2019-12-18 Nr. AB-23955-3-61-3-02085-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5665-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02085-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. K. (Y. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. K. (Y. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Y. K. (Y. K.) (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (15/6-13)12PR-65 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas priimtas remiantis Migracijos departamento 2019 m. gegužės 20 d. išvada dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Nr. (15/6-13)13PR-65RN (toliau – Išvada).

3. Pareiškėjas paaiškino, jog prieglobsčio prašymą grindžia baime patirti neteisėtą įkalinimą ir smurtinius veiksmus dėl bendravimo su (duomenys neskelbtini) nariu S. D. (S. D.), homoseksualių asmenų palaikymo bei išpažįstamos islamo religijos, shafii krypties. Baimę dėl persekiojimo grindė praeityje jau patirtais grasinimais iš teisėsaugos pareigūnų (skambino jam) bei jo sulaikymu, kurio metu buvo kaltinamas ekstremistine veikla ir grasinta įkalinti (apkaltinti žmogžudyste).

4. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertino visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėjas pažymėjo, jog datas galėjo supainioti dėl patiriamo streso, tačiau skirtingo sezono nurodymas neturėtų būti laikomas esminiu prieštaravimu, lėmusiu abejonės privilegijos netaikymą. Pareiškėjas tvirtino, jog nepamena, kada (duomenys neskelbtini) susipažino su S. D., palaikė su juo draugiškus santykius, o Lietuvoje prieš 2–3 mėnesius susitikinėjo ir mečetėje. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas apklausų metu netinkamai interpretavo jo parodymus. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo subjektyviu vertinimu, kad jo, kaip vartotojo, negalėjo identifikuoti socialinio tinklo „YouTube“ (toliau – socialinis tinklas) paskyroje, nes jį identifikuoti galėjo ir per IP adresą, kadangi jo kilmės valstybėje vykdomas sistemingas asmenų, kritikuojančių valdžią ar tiesiog turinčių opozicinę nuomonę, sekimas. Tuo pagrindu atsakovo išvada, kad objektyviai neįmanoma identifikuoti asmens, paspaudusio „patinka“ mygtuką ant vaizdo įrašo, kuris galimai jau yra stebimas valdžios, yra nepagrįsta.

5. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su vertinimu, jog kalbant apie pažįstamą ir įvardinus jį homoseksualiu asmeniu, negalima laikyti jų artimais bičiuliais. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis apskritai palaiko homoseksualius asmenis ir jų teises, o jo kilmės valstybė nepagrįstai pastaruosius persekioja ir baudžia.

6. Pareiškėjas teigė, jog jo šalyje „teisinga“ religija pripažįstama tik Hanafi, kitos atšakos – Shafii, Maliki, Hanbali – šalininkai persekiojami valdžios institucijų. Siekdamas išvengti persekiojimo dėl kilmės valstybėje egzistuojančios tvarkos, turėjo nusiskusti barzdą. Pareiškėjas nurodė, jog tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo jam atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas tvirtino, jog turi visiškai pagrįstą baimę, kad jam gresia smurtiniai veiksmai arba neteisėtas persekiojimas iš teisėsaugos institucijų, o tai, jo vertinimu, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pareiškėjas nurodė, kad yra tikimybė, jog išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

8. Atsakovas nurodė, kad Sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė būti įkalintam, nes buvo apkaltintas žmogžudyste, kurios neįvykdė, arba dėl to, kad pažįsta S. D.. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pasakojo, jog (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas dėl to, kad yra pažįstamas su minėtu asmeniu ir palaikė gėjus, o pastarieji bei lesbietės (duomenys neskelbtini) yra uždrausti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas išpažįsta islamo shafii tikėjimą. Ši religija (duomenys neskelbtini) uždrausta. Pareiškėjas pasakojo, kad išvykęs iš kilmės šalies, sulaukė teisėsaugos pareigūnų skambučių. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apie sulaikymo priežastis (duomenys neskelbtini), atsakovas nustatė, kad jo pasakojimas prieštaringas, pareiškėjas sąmoningai teikė melagingą informaciją, improvizuotus atsakymus. Atsižvelgęs į tai, atsakovas bendrą pareiškėjo patikimumą įvertino kritiškai ir jam netaikė abejonės privilegijos. Pasakojimas tiek dėl sulaikymo (duomenys neskelbtini), dėl kurio pareiškėjas tariamai paliko kilmės valstybę, tiek apie šio sulaikymo priežastis buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas ir S. D. yra pažįstami, vienas apie kitą žino, tačiau susipažino jau būdami Lietuvoje, po to, kai pareiškėjas išvyko iš kilmės šalies. Atsižvelgęs į surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad šalyje persekiojami valdžios kritikai, t. y. politikai, jų artimieji, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, asmenys, viešai kritikuojantys valdžią, bei įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją, atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjas yra kaip nors susijęs su opozicine veikla (duomenys neskelbtini) valdančiųjų atžvilgiu, atsakovas konstatavo, kad baimė, jog grįžęs į kilmės valstybę jis susidurs su netinkamu elgesiu (bus sulaikytas, apklausiamas, pasodintas į kalėjimą 15 m.) dėl to, kad pažįsta S. D., nėra visiškai pagrįsta.

9. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas išpažįsta islamo sunitų tikėjimą, vadovaujasi shafii mokykla. Įvertinęs informaciją apie kilmės valstybę atsakovas nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) asmuo vien tik dėl buvimo sunitu, išpažįstančiu shafii mokyklą, tampa padidinto dėmesio ar persekiojimo objektu, todėl teigė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl šių priežasčių, nėra visiškai pagrįsta. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo atveju „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl jam nesuteikė pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.

10. Atsakovas teigė, jog Sprendimu taip pat nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta, t. y. nebuvo nustatyta realios ir individualios (duomenys neskelbtini) jam kylančios grėsmės tikimybė. Remdamasis surinkta informacija, atsakovas nustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl jis taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

11. Atsakovas pabrėžė, kad atliko išsamų tyrimą ir Išvadoje, kurios pagrindu priimtas Sprendimas, detaliai nurodė, į kokius kriterijus atsižvelgus, vertintas pareiškėjo pasakojimas, kodėl jo teiginiai atmesti ir nelaikyti nustatytais faktais. Atsakovas pažymėjo, kad abejonės privilegija pareiškėjo atžvilgiu buvo netaikoma ne vien dėl to, kad jis skirtingų apklausų metu nurodė skirtingus sezonus, kada jis buvo tariamai sulaikytas, bet įvertinus visą jo pasakojimą, atsižvelgus į tai, kad pasakojimas yra prieštaringas, pareiškėjas sąmoningai teikė melagingą informaciją, improvizuotus atsakymus, skirtingų apklausų metu teikė prieštaringą informaciją ir apie tariamo sulaikymo priežastis. Ši išvada buvo padaryta įvertinus tiek prašyme suteikti prieglobstį, tiek ir pirminės bei vėliau Migracijos departamente atliktos apklausos metu pareiškėjo pateiktus paaiškinimus.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog buvo sulaikytas 2016 m. rudenį, pareikšti nepagrįsti kaltinimai įvykdžius žmogžudystę. 2019 m. balandžio 18 d. apklausoje pareiškėjas pakeitė versiją ir nurodė, kad buvo sulaikytas 2017 m. dėl to, kad 2016 m. susipažino su S. D. ir dėl to, kad jis palaikė gėjų. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo paklaustas apie nustatytus nesutapimus. Valstybės tarnautoja, atlikusi apklausą, akcentavo, kad jis laisvos formos prašyme ir pirminės apklausos metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) 2016 m. jį apkaltino žmogžudyste, tačiau apklausoje 2019 m. balandžio 18 d. teigė, kad jo problemos (duomenys neskelbtini) yra dėl to, kad jis pažįstamas su S. D.. Migracijos departamente 2019 m. gegužės 13 d. įvyko pokalbis su S. D. apie tai, ar jis pažįstamas su pareiškėju, kada ir kur jie susipažino. Pokalbio metu jis nurodė, kad paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) buvo 2012 m. rugsėjo mėn., su pareiškėju susipažino 2019 m. prieš 2–3 mėn. mečetėje Vilniuje. Atsakovas nurodė, jog paklausus, ar jie nebuvo pažįstami (duomenys neskelbtini), S. D. nurodė: „Ne. Aš jo ir čia nepažįstu“ bei patvirtino, kad pareiškėjas nepriklauso (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pareiškėjo ir S. D. pateiktą informaciją, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojime apie tai, kada ir kaip jis susipažino su S. D., nustatyti išoriniai prieštaravimai. Atsakovas pažymėjo, kad, atsižvelgęs į Migracijos departamento turimą informaciją, S. D. tariamos pažinties su pareiškėjo metu, 2015–2016 m. buvo Lietuvoje, o nuo 2016 m. vasario 1 d. neturi kelionės dokumento vykti į (duomenys neskelbtini). Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas ir S. D. yra pažįstami, vienas apie kitą žino, tačiau, atsižvelgus į turimą informaciją, labiau tikėtina, kad jie susipažino Lietuvoje. Atsižvelgęs į tai, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas informaciją apie pažintį su pastaruoju, sąmoningai teikė melagingą informaciją bei klaidino tyrimą, todėl šiai pasakojimo daliai netaikė abejonės privilegijos bei ji buvo atmesta dėl patikimumo stokos.

13. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas viešai kritikavo (duomenys neskelbtini) valdžią, kad priklausė kokiai nors partijai, priskirtinai opozicijai. Nors apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) susipažino su (duomenys neskelbtini) lyderiu S. D. ir su juo bendravo, šios aplinkybės buvo atmestos dėl patikimumo stokos ir nebuvo laikomos nustatytais faktais. Atsakovas akcentavo, jog S. D. apklausos metu nurodė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nepriklauso.

14. Atsakovas nurodė, jog siekdamas įvertinti pareiškėjo teiginius apie tai, jog išvykęs iš (duomenys neskelbtini), jis atsitiktinai socialiniame tinkle pažiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame buvo kreipimasis į prezidentą, kalbama apie prezidento trūkumus, pamėgo tą vaizdo įrašą, o tada jam paskambino žmogus iš „organų“, ir pasakė, kad jį „pabraukė“ ir dėl to turės didelių problemų, surinko kilmės valstybės informaciją. Remdamasis viešai prieinama informacija atsakovas nustatė, kad socialiniame tinkle talpinami įvairaus turinio ir pobūdžio vaizdo įrašai. Prie socialinio tinklo prisijungiama naudojant „Google” paskyrą. Socialiniame tinkle „prisijungę vartotojai gali paspausti „patinka“ (angl. – Like) ir „nepatinka“ (angl. – Dislike) mygtukus tam, kad išreikštų savo nuomonę apie peržiūrėtą vaizdo įrašą. Vaizdo įrašą įkėlęs vartotojas gali peržiūrėti tam tikrus duomenis apie vartotojus, kurie peržiūrėjo jo įkeltą vaizdo įrašą, pvz., kokiu įrenginiu naudojosi vartotojas, peržiūrėdamas įkeltą įrašą, vartotojo, jeigu jis tokius duomenis nurodė savo socialinio tinklapio paskyroje, lytį, amžių, peržiūrėti, kokioje šalyje buvo peržiūrėtas vartotojo įkeltas vaizdo įrašas. Atsakovas teigė, jog galimybės peržiūrėti, koks prisijungęs vartotojas paspaudė „patinka“ ar „nepatinka“ prie tam tikro vaizdo įrašo neturi nei tas vartotojas, kuris pasidalino vaizdo įrašu socialiniame tinklapyje, nei tretieji asmenys. Atsižvelgęs į socialinio tinklo techninius parametrus, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad jis pamėgo tam tikrą vaizdo įrašą socialiniame tinkle, kuriame buvo kalbama apie prezidento trūkumus, ir dėl to sulaukė pareigūnų skambučių, pagrįstai nelaikytinas tikėtinu. Atsakovas teigė, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjo pasakojimas yra improvizacinio pobūdžio bei neparemtas jo asmenine patirtimi. Dėl nustatytų pasakojimo trūkumų pareiškėjo patikimumas pagrįstai vertintas kritiškai.

15. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie pažintį su homoseksualiu asmeniu, nepasižymėjo detalumu, išsamumu, taip pat buvo nustatyti vidiniai prieštaravimai. Atsižvelgęs į nustatytus pasakojimo trūkumus bei į tai, kad dalis šio pasakojimo buvo atmesta dėl patikimumo stokos, atsakovas nusprendė, jog labiau netikėtina, nei tikėtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas dėl to, kad jis palaikė homoseksualų asmenį. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį negrindė motyvais, kad grįžęs į kilmės valstybę jis gali susidurti su persekiojimu dėl homoseksualių asmenų palaikymo, nurodęs tik tai, kad buvo sulaikytas dėl to, kad palaikė savo pažįstamą, neįvardintą gėjų, o šis pasakojimas buvo atmestas dėl patikimumo stokos.

16. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas pirminės apklausos metu savo tariamą sulaikymą siejo su tuo, kad buvo apkaltintas žmogžudyste, tačiau 2019 m. balandžio 18 d. apklausoje nurodė kitas sulaikymo priežastis – pažintis su S. D. ir homoseksualaus asmens palaikymas. Atsakovas teigė, jog jam abejonių kėlė pareiškėjo teikiama informacija apie tai, kad jis buvo kaltinamas žmogžudyste, kad jis apie tai paminėjo tik tuomet, kai buvo kalbamasi apie jo pasakojime nustatytus nesutapimus, nors prieš tai nurodė, kad papasakojo viską. Kalbantis apie priežastis, dėl kurių jis išvyko iš kilmės valstybės, pareiškėjas net nenurodė, jog jis buvo kaltinamas žmogžudyste, o sulaikymus siejo pažintimi su S. D., homoseksualaus asmens palaikymu. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie kaltinimus žmogžudyste, nepasižymėjo išsamumu, detalumu, į tai, kad pasakojime nustatyti prieštaravimai, atsakovas nustatė, jog pagrįstai labiau netikėtina nei tikėtina, kad pareiškėjas buvo kaltinamas žmogžudyste.

17. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo bendrą patikimumą vertino kritiškai ir jam netaikė abejonės privilegijos, įtvirtintos Įstatymo 83 straipsnyje bei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) 116 punkte, todėl jo pasakojimas tiek apie sulaikymą (duomenys neskelbtini), dėl kurio tariamai paliko kilmės valstybę, tiek apie šio sulaikymo priežastis neturi įrodomosios galios, o jo nurodytos aplinkybės pagrįstai nebuvo laikytos nustatytu faktu.

18. Atsakovas pabrėžė, kad jokių konkrečių motyvų, kodėl bijo susidurti su persekiojimu dėl savo išpažįstamos religijos, prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgęs į tai, kad islamo sunitų atšaka yra plačiai paplitusi (duomenys neskelbtini), atsakovas darė išvadą, jog labiau tikėtina nei netikėtina, kad pareiškėjas išpažįsta islamo sunitų tikėjimą, vadovaujasi shafii mokykla. Atsakovas teigė, jog siekdamas įvertinti, ar pareiškėjui gresia persekiojimas dėl jo išpažįstamos religijos, grįžus į kilmės valstybę, atsakovas surinko aktualią informaciją. Atlikęs tyrimą bei surinkęs informaciją atsakovas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) islamo sunitų tikėjimo shafii mokykla nėra uždrausta, islamo sunitų atšaka yra plačiai paplitusi, o asmuo vien tik dėl buvimo sunitu, išpažįstančiu shafii mokyklą, netampa padidinto dėmesio ar persekiojimo objektu. Atsakovas teigė, jog (duomenys neskelbtini) valdžia kontroliuoja tiek islamą, tiek kitas religines bendruomenes, visos religijos susiduria su apribojimais bei kontrole religinėje veikloje. Valdžios institucijos, norėdamos suvaržyti religijos ar tikėjimo laisvę, naudoja su „ekstremizmu“ susijusius kaltinimus ir tokie kaltinimai gali būti nukreipti tiek prieš musulmonus, tiek prieš kitas religines mažumas. Atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją ir įvertinęs pareiškėjo pateiktas individualias faktines aplinkybes bei vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu, atsakovas pareiškėjo deklaruojamos baimės dėl buvimo sunitu patirti realią ir individualią grėsmę (duomenys neskelbtini) nepripažino visiškai pagrįsta, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam šiuo pagrindu nesuteikė pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo Y. K. skundą atmetė.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį 2018 m. spalio 31 d. grindė tuo, kad išvyko iš šalies dėl kalėjimo ir politinės žmogžudystės grėsmės. Pareiškėjas 2018 m. spalio 31d. pirminės apklausos protokole nurodė, kad 2017 m. išvyko iš kilmės valstybės, nes buvo apkaltintas savo valstybėje žmogžudyste, kurios jie nepadarė, jam grėsė kalėjimas ir dėl to turėjo bėgti iš šalies. Pagalbos į kilmės valstybę nesikreipė, nes nėra kur kreiptis. Pareiškėjas teigė, kad negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ten kyla grėsmė dėl gyvybės bei būti pasodintam į kalėjimą. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. apklausos metu nurodė, kad, kaip įprasta musulmonams, eidavo melstis į mečetę, ten susipažino su vienu žmogumi ir pasirodo jis buvo (duomenys neskelbtini) narys, o ši grupė yra opozicinė. Vieną kartą jam paskambino valstybės ar slaptųjų tarnybų pareigūnai ir perspėjo, kad, jei neatvyks turės didelių problemų, jis nenuvyko. Kadangi jis yra vienas iš (duomenys neskelbtini) narių ir turi ryšį su S. D., kuris yra ieškomas, todėl jam kyla grėsmė. Su pastaruoju susipažino 2016 m., kuris dėl grėsmės išvyko ir Lietuvoje gavo leidimą gyventi 5 metams. Pareiškėjas nurodė, kad jis nėra gėjus, bet juos gerbia, teigė, kad jis po vestuvių buvo sulaikytas dėl ryšių su S. D., o taip pat ir dėl to, kad palaikė gėjų. Pareiškėjas nurodė, kad pirmą kartą jis norėjo papasakoti daugiau, tačiau jį skubino greičiau prašymą rašyti.

21. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2019 m. gegužės 13 d. apklausė ir S. D., kuris nurodė, kad priklauso (duomenys neskelbtini), su pareiškėju susipažino Lietuvoje prie mečetės, pasisveikino, žino tik jo vardą, o pavardės nežino. S. D. nurodė, kad pareiškėjas nėra jų partijos narys.

22. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje atsakovas konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir jam pabėgėlio statusas nesuteikiamas, taip pat neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalyse nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų bei (duomenys neskelbtini) nevyksta minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl padarė išvadą, kad jis neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

23. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendime, vadovaudamasis Įstatymo 83, 86 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 87 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Aprašo 116, 124, 125.4 punktais bei remdamasis Išvada, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apie sulaikymą ir sulaikymo priežastis (dėl to, jog pažįsta S. D., palaikė homoseksualų asmenį bei dėl to, kad buvo apkaltintas žmogžudyste) (duomenys neskelbtini), nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas yra prieštaringas, užsienietis sąmoningai teikė melagingą informaciją, improvizuotus atsakymus.

Atsakovo vertino, jog bendras patikimumas įvertintas kritiškai ir jam netaikyta abejonės privilegija, įtvirtinta Įstatymo 83 straipsnyje bei Aprašo 116 punkte, todėl pareiškėjo pasakojimas tiek apie sulaikymą (duomenys neskelbtini), dėl argumentų, kodėl paliko kilmės valstybę, tiek apie šio sulaikymo priežastis buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Teismas nurodė, jog tyrimo metu atsakovas nustatė, kad pareiškėjas ir S. D. yra pažįstami, vienas apie kitą žino, tačiau susipažino Lietuvoje, jau po to, kai pareiškėjas buvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini).

Atsakovas vertino turimą informaciją apie (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad šalyje yra persekiojami valdžios kritikai, t. y. politikai, jų artimieji, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, asmenys viešai kritikuojantys valdžią, bei įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjas yra kaip nors susijęs su opozicine veikla (duomenys neskelbtini) valdančiųjų atžvilgiu, ir konstatavo, jog pareiškėjo baimė, kad grįžus į kilmės valstybę jis susidurs su netinkamu elgesiu (bus sulaikytas, apklausiamas, pasodintas į kalėjimą 15 m.) dėl to, kad jis pažįsta S. D., nėra visiškai pagrįsta.

Atsakovas tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjas išpažįsta islamo sunitų tikėjimą, vadovaujasi shafii mokykla, tačiau vien ši aplinkybė nelemia, jog (duomenys neskelbtini) asmuo vien tik dėl buvimo sunitu, išpažįstančiu shafii mokyklą, tampa padidinto dėmesio ar persekiojimo objektu, todėl prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl buvimo sunitu, išpažįstančiu shafii mokyklą, nėra visiškai pagrįsta. Atsakovas vertino, jog pareiškėjas nepagrindė baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Teismas nurodė, jog atsakovas nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgęs į tai, kad kankinimai, nežmoniškas elgesys, mirties bausmė arba egzekucija savaime prilygsta persekiojimo veiksmams, o prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų persekiojimas (bet kokie veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą), atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

Teismas nurodė, jog atsakovas rėmėsi informacija, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

24. Teismas analizavo Konvencijos 12 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, jog pabėgėlio statusą nustato šalies, kurioje yra nuolatinė jo gyvenamoji vieta, įstatymai arba, jei nuolatinės gyvenamosios vietos jis neturi, įstatymai tos šalies, kurioje jis gyvena, aptarė Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad šioje įstatymo nuostatoje išvardintos pabėgėlio statuso suteikimo sąlygos yra iš esmės analogiškos Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytoms sąlygoms. Minėtų teisės normų nuostatos suteikia pagrindą konstatuoti, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

25. Teismas analizavo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, Aprašo 19, 96, 116 punktus ir nustatė, kad atsakovas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo Išvadoje. Atsakovas kiekvieną pareiškėjo argumentą įvertino ir padarė pagrįstas išvadas, t. y. vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sulaikymo (duomenys neskelbtini). Teismas nusprendė, kad remiantis tikimybių pusiausvyros principu atsakovas sprendė, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjas ir S. D. susipažino Lietuvoje ir vertino, jog pareiškėjas teikė klaidinančią informaciją dėl pažinties su minėtu asmeniu ir jo persekiojimo grėsmės. Tokiu atveju atsakovas pripažino pagrįsta pasakojimo dalį, kad jis buvo persekiojamas dėl pažinties su S. D., netaikė abejonės privilegijos ir šią prašymo dalį atmetė dėl patikimumo stokos. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas ir teismo posėdyje šių aplinkybių negalėjo konkrečiai paaiškinti, todėl darė išvadą, kad šiuo aspektu atsakovas atliko išsamų tyrimą ir apklausė patį S. D., kurio nurodytomis aplinkybėmis dėl pažinties su pareiškėju teismas neturi pagrindo abejoti. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo pasakojimo dalis yra prieštaringa ir nenuosekli, atsakovo tyrimas yra išsamus. Teismas nusprendė, jog atsakovas pareiškėjo skundo argumentus apie galimą persekiojimą dėl to, kad jis paspaudė mygtuką apie peržiūrėtą vaizdo įrašą ir buvo įspėtas telefonu, kad turės didelių nemalonumų, pagrįstai vertino kritiškai ir akcentavo, kad šių aplinkybių pareiškėjas teismo posėdyje taip pat neindividualizavo.

26. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, kad jis buvo persekiojamas dėl homoseksualaus asmens palaikymo, nebuvo nurodyti pirminės apklausos metu. Teismas vertino, jog atsakovas nustatė esminius prieštaravimus ir apie pareiškėjo nurodytą persekiojimą dėl to, kad buvo kaltinamas žmogžudyste, šių aplinkybių jis nuosekliai nepaaiškino, pastarosios nėra išsamios ir detalios, akivaizdūs prieštaravimai paties pareiškėjo apklausų metu, todėl tikimybių pusiausvyros principu vadovaujantis, teismas darė išvadą, kad pagrįsta atsakovo išvada, jog labiau netikėtina nei tikėtina, jog pareiškėjas buvo kaltinamas žmogžudyste. Teismas nurodė, kad pareiškėjo aiškinimai dėl šios pasakojimo dalies yra labai neaiškūs ir kelia abejonių, taigi toks prašymas yra su esminiais trūkumais. Teismas dėl minėtų pareiškėjo pasakojimo aplinkybių, remdamasis Aprašo 116 punktu, darė išvadą, kad pasakojimas apie jo sulaikymą (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis paliko kilmės valstybę, tiek ir sulaikymo aplinkybės neturi įrodomosios galios ir tokios aplinkybės pagrįstai atsakovo nelaikytos nustatytu faktu.

27. Teismas svarbia laikė aplinkybę, kad pirminės apklausos metu pareiškėjas savo tariamą sulaikymą siejo ir su tuo, kad buvo apkaltintas žmogžudyste, tačiau 2019 m. balandžio 18 d. vykusios apklausos metu nurodė kitas sulaikymo priežastis, t. y. pažintį su S. D. ir homoseksualaus asmens palaikymą. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai šiuos paaiškinimus vertino, remdamasis Aprašo 116 punkte įtvirtintais kriterijais ir nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad šiai pasakojimo daliai turėjo būti taikomas abejonės privilegijos principas.

28. Teismas nurodė, kad atsakovas Išvadoje detaliai įvertino ir pareiškėjo argumentus dėl išpažįstamo tikėjimo ir nustatė, kad islamo sunitų atšaka yra plačiai paplitusi (duomenys neskelbtini), labiau tikėtina nei netikėtina, kad pareiškėjas išpažįsta islamo sunitų tikėjimą, vadovaujasi shafii mokykla. Siekdamas įvertinti, ar pareiškėjui gresia persekiojimas dėl jo išpažįstamos religijos, grįžus į kilmės valstybę, atsakovas surinko ir įvertino aktualią informaciją. Pareiškėjas jokių kitų paaiškinimų dėl persekiojimo išpažįstamos religijos pagrindu nepateikė. Taip pat atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) islamo sunitų tikėjimo shafii mokykla nėra uždrausta, islamo sunitų atšaka yra plačiai paplitusi, o asmuo vien tik dėl buvimo sunitu, išpažįstančiu shafii mokyklą, netampa padidinto dėmesio ar persekiojimo objektu. (duomenys neskelbtini) valdžia kontroliuoja tiek islamą, tiek kitas religines bendruomenes, visos religijos susiduria su apribojimais bei kontrole religinėje veikloje. Valdžios institucijos, norėdamos suvaržyti religijos ar tikėjimo laisvę, naudoja su „ekstremizmu“ susijusius kaltinimus ir tokie kaltinimai gali būti nukreipti tiek prieš musulmonus, tiek prieš kitas religines mažumas. Atsakovas vertino, jog pareiškėjas išpažįsta islamo sunitų tikėjimą, vadovaujasi shafii mokykla, kuri nėra uždrausta. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo individualias aplinkybes, vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu, sprendė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė dėl buvimo sunitu patirti realią ir individualią grėsmę (duomenys neskelbtini) nėra visiškai pagrįsta, todėl, teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti tyrimo objektyvumu bei išsamumu ir priešingai, nei teigė pareiškėjas, konstatavo, jog buvo įvertinta aplinkybių visuma.

29. Teismas pažymėjo, kad tos pačios aplinkybės buvo analizuojamas ir papildomos apsaugos suteikimo aspektu. Teismas nustatė, kad Išvadoje detaliai įvertinti papildomos apsaugos nesuteikimo kriterijai, t. y. jie neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų bei, įvertinęs kilmės valstybės surinktą informaciją, atsakovas nustatė, kad jie neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

30. Teismas nusprendė, jog atsakovas, įvertinęs surinktą medžiagą, tinkamai taikė tikimybių pusiausvyros principą, vertindamas pareiškėjo prašymuose nurodytus argumentus ir pagrįstai netaikė abejonės privilegijos principo, įvertinęs visumą pareiškėjo paaiškinimuose pateiktos informacijos.

31. Teismas nustatė, kad atsakovas išsamiai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes papildomos apsaugos suteikimo kontekste. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jokių kitų aplinkybių papildomai apsaugai suteikti nenurodė. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga pavirtina, jog pareiškėjo baimė patirti jo nurodytus veiksmus nėra visiškai pagrįsta. Jokių individualių asmeninių aplinkybių dėl pareiškėjo pagrįstos baimės nenustatyta. Pareiškėjo paaiškinimai ir apklausų duomenys nėra išsamūs, detalūs, teismo posėdyje paaiškinimuose nustatytų neaiškumų nepašalino. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, t. y. tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, (duomenys neskelbtini) nevyksta, todėl nėra ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos papildomos apsaugos suteikimo sąlygos.

32. Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nebuvo pagrindo.

33. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, atliko pareiškėjo detalias apklausas, tinkamai įvertino apklausų metu pateiktus paaiškinimus, ir atsižvelgdamas į juos, surinkęs aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, Aprašo nuostatų nepažeidė. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia atsakovo atlikto tyrimo metu nustatytų aplinkybių, todėl Sprendimas negali būti panaikintas, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo.

III. 34. Pareiškėjas Y. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

35. Pareiškėjas nurodo, kad Priskyrimo direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sur place atsirandančio tarptautinės apsaugos poreikio sąvoka (Įstatymo 83 str. 4 d.) apima atvejus, kai iki išvykimo iš kilmės šalies egzistavusi padėtis kinta, įvyksta įvykių eskalavimas. Šis reglamentavimas atspindi esminį prieglobsčio teisės principą, t. y. perspektyvaus galimų grėsmių vertinimo reikalavimą. Atliekant šį į ateitį nukreiptą vertinimą asmeniui pateikus paskesnį prašymą būtina atsižvelgti ir išsamiai įvertinti visus įvykius, įvykusius nuo paskutinio sprendimo dėl prieglobsčio. Pareiškėjas pabrėžia, kad perspektyvaus prieglobsčio prašymo motyvų vertinimo reikalavimą akcentavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėždamas, kad „ginčui reikšmingos situacijos vertinimas negali būti vien retrospektyvus“ ir kad „turi būti įvertinta teismo sprendimo priėmimo dieną egzistuojanti padėtis“ (2016 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3670-624/2016). Pareiškėjas nurodo, kad net ir laikant jo pažinties pradžią / vietą su S. D. (duomenys neskelbtini) nariu, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje) Lietuvoje, atsakovas turėjo įvertinti, ar dėl palaikomų ryšių su S. D. pareiškėjui negresia pavojus patirti persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje, siejant jį su (duomenys neskelbtini), ar pačiu S. D.. Pareiškėjas teigia, jog nei atsakovas, nei teismas neužtikrino perspektyvaus galimų grėsmių vertinimo reikalavimo, kas yra laikoma esminiu pažeidimu, sąlygojusiu nepagrįsto sprendimo priėmimą.

36. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, atmesdamas jo argumentus, susijusius su identifikavimu per IP adresą, nes jo kilmės valstybėje yra vykdomas sistemingas asmenų, kritikuojančių valdžią ar tiesiog turinčių opozicinė nuomonę, sekimas, paneigiančius atsakovo išvadą dėl persekiojimo nepagrįstumo dėl vaizdo įrašo peržiūros ir jo identifikavimo, iš esmės nenurodė priežasčių, lėmusių šių argumentų pripažinimą nepagrįstais.

37. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo ir teismo išvada, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo individualias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė dėl buvimo sunitu patirti realią ir individualią grėsmę (duomenys neskelbtini) nėra visiškai pagrįsta. Pareiškėjas nurodo, jog jo šalyje klesti diktatoriniai santykiai, „teisinga“ religija pripažįstama tik Hanafi, kitos atšakos – Shafii, Maliki, Hanbali – šalininkai yra persekiojami valdžios institucijų. Pareiškėjas pažymi, jog būtent dėl kilmės valstybėje egzistuojančios tvarkos turėjo nusiskusti barzdą, siekdamas išvengti persekiojimo, kaltinimų salafizmu ir ekstremizmu, kas dar kartą patvirtina religijos išpažinimo ribotumą ir mažumų baudžiamumą.

38. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo Y. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, teigdamas, jog Migracijos departamentas atliko paviršutinišką tyrimą, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo, nepateikia tokius teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu teigė, kad jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) dėl pažinties su S. D., taigi, nustatęs, kad pareiškėjas su S. D. nebuvo pažįstamas (duomenys neskelbtini) (nors pareiškėjas teigė, kad su juo susitinka gana dažnai), Migracijos departamentas pagrįstai atmetė šią pareiškėjo pasakojimo dalį, o patį pareiškėją vertino kaip nepatikimą, sąmoningai melagingą informaciją ir improvizuotus atsakymus teikiantį asmenį.

Atsakovas pabrėžia, kad S. D. patvirtino, kad jis pažįsta pareiškėją apie 2–3 mėnesius, tačiau patvirtino, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nepriklauso, jokių santykių jie nepalaiko. Atsakovas aptaria prašymo suteikti prieglobstį vertinimo principus ir pabrėžia, kad pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis buvo sulaikytas 2016 m. rudenį, jam buvo pareikšti nepagrįsti kaltinimai įvykdžius žmogžudystę, o 2019 m. balandžio 18 d. apklausos metu pareiškėjas pakeitė versiją bei nurodė, kad sulaikytas buvo 2017 m. dėl to, kad 2016 m. susipažino su S. D. ir dėl to, kad jis palaikė gėjų.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas buvo paklaustas apie nustatytus nesutapimus, pateikia pareiškėjo paaiškinimus, kurie suteikė pagrindą Migracijos departamentui konstatuoti, kad pareiškėjas teikdamas informaciją apie pažintį su S. D. sąmoningai teikė melagingą informaciją ir klaidino tyrimą. Atsakovas nurodo, kad S. D. apklausa patvirtina, kad jis su pareiškėju susipažino jau Lietuvoje 2019 metais (o ne 2015–2016 m. kaip teigė pareiškėjas), kad jis su pareiškėju nebendrauja, o tik kartais mato pareiškėją mečetėje (priešingai, nei teigia pareiškėjas, kad jie nuolat bendravo ir susitikinėjo (duomenys neskelbtini), o vėliau ir Lietuvoje, palaiko ryšį).

Atsakovas pabrėžia, kad S. D. pasakojimą patvirtina ir tai, kad jis 2015–2016 m., t. y. pareiškėjo nurodytos jų tariamos pažinties metu, jau buvo Lietuvoje ir neturėjo dokumento, suteikiančio teisę vykti į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, atsakovas pareiškėjo teiginius dėl neįvertintų pareiškėjui kilmės valstybėje kylančių grėsmių dėl jo palaikomų ryšių su S. D. vertina išimtinai kaip gynybinę poziciją, kuri nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą.

40. Dėl identifikavimo per IP adresą atsakovas nurodo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas kada nors viešai kritikuotų (duomenys neskelbtini) valdžią, tuo labiau, kad priklausytų kokiai nors partijai, priskirtinai (duomenys neskelbtini) opozicijai bei pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus motyvus dėl surinktos kilmės valstybės informacijos, socialinio tinklo funkcionalumus ir atkreipia dėmesį, kad pagal socialinio tinklo techninius parametrus, neįmanoma nustatyti, koks vartotojas po vaizdo įrašu paspaudė „patinka“ (angl. Like), ar „nepatinka“ (angl. Dislike). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, atsakovas nurodo, jog tikėtina, kad pareiškėjo pasakojimas yra improvizacinio pobūdžio bei nėra paremtas jo asmenine patirtimi. Dėl nustatytų pasakojimo trūkumų pareiškėjo patikimumas pagrįstai vertintintas kritiškai.

41. Dėl religijos išpažinimo ribotumo ir mažumų baudžiamumo atsakovas pažymėjo, kad tokių teiginių pareiškėjas nepagrindė jokia aktualia kilmės valstybės informacija, jokių konkrečių motyvų, kodėl pareiškėjas bijo susidurti su persekiojimu dėl savo išpažįstamos religijos, pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nepateikė. Atsakovas teigia, jog remiantis Europos Parlamento leidinyje „Islamo šakų supratimas: Sunitų islamas“ nurodyta informacija, islamo sunitų atšaką sudaro 4 mokyklos: hanafi, shaffi, maliki ir hanbali. Visuotinai prieinamuose šaltiniuose pateikiama informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) islamas yra plačiai paplitęs, islamo sunitų atšaką išpažįsta daugiau nei 90 procentų šalies gyventojų, kai tuo tarpu islamo šiitų atšaką išpažįsta mažiau nei 5 procentai gyventojų. Atsakovas akcentuoja, jog surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, analizavo religinių bendruomenių pasiskirstymą, (duomenys neskelbtini) taikomus religijos ir tikėjimo laisvės apribojimus bei nustatė, jog (duomenys neskelbtini) islamo sunitų tikėjimo shafii mokykla nėra uždrausta, islamo sunitų atšaka yra plačiai paplitusi (duomenys neskelbtini), o asmuo vien tik dėl buvimo sunitu, išpažįstančiu shafii mokyklą, netampa padidinto dėmesio ar persekiojimo objektu. Atsakovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) valdžia kontroliuoja tiek islamą, tiek kitas religines bendruomenes, visos religijos (duomenys neskelbtini) susiduria su apribojimais bei kontrole religinėje veikloje. (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos, norėdamos suvaržyti religijos ar tikėjimo laisvę, naudoja su „ekstremizmu“ susijusius kaltinimus ir tokie kaltinimai gali būti nukreipti tiek prieš musulmonus, tiek prieš kitas religines mažumas. Atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją ir įvertinęs pareiškėjo pateiktas individualias faktines aplinkybes bei vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu, atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo deklaruojama baimė dėl buvimo sunitu (save prisikariančiu islamo sunitų atšakos shafii mokyklai) patirti realią ir individualią grėsmę (duomenys neskelbtini) nėra visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam šiuo pagrindu jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, teisėtumo ir pagrįstumo.

43. Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko galioti Sprendimą. Pareiškėjas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo verdiktu ir apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, jo nuomone, lemiančius kitokio sprendimo priėmimą.

44. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Taigi pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurių nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014; 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4335-624/2018; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2506-1062/2019).

45. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2506-1062/2019).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra patvirtintos bylos duomenimis. Pareiškėjo teikti paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, aiškūs, kito laike.

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis bei pareiškėjo argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjas vis dėlto nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, jog jis atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statusą suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

49. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ši nuostata aiškinama taip, kad pagal Įstatymą papildoma apsauga asmeniui gali būti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2506-1062/2019). Atsižvelgiant į Migracijos departamento surinktą ir pateiktą informaciją apie padėtį pareiškėjo kilmės šalyje, taip pat į tai, kad pareiškėjas pateikė tik abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmes grįžus į kilmės valstybę, nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui.

50. Pareiškėjo tvirtinimas apeliaciniame skunde apie galimą persekiojimą dėl valdžios kritikos atmestinas, nes apeliantas teikia tik bendro pobūdžio paaiškinimą, neva jis išreiškęs neigiamą nuomonę apie valdžią, kuris (paaiškinimas) niekaip negali būti patikrintas ir patvirtintas bet kokio kitokio pobūdžio duomenimis ir tai leistų patikėti apie galimą persekiojimą grįžus į kilmės šalį.

51. Religinis aspektas, minimas apeliaciniame skunde, iš esmės yra paneigtinas Europos Parlamento leidinyje “Islamo šakų supratimas: Sunitų islamas” esančia oficialia informacija (nutarties 41 p.), kuri, nesant kitokių duomenų, yra priimtina ir leidžia atmesti pareiškėjo argumentą, kad asmenys nepriklausantys islamo sunitų Hanafi atšakai yra persekiojami, kaltinami ekstremizmu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai nesuteikė pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo patikimą pagrindą palikti galioti ir šią Sprendimo dalį.

52. Be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

53. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai nusprendė, jog ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, todėl naikinti jį pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Y. K. (Y. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius