2024-02-21 Nr. AB-3112-3-64-3-01895-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-14-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01895-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.1; 22.4.4; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. ir atsakovo Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Šiaulių apygardos prokuratūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra) dėl rezoliucijos ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. T. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimą, įtvirtintą 2021 m. liepos 2 d. rezoliucija (toliau – ir Rezoliucija), ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. P-455, priimtą dėl pareiškėjo skundo (toliau – ir Įsakymas), kuriais buvo atmestas jo prašymas dėl nuotolinio darbo (toliau abu kartu – ginčijami sprendimai), ir įpareigoti atsakovą E. T. prašymą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. E. T. 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) pateikė prašymą dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu. Vyriausiasis prokuroras S. K. šį prašymą vizavo teigiamai, tokiam pareiškėjo darbui neprieštaravo ir tuo metu atostogavęs tiesioginis jo vadovas T. G. bei Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L. M.-G., tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Š. E. T. prašymo netenkino. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė N. G. 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. P-455 pareiškėjo skundą atmetė.

2.2. Ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi tiesioginiai E. T. vadovai sutiko su tokia jo darbo forma; jie per dvejus metus įsitikino, kad pareiškėjo darbo kokybė, dirbant nuotoliniu būdu, nepablogėjo, o priešingai – pagerėjo. E. T. turi visas darbui reikalingas priemones, todėl tai nesudaro nei materialinių, nei organizacinių kliūčių. Nors Lietuvoje karantinas ir yra atšauktas, tačiau vis dar galioja ekstremali valstybės lygio situacija ir teigiama, kad dėl plintančios „Delta“ atmainos karantinas gali būti sugrąžintas. Nėra pagrindo laukti, kol ligos atmaina pasieks karantino reikalaujantį lygį, todėl reikia apsisaugoti prieš atmainai išplintant, o nuotolinis darbas yra viena iš tokių priemonių.

2.3. Pareiškėjo sūnus yra (duomenys neskelbtini), jis serga itin sunkia (duomenys neskelbtini), todėl COVID-19 jam gali būti mirtinas. Gydytojai nurodo, kad šią diagnozę turintiems asmenims COVID-19 yra itin pavojinga. E. T. sūnui yra tik 8 metai, todėl jis negali būti paskiepytas, tačiau net ir esant galimybei paskiepyti, jis dėl galimų pasekmių nebūtų skiepijamas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo sūnui buvo nustatytas nuotolinis individualus mokymasis iš namų; net kai visi vaikai grįžo į mokyklas, jam buvo paliktas nuotolinis mokymas.

2.4. Dirbdamas nuotoliniu būdu, E. T. gali maksimaliai apriboti kontaktus ir taip sumažinti galimybę užsikrėsti bei užkrėsti sūnų. Pareiškėjas nuotoliniu būdu dirbo dvejus metus ir nėra gavęs jokių pastabų dėl netinkamai atliekamų užduočių, jo darbo rezultatai yra geri. Be to, nuotoliniu būdu jis dirbo ne tik karantino laikotarpiu. K. Š. nurodė, kad nesutinka leisti E. T. dirbti nuotoliniu būdu, kadangi taip negali būti užtikrinamas tinkamas Šiaulių apylinkės prokuratūros funkcijų vykdymas, prokuroras dėl veiklos pobūdžio ir specifikos negali atlikti jam paskirtų funkcijų ir užduočių, tačiau nepaaiškino to priežasčių, o sprendimo nesuteikti teisės dirbti nuotoliniu būdu motyvai negali būti abstraktūs.

2.5. Nėra suprantama, koks veiklos pobūdis ir specifika neleidžia dirbti nuotoliniu būdu. Pareiškėjas neatlieka jokių ypatingų funkcijų ir užduočių, taigi, Rezoliucija yra nemotyvuota. K. Š. teigė, kad darbo funkcijos yra atliekamos prokurorui dirbant darbo vietoje, tačiau atsižvelgiant į dabartinę epidemiologinę situaciją, šis teiginys nėra pagrįstas. Nors karantinas yra atšauktas, tačiau grėsmė užsikrėsti nedingo, todėl turėtų būti vertinamos pastangos ir toliau dirbti saugiai.

2.6. Įsakyme yra nurodyta, kad pareiškėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau ši informacija nėra teisinga: E. T. vardu registruotos patalpos (duomenys neskelbtini) yra naudojamos tik kaip biuras, o pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini).

2.7. Generalinė prokurorė nurodė, kad panašius prašymus buvo pateikę ir kiti prokurorai, jų prašymai buvo atmesti, todėl tenkinus pareiškėjo prašymą, būtų pažeistas nediskriminavimo principas bei darbo teisės subjektų lygybės ir nepiktnaudžiavimo teise principai, tačiau vien faktas, jog analogiškus prašymus buvo pateikę ir daugiau prokurorų, patvirtina tokią būtinybę bei poreikį užtikrinant saugias darbo sąlygas. Dėl nelygiateisiškumo yra pažeidžiami Šiaulių apygardos teritorijoje dirbančiųjų interesai.

2.8. Atsisakymas tenkinti aptartą prašymą bet kuriuo atveju turėtų būti tinkamai motyvuotas, nepakanka įrašyti „turi dirbti darbo vietoje“. E. T. prašymas yra grindžiamas išimtimi, kadangi ne visi darbuotojai augina (duomenys neskelbtini) vaiką, kuriam gydytojai neleidžia lankyti mokyklos, o dėl jo amžiaus pareiškėjas sūnaus palikti vieno namuose negali.

2.9. Iki prokuratūros reorganizavimo Raseiniuose, Pakruojyje ir Akmenėje dirbusiems prokurorams yra leista nuotoliniu būdu dirbti nuolat, t. y. 5 dienas per savaitę, visą darbo dieną. Pareiškėjo atžvilgiu Įsakymu buvo pažeisti nediskriminavimo bei darbo teisės subjektų lygybės ir nepiktnaudžiavimo teise principai. Visiems prokurorams, einantiems vienodas, lygiavertes pareigas ir atliekantiems vienodas funkcijas, pagal įstatymą turėtų būti sudaromos vienodos darbo sąlygos bei galimybės, tačiau yra sudarytos nevienodos ir jokiais norminiais aktais nepagrįstos diskriminuojančios darbo sąlygos.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas E. T. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad motyvų, kodėl jam nebuvo suteikta teisė dirbti nuotoliniu būdu, nėra nurodyta. Pagrindinė atsisakymo leisti dirbti nuotoliniu būdu priežastis – per daug prašomų dirbti nuotoliniu būdu dienų, tačiau kodėl taip nebūtų galima dirbti, nebuvo paaiškinta. Pareiškėjas pažymėjo, kad Akmenėje, Pakruojyje ir Raseiniuose panaikinus padalinius, juose dirbę prokurorai visą laiką dirba nuotoliniu būdu. E. T. nuomone, priimti sprendimai yra diskriminuojantys gyvenamosios vietos pagrindu. Įstatymas nustato galimybę leisti arba neleisti dirbti nuotoliniu būdu, tačiau teismas turėtų įvertinti, ar visų prašančių asmenų atžvilgiu įstatymas yra taikomas vienodai.

4. Atsakovas Šiaulių apygardos prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

5.1. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroras E. T. 2021 m. birželio 30 d. pateikė prašymą leisti jam dirbti nuotoliniu būdu 5 darbo dienas per savaitę, visą darbo dieną, jo nuolatinėse gyvenamosiose vietose – (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. liepos 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2021 m. liepos 2 d. sprendimu nesutiko, kad pareiškėjas dirbtų nuotoliniu būdu prašyme nurodytomis sąlygomis. E. T. 2021 m. liepos 5 d. pateikė skundą generaliniam prokurorui, kuris 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. P-455 skundo netenkino ir pareiškėjui neleido dirbti nuotoliniu būdu 5 darbo dienas per savaitę iki 2022 m. liepos 1 d. E. T. 2021 m. birželio 30 d. prašymą leisti jam dirbti nuotoliniu būdu 5 darbo dienas per savaitę, visą darbo dieną, jo nuolatinėse gyvenamosiose vietose – (duomenys neskelbtini)., bei (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. liepos 1 d. nagrinėjo jo tiesioginis vadovas – Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. K., ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Š.. Tiesioginis vadovas su pateiktu prašymu sutiko, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras tokiam prašymui nepritarė ir Rezoliucijoje nurodė, kad taip negali būti užtikrinamas tinkamas Šiaulių apylinkės prokuratūros funkcijų vykdymas, prokuroras dėl veiklos pobūdžio ir specifikos negali atlikti jam priskirtų funkcijų ir užduočių.

5.2. Nuo 2021 m. liepos 1 d. baigė galioti karantinas, darbo funkcijos atliekamos paprastai prokurorui (darbuotojui) dirbant darbo vietoje. Prokuroras siekia dirbti nuotoliniu būdu kaip ir karantino laikotarpiu, o tai nėra suderinama su jo funkcijų vykdymu. Be to, prokuroro darbo vieta yra Šiaulių mieste, kaip ir gyvenamoji vieta, jokių reikšmingų priežasčių, kodėl jis negali dirbi darbo vietoje (tarnybiniame kabinete), nėra. Prokuratūros, kaip institucijos, darbas privalo būti organizuojamas taip, kad prokuroras procesinės veiklos funkcijas atliktų tarnybinėse patalpose.

5.3. Esant skirtingiems tiesioginio vadovo ir apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimams, galutinį sprendimą priima apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, priimdamas sprendimą, rėmėsi aplinkybėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. I-135 patvirtinto Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.4 papunktyje, nustatančiame, kad dėl prokuroro ar prokuratūros darbuotojo darbo nuotoliniu būdu negali būti užtikrinamas tinkamas prokuratūros, kurioje jis dirba, funkcijų vykdymas, bei Aprašo 8.5 papunktyje, nustatančiame, kad prokuroras ar prokuratūros darbuotojas dėl veiklos pobūdžio ir specifikos negali atlikti jam priskirtų funkcijų ar užduočių kitose, nei yra jo darbo vieta, patalpose. Minėtas sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad pasibaigus karantinui, darbo funkcijos atliekamos prokurorui dirbant darbo vietoje, be to, prokurorui dirbant nuotoliniu būdu visą darbo laiką, nebus užtikrintas prokuratūros funkcijų vykdymas. Asmenų priėmimo pas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorus, kurių darbo vieta Šiauliuose, grafike yra nustatyta, kad pirmadieniais tarnybos vietoje, (duomenys neskelbtini), asmenis priima prokuroras E. T., todėl jam visą laiką dirbant nuotoliniu būdu, ši prokuratūrai nustatyta funkcija nebūtų vykdoma. Generalinis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pagrįstai nurodė, kad nuotolinis darbas visą darbo savaitę prokuratūroje buvo leidžiamas kaip išimtinė priemonė šalyje paskelbus karantiną, o jį atšaukus, darbas turėtų būti organizuojamas įprastai.

5.4. E. T., teikdamas prašymą, nenurodė jokių priežasčių, kodėl jis negali dirbti darbo vietoje (tarnybiniame kabinete). Nuotoliniu būdu dirbti 2 darbo dienas per savaitę iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo leista keturiems nuolatinę gyvenamąją vietą Šiauliuose turintiems Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams (tarnybos vieta Šiauliuose), todėl patenkinus pareiškėjo prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu 5 darbo dienas per savaitę iki 2022 m. liepos 1 d., būtų pažeistas nediskriminavimo principas minėtų prokurorų atžvilgiu.

5.5. E. T. prašymas leisti dirbti nuotoliniu būdu visą darbo savaitę 12 kalendorinių mėnesių turėtų būti vertinamas kaip akivaizdžiai neproporcingas ir prieštaraujantis darbo teisės subjektų lygybės bei nepiktnaudžiavimo teise principams. Pareiškėjas 2021 m. birželio 30 d. prašyme nurodė, kad turi kelias nuolatines gyvenamąsias vietas – (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Be to, E. T. ne kartą Šiaulių apygardos prokuratūros vadovybei teigė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl prašė pakeisti tarnybos vietą į (duomenys neskelbtini).

5.6. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad tiesioginiai jo vadovai sutinka su tokia darbo forma, kadangi jo darbo kokybė, dirbant nuotoliniu būdu, nepablogėjo, be to, tokiam darbui jis turi visas reikalingas priemones, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi nesutikimas, kad prokuroras dirbtų nuotoliniu būdu, buvo grindžiamas aplinkybėmis ir motyvais, nustatytais Aprašo 8.4 bei 8.5 papunkčiuose.

5.7. E. T. skundo argumentai, susiję su šeiminėmis aplinkybėmis ir būtinybe rūpintis (duomenys neskelbtini) sūnumi, neturi įtakos ginčijamų sprendimų teisėtumui, kadangi teisės aktai nustato socialines garantijas tėvams, auginantiems mažamečius vaikus ar (duomenys neskelbtini) vaikus. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis priklauso asmenų kategorijai, nurodytai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalyje, kuriems būtų privaloma suteikti darbą nuotoliniu būdu.

5.8. Nesutiktina su E. T. teiginiu, kad jam nesuteikus teisės nuolat dirbti nuotoliniu būdu, yra pažeidžiami nediskriminavimo ir darbo teisės subjektų lygybės bei nepiktnaudžiavimo teise principai, kadangi Aprašo nuostatos nenustato galimybės besąlygiškai visais atvejais prokurorui ar prokuratūros darbuotojui suteikti darbą nuotoliniu būdu, kiekvienas prokuroro ar prokuratūros darbuotojo prašymas leisti dirbti nuotoliniu būdu yra vertinimas individualiai. Pareiškėjui nėra atimama galimybė pakartotinai kreiptis su prašymu leisti dirbti nuotoliniu būdu, tačiau tai jis turi padaryti taip, kaip reikalauja Aprašo nuostatos.

6. Teismo posėdyje atsakovo Šiaulių apygardos prokuratūros atstovė palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad pareiškėjas siekia visus metus, visą laiką dirbti nuotoliniu būdu, tačiau nėra įmanoma visas prokuroro funkcijas atlikti nuotoliniu būdu. E. T. nenurodė svarbių priežasčių, kodėl jis negalėtų dirbti ne savo darbo vietoje, o prokuratūros, kaip institucijos, darbas turi būti organizuojamas taip, kad savo tarnybines funkcijas darbuotojai atliktų tarnybinėse patalpose. Atsakovo atstovė akcentavo, kad valstybinis kaltinimas yra palaikomas tiesiogiai teisme, be to, E. T. pareiškėjus turi priimti tarnybinėse patalpose, vyksta budėjimas ir pan. Panaikinus darbo vietas Pakruojyje, Raseiniuose ir Akmenėje, buvo atsižvelgta į darbuotojų interesus bei buvo leista jiems dirbti nuotoliniu būdu, tačiau šiuose miestuose buvo sukurtos laikinos darbo vietos, į kurias darbuotojai (prokurorai) gali eiti ir atlikti darbo funkcijas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Savo poziciją Generalinė prokuratūra grindė šiais argumentais:

8.1. E. T. DVS pateikė 2021 m. birželio 30 d. prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2021 m. liepos 2 d. DVS įrašytu ginčijamu sprendimu nesutiko leisti pareiškėjui dirbti nuotoliniu būdu. E. T. generaliniam prokurorui pateikė 2021 m. liepos 5 d. skundą, kuriame prašė ginčijamą sprendimą panaikinti ir leisti jam dirbti nuotoliniu būdu prašyme nurodytomis sąlygomis. Generalinis prokuroras Įsakymu pareiškėjo skundo netenkino.

8.2. Nuotolinio darbo nustatymas nėra pareiga nei darbuotojui, nei darbdaviui, tai darbo sutarties šalių susitarimo klausimas. Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kada darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, tačiau E. T. nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nurodytų aplinkybių buvimą, todėl jo prašymas dėl nuotolinio darbo darbdaviui nėra privalomas. Pareiškėjas nepateikė jokių teisinių argumentų savo reikalavimams pagrįsti, taip pat nenurodė, kokios teisės normos ir (ar) sprendimų priėmimo procedūros buvo pažeistos.

8.3. Aprašo 7 punktas nustato, kad jeigu prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu teikia apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros <...> prokuroras ar prokuratūros darbuotojas, sprendimą DVS (įrašydamas rezoliuciją) priima jo tiesioginis vadovas ir tos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Esant skirtingiems tiesioginio vadovo ir apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimams, laikytina, kad galutinį sprendimą priima apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Pareiškėjo tiesioginis vadovas su prašymu sutiko, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras nuotoliniam E. T. darbui nepritarė. Sprendimas buvo priimtas pagal įgaliojimus veikiančio kompetentingo subjekto.

8.4. E. T. argumentai, jog jis turi tokiam darbui reikalingas priemones, todėl tai nesudaro jokių materialinių ar organizacinių kliūčių, nuotoliniu būdu pareiškėjas dirbo jau dvejus metus ir nėra gavęs jokių pastabų dėl netinkamai atliekamų užduočių, jo darbo rezultatai geri, Lietuvoje karantinas yra atšauktas, tačiau vis dar galioja valstybės lygio ekstremalioji situacija ir karantinas gali būti sugrąžintas, bei teiginiai dėl mažamečio vaiko sveikatos būklės nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku – ginčijamų sprendimų neteisėtumu, todėl jie turėtų būti atmesti.

8.5. 2021 m. birželio 30 d. prašyme leisti dirbti nuotoliniu būdu E. T. nurodė dvi savo nuolatines gyvenamąsias vietas: – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl ginčijamų sprendimų priėmimo metu duomenų, jog E. T. nurodyta nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nėra tinkama nuolat gyventi, nebuvo pateikta.

8.6. Kiekvienas leidimo dirbti nuotoliniu būdu suteikimo atvejis yra individualus ir kitiems asmenims suteiktų leidimų dirbti nuotoliniu būdu aplinkybės nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku. E. T. nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie sudarytų pagrindą ginčijamus sprendimus panaikinti.

9. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovas palaikė institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad vyriausiojo prokuroro sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad darbas nuotoliniu būdu visą darbo savaitę buvo organizuojamas kaip išimtinė priemonė esant šalyje paskelbtam karantinui, o jam pasibaigus, galioja tvarka, kuri nustato, jog prokuroro darbo vieta yra prokuratūros pastate, todėl prokuroras turi dirbti jame. Siekdami tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, Generalinės prokuratūros atstovai kreipėsi į Šiaulių apygardos vyriausiąjį prokurorą ir prašė pateikti duomenis, ar šioje prokuratūroje yra prokurorų, turinčių gyvenamąją vietą Šiauliuose, kuriems yra leista dirbti nuotoliniu būdu 5 darbo dienas per savaitę. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės prokuratūroje tokių leidimų nebuvo suteikta, be to, gauta informacijos, kad buvo pateikti panašūs prašymai 4 ar 5 dienas per savaitę dirbti nuotoliniu būdu, tačiau jie nebuvo patenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad E. T. teiginiai dėl diskriminacijos nėra pagrįsti, kadangi jis savo padėtį lygina ne su tos pačios kategorijos asmenimis, t. y. ne su prokurorais, kurie turi gyvenamąją vietą Šiaulių mieste, o su prokurorais, kurie dirba Akmenėje, Raseiniuose ar Pakruojyje, kurių tarnybos vietos buvo panaikintos. Be to, pareiškėjas skunde Generalinei prokuratūrai buvo nurodęs su šeima susijusias aplinkybes, tačiau šios aplinkybės buvo vertintos remiantis Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalimi, t. y. E. T. nenurodė aplinkybių ir nepateikė dokumentų, dėl kurių darbdavys būtų turėjęs pareigą tenkinti jo prašymą ir suteikti teisę dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį darbo laiko.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo E. T. skundą tenkino: Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2021 m. liepos 2 d. rezoliuciją ir generalinio prokuroro 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. P-455 „Dėl E. T. skundo“ panaikino bei atsakovą Šiaulių apygardos prokuratūrą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 30 d. prašymą.

11. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo prašymo leisti jam visą laiką nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. dirbti nuotoliniu būdu nagrinėjimu, ir priimtus sprendimus, bei pacitavęs Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalies ir Darbo kodekso 52 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad teisės doktrinoje yra nurodoma, jog nuotoliniu darbu laikytinas darbas, kai darbuotojas visas ar dalį savo funkcijų atlieka, visą ar dalį savo darbo laiko dirba: 1) kitoje vietoje, nei yra darbovietė, arba 2) naudodamasis informacinėmis technologijomis (teledarbas). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal apibrėžimą (Darbo kodekso 52 str. 1 d.), nuotolinis darbas yra darbo atlikimo forma arba būdas, bet ne darbo sutarties rūšis.

12. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. I-292 patvirtintų Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nuostatų (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. kovo 24 d.) 8.2 punkte yra nustatyta, jog Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras organizuoja Šiaulių apylinkės prokuratūros darbą. Šių nuostatų 8.3 punkte yra įtvirtinta, kad jis užtikrina tolygų darbo krūvio paskirstymą ir darbo drausmę, organizuoja darbo laiko apskaitos tvarkymą. Be to, organizuoja ir kontroliuoja prokurorų, valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbą.

13. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad darbo organizaciniai sprendimai yra darbdavio diskrecija, todėl nuotolinis darbas yra suprantamas kaip suderintas su darbdaviu darbinių funkcijų atlikimas nuotoliniu būdu. Už darbo organizavimą yra atsakingas darbdavys, kuris ir nustato darbų atlikimo tvarką, vietą, pareigų paskirstymą tarp darbuotojų, kolegų pavadavimą ir kt., todėl ir nuotoliniu būdu atlikti savo darbo funkcijas darbuotojas gali tik suderinęs tai su darbdaviu.

14. Teismas akcentavo, kad Aprašo 3 punkte yra nustatyta, jog galimybe dirbti nuotoliniu būdu gali pasinaudoti visi prokurorai ir prokuratūros darbuotojai, kurių veiklos pobūdis ir specifika leidžia atlikti jiems priskirtas funkcijas ar vykdyti užduotis ne darbo vietoje Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Aprašo 7 punkte nurodyti vadovai gali nesutikti, kad prokuroras ar prokuratūros darbuotojas dirbtų nuotoliniu būdu, ir (arba) pakeisti sprendimą dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu, jei yra bent viena iš 8 punkte nurodytų aplinkybių.

15. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Š., netenkindamas E. T. 2021 m. birželio 30 d. prašymo, nurodė, jog prokuroras dėl veiklos pobūdžio ir specifikos negali atlikti jam paskirtų funkcijų ir užduočių, t. y. dėl prokuroro ar prokuratūros darbuotojo darbo nuotoliniu būdu negali būti užtikrinamas tinkamas prokuratūros, kurioje jis dirba, funkcijų vykdymas (Aprašo 8.4 p.); prokuroras ar prokuratūros darbuotojas dėl veiklos pobūdžio ir specifikos negali atlikti jam priskirtų funkcijų ar užduočių kitose, nei yra jo darbo vieta, patalpose (Aprašo 8.5 p.). Teismas akcentavo, kad Aprašo 8.4 ir 8.5 papunkčiuose yra nurodyta bendra darbo prokuratūroje organizavimo tvarka, tačiau ji nedetalizuoja, kokių funkcijų ar užduočių asmuo, dirbantis nuotoliniu būdu, negali atlikti, todėl tai turi būti nurodyta nesutikimo motyvuose.

16. Teismas nurodė, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog E. T. tiesioginis vadovas, geriausiai žinantis jo darbo organizavimą, Rezoliucija sutiko, kad pareiškėjas nuotoliniu darbu dirbtų prašyme nurodytomis sąlygomis. Vyriausiasis prokuroras, nesutikdamas su darbo organizavimu nuotoliniu būdu, nurodė, kad E. T. prašė dirbti nuotoliniu būdu karantino sąlygomis ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jam turėtų būti suteikta teisė dirbti nuotoliniu būdu. Teismas pažymėjo, kad Aprašas neišskiria, kaip nuotolinis darbas organizuojamas karantino sąlygomis, o nustato bendrą nuotolinio darbo organizavimo tvarką. Vyriausiasis prokuroras, nesutikdamas leisti pareiškėjui dirbti nuotoliniu būdu jo pageidaujamomis sąlygomis, neįvardino ir nenurodė konkrečių funkcijų ar pareigų, kurios nebūtų atliktos, vadovaujantis Aprašo 8.4 ir 8.5 papunkčiais.

17. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad generalinis prokuroras, įvertinęs priimtą rezoliuciją ir E. T. skundo motyvus, nepagrįstai nurodė, kad vyriausiojo prokuroro sprendime yra nurodyti teisinis ir faktinis tokio sprendimo priėmimo motyvai; sprendime yra nurodytas teisinis jo priėmimo motyvas, tačiau tokio sprendimo faktinis pagrindas Rezoliucijoje ar Įsakyme nėra aptartas, o vienas iš nesutikimo motyvų (pareiškėjo pareiga priimti interesantus darbo vietoje) yra nurodytas tik atsiliepime į E. T. skundą.

18. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad individualius administracinius sprendimus priimančios institucijos tokius sprendimus privalo tinkamai motyvuoti, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui, o valstybės institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo bei, priimdamos administracinius sprendimus, privalo veikti rūpestingai ir atidžiai bei užtikrinti, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, teismas sprendė, kad Rezoliucija priimtas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų: Rezoliucijoje nėra nurodyta, kokių konkrečių funkcijų pareiškėjas negalėtų atlikti dirbdamas nuotoliniu būdu ir tai sudarytų jo prašymo netenkinimo pagrindą. Tik atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovo atstovė sukonkretino, kad dirbdamas nuotoliniu būdu, E. T. negalėtų tinkamai dalyvauti teismo posėdžiuose ir pagal budėjimo grafiką priimti asmenų prokuratūros patalpose, taigi būtent šios funkcijos, kurių, atsakovo nuomone, pareiškėjas negalėtų atlikti dirbdamas nuotoliniu būdu, ir turėjo būti nurodytos skundžiamame akte. Be to, teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jis šias funkcijas atliktų tinkamai, kadangi nėra jokio skirtumo, iš kur vykti į teismo posėdį: iš namų ar iš darbo kabineto.

19. Įvertinęs E. T. pateiktą prašymą, jo skundo motyvus, susijusius su sūnaus liga, gyvenamąja vieta bei darbo kokybe, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjas prašyme aplinkybių, kurios atsakovo galėtų būti vertintinos kaip išimtinės, nenurodė, todėl Šiaulių apygardos prokuratūra neturėjo pareigos jų vertinti, svarstydama jo prašymą.

20. Teismas pažymėjo, kad Darbo kodekso 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.

21. Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas pažymėjo, kad diskriminacija – tai atvejai, kai panašios situacijos vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas; nevienodas (skirtingas) požiūris laikomas diskriminaciniu, jeigu jis neturi objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo; valstybė naudojasi vertinimo laisvės ribomis, vertindama, ar skirtumai panašiose situacijose pateisina nevienodą požiūrį ir kokiu mastu.

22. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad pareiškėjas nėra toje pačioje padėtyje kaip prokurorai, kuriems buvo suteikta teisė dirbti nuotoliniu būdu 5 dienas per savaitę nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nustatė, kad dviem prokurorams buvo leista dirbti nuotoliniu būdu dėl jų sveikatos būklės, šešiems prokurorams – COVID-19 ligos ir izoliacijos laikotarpiu, trylikai prokurorų, kurių darbo vieta buvo panaikinta po prokuratūros optimizavimo ir nesutapo su prokurorų nuolatine gyvenamąja vieta. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų E. T. argumentus dėl diskriminavimo, kadangi iš pateiktų duomenų matosi, jog Lietuvoje nėra prokuroro, kurio gyvenamoji ir darbo vieta sutaptų bei būtų suteikta teisė dirbti nuotoliniu būdu visą darbo laiką, t. y. nėra duomenų, kad su pareiškėju būtų elgiamasi kitaip, nei su kitais darbuotojais. Iš byloje esančios medžiagos matosi, kad prokurorėms L. M.-G. bei E. K. taip pat nebuvo suteiktas leidimas dirbti visą darbo savaitę nuotoliniu būdu, kadangi jų gyvenamoji ir darbo vietos sutapo.

23. Teismas pažymėjo, kad panaikinus 2021 m. liepos 2 d. vyriausiojo prokuroro K. Š. rezoliuciją, kuria nebuvo patenkintas pareiškėjo 2021 m. birželio 30 d. prašymas leisti jam dirbti nuotoliniu būdu, turi būti panaikintas ir generalinio prokuroro 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. P-455 „Dėl E. T. skundo“.

III. 24. Pareiškėjas E. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo panaikinimo pagrindą ir pripažinti, kad Rezoliucija bei Įsakymas yra neteisėti dar ir dėl to, kad jie diskriminuoja pareiškėją gyvenamosios vietos pagrindu.

25. E. T. nuomone, ne visa teismo sprendimo motyvacija yra teisinga, o ateityje atsižvelgus į šį sprendimą, bus grindžiami analogiški sprendimai. Savo poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

25.1. Prokuratūros sistemoje yra sukurta prašymo forma dėl nuotolinio darbo, darbuotojui tereikia užpildyti blanką – nurodyti tik dienas, darbo laiką ir vietą, iš kurios bus dirbama nuotoliniu būdu. Visa kita jau yra užpildyta. Jokių kitų aplinkybių, taip pat ir motyvų, nurodyti nėra prašoma. Tokia esama praktika pareiškėjas ir vadovavosi.

25.2. E. T. 2022 m. balandžio 5 d. teismui pateikė prašymą išreikalauti analogiškus prašymus ir leidimų rezoliucijas, kuriomis kitiems prokurorams buvo leista dirbti nuotoliniu būdu, tačiau teismas tokį jo prašymą atmetė. Pareiškėjo įsitikinimu, nei iš vieno darbuotojo nebuvo reikalaujama jokių lydinčiųjų dokumentų; jų negalima prašyti tik iš vieno žmogaus. Prašymai dėl nuotolinio darbo prokuratūroje yra nagrinėjami pasitikėjimo principu, t. y. preziumuojama, kad darbuotojai nemeluoja dėl ligų ar kitų išskirtinių aplinkybių.

