2013-06-03 Nr. AB-2259-3-61-3-00054-2011-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A492-892/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00054-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Ukmergės technologijų ir verslo mokykla, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyriaus, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) pakeisti 2010 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 4(B)-8.5-B-479;479/2-819 (toliau – ir Sprendimas) ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra į 0,5343 ha žemės sklypą, esantį Kauno g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, S. R. V. vardu.

Paaiškino, jog nori, kad S. R. V. vardu būtų atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo S. V. toje pačioje vietoje turėtą 0,5343 ha namų valdos žemės sklypą, esantį Kauno g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 13-221 patvirtintą žemės sklypo planą ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos departamento Ukmergės rajono skyriaus direktoriaus 2000 m. spalio 26 d. pasiūlymą – išvadą. Nurodė, kad buvo patvirtintas grąžintino žemės sklypo planas, Ukmergės žemėtvarkos skyrius 2000 m. spalio 26 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijai išvadą dėl viršininko sprendimo priėmimo.

Tačiau grąžintinas žemės sklypas pateko į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotoms sėklininkystės, veislininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių sąrašų patvirtinimo“ Ukmergės technologijų ir verslo mokyklai (toliau – ir Mokykla) skirtą teritoriją, jis galėjo būti grąžintas tik pakoregavus šį nutarimą.

Nurodė, kad Vyriausybė 2007 m. sausio 30 d. parengė pažymą, pagal kurią jos kancleris 2007 m. vasario 1 d. pavedimu Nr. 12-727 pavedė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Žemės ūkio ministerija), rengiant Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 pakeitimo projektą, įvertinti Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento parengtą pažymą. Teigė, kad žemė negalėjo būti priskirta valstybės išperkamai. Žemės sklypas nebuvo suformuotas parengiant sklypo detalųjį planą ir perduotas Mokyklai.

Mokyklos 2007 m. parengtas žemės sklypo planas, kuriuo pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Mokyklai suteikta teisė naudotis, yra nesuderintas ir nepatvirtintas, todėl negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu. Detalusis planas turėjo būti parengtas iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) įsigaliojimo. Ginčo sklype esantys statiniai (ūkinis pastatas, kiemo rūsys ir pagalbinio ūkio pastatas) yra pagalbiniai ir skirti gyvenamajam namui aptarnauti, todėl turi būti laikomi pagrindinio daikto priklausiniais.

Pastatus pastatė namo ir 2 buto pagerinimą atliko ten gyvenusi darbuotoja. Ūkiniai pastatai neregistruoti Mokyklos vardu. Manė, kad turi būti taikomas Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 64.4 punktas ir sprendžiama dėl statinio pakeitimo masto. Nepateikdama Žemės ūkio ministerijai duomenų apie apskaitoje esančius ūkinius pastatus, Mokykla suklaidino šią instituciją.

Kitų Mokyklai priklausančių pastatų ginčo sklype nėra, todėl ginčo žemė yra laisva.

Atsakovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Tarnybos Ukmergės žemėtvarkos skyrius) ir Nacionalinė žemės tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuosavybės teisės prie A. B. priklausančio namo negali būti atkuriamos kito asmens vardu, nes žemė natūra gali būti grąžinama tik tada, kai ji yra laisva arba, jei asmuo joje turi nuosavybės teise priklausančių pastatų. Tačiau žemės sklypas yra užimtas Mokyklos, o gyvenamasis namas žemės sklype priklauso pareiškėjui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Mokykla prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad padidinti pareiškėjo namų valdos žemės sklypą Mokyklos žemės sąskaita nėra galimybės, nes žemė yra užstatyta, ji priklauso valstybės išperkamai žemei. Žemės priskyrimas Mokyklai patvirtintas Vyriausybės nutarimais. Mokyklai priklausančio žemės sklypo ribos ir plotas nustatyti pagal faktiškai naudojamą plotą ir ribas iki Atkūrimo tvarkos ir Atkūrimo įstatymo priėmimo. Žemės sklypas Mokyklai priskirtas Ukmergės rajono miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 66. Ukmergės rajono apylinkės teismo 1996 m. balandžio 23 d. sprendime nustatyta, kad Mokykla pastatais naudojasi pagrįstai, o raudonųjų linijų planas nebuvo panaikintas. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 10 d. įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo planas. Šis žemės sklypas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 2.3-6796-81 suteiktas Mokyklai naudotis 46 metus. Plotas ir ribos atitinka faktiškai naudojamą teritoriją. Šie sprendimai nėra ginčijami. Mokyklos teritorijai yra parengtas kadastrinių matavimų planas, kuris atitinka minėtus sprendimus bei Vyriausybės nutarimus. Pareiškėjas nepateikė nuosavybės teisę įrodančių dokumentų į pastatus už pareiškėjo valdomo gyvenamojo namo nei savo, nei S. R. V. vardu. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimu ginčo sklype esantys pastatai pripažinti Lietuvos valstybės nuosavybe. Šių pastatų nuosavybės teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre, juos patikėjimo teise valdo Mokykla. Pastatų eksploatacijai būtinas 0,2485 ha žemės sklypas, nes pastatai yra sklypo viduryje. Be to sklype yra mokomasis uogynas, skirtas mokomosioms praktikoms įgyvendinti. Jame auginami daugiamečiai ir vienmečiai augalai, statomas šiltnamis, atliekami bandymai. Mokomojo uogyno perkelti į kitą vietą neįmanoma, nes mokymo bazės įrengimui reikalingas vandentiekis, o kitas žemės sklypas yra už 6 km.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybė, atstovaujamas Tarnybos Ukmergės žemėtvarkos skyriaus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindė tais pačiais argumentais kaip ir atsakovai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu (t. 3, b. l. 16–24) pareiškėjo A. B. skundą atmetė.

Teismas padarė išvada, kad pareiškėjo prašymas atkurti nuosavybės teises mirusiosios S. R. V. vardu atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio numatytas taisykles. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kurį jis grindė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises S. R. V. vardu ir dėl to, kad žemės sklype esantis gyvenamasis namas registruotas A. B. vardu. Teismas pažymėjo, kad ši teisės norma gali būti taikoma tik tada, kai nuosavybės teisės atkuriamos lygiaverte natūra, o S. R. V. pretenduoja į nuosavybės teisės atkūrimą natūra. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisė natūra į mieste esančią žemę atkuriama vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris numato galimybę žemę grąžinti nepriklausomai nuo pastatų turėjimo nuosavybės teise. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą S. R. V. vardu buvo atkurtos prieš 12 metų, o po jos mirties namą paveldėjo A. B., negali būti priežastimi atsisakyti atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, teigiant, kad gyvenamasis namas šiuo metu yra registruotas A. B., o ne S. R. V. vardu.

Teismas sprendė, kad S. R. V. yra tinkama pretendentė atkurti nuosavybės teises, nes ji laiku padavė prašymą bei pagrindė pakankamais jos teisę įrodančiais dokumentais. Nuosavybės teises įgaliota atkurti institucija iki šio laiko nėra pateikusi nė vieno rašto, kuriame nurodytų kokius nors dokumentų trūkumus. Teismas padarė išvadą, kad nuosavybės teisė į 0,5343 ha žemės sklypą jai galėtų būti neatkurta tik tada, jei ši žemė būtų pripažinta valstybės išperkama. Teismas pažymėjo, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos negali būti taikomos, nes ginčo žemė yra Ukmergės mieste. Žemės sklypo, į kurį prašoma atkurti nuosavybės teises S. R. V. vardu, dalis Mokyklai yra priskirta ne tik Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 13-591, S. L. IĮ Žemės ribų paženklinimo–parodymo 2007 m. vasario 23 d. akto, Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 2.3-6796-81 bei 2007 m. spalio 3 d. Valstybinės žemės panaudos sutarties pagrindu, bet ir Vyriausybės nutarimu. Iš Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 ir jo 1 priedo teismas nustatė, kad Ukmergės aukštesnioji žemės ūkio mokykla buvo įtraukta į šiuo nutarimu patvirtintą sąrašą ir nustatytas šios mokyklos naudojamo žemės sklypo dydis – 99,8 ha (69,3 ha žemės ūkio naudmenų, 27,8 ha užstatytos teritorijos). Minėto nutarimo 2002 m. gegužės 30 d. redakcijoje buvo nustatytas 134,5 ha Ukmergės aukštesniosios verslo mokyklos naudojamo žemės sklypo dydis (87,6 ha žemės ūkio naudmenų ir 39,3 ha užstatytos teritorijos). Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 564 buvo pakeistas Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 1026. Buvo pakeistas nutarimo pavadinimas ir Mokykla buvo išbraukta iš žemės sklypų naudotojų sąrašų.

Teismas nurodė, kad Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 565 patvirtintas profesinio mokymo įstaigų sąrašas ir jų naudojamų žemės sklypų dydžiai, į kurį įrašyta Mokykla, naudojanti 134,5 ha, iš kurios 37,03 ha užstatytos žemės. Dėl to, kad buvo priimti Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimai Nr. 564 ir 565 Mokykla vietoje Kolegijų, aukštesniųjų mokyklų ir jų naudojamų žemės sklypų sąrašo buvo įtraukta į Profesinio mokymo įstaigų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių sąrašą. 2010 m. lapkričio 16 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklype, esančiame Kauno g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, A. B. vardu registruotas gyvenamasis namas su tvora su vartais. Teismas akcentavo, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-782-675/2011 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos valstybė pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į ūkio pastatą 8J 1/ž su jo priestatu 2J 1/ž bei kiemo rūsį 7J a/p ir skysto kuro saugyklą 6J l/p, esančius Kauno g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje.

Teismas konstatavo, kad iš esmės jokių naujų Konstitucinio Teismo reikalaujamų aplinkybių nebuvo nustatyta, išskyrus teismo sprendimu patvirtintą ginčo sklype esančių pastatų nuosavybės teisę, o kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų pakartotinis kreipimasis. Taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2009, ir pažymėjo, kad šioje byloje teismas privalo atsižvelgti į Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 565, todėl ir kreipėsi dėl šio nutarimo atitikimo Konstitucijai patikrinimo. Tol, kol Konstitucinis Teismas nepriima sprendimo dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai, teisės aktas turi būti taikomas.

Apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad patenkinęs pareiškėjo prašymą ir įpareigojęs Nacionalinę žemės tarnybą pakeisti 2010 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 4(B)-8.5-B-479;479/2-819 bei priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra į 0,5343 ha žemės sklypą Kauno g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, S. R. V. vardu, priimtų sprendimą, kuris prieštarautų Vyriausybės nutarimui. Taip pat teismas nurodė, kad šioje byloje nagrinėtas skundas nėra tapatus išnagrinėtiems ankstesnėse bylose ir nėra pagrindo S. R. V. vardu priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra į 0,5343 ha žemės sklypą.

III. Pareiškėjas A. B. apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 31–35) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat prašo pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Akcentuoja, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 10 d. sprendime pažymėjo, jog teismas prašyme nenurodė, dėl kokios Mokyklai priskirtų naudojamų žemės sklypų dalies Vyriausybės nutarimas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymui. Būtina, kad teismas nurodytų iš bendro priskirto Mokyklai žemės sklypo ploto tą dalį, kuri yra ginčo sklypas (apie 0,2145 ha). Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad teismas neištyrė faktinių aplinkybių ir nenustatė, kas yra statinių, esančių žemės sklype, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises natūra, savininkas.

Teigia, kad teismas 2011 m. lapkričio 17 d. raštu įpareigojo Mokyklą, Nacionalinę žemės tarnybą, Tarnybos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių ir Ukmergės rajono savivaldybės administraciją pateikti atitinkamus duomenis, tačiau tokių duomenų neišreikalavo. Todėl pareiškėjas mano, kad nebuvo tiksliai atsakyta į teismo klausimus (t. y. kiek reikia žemės atskirai keturiems ūkinės paskirties pastatams eksploatuoti ir daržui). Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai, tačiau to teismas nepadarė.

Apeliantas vadovaujasi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-64-2002) ir teigia, kad daržas nėra statinys, todėl Mokyklos pageidaujama daržo ar uogyno ginčo žemė priskirtina prie laisvos, t. y. neužstatytos žemės kategorijos. Pažymi, kad teismas neįvertino ir nepateikė Konstituciniam Teismui išvados, ar ginčo žemės sklypas (apie 0,2145 ha) naudojamas Mokyklos kaip daržas yra laisvas ir neužstatytas ir, todėl, priskirtinas valstybės neišperkamos žemės kategorijai.

Aiškina, kad teismas neįvertino ir nepateikė Konstituciniam Teismui teisinio argumento, jog Vyriausybei 2008 m. birželio 5 d. priėmus nutarimą Nr. 564, baigėsi pagrindas priskirti ginčo žemę (apie 0,2145 ha) prie valstybės išperkamos žemės kategorijos pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir automatiškai pradėjo galioti S. R. V. teisės atkurti nuosavybę į ginčo žemę, kurios įtvirtintos dar 2001 metais, priėmus Atkūrimo įstatymo pataisas. Todėl, Vyriausybei 2008 m. birželio 5 d. priėmus nutarimą, kuriuo priskiriama žemė jau kitam juridiniam asmeniui (Ukmergės technologijų ir verslo mokyklai, o ne Ukmergės aukštesniajai verslo mokyklai) ir priskiriant jau mažesnį bendrą (134,15 ha) žemės sklypą, šis Vyriausybės nutarimas prieštarauja Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui ir pažeidžia įstatymais įtvirtintas S. R. V. teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ukmergės technologijų ir verslo mokykla atsiliepime su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, jog Valstybinės žemės panaudos 2007 m. spalio 3 d. sutartimi Nr. R1647 Mokyklai buvo suteiktas naudotis 46 metams 7,37 ha žemės sklypas pagal S. L. atliktų geodezinių matavimų planą, suderintą 2007 m. birželio 5 d., kuriame matyti, kad apelianto skunde gyvenamojo namo ir priklausinių nėra. Teigia, kad jų teritorijai paruoštas kadastrinių matavimų (geodezinių matavimų) planas neprieštarauja Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 10 d. įsakymui Nr. 13-221 ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 3 d. įsakymui Nr. 2.3-6796-81 ir Vyriausybės nutarimams, o Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 565 susijęs su Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos pavadinimo pakeitimu, tačiau Mokyklai skirtų žemės sklypo 7,37 ha ribų nepakeitė. Paaiškina, jog būtina įvertinti aplinkybę, kad Mokyklos užstatymo plotas yra tankus ir mažinti Mokyklos ploto nėra galimybės. Pagal sanitarines normas Mokyklai būtinos žaliosios zonos. Teismas tinkamai pripažino, kad pareiškėjo reikalavimai dėl namų valdos žemės sklypo 0,5343 ha yra laisvas ir neužstatytas yra nepagrįsti. Nagrinėjant bylą iš esmės jokių naujų Konstitucinio Teismo reikalaujamų aplinkybių nebuvo nustatyta. Papildomai pateiktas Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas į pastatus, esančius Kauno g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kuriuos nuosavybės teise valdo Lietuvos valstybė. Šiuo metu pastatus atstovaujant Lietuvos valstybę, patikėjimo teise valdo Ukmergės technologijų ir verslo mokykla.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybė atsiliepime su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais taip pat nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai išnagrinėjo ir pasisakė klausimu dėl skundžiamo Vyriausybės nutarimo. Nenustačius naujų aplinkybių kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų pakartotinis, o tokia galimybė teisės aktuose nėra numatyta. Nurodo, kad Nacionalinei žemės tarnybai priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra į 0,5343 ha žemės sklypą S. R. V. vardu, būtų priimtas sprendimas, kuris prieštarautų ne tik Vyriausybės nutarimui, bet ir Atkūrimo įstatymo 12 straipsniui. Atkreipė dėmesį, jog apeliaciniame skunde nepateiktos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas, keliami nauji reikalavimai, kurių nebuvo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. spalio 17 d. išrašo duomenimis ir pažymi, kad statiniai, esantys Kauno g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, registruoti Mokyklos vardu, todėl žemės sklypas nėra laisvas ir yra naudojamas sklype esančių statinių eksploatavimui. Teigia, kad atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog iki šiol nėra parengtas Mokyklos teritorijos detalusis planas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas, tapatus detaliajam planui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro žemės sklypo dalies, į kurią pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises natūra, priskyrimo valstybės išperkamai žemei teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas A. B. skundu prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti 2010 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 4(B)-8.5-B-479;479/2-819 ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra į 0,5343 ha žemės sklypą, esantį Kauno g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, S. R. V. vardu.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius 2000 m. spalio 26 d. priėmė pasiūlymą–išvadą, kuria pasiūlė S. R. V. namų valdai suteikti 53,43 kv. m ploto žemės sklypą (t. 1, b. l. 50). Tačiau namų valdos žemės sklypo dalis patenka į Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintą Mokyklai priskirtą teritoriją (t. 1, b. l. 59). S. R. V. 1999 m. gruodžio 16 d. testamentu jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais, adresu Kauno g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, paliko A. B. (administracinė byla Nr. I-579-580/2010, b. l. 58). 2010 m. lapkričio 16 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (t. 1, b. l. 66–68) nurodyta, kad pagal minėtą paveldėjimo teisės liudijimą žemės sklype, esančiame Kauno g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, pareiškėjo vardu registruoti statiniai – gyvenamasis namas ir tvora su vartais. Ginčo sklypo dydis yra ta žemės sklypo dalis, kuri sudaro skirtumą tarp pareiškėjo siekiamo 0,5343 ha ploto (Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 13-221 patvirtintas žemės sklypo planas, administracinė byla Nr. I-579-580/2010, b. l. 71–72) ir jam siūlomo 0,29 ha žemės sklypo siūlomo pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. liepos 21 d. raštą Nr. 4B-(8.5)-B-479;479/2-819 (t. 1, b. l. 27–28).

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas buvo atmestas, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog Vyriausybei 2008 m. birželio 5 d. priėmus nutarimą Nr. 564, baigėsi pagrindas priskirti ginčo žemę (apie 0,2145 ha) prie valstybės išperkamos žemės kategorijos pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą; Vyriausybei 2008 m. birželio 5 d. priėmus minėtą nutarimą, kuriuo priskiriama žemė jau kitam juridiniam asmeniui (Ukmergės technologijų ir verslo mokyklai, o ne Ukmergės aukštesniajai verslo mokyklai) ir priskiriant jau mažesnį bendrą (134,15 ha) žemės sklypą, šis Vyriausybės nutarimas prieštarauja Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui ir pažeidžia įstatymais įtvirtintas S. R. V. teises; dėl šio nutarimo teisėtumo teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinę bylą, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčijamame teismo sprendime nurodytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo sprendimą keisti ar naikinti. Iš esmės dėl visų aplinkybių, kurios kvestionuojamos apeliaciniu skundu, yra išsamiai pasisakyta sprendime.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad valstybės išperkamai priskiriama žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų (...).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. aprobuotos teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose, publikuotuose Administracinių teismų praktikoje Nr. 8, išaiškinimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę tvarkos. Jeigu nustatoma, kad pagal Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, prašomas grąžinti natūra sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto pagrindu, prašomas grąžinti sklypas (jo dalis) turi būti vertinamas kaip negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas, jeigu administracinis aktas, kuriuo buvo patvirtintas pirmiau nurodytas planas, nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, kad žemė išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų ir t. t., administracinių teismų praktikoje iš esmės laikomasi analogiškos nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60-07; 2008 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-927/2008). Tačiau detalusis planas yra tik viena iš sąlygų žemę išpirkti, vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai yra patvirtinamas konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikštas visuomenės poreikis. Sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-572-2010, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2599-12).

Nacionalinė žemės tarnyba 2010 m. liepos 21 d. raštu Nr. 4B-(8.5)-B-479;479/2-819, kuris skundžiamas šioje byloje, atmetė pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymėjo, kad nuosavybės teisės R. S. V. į žemės sklypą kartu su teise į gyvenamąjį namą Žemės ūkio ministerijos 1999 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 437 nebuvo atkurtos, nes S. R. V. nesutiko su 0,29 ha žemės sklypo dydžiu, o 0,53 ha žemės sklypas negalėjo būti suformuotas, nes dalis žemės pateko į Vyriausybės 1998 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1312 Mokyklai priskirtą teritoriją. Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 565 „Dėl Vyriausybės 1998 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1312 „Dėl žemės ūkio mokyklų, profesinio rengimo centrų bei kitų mokymo įstaigų sąrašo ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių nustatymo“ pakeitimo minėtas nutarimas išdėstytas nauja redakcija, nurodant nutarimo paskirtį – „Dėl profesinio mokymo įstaigų sąrašo ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių nustatymo“. Nutarimu patvirtintas profesinio mokymo įstaigų sąrašas ir jų naudojamų žemės sklypų dydžiai, į kurį įrašyta Mokykla, naudojanti 134,5 ha, iš kurios 37,03 ha užstatytos žemės. Dėl to, kad buvo priimti Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimai Nr. 564 ir 565, Mokykla vietoje Kolegijų, aukštesniųjų mokyklų ir jų naudojamų žemės sklypų sąrašo buvo įtraukta į Profesinio mokymo įstaigų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių sąrašą, tačiau dėl to Mokyklos teisės naudotis nustatyto dydžio žemės sklypu iš esmės nepasikeitė.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 2.3-6796-81 suteikė Mokyklai 46 metams 73 700 kv. m ploto žemės sklypą, esantį Kauno g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje (administracinė byla Nr. I-579-580/2010, b. l. 11–12). Iš Žemės sklypo plano (administracinė byla Nr. I-579-580/2010, b. l. 26) matyti, kad Mokyklai buvo priskirtas žemės plotas, į kurį prašoma atkurti nuosavybės teises šioje byloje. Šiame sklype yra kolekcinis bandomasis augynas, šiltnamis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007 m. birželio 4 d. išraše nurodyta, kad adresu: Kauno g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, Lietuvos Respublikos vardu Mokyklos patikėjimo teise registruoti pastatai – bendrabutis, verslo mokykla ir 2 garažai (administracinė byla Nr. I-579-580/2010, b. l. 43–45). Be to, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-782-675/2011 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Lietuvos valstybė pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į ūkio pastatą 8J1/ž su jo priestatu 2J1/ž bei kiemo rūsį 7Ja/p ir skysto kuro saugyklą 6J1/p, esančius Kauno g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Šis teismo sprendimu nustatytas faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. spalio 17 d. išrašas). Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (Vyriausybės nutarimais, galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, daiktinių teisių į esančius pastatus įregistravimu), byloje padaryta pagrįsta išvada, kad ginčo žemės sklypo dalis priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią negali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra.

Teisėjų kolegija taip pat netenkina apelianto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 565 dalis, kuria Ukmergės technologijų ir verslo mokyklai paskirta bendras žemės sklypų dydis 134,14 ha, iš jų žemės ūkio naudmenų – 86,76 ha, užstatytos teritorijos – 37,03 ha, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai ir Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui ta apimtimi, kuria į bendrą Mokyklai skirtą žemės sklypą yra įtraukta 0,2145 ha žemės sklypas adresu Kauno g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, esantis grąžintinoje S. R. V. žemėje. Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl tokio pareiškėjo prašymo buvo priėmęs 2011 m. spalio 7 d. nutartį kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimu grąžino minėtą prašymą, pažymėdamas, kad kreipimuisi reikalinga nustatyti ginčo sklypo dydį, kolekcinio bandomojo augyno su šiltnamiu poreikį mokymosi procesui bei sklype esančių statinių eksploatavimui reikalingą žemės plotą (t. 2, b. l. 96–105, 111–112). Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes apie ginčo sklypo dydį (0,2145 ha) Kauno g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, nustačius, kad jame yra įregistruotos Lietuvos valstybės nuosavybės teisės į ūkio pastatą 8J1/ž su jo priestatu 2J1/ž bei kiemo rūsį 7Ja/p ir skysto kuro saugyklą 6J1/p, teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl ginčo žemės sklypo dalies priskyrimo valstybės išperkamai žemei teisėtumo ir, atitinkamai, dėl pareiškėjo kvestionuojamos Vyriausybės nutarimo dalies atitikimo Konstitucijos ir Atkūrimo įstatymo nuostatoms. Iš esmės jokių naujų Konstitucinio Teismo reikalaujamų aplinkybių, kurios galėtų būti papildomais įrodomaisiais faktais, nebuvo nustatyta, išskyrus teismo sprendimu patvirtintą ginčo sklype esančių pastatų nuosavybės teisę. Apeliantas naujų reikšmingų faktų taip pat nenurodė. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų tolygus pakartotiniam kreipimuisi, o tokia galimybė teisės aktuose nėra numatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti, jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A63-3204/2011, Nr. A602-2287/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai šią administracinę bylą, nekyla abejonių dėl pareiškėjo nurodytų šioje byloje taikytino Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai, todėl pasinaudodama aptarta diskrecijos teise, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė