73c8016b-80b2-46c0-850b-1c8a7dfa85ea · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. e1-766-1199/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04081-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1

(S)

VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Â

2023 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Liudmila Larionova iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Neringos Malinauskaitės-PosaÅ¡kovos pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Â

Teismas

Â

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. K. 2023 m. vasario 1 d., apie 8 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 2.28 prom. girtumas), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sugyventinę J. B., t. y. deÅ¡ine ranka tyčia sudavė jai smÅ«gį į veidÄ , pataikęs į kairės pusės virÅ¡utinę lÅ«pÄ , taip sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmÄ .

Be to V. K. 2023 m. vasario 1 d., apie 8 val. 15 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 2.28 prom. girtumas), konflikto su sugyventine J. B. metu, griebė virtuvinį peilį ir laikydamas jį rankoje, peilio smaigalį nukreipęs į J. B., grasino pastarajai, sakydamas „tave papjausiu“, dėl ko nukentėjusiajai J. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

II. Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad kartu su sugyventine J. B. veda bendrÄ Å«kį apie 13–14 metų. 2023 m. vasario 1 d. namuose buvo tik jie su J. B. DienÄ prieÅ¡, tai yra 2023 m. sausio 31 d., vienas vartojo alkoholinius gėrimus namuose, gėrė degtinę. Tikslių įvykio aplinkybių, kas įvyko 2023 m. vasario 1 d. ryte, jis neatsimena, atsimena tik tiek, kad pradėjo konfliktuoti su sugyventine. Kuo baigėsi konfliktas jis neatsimena, tačiau pripažįsta, kad galėjo sugyventinei trenkti kumščiu į veido sritį (kokia ranka, kur tiksliai trenkė neatsimena). Pamena tai, kad tikrai sugyventinei negrasino, nesakė jai, kad jÄ užmuÅ¡ ar papjaus, tikrai pamena faktÄ , kad peilio į rankas nebuvo paėmęs, peilio nebuvo nukreipęs į sugyventine, peilis gulėjo virtuvėje ant stalo, o jis kažkuriuo momentu, kuomet konfliktavo buvo tik rankÄ padėjęs ant spinteles, ant kurios buvo peilis. Peilio nelietė ir niekaip juo, ar žodžiais negrasino. Atsimena, kad peilis buvo virtuvinis, peilio geležtė buvo apie 8–10 cm, rankena medinė, peilio smaigalys buvo nulaužtas. Po konflikto jis nuėjo į savo kambarį, o po to atvažiavo policija, jį sulaikė ir iÅ¡vežė į areÅ¡tinę. Dėl viso įvykio labai gailisi (el. b. l. 92–94).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. K. patvirtino savo anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat nurodė, kad sugyventinei suduotas smÅ«gis nebuvo iÅ¡ visų jėgų, tačiau sutiko, kad tokiais savo veiksmais, galėjo jai sukelti fizinį skausmÄ . Taip pat sutiko, kad apimtas emocijų ir dėl to, kad buvo neblaivus, galėjo toliau elgtis su J. B. agresyviai, t. y. galėjo, jiems bÅ«nant virtuvėje, ranka, kuria neatsimena, paimti peilį, peilio smaigalį nukreipti į J. B. ir pasakyti, kad jÄ papjaus. Kaltinamasis nurodė , kad yra įsitikinęs, jog Å¡ie jo veiksmai, iÅ¡sakyti žodžiai buvo tik dėl to, kad jis buvo neblaivus. Galėjo daug kÄ priÅ¡nekėti, tačiau tokių ketinimų neturėjo. Supranta, kad tokiais savo veiksmais, galėjo iÅ¡gÄ sdinti J. B. ir taip elgtis yra nepateisinama. Dėl savo veiksmų, tai yra dėl J. B. sukelto fizinio skausmo ir jai iÅ¡sakytų grasinimų nuoÅ¡irdžiai gailisi. Po viso įvykio, atsiprašė sugyventinės. Alkoholio nebevartoja, padeda sugyventinei dirbti Å«kio darbus, įrengė Å¡iltnamį, kartu toliau veda bendrÄ Å«kį (e. b. l. 105–107).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. B. parodė, kad gyvena jai priklausančiame bute kartu su sugyventiniu V. K.. Jie kartu gyvena 14 metų. Ä®vykio dienÄ , apie 8.00 val., jie buvo namuose, daugiau namuose tuo metu nieko nebuvo. Staiga sugyventinis ėmė rėkauti, reikalauti, kad ji atrakintų kambario duris, kurias užrakinusi ji miegojo kambaryje. J. B. jam pasakė, kad durų neatrakins, nes bijo jo. Jai neatrakinus kambario durų, V. K. pradėjo daužyti į duris, kaip ji vėliau pamatė, plaktuku. Jis durų neiÅ¡laužė, kai nustojo daužyti duris, J. B. atrakino duris, norėdama eiti į virtuvę. Jai išėjus į namo koridorių, V. K. sudavė jai deÅ¡inės rankos kumščiu į veido kairę pusę, pataikė į lÅ«pÄ . Tuo metu jis rėkė, kad jÄ užmuÅ¡. Nuo suduoto smÅ«gio nukentėjusioji pajuto fizinį skausmÄ . Tuomet nukentėjusioji nuėjo į virtuvę, kur prisėdo ant kėdės. Atėjęs paskui jÄ kaltinamasis grėbė ant spintelės buvusį peilį ir, nukreipęs jį į J. B. pradėjo jai grasinti – sakyti, kad jÄ papjaus. Tačiau po akimirkos V. K. padėjo peilį atgal į peilių stovÄ ir išėjo į laukÄ , o pati nukentėjusioji užsidarė tualete. V. K. elgesys buvo neprognozuojamas. Todėl, bÅ«dama užsirakinusi tualete, ji paskambino savo dukrai D. V., papasakojo jai visas aplinkybes ir paprašė, kad dukra paskambintų policijai. Ä®vykio metu jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, be to ji labai iÅ¡sigando, kad V. K. jÄ nužudys, nes, grasindamas peiliu, jis buvo labai agresyvus, jo veiksmai buvo neprognozuojami (el. b. l. 27–29).

Papildomai apklausta nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. K. iÅ¡reikÅ¡tų grasinimų, kurie buvo nukreipti į jÄ , tačiau ji kaltinamajam atleido, jie toliau gyveno kartu. Kai jos sugyventinis pradėdavo gerti alkoholį ir elgtis agresyviai, J. B. iÅ¡kviesdavo policijÄ , o Å¡ie iÅ¡kviesdavo medikus, kurie iÅ¡veždavo kaltinamÄ jį į psichiatrinę ligoninę. Nukentėjusioji taip pat pažymėjo, kad kaltinamajam sudavus vienÄ smÅ«gį savo deÅ¡inės rankos strampu (ne delnu) jai į kairės pusės veido sritį, nukentėjusiosios lÅ«pa iÅ¡tino, o iÅ¡ vidinės pusės matėsi kraujosruvos, pajuto stiprų fizinį skausmÄ , tačiau iki vakaro skausmas ir patinimas sumažėjo. Tuo metu, V. K. jai nieko nesakė ir negrasino, tačiau, po smÅ«gio, jis abiem savo rankomis jÄ kartÄ pastÅ«mė į krÅ«tinės sritį. Fizinis skausmas pastÅ«mimo metu sukeltas nebuvo, nukentėjusioji nenukrito ir į niekÄ neatsitrenkė. Po smÅ«gio, ji nuėjo į virtuvę ir atsisėdo prie stalo, pradėjo darytis pusryčius, su mažu peiliu darė sumuÅ¡tinius. Tuomet į virtuvę atėjo kaltinamasis, visur iÅ¡mėtė savo patalus, jokių grasinimų tuo metu nebuvo. IÅ¡metęs patalus, jis priėjo prie virtuvinės spintelės, ant kurios buvo virtuvinių peilių stovas. Savo deÅ¡ine ranka jis paėmė virtuvinį peilį, nukreipė smaigaliu į jÄ , priėjo arti ir jai rusų kalba pasakė: „AÅ¡ tave vis tiek užmuÅ¡iu“. J. B. jam liepė apsiraminti, o jis, sakydamas: „AÅ¡ ne durnas, kad tave pjaučiau“, padėjo peilį ant stalo ir išėjo į laukÄ . Dėl Å¡ių V. K. veiksmų J. B. labai iÅ¡sigando. Jai jie sudarė pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad V. K. iÅ¡sakyti žodžiai (kad jÄ užmuÅ¡) gali bÅ«ti įgyvendinti. Jokių kitų grasinimų daugiau nebuvo. V. K. paimtas peilis buvo virtuvinis, juoda plastikine rankena, koks geležtės ilgis nežino, galbÅ«t apie 15 cm, tačiau jis iÅ¡ peilių stovo esančių peilių buvo didžiausias. Padėjęs peilį, V. K. jai daugiau nieko nebesakė ir nebegrasino, išėjo į laukÄ . Tuomet ji nuėjo į tualetÄ , užsirakino ir paskambino dukrai D. V. (el. b. l. 32–35).

Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2023 m. vasario 1 d. 10.06 val., V. K. buvo nustatytas 2.28 prom. girtumas (el. b. l. 49–50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 424/2023 (01) byloje nustatyta, kad J. B. po įvykio 2023 m. vasario 1 d. kūno sužalojimų nekonstatuota (el. b. l. 54).

Atlikus akistatÄ , kaltinamasis V. K. ir nukentėjusioji J. B. iÅ¡ esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodytas aplinkybes. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, V. K. sutiko, kad į savo rankas galėjo bÅ«ti paėmęs peilį ir juo grasinti nukentėjusiajai, tačiau konkrečių savo veiksmų nurodyti negalėjo, nes buvo neblaivus. V. K. taip pat pripažino supratęs, kad nukentėjusioji J. B. galėjo jo iÅ¡sigÄ sti. Sutiko, kad po jo suduoto smÅ«gio sugyventinė galėjo patirti fizinį skausmÄ . V. K. paaiÅ¡kino, kad deÅ¡ine ranka, ant kurios yra nupjauti keturi pirÅ¡tai, gali paimti nedidelius daiktus, tarp jų ir peilį. Nukentėjusioji savo ruožtu patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad Å¡iuo metu jis gyvena jai priklausančiame Å«kiniame pastate, padeda nukentėjusiajai su Å«kio darbais, įrengė Å¡iltnamį, alkoholio nebevartoja, jie ir toliau kartu veda bendrÄ Å«kį (e. b. l. 39–43).

Perklausus Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įraÅ¡Ä ID92037632212, byloje nustatyta, kad 2023 m. vasario 2 d., 8.57 val., į BPC kreipėsi moteris, prisistačiusi D. V., kuri nurodė, kad jos motinÄ muÅ¡a ir grasina papjauti smurtaujantis sugyventinis (el. b. l. 68–69).

2023 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buto aplinka tvarkinga, grumtinių pėdsakų nėra. Įvykio vietos apžiūros metu iš virtuvės, iš peilių stovo, buvo paimtas nukentėjusiosios nurodytas peilis su juodos spalvos plastikine rankena, su užrašu „Tescoma Sonic“ ant peilio geležtės (el. b. l. 11–20).

2023 m. vasario 6 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėtas peilis, paimtas 2023 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu. Objektas supakuotas į rudos spalvos, popierinį paketÄ . Ant paketo matomi užraÅ¡ai: „Peilis“, „Nr. 1“, „01-1-04081-23“. Atidarius paketÄ , matomas objektas, kuris įvyniotas į baltos spalvos lapus, lapai apvynioti lipnia juosta. Matoma iÅ¡lindusi juodos spalvos, plastikinė rankena. IÅ¡vyniojus objektÄ , matomas peilis. Peilis susideda iÅ¡ geležtės ir rankenos. Bendras peilio ilgis 310 mm. Peilio geležtė – tiesi, vienaÅ¡menė, geležtė suvesta į vienÄ taÅ¡kÄ â€“ turi smaigalį. Geležtė pagaminta iÅ¡ magnetinėmis savybėmis pasižyminčio pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis – 195 mm, plotis ties plačiausia vieta (ties rankena) 50 mm., storis 1 mm. Ant geležtės abiejų Å¡onų pavirÅ¡ių, įvairiuose vietose matosi metalo dėvėjimosi žymės. Ant vienos geležtės Å¡ono, ties rankena matomas užraÅ¡as „Tescoma sonic“. Peilio rankena padengta juodos spalvos plastiku (el. b. l. 60–65).

2023 m. vasario 8 d., apžiÅ«rėjus policijos pareigÅ«nų kÅ«no kameromis darytus vaizdo įraÅ¡us nustatyta, kad jiems atvykus į įvykio vietÄ , lauke, prie įėjimo į namÄ , juos pasitiko moteris. Moteris nurodė, kad vyras yra labai agresyvus. IÅ¡ kambario iÅ¡eina vyras (tyrimo metu nustatyta, kad tai įtariamasis V. K.). PareigÅ«nė, ant kurios yra „BODY“ kamera, viena nueina į virtuvę, kurioje yra nukentėjusioji (tyrimo metu nustatyta, kad tai J. B.). Pastaroji pasakojo, kad vyras prisigėręs visÄ naktį rėkavo, plaktuku daužė duris, namuose nebuvo jokios ramybės. Moteris nurodė, kad atsikėlė ryte pavalgyti, o vyras griebėsi už didžiausio peilio (moteris į rankÄ paima peilį iÅ¡ peilio stovo ir jį parodo), ir sakė, kad papjaus. Moteris nurodė, kad iÅ¡sigando, paskambino dukrai ir pasakė, kad atvažiuotų, kad kviestų policijÄ . Moteris patikslina, kad vyras yra jos sugyventinis. PareigÅ«nė pasiteirauja, ar vyras mušė, moteris nurodo, kad vyras kumščiu sudavė (pirÅ¡tu parodo į savo kairės pusės lÅ«pÄ ) („BODY“ kamera iÅ¡orinių sužalojimų ant moters veido, lÅ«pos neužfiksuoja). PareigÅ«nė pasiteirauja kur viskas buvo, moteris nurodo, kad vyras trenkė tuomet, kai ji išėjo iÅ¡ kambario į koridorių ir norėjo eiti į virtuvę, nurodo, kad vyras paėmė patalynę ir jÄ numetė, ir sakė, kad padegs (el. b. l. 73–76).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra įrodytÄ , jog V. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, bÅ«damas neblaivus (kai jam nustatytas 2.28 prom. girtumas), nukentėjusiajai išėjus iÅ¡ miegamojo kambario, sudavė jai ranka smÅ«gį į kairės pusės veido sritį, pataikydamas į jos lÅ«pÄ , taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmÄ .

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nusikaltimÄ , patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai iÅ¡dėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino jautusi kaltinamojo netesėtais veiksmais sukeltÄ fizinį skausmÄ ; policijos pareigÅ«nų kÅ«no kamerų darytuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuoti duomenys, kur nukentėjusioji iÅ¡ karto po įvykio nurodė policijos pareigÅ«nams nusikaltimo padarymo aplinkybes; BPC garso įraÅ¡e užfiksuotas nukentėjusiosios dukros, D. V., praneÅ¡imas, kuomet ji nurodė, kad jos motinÄ muÅ¡a ir grasina papjauti smurtaujantis sugyventinis; kiti bylos duomenys.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. B. yra kaltinamojo sugyventinė, jie kartu gyvena ir veda bendrÄ Å«kį apie 13–14 metų, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos narei – sugyventinei.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å iame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203-489/2018).

Byloje nustatyta, kad įvykio metu V. K. buvo neblaivus, jam nustatytas net 2.28 prom. girtumas, todėl apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasi tiksliai negalėjo nurodyti jam inkriminuojamo nusikaltimo, nustatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių. Tačiau pripažino, kad, apimtas emocijų, galėjo elgtis agresyviai, grasinti nukentėjusiajai, suvokia, kad ji galėjo iÅ¡sigÄ sti jo tokių veiksmų, dėl savo elgesio laba gailisi. Nors kaltinamasis dėl apsvaigimo nuo alkoholio tiksliai nenurodė įvykio aplinkybių, jos yra nustatytos kitais byloje surinktais vienas kitÄ papildančiais įrodymais. Antai, kelis kartus apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. B. nuosekliai teigė, kad V. K. jai grasino, sakė, kad jÄ papjaus. Sakydamas Å¡iuos žodžius, kaltinamasis laikė rankoje virtuvinį peilį, nukreiptÄ Ä¯ nukentėjusiÄ jÄ . Kadangi kaltinamasis jau tuo metu buvo panaudojęs prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , žinodama, kad, bÅ«damas neblaivus, V. K. yra neprognozuojamas, J. B. labai iÅ¡sigando. Pagalvojo, kad kaltinamasis gali įgyvendinti savo grasinimÄ , todėl, kaltinamajam išėjus į laukÄ , užsirakino tualete ir paskambino dukrai, kuri savo ruožtu iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes J. B. nurodė atvykusiems policijos pareigÅ«nams. TÄ patvirtina policijos pareigÅ«nų kÅ«no kamerų darytuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuoti duomenys. IÅ¡ karto po įvykio nukentėjusioji policijos pareigÅ«nams taip pat parodė peilį, kuriuo jai buvo grasinta.

Å ie byloje surinkti ir teismo įvertinti įrodymai bei kiti bylos duomenys, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. B. turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , be kita ko, teismas atsižvelgia į tai, kad, prieÅ¡ grasindamas nukentėjusiajai, V. K. visÄ naktį girtavo, daužydamas plaktuku, bandė iÅ¡laužti duris į jos miegamÄ jį kambarį, jau buvo pavartojęs prieÅ¡ nuketėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ . Be to, iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusioji prašė policijos iÅ¡keldinti V. K. iÅ¡ jos buto, nurodydama, kad bijo jo.

Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad V. K. įvykdė jam inkriminuojamÄ , BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ , nusikaltimÄ , t. y. grasino nužudyti J. B., kai pastaroji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad Å¡is grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Kaltinamojo veiksmai atitinka visus Å¡io jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

V. K. praneÅ¡us apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kuriÄ jam siÅ«loma skirti, rÅ«Å¡is ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu. PraÅ¡o neskirti ja baudos, nes jis turi neįgalumÄ ir negalės jos sumokėti (el. b. l. 285–288).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Už nusikaltimo, nustatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ kaltininkas gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Skirdamas bausmes V. K., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , įvykdytas vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, jų baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ V. K. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas V. K. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (el. b. l. 243–245), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (el. b. l. 97–99). V. K. gydytas VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (e. b. l. 117), yra įraÅ¡ytas į įskaitÄ VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje (b. l. 115). 2023 m. kovo 22 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog V. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyse ar byloje nagrinėjamo įvykio metu bÅ«tų buvęs laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (el. b. l. 57).

Ä®vertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymÄ Å¡ių straipsnių sankcijose nustatytÄ ir prokurorės siÅ«lomÄ bausmės rūšį − laisvės apribojimo bausmes be intensyviosios priežiÅ«ros, kurių dydis, atsižvelgiant į tai, kad V. K. praeityje neteistas, atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, parenkamas mažesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, paskiriant V. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dali ir 145 straipsnio 1 dalį atitinkamai 7 (septynių) ir 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausmes. Kartu su laisvės apribojimo bausmėmis kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas įpareigojimas ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytas draudimas.

Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos įstatymo 14 straipsnio 3 punktu, probuojamasis privalo praneÅ¡ti probuotojui apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, analogiÅ¡kas prokurorės pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu minimas įpareigojimas, V. K. papildomai neskirtinas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡iuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam skirtinos bausmės tarpusavyje bendrintinos daliniu bausmių sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės bausmės (10 mėnesių laisvės apribojimo su pirmiau nurodytu įpareigojimu ir draudimu) iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę (7 mėnesių laisvės apribojimo su pirmiau nurodytu įpareigojimu ir draudimu) ir paskiriant kaltinamajam V. K. subendrintÄ 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytÄ draudimÄ . Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį (Å¡iuo atveju 5 mėnesius), teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai J. B. sukelto fizinio skausmo padarymo aplinkybes, V. K. neteisėtų veiksmų pobÅ«dį ir jų intensyvumÄ (kaltinamasis su davė nukentėjusiajai vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , iÅ¡ karto po įvykio vizualiai sužalojimų nukentėjusiosios veide nesimatė).

V. K. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su pirmiau nurodytais įpareigojimu ir draudimu mažintina vienu trečdaliu, paskiriant V. K. galutinę 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir uždraudžiant vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

V. Kiti klausimai

V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. vasario 1d. 10.10 val. iki 2023 m. vasario 2d. 10.14 val. (dvi dienos) (el. b. l. 49–52,146–148). Å is taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinis peilis, paimtas 2023 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu ir perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Daiktų saugojimo kamerÄ , teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas; byloje esantys vaizdo ir garso įraÅ¡ai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. K. (V. K.) paskirtas bausmes subendrinti daliniu bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti V. K. (V. K.) subendrintÄ bausmę 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimÄ bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. (V. K.) paskirti galutinę bausmę – 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti V. K. taikyto laikino sulaikymo laikÄ nuo 2023 m. vasario 1d. 10.10 val. iki 2023 m. vasario 2d. 10.14 val. (dvi dienos), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki Å¡io teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinį peilį, paimtÄ 2023 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu ir perduotÄ saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Daiktų saugojimo kamerÄ , teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti; byloje esančius vaizdo ir garso įraÅ¡us, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. K., kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ , jeigu tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

V. K. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o, iÅ¡versto į jam suprantamÄ kalbÄ , gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme;

2) padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) iÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Liudmila Larionova