73b9fa61-0d36-446a-87ee-a5b7663e2ada · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-480-464/2023

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00120-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.18; 3.1.7.5; 3.2.4.4; 3.2.4.8.2; 3.3.1.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Totochemical“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Totochemical“ ieÅ¡kinį atsakovams V. K., J. K., D. G. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Totochemical“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V. K., J. K. ir D. G. 141 091,71 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 4 d. tarp ieÅ¡kovės UAB „Totochemical“ (toliau – ir bendrovė) ir V. K. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ jis priimtas dirbti bendrovėje darbų vadovu. Tokį bendrovės sprendimÄ lėmė tuo metu buvusios vienintele bendrovės akcininke atsakovės J. K. reikalavimas. Atsakovas V. K. ne tik veikė pagal akcininkės iÅ¡duotÄ ir notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ , bet ir faktiÅ¡kai vadovavo bendrovei, nors jos vadove buvo paskirta atsakovė D. G.. Atsakovė J. K., iÅ¡duodama įgaliojimÄ atsakovui V. K. veikti jos vardu, kartu patvirtino, kad visi įgaliotinio sudaryti sandoriai bei atlikti veiksmai sukurs, pakeis ir (ar) panaikins pačios įgaliotojos J. K. teises bei pareigas.

3. IeÅ¡kovės teigimu, tai, kad V. K. aktyviai dalyvavo UAB „Totochemical“ veikloje, perkant ir realizuojant pagamintus produktus, vedant buhalterinę apskaitÄ , gaunant ir iÅ¡mokant grynuosius pinigus, nelegaliai iÅ¡mokant pinigines lėšas, susijusias su darbo santykiais, patvirtina įsiteisėjęs TelÅ¡ių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-715/2021. IÅ¡ Å¡io nuosprendžio matyti, kad atsakovas V. K., kaip atsakovės J. K. įgaliotinis, atsakovė J. K., kaip vienintelė bendrovės akcininkė, kartu su bendrovės direktore D. G. sukÅ«rė bendrovėje tokiÄ aplinkÄ , kuri leido jiems slėpti bendrovės pajamas bei iÅ¡laidas, nemokant einamųjų mokesčių valstybei (pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), pelno mokesčio) ir mokesčių, susijusių su darbo santykiais. Atsakovams V. K. ir D. G. buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla, kurioje jie buvo kaltinami PVM slėpimu, vengimu mokėti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Atliekant Å¡ioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimÄ buvo nustatyta, kad valstybei yra nesumokėta 22 257 Eur PVM, 8 415 Eur pelno mokesčio, 4 434 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Kadangi pasisavinta ir nesumokėta 22 257 Eur PVM suma susidarė iÅ¡ nuslėptų ir pasisavintų bendrovės 105 985,71 Eur grynųjų piniginių lėšų, bendrovei yra padaryta 141 091,71 Eur (22 257 Eur + 8 415 Eur + 4 434 Eur + 105 985,71 Eur) žala.

4. IeÅ¡kovė baudžiamojoje byloje buvo patraukta civiline atsakove ir buvo areÅ¡tuotas bendrovės 35 106 Eur vertės turtas. Taikant areÅ¡tÄ buvo nurodyta, kad už savo darbuotojų neteisėtus veiksmus ir nuostolius valstybei bendrovė atsako kaip darbdavė. Kadangi turto areÅ¡to taikymas stabdė bendrovės veiklÄ , vedė jÄ prie bankroto, ieÅ¡kovė gera valia sumokėjo baudžiamojoje byloje reikalaujamÄ sumokėti skolÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), o prokuroras, remdamasis Å¡iuo mokėjimu, panaikino bendrovės turto areÅ¡tÄ . Todėl ieÅ¡kovė UAB „Totochemical“, padengusi atsakovų V. K. ir D. G. padarytus nuostolius (iÅ¡grobstytas ir nesumokėtas pinigines lėšas) valstybei, įgijo teisę regreso tvarka iÅ¡sireikalauti iÅ¡ Å¡ių atsakovų žalÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnį.