25.3. Tiek atsakovui, tiek trečiajam suinteresuotam asmeniui yra puikiai žinoma E. T. sūnaus sveikatos būklė, kadangi jau daugiau nei penkerius metus tai atsispindi jo nedarbingumo pažymėjimuose, kitokio pobūdžio prašymuose bei ankstesniuose prašymuose dėl nuotolinio darbo. Jau nekalbant apie tiesioginius vadovus, kurie geriausiai žino pareiškėjo situaciją ir kurių pozicija buvo pasiremta, priimant E. T. palankų teismo sprendimą. Nei Šiaulių apygardos prokuratūra, nei Generalinė prokuratūra iš esmės neneigė, kad pareiškėjo situacija dėl sūnaus ligos institucijoms buvo žinoma.

25.4. Dokumentų pateikimas nesudaro jokių problemų, tačiau, E. T. nuomone, atsakovas jų turėjo prašyti, jeigu jie buvo reikalingi, kaip yra daroma kitais atvejais, pavyzdžiui, dėl kuro išlaidų kompensavimo.

25.5. Viso proceso metu pareiškėjas pabrėžė, kad pats svarbiausias yra gyvenamosios vietos aspektas. Teismo sprendimas suponuoja išvadą, kad E. T. nėra tokioje pačioje teisinėje padėtyje kaip prokurorai, kurių darbo vieta nesutampa su jų nuolatine gyvenamąja vieta, tačiau būtent tai yra diskriminavimo esmė. Teismas netgi paminėjo prokurores L. M.-G. ir E. K., kurioms taip pat nebuvo leisti dirbti nuotoliniu būdu, kadangi jų gyvenamoji vieta sutampa su darbo vieta. Prokurorų teisinis statusas nustatomas Prokuratūros įstatyme, kuriame apibrėžiama, kas yra prokuroras, kokias funkcijas jis atlieka, kokios jo teisės ir pareigos, socialinės garantijos ir t. t. Tai yra pagrindinis prokuroro statusą apibrėžiantis dokumentas, tačiau jame nėra nurodoma apie prokuroro sąsają su jo gyvenamąją vieta, o tai reiškia, kad remiantis Prokuratūros įstatymu, visi prokurorai turi vienodas teises ir pareigas, taip pat ir vienodas socialines garantijas. Tai, kad daliai prokurorų (kurių darbo vieta nesutampa su gyvenamąją vieta) suteikiama teisė dirbti išskirtinėmis sąlygomis (nuotoliniu būdu), ir yra kitų prokurorų diskriminavimas, kadangi jiems yra suteikiama išskirtinė privilegija.

25.6. 2022 m. balandžio 5 d. pareiškėjas teikė prašymą iš atsakovo išsireikalauti norminius aktus, reguliuojančius prokurorų, iki 2021 m. liepos 1 d. dirbusių Akmenėje, Raseiniuose bei Pakruojyje, darbinę veiklą. Sulyginus juos su kitų prokurorų darbo santykius reguliuojančiais norminiais aktais, būtų akivaizdu, kad jie yra absoliučiai identiški, tačiau šie prokurorai sėkmingai atlieka savo funkcijas ir vykdo užduotis nuotoliniu būdu, o kitiems tai nėra leidžiama ir netgi teigiama, kad jie negali įvykdyti savo funkcijų bei užduočių, dirbdami nuotoliniu būdu.

25.7. 2022 m. balandžio 5 d. rašte E. T. taip pat prašė iš Šiaulių apygardos prokuratūros išreikalauti paaiškinimą, kaip vieną iš funkcijų (žmonių priėmimą) prokurorai vykdo Raseiniuose, Akmenėje ir Pakruojyje ir, kuo remiantis, jie yra atleisti nuo šios funkcijos vykdymo, kadangi pareiškėjo (ir kitų prokurorų) atžvilgiu yra teigiama, kad jiems negalima suteikti galimybės dirbti nuotoliniu būdu, kadangi negalės atlikti šios funkcijos. Tai, kad minėti prokurorai šios funkcijos iš viso nevykdo, taip pat yra akivaizdus kitų prokurorų diskriminavimas.

25.8. Visiems prokurorams turi būti sudaromos vienodos galimybės ir vienodos darbo sąlygos, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, t. y. taip, kaip tai nustato Prokuratūros įstatymas. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame buvo konstatuota, kad E. T. teisinė padėtis nėra identiška Raseiniuose, Pakruojyje ir Radviliškyje gyvenantiems prokurorams, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

26. Atsakovas Šiaulių apygardos prokuratūra apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. T. skundą atmesti.

27. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Savo poziciją Šiaulių apygardos prokuratūra iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą. Akcentuoja, kad atsakovui nekilo pareiga tenkinti E. T. 2021 m. birželio 30 d. prašymą dėl nuotolinio darbo remiantis Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalimi, kadangi jis nepateikė duomenų, jog priklauso asmenų kategorijai, kuriems būtų privaloma suteikti darbą nuotoliniu būdu. Vadovai gali nesutikti, kad prokuroras ar prokuratūros darbuotojas dirbtų nuotoliniu būdu, ir (arba) pakeisti sprendimą dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu, jeigu yra bent viena iš aplinkybių, nurodytų Aprašo 8 punkte.

28. Atsakovas pažymi, kad jo priimtas ginčijamas sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, buvo priimtas kompetentingo subjekto ir atitinka Aprašo 7.2 papunktyje nustatytus reikalavimus, t. y. jame yra nurodytos nustatytos aplinkybės ir tokio sprendimo motyvai, nustatyti Aprašo 8 punkte. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, priimdamas Rezoliuciją, rėmėsi aplinkybėmis, nurodytomis Aprašo 8.4 ir 8.5 papunkčiuose, bei ją motyvavo tuo, kad: 1) pasibaigus karantinui, darbo funkcijos atliekamos prokurorui dirbant darbo vietoje; prokuroras siekia dirbti iš esmės nuotoliniu būdu (5 darbo dienas iš 5 darbo dienų per savaitę), kaip ir karantino laikotarpiu, o tai nesuderinama su prokuroro funkcijų vykdymu; 2) prokuroro tarnybos vieta yra Šiaulių mieste, kaip ir jo gyvenamoji vieta, jokių reikšmingų priežasčių, dėl ko jis negali dirbti darbo vietoje (tarnybiniame kabinete), nėra; prokuratūros, kaip institucijos, darbas privalo būti organizuojamas taip, kad prokuroras procesinės veiklos funkcijas atliktų tarnybinėse patalpose. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šių motyvų visiškai nevertino ir argumentų dėl jų nepateikė.

29. Šiaulių apygardos prokuratūra akcentuoja, kad darbas prokuratūroje yra organizuojamas prokurorams ir prokuratūros darbuotojams dirbant darbo vietose laikantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. I-207 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros vidaus tvarkos taisyklių. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo vietoms būtinų sąlygų“ reikalavimus, darbas prokuratūroje nuo 2020 m. kovo mėnesio buvo organizuojamas ir asmenys aptarnaujami nuotoliniu būdu. Karantino laikotarpiu prokurorams ir prokuratūros darbuotojams buvo leista dirbti nuotoliniu būdu supaprastinta tvarka, netaikant visų Aprašo nuostatų, tuo pačiu metu darbo vietose ir toliau dirbo dalis prokurorų bei prokuratūros darbuotojų, siekiant užtikrinant nepertraukiamą prokuratūros būtinųjų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą. Minėtu laikotarpiu pirmenybė dirbti nuotoliniu būdu buvo teikiama tiems prokurorams ir prokuratūros darbuotojams, kurie augino mažamečius vaikus. Nuo 2021 m. liepos 1 d. netekus galios Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimui Nr. 1226, darbas prokuratūroje yra organizuotas įprastine tvarka – dirbant darbo vietose.

30. Apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras yra atsakingas už darbo organizavimą apygardos prokuratūroje, būtent jis vadovauja apygardos prokuratūrai, duoda apygardos prokuratūros darbuotojams pavedimus ir kontroliuoja jų vykdymą, užtikrina apygardos prokuratūros darbuotojų darbo drausmę, darbo krūvio tolygų paskirstymą ir vykdo jo kontrolę. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nuomone, prokuroro darbas nuotoliniu būdu visą laiką visus metus yra nesuderinamas ne tik su ypatingu prokuroro statusu – įstatymais jam yra pavestos ypatingos reikšmės užduotys, susijusios su visos visuomenės apsauga nuo sunkiausių teisės pažeidimų, prokuroro funkcijų vykdymu, bet ir su prokuratūros, kaip institucijos, veikla. Visiems prokuratūros darbuotojams dirbant nuotoliniu būdu, prokuratūra, kaip institucija, negalėtų tinkamai vykdyti jai teisės aktuose nustatytų funkcijų, priskirtų užduočių. Rezoliucijoje išdėstyti motyvai yra pakankami, aiškūs ir suprantami, jie nesudaro pagrindo atskirai detalizuoti funkcijas ir pareigas, kurių prokuroras negalėtų atlikti, dirbdamas ne darbo vietoje nepertraukiamai visus metus.

31. Šiaulių apygardos prokuratūra, teikdama teismui atsiliepimą ir paaiškinimus teismo posėdyje, priimto sprendimo naujais motyvais ar pagrindais nepildė, o tik pateikė paaiškinimą, grįstą pavyzdžiu apie negalimumą atlikti prokurorui priskirtų funkcijų kitose, nei yra jo tarnybos vieta, patalpose, o būtent Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintos funkcijos, nustatančios asmenų prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimą. Šiai funkcijai įgyvendinti buvo priimtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtintas Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašas bei Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2021 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. 5V-11 „Dėl asmenų aptarnavimo Šiaulių apygardos prokuratūroje tvarkos nustatymo ir jų priėmimo pas prokurorus grafikų patvirtinimo“, kurio 2.2 papunktyje buvo patvirtintas Asmenų priėmimo pas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorus, kurių tarnybos vieta Šiauliuose, grafikas. Šiame grafike yra nustatyta, kad pirmadieniais tarnybos vietoje, (duomenys neskelbtini), asmenis priima prokuroras E. T.. Be to, valstybinio kaltinimo palaikymas baudžiamosiose bylose paprastai yra atliekamas teismuose, todėl vykimas iš tarnybos vietos į teismą, kurio buveinė sutampa su prokuroro tarnybos vieta, yra efektyvesnis ir racionalesnis darbo laiko panaudojimas, nei vykimas iš gyvenamųjų vietų, kurios dažniausiai būna labiau nutolusios nuo teismo, nei tarnybos vieta. Pareiškėjas E. T. turi dvi gyvenamąsias vietas, iš kurių viena yra užmiestyje.

32. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorams yra leidžiama dirbti nuotoliniu būdu, 2021 m. liepos 16 d. duomenimis, nuotoliniu būdu dirbti 2 darbo dienas per savaitę iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo leista keturiems nuolatinę gyvenamąją vietą Šiauliuose turintiems Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams (tarnybos vieta Šiauliuose). Įsakyme buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo prašymas leisti dirbti nuotoliniu būdu visą darbo savaitę 12 kalendorinių mėnesių turi būti vertinamas kaip akivaizdžiai neproporcingas ir prieštaraujantis darbo teisės subjektų lygybės bei nepiktnaudžiavimo teise principams. Atsižvelgiant į E. T. prašymo dėl nuotolinio darbo turinį, darytina išvada, kad Rezoliucijoje yra nurodyti teisinis ir faktinis pagrindai, motyvai yra aiškūs ir pakankami, o priimtas sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

33. Atsakovas Šiaulių apygardos prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Atsakovas savo poziciją grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

34.1. E. T. prašymas dirbti 5 darbo dienas per savaitę, visą darbo dieną, visus metus nuotoliniu būdu iš gyvenamųjų vietų yra be argumentų ir paaiškinimų, kodėl pareiškėjas negali dirbti darbo vietoje (tarnybiniame kabinete), kuri yra toje pačioje vietoje, kaip ir jo gyvenamoji vieta.

34.2. Siekiant užtikrinti saugias ir sveikas prokurorų, prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo sąlygas ir apriboti viruso COVID-19 plitimo galimybę, prokuratūroje nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2021 m. liepos 1 d. buvo taikoma supaprastinta nuotolinio darbo tvarka. Minėtu laikotarpiu prašymas leisti dirbti nuotoliniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis buvo teikiamas tiesioginiam vadovui, kuris (ne)sutikimą išreikšdavo tokia pat forma, kokia buvo gautas prašymas. Prokurorai, siekiantys nuo 2021 m. liepos 1 d. dirbti nuotoliniu būdu 5 dienas per savaitę, teikė motyvuotus prašymus, kuriuose nurodydavo aplinkybes, dėl kurių jie negali dirbti darbo vietoje.

34.3. E. T. argumentai, susiję su jo sūnaus sveikatos būkle, neturi įtakos ginčijamų sprendimų teisėtumui, kadangi teisės aktai nustato socialines garantijas tėvams, auginantiems mažamečius vaikus ar (duomenys neskelbtini) vaikus. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad priklauso asmenų, kuriems būtų privaloma suteikti darbą nuotoliniu būdu, kategorijai.

34.4. Jokie teisės aktai, įtvirtinantys tarnybos organizavimo tvarką, atsakovui nenustato pareigos prašyti pateikti dokumentus prokurorų prašymams patenkinti. Prokurorai ir prokuratūros darbuotojai, siekdami, kad jų prašymai dirbti nuotoliniu būdu dėl šeiminių aplinkybių būtų patenkinti, turi pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius duomenis.

34.5. Aprašo nuostatos nenustato galimybės besąlygiškai visais atvejais prokurorui ar prokuratūros darbuotojui suteikti darbą nuotoliniu būdu, kiekvienas prokuroro ar prokuratūros darbuotojo prašymas leisti dirbti nuotoliniu būdu yra vertinamas individualiai. Nėra tokios atskiros teisės, kaip teisės į nuotolinį darbą. Savanoriškas nuotolinio darbo pobūdis reiškia, kad darbuotojai ir darbdavys nuotolinį darbą gali taikyti tik bendru sutarimu, nėra privaloma dirbti nuotolinio darbo. Susitarimas taip pat užtikrina, kad ir darbuotojas, ir darbdavys gali bet kada nutraukti nuotolinį darbą, nepažeisdami darbo santykių ir darbo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, vien dėl to pareiškėjo argumentai dėl išskirtinių teisių į nuotolinį darbą yra nepagrįsti.

34.6. E. T. prašymu tarnybos vieta buvo nustatyta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (Šiauliuose), atsižvelgiant į jo prašyme išdėstytas aplinkybes, kad jo gyvenamoji vieta yra Šiauliuose. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 1 d. sutikime Nr. 17.9.-9457 patvirtino 2019 m. rugpjūčio 26 d. suformuluotą prašymą dėl naujos tarnybos vietos nustatymo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (Šiauliuose). Įsakyme yra nurodyta, kad 2021 m. liepos 16 d. duomenimis, nuotoliniu būdu dirbti 2 darbo dienas per savaitę iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo leista keturiems nuolatinę gyvenamąją vietą Šiauliuose turintiems Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams (tarnybos vieta Šiauliuose), kitų penkių nuolatinę gyvenamąją vietą Šiauliuose turinčių Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorų (tarnybos vieta Šiauliuose) prašymai leisti dirbti nuotoliniu būdu 4 ar 5 darbo dienas nebuvo patenkinti. Šiaulių apygardos prokuratūros 2021 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. 17.9.-10399 yra nurodyta, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. dvylikai prokurorų, kurių tarnybos vieta buvo naujai nustatyta Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ ir nesutapo su prokurorų nuolatine gyvenamąja vieta, buvo leista dirbti nuotoliniu būdu 5 darbo dienas per savaitę, visą darbo dieną nuo 8.00 iki 17.00 val. kasdien, iki 2021 m. gruodžio 31 d. Minėtą įsakymą Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras priėmė vadovaudamasis Darbo grupės, sudarytos prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti, 2020 m. birželio 1 d. išvada Nr. 17.9.-6434. Pateikti duomenys paneigia pareiškėjo argumentus dėl diskriminavimo, kadangi iš jų matosi, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje nei vienam prokurorui, kurio gyvenamoji ir tarnybos vieta sutampa, nebuvo leista dirbti nuotoliniu būdu 5 darbo dienas per savaitę, visą darbo dieną nuo 8.00 iki 17.00 val. kasdien, o tai reiškia, kad su E. T. nebuvo elgiamasi kitaip, nei su kitais darbuotojais.

34.7. Apeliaciniame skunde pareiškėjas apsiriboja tik subjektyvių teiginių nurodymu, tačiau niekaip jų neargumentuoja, o tai nesudaro teisinio pagrindo atsakovui į kiekvieną iš jų atsikirsti.

34.8. Teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi pagrįstai netenkino E. T. prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Priimtoje nutartyje pažymėta, kad teismas, išklausęs ginčo šalių argumentus, suteikė teisę prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės pateikti prašymus, susijusius su kilusiu ginču, tačiau nei viena iš proceso šalių papildomų prašymų neturėjo. E. T. pateiktas prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą nėra motyvuotas, nėra nurodyta, kokios kitos svarbios aplinkybės, kurios teismo posėdyje nebuvo aptartos, paaiškėjo. Byloje yra nagrinėjamas ginčas, susijęs su Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimo bei generalinio prokuroro įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl pareiškėjo prašomi apklausti asmenys ar išreikalauti duomenys yra pertekliniai bei nesusiję su priimtais individualiais sprendimais.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo E. T. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

36. Generalinė prokuratūra savo poziciją grindžia šiais argumentais:

36.1. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos prokuratūroje yra patvirtinta prašymo leisti dirbti nuotoliniu būdu pavyzdinė forma, pareiškėjui neužkerta galimybės nurodyti, jo nuomone, svarbias aplinkybes ir pridėti šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Kadangi E. T. prašyme atsakovui šių aplinkybių nenurodė, atsakovas neturėjo nei pareigos, nei galimybės šias aplinkybes vertinti ir prašyti pateikti reikiamus dokumentus.

36.2. Pareiškėjas generaliniam prokurorui pateiktame 2021 m. liepos 5 d. skunde nurodė su nepilnamečio vaiko sveikata susijusias aplinkybes ir dėl jų Generalinė prokuratūra pacitavo Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalies nuostatą bei pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog E. T. nepateikė faktinių duomenų apie nurodytų aplinkybių egzistavimą, darbdaviui nekyla pareiga tenkinti jo prašymo remiantis Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalimi.

36.3. Teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi iš Generalinės prokuratūros išreikalavo duomenis apie leidimus dirbti nuotoliniu būdu visoje prokuratūroje. Generalinės prokuratūros 2021 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 17.17-286 nurodyti duomenys buvo pateikti ir teismas, priimdamas sprendimą, juos vertino.

36.4. E. T. yra Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras ir sprendimą dėl jo prašymo leisti dirbti nuotoliniu būdu gali priimti tik Šiaulių apygardos prokuratūros vadovai. Pareiškėjas negali būti diskriminuojamas kitų apygardų prokuratūrų vadovų sprendimais, kuriais buvo suteikta teisė dirbti nuotoliniu būdu kitų apygardų prokuratūrų prokurorams. Generalinė prokuratūra šiuo atveju taip pat negali būti diskriminacijos subjektu, kadangi ji sprendimo dėl E. T. prašymo nepriėmė, o tik išnagrinėjo jo skundą, veikdama jį kaip išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

36.5. Teismas vertino pareiškėjo situaciją, lygindamas ją ne vien tik su Šiaulių apygardos prokuratūros, bet ir su kitais prokurorais. Teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką ir padarė pagrįstą išvadą, jog E. T. nebuvo diskriminuojamas.

36.6. Teismas sprendime nevertino nei pareiškėjo teisinio statuso, nei jo teisinės padėties. Teismas E. T. situaciją palygino su kitais panašiose (palyginamose) situacijose esančiais asmenimis ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas.

