2020-02-12 Nr. AB-3307-3-62-3-02782-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-146-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02782-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Alytaus PN) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo paskirtas gydymas nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2018 m. kovo 13 d. Be to, pareiškėjui nebuvo išduoti vaistai, kurie jam buvo būtini. Dėl šių veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, depresiją, pažeminimą, kuriuos vertina 10 000 Eur suma.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. S. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme.

Teismas nurodė, kad bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai kategorijų, sąrašas pateiktas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnyje.

Teismas pažymėjo, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra nurodyti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.).

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų (neužtikrintų) sveikatos priežiūros paslaugų, tarp jų – ir suteiktų ar neužtikrintų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2014; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015; 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat laikosi nurodytų aiškinimų (žr., pvz., 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-586-442/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-41-520/2017; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skunde išdėstytas faktines aplinkybes dėl prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimo ir pateiktus argumentus bei įrodymus, nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalies nustatytą teisinį reglamentavimą, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl jį atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Remdamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis skundą dėl žalos atlyginimo dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo (neteikimo) pirmiausiai turi paduoti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, veikiančiai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o nesutikdamas su šios komisijos sprendimu – bendrosios kompetencijos teismui.

III. Pareiškėjas D. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą. Pareiškėjas nurodo, kad į teismą kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, skunde pakankamai aiškiai ir detaliai išdėstė visas aplinkybes, ir pabrėžia, kad neturtinę žalą kildino iš Alytaus PN veiksmų, jog pareiškėjui prašant nebuvo išduoti jam paskirti vaistai, buvo atsakyta, kad šiuo metu tokių vaistų nėra ir jam bus vaistai išduoti, kai jų atsiras, o administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad klausimas dėl žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (neteikimu), atlyginimo yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Taigi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar pareiškėjo pateiktas skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (neteikimo), galėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nes į teismą jis kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Alytaus PN medicinos personalo veiksmų (neveikimo), o administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), o ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7/2013; Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimą sieja su tuo, kad Alytaus PN pareiškėjui prašant neišdavė jam paskirtų vaistų, kuriais jis gydomas (duomenys nesklebtini). Pareiškėjas prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, jog pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nekelia, dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimo, kalint Alytaus PN.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde aiškiai suformulavo savo skundo pagrindą ir dalyką, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Iš pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš esmės grindžia tuo, jog jam kalint Alytaus PN nebuvo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. (9 dienas) išduoti gydytojo paskirti vaistai, tuo pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, psichologinį diskomfortą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tai susiję su Alytaus PN administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka. Taigi byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą dėl Alytaus PN galbūt neteisėtų pareigūnų veiksmų, o ne dėl netinkamai suteiktų (neužtikrintų) sveikatos priežiūros paslaugų, tarp jų – ir suteiktų ar neužtikrintų pataisos įstaigoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė pareiškėjo skundo kaip nenagrinėtino teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis panaikinama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo D. S. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė