73b8176a-fb75-4584-8445-db3fa8dbdd06 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr          Civilinė byla Nr. 2A-1099-450/2015  Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05854-2012-5         Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Valstybės turto fondo, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės Lesto ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Valstybės turto fondo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretiesiems asmenims E. N., I.

U., A. P. (A. P.), A. J., J. I., J. T., R. D., vieÅ¡ajai įstaigai „Vilko valia“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, ir              n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB Lesto kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo, jį patikslinęs, prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VÄ® Valstybės turto fondo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 27 730,24 Lt skolos už sunaudotÄ elektros energijÄ .

Nurodė, kad vadovaujantis su VÅ¡Ä® „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ sudaryta sutartimi jis tiekė elektros energijÄ objektams, esantiems (duomenys neskelbtini). 2010 m. gruodžio 22 d. VÅ¡Ä® „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ paprašė nutraukti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Nutraukiant sutartį, ji sumokėjo už elektros energijÄ , sunaudotÄ iki 2010 m. gruodžio 29 d. Nuo 2010 m. gruodžio 29 d. dėl naujos elektros energijos pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo nebuvo kreiptasi, tačiau elektros energija ir toliau buvo naudojama.

Kadangi valstybei nuosavybės teise priklausančio turto plotas yra 4 151,39 kv. m, todėl atsakovas turi sumokėti už elektrÄ proporcingai nuosavybės teise valdomai jo turto daliai (CK 4.76 str.). Valstybė, kaip turto savininkas, turi sumokėti už elektros energijÄ , nors ir patalpų dalį yra iÅ¡nuomojusi trečiajam asmeniui, kadangi trečiasis asmuo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieÅ¡kovu nėra sudaręs. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VÄ® Valstybės turto fondo, 27 730,24 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2012-11-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovo AB Lesto naudai.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas AB Lesto tiekė elektros energijÄ atsakovo Lietuvos valstybės nuosavybės teise registruotoms patalpoms ir statiniams, kurie turto patikėjimo teise registruoti VÄ® Valstybės turto fondo (toliau - VÄ® VTF) vardu, bei fizinių asmenų butams, esantiems (duomenys neskelbtini).

Negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1 440,92 kv.m, esanti pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1B2b (viso pastato plotas – 1 849,22 kv.m), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, o turto patikėjimo teise valdo VĮ Valstybės turto fondas. Iki 2011 m. sausio 3 d. patalpos patikėjimo teise priklausė VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“. Tame pačiame statinyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1B2b, taip pat yra gyvenamosios patalpos – butai, kurie nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims.

Lietuvos valstybei adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise taip pat priklauso administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1 862,80 kv.m, pažymėjimas plane 2B2b, ir techninis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 570,56 kv.m, pastatas – katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 154,13 kv.m, pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 122,98 kv.m, pastatas – transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas nenurodytas, užstatytas plotas – 142,32 kv.m, ir kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (kuro rezervuaras, estakada, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ä® visus Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus įregistruota VÄ® VTF turto patikėjimo teisė, pagrindas – 2010 m. gruodžio 21 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr.441057. Statiniuose ir patalpose esantys elektros įrenginiai yra prijungti prie ieÅ¡kovo energijos tiekimo tinklų ir į juos buvo tiekiama elektros energija, kuri buvo apskaitoma elektros skaitikliais Nr.75795 ir Nr.37284. Vienas iÅ¡ Å¡ių skaitiklių – Nr.37284 buvo kontrolinis, t. y. apskaitantis elektros energijÄ , jei sutrinka pirmojo darbas, todėl faktiÅ¡kai apskaita buvo vedama per vienÄ skaitiklį, o kai kuriose patalpose buvo įrengti poskaitikliai (gyventojų butuose, nuomininko patalpose).IÅ¡ byloje esančios 2005 m. vasario 25 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta tarp AB „Rytų skirstomieji tinklai“, kurių perėmėjas yra ieÅ¡kovas AB Lesto, ir VÄ® „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau - VÄ® LNRT).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, kad nuosavybės riba tarp tiekėjo (ieškovo) ir vartotojo (tuo metu - VĮ LNRT) buvo nustatyta SP-310 ant galios transformatorių T-1 ir T-2 0,4 kV išvadų, kurie yra valstybei nuosavybės teise priklausančiame transformatorinės pastate (žymėjimas plane - 6H1p). Taigi ieškovui nuosavybės teise priklauso galios transformatoriai ir skaitikliai, o vartotojui - VĮ LNRT priklausė 0,4 kV skirstymo įrenginiai ir statinių komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus elektros tinklas.

IÅ¡ VÄ® LNRT perduodant VÄ® VTF patikėjimo teise valstybei priklausantį statinių ir įrenginių kompleksÄ , atsakovui VÄ® VTF buvo perduoti taip pat rezervuarai, kanalizacijos statiniai, vandens siurblinės statinys su arteziniu gręžiniu, vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, o taip pat ir teritorijos lauko apÅ¡vietimo bei silpnų srovių tinklai. 2010 m. gruodžio 21 d. iÅ¡ VÄ® LNRT perdavus turto kompleksÄ disponuoti VÄ® VTF, 2010 m. gruodžio 22 d. VÄ® LNRT pateikė praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovui AB Lesto nutraukti elektros pirkimo – pardavimo sutartį objektui, esančiam (duomenys neskelbtini).

PraÅ¡yme buvo užfiksuoti skaitiklio Nr. 72795 rodmenys, už kuriuos VÄ® LNRT atsiskaitė. Nauja elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis/sutartys iki bylos iÅ¡kėlimo teisme nebuvo sudarytos, tačiau elektros energija minimame turto komplekse buvo naudojama, už suvartotÄ energijÄ atsiskaitoma nebuvo, todėl nuo turto perdavimo VÄ® VTF žinion iki 2013 m. gegužės 20 d. susidarė 50 850,40 Lt dydžio skola. Dalis valstybei priklausančių patalpų ginčo laikotarpiu buvo iÅ¡nuomota. 2007 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr.1F-900, kuria dar iki turtinio komplekso perdavimo VÄ® VTF, nuomotojas VÅ¡Ä® „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ iÅ¡nuomojo nuomininkui VÅ¡Ä® „Vilko valia“ administracines patalpas, žymėjimas plane 1B2b, kurių bendras plotas 448,08 kv.m, ir administracines patalpas, žymėjimas plane 2B2b, kurių bendras plotas 549,22 kv.m, esančias adresu (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 29 d. susitarimu VÄ® Valstybės turto fondas ir VÅ¡Ä® „Vilko valia“ susitarė pakeisti 2007 m. lapkričio 12 d. nuomos sutartį, sumažinant iÅ¡nuomotÄ plotÄ . 2007 m. nuomos sutarties Å¡alys sutarties 5 punktu be nuomos mokesčio nuomininkas nuomotojui taip pat moka mokesčius už vandenį, energijÄ ir komunalines paslaugas pagal sutarties priedÄ Nr.4.