37. Pareiškėjas E. T. atsiliepime į atsakovo Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

38. Savo poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

38.1. Prokuroro statusą apibrėžia Prokuratūros įstatymas, todėl būtent šis įstatymas turi būti pagrindu nustatant prokuroro teisinę padėtį bei vertinant prokurorų lygiateisiškumą. Pagal Prokuratūros įstatymą, visi prokurorai turi lygias teises, pareigas ir, vykdydami savo funkcijas, yra nepriklausomi bei vadovaujasi tik įstatymu. Vertinant diskriminavimo aspektą, šis įstatymas turėtų būti vertinamas kaip atskaitos taškas. Prokuratūros įstatyme nėra išskiriamos nei vienos prokurorų grupės galimybės, taip pat ir gyvenamosios vietos pagrindu. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde E. T. išdėstė argumentus, kodėl jo atžvilgiu priimtus sprendimus mano esant diskriminuojančiais, t. y. neteisėtais ir nepagrįstais. Viso proceso metu pareiškėjas akcentuoja būtent diskriminavimo aspektą, kaip pagrindinę problemą, priimant sprendimus. Yra būtina nustatyti, kodėl Akmenės, Pakruojo ir Raseinių rajonuose gyvenantys prokurorai turi išskirtines galimybes, nors to nėra nustatyta ne tik Prokuratūros įstatyme, bet ir jokiame kitame poįstatyminiame akte.

38.2. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-1988-621/2022 dėl pareiškėjo skundo dėl jo prašymo sudaryti galimybę dirbti nuotoliniu būdu tik tris dienas. Šis prašymas taip pat nebuvo patenkintas. Per pastaruosius kelis metus pareiškėjas yra parašęs net keliolika prašymų leisti dirbti nuotoliniu būdu, kiekvieną kartą prisitaikydamas prie išsakomų pastabų, tačiau visi prašymai buvo atmetami, sugalvojant vis naujas priežastis. Atsakovo argumentas, kad, neva, galimybė dirbti nuotoliniu būdu yra, tik reikėtų prašyti mažiau dienų, tėra dar vieno preteksto ieškojimas.

38.3. Ginčo laikotarpiu galiojo valstybės lygio ekstremalioji situacija ir tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, tiek Vyriausybė, tiek ir premjerė asmeniškai per visas įmanomas žiniasklaidos priemones primygtinai rekomendavo net ir atšaukus karantiną, toliau dirbti nuotoliniu būdu, todėl atsakovo argumentas, kad E. T. prašymas yra netinkamas ir neproporcingas, prieštarauja oficialiai Vyriausybės pozicijai. Tolesnė pandemijos eiga parodė, kad priimti sprendimai sukėlė sunkių pasekmių. Iš viešai skelbiamos statistikos akivaizdžiai matosi, kad būtent 2021–2022 m. žiemą Lietuvoje buvo fiksuojami rekordiniai sergamumo COVID-19 rodikliai. Nuotolinio darbo paskirtis būtent ir buvo COVID-19 prevencija. Gali būti, kad būtent darbe pareiškėjas užsikrėtė COVID-19 (sirgo 2022 m. gruodį–sausį), t. y. būtent tuo laikotarpiu, kai buvo neleista dirbti nuotoliniu būdu, o sergamumo rodikliai pasiekė rekordines aukštumas.

38.4. Net ir tuo atveju, kai prašymas netenkinamas, sprendimas turi atitikti du privalomus kriterijus: jis turi būti tinkamai motyvuotas ir nediskriminuojantis, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras šių kriterijų nepaisė, o generalinis prokuroras net nebandė vertinti pareiškėjo argumentų.

38.5. Byloje nebuvo įsigilinta, kodėl keturiems prokurorams, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Šiauliuose, buvo leista dirbti tik 2 dienas ir kodėl jie iš viso reiškė tokius prašymus bei prašė tik dviejų dienų. Jei būtų buvę atsižvelgta į šį argumentą, visi šie prokurorai turėtų būti buvę apklausti ir turėtų būti paprašyta pateikti visus jų rašytus prašymus. Daugiau nėra leidžiama, tai yra sakoma žodžiu, kad darbuotojai net neprašytų daugiau, kadangi jie vis tiek bus atmesti, o jeigu to nepaisoma, prašymai vis tiek atmetami. Nurodyti keturi atvejai yra labai toli nuo realios šių prokurorų valios. Prokurorai yra verčiami rašyti prašymą dirbti nuotoliniu būdu vieną ar dvi dienas, kadangi kitu atveju leidimo dirbti nuotoliniu būdu iš viso negautų. Bet kokie E. T. prašymai surinkti duomenis pirmosios instancijos teismo buvo atmesti.

38.6. Ginčijamų sprendimų teiginiai: „darbo funkcijos atliekamos darbo vietoje“, „nėra priežasčių, kodėl negali dirbti darbo vietoje“ ir pan., negali būti laikomi motyvais, todėl teismas pagrįstai jų neanalizavo. Motyvas būtų, jei būtų nurodyta, kodėl prokuroras negali dirbti ne darbo vietoje arba kokios yra priežastys, kodėl jis turi dirbti tik darbo vietoje. Atsakovas tokių priežasčių neieškojo, kadangi jų tiesiog nėra.

38.7. Gyvenamoji vieta Šiauliuose buvo nurodyta ne kaip pareiškėjo faktinė gyvenamoji, o kaip nuosavybės teise turimos patalpos tam, kad jo perkėlimo pagrindas atitiktų perkėlimo veiksmą. Tai buvo suderinta žodžiu ir nurodyta rašyti. Prašytina teismo vadovautis viešuoju registru, kuriame yra nurodyta E. T. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Šioje gyvenamojoje vietoje pareiškėjas yra registruotas ir čia gyvena jau 15 metų, o atsakovas bando klaidinti teismą.

38.8. Vieną iš motyvų, kodėl E. T. negali dirbti nuotoliniu būdu, yra 2021 m. liepos 9 d. įsakymas 5V-11, kuriame buvo nustatyta, kad pareiškėjas priima žmones prokuratūros pastate pirmadieniais, tačiau šis įsakymas buvo priimtas paskubomis po jo prašymo išnagrinėjimo, todėl juo remtis negalima.

38.9. Nėra aišku, kodėl pareiškėjas, eidamas į teismą iš darbo kabineto, būtų geresnis prokuroras. Pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje atsakovo atstovė teigė, kad dirbdamas nuotoliniu būdu, pareiškėjas neva iš viso negalėtų eiti į teismą, nes taip pažeistų nustatytos darbo vietos sąvoką, ir tik po E. T. reakcijos buvo susigriebta, kad į teismus jis turi nueiti, nesvarbu, ar iš kabineto, ar iš namų, todėl dabar jau bandoma teigti, kad pareiškėjas bus efektyvesnis, į teismą eidamas iš darbo, nei iš namų, tačiau nėra aišku, kaip tas efektyvumas nustatomas. Taip pat nėra aišku, kodėl bandoma skaičiuoti, kad darbo vieta paprastai yra arčiau teismo, nei gyvenamoji, ir iš kur buvo gauta tokia statistika. Pagal populiariausią „google.maps“ žemėlapį, nuo Šiaulių apylinkės prokuratūros pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjo darbo kabinetas, iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų, kurie yra įsikūrę (duomenys neskelbtini), ir kuriuose vyksta didžioji teismo posėdžių dalis, yra 1,1 km pėsčiomis, o nuo E. T. nurodytos gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) šis atstumas, pagal tą patį žemėlapį yra 140 m. Šiuo adresu pareiškėjas negyvena, tačiau jame yra įsirengęs biurą. Nors šios patalpos ir nėra tinkamos nuolat gyventi, tačiau būtent darbui ir ypač vaikščiojimui į teismus jos yra itin palankios.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į atsakovo Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka, jį palaiko ir prašo tenkinti, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. T. skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimo, įtvirtinto 2021 m. liepos 2 d. rezoliucija, kuria nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas leisti jam dirbti nuotoliniu būdu 5 dienas per savaitę, visą darbo dieną iki 2022 m. liepos 1 d., bei generalinio prokuroro 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. P-455 „Dėl E. T. skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą leisti jam nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. dirbti nuotoliniu būdu.

41. Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas E. T. 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros dokumentų valdymo sistemoje pateikė prašymą leisti jam nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. dirbti nuotoliniu būdu iš jo nuolatinių gyvenamųjų vietų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)e, visą darbo laiką, t. y. 5 dienas per savaitę, visą darbo dieną nuo 8.00 val. iki 17.00 val. kasdien. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras S. K. sutiko, kad pareiškėjas dirbtų prašyme nurodytomis sąlygomis. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Š. 2021 m. liepos 2 d. rezoliucija netenkino E. T. prašymo ir nurodė, kad negali būti užtikrinamas tinkamas Šiaulių apylinkės prokuratūros funkcijų vykdymas, prokuroras dėl veiklos pobūdžio ir specifikos negali atlikti jam priskirtų funkcijų ir užduočių (Aprašo 8.4, 8.5 p.). Rezoliucijoje pažymėta, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. baigė galioti karantinas, darbo funkcijos paprastai atliekamos prokurorui (darbuotojui) dirbant darbo vietoje; prokuroras siekia dirbti iš esmės nuotoliniu būdu (5 darbo dienas iš 5 darbo dienų per savaitę), kaip ir karantino laikotarpiu, o tai nėra suderinama su prokuroro funkcijų vykdymu. Rezoliucijoje taip pat yra pažymėta, kad prokuroro tarnybos vieta yra Šiaulių mieste, kaip ir gyvenamoji vieta, jokių reikšmingų priežasčių, dėl ko jis negali dirbti darbo vietoje (tarnybiniame kabinete), nėra; prokuratūros, kaip institucijos, darbas privalo būti organizuojamas taip, kad prokuroras savo procesinės veiklos funkcijas atliktų tarnybinėse patalpose. Nesutikdamas su Rezoliucija, pareiškėjas Generalinei prokuratūrai pateikė 2021 m. liepos 5 d. skundą, kuriame prašė Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimą panaikinti ir leisti jam dirbti nuotoliniu būdu prašyme nurodytomis sąlygomis. Išnagrinėjus E. T. prašymą, buvo priimtas generalinio prokuroro 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. P-455 „Dėl E. T. skundo“, kuriuo pareiškėjo skundas nebuvo patenkintas.

42. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad Rezoliucija priimtas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų: Rezoliucijoje nėra nurodyta, kokių konkrečių funkcijų pareiškėjas negalėtų atlikti dirbdamas nuotoliniu būdu ir tai sudarytų jo prašymo netenkinimo pagrindą, o generalinis prokuroras, įvertinęs priimtą Rezoliuciją ir E. T. skundo motyvus, nepagrįstai nurodė, kad vyriausiojo prokuroro sprendime yra nurodyti teisinis ir faktinis tokio sprendimo priėmimo motyvai; sprendime yra nurodytas teisinis jo priėmimo motyvas, tačiau tokio sprendimo faktinis pagrindas nėra aptartas Rezoliucijoje ar Įsakyme, pareiškėjo skundą tenkino ir Rezoliuciją bei Įsakymą panaikino ir atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 30 d. prašymą. Teismas E. T. skundo motyvus, susijusius su sūnaus liga, gyvenamąja vieta bei darbo kokybe, atmetė kaip nepagrįstus bei sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl jo diskriminavimo.

43. Pareiškėjas E. T. ir atsakovas Šiaulių apygardos prokuratūra su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Pareiškėjas prašo pakeisti teismo sprendimo pagrindą ir pripažinti, kad Rezoliucija bei Įsakymas yra neteisėti dar ir dėl to, jog jie diskriminuoja pareiškėją gyvenamosios vietos pagrindu. Jis taip pat pažymi, kad tiesiog užpildė prašymo formą, kurioje jokių aplinkybių ir motyvų nebuvo prašoma nurodyti, atsakovas taip pat jokių aplinkybių ir jas patvirtinančių dokumentų pateikti neprašė. E. T. pabrėžia, kad pats svarbiausias yra gyvenamosios vietos aspektas ir jis yra diskriminuojamas gyvenamosios vietos pagrindu. Atsakovo nuomone, jo priimtas ginčijamas sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, buvo priimtas kompetentingo subjekto, atitinka Aprašo 7.2 papunktyje nustatytus reikalavimus ir yra tinkamai motyvuotas; Rezoliucijoje išdėstyti motyvai yra pakankami, aiškūs ir suprantami, jie nesudaro pagrindo atskirai detalizuoti funkcijas ir pareigas, kurių prokuroras negalėtų atlikti, dirbdamas ne darbo vietoje nepertraukiamai visus metus.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėją sieja tarnybos santykiai su Generaline prokuratūra (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įstatymo 26 str. 8 d.). Šiaulių apygardos prokuratūra nagrinėjo pareiškėjo E. T. prašymą leisti jam visą laiką dirbti nuotoliniu būdu, t. y. sprendė tarnybinį ginčą, susijusį su institucijos darbo organizavimu (vidaus administravimu), taigi, šiuo atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo, be kita ko, vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais, iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, jog administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

45. Prokurorų, prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybinių (darbinių) funkcijų ar užduočių vykdymą visą arba dalį darbo laiko sutartoje kitoje, negu yra prokurorų tarnybos vieta ar prokuratūros darbuotojų darbovietė, vietoje, naudojantis informacinėmis technologijomis, sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. I-135 patvirtintas Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 3 punktą, galimybe dirbti nuotoliniu būdu gali pasinaudoti visi prokurorai ir prokuratūros darbuotojai, kurių veiklos pobūdis ir specifika leidžia atlikti jiems priskirtas funkcijas ar vykdyti užduotis ne darbo vietoje Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Aprašo 7 punkte yra įtvirtinta, kad jeigu prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu teikia apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokuroras ar prokuratūros darbuotojas, sprendimą DVS (įrašydamas rezoliuciją) priima jo tiesioginis vadovas ir tos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Esant skirtingiems tiesioginio vadovo ir apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimams, laikytina, kad galutinį sprendimą priima apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Jeigu prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu teikia Generalinės prokuratūros prokuroras ar darbuotojas, sprendimą DVS (įrašydamas rezoliuciją) priima jo tiesioginis vadovas. Nesutikdamas su Aprašo 7 punkte nurodytų vadovų sprendimu netenkinti prašymo, prokuroras ar prokuratūros darbuotojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Aprašo 7 punkte nurodytų vadovų sprendimo priėmimo dienos gali pateikti skundą generaliniam prokurorui. Generalinis prokuroras, gavęs Aprašo 10 punkte nurodytą skundą, per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos priima Aprašo 8 punkte nustatytais pagrindais motyvuotą sprendimą (Aprašo 10, 11 p.).

46. Kaip jau minėta, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro rezoliucija buvo atsisakyta tenkinti E. T. prašymą leisti jam nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. dirbti nuotoliniu būdu iš jo nuolatinių gyvenamųjų vietų, visą darbo laiką. Šis sprendimas iš esmės buvo motyvuojamas Aprašo 8.4 ir 8.5 papunkčių nuostatomis, pažymint, kad negali būti užtikrinamas tinkamas Šiaulių apylinkės prokuratūros funkcijų vykdymas, prokuroras dėl veiklos pobūdžio ir specifikos negali atlikti jam priskirtų funkcijų ir užduočių; pareiškėjo siekis nuolat dirbti nuotoliniu būdu, kaip ir karantino laikotarpiu, nėra suderinamas su prokuroro funkcijų vykdymu, be to, prokuroro tarnybos vieta yra Šiaulių mieste, kaip ir gyvenamoji vieta, jokių reikšmingų priežasčių, dėl ko jis negali dirbti darbo vietoje (tarnybiniame kabinete), nėra, o prokuratūros, kaip institucijos, darbas privalo būti organizuojamas taip, kad prokuroras savo procesinės veiklos funkcijas atliktų tarnybinėse patalpose.

47. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo pareiškėjo ginčijamų sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Pažymėtina, kad sprendimais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.

48. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos prokuratūra, kaip institucija, gali nustatyti ne tik savo struktūrą ir darbo organizavimo, o taip pat ir prokuratūros darbuotojų prašymų nagrinėjimo tvarką. Atsakovas turi diskreciją darbus organizuoti taip, kad būtų maksimaliai užtikrintas institucijos funkcijų vykdymas bei efektyvumas ir, nagrinėdamas darbuotojų prašymus, susijusius su darbo organizavimu, šias aplinkybes privalo įvertinti, o prašymus turi išnagrinėti laikydamasi nustatytų vidaus taisyklių. Kaip teisingai pažymėjo trečiasis suinteresuotas asmuo, nuotolinio darbo nustatymas nėra pareiga nei darbuotojui, nei darbdaviui, tai darbo sutarties šalių susitarimo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas pagal institucijos viduje galiojančias taisykles.

49. Kaip jau minėta, prokurorų, prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybinių (darbinių) funkcijų ar užduočių vykdymą visą arba dalį darbo laiko sutartoje kitoje, negu yra prokurorų tarnybos vieta ar prokuratūros darbuotojų darbovietė, vietoje, naudojantis informacinėmis technologijomis, sąlygas ir tvarką nustato Aprašas, kurio 3 punkte yra įtvirtinta, jog galimybe dirbti nuotoliniu būdu gali pasinaudoti visi prokurorai ir prokuratūros darbuotojai, kurių veiklos pobūdis ir specifika leidžia atlikti jiems priskirtas funkcijas ar vykdyti užduotis ne darbo vietoje Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Aprašo 7 punkte yra nustatyta, kad jeigu prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu teikia apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokuroras ar prokuratūros darbuotojas, sprendimą DVS (įrašydamas rezoliuciją) priima jo tiesioginis vadovas ir tos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Taigi, pareiškėjo prašymas, vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Apraše, buvo išnagrinėtas Rezoliucija, kurią priėmė pagal įgaliojimus veikiantis kompetentingas subjektas.

50. Atkreiptinas dėmesys, kad rezoliucija – tai vadovaujančias pareigas einančio asmens, kompetentingo subjekto patvarkymas kokiu nors klausimu, tai trumpai formuluota išvada (sprendimas) svarstytu klausimu. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, vadovas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Paprastai rezoliucijomis yra išsprendžiami tam tikri tarpiniai (ne galutiniai) klausimai, ir jos paprastai nėra skundžiamos.

51. Rezoliucijos turinys patvirtina, kad ja E. T. tiesioginis vadovas nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo leisti jam iki 2022 m. liepos 1 d. visą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu ir nurodė tokio sprendimo priežastis.

52. Rezoliucija pirmiausia yra grindžiama Aprašo 8.4 ir 8.5 papunkčių nuostatomis. Pagal Aprašo 8 punktą, Aprašo 7 punkte nurodyti vadovai gali nesutikti, kad prokuroras ar prokuratūros darbuotojas dirbtų nuotoliniu būdu, ir (arba) pakeisti sprendimą dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu, jei yra bent viena iš šių aplinkybių: dėl prokuroro ar prokuratūros darbuotojo darbo nuotoliniu būdu negali būti užtikrinamas tinkamas prokuratūros, kurioje jis dirba, funkcijų vykdymas (8.4 p.), prokuroras ar prokuratūros darbuotojas dėl veiklos pobūdžio ir specifikos negali atlikti jam priskirtų funkcijų ar užduočių kitose, nei yra jo darbo vieta, patalpose (8.5 p.). Įvertinus šių Aprašo nuostatų turinį, darytina išvada, kad juose yra nurodyta bendra darbo prokuratūroje organizavimo tvarka, tačiau ji pareiškėjui, kaip pakankamai didelę darbo patirtį turinčiam ir atsakingas pareigas einančiam prokurorui, negali būti nežinoma. E. T. taip pat turi būti žinomos ne tik Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme bei kituose teisės aktuose įtvirtintos prokuroro atliekamos funkcijos, tačiau ir jų specifika bei būtinybė tam tikras funkcijas ir užduotis atlikti dirbant darbo vietoje, o ne nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus Rezoliucijos, kaip sprendimo pobūdį, darytina išvada, kad Rezoliucijos motyvai yra aiškūs ir pakankami, o reikalavimas Rezoliucijoje nurodyti konkrečias funkcijas, kurių prokuroras negalėtų atlikti, dirbdamas nuotoliniu būdu, būtų perteklinis ir neatitiktų rezoliucijos esmės. Pažymėtina, kad Rezoliucija neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, buvo priimtas kompetentingo subjekto ir atitinka Aprašo 7.2 papunktyje nustatytus reikalavimus, t. y. joje yra nurodytos nustatytos aplinkybės ir tokio sprendimo motyvai, nustatyti Aprašo 8 punkte.

53. Rezoliucijoje taip pat yra pažymėta, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. baigė galioti karantinas, darbo funkcijos paprastai atliekamos prokurorui (darbuotojui) dirbant darbo vietoje; prokuroras siekia dirbti iš esmės nuotoliniu būdu (5 darbo dienas iš 5 darbo dienų per savaitę), kaip ir karantino laikotarpiu, o tai nėra suderinama su prokuroro funkcijų vykdymu. Rezoliucijoje taip pat yra nurodyta, kad prokuroro tarnybos vieta yra Šiaulių mieste, kaip ir gyvenamoji vieta, jokių reikšmingų priežasčių, dėl ko jis negali dirbti darbo vietoje (tarnybiniame kabinete), nėra; prokuratūros, kaip institucijos, darbas privalo būti organizuojamas taip, kad prokuroras savo procesinės veiklos funkcijas atliktų tarnybinėse patalpose. Taigi, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pasibaigus karantinui, nebegali būti taikoma tokia pati išimtinė darbo organizavimo tvarka, kuri buvo nustatyta tik laikinai, ir įprastai darbo funkcijos yra atliekamos darbo vietoje. Pareiškėjo prašymas visą nurodytą laikotarpį visą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu nėra proporcingas įstatymais prokurorams pavestų ypatingos reikšmės užduočių vykdymo aspektu, ypač įvertinus aplinkybę, kad taip sprendžia institucija, kuriai yra suteikta diskrecija organizuoti Lietuvos prokuratūros darbą ir tik ši institucija, atsižvelgusi į prokurorų vykdomų funkcijų pobūdį, gali spręsti, ar išimtinai tik nuotolinis darbas pakankamai ilgą laikotarpį būtų suderinamas su prokuroro funkcijų vykdymu. Rezoliucijoje taip pat buvo įvertinta E. T. gyvenamoji vieta, kuri yra tame pačiame mieste, kaip ir jo darbo vieta. Pareiškėjas 2021 m. birželio 30 d. prašyme konkrečių priežasčių, kodėl siekia dirbti nuotoliniu būdu ir kodėl negali dirbti savo darbo kabinete, nenurodė, atsakovas Rezoliucijoje atitinkamai tai ir pažymėjo.

54. Įvertinus E. T. prašymo turinį bei atsižvelgus į Rezoliucijos, kaip sprendimo, pobūdį, darytina išvada, kad ja buvo tinkamai išnagrinėtas pareiškėjo prašymas. Kadangi E. T. prašyme nenurodė aplinkybių, kurioms pagrįsti būti reikalingi konkretūs įrodymai, atsakovas neturėjo pareigos įrodymų reikalauti.

55. Pažymėtina ir tai, kad Rezoliucija nėra galutinis sprendimas, E. T. su šiuo sprendimu nesutikus, jo skundą nagrinėjo generalinis prokuroras, kuris 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsakyme Nr. P-455 ir pateikė išsamius motyvus. Generalinė prokuratūra Įsakyme aptarė teisinį reguliavimą, susijusį su prokuroro teise dirbti nuotoliniu būdu ir tokio prašymo nagrinėjimu, bei pažymėjo, kad patenkinus pareiškėjo prašymą dirbti nuotoliniu būdu 5 darbo dienas per savaitę iki 2022 m. liepos 1 d., būtų pažeistas kitų Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorų (tarnybos vieta Šiauliuose), turinčių nuolatinę gyvenamąją vietą Šiauliuose, kuriems leista dirbti nuotoliniu būdu 2 darbo dienas per savaitę iki 2021 m. gruodžio 31 d., nediskriminavimo principas. Įsakyme taip pat yra pažymėta, kad Darbo kodeksas nustato socialines garantijas tėvams, auginantiems mažamečius vaikus ar neįgalius vaikus, tačiau E. T. nepateikė duomenų, kad jis priklauso asmenų kategorijai, nurodytai Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalyje, kuriems būtų privaloma suteikti darbą nuotoliniu būdu. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, generalinis prokuroras nusprendė E. T. skundo dėl Rezoliucijos netenkinti ir neleisti jam dirbti nuotoliniu būdu 5 darbo dienas per savaitę iki 2022 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad sprendžiant tarp šalių kilusi ginčą, turėjo būti įvertinti ir Įsakyme nurodyti motyvai, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

56. Pareiškėjo skunde teismui nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį teisinį ginčą dėl Rezoliucijos ir Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo, kadangi jos E. T. 2021 m. birželio 30 d. prašyme nebuvo nurodytos, be to, šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo argumentas, kad jis tiesiog užpildė pavyzdinę prašymo formą, kurioje jokių aplinkybių nebuvo prašoma nurodyti, negali būti laikomas pateisinančiu, jo nuomone, svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą tenkinti jo prašymą, nenurodymą; E. T. nebuvo draudžiama atsakovui teikti motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą, tuo labiau, kad jis buvo teikiamas jau pasibaigus karantinui. Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodyti teiginiai, susiję su pareiškėjo šeiminėmis aplinkybėmis, būtinybe rūpintis (duomenys neskelbtini) sūnumi, darbui reikalingų priemonių turėjimu, gerais darbo rezultatais ir pan., jo 2021 m. birželio 30 d. prašyme dėl nuotolinio darbo nebuvo nurodyti, jie pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinami.

57. Įvertinus Rezoliucijos, kaip tokio pobūdžio sprendimo, turinį, darytina išvada, kad joje buvo tinkamai nurodytos tiek faktinis, tiek teisinis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindai, todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, Rezoliucija laikytina pakankamai motyvuota, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad galutiniu sprendimu, sukeliančiu teisines pasekmes, yra Įsakymas. Atitinkamai pagrįstu laikomas ir Įsakymas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Rezoliucijos panaikinimo buvo atmestas.

58. Apeliacinį skundą pareiškėjas taip pat motyvuoja tuo, kad ginčijami sprendimai, be kita ko, jį diskriminuoja gyvenamosios vietos pagrindu, tačiau teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka.

59. Kaip remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, diskriminacija yra atvejai, kai panašios situacijos yra vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas; nevienodas (skirtingas) požiūris laikomas diskriminaciniu, jeigu jis neturi objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tam tikrais atvejais atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones, atsižvelgiant į jų statusą. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

60. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, besikreipiančiam dėl diskriminacijos asmeniui, kuriam pagal bendrąsias proceso taisykles tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, pakanka teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodyti aplinkybes, kurios leidžia preziumuoti diskriminavimo faktą (prima facie aplinkybes) – pradinius diskriminacijos įrodymus, o atsakovas turi įrodyti, kad jis diskriminavimo draudimo nepažeidė (paneigti prezumpciją). Taigi pareiškėjas turi pateikti pakankamus faktus, kurie leistų preziumuoti, kad diskriminacija buvo. Pareiškėjas byloje nurodomi duomenys, kuriais jis grindė diskriminavimo dėl gyvenamosios vietos aplinkybes, laikytini nepakankamais preziumuoti tokios diskriminacijos faktą, nes jis savo padėtį lygina su kokybiškai kitokia asmenų, kurie gyvena kitose, skirtingose negu tarnybos vieta, bei reikšmingai nutolusiose nuo tarnybos vietos, savivaldybėse.

61. Vertindama pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad kitų prokurorų prašymai dėl darbo nuotoliniu būdu buvo tenkinami, teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo prokurorų, kurių gyvenamoji ir darbo vieta sutaptų bei jiems būtų suteikta teisė dirbti nuotoliniu būdu visą darbo laiką. Pareiškėjas nurodė, kad iki prokuratūros reorganizavimo Raseiniuose, Pakruojyje ir Akmenėje dirbusiems prokurorams buvo leista nuotoliniu būdu dirbti nuolat, t. y. 5 dienas per savaitę, visą darbo dieną, tačiau jis nepaaiškino, kaip jo situacija yra panaši į minėtų prokurorų situaciją. Leidimai minėtiems prokurorams dirbti nuotoliniu būdu buvo nulemti objektyvių aplinkybių (darbo vietų panaikinimo), tačiau E. T. atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl jo padėtis negali būti lyginama su minėtų prokurorų padėtimi. Be to, kaip pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje paaiškino atsakovo atstovė, panaikinus darbo vietas Pakruojyje, Raseiniuose ir Akmenėje, buvo atsižvelgta į darbuotojų interesus bei buvo leista jiems dirbti nuotoliniu būdu, tačiau šiuose miestuose buvo sukurtos laikinos darbo vietos, į kurias darbuotojai (prokurorai) galėjo eiti ir atlikti darbo funkcijas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai savo padėtį lygina ne su tos pačios kategorijos asmenimis, t. y. ne su prokurorais, kurie turi gyvenamąją vietą Šiaulių mieste, o su prokurorais, kurie dirba Akmenėje, Raseiniuose ar Pakruojyje, kurių tarnybos vietos buvo panaikintos. Nagrinėjamu atveju E. T. diskriminavimo faktų nebuvo nustatyta, nes pareiškėjo nurodyti teiginiai negali būti vertinami kaip jo diskriminavimą patvirtinantys faktai, o konkrečių priešingų bei padarytą išvadą paneigiančių argumentų pareiškėjas nenurodė.

62. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Rezoliucija ir Įsakymas nėra tinkami motyvuoti, todėl šiuos sprendimus nepagrįstai panaikino ir atsakovą Šiaulių apygardos prokuratūrą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 30 d. prašymą, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo E. T. skundas atmetamas.

63. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Aprašo 10 p. kilusiame tarnybiniame ginče dėl nuotolinio darbo galutinį sprendimą, sukėlusį jam teisines pasekmes, priima generalinis prokuroras, todėl byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra turėtų dalyvauti ne trečiuoju suinteresuotu asmeniu, bet atsakovu. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo iš esmės metu yra išsamiai išdėsčiusi savo poziciją, apeliaciniame skunde dėl savo procesinės situacijos nėra nurodžiusi argumentų, taip pat bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu padarytas išvadas, sprendžia, kad šis proceso pažeidimas konkrečiu atveju yra išimtinai formalaus pobūdžio ir neturi reikšmės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teisėms ir interesams, todėl, atkreipdama pirmosios instancijos teismo dėmesį į tokį pažeidimą, ginčijamą sprendimą naikina dėl kitų priežasčių, nurodytų sprendimo motyvuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo E. T. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo E. T. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė