73b554fd-4a93-4246-989b-a413ea20b85e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) N U T A R T I S 2022 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ dėl antstolės Nemiros Siugždaitės - StakeliÅ«nės veiksmų, suinteresuoti asmenys – iÅ¡ieÅ¡kotoja Valstybinė teritorinė muitinė. Teismas n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėjas A. T. pateikė skundÄ dėl antstolės Nemiros Siugždaitės – StakeliÅ«nės veiksmų, kuriuo praÅ¡o panaikinti antstolės 2022-01-20 pritaikytÄ areÅ¡tÄ arba turto areÅ¡to dalį skolininko žemės sklypui su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini).

2. PareiÅ¡kime nurodo, kad antstolė skolininko turtui pritaikė neproporcingus ir iÅ¡ esmės perteklinius apribojimus bei pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies norimų nuostatas, jog antstolis negali areÅ¡tuoti skolininko turto iÅ¡ esmės daugiau, negu jo reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti. Teigia, kad siekdama užtikrinti bendros 438 976,19 Eur iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo užtikrinimÄ , antstolė, areÅ¡tavo iÅ¡ viso 10 nekilnojamojo turto vienetų, kurių bendra vertė, pačios antstolės vertinimu, sudaro 1 202 063 Eur, t. y. areÅ¡tuoto turto vertė iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ virÅ¡ija beveik tris kartus.

Be to, pažymi, jog žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo ir jo sutuoktinės gyvenamasis būstas (namas), kuriame jie gyvena. Šio turto bendra vertė, anot pačios antstolės, yra 667 000 Eur, taigi likusio areštuoto turto vertė sudarytų 535 063,00 Eur, t. y. būtų beveik 100 000,00 Eur daugiau negu išieškotina suma ir pakankama tinkamam išieškojimui užtikrinti. Mano, kad esant šioms aplinkybėms pareiškėjo turto pakanka ieškotojo reikalavimams užtikrinti ir įgyvendinti, todėl gyvenamojo būsto areštas yra perteklinė priemonė ir turi būti panaikinta.

Akcentuoja, kad antstolė, nustatydama areÅ¡tuotino turto vertę, rėmėsi Registrų centro skelbiamomis masinio vertinimo nekilnojamojo turto vertėmis, kurios neatitinka realios rinkos vertės. Remiasi vykdymo instrukcijos 28 straipsniu bei CPK 681 straipsniu ir teigia, kad antstolė turėjo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Antstolei nepaskyrus ekspertizės yra pagrindas naikinti pritaikytÄ turto areÅ¡tÄ .

3. Antstolė Nemira Siugždaitė - StakeliÅ«nė 2022-02-17 priėmė patvarkymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino pareiÅ¡kėjo skundo ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, pareiÅ¡kėjo skundÄ persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad pagal CPK 667 straipsnį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo skolininkui per 10 dienų nuo turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Gavęs šį skolininko sutikimÄ , antstolis, priėmęs sprendimÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ areÅ¡tuotÄ turtÄ , patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dienÄ vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojams pasiÅ«lo per 20 dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui raÅ¡ytinį prieÅ¡taravimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas iÅ¡ieÅ¡kotojas per šį terminÄ nepateikia antstoliui Å¡ioje dalyje nurodyto prieÅ¡taravimo, antstolis patvarkymu pasiÅ«lo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per 30 dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintÄ susitarimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

Å is terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčiu susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali bÅ«ti pratęstas ne daugiau kaip 30 dienų. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas iÅ¡ieÅ¡kotojas per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ pateikiaantstoliui raÅ¡ytinį prieÅ¡taravimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taippat jeigu per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ antstoliui nepateikiamas notarine tvarkapatvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiÅ«loiÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininkoturto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Pažymi, kad 2022-01-20 Turto areÅ¡to aktu buvo areÅ¡tuotas turtas, kuris skolininkui bendrosios jungtinės santuokinių nuosavybės teise priklauso su sutuoktine L. T. (santuokos sudarymo data (duomenys neskelbtini)). Esant tokioms aplinkybės antstolė areÅ¡tavo bendrÄ turtÄ bei ketino vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi siÅ«lytiskolininkui pateikti sutikimÄ dėl turto pasidalijimo bendru sutikimu. Antstolei gavus skundÄ dėl antstolio veiksmų toks siÅ«lymas nebuvo iÅ¡siųstas. Anot antstolės, vadovaujantis CPK 667 straipsniu bei praktika nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-l075/2020, akivaizdu, kad skolininkui priklausantis didesnės vertės turtas buvo areÅ¡tuotas pagrįstai, kadangi turtas yra bendra nuosavybė su sutuoktine.

Turtas įvertintas vadovaujantis Registrų centro masinio vertinimo rinkos kainomis, o ekspertizė areÅ¡tuotam turtui įvertinti neskirta iki nebus nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Nustačius skolininkui priklausančiÄ turtodalį, esant reikalui ar/bei vykdomosios bylos Å¡alių praÅ¡ymams, bus sprendžiamas klausimas dėlekspertizės paskyrimo konkrečiai skolininkui priklausančiam turtui.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorinė muitinė pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ ir praÅ¡o skunda? atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė Å¡ioje byloje yra iÅ¡ieÅ¡kotoja, kurios naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo yra iÅ¡ieÅ¡koma solidari nepriemoka muitinei. Vilniaus teritorinė muitinė Lietuvos Antstolių rÅ«mams pateikė vykdymui Vilniaus apygardos teismo 2021-11-26 VykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 421 165,15 Eur mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ trijų solidarių skolininkų, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo.

IÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymui pasirinkta antstolė Nemira Å iugždaitė - StakeliÅ«nė. Vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turto, antstolė surašė 2022-01-20 Turto areÅ¡to aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areÅ¡tavo 10 nekilnojamo turto vienetų, tame tarpe ir žemės sklypÄ su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Pažymi, kad antstolė, vadovaudamasis CPK nuostatomis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, teisėtai bei pagrįstai pradėjo vykdyti priverstinį 421 165,15 Eur mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turto pagal Vilniaus apygardos teismo 2021-11-26 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagrindinė antstolio funkcija yra priverstinai vykdyti neįvykdytus sprendimus, o turto areštas ir yra viena iš CPK įtvirtintų priverstinio vykdymo priemonių. Akcentuoja, kad antstolės 2022-02-17 priimtame patvarkyme aiškiai ir išsamiai išdėstyta, kuo remiantis buvo atlikti antstolės procesiniai veiksmai ir dėl kokių aplinkybių pareiškėjo skundas buvo atmestas.

Dėl ko mano, jog antstolė nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių jos veiksmus dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į pareiÅ¡kėjo nekilnojamÄ jį turtÄ . CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo skolininkui per 20 dienų nuo turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Remiantis CPK 667 straipsnio nuostatomis, 2022-01 -20 Turto areÅ¡to aktu pagrįstai buvo areÅ¡tuotas turtas, kuris pareiÅ¡kėjui bendrosios santuokinės nuosavybės teise priklauso su sutuoktine L. T.. Antstolė taip pat pagrįstai turtÄ Ä¯vertino vadovaujantis Registrų centro masinio vertinimo rinko vertėmis bei neskyrė ekspertizės areÅ¡tuotam turtui įvertinti iki nebus nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje. IÅ¡ieÅ¡kotÄ ja sutinka, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai, priėmė skundžiamus procesinius dokumentus ir 2022-02-17 patvarkymÄ atsisakyti tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolės veiksmų.

5. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį praneÅ¡ta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai). Teismas k o n s t a t u o j a PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.

6. Teismas pažymi, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiÅ¡kia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedÅ«ros teisėtumÄ . Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas virÅ¡ijant kompetencijÄ (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

7. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumÄ ir įvertinti kiekvieno iÅ¡ jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtakÄ vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindÄ juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).

8. IÅ¡ vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolės kontorai buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021-11-26 vykdomasis raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 421 165,15 Eur mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ trijų solidarių skolininkų, tame tarpe ir skolininko A. T., iÅ¡ieÅ¡kotojos Valstybinės teritorinės muitinės naudai (el. v. b. l. 6-7). Vykdymo eigoje antstolė nustačiusi, kad iÅ¡ieÅ¡kojimui nepakanka skolininko turto, taip pat, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuokÄ su L. T., 2021-01-20 Turto areÅ¡to aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areÅ¡tavo 10 nekilnojamo turto vienetų:

1) pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daikto vertė 105 000,00 Eur;

2) butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daikto vertė 219 000,00 Eur; 3) 2697/8400 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), daikto vertė 4 013,00 Eur;

4) statinį (inžinerinį įrenginį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daikto vertė 150,00 Eur;

5) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daikto vertė 135 000,00 Eur; 6) 402/12317 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), daikto vertė 9 000,00 Eur;

7) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), daikto vertė 168 000,00 Eur;

8) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), daikto vertė 499 000,00 Eur;

9) statinį (inžinerinį įrenginį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), daikto vertė 100,00 Eur;

10) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daikto vertė 62 800,00 Eur. Antstolė Turto arešto akte nurodė, kad turto arešto mastas – 438 976,19 Eur (el. v. b. l. 48-51).

9. PareiÅ¡kėjas pateikė antstolei skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti antstolės 2022-01-20 pritaikytÄ areÅ¡tÄ arba turto areÅ¡to dalį skolininko žemės sklypui su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad antstolė pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normas ir areÅ¡tavo turtÄ , kurio vertė ženkliai virÅ¡ija iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ . Antstolės areÅ¡tuoto turto bendra vertė sudaro 1 202 063,00 Eur, t. y. areÅ¡tuoto turto vertė iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ virÅ¡ija beveik tris kartus.

Nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra skolininko ir sutuoktinės gyvenamasis būstas, bendra vertė sudaro 667 000,00 Eur, taigi likusio areštuoto turto vertė sudarytų 535 063,00 Eur, t. y. būtų beveik 100 000,00 Eur daugiau negu išieškotina suma bei pakankama tinkamam išieškojimui užtikrinti. Todėl mano, kad žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), areštas yra perteklinė priemonė.

10. CPK 675 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog skolininko turto areÅ¡tas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtÄ arba Å¡ios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis areÅ¡tuoja skolininko turtÄ suraÅ¡ydamas turto areÅ¡to aktÄ . Antstolis negali areÅ¡tuoti skolininko turto iÅ¡ esmės daugiau, negu jo reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti. AnalogiÅ¡kas reikalavimas yra nustatytas ir skolininko turto apraÅ¡ymui (CPK 677 straipsnio 2 dalis).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 34 punktas).

12. Kita vertus, jau pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidÄ , jog vykdymo procese gali bÅ«ti areÅ¡tuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areÅ¡tuoti tiksliai tokiÄ sumÄ , kuri padengtų iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ ir vykdymo iÅ¡laidas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas Å¡ios normos pažeidimas, turi bÅ«ti nustatyta, jog skolininko turto areÅ¡tuota iÅ¡ esmės daugiau.

Ä®statymų leidėjas nėra pateikęs sÄ vokos „iÅ¡ esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs Å¡iÄ sÄ vokÄ apibrėžiančių kriterijų. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, Å¡i sÄ voka turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslÄ ir kartu bÅ«tinumÄ užtikrinti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp iÅ¡ esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-1075/2020, 41 punktas).

13. Taigi antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti.

14. IÅ¡ 2021-01-20 Turto areÅ¡to akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolės areÅ¡tuoto nekilnojamo turto 10 vienetų bendra vertė siekia – 1 202 063,00 Eur (el. v. b. l. 48-51). Å iuo atveju sutiktina su pareiÅ¡kėju, kad areÅ¡tuoto turto vertė, kaip jis teigia, virÅ¡ija beveik tris kartus iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ 438 976,19 Eur. Tačiau kartu teismas pažymi, kad skolininko areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto verčių suma pati savaime dar neleidžia spręsti, kad buvo pažeistas CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimas neareÅ¡tuoti skolininko turto iÅ¡ esmės daugiau, negu jo reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti. Å iame kontekste įvertintina tai, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreiptas tik į pareiÅ¡kėjÄ , kuriam neturint asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į pareiÅ¡kėjo turto dalį, įeinančiÄ Ä¯ bendrÄ turtÄ .

15. CPK 667 straipsnis nustato skolininkui fiziniam asmeniui priklausančios bendro su kitais asmenimis turto dalies nustatymo tvarkÄ . Å ios tvarkos esmė yra ta, kad antstolis, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, areÅ¡tuoja visÄ bendrÄ jį turtÄ ir tuomet yra sprendžiamas skolininkui priklausančios bendro turto dalies nustatymo klausimas. Skolininkui priklausanti bendro turto dalis gali bÅ«ti nustatoma tiek neteisminiais bÅ«dais, tiek teismo. Dėl skolininko turto dalies nustatymo į teismÄ turi teisę kreiptis ir iÅ¡ieÅ¡kotojas (CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Taigi, CPK 667 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areÅ¡tuoti visÄ bendrÄ jį turtÄ ir toks areÅ¡tas turėtų bÅ«ti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis. Tai reiÅ¡kia, kad iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bus areÅ¡tuota ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, turto dalis. Tokiu atveju, jau pats teisinis reguliavimas suponuoja situacijÄ , kad areÅ¡tuoto turto vertė gerokai virÅ¡ys vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos dydį, kaip yra ir nagrinėjamu atveju antstolei areÅ¡tavus visÄ bendrÄ jį turtÄ .

16. Kita vertus, CPK 667 straipsnis negali paneigti CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad negali bÅ«ti areÅ¡tuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti, taikymo. Todėl tuo atveju, kai iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į bendrÄ su kitais asmenimis turimÄ turtÄ , Å¡ios taisyklės taikymo tikslais turi bÅ«ti vertinama, kiek turto areÅ¡tu ribojimai buvo pritaikyti pačiam skolininkui. Vertinant pačiam skolininkui pritaikytų ribojimų apimtį turi bÅ«ti atsižvelgiama į iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko turimos bendro turto dalies ypatumus.

17. Tais atvejais, kai skolininkas turi bendro su kitais asmenimis turto ir jam priklausanti bendro turto dalis nėra nustatyta, kyla skolininko turto dalies neapibrėžtumo rizika, nes iki bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, nėra aiÅ¡ku, kokia konkrečiai turto dalis priklauso skolininkui ir kokia apimtimi galės bÅ«ti patenkinami iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tokį turtÄ . Tokiu atveju objektyviai yra pateisinama, kad tokio turto turės bÅ«ti areÅ¡tuojama daugiau, negu reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti.

Nors tiek bendrosios dalinės nuosavybės, jeigu dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 3 dalis), tiek bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.117 straipsnis) atveju yra taikoma lygių dalių prezumpcija, Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti nuginčyta. Tai reiÅ¡kia, kad yra tikimybė, jog skolininko turto dalis, į kuriÄ gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, gali bÅ«ti ir mažesnė nei 1/2 dalis. Kartu gali kilti ir kitų rizikų, pvz., galimybės nustatyti skolininko turto dalį taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti, rizika, turto, kuris priklausys keliems asmenims, dalies likvidumo rizika ir kt. rizikų, susijusių bÅ«tent su tuo, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas bus nukreiptas į skolininko turto, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį.

Šios rizikos turi reikšmės sprendžiant, kokia apimtimi turi būti areštuotas skolininko turtas, kad būtų galima patenkinti išieškotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-1075/2020, 56 punktas).

18. Kaip minėta Å¡ios nutarties 14 punkte, antstolė areÅ¡tavo 1 202 063,00 Eur vertės nekilnojamojo turto. Tokiu atveju, pritaikius įstatymo nustatytÄ lygių dalių prezumpcijÄ , skolininko vykdomojoje byloje – dalies vertė sudarytų apie 601 031,50 Eur, o iÅ¡ieÅ¡kotina suma vykdomojoje byloje sudaro 438 976,19 Eur. Ä®vertinus skolininko turto, esančio bendru su kitais asmenimis, dalies dydžio neapibrėžtumo rizikÄ , taip pat CPK 718 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklę, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo areÅ¡tuota skolininko turto iÅ¡ esmės daugiau, negu reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti.

Å iame kontekste teismas taip pat įvertina ir tai, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į turto dalį, kuris yra bendras su kitais asmenimis, gali kelti ir tokio turto likvidumo rizikÄ . Todėl teismas konstatuoja, kad turto areÅ¡tas, apimantis nekilnojamÄ jį turtÄ ir gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , adresu (duomenys neskelbtini), buvo proporcingas ir neperteklinis, o bÅ«tinas iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimų veiksmingam ir realiam patenkinimui. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo pažeistas CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas areÅ¡tuoti skolininko turto iÅ¡ esmės daugiau, negu jo reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti.

19. Skolininkas skunde taip pat teigia, kad antstolė, nustatydama areÅ¡tuotino turto vertę, rėmėsi Registrų centro skelbiamomis masinio vertinimo nekilnojamojo turto vertėmis, kurios neatitinka realios rinkos vertės ir antstolė nepagrįstai nepaskyrė ekspertizės turto vertei nustatyti, todėl yra pagrindas panaikinti pritaikytÄ turto areÅ¡tÄ .

20. Teismas kritiÅ¡kai vertina Å¡iuos skolininko argumentus. CPK 678 straipsnio 1 dalis apibrėžia turto areÅ¡to akto turinio reikalavimus. Å ios dalies 5 punkte nustatyta, kad turto areÅ¡to akte, be kita ko, turi bÅ«ti nurodoma kiekvieno daikto vertė ir viso areÅ¡tuojamo turto vertė. Å is punktas taip pat nustato, kad jei antstolis areÅ¡to metu negali įvertinti areÅ¡tuojamo turto, turto areÅ¡to akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areÅ¡tuodamas skolininko turtÄ , antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimÄ bei į areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas prieÅ¡tarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

21. Å iame kontekste pastebėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl antstolio pareigos įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ yra pakankamai iÅ¡plėtota ir nuosekli. Tačiau kasacinis teismas nėra pasisakęs dėl antstolio pareigos įkainoti turtÄ Ä¯gyvendinimo tuo atveju, kai iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko fizinio asmens bendro su kitais asmenimis turto dalį, kai ta dalis nėra nustatyta, t. y. kasacinis teismas nėra pasisakęs, kaip CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 681 straipsnio 1 dalis turi bÅ«ti taikomi atsižvelgiant į CPK 667 straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ .

22. CPK 667 straipsnis iÅ¡ esmės taikomas tada, kai skolininkas fizinis asmuo turi bendro su kitais asmenimis turto ir kai nėra nustatyta skolininkui fiziniam asmeniui priklausanti bendro turto dalis. Dažniausiai poreikis nustatyti skolininkui fiziniam asmeniui priklausančiÄ bendro turto dalį kyla tada, kai turtas yra įgytas santuokos metu ir fiziniams asmenims priklauso bendrÄ ja jungtinės nuosavybės teise. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667, 3.116 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-09 nutartis Nr. e3K-3-504-421/2016, 16 punktas).

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė areÅ¡tavo bendrÄ jį skolininko turtÄ su kitais asmenimis, o areÅ¡tuodama nekilnojamÄ jį turtÄ antstolė remėsi Registrų centro masinio vertinimo rinkos kainomis (el. v. b. l. 48-51). Dėl Å¡ių aplinkybių tarp Å¡alių ginčo byloje nėra. Pažymėtina, kad kai iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko fizinio asmens bendro su kitais asmenimis turto dalį, iki kol nėra nustatyta konkreti skolininkui priklausanti bendro turto dalis, vykdant CPK 681 straipsnyje nustatytus reikalavimus, galima bÅ«tų įvertinti tik visÄ bendrÄ turtÄ , o ne konkrečiÄ skolininkui priklausančiÄ bendro turto dalį. Taigi akivaizdu, kad antstolei neturint tikslių duomenų apie tai, kokia turto dalis priklauso skolininkui, nėra objekto, kurio vertė turi bÅ«ti nustatyta. Todėl teismas sutinka su antstolės pozicija, kad tik nustačius skolininkui priklausančiÄ turto dalį, gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo.

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iÅ¡ varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigÄ , bet ir tolesnius iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtÄ varžytynėse pardavus už mažesnę kainÄ , negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta pagal įstatymÄ , suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas).

IÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieÅ¡ka vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas bÅ«tų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimÄ , kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebÅ«tų parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ , o teismo sprendimas bÅ«tų įvykdytas kuo ekonomiÅ¡kiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas).

Ä®statymas antstoliui nustato pareigÄ ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Å ie kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai rodo, kad turi bÅ«ti įkainotas toks areÅ¡tuotas turtas, į kurį yra nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir vėliau vykdoma turto realizavimo procedÅ«ra.

Tuo tarpu visas skolininkui su kitais asmenimis priklausantis bendras turtas, kuris areÅ¡tuojamas vykdant CPK 667 straipsnio reikalavimus, nėra tas turtas, į kurį bus nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas. IÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreipiamas ne į visÄ skolininkui su kitais asmenimis priklausantį bendrÄ turtÄ , o tik į skolininkui priklausančiÄ bendro turto dalį. Tai reiÅ¡kia, kad viso bendro turto įvertinimas jį areÅ¡tavus nepasieks tų tikslų, kurių siekiama turto įkainojimo institutu, reglamentuotu CPK 681 straipsnyje.

Ir prieÅ¡ingai, aiÅ¡kinimas, kad tuo atveju, kai areÅ¡tuojamas visas bendras turtas, antstolio pareiga įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ turi bÅ«ti vykdoma tik tada, kai nustatyta tvarka yra nustatoma skolininkui priklausanti bendro turto dalis, atitinka CPK 681 straipsnio tikslus ir prasmę.

25. Kiti Å¡alių argumentai neturi įtakos teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolė veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo procesÄ reglamentuojančių teisės normų, vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo jame nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 513 straipsniais, teismas n u t a r i a : atmesti pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ dėl antstolės Nemiros Å iugždaitės - StakeliÅ«nės veiksmų. Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .  Teisėja Rima Lipeikienė