5. Be to, ieÅ¡kovė yra įgijusi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl 141 091,71 Eur žalos atlyginimo ir atsakovei J. K., kuri pati žalos nepadarė, bet suteikė atsakovui J. K. įgaliojimÄ veikti bendrovėje jos vardu, valdyti ir disponuoti bendrovės turtu bei akcijomis ir įgaliotinio nekontroliavo. Atsakovas V. K., veikdamas kaip akcininkės J. K., savo sutuoktinės, atstovas ir bendrovės darbuotojas, atliko nesÄ Å¾iningus ir neleistinus veiksmus, susijusius su piniginių lėšų grobstymu bei mokesčių slėpimu, dėl ko bendrovė patyrė didžiulę žalÄ , buvo priverstinai tapusi atsakove baudžiamojoje byloje. Todėl Å¡iuo atveju akcininkei J. K. solidari atsakomybė kyla pagal CK 6.265 straipsnio 2 dalį kaip atstovaujamam asmeniui, o pagal 6.246 straipsnio 1 ir 2 dalis – kaip atsakingam už žalÄ padariusio asmens veiksmus asmeniui. Visų trijų atsakovų, kaip bendrai padariusių ieÅ¡kovei žalÄ asmenų, atsakomybė yra solidari pagal CK 6.279 straipsnį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Totochemical“ atsakovei J. K. 1 814,37 Eur, o atsakovei D. G. – 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas V. K. nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d. dirbo UAB „Totochemical“ darbų vadovu. TelÅ¡ių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendyje nustatyta, kad atsakovas V. K., veikdamas pagal vienintelės akcininkės J. K. 2017 m. gegužės 10 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ kaip faktinis įmonės vadovas, kartu su atsakove D. G. apgaulingai tvarkė ir organizavo bendrovės apskaitos tvarkymÄ , pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelnÄ ir turtÄ . Atsakovams V. K. ir D. G. atlikus tokias nusikalstamas veikas, bendrovė buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo prekių įsigijimo ir darbo užmokesčio darbuotojams iÅ¡mokėjimo, kasos pajamų orderiais ar per atskaitingus asmenis iÅ¡duodamų ar gaunamų pinigų, taip iÅ¡vengusi iÅ¡ viso 35 106 Eur mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetÄ .

8. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinio reikalavimas susideda iÅ¡ dviejų dalių – 35 106 Eur bendrovės sumokėtų mokesčių valstybei ir, kaip teigiama, pasisavintos iÅ¡ bendrovės 105 985,71 Eur piniginių lėšų sumos. Atsakovams deliktinė civilinė atsakomybė galėtų kilti tik nustačius visas atsakomybės sÄ lygas, t. y. atsakovų neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis) ir kaltę (CK 6.248 straipsnis), žalÄ (CK 6.249 straipsnis) bei priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Tokias sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovė. Teismo vertinimu, grįsdama savo reikalavimus vien TelÅ¡ių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovė sÄ lygų ieÅ¡kinio patenkinimui neįrodė.

9. Teismas nurodė, kad Å¡iuo nuosprendžiu atsakovai V. K. ir D. G. buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnyje (neteisingų duomenų apie pajamas ir pelnÄ pateikimas) ir 222 straipsnyje (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas). Kadangi nusikalstamas veikas atsakovai atliko bendrovės naudai ir dėl to bendrovė iÅ¡vengė prievolės sumokėti mokesčius į valstybės biudžetÄ , pati bendrovė, o ne atsakovai gavo neteisėtos turtinės naudos iÅ¡ jų neteisėtų veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kokio dydžio neteisėtÄ turtinę naudÄ gavo bendrovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, ji įgijo prievolę Å¡iuos nesumokėtus mokesčius į valstybės biudžetÄ sumokėti.

10. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė, atlyginusi valstybei visÄ nesumokėtÄ mokesčių sumÄ , žalos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų nepatyrė, nes ir nenustačius atsakovų nusikalstamos veikos Å¡iuos mokesčius ji bÅ«tų turėjusi sumokėti. Jokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti prielaidÄ , kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, galėjusius sukelti bendrovei žalÄ , ieÅ¡kovė nepateikė. Teismas, be kita ko, vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad bendrovės dėl netinkamo apskaitos tvarkymo nesumokėti mokesčiai nėra bendrovei padaryta žala. Todėl ieÅ¡kinio dalį dėl bendrovės sumokėtų valstybei 35 106 Eur mokesčių sumos priteisimo iÅ¡ atsakovų teismas pripažino nepagrįstu ir neįrodytu, juo labiau kad ir nuosprendyje, kuriuo yra grindžiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, nėra nurodyta, jog atsakovai bÅ«tų atlikę neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu.

11. Teismas sutiko ir su atsakovų V. K. ir J. K. argumentais, kad ieÅ¡kovė, siekdama įrodyti patirtÄ Å¾alÄ , klaidina teismÄ , nurodžiusi neteisingas aplinkybes ir klaidingai interpretuodama patį nuosprendį. IÅ¡ TelÅ¡ių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio matyti, kad 22 257 Eur PVM sumÄ , kuriÄ turėjo sumokėti ieÅ¡kovė, susidarė dėl to, kad: 1) bendrovė 2016 m. liepos mėn. nurodė 6 912 Eur didesnę pirkimo PVM sumÄ ; 2) 2016 m. gruodžio mėn. nurodė apmokestinamų sandorių mažiau, negu įraÅ¡yta sandorių iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registruose, ir 824 Eur sumažino mokėtinÄ PVM; 3) bendrovė 2017 m. liepos mėn. nurodė 14 521 Eur didesnę pirkimo PVM sumÄ . Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, bendrovė turėjo sumokėti 22 257 Eur PVM sumÄ ne todėl, kad buvo gauta neapskaitytų pajamų, o todėl, kad buvo nurodyta didesnė iÅ¡laidų suma, dėl ko bendrovei neteisėtai sumažėjo mokėtinas PVM mokestis į valstybės biudžetÄ . Atsižvelgiant į tai, kad PVM prievolė padidėjo ne dėl gautų pajamų, o dėl nurodytų didesnių iÅ¡laidų, ieÅ¡kovės pozicijÄ , jog PVM mokestis atsirado dėl neapskaitytų pajamų, teismas pripažino nepagrįsta.

12. Pripažinęs, kad vienintelis ieÅ¡kovės argumentas, susijęs su jos 105 985,71 Eur reikalavimo dydžiu, yra klaidingas ir prieÅ¡taraujantis nuosprendyje nustatytiems prejudiciniams faktams, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir Å¡ios žalos fakto bei dydžio. Neįrodžius visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė negalima. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė taip pat nepateikė ir jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės J. K. neteisėtus veiksmus ar Å¡iais veiksmais sukeltÄ Å¾alÄ , todėl ir iÅ¡vada, kad atsakovė J. K. galėtų bÅ«ti solidariai atsakinga kartu su atsakovais V. K. ir D. G., negalima. Todėl atsakovei J. K. pareikÅ¡tus reikalavimus taip pat pripažino nepagrįstais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. IeÅ¡kovė UAB „Totochemical“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai solidariai iÅ¡ atsakovų V. K., J. K. ir D. G. 104 545,06 Eur žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teisme nepagrįstai sumokėtÄ 2 033 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Teismas neatskleidė bylos esmės ir klaidingai iÅ¡dėstė faktines aplinkybes. Teismas sprendime pasisakė tik dėl vieno atsakovų nusikalstamų veikų požymio, t. y. UAB „Totochemical“ iÅ¡laidų didinimÄ , fiktyviai didinant pirkimus iÅ¡ UAB „Revida ir ko“ ir tuo mažinant mokėtinÄ PVM, tačiau kitų neteisėtų veiksmų neatskleidė ir dėl jų sprendime nepasisakė. Atsakovų veiksmais buvo grobstomas UAB „Totochemical“ turtas, pasisavinami pinigai už parduodamÄ produkcijÄ . Å ie nusikalstami veiksmai sukėlė pasekmes – papildomus mokesčius ir rinkliavas.

13.2. Teismas visas nesumokėtas rinkliavas įvardijo tik kaip netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nurodant klaidingus skaičius, tačiau nenustatė, iÅ¡ kur atsirado Å¡i prievolė. Susidarė situacija, kad UAB „Totochemical“ buvo papildomai apmokestinta ir sumokėjo mokesčius, nors tokių pajamų dėl neteisėtų V. K. ir D. G. veiksmų negavo.

13.3. TelÅ¡ių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendyje konstatuojama, kad 2017 m. tiriamuoju laikotarpiu V. K. ir D. G. gavo už atliktus darbus (parduotas prekes) iÅ¡ viso 3 890 Eur grynųjų pinigų, tačiau UAB „Totochemical“ to neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais. 2016–2017 m. tiriamuoju laikotarpiu UAB „Totochemical“ lentelėse Nr. 3 ir Nr. 4 nurodytiems pirkėjams iÅ¡siuntė prekių, o pardavimo pajamų taip pat neįformino apskaitos dokumentais ir jų neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 19 d. Vien pagal Å¡iuos faktus nustatytas 79 521,09 Eur (61 216,41 Eur + 18 304,68 Eur) be PVM prekių grobstymas, o su 16 699,43 Eur PVM – 96 220,52 Eur. Taigi nurodytas veiksmais bendrovei padaryta 100 110,52 Eur žala (3 890 Eur + 96 220,52 Eur). Be to, jeigu į apskaitÄ bÅ«tų įtraukta darbuotojams apskaičiuota 29 563,60 Eur darbo užmokesčio suma ir Å¡i suma bÅ«tų įtraukta į bendrovės sÄ naudas, mažinančias mokėtino pelno mokesčio sumÄ , 4 434,54 Eur suma bÅ«tų sumažintas mokėtinas pelno mokestis. IÅ¡ viso UAB „Totochemical“ patyrė 104 545,06 Eur žalÄ (100 110,52 Eur + 4 434,54 Eur). Apie Å¡iuos neteisėtus veiksmus ir jais padarytÄ Å¾alÄ teismas sprendime nepasisakė.

13.4. Detalus nusikalstamas atsakovų veikimas, atskleidžiantis bendrovės turto ir piniginių lėšų grobstymo mechanizmÄ , yra nurodytas TelÅ¡ių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-715/2021, bet teismas, priimdamas sprendimÄ , nuosprendyje nustatytais prejudiciniais faktais nesivadovavo.

13.5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Teismas sprendimÄ grindžia tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡tirtos teismo posėdyje. Kartu teismas, spręsdamas bylÄ , laikydamasis dispozityvumo ir rungimosi principų, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti visas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, argumentuoti, kodėl atmeta kuriuos nors įrodymus ir kodėl vadovaujasi kitais įrodymais. IÅ¡vadas dėl konkrečių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų reikÅ¡mingumo bylai teismas turi motyvuoti, t. y. nurodyti argumentus, kuriais vadovaudamasis grindžia savo iÅ¡vadas. Vykdydamas teisingumÄ teismas privalo iÅ¡spręsti tarp ginčo Å¡alių kilusį ginÄÄ ir paÅ¡alinti galimų ginčų prielaidas ateičiai. Nemotyvuodamas ar nepakankamai detaliai motyvuodamas sprendimÄ teismas ginčo neiÅ¡sprendžia, t. y. neįvykdo teisingumo, taip pat pažeidžia privatų ginčo Å¡alių interesÄ sulaukti pagrįsto ir teisėto ginčo iÅ¡sprendimo.

13.6. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ ieÅ¡kovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, tačiau teismas dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo nepasisakė.

14. Atsakovė D. G. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo tokius argumentus:

14.1. 96 220,52 Eur žala apeliaciniame skunde yra grindžiama visiÅ¡kai naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos. IeÅ¡kinyje 105 985,71 Eur tariamai atsakovų pasisavinta suma, kuriÄ turėjo gauti bendrovė, buvo grindžiama tik tuo, kad nuo Å¡ios sumos buvo apskaičiuota nesumokėta 22 257 Eur PVM suma.

14.2. IeÅ¡kovei suvokiant ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , apeliaciniame skunde nurodomas visiÅ¡kai naujas turtinių reikalavimų faktinis pagrindas, t. y. kad atsakovai tariamai pasisavino prekių už 79 521,09 Eur (61 216,41 Eur + 18 304,68 Eur) sumÄ . IeÅ¡kovės nurodytų prekių tiekimÄ lėmė anksčiau pirkėjams netinkamos kokybės produkcijos pardavimas, dėl ko ieÅ¡kovė, siekdama iÅ¡vengti turtinių ginčų su pirkėjais ir iÅ¡saugoti reputacijÄ , buvo priversta nemokamai atvežti naujÄ kokybiÅ¡kÄ produkcijÄ . Dėl to apskaitos dokumentais buvo neįforminti ir į buhalterinę apskaitÄ neįtraukti apeliaciniame skunde, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, nurodomi medžiagų kiekiai.

14.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kad atsakovė D. G. pasisavino bendrovės lėšas, todėl ieškinio reikalavimas dėl 3 890 Eur priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

14.4. Reikalavimas dėl 16 699,43 Eur PVM sumos priteisimo taip pat atmestinas. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nesumokėti mokesčiai dėl netinkamo apskaitos tvarkymo bendrovėje nėra žala bendrovei. Vykdanti veiklÄ bendrovė bet kuriuo atveju turi sumokėti įstatymų nustatytus mokesčius valstybei, o vėlesnis jų sumokėjimo terminas nėra laikomas žala.

15. Atsakovai V. K. ir J. K. atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo tokius argumentus:

15.1. Suvokdama, kad byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, ieÅ¡kovė apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės keičia faktinį reikalavimo pagrindÄ ir ieÅ¡kinio dalykÄ . Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo naujas aplinkybes apie pasisavintus grynuosius pinigus (3 890 Eur), nesumažėjusį pelno mokestį (4 434,54 Eur), taip pat pateikia naujÄ versijÄ apie neva grobstytas prekes (79 521,09 Eur), kurių vertę padidina PVM suma (16 699,43 Eur PVM). Nors apeliaciniame skunde yra praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kovės neva patirtÄ Å¾alÄ , tačiau nurodomos visiÅ¡kai kitos žalos sudėtinės dalys, nei ieÅ¡kinyje, ir visiÅ¡kai kiti jos atsiradimo pagrindai, nei nagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

15.2. IeÅ¡kovė savo teiginių, kad atsakovai jos atžvilgiu įvykdė turtinį nusikaltimÄ (vagystę, sukčiavimÄ , turto pasisavinimÄ , turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar kt.), negali grįsti nuosprendžiu, kadangi nuosprendžiu Å¡i aplinkybė yra paneigta. Nepaisant to, aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovės esÄ patirta žala, yra įrodinėjamos tik nuosprendžiu, nepateikiant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovų ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ .

15.3. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai be pagrindo prie jos nurodomos 79 521,09 Eur prekių, kurios V. K. neva buvo pagrobtos, vertės prideda 16 699,43 Eur PVM. Byloje nėra nė vieno įrodymo apie tai, kad už prekes, kurias esÄ pagrobė V. K., ieÅ¡kovė bÅ«tų sumokėjusi PVM. Didžioji dalis ieÅ¡kovės žaliavų tiekėjų yra subjektai, veiklÄ vykdantys Europos SÄ jungoje. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei Å¡ių subjektų sÄ skaitos yra pateikiamos neįtraukiant PVM. Net jeigu ieÅ¡kovė už medžiagas ir bÅ«tų sumokėjusi PVM, ji, kaip PVM mokėtoja, šį mokestį iÅ¡ valstybės susigrÄ Å¾intų. Todėl Å¡ioje dalyje žalos skaičiavimas yra nepagrįstas. Darbo užmokesčio iÅ¡mokų neįtraukimas į apskaitÄ taip pat nėra papildomas pagrindas žalai atsirasti. Jeigu, ieÅ¡kovės įsitikinimu, yra susiformavusi pelno mokesčio permoka, ji dėl to privalo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ ir praÅ¡yti permokos grÄ Å¾inimo, o ne reikÅ¡ti dėl to ieÅ¡kinį atsakovams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko

16. Asmuo, kreipdamasis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , jame turi aiÅ¡kiai nurodyti savo teisę arba įstatymų saugomÄ interesÄ , kuriuos, į teismÄ besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti, taip pat praÅ¡omÄ pritaikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis), jis neprivalo tik teisiÅ¡kai kvalifikuoti reikalavimo. IeÅ¡kovas turi pareigÄ nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinių santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 28 punktas).

17. Kita vertus, nors ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija, remiantis iura novit curia (teismas žino teisę) principu, visada yra teismo pareiga, visgi savo nuožiÅ«ra nustatyti ieÅ¡kinio dalyko ir jo faktinio pagrindo teismas negali. Kitaip tariant, teismas yra saistomas ieÅ¡kinyje kaip reikalavimo pagrindas nurodytų faktinių aplinkybių (faktų) ir nei ieÅ¡kinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylÄ negali nustatinėti bei teisiÅ¡kai vertinti tokių aplinkybių, kuriomis, pareikÅ¡damas civilinėje byloje reikalavimÄ , nesirėmė pats ieÅ¡kovas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Ä®statymų leidėjo valia teismas negali bÅ«ti aktyvesnis už pačiÄ ginčo Å¡alį ar veikti tik vienos Å¡alies (ieÅ¡kovo) naudai, prieÅ¡ingu atveju pažeistų bendruosius rungimosi, dispozityvumo, proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principus (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

18. Apeliantė savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – iÅ¡ dviem atsakovams inicijuotos baudžiamosios bylos medžiagos nenustatė visų atsakovų neteisėtų veiksmų, skundžiamame sprendime pasisakydamas tik dėl vieno atsakovų nusikalstamos veikos epizodo – bendrovės iÅ¡laidų didinimo, siekiant mažinti mokėtinÄ PVM, o dėl kitų atsakovų nusikalstamų veiksmų, grobstant bendrovės turtÄ , pasisavinant pinigus už parduodamÄ produkcijÄ , sprendime nepasisakyta. Spręsdama, ar tokie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti, teisėjų kolegija visų pirma atsižvelgia į ieÅ¡kinio, kuriame ir turėjo bÅ«ti iÅ¡dėstyti visi per teismÄ atsakovams nukreipti apeliantės reikalavimai bei faktinis Å¡ių reikalavimų pagrindas, turinį.

19. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io ieÅ¡kinio, apeliantė siekė 141 091,71 Eur žalos atlyginimo (ieÅ¡kinio dalykas), tvirtindama, kad pagal baudžiamosios bylos Nr. 1-2-715/2021 medžiagÄ atsakovai V. K. ir D. G. nesumokėjo valstybei 22 257 Eur PVM, kuris susidarė iÅ¡ nuslėptų ir pasisavintų 105 985,71 Eur bendrovės piniginių lėšų, taip pat nesumokėjo 8 415 Eur pelno mokesčio ir 4 434 Eur gyventojų pajamų mokesčio (22 257 Eur + 105 985,71 Eur + 8 415 Eur + 4 434 Eur). Apeliantės vien įvardytos kaip nuslėptos ir pasisavintos 105 985,71 Eur sumos susidarymo mechanizmas ieÅ¡kinyje visiÅ¡kai nebuvo aptartas, nors, kaip minėta pirmiau, ieÅ¡kinyje nurodyti konkrečius faktus, lėmusius atitinkamo dydžio reikalavimo teisme pareiÅ¡kimÄ , pareiga teko pačiai apeliantei, o ne bylÄ nagrinėjusiam teismui. IeÅ¡kinyje nėra nurodyta, nei kokius konkrečius neteisėtus veiksmus, susijusius su 105 985,71 Eur piniginių lėšų nuslėpimu ir pasisavinimu, atliko (arba neatliko) atsakovai, nei kada jie juos atliko (ar turėjo atlikti). IeÅ¡kinyje kaip reikalavimo faktinis pagrindas įvardyti dviejų atsakovų (V. K. ir D. G.) atlikti ir baudžiamojoje byloje nusikaltimu pripažinti veiksmai, susiję su nesumokėtais valstybei mokesčiais, kuriuos apeliantė, vykstant ikiteisminiam tyrimui, yra sumokėjusi ir todėl, jos vertinimu, yra įgijusi regreso teisę iÅ¡siieÅ¡koti juos iÅ¡ atsakovų, įskaitytinai ir iÅ¡ atsakovės J. K., buvusios bendrovės vienintelės akcininkės ir V. K. įgaliotojos, nekontroliavusios savo įgaliotinio veiksmų. BÅ«tent tokios ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės ir sudarė reikalavimo dėl 141 091,71 Eur žalos atlyginimo faktinį pagrindÄ .

20. Pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime pripažinus, kad vienintelio teiginio apie bendrovei padarytÄ 105 985,71 Eur žalÄ aiÅ¡kiai nepakanka nei tokios žalos faktui, nei jos dydžiui pagrįsti, atitinkamai, ir civilinės atsakomybės institutui visų atsakovų atžvilgiu taikyti, apeliantė, praÅ¡ydama nauju sprendimu jos ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies, apeliaciniame skunde nurodė kitÄ , nei buvo nurodžiusi savo ieÅ¡kinyje, žalos dydį ir kitas jos sudėtines dalis – 104 545,06 Eur (3 890 Eur + 96 220,52 + 4 434,54 Eur). Šį iÅ¡ dalies modifikuotÄ , lyginant su pareikÅ¡tu pirmosios instancijos teisme, savo reikalavimÄ apeliantė jau grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovų V. K. ir D. G. veiksmais, į bendrovės apskaitos dokumentus neįtraukus pajamų, gautų už parduotas prekes, bei iÅ¡laidų, susijusių su faktiÅ¡kai darbuotojams iÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu.

21. Kadangi apeliantė pirmosios instancijos teisme nenurodė jokių faktų, susijusių su tuo, kaip bendrovė tiekdavo prekes kitiems Å«kio subjektams bei iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas faktÅ«ras, kaip vykdė įstatymų reikalavimus įforminti atskaitingų asmenų Å«kines operacijas, tinkamai apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį, kaip tokios aplinkybės yra susijusios su ieÅ¡kinyje praÅ¡ytu priteisti žalos dydžiu, teisėjų kolegija pritaria atsakovų pozicijai, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo naujas aplinkybes.

22. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir (ar) fakto klaidas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme taip pat vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiÅ¡kos procesui, vykstančiam pirmosios instancijos teisme. Dar daugiau, CPK 312 straipsnyje yra įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kuriÄ apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

23. Tokio procesinio reglamentavimo paskirtis yra užtikrinti, kad apeliacinės instancijos teismas tikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylÄ tik tokios apimties, kokiÄ jÄ iÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų naujus Å¡alių argumentus ir naujas aplinkybes bei įrodymus, kuriais nebuvo remiamasi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis nagrinėtų bylÄ visiÅ¡kai naujais aspektais, o tai akivaizdžiai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

24. Konstatuotina, kad apeliantė naujais argumentais apeliaciniame procese remtis negali, todėl jų pagrįstumo teisėjų kolegija nevertina ir dėl to nepasisako. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenustatė, iš kur atsirado apeliantės prievolė sumokėti mokesčius valstybei, nenustatė ir nepasisakė dėl kitų, tik apeliaciniame skunde apeliantės įvardytų atsakovų veiksmų.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir prejudicinių faktų

25. Apeliaciniame skunde yra teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis prejudiciniais faktais, nustatytais atsakovams D. G. ir V. K. paskelbtame TelÅ¡ių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-715/2021, kurie patvirtina bendrovei padarytos žalos faktÄ ir jos dydį bei atskleidžia bendrovės turto ir piniginių lėšų grobstymo mechanizmÄ . Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti.

26. Bendrovės vadovas yra saistomas pareigų, reglamentuotų CK, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir kituose specialiuosiuose įstatymuose, o Å¡ių pareigų netinkamas vykdymas, nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, lemia vadovo civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Vadovo civilinės atsakomybės konstatavimui bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ (CK 6.249 straipsnis), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.247 straipsnis). Bendroji tokių faktų įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, asmuo turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

27. IeÅ¡kinys atlyginti žalÄ , taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui, gali bÅ«ti pareikÅ¡tas skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos, nustatant vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, apimtis. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė, kad be paskirto vadovo bendrovėje veikia ir faktinis vadovas, savaime nepaÅ¡alintų oficialiai bendrovėje paskirto vadovo atsakomybės už netinkamÄ jam įstatymo nustatytų pareigų vykdymÄ , nes abu vadovai yra saistomi valdymo organų narių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, 54 punktas).

28. Nagrinėjamoje byloje apeliantė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo buvusiai savo vadovei de jure (pagal įstatymÄ ) atsakovei D. G. ir vadovui de facto (faktiniam arba neoficialiam vadovui) atsakovui V. K., ieÅ¡kinyje tvirtindama, kad baudžiamoji byla jiems buvo iÅ¡kelta kaltinant PVM slėpimu, vengimu mokėti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius, o atlikus baudžiamojoje byloje ekspertizę buvo nustatyta, kad abu atsakovai, veikdami iÅ¡vien, pasisavino iÅ¡ UAB „Totochemical“ atitinkamo dydžio pinigines lėšas, nesumokėjo atitinkamų mokesčių. Vadinasi, apeliantė siekė žalos atlyginimo iÅ¡ bendrovės vadovų (oficialiai paskirto ir faktinio) už fiduciarinių pareigų pažeidimÄ â€“ netinkamÄ disponavimÄ bendrovės piniginėmis lėšomis.

29. Kaip minėta pirmiau, apeliantei teko pareiga įrodyti fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimÄ ir dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius konkrečius padarinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė iÅ¡ esmės nusiÅ¡alino nuo tokios savo pareigos, klaidingai spręsdama, kad atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygos jau yra nustatytos baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

30. CK 182 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad prejudicinę galiÄ turi visų rÅ«Å¡ių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Visgi, kaip ne kartÄ pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-309-403/2019, 24 punktas).

31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ buvo pasisakyta ir dėl to, kokie faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose, patenka į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali bÅ«ti nusikalstama veika padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kÅ«no sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Å ios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos. Todėl pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017, 28 punktas).

32. IÅ¡ įsiteisėjusio TelÅ¡ių aplinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-715/2021 matyti, kad Å¡is teismas atsakovus V. K. ir D. G. pripažino kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnyje (neteisingų duomenų apie pajamas ir pelnÄ pateikimas) ir 222 straipsnyje (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas). Tokios nusikalstamos veikos priskiriamos nusikalstamoms veikoms, kuriomis pažeidžiama valstybės finansų sistema (BK XXXII skyrius), taigi tokiomis veikomis neigiami padariniai sukeliami valstybės finansų sistemai, o ne atitinkamam Å«kio subjektui. Minėtu nuosprendžiu nebuvo nustatyta, kad atsakovai padarė nusikalstamas veikas (neteisėtus veiksmus) bendrovės nuosavybei, jos turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius). PrieÅ¡ingai nei tvirtina apeliaciniame skunde apeliantė, nuosprendžiu nebuvo konstatuotas prejudicinis faktas, kad atsakovai grobstė bendrovės pinigines lėšas ar turtÄ ir padarė žalÄ bendrovei. Plečiamai aiÅ¡kinti prejudicijÄ , kaip tÄ daro apeliantė, pasisakydama apie Å¡iuo nuosprendžiu nustatytÄ bendrovės turto ir piniginių lėšų grobstymo mechanizmÄ , pagrindo taip pat nėra, nes toks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai dėl baudžiamajame procese nustatytų faktų ribotos prejudicinės galios civiliniame procese.

33. Pripažintina, kad apeliantė civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog atsakovų neteisėtais veiksmais jai buvo padaryta ieÅ¡kinyje įvardyto dydžio žala (žr. Å¡ios nutarties 3 punktÄ ), t. y. nenurodė ir neįrodė, kokiais konkrečiais pavedimais, grynųjų pinigų išėmimu ar kitokiais veiksmais atsakovai atliko neteisėtus, žalÄ bendrovei nulėmusius veiksmus (teismo sprendimo dalis dėl atsisakymo pripažinti valstybei sumokėtus mokesčius bendrovės patirta žala apeliaciniu skundu neskundžiama). Apeliantė nepateikė duomenų ir apie tai, kad atsakovai bendrovės lėšas bÅ«tų panaudoję ne bendrovės, o savo asmeniniais interesais ir tokiais veiksmais padarę konkrečiai apibrėžto dydžio žalÄ bendrovei. Apeliantei tokių aplinkybių neįrodžius, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo perimti tik proceso Å¡alims bÅ«dingos įrodinėjimo funkcijos civiliniame procese ir savo iniciatyva analizuoti Å¡alių nenurodytus argumentus ir (ar) įrodymus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė visų atsakovų neteisėtų veiksmų.

34. Apeliantei neįrodžius atsakovų bÅ«tinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų, žalos), nėra poreikio analizuoti ir vertinti kitų deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų (priežastinio ryÅ¡io, kaltės), kadangi bent vienos bÅ«tinosios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

Dėl teismo sprendimo motyvavimo

35. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojamas bÅ«tinumas pagrįsti teismo sprendimÄ tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡tirtos teismo posėdyje, laikytis dispozityvumo ir rungimosi principų, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai motyvuoti teismo iÅ¡vadas, siejant tai su teisingumo vykdymu. Viena vertus, tokia apeliantės pozicija yra teisinga, kita vertus, apeliantė nenurodo, kokį iÅ¡ paminėtų principų ar kokiÄ konkrečiai taisyklę yra pažeidęs pirmosios instancijos teismas.

36. Tokia aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su nagrinėjamos bylos procesine baigtimi, pati savaime negali reikšti, kad ginčas išspręstas neteisingai ar yra pažeistas jos, kaip privačios ginčo šalies, interesas sulaukti pagrįsto ir teisėto ginčo išsprendimo.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neįžvelgia pagrindo kitokio sprendimo skundžiamoje ginčo dalyje priėmimui.

Dėl žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį grÄ Å¾inimo

38. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo sprendime pasisakyti dėl žyminio mokesčio jai grÄ Å¾inimo, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ ieÅ¡kovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Be kita ko, apeliaciniame skunde yra pareikÅ¡tas ir praÅ¡ymas grÄ Å¾inti apeliantei 2 033 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už ieÅ¡kinį, pateiktÄ pirmosios instancijos teisme.

39. CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieÅ¡kovai – bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl Å¡ios proceso normos taikymo yra pasisakoma, kad sprendžiant klausimÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio paminėtu pagrindu nepakanka vien ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tos nuomonės apie nusikalstamos veikos padarymÄ . Tokiu atveju ieÅ¡kovas turi pateikti teismui įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo bÅ«tų nustatyta, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, arba įrodymus, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla ar bent jau atliekamas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2224/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-597/2012; 2018 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-78-302/2018).

40. Kaip nurodyta pirmiau, įsiteisėjusiu TelÅ¡ių aplinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-715/2021 nėra konstatuota, kad UAB „Totochemical“ atžvilgiu yra padarytas nusikaltimas ir (ar) ji yra patyrusi žalÄ dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų, todėl pagrindo spręsti žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo klausimÄ nebuvo ir nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

42. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Atsakovė J. K. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantės iÅ¡ viso 3 866,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ir praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo parengimÄ . Atsakovė D. G. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantės 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsakovės pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį pagrindžiančius įrodymus.

43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

44. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sudaro 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (8.11 punktas).

45. Atsakovės J. K. atstovo 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateiktoje suteiktų advokato paslaugų detalizacijoje nurodyta, kad už 2023 m. gegužės 15 d. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ pagal Rekomendacijas galėtų bÅ«ti maksimali 2 470,39 Eur suma, o atsakovė už Å¡iÄ paslaugÄ praÅ¡o kompensuoti 2 450 Eur (be PVM). Kartu su iÅ¡laidų detalizacija yra pateiktos dvi PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, t. y. 2023 m. birželio 6 d. sÄ skaita NOOR-2306-0173, mokėtina suma (su PVM) – 1 815 Eur, ir 2023 m. liepos 06 d. sÄ skaita NOOR-2307-0109, mokėtina suma (su PVM) – 2 051,28 Eur, taip pat du banko patvirtinimai apie lėšų įskaitymÄ Ä¯ advokatų profesinės bendrijos sÄ skaitÄ , be kita ko, ir pagal minėtas sÄ skaitas faktÅ«ras, atitinkamai, 2023 m. birželio 8 d. ir 2023 m. liepos 8 d.

46. Pažymėtina, kad teismai, nustatydami atlygintinas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistinÄ sumÄ vertinti bylos Å¡alims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistinÄ iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl dėl priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sprendžiama pagal bendrÄ ieÅ¡kovės advokatui sumokėtÄ sumÄ (įskaitant PVM) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 41, 43 punktai; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018, 103 punktas).

47. Apskaičiavus teisinių paslaugų maksimalų dydį pagal Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei mokėjimo laikotarpiui aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ galėtų bÅ«ti 2 470,39 Eur (1 900,30 x 1,3). Akivaizdu, kad atsakovės J. K. praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , t. y. 2 450 Eur su PVM, virÅ¡ytų Rekomendacijose nustatytÄ maksimalų dydį už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas, todėl atsakovės J. K. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ apeliantės priteisiama maksimali leistina pagal CPK normas Å¡ių iÅ¡laidų kompensacija, t. y. 2 470,39 Eur.

48. Atsakovės J. K. praÅ¡ymas priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas (745,27 plius PVM) dar ir už praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų parengimÄ netenkinamas. Pirma, toks praÅ¡ymas yra pareikÅ¡tas 2023 m. gegužės 15 d. atsiliepime į apeliacinį skundÄ , o 2023 m. rugpjūčio 28 d. į bylÄ buvo pateikta tik bylinėjimosi iÅ¡laidų detalizacija bei Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimo faktÄ patvirtinantys dokumentai. Antra, nėra pagrindo vertinti, kad už tokio turinio procesinį dokumentÄ , kuriame nurodoma tik tai, kiek iÅ¡laidų nagrinėjamoje apeliacinės instancijos teisme byloje yra patyrusi atsakovė J. K. ir kaip jos turėtų bÅ«ti priteisiamos, atsižvelgiant į gerokai didesnes atsakovės faktinių mokėjimų sumas, nesutampančias su detalizacijoje nurodomomis sumomis, atsakovei turėtų bÅ«ti kompensuojama papildomai. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo iÅ¡laidos apima ir procesinio praÅ¡ymo dėl jų priteisimo iÅ¡ apeliantės iÅ¡laidų dalį. Trečia, bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme detalizacija buvo parengta gerokai vėliau, t. y. 2023 m. rugpjūčio 28 d., nei atsakovei pateiktos apmokėti ir jos apmokėtos sÄ skaitos (žr. Å¡ios nutarties 45 punktÄ ). Todėl bÅ«tų nepagrįsta teigti, kad ankstesni mokėjimai susiję su vėliau parengtu procesiniu dokumentu.

49. Atsakovės D. G. praÅ¡oma priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas, todėl jos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iÅ¡ apeliantės tenkintinas visiÅ¡kai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Å iaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Totochemical“, juridinio asmens kodas 302351015, atsakovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 470,39 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Totochemical“, juridinio asmens kodas 302351015, atsakovei D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Dalia Kačinskienė

Laima Ribokaitė

Neringa Švedienė