Nuomos sutarties 4 priede nurodyta elektros galios dedamoji bei tai, kad mokestis skaičiuojamas pagal skaitiklį. Prie 2007 m. gruodžio 12 d. patalpų nuomos sutarties 6 priedu buvo nustatytos elektros tinklų eksploatavimo ir atskaitomybės ribos tarp nuomotojo - Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ir nuomininko (trečiojo asmens) VÅ¡Ä® „Vilko valia“.Byloje taip pat nustatyta, kad VÅ¡Ä® LNRT su butų savininkais taip pat buvo sudariusi pastato eksploatavimo iÅ¡laidų ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartis, kuriose buvo nustatytos atskaitomybės ribos, o perduodama minėtÄ turtinį kompleksÄ (duomenys neskelbtini).

VÄ® VTF, VÅ¡Ä® LNRT 2010 m. gruodžio 21 d. raÅ¡tu informavo gyventojus, kad perdavė jo valdomÄ turtÄ VÄ® VTF ir kad su jais buvusias pastato eksploatavimo iÅ¡laidų ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartis nutraukia, taip pat buvo užfiksuoti gyventojų butuose esančių poskaitiklių rodmenys.Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas nusprendė, kad VÄ® LNRT veikė kaip turtinio komplekso (duomenys neskelbtini), administratorius, kuris organizavo komunalinių paslaugų teikimÄ Äia esančių butų gyventojams ir nuomininkui, su jais buvo sudaręs komunalinių paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias minimi asmenys atsiskaitė už paslaugas, o taip pat ir už elektros energijÄ .

Nei nuomininkas, nei butų gyventojai nebuvo sudarę sutarčių su elektros energijos tiekėju. Pagal Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 48 dalį vartotoju yra toks asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energijÄ vartojimo tikslams, todėl iki turtinio komplekso perdavimo VÄ® VTF, VÄ® LNRT faktiÅ¡kai ir pagal sutartį su elektros energijos tiekėju veikė kaip vartotojas, o patalpų dalies nuomininkas VÅ¡Ä® „Vilko valia“ ir fiziniai asmenys, nuosavybės teise turintys gyvenamuosius butus, buvo jo subabonentai, kadangi jų elektros įrenginiai buvo prijungti prie elektros energijos vartotojo - VÄ® LNRT lokaliojo elektros tinklo (Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr.1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 8 p.).

Kaip nustatyta, perduodamas turtÄ VÄ® VTF priėmimo – perdavimo aktu vartotojas (VÄ® LNRT) perdavė atsakovo atstovui VÄ® VTF ne tik statinius, bet ir inžinerinius tinklus, o taip pat ir lokalius žemos įtampos elektros tinklus, o naujojo vartotojo ir tiekėjo, o taip pat vartotojo ir subabonentų elektros tinklų atskaitomybės ribos nebuvo keičiamos. Bylos dalyviai ir byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad elektros apskaitos taÅ¡kas buvo įrengtas transformatorinės pastate, kuris buvo valdomas vartotojo (VÄ® LNRT), o vėliau perduotas atsakovo atstovui VÄ® VTF.

RaktÄ nuo transformatorinės patalpos turėjo liudytojas VÄ® VTF darbuotojas K. M., kuris dalyvavo perimant patalpas iÅ¡ VÄ® LNRT, ir vienas iÅ¡ gyventojų – R. D., tuo tarpu tiekėjas – AB Lesto negalėjo savarankiÅ¡kai patekti į transformatorinės pastatÄ ir tik vėliau buvo perduotas raktų komplektas. Kadangi atsakovo atstovas VÄ® VTF kartu su pastatais ir inžineriniais tinklais perėmė ir lokalųjį elektros tinklÄ , teismo vertinimu, jis taip pat turėjo laikytis Elektros energetikos įstatymo ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatų ir sudaryti elektros pirkimo – pardavimo sutartį su tiekėju arba organizuoti subabonentų kaip atskirų vartotojų pajungimÄ ir atskirų jų sutarčių sudarymÄ (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 56 p.).

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo atsikirtimus, kad jis, bÅ«damas ne savininku, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 str. negalėjo sutarties sudaryti ar bÅ«ti atsakingu pagal prievolę (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 19 p.). PrieÅ¡ingai, minėto Ä®statymo straipsnio norma reglamentuoja, jog valstybės turtas turi bÅ«ti valdomas efektyvumo, racionalumo, vieÅ¡osios teisės principais, t. y. sandoriai turi bÅ«ti sudaromi sÄ Å¾iningai, protingai, pagal galiojančiÄ teisę.

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 20 punktas nustato, kad sutartis operatoriai ar tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. PrieÅ¡ sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi bÅ«ti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtÄ pagrindÄ naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Taigi, atsakovas turėjo bÅ«ti aktyvus. Kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentų, 2007 m. nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu dėl komunalinių mokesčių mokėjimo bÅ«do (kad mokesčiai mokami per nuomotojÄ perėmus turtÄ VÄ® VTF) nebuvo pakeista.

NelogiÅ¡ka manyti, kad trečiasis asmuo nuomosis patalpas be elektros. 2012 m. sausio 23 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į VÄ® VTF ir VÅ¡Ä® „Vilko valia“ dėl administratoriaus paskyrimo, kuris sudarytų sutartį su ieÅ¡kovu. Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad minimas statinių kompleksas, o taip pat ir daugiabutis nebuvo administruojami Vilniaus rajono paskirto administratoriaus. Nagrinėjant bylÄ teisme, 2012 m. rugpjūčio 30 d. ieÅ¡kovas sudarė su gyventojais – naujo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutartis, gyventojai iÅ¡ dalies atsiskaitė.

Vėliau su gyventojais buvo sudarytos atskiros elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartys, butai pajungti jau ne prie lokaliojo elektros tinklo, o tiesiogiai prie tiekėjo AB Lesto elektros tinklo ir tapo savarankiškais elektros energijos vartotojais. Nustatyta, kad įvadinio skaitiklio Nr.75795 (ir kontrolinio - Nr.37284) apskaitytos ginčo laikotarpiu suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis nei iki atskirų poskaitikliais apskaitytos elektros energijos gyventojų butuose bei nuomininko VšĮ „Vilko valia“ patalpose suvartotas elektros energijos kiekis, papildomai buvo suvartota elektros energijos už 27 565,86 Lt.

Bylos dalyvių paaiÅ¡kinimai leido teismui spręsti, kad, virÅ¡ijanti bendro skaitiklio apskaitytÄ elektros energijos kiekį, dalis galėjo bÅ«ti suvartota vietinio artezinio gręžinio, iÅ¡ kurio tiekiamas vanduo į gyventojų butus ir nuomininko patalpas, darbui bei teritorijos - lauko apÅ¡vietimui (iki Å¡viestuvai VÄ® VTF darbuotojų buvo iÅ¡montuoti). VÄ® VTF sprendė klausimÄ dėl jo perimtų inžinerinių įrenginių dalies perdavimo Vilniaus rajono savivaldybei, tačiau į bylÄ nepateikta duomenų, kad tai bÅ«tų buvę padaryta.

Kadangi 2010 m. gruodžio 21 d. turtinio komplekso priėmimo – perdavimo akte ir jo priede buvo nurodyta, kad perduodami lauko apÅ¡vietimo tinklai, todėl atsakovo atstovas turėjo bÅ«ti už minimÄ Å«kį atsakingas (bonus pater familias). Proporcingai valdomo nekilnojamojo turto daliai atsakovui – Lietuvos valstybei, atstovaujamai VÄ® VTF, apskaičiuota ginčo laikotarpiu suvartotos elektros energijos kainos dalis, t. y. 27 730,24 Lt, atsakovo turi bÅ«ti apmokėta.Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ios rÅ«Å¡ies bylose net keletÄ kartų yra konstatavęs, kad CK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostatos jokiais aspektais - nei tiesiogiai, nei netiesiogiai - nereguliuoja teisinių santykių dėl energijos (inter alia Å¡ilumos) pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo tarp energijos tiekėjo ir kitų - ne buitinių - energijos vartotojų.

Kita vertus, tai taip pat nereiÅ¡kia, kad sutarties, sudarytos Å¡ilumos tiekėjo ir patalpų, į kurias tiekiama Å¡iluma, savininko - juridinio asmens, sudarymo momentas negali bÅ«ti apibrėžiamas taip pat - nuo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklo fakto. Todėl asmeniui įsigijus patalpas, kurių energijos ėmimo prietaisai prijungti prie centralizuotų energijos tiekėjo tinklų, ir iÅ¡ energijos tiekimo įmonės po patalpų įsigijimo priimant tiekiamÄ energijÄ , tarp Å¡alių atsiranda energijos tiekimo-vartojimo teisiniai santykiai, kadangi Å¡alių valia gauti ir tiekti energijÄ Ä¯gyvendinama konkliudentiniais veiksmais.

Tokiu atveju taikomos standartinės sutarties sÄ lygos. Remdamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu Lietuvos valstybė, atstovaujama VÄ® Valstybės turto fondo, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) Valstybei nuosavybės teise priklausantis ir atsakovui perduotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1366 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“ ir jam buvo suteiktas privatizavimo objekto kodas – 50005681.

Perėmimo metu dalis privatizavimo objekto (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo iÅ¡nuomota VÅ¡Ä® „Vilko valia“ pagal 2007 m. lapkričio 12 d. Ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1F-900. Å i sutartis nutraukta nebuvo (CK 6.494 str. 2 d.). Valstybei nuosavybės teise priklausančiÄ transformatorinę savo veiklai ir įrangos eksploatavimui toliau naudojo AB Lesto. Kadangi prieÅ¡ minėto turto perdavimÄ elektros energijos tiekimÄ minėtame objekte reguliavo 2005 m. vasario 25 d.

Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr.101976-20331/2/0176, sudaryta AB Lesto ir VÄ® „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, kuri buvo nutraukta prieÅ¡ turto perdavimÄ atsakovo atstovui, todėl, nutraukus Å¡iÄ sutartį, neteko galios ir Å¡ios sutarties priedas Nr. 1 (nuosavybės ribų aktas), kuriame buvo nustatyta, jog AB Lesto elektros energijÄ parduoda nuosavybės riboje, nustatytoje tarp bendrovei ir vartotojui nuosavybės teise priklausančių elektros tinklų (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 7 p.).

Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ nutraukti elektros energijos tiekimÄ , nes nei atsakovas, nei jo atstovas po minėto turto perėmimo pareikalavimo dėl elektros energijos tiekimo pagal Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnį nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs. Todėl teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog pats elektros energijos tiekėjas nesilaikė Taisyklių (jo 37 punkto) ir neatjungė vartotojo elektros įrenginius nuo operatoriaus elektros tinklų, demontuojant elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadÄ .2) Po privatizavimo objekto perdavimo, atsakovui ar jo atstovui nebuvo poreikio elektros energijos naudojimui objekte.

Taip pat nebuvo iÅ¡reikÅ¡tas sutikimas administruoti privačios nuosavybės teise priklausančio turto asmenų mokesčių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ 1 priedo 5 punktas irgi nustatė, jog nuomininkas teisės aktų nustatyta tvarka pats moka mokesčius už vandenį, energijÄ ir kitas komunalines paslaugas jas teikiantiems asmenims. Dėl Å¡ių priežasčių ir dėl to, kad ieÅ¡kovas privalo vartotojams tiekti elektros energijÄ pagal pirkimo-pardavimo sutartis, teikti informacijÄ apie efektyvų elektros energijos vartojimÄ , teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sÄ lygas, paslaugų ir elektros energijos kainas bei tarifus ir kt.(Taisyklių 48.1, 48.2 punktai), atsakovo atstovas nurodė (duomenys neskelbtini), butų savininkams ir VÅ¡Ä® „Vilko valia“ kreiptis į ieÅ¡kovÄ .

Todėl AB Lesto nesilaikant Taisyklių reikalavimų ir tiekiant elektros energijÄ butų savininkams ir VÅ¡Ä® „Vilko valia“, prieÅ¡ tai atsisakius su pastaraisiais sudaryti individualias elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, nebuvo pagrindo teismo sprendime konstatuoti, jog sutartis su apeliantu buvo sudaryta atsakovo konkliudentiniais veiksmais. Tokiu bÅ«du buvo nustatyta atsakovo (jo atstovo) pareiga vykdyti 2005 m. vasario 25 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po jos nutraukimo, o tai prieÅ¡tarauja atsakovo ar jo veiklos tikslams, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sutarties sudarymo laisvės principui.3) Byloje nebuvo pateikta raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad turto perdavimo metu atsakovo atstovui buvo perduotas visas lokalusis elektros energijos tinklas, kaip valstybei priklausantis turtas.

Bylos nagrinėjimo metu AB Lesto iÅ¡dėstyti teiginiai, jog vartotojui priklauso 0,4 kV skirstymo įrenginiai, taip pat nėra pagrįsti tinkamais įrodymais, nes jie nėra nurodyti 2010 m. gruodžio 21 d. perdavimo akte Nr. 441057 ar jo prieduose. Mano, kad, remiantis CK 6.221 straipsnio 1 dalimi, po (duomenys neskelbtini) gyventojų ir VÅ¡Ä® „Vilko valia“ kreipimosi į ieÅ¡kovÄ dėl individualių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, AB Lesto, kaip visiems paslaugas teikiantis juridinis asmuo Å¡ioje vietovėje, privalėjo sudaryti sÄ lygas sutarčių sudarymui tiems asmenimis, kurie kreipėsi į jį, nes tokiÄ pareigÄ jam nustatė teisės norminiai aktai, reglamentuojantys elektros energijos tiekimÄ , kaip tokia veikla užsiimančiam juridiniam asmeniui. 2003 m. birželio 26 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/54/EB vartotojo, kaip elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alies, teisinio statuso įgijimui nekeliami nuosavybės į daiktus reikalavimai, todėl teismas turėjo vertinti elektros energijos tiekėjo galimybes dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su nuomininku sudarymo, nes atsakovui, nenaudojant kitų nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), nebuvo poreikio elektros energijos įsigijimui savo reikmėms. Å ios aplinkybių byloje nebuvo aiÅ¡kinamasi.4) Jei teismas, priimdamas sprendimÄ , buvo tos nuomonės, jog apeliantas Å¡iame ginčo santykyje yra abonentas, tai jis turėjo atsižvelgti į tai, kad teisės normos, reguliuojančios elektros energijos tiekimÄ , nedraudžia energijos pirkėjui, kuris Elektros energetikos įstatymo kontekste, yra laikomas abonentu, dalį elektros energijos perduoti kitam asmeniui, tačiau tai daryti jis neprivalo, nes perpardavimo (subtiekimo) santykiai nėra imperatyvaus pobÅ«džio.

Å iuo atveju pagal Civilinio kodekso 6.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ sudaryti vieÅ¡Ä jÄ sutartį su kiekvienu, kuris kreipiasi dėl elektros energijos tiekimo turėjo pareigÄ elektros energijos tiekėjas, o ne apeliantas. Taip pat teisės norminiai aktai, reguliuodami elektros energijos vartojimo santykius, nustato, jog tuo atveju, kai buitiniai vartotojai turi apskaitos prietaisus (skaitiklius), elektros energijos pirkimo-pardavimo ar tiekimo sutartys privalo bÅ«ti sudaromos su kiekvienu buitiniu vartotoju individualiai.

Gyventojų butuose ir privatizavimo objekte buvo įrengti apskaitos prietaisai, kuriais buvo fiksuojamas elektros energijos suvartojimas, todėl AB Lesto taip pat turėjo pareigÄ spręsti susidariusiÄ problemÄ objekte.

5) Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad dėl AB Lesto veiksmų nuomininkas negalėjo vykdyti savalaikių atsiskaitymų 2011 - 2013 metais už patiektÄ jam elektros energijÄ ir Å¡ios pareigos atlikti nevengė. Atsakovo atstovas taip pat tarpininkavo nuomininkui dėl minėto mokesčio sumokėjimo AB Lesto. 2012 m. rugpjūčio 27 d. AB Lesto praneÅ¡imas atsakovui apie VÅ¡Ä® „Vilko valia“ susidariusiÄ skolÄ buvo pateiktas daugiau kaip po 18 mėnesių nuo turto perėmimo.

Dėl Å¡ių priežasčių yra akivaizdu, jog ieÅ¡kovas buvo nerÅ«pestingas. Todėl nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad atsakovas turėjo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su tiekėju savo iniciatyva arba organizuoti atskirų sutarčių sudarymÄ . Be to, teismas be pagrindo savo sprendime vadovavosi 2013 m. gruodžio 8 d. įsigaliojusios Taisyklių redakcijos 19 punktu, priskirdamas pareigÄ atsakovui vykdyti minėtÄ prievolę, nes AB Lesto ir gyventojų sudarytos Buitinio vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutartys jau buvo įvykdytos, o nuo 2013 m. lapkričio mėnesio VÅ¡Ä® „Vilko valia“ turėjo galimybę savarankiÅ¡kai vykdyti atsiskaitymus su AB Lesto už elektros energijos suvartojimÄ .

Todėl akivaizdu, jog ginčo situacijÄ , susijusiÄ su atsiskaitymais už elektros energijos tiekimÄ objekte, (duomenys neskelbtini), sÄ lygojo paties elektros energijos tiekėjo veiksmai ir nenuosekli jo pozicija. Dėl to, remiantis CK 6.200 straipsniu, galima teigti, jog ieÅ¡kovas, manydamas, kad yra sutartiniuose santykiuose su atsakovu, pats pažeidė Å¡alių bendradarbiavimo principÄ , ir pareigÄ kuo ekonomiÅ¡kiau vykdyti prievolę (CK 6.38 str. 3 d.). IeÅ¡kovui laiku nesiėmus priemonių skolų didėjimo priežastims nustatyti ir skoloms mažinti, nenustatytomis sutarčių sÄ lygomis tiekus elektros energijÄ specifiniam objektui, taip pat delsus atlikti butų savininkams tinklo atskyrimo darbus, laiku nepraneÅ¡us atsakovui apie didėjantį įsiskolinimÄ , o ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kus faktiÅ¡kais po 20 mėnesių nuo skolos atsiradimo pradžios, byloje turėjo bÅ«ti vertinamas kreditoriaus elgesys ir veiksmai (CK 6.64 str. 1 d.).

Teismui neatlikus Å¡ių veiksmų, byloje buvo netiksliai nustatytos aplinkybės, turėjusius įtakos teisingam jos iÅ¡sprendimui.6) Teisės norminiai aktai, reguliuojantys elektros energijos tiekimÄ , tokio skolos apskaičiavimo bÅ«do pagal standartines elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas nenumato, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimas, kuriuo vadovavosi teismas savo sprendime, apelianto nuomone, negali bÅ«ti taikomas AB Lesto ir valstybės ginčui Å¡ioje byloje. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimu visa priteista 27 730, 24 Lt suma AB Lesto naudai bÅ«tų apskaityta pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, kaip iÅ¡ sutarties atsiradusi skola (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 1 d.).

IeÅ¡kovas pateikė atsakovui PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas už 2013 m. liepos - 2013 m. lapkričio mėnesius už elektros energijos priskyrimÄ bendrosioms reikmėms 3 344,46 Lt apmokėjimui pagal 2013 m. birželio 1 d. sutartį. Teismas, spręsdamas apie sutarties sudarymÄ ir suteiktas paslaugas, taip pat priimdamas sprendimÄ , turėjo atsižvelgti į Å¡iuos įrodymus. AB Lesto 2014 m. birželio 17 d. raÅ¡te Nr. 50220-3566, atsakydamas į Valstybės turto fondo 2014 m. gegužės 29 d. raÅ¡tÄ Nr. (30)3R-1040, nurodė, jog prievolė apmokėti minėtÄ sumÄ atsakovo atstovui kyla vadovaujantis Taisyklių 96 punktu, nes VÅ¡Ä® „Vilko valia“ 3 344,46 Lt skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudariusi su AB Lesto elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties.

7) Teismo iÅ¡vada dėl valstybei priskiriamos pareigos atsiskaityti pagal standartines elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas, kaip Å¡io sutartinio santykio dalyviui, nuo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklo fakto neteisinga dar ir dėl to, kad Civilinio kodekso ir Taisyklių nuostatos, reguliuojančios elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ , nustato jas sudaryti pagal iÅ¡ anksto aptartas sutarties Å¡alių sÄ lygas. Tokiose sutartyse, atsižvelgiant į jų dalyko ypatumus, be kita ko, turi bÅ«ti nurodomi sutarties Å¡alių įsipareigojimai, jų pobÅ«dis, mastas, elektros energijos kainos bei tarifai.

Elektros energetikos įmonė apie tai privalo pateikti vartotojui informacijÄ (Elektros energetikos įstatymo 35 str. 1 d.). Be to, CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties sudarymo momentas, ginčo santykyje taip negali bÅ«ti nustatytas dėl individualių privatizavimo objekto techninių savybių ir dėl to, kad atsakovas ir valstybei priklausančio turto dalies nuomininkas nėra fiziniai asmenys, naudojantys energijÄ savo buitinėms reikmėms.8) Neįvertinęs privatizavimo objekto specifiÅ¡kumo, teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens atstovės VÄ® „Vilko valia“ paaiÅ¡kinimus dėl fiksuojamo elektros energijos suvartojimo vandens paruoÅ¡imui gyventojų ir nuomininko poreikių patenkinimui.

Taip pat į tai, kad toks elektros energijos suvartojimas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo suvartoto vandens kiekio pagal apskaitos prietaisus, o ne nuo savininkų valdomų patalpų viso ploto. Apelianto nuomone, toks skaičiavimas atitiktų ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, nes nei vienas Lietuvos Respublikos teisės norminis aktas nenustato, jog už vandens gamyboje sunaudojamÄ elektros energijÄ reikėtų mokėti turto savininkui nuo nuosavybes teise valdomo ploto.

Be to, atsakovui ar jo atstovui, vandens tiekimo paslauga, kaip ir elektros energijos tiekimas, privatizavimo objekte (duomenys neskelbtini) savo poreikių patenkinimui nebuvo reikalinga. Vandenį savo reikmėms naudojo gyventojai, kurie už jį nebuvo atsiskaitę nuo privatizavimo objekto perdavimo momento. Elektros energijos tiekimÄ lauko apÅ¡vietimui be atsakovo ar jo atstovo praÅ¡ymo ar leidimo, nesant poreikiui, vykdė ir reguliavo pats ieÅ¡kovas, todėl dėl tokio AB Lesto elgesio atsakovo atstovas galiausiai buvo priverstas demontuoti kelias veikusias apÅ¡vietimo lempas.9) Teismas, konstatuodamas, kad už minėtÄ Å«kį atsakovo atstovas turėjo bÅ«ti atsakingas, iÅ¡ esmės atsakovui priskyrė administravimo funkcijÄ ne tik pagal 2005 m. vasario 25 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 101976-20331/2/0176, bet ir pagal 2008 m. lapkričio 7 d. sutartį, kurių Å¡alimi nėra atsakovas.

Teismo iÅ¡vada nėra teisinga dar ir dėl to, jog atsakovas ar jo atstovas pagal jų veiklÄ reglamentuojančių teisės norminių aktų normas neturi pareigos vykdyti privačių fizinių asmenų nuosavybės teise priklausančio turto administravimo funkcijų. Be to, privatizavimo objekto perėmimo metu, jo administravimo faktas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turo registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Bylos nagrinėjimo metu Å¡is įraÅ¡as ir jo įraÅ¡ymo pagrindas panaikinti ar ginčyti nebuvo.

Administratorius pakeičiamas savivaldybės administratoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu, jeigu tokį reikalavimÄ raÅ¡tu pateikia patalpų savininkai, priėmę sprendimÄ pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų redakcijos 17 p.). Bylos nagrinėjimo metu toks įrodymas pateiktas nebuvo, todėl teismas turėjo bylos aplinkybes vertinti ir Å¡ių teisės normų reguliavimo kontekste, o ne tik konstatuoti, jog atsakovas buvo atsakingas už Å«kį minėtame objekte.10) Dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų iÅ¡ valstybės praÅ¡oma priteisti suma negali bÅ«ti laikoma skola, kuriai padengti yra praleistas terminas, kadangi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai įrodo, jog ieÅ¡kovas iki 2013 m. sausio mėnesio atsakovui ar jo atstovui, kaip vieÅ¡am juridiniam asmeniui, neteikė sÄ skaitų, todėl pripažintina, kad buhalteriÅ¡kai jis nesudarė galimybės vykdyti atsiskaitymus minėtame objekte už suvartotÄ elektros energijÄ ir nenustatė termino minėtiems mokestiniams įsipareigojimams įvykdyti, tiek atsakovui, tiek ir jos naudotojui - valstybinio turto nuomininkui.

Dėl Å¡ios priežasties byloje patenkintas AB Lesto reikalavimas dėl 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo yra neteisėtas, prieÅ¡taraujantis Civilinio kodekso 6.260 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams. Tokia pareiga atsakovui galėtų kilti tik ieÅ¡kovo reikalavimų patenkinimo atveju nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, AB Lesto bylos nagrinėjimo metu ne vienÄ kartÄ tikslino savo ieÅ¡kinio reikalavimus, o reikalavimÄ dėl 3 344,46 Lt sumos priteisimo pareiÅ¡kė tik 2014 m. sausio 15 d. patikslinto ieÅ¡kinio pagrindu Nr.12210-138.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AB Lesto su juo nesutinka, praÅ¡o atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:1) Nors nutraukus 2005 m. vasario 25 d. elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį neteko galios ir jos priedas (nuosavybės ribų aktas), tačiau jame apraÅ¡yta faktinė situacija nepasikeitė - elektros tinklo nuosavybės riba nepasikeitė, t.y. AB Lesto nei papildomai įgijo, nei neteko kažkokių elektros įrenginių.

Dėl to Å¡io akto įrodomoji reikÅ¡mė yra svarbi Å¡iai civilinei bylai.2) Gyvenamųjų patalpų savininkai iki 2013 metų pabaigos negalėjo tiesiogiai su AB Lesto atsiskaityti už sunaudotÄ elektros energijÄ , nes jų elektros įrenginiai buvo ne tiesiogiai prijungti prie AB Lesto skirstomojo tinklo, o per valstybei priklausantį lokalųjį elektros tinklÄ . Skolos susidarymo metu galiojusioje Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių redakcijoje vartotojas apibÅ«dinamas kaip asmuo, kurio valdomi elektros įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų.

Tuo tarpu subabonentas apibÅ«dinamas kaip asmuo, kurio elektros įrenginiai yra prijungti prie vartotojo lokalaus elektros tinklo ir kuriam vartotojas, nevirÅ¡ydamas jam suteiktos leistinosios naudoti galios, perduoda elektros energijÄ vartojimo tikslais. Atsižvelgiant į tai, kad prie AB Lesto skirstomojo tinklo prijungtas valstybei nuosavybės teise priklausantis elektros tinklas, o prie pastarojo prijungti gyvenamųjų patalpų savininkų ir valstybės turto nuomininko elektros įrenginiai, bei atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad vartotoju laikytinas apeliantas, valdantis valstybei priklausantį turtÄ , o gyvenamųjų patalpų savininkai ir valstybės turto nuomininkas laikytini subabonentais.

Tokia pat iÅ¡vadÄ padarė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau -Komisija), kuri iÅ¡nagrinėjo VÄ® Valstybės turto fondo skundÄ dėl AB Lesto veiksmų ir skundÄ pripažino nepagrįstu. Taigi bÅ«tent VI Valstybės turto fondas turėjo užtikrinti elektros energijos persiuntimÄ lokaliuoju tinklu subabonentams ir priimti iÅ¡ jų pinigus už persiųsta elektros energijÄ .3) PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, ginčo santykiams aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, pateikti 2013 m. kovo 20 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-163/2013).

Pažymėtina, kad valstybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.), todėl jai taip pat galioja teisės aktų reikalavimai.

4) Apeliantas nepagrindė skunde iÅ¡dėstytų argumentų, kad dalis elektros energijos buvo sunaudota vandens gręžinio, todėl už jÄ turėtų sumokėti gyventojai, kurie naudojasi vandeniu. Byloje neįrodyta, kiek elektros energijos galėjo sunaudoti vandens siurblys, todėl Å¡ie teiginiai laikytini tik atsakovo nuomone.5) Apelianto teigimu, AB Lesto reguliavo lauko apÅ¡vietimÄ , tačiau jo teiginius paneigė teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. K. (S. K.). Liudytojas patvirtino raÅ¡ytiniais įrodymais jau nustatytas aplinkybes, jog AB Lesto nuosavybės teise priklauso tik transformatorinės patalpoje esantys aukÅ¡tos įtampos (10 kV) elektros įrenginiai (galios transformatoriai) ir skaitikliai.

Tuo tarpu 0,4 kV elektros įrenginiai ir visa elektros instaliacija (tame tarpe ir lauko apÅ¡vietimo įrenginiai) nepriklauso ieÅ¡kovui. Kaip posėdžio metu nurodė tretieji asmenys, iÅ¡jungus lauko apÅ¡vietimo lempas, žymiai sumažėjo sunaudojamos elektros energijos kiekis. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog patalpų ir įrenginių savininkai ilgÄ laikÄ tinkamai nesirÅ«pino savo turtu, neatjungė nenaudojamų įrenginių, dėl to buvo sunaudotas žymus elektros energijos kiekis, kurį turi apmokėti įrenginių savininkai.6) Kadangi atsakovas neįvykdė piniginės prievolės ieÅ¡kovui, t.y. nesumokėjo už bendrosioms reikmėms sunaudotÄ elektros energijÄ , apskaičiuotÄ proporcingai jai nuosavybės teise priklausančių butų plotui, ir praleido prievolės įvykdymo terminÄ , todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti procesinių palÅ«kanų (CK 6.210 str.).

Ä®statyme nenumatyta, kad laiku nesumokėjus už elektros energijÄ , palÅ«kanos dėl pradelstos prievolės neskaičiuojamos. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, visiÅ¡kai jam pritarė ir prašė skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais. Tretieji asmenys E. N., I. U., A. P., A. J., J. I., J. T., R. D., VÅ¡Ä® „Vilko valia“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Byloj kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos valstybės, kaip pastatų (statinių) bei patalpų savininko, prievolės atsiskaityti už patiektÄ ir sunaudotÄ elektros energijÄ .Civilinės teisės bei pareigos (prievolės) gali kilti tiesiogiai iÅ¡ įstatymo, iÅ¡ sandorių, iÅ¡ administracinių aktų, dėl žalos padarymo kitam asmeniui, dėl turto įgijimo ar sutaupymo kito asmens sÄ skaita, taip pat dėl įvykių ar juridinių faktų, su kuriais įstatymas susieja civilinių teisinių pasekmių kilimÄ (CK 6.2 str.).

Pagal Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį AB Lesto savo reikalavimus atsakovui kildino iÅ¡ nekilnojamo turto savininkui kylančių pareigų nevykdymo.Pagal ginčui aktualias Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles (aktuali redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 8 d.), vartotojas – asmuo, kurio valdomi elektros energijos įrenginiai yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir kuris perka elektros energijÄ vartojimo tikslams (Taisyklių 6 p.).

Vartotojas, prieÅ¡ pradėdamas vartoti elektros energijÄ , privalo sudaryti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį (Taisyklių 15 p.), nes vartoti elektros energijÄ galima tik Å¡ių Taisyklių nustatyta tvarka sudarius sutartis (Taisyklių 5 p.). Elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį gali sudaryti ne tik turto savininkas, bet ir kitas teisėtas turto valdytojas bei nuomininkas (Taisyklių 17 p., 18 p.). IÅ¡ nurodytų nuostatų darytina iÅ¡vada, kad, prieÅ¡ vartojant elektros energijÄ , atsakovas, kaip turto savininkas, arba turto patikėtinis VÄ® Valstybės turto fondas turėjo kreiptis į ieÅ¡kovÄ AB Lesto ir sudaryti elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai įrodo, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2013 m. gegužės 20 d.), už kurį ieÅ¡kovo paskaičiuota skola atsakovui, elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, nors dėl jos sudarymo ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovo atstovÄ (1 t., 54, 162 b.l.). Tik vėliau (laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 26 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.) buvo pasiraÅ¡ytos naujojo (buitinio) vartotojo elektros energijos įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros energijos tinklų paslaugų sutartys su atsakovui priklausančiame pastate esančių butų savininkais (iki tol butų savininkai elektros energijÄ gaudavo per valstybei priklausantį lokalųjį elektros tinklÄ ), tačiau tarp tiekėjo ir atsakovo dalies administracinių patalpų nuomininku VÅ¡Ä® „Vilko valia“ tiesioginė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis niekada nebuvo pasiraÅ¡yta.

Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimai butų savininkams (šiuo metu byloje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims (fiziniams asmenims)) buvo išspręsti byloje patvirtinta taikos sutartimi ir jiems daugiau jokie reikalavimai šioje byloje nereiškiami, todėl detaliau ginčo šalių ir šių subjektų teisiniai santykiai nenagrinėtini. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog su nekilnojamojo turto savininku (apeliantu) ar jo turto patikėtiniu VĮ Valstybės turto faktu nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis, ji nebuvo pasirašyta ir su nuomininku VšĮ „Vilko valia“, todėl turi būti patikrinama, ar ji (sutartis) nebuvo sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.).

Vienas pagrindinių sutarties laisvės principo turinio elementų yra draudimas versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). BendrÄ ja prasme tai reikÅ¡tų, kad elektros energijos tiekėjas negali priversti turto savininko sudaryti sutartį net ir tiekdamas elektros energijÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai, jeigu Å¡is nėra iÅ¡reiÅ¡kęs savo valios, sutikdamas su tokiu pasiÅ«lymu, tačiau tokia pirkėjo valia gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta bet kokia įstatymo leidžiama forma (CK 1.64 str.).

Å iuo atveju byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovas vertė atsakovÄ (jo turto patikėtinį) sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį. PrieÅ¡ingai, atsakovas ar jo turto patikėtinis, esant poreikiui (elektros energijos poreikį ir bÅ«tinybę įrodo byloje pateikti duomenys apie atsakovui ir tam tikrÄ laikotarpį nuo jo priklausomiems butų savininkams bei nuomininkui VÅ¡Ä® „Vilko valia“ pateiktÄ ir suvartotÄ elektros energijÄ ) ir faktiÅ¡kai vartojant ieÅ¡kovo elektros energijÄ , turėjo kreiptis į ieÅ¡kovÄ ir sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį (Taisyklių 5 p., 15 p.), tačiau to nepadarė, tuo pažeidžiant Taisyklių nuostatas.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai teikia pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad bÅ«tent konkliudentiniais veiksmais (elektros energijÄ priimdamas; nepraÅ¡ydamas jo tiekimÄ sustabdyti ar nutraukti) atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ ieÅ¡kovui tiekti elektros energijÄ , todėl ieÅ¡kovui tiekiant, o atsakovui tiesiogiai ar nuo jo priklausomiems tretiesiems asmenims priimant ir naudojant elektros energijÄ , tarp ginčo Å¡alių susiklostė faktiniai elektros energijos vartojimo teisiniai santykiai. Todėl bÅ«tent atsakovas, kaip turto savininkas, nesant raÅ¡ytinės sutarties su nuomininku VÅ¡Ä® „Vilko valia“ ir turto patikėtiniu, pripažintinas atsakingu už suvartotÄ elektros energijÄ , nepaisant tos aplinkybės, kad tarp Å¡ių Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡yta elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis.

Å ioje byloje susiklosčiusi faktinė situacija atitinka Taisyklių 96 punktÄ , kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) jo operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektÄ elektros energijÄ , reaktyviÄ jÄ energijÄ ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡i nuostata skirta reglamentuoti situacijoms, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti.

Tokiu atveju už patiektÄ elektros energijÄ pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija bÅ«tų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014).IÅ¡ byloje esančios 2005 m. vasario 25 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 101976-20331/2/0176, sudarytos tarp AB Rytų skirstomieji tinklai (jo teisių perėmėjas AB Lesto) ir VÄ® Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, ir jos priedo matyti, kad atsakovo valdomi elektros energijos tinklai (SP-310 0,4 kV skirstymo įrenginiai ir vidaus elektros tinklas) buvo prijungti prie elektros tiekėjo tinklo ir po Å¡ios sutarties nutraukimo nebuvo atjungti.

Todėl atsakovas (jo turto patikėtinis), nenorėdami gauti tiekiamÄ elektros energijÄ , turėjo kreiptis į ieÅ¡kovÄ su tokiu praÅ¡ymu, tačiau dėl neaiÅ¡kių priežasčių to nepadarė. Nors, kaip minėta, nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau esant prijungtiems atsakovo elektros tinklams prie tiekėjo tinklo bei atsakovo ir jo naujojo patikėtinio (atsakovo atstovo) pasyviam elgesiui, leidžia dar kartÄ Ä¯sitikinti, kad konkliudentiniais veiksmais buvo sutikta dėl elektros energijos tiekimo.

Be to, kadangi atsakovo valdomi elektros energijos tinklai buvo prijungti prie elektros tiekėjo tinklo, todėl netgi nutraukus ankstesnio turto patikėtinio ir ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytÄ elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, tiekėjas turėjo užtikrinti vartotojui tolesnį elektros energijos tiekimÄ teisės aktų nustatyta tvarka (Taisyklių 30 p.). Susidariusioje situacijoje, kai elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra nutraukta ir nėra pateiktas raÅ¡ytinis praÅ¡ymas dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo, operatorius turi teisę atjungti vartotojo elektros energijos įrenginius nuo operatoriaus elektros tinklų ir demontuoti elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadÄ (Taisyklių 37 p.), tačiau tai nėra pareiga.

Be to, atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytÄ turto savininko bei jo turto patikėtinio elgesį, sudarantį rimtÄ pagrindÄ manyti, esant sutikimui dėl elektros energijos tiekimo, todėl nurodytų priemonių (Taisyklių 37 p.) taikymas nebuvo pakankamas ir pagrįstas, dėl ko ieÅ¡kovas ir nesiėmė.Apelianto argumentus, jog jam nebuvo perduotas lokalusis elektros energijos tinklas, paneigia 2010 m. gruodžio 21 d. Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktas, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovo atstovui VÄ® Valstybės turto fondui buvo perduoti negyvenamieji pastatai ir kiemo statiniai, inžineriniai statiniai ir įrenginiai (įskaitant transformatorinę, lauko apÅ¡vietimÄ , silpnų srovių tinklus), esantys (duomenys neskelbtini).

Be to, dar 2005 m. vasario 25 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 101976-20331/2/0176 priedu buvo nustatyta elektros tiekėjo ir vartotojo nuosavybės riba ir nustatyta riba nebuvo pakeista, todėl vėliau (ginčo laikotarpiu) nei viena iš šios bylos šalių nei papildomai įgijo, nei neteko elektros įrenginių. Pasikeitus nekilnojamojo turto patikėtiniui, iš esmės buvo tęsiami elektros energijos vartojimo teisiniai santykiai, tačiau šiuo atveju, nesudarius rašytinės elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties su turto patikėtiniu ar nuomininku VšĮ „Vilko valia“, jie susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo (turto savininko).Atmestini kaip neįrodyti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas AB Lesto atsisakė sudaryti individualias elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis ir nebendradarbiavo su atsakovu (CPK 178 str., 179 str.).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovas ir jo turto patikėtinis nebuvo rÅ«pestingi ir nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu; pažeisdami Taisyklių reikalavimus, nesikreipė į ieÅ¡kovÄ ir su juo nesudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Be to, netgi ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas atsisakė tokias sutartis sudaryti su trečiaisiais asmenimis, tai nepanaikina atsakovo pareigos atsakyti pagal kilusiÄ prievolę. Apeliantas ginčija priteistÄ skolÄ ir tuo pagrindu, teigdamas, kad ji neteisingai paskaičiuota.

Anot apelianto, teisės norminiai aktai nenumato elektros energijos paskaičiavimo pagal savininkui tenkančio turto plotÄ , o už vandens gręžinio sunaudotÄ elektros energijÄ turi bÅ«ti skaičiuojama pagal suvartotÄ vandens kiekį. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų pažymų apie įsiskolinimÄ už elektros energijÄ (2 t., 71-73 b.l.) matyti, kad tik dalis skolos sumos buvo paskaičiuota už bendroms patalpoms pateiktÄ elektros energijÄ , todėl kiekvienam savininkui (įskaitant byloje dalyvaujančius trečiuosius asmenis) tenkanti skola buvo paskaičiuota atsižvelgiant į jų nuosavybės teise valdomo turto plotÄ .

Tokia bendraturčiui tenkanti prievolė atitiktų CK 4.76 straipsnyje įtvirtintÄ nuostatÄ , kad kiekvienas bendraturtis už bendrojo naudojimo objektus atsako proporcingai savo turto daliai. Esant tokiai įstatymo nuostatai bei tarp Å¡alių susiklosčiusiai praktikai, apelianto nuomonė dėl kitokio elektros energijos, sunaudoto bendroms patalpoms ar vandens gręžinio, skaičiavimo bÅ«do, nesant jo pagrindimui, nepaneigia ieÅ¡kovo taikyto skaičiavimo ir jo teisėtumo.Pagal Taisyklių 105 punktÄ už patiektÄ elektros energijÄ atsiskaitoma pagal tiekėjo, operatoriaus arba paties vartotojo iÅ¡raÅ¡omus apmokėjimo dokumentus, o už tinkamÄ atsiskaitymÄ yra atsakingas vartotojas (Taisyklių 93 p.).

Nors teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas AB Lesto teikė atsakovui (jo turto patikėtiniui) elektros energijos apmokėjimo dokumentus ir tinkamai apskaitė atsakovo skolÄ , tačiau tai, ar ieÅ¡kovas tinkamai tvarko buhalterinę apskaitÄ , nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Netgi nesant pastarųjų duomenų nėra pagrindo ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti nepagrįstu, nes byloje buvo pateikti AB Lesto skolÄ atsakovui įrodantys duomenys, kurie nebuvo nuginčyti (CPK 178 str., 179 str.).Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui susidariusį įsiskolinimÄ už suvartotÄ elektros energijÄ .Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), taip pat teisingai nusprendė, nes pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius (ieÅ¡kovas) dėl to kreipėsi į teismÄ .

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nenumato jokių iÅ¡imčių, atleidžiančių atsakovÄ , kaip skolininkÄ , nuo įstatyme nustatytų procesinių palÅ«kanų mokėjimo. Apelianto pateikiamas kitoks tokių palÅ«kanų skaičiavimas, t.y. ne nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, o nuo sprendimo įsiteisėjimo, neatitinka CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyto Å¡ių palÅ«kanų skaičiavimo bÅ«do, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikÅ¡mės bei įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui, teisėjų kolegija atskirai nepasisako.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nepatenkinus apelianto (atsakovo) Lietuvos valstybės apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).Nesutiktina su atsakovu, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ jis atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas (pralaimėjusi Å¡alis) yra Lietuvos valstybė, todėl iÅ¡ jos ir tai pačiai valstybei žyminis mokestinis nepriteistinas.BylÄ laimėjusi Å¡alis AB Lesto nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 178, 179 str.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Andrius Ignotas                                                                  Asta Radzevičienė                                                                  Zita Smirnovienė