tikrinimą ir pareiškėjo pateiktas Projekto bylas grąžino pareiškėjui. Todėl pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas panaikinti 2014 m. gruodžio 9 d. Sprendimą buvo tenkintas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas negali visiškai pakeisti Tarnybos. Todėl teismas negali už Tarnybą įvertinti, ar pareiškėjo pateiktas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar atliktos visos tokiems projektams taikomos rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir ar sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas įpareigoti Tarnybą priimti ir išduoti teigiamą išvadą dėl viso SB „Žara“ 327 538 kv. m žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto M1:5 000 teismo buvo atmestas.

III. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (t. II, b. 1. 64) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-6289- 968/2015 dalį, kuria pareiškėjo SB „Žara“ skundas buvo patenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. birželio 10 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.30.)-1711 nutraukti ir likusius skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teismui apskųstas Patikrinimo aktas buvo priimtas 2013 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 18 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Patvirtinto patikrinimo akto du egzemplioriai ir pateikto tikrinti Dokumento originalas perduodamas raštu planavimo organizatoriui ar jo įgaliotam asmeniui pasirašytinai tikrinamų dokumentų registravimo žurnale“. SB „Žara“ pirmininkė R. G. tokiame žurnale pasirašė 2013 m. birželio 28 d. Taigi nuo šios datos prasidėjo ABTĮ nustatyto vieno mėnesio terminas, kuris baigėsi daugiau nei prieš 19 mėnesių prieš paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymi, kad Patikrinimo aktas yra ne kas kita, o administracinis aktas, kuriam jokie kiti specialūs teisės aktai nenumato kitokių terminų apskundimui nei yra numatyti ABTĮ 33 straipsnyje. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad SB „Žara“ nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis, dėl kurių egzistavimo būtų galima praleistą vieno mėnesio terminą Patikrinimo aktui apskųsti atnaujinti. Todėl dalyje dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą Patikrinimo aktą byla turėjo būti nutraukta.

Pažymi, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kuria vadovaujantis valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi kaip matyti, sodo sklypai prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka tik jeigu jie buvo priimti laikantis šių reikalavimų: 1) priimti iki 1995 m. gegužės 18 d.; 2) įforminti sodininkų bendrijos valdybos sprendimais; 3) norima be aukciono įsigyti teritorija atitinka sodo sklypo sąvoką, o ne bendrojo naudojimo žemės sąvoką; 4) sodo sklypai suteikiami sodininkų bendrijos nariams ar naudotojams. Šiuo atveju nėra parengtų sodo sklypų planų, kuriais būtų nustatytos ribos, plotai, nes tai yra bendrojo naudojimo žemės teritorija, kurią be pagrindo pareiškėjas siekia įsigyti lengvatine tvarka, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų.

Akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi SB „Žara“ valdybos 1992 m. rugpjūčio 10 d. protokolu Nr. 13, tačiau jame kalbama tik apie bendrojo naudojimo teritorijas prie konkrečių sodo sklypų, tačiau ne konkrečių sodo sklypų suteikimą konkretiems asmenims. SB „Žara“ valdybos 1992 m. gruodžio 10 d. posėdžio protokole taip pat kalbama apie bendrojo naudojimo teritorijas, o ne konkrečius sodo sklypus. SB „Žara“ 1993 m. kovo 2 d. visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 9 apskritai neturėjo būti vertintas, nes priimtas visuotinio susirinkimo, o ne valdybos, be to, jame taip pat kalbama tik apie netvarkomų bendrojo naudojimo teritorijų priežiūros klausimus. Taigi visi paminėti dokumentai, kuriais rėmėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, negali būti laikytini dokumentais, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad jais iki 1995 m. gegužės 18 d. buvo suteikti sodo sklypai, o ne paprasčiausiai spręsti klausimai dėl SB „Žara“ bendrojo naudojimo žemės tvarkymo ir priežiūros.

Sodininkų Bendrija „Žara“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 79–84), kuriame nurodo, jog su pateiktu skundu nesutinka ir prašo: apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; 2015 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-6289-968/2015 palikti nepakeistą; atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nėra praleidęs 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo akto apskundimo termino. Pabrėžia, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Iš šios nuostatos darytina išvada, jog būtent specialiame įstatyme turėtų būti įtvirtinti skundo apskundimo terminai ir tik tuo atveju, jei tokio įstatymo nėra, yra vadovaujamasi ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintais apskundimo terminais.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovo pozicija vertinti Projektą remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu prieštarauja išduotam 2007 m. gegužės 3 d. Vilniaus apskrities viršininko išduotam leidimui Nr. 41-L176 rengti žemėtvarkos projektą valstybiniame žemės plote (toliau – ir Leidimas). Leidimui, kuriame nurodytas reikalavimas, rengiant žemėtvarkos projektą valstybiniame žemės plote vadovautis 2004 m. lapkričio 15 d Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 1443 patvirtintų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių ir reikalavimų nuostatomis. Minėtų nuostatų 3 punktas skelbia, kad „Pagal šias taisykles Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsieniečiai ir užsienio juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus: 3.1. sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys; 3.1.1. teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus.

Pareiškėjas pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtintu Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 11 punktu „Priežiūros institucija negali reikalauti keisti Dokumento sprendinius, jei jie neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui ir kitų teises aktų reikalavimams“, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. D1-904/3D-844 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo tvirtinimo pakeitimo“. Iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje tikrinami vadovaujantis šiuo įsakymu pakeistu Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu, nebent planavimo organizatorius, pateikdamas prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą, nurodo, kad dokumentas būtų tikrinamas pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. SB „Žara“ teikdama dokumentus niekada nenurodė, kad teikiamam projektui gali būti taikytini kiti įstatymai ar poįstatyminiai aktai nei tie, kurie galiojo, gaunant Leidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Ši taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.). Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teismui apskųstas Patikrinimo aktas buvo priimtas 2013 m. birželio 10 d. Su šiuo aktu SB „Žara“ pirmininkė R. G. susipažino 2013 m. birželio 28 d., tai patvirtina R. G. parašas 2013 m. Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktų registracijos žurnale, kuriuo patvirtinama jog asmuo atsiėmė patikrintą dokumentą. Skundžiamame akte nėra nurodyta akto apskundimo termino, todėl vadovaujantis prieš tai išdėstytu reguliavimu ir nesant specialaus įstatymo, kuris nustatytų apskundimo terminą, taikomas bendras vieno mėnesio terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Taigi būtent nuo 2013 m. birželio 28 d. prasidėjo ABTĮ nustatyto vieno mėnesio apskundimo terminas, kuris baigėsi daugiau nei prieš vienerius metus paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti praleisto skundo padavimo termino, o teismas ex officio (savo iniciatyva) praleistų terminų neatnaujina. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti skundo reikalavimą dėl 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo akto panaikinimo, nes šio akto apskundimo terminas buvo pasibaigęs ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti. Todėl remiantis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu bei 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo akto panaikinimo panaikinamas ir šioje dalyje administracinė byla nutraukiama.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nustačius, kad byloje ginčijamas 2013 m. birželio 10 d. Patikrinimo aktas yra galiojantis, darytina pagrįsta išvada, kad skundžiamas 2014 m. gruodžio 9 d. Sprendimas, kuriuo atsisakyta pakartotinai tikrinti parengtą projektą, buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, tinkamai įvertinus reikšmingas aplinkybes ir nepažeidžiant nustatytų teisės aktų reikalavimų. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo tenkino pareiškėjų skundą bei panaikino atsakovo 2014 m. gruodžio 9 d. Sprendimą. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis taip pat naikinama ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 10 d. priimtas projekto patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.30)-1711 ir 2014 m. sprendimas Nr. 1SD-(8.2)-3983.

Administracinę bylą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 10 d. priimto projekto patikrinimo akto Nr. TPA-(8.30)-1711 nutraukti.

Pareiškėjo reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimto 2014 m. sprendimo Nr. 1SD-(8.2)-3983 panaikinimo atmesti.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė