73b38eee-28d2-45ca-8cc2-a823c8aac234 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2FB-6227-1071/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00941-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.8.3.2; 3.4.2.10.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. liepos 19 d.Gargždai  Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėjas Vytautas Pliuskevičius, sekretoriaujant Karolinai Butkienei, dalyvaujant ieÅ¡kovų bankrutuojančių asmenų atstovei advokatei Agatai StaÅ¡evskajai, bankrutuojančių asmenų bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ įgaliotam asmeniui Vidmantui Å važui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo bankrutuojančių asmenų bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ įgalioto asmens Vidmanto Å važo praÅ¡ymÄ dėl patikslinto mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų D.

J. ir A. J. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „BÅ«sto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, I. N., antstoliai Brigita Tamkevičienė, Aleksandras Selezniovas, SB „Dituva“.  Teismas n u s t a t ė :            2017 m. birželio 16 d. teismas nutartimi iÅ¡kėlė A. J. ir D.

J. bankroto bylÄ . Nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2017 m. birželio 24 d.2017 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis teismas patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus Å¡ioje bankroto byloje. 2017 m. lapkričio 20 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančių asmenų                           A. J. ir D. J. mokumo atkÅ«rimo planas, kuriam nepritarė 2017 m. spalio 24 d. kreditorių susirinkimas. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi, iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „BÅ«sto paskolų draudimas“ atskirÄ jį skundÄ , Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikino ir klausimÄ dėl A.

J. ir D. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Byla teisme gauta 2018 m. balandžio 18 d., teisėjui Vytautui Pliuskevičiui paskirta ir perduota 2018 m. balandžio 19 d. Bylai suteiktas naujas Nr. e2FB-6227-1071/2018.2018 m. balandžio 26 d. nutartimi teismas nustatė pareiÅ¡kėjams A. J. ir D. J. terminÄ iki 2018 m. gegužės 28 d. pateikti patikslintÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ . Taip pat įpareigojo pareiÅ¡kėjus, kartu su patikslintu mokumo atkÅ«rimo planu, jeigu jam nepritars kreditorių susirinkimas, pateikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties 13 punkte nurodytus įrodymus (gyvybės draudimo sutartis ir joms taikomas taisykles).

PareiÅ¡kėjai teismo nustatytu terminu 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodytų trÅ«kumų neiÅ¡taisė, pratęsti Å¡io termino neprašė, todėl teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi nutraukė ieÅ¡kovų A. J. ir D. J. bankroto bylÄ . 2018 m. birželio 15 d. teisme gautas bankroto administratoriaus įgalioto asmens atskirasis skundas, kuriame jis prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. birželio 13 d. nutartį. 2018 m. birželio 20 d. nutartimi, teismas, konstatavęs, kad bankrutuojantys asmenys teismo nustatytu terminu iÅ¡taisė 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodytus trÅ«kumus, tačiau jie per klaidÄ buvo įregistruoti kitoje civilinėje byloje, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proceso koncentruotumo kriterijais, panaikino 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-6227-1071/2018.2018 m. birželio 19 d.

į civilinę bylÄ Nr. e2FB-6227-1071/2018 teismui buvo pateiktas bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ įgalioto asmens Vidmanto Å važo praÅ¡ymas dėl pareiÅ¡kėjų D. J. ir A. J. mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo. PraÅ¡yme nurodo, kad 2018 m. gegužės 28 d. įvyko kreditorių 3-iasis susirinkimas dėl pritarimo patikslintam Plano projektui, kuriame vienintelio susirinkime balsavusio kreditoriaus UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ (69.40 proc.) balsų dauguma buvo nutarta nepritarti 3-am patikslintam Plano projektui.

Bankroto administratoriaus nuomone, A. J. ir D. J. mokumo atkÅ«rimo planas atitinka FABÄ® 7 straipsnio reikalavimus ir nėra esminių priežasčių dėl ko negalėtų bÅ«ti tvirtinamas, o kreditoriaus UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ siÅ«lymai nėra pagrįsti įrodymais, svariais argumentais.           Kreditorius UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ bankrutuojančių                             A.

J. ir D. J. bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ patvirtinti patikslintÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ , kuriame nurodo, kad nesutinka su patikslintu planu balsavimo raÅ¡tu biuletenyje iÅ¡dėstytais motyvais. Mano, kad plane yra neteisingai nurodytos ieÅ¡kovo gaunamos pajamos, mokumo atkÅ«rimo plane turi atsispindėti bankrutuojančio asmens gaunami dienpinigiai, nes teismų praktikoje yra pasisakyta, kad jie laikytini pajamomis. Bankrutuojantis asmuo A. J. nepateikė kreditoriams jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dienpinigiai yra jo bÅ«tinosios iÅ¡laidos ir, kad komandiruotėse patiriamos iÅ¡laidos nėra dengiamos iÅ¡ bÅ«tinųjų poreikių iÅ¡laidų.

Nurodė, jog Plane nurodytos pareiÅ¡kėjo gaunamos pajamos turėtų bÅ«ti apskaičiuotos vadovaujantis faktiÅ¡kai gautas pajamas patvirtinančiais dokumentais, o ne pagal pareiÅ¡kėjo darbdavio pateikiamÄ informacijÄ .           Kreditorius nepritarė Plano projekto patvirtinimui ir dėl to, kad jame nėra numatyta jokių                     D. J. mokumo atkÅ«rimo priemonių, padėsiančių gauti daugiau pajamų bankroto proceso metu ir didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais.

Nurodė, kad A. J. darbas pagal darbo sutartį, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, yra pakankama mokumo atkÅ«rimo priemonė, tačiau to negalima pasakyti apie D. J.. PareiÅ¡kėja yra jauno, darbingo amžiaus ir darbas viso bankroto proceso metu už artimÄ minimaliam darbo užmokestį, neįsipareigojant dėti pastangų gauti geriau apmokamÄ darbÄ , nėra suderinamas su FABÄ® tikslu užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimÄ ir pasiekti teisingÄ kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrÄ .Be to, kreditorius nesutinka ir dėl to, kad pateiktame tvirtinti Plane pareiÅ¡kėjų bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui reikalinga suma padidėjo nuo 667,00 Eur / mėn. ankstesniame Plane iki 1.152,16 Eur / mėn. pateiktame tvirtinti Plane.

Situacija, kai pareiÅ¡kėjo bÅ«tiniesiems poreikiams iÅ¡laidos padidėjo 485,16 Eur / mėn., o kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriama suma padidėjo tik 13,76 Eur/ mėn., nėra suderinama su FABÄ® paskirtimi. Padidėjus gaunamoms pajamoms ženklus bÅ«tinųjų poreikių iÅ¡laidų padidinimas (apie 73 proc.) parodo bankrutuojančių asmenų nesÄ Å¾iningumÄ bei siekį iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais kuo didesne apimtimi. Kreditorius taip pat nesutinka, kad 74,16 Eur / mėn. įmokos pagal draudimo sutartis bÅ«tų priskirtos prie bÅ«tinųjų poreikių iÅ¡laidų, nes bankrutuojantys asmenys, nei teikiant PlanÄ tvirtinti kreditorių susirinkimui, nei teikiant tvirtinti PlanÄ teismui į apeliacinės instancijos teismo klausimus, kokia įmokos dalis yra skiriama gyvybės ir sveikatos draudimui, o kokia kapitalui kaupti ir investuoti, kokia dalis įmokų yra sukaupta, kokia yra sutarčių nutraukimo ir modifikavimo tvarka, kokias pasekmes sutarčių nutraukimas sukeltų pareiÅ¡kėjams, nebuvo atsakyta.Kreditorius mano, jog į PlanÄ turėtų bÅ«ti įtraukta nuostata, jog visos pareiÅ¡kėjų gautos pajamos, virÅ¡ijančios Plane numatytÄ bÅ«tinųjų poreikių iÅ¡laidų sumÄ ir bankroto administratoriui mokėtinÄ sumÄ , bÅ«tų pervedamos kreditoriams pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikÄ artimiausiÄ mokėjimo dienÄ , nes taip bÅ«tų užtikrinta, jog bankroto procesas bus efektyvus, kad bus galimybių įgyvendinti FABÄ® paskirtį ir kad pareiÅ¡kėjų gautos papildomos lėšos, ko bankrutuojantys asmenys, bÅ«dami sÄ Å¾iningais FABÄ® prasme, privalo siekti, bus paskirstytos kreditoriams.

Kreditorius taip pat nesutinka, kad Plane kreditorių reikalavimų tenkinimui yra numatyta 32,94 Eur/ mėn. (1.90 proc.) nuo visų Plane nurodomų gaunamų pajamų, o ne 202,94 Eur / mėn., kaip tÄ akcentuoja bankroto administratorius. 170,00 Eur / mėn. iÅ¡ 202,94 Eur / mėn. sumos numatoma skirti nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui ir tai yra ne kas kita, kaip bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui skiriama suma. Kreditoriaus vertinimu tokia kreditoriams skiriama suma nesudaro galimybių įgyvendinti FABÄ® 1 straipsnio 1 dalyje numatytÄ Ä¯statymo paskirtį ir iÅ¡ esmės bankroto procesÄ padaro skolų nuraÅ¡ymo procesu.

Prašė teismÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovus tikslinti planÄ , o ieÅ¡kovams nesutikus – bankroto bylÄ nutraukti.Bankroto administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ įgaliotas asmuo Vidmantas Å važas pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog kreditoriaus UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ siÅ«lymai dėl plano nepritarimo nėra pagrįsti įrodymais bei svariais argumentais. Vien ta aplinkybė, kad                            A. J. susirado geriau apmokamÄ darbÄ ir žymiai padidėjo jo darbo užmokestis, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bankrutuojantis asmuo deda pastangas susirasti geriau apmokamÄ darbÄ .

Mano, jog bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti skiriama suma atitinka kreditorių ir bankrutuojančių asmenų interesus, nes ji tik nežymiai virÅ¡ija LR Seimo 2017 m. patvirtintÄ tvarkÄ ir apskaičiuotÄ minimalų vartojimo poreikio dydį, nurodantį iÅ¡laidų sumÄ , reikalingÄ minimaliems 1 asmens maisto ir ne maisto (prekių - paslaugų) poreikiams tenkinti per mėnesį. Nurodė, jog ieÅ¡kovo A. J. darbo užmokesčio vidurkis yra paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. atskaičius mokesčius ir dienpinigius.

Jo darbo užmokestis priklauso nuo iÅ¡vykimo į komandiruotes užsienyje dienų skaičiaus, kurios negali bÅ«ti ilgiau nei 180 dienų per metus. Nesutinka su kreditoriaus pastaba, jog D. J. darbas už minimalų mėnesinį atlyginimÄ neturėtų bÅ«ti laikomas pakankama mokumo atkÅ«rimo priemone. Ji dirba nekvalifikuotÄ darbÄ , jai yra mokamas 405 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, ji neturi profesijos, tačiau sugebėjo susirasti darbÄ kuriame jau dirba daugiau nei metus laiko, nuo įsidarbinimo jos darbo užmokestis padidėjo nuo 380 Eur iki 405 Eur, todėl daryti iÅ¡vados, kad D.

J. uždirbamas pagal jos galimybes pajamų dydis neatitinka kreditoriaus reikalavimus. Jai persikvalifikavimo galimybės yra ribotos, nes ji dirba visÄ darbo dienÄ , augina mažamečius vaikus. Mano, jog kreditoriaus UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ pateikti samprotavimai, jog nebus patirta tiek transporto ir paÅ¡to iÅ¡laidų, kiek yra nurodyta plane yra prieÅ¡taringos ir nepagrįstos. Plane nurodytos administravimo iÅ¡laidos yra pagrįstos, realiai atspindinčios bankroto procese atliekamus darbus. Bankroto administratoriaus vertinimu kreditoriaus nurodytos priežastys nepritarti Plano projektui, nėra susijusios su Plano projekto tikslinimu pagal FABÄ® 7 straipsnio reikalavimus, nes FABÄ® nenurodo konkrečios sumos, kuri turi bÅ«ti skirta kreditorių reikalavimų tenkinimui ir kokios proporcijos turi bÅ«ti laikomasi tenkinant pirmosios ir antros eilės kreditorių reikalavimus.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovė advokatė Agata StaÅ¡evskaja palaikė praÅ¡ymÄ dėl mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo, mano, kad pateiktas mokumo atkÅ«rimo planas atitinka FABÄ® 7 straipsnio reikalavimus ir nėra esminių priežasčių dėl ko negalėtų bÅ«ti tvirtinamas.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo A. J. darbo užmokestis priklauso nuo jo buvimo laiko komandiruotėse. Jis per metus laiko komandiruotėje gali iÅ¡bÅ«ti 180 dienų, todėl likusias metų dienas dirba Lietuvoje, ir jo gaunamas darbo užmokestis vidutiniÅ¡kai per mėnesį siekia 400 Eur. Jo vidutinis mėnesio pajamų vidurkis yra paskaičiuotas sudėjus visÄ gautÄ darbo užmokestį, iÅ¡skaičius dienpinigius ir padalinus iÅ¡ 11 mėnesių, nes ieÅ¡kovas UAB „Hugaas Contstruction“ dirba nuo 2017 m. rugsėjo mėn. PraktiÅ¡kai yra įmanoma numatyti, kad ieÅ¡kovas puse metų gaus tik apie 400,00 Eur darbo užmokesčio, nes komandiruotės negali virÅ¡yti 180 dienų.

Dienpinigius jie iÅ¡skaičiuoja iÅ¡ gaunamų pajamų, nes jie yra skirti komandiruotėms padengti. IeÅ¡kovas yra komandiruojamas dirbti į NorvegijÄ , kur yra aukÅ¡tas pragyvenimo lygis, jis pats turi nuomotis bÅ«stÄ , pirkti maistÄ . Nuomos iÅ¡laidų pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais jis neturi galimybės, nes kartais jie gyvena kemperiuose, stovyklavietėse. Jie pateikė čekius, pagrindžiančius jo iÅ¡laidas maisto prekių parduotuvėse, čekių į lietuvių kalbÄ neiÅ¡vertė, nes nespėjo, o vėliau sužinojo, kad čekių apimtis yra didelė, todėl bankrutuojantiems asmenims tai kainuotų dideles iÅ¡laidas.

Pagal banko išrašus matyti ieškovo išlaidos Norvegijoje, paskaičiavus per savaitę ieškovas maisto prekėms išleidžia apie 100 -110 Eur, o dienpinigių per mėnesį gauna apie 600-700 Eur. Paaiškino, kad antrajame plano projekte būtinosioms išlaidoms buvo skiriama mažesnė suma, nes gaunamos pajamos buvo mažesnės. Jeigu būtų patvirtinta tokia suma, kuri buvo numatyta ankstesniame plane, tai ieškovų šeima gyventų žemiau skurdo ribos. Paaiškino, kad ieškovai kreditorinių reikalavimų tenkinimui per mėnesį skirs 202,94 Eur. 170,00 Eur suma bus skiriama pirma eile tenkinamam reikalavimui, t. y.

U. J. išlaikymui, o likusi 32,94 Eur suma bus skiriama kitiems kreditoriams eiliškumo tvarka. Paaiškino, kad 10 Eur išlaikymo suma padidėjo, nes išlaikymas yra indeksuojamas. Nesutinka, kad būtų nutrauktos ieškovų sudarytos gyvybės draudimo sutartys, nes jos nėra kaupiamosios, o tik dėl draudimo rizikų (mirties, nelaimingų atsitikimų ir kritinių ligų). Ieškovas yra pagrindinis šeimos maitintojas, jo darbas yra susijęs su rizika, todėl jam yra reikalinga draudimo apsauga, netgi privaloma.

IeÅ¡kovė už savo gyvybės draudimÄ kas mėnesį moka po 15,36 Eur, jų manymu, tai yra nedidėlė suma, todėl geriau turėti draudimo apsaugÄ , nei rizikuoti dėl sveikatos ir likti be draudimo apsaugos. PaaiÅ¡kino, kad vaikų kaupiamojo gyvybės draudimo mokėjimui 40,00 Eur suma yra skiriama iÅ¡ vaikų gaunamų lėšų iÅ¡ valstybės fondo. 60,00 Eur gaunama suma yra tvarkoma uzufrukto teise, todėl jų nuomone nėra pagrindo nutraukti gyvybės draudimo sutarčių, nes nutraukus sutartis, vaikai netektų dalies sukauptos sumos ir liktų visai be draudimo apsaugos.

PaaiÅ¡kino, kad lėšas, kurias vaikai gauna iÅ¡ valstybės fondo jie įtraukė į bendrai gautas pajamas, tai jas ir skiria vaikų poreikių tenkinimui. Nesutinka su kreditoriaus pastaba, jog plane nėra numatyta jokių D. J. mokumo atkÅ«rimo priemonių, padėsiančių gauti daugiau pajamų bankroto proceso metu ir didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. IeÅ¡kovė neturi jokio iÅ¡silavinimo, tik nebaigtas - vidurinis, neturi jokios kvalifikacijos, todėl dabar dirbdama konditere gauna tik 400,00 Eur algÄ neatskaičius mokesčių.

Mano, kad tai yra pakankamas darbo užmokestis asmeniui, kuris neturi darbo patirties ir tik dabar mokosi ir ateityje ketina įsigyti konditerio kategorijÄ . PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė neturi kitų sÄ skaitų bankuose, jai darbo užmokestis yra mokamas į rankas.Bankroto administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ įgaliotas asmuo Vidmantas Å važas teismo posėdžio metu palaikė praÅ¡ymÄ dėl patikslinto mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo, nes, jo nuomone, planas atitinka FABÄ® 7 straipsnio reikalavimus ir neprieÅ¡tarauja kreditorių interesams.

Mano, kad pareiÅ¡kėjų sudarytos gyvybės draudimo sutartys nepažeidžia kreditorių interesų, draudimo apsauga reikalinga ieÅ¡kovams ir jų nepilnamečiams vaikams. Pritaria ieÅ¡kovų atstovės nuomonei, kad dienpinigiai nėra pajamos, nes ieÅ¡kovo komandiruotės yra į NorvegijÄ , o ten didesnis pragyvenimo lygis. Plane numatytos bÅ«tinosios iÅ¡laidos ieÅ¡kovų Å¡eimos pragyvenimui jo nuomone nėra didelės ir jos nepažeidžia kreditorių interesų. Bankroto administravimui numatytos iÅ¡laidos yra tokios, kokios reikalingos atlikti bankroto procedÅ«roms, o kreditoriaus nurodytos pastabos dėl iÅ¡laidų yra nepagrįstos.

PaaiÅ¡kino, kad bankroto administratorius yra verslo subjektas, jam taip pat reikia iÅ¡laikyti darbo vietas, todėl tos iÅ¡laidos negali bÅ«ti tokios, kokias siÅ«lo kreditorius. Teismas k o n s t a t u o j a : patikslintÄ mokumo atkÅ«rimo plano projektÄ atsisakytina tvirtinti, bankroto byla nutrauktina. Lietuvos Respublikos FABÄ® paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinių asmenų mokumÄ ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimÄ , iÅ¡laikant teisingÄ kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrÄ .

Å ių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiÄ ja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo.           Nuo fizinio asmens, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, sÄ Å¾iningų pastangų priklauso mokumo atkÅ«rimo plano įvykdymo sėkmė ir bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, todėl asmuo privalo bÅ«ti aktyvus, sÄ Å¾iningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.

Reikalavimus, keliamus mokumo atkÅ«rimo planui, ir Å¡io plano tvirtinimo procedÅ«rÄ reglamentuoja FABÄ® 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektÄ rengia bankrutuojantis asmuo, iÅ¡vadÄ dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir Å¡aukia kreditorių susirinkimÄ dėl pritarimo plano projektui (FABÄ® 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkÅ«rimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti.

Teismo nutartis patvirtinti planÄ , kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABÄ® 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas pažymi, kad paprastai, nesant akivaizdžių plano trÅ«kumų ar įstatymų imperatyvų pažeidimo, teismas turėtų patvirtinti fizinio asmens mokumo atkÅ«rimo planÄ , kuriam pritarė kreditorių susirinkimas. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkÅ«rimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektÄ tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui.

Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybės, jis iÅ¡ karto teikiamas teismui tvirtinti (FABÄ® 8 straipsnio 3 dalis). Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimÄ , turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus iÅ¡vadÄ ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planÄ patvirtinti (FABÄ® 8 straipsnio 8 dalis).

Spręsdamas, ar patvirtinti planÄ , kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumÄ , taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrÄ . Galimybė teismui patvirtinti planÄ , kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesÄ Å¾iningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiÅ¡kai nutraukti fizinio asmens bankroto bylÄ .

Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkÅ«rimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planÄ ) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektÄ .                Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos D. J. ir A. J. turi aÅ¡tuonis kreditorius – UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, kurio finansinio reikalavimo suma 42686,04 Eur, AB „Swedbank“, kurio reikalavimas – 15351,10 Eur, UAB „SB lizingas“, kurio reikalavimas – 2127,79 Eur, UAB „Sergel“, kurio reikalavimas – 507,11 Eur, antstolė Brigita Tamkevičienė, kurios reikalavimas – 149,86 Eur, antstolis Aleksandras Selezniovas, kurio reikalavimas – 93,27 Eur, SB „Dituva“, kurios reikalavimas – 70,40 Eur, I.

N., kurios reikalavimas 480,00 Eur, visa kreditorinių reikalavimų suma yra 61465,57 Eur. Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 28 d. vyko trečiasis bankrutuojančių asmenų D. J. ir A. J. kreditorių susirinkimas, kuriame vienintelis kreditorius UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ turintis 69,40 proc. balsų, nepritarė bankrutuojančių asmenų patikslintam mokumo atkÅ«rimo plano projektui. Bankroto administratorius praÅ¡yme dėl plano projekto tvirtinimo nurodė, jog bankrutuojantys asmenys planÄ tikslino atsižvelgdami į Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje iÅ¡dėstytas pastabas, o kreditoriaus siÅ«lymai dėl nepritarimo mokumo atkÅ«rimo plano projektui nėra pagrįsti įrodymais, svariais argumentais.Vis dėl to teismas, susipažinęs su raÅ¡ytine bylos medžiaga, bei iÅ¡klausęs ieÅ¡kovų atstovės ir bankroto administratoriaus įgalioto asmens paaiÅ¡kinimus, su dauguma kreditoriaus pastabų sutinka.Teismas sutinka su kreditoriaus pastaba, kad plano 2 dalyje yra neteisingai nurodytos ieÅ¡kovo gaunamos pajamos.

A. J. gaunamas ir numatomas gauti vidutinis mėnesio darbo užmokestis nurodytas – 1362,40 Eur / mėn. Ši suma yra paskaičiuota remiantis UAB „Hugaas Contruction“ išduota pažyma. Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovo gaunami dienpinigiai už komandiruotes į gaunamas pajamas nėra skaičiuojami, nes tai yra ieškovui pragyvenimui komandiruotėje skirti pinigai ir iš jų negalima tenkinti kreditorinių reikalavimų. Tačiau teismas su ieškovų atstovės nurodytais teiginiais, kad iš gaunamų dienpinigių kreditorių reikalavimai fizinio asmens bankroto proceso metu negali būti tenkinami, nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje konstatavo, kad, nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sÄ vokÄ , tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneÅ¡a naudÄ . Kas laikytina pajamomis, iÅ¡vardyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje: pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar iÅ¡stojus iÅ¡ pensijų fondo grÄ Å¾inamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotÄ ar kitaip perleistÄ , investuotÄ turtÄ ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natÅ«ra, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme numatytas iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis priimta, civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).

Teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi buvo įpareigojęs bankrutuojantį asmenį pateikti teismui įrodymus, kad gauti dienpinigiai yra bÅ«tinosios iÅ¡laidos komandiruotės metu. IeÅ¡kovas pateikė teismui iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ savo banko sÄ skaitos ir kvitų kopijas norvegų kalba. Tačiau iÅ¡ pateiktų keturių kvitų, kurie nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ bei banko iÅ¡rašų, teismui nėra galimybės paskaičiuoti aiÅ¡kių ir konkrečių bankrutuojančio asmens patiriamų iÅ¡laidų komandiruotės metu.

Kartu pastebėtina tai, kad iÅ¡skyrus Å¡iuos keturis mokėjimo kvitus užsienio kalba, kurie visi yra datuojami vieno mėnesio (2018 m. gegužės), pareiÅ¡kėjas daugiau negalėjo pateikti ir nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių komandiruotėse patiriamas iÅ¡laidas, nors tai padaryti pareiÅ¡kėjo atstovei buvo siÅ«loma ir teismo posėdžio metu. Be to, pareiÅ¡kėjų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad įrodymų, pagrindžiančių bÅ«sto nuomÄ komandiruotės metu, jie pateikti taip pat negali ir jų neturi, nes dažniausiai pareiÅ¡kėjas komandiruotės metu gyvena stovyklavietėse, kemperiuose.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo iÅ¡mokėta 2871, 00 Eur dienpinigių suma, taigi vidutiniÅ¡kai po 717 Eur / mėn. Nepateikus teismui raÅ¡ytinių įrodymų, o pateiktųjų neiÅ¡vertus į lietuvių kalbÄ , teismui nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio dienpinigius bankrutuojantis asmuo iÅ¡leidžia bÅ«damas komandiruotėse. Å iame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įrodyti, jog gauti dienpinigiai yra bÅ«tinosios iÅ¡laidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo.

Konkrečiu atveju, įvertinus faktines Å¡ios bylos aplinkybes ir anksčiau nurodytus duomenis, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog dienpinigiai yra jo yra bÅ«tinosios iÅ¡laidos. Todėl anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti bankrutuojančių asmenų sÄ Å¾iningumu bei pastangomis siekiant maksimaliai iÅ¡laikyti kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrÄ , nes bankroto proceso sėkmė priklauso nuo paties bankrutuojančio asmens pastangų ir geranoriÅ¡kumo.

Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nuraÅ¡yti, todėl, dėdamas dideles pastangas, fizinis asmuo gali reabilituotis ir grįžti į stabiliÄ finansinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarydamas sÄ lygas atkurti fizinio asmens mokumÄ , fizinio asmens bankroto procesas reiÅ¡kia ir kiek didesnį finansinį suvaržymÄ , nei kad buvo iki bankroto proceso pradžios, tam, kad, pasibaigus bankroto procesui, asmuo galėtų gyventi nevaržomas skolų. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau minėtas faktines bylos aplinkybes bei tai, kad dienpinigiai yra laikytini asmens pajamomis, darytina iÅ¡vada, kad planas Å¡ioje dalyje neatitinka fizinio asmens bankroto tikslų ir pažeidžia skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrÄ .

Pagrįstomis teismas laiko ir kitas kreditoriaus UAB „BÅ«sto paskolų draudimas” pastabas dėl ženkliai – 485,16 Eur padidėjusia bankrutuojančių asmenų bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui reikalinga lėšų suma, Å¡iÄ sumÄ lyginant su ankstesniame plane numatyta suma. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui reikalingÄ sumÄ pareiÅ¡kėjai padidino nuo 667, 00 Eur / mėn. iki 1152,16 Eur / mėn., t. y. jau minėtais 485,16 Eur / mėn., kai kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriama suma padidėjo tik 13,76 Eur / mėn. Pagrindinis ir iÅ¡ esmės vienintelis pareiÅ¡kėjų motyvas, kodėl padidėjo bÅ«tiniesiems poreikiams reikalinga suma – padidėjo bankrutuojančių asmenų pajamos.

Pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ lėšų skirtų bÅ«tiniems poreikiams tenkinti detalizavimÄ , matyti, kad iÅ¡ esmės padidėjo iÅ¡laidos gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laikymui ir jo nuomai, maistui, aprangai ir kt. Å¡eimos poreikiams tenkinti. Å iame kontekste teismas pažymi, kad bankroto proceso metu bankrutuojančiam asmeniui nustatoma suma ne papildomiems poreikiams tenkinti, bet bÅ«tent bÅ«tiniems, t. y. bÅ«stui, maistui, sveikatos priežiÅ«rai ir pan. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ yra pagrindas sutikti su kreditoriaus argumentais, kad padidinus pareiÅ¡kėjų bÅ«tiniems poreikiams skirtinas iÅ¡laidas, nebuvo atsižvelgta į kreditorių pastabas skirti didesnę sumÄ kreditorių reikalavimų tenkinimui, nes ir taip iÅ¡ 202,94 Eur skirtų kreditorių reikalavimų tenkinimui, 170,00 Eur bus skiriama pirmosios eilės kreditorei I.

N. (U. J. iÅ¡laikymui). Taigi mokumo atkÅ«rimo planas Å¡ioje dalyje patikslintas tik formaliai ir iÅ¡ esmės tik pareiÅ¡kėjų interesais, kadangi pareiÅ¡kėjai ženkliai – 485,16 Eur / mėn. pasididino tik sau skiriamas sumas bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti, o į kreditorių interesus, jų reikalavimų tenkinimui skiriamÄ sumÄ padidinus tik 13,76 Eur / mėn., buvo atsižvelgta itin minimaliai. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kreditoriai pagrįstai 2018 m. gegužė 28 d. susirinkime nepritarė pareiÅ¡kėjų pateiktam patikslintam mokumo atkÅ«rimo plano projektui, kaip nepagrįstam ir pažeidžiančiam fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrÄ .

Teismas taip pat laiko pagrįstomis kreditoriaus UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ nurodytas pastabas, kad plane nėra numatyta jokių D. J. mokumo atkÅ«rimo priemonių, padėsiančių gauti daugiau pajamų bankroto proceso metu ir didesne dalimi prisidėti prie atsiskaitymo su kreditoriais. FABÄ® 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra numatytas reikalavimas mokumo atkÅ«rimo plane nurodyti priemones, skirtas fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tent nuo asmens, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, sÄ Å¾iningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas.

Fizinis asmuo privalo bÅ«ti aktyvus, sÄ Å¾iningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Taigi plane numatytos mokumo atkÅ«rimo priemonės turi bÅ«ti realios, patvirtinančios maksimalias asmens pastangas atkurti savo mokumÄ ir užtikrinti maksimalų jo kreditorių interesų patenkinimÄ .Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė D.

J. yra jauno, darbingo amžiaus, ji turi dėti daugiau pastangų, kad bankroto proceso metu susirastų geriau apmokamÄ darbÄ . Kaip nurodė Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2S-389-479/2018), vien bankrutuojančio fizinio asmens darbas pagal darbo sutartį savaime nepatvirtina maksimalių asmens pastangų įgyvendinti fizinio asmens bankroto tikslus. Tai reiÅ¡kia, kad siekdama patenkinti kreditorių reikalavimus, pareiÅ¡kėja turėjo apsvarstyti galimybę ieÅ¡kotis geriau apmokamo darbo ir tai nurodyti kaip vienÄ iÅ¡ savo mokumo atkÅ«rimo priemonių FABÄ® 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad ir plano 5 dalis, kurioje nenumatyta jokių priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, ir kt.), nėra suderinama su FABÄ® tikslu užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimÄ ir pasiekti teisingÄ kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrÄ , todėl ir Å¡i plano dalis pripažintina kaip neatitinkanti fizinio asmens bankroto tikslų ir paskirties.Taip pat, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje, panaikindamas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį, pažymėjo, kad fizinio asmens bankroto procesas reiÅ¡kia didesnius finansinius suvaržymus bankrutuojantiems asmenims, todėl tai kartu apriboja ir jų galimybes savanoriÅ¡kai prisiimti ir vykdyti nebÅ«tinus turtinius įsipareigojimus.

Å iuo atveju nustatyta, kad bankrutuojantis asmuo D. J. 2016 m. lapkričio 16 d. sudarė kaupiamÄ jį gyvybės draudimo liudijimÄ su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, kuriuo yra apdrausti nepilnamečiai vaikai A. J. ir G. S., mokama mėnesinė įmoka yra 40 Eur / mėn. PareiÅ¡kėjų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad Å¡ios įmokos yra mokamos iÅ¡ valstybės fondo gaunamų vaiko lėšų, o bÅ«tent, kiekvienas vaikas kas mėnesį gauna po 30 Eur, todėl Å¡ios lėšos yra skiriamos bÅ«tent iÅ¡imtinai tik vaikų interesams, kaupiami pinigai vaikų ateičiai, be to, vaikams kartu yra suteikiama draudimo apsauga nuo nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų ir mirties atvejų.

Pagal anksčiau minėtÄ gyvybės draudimÄ yra sukaupta 308,79 Eur. Draudėjas teismÄ 2018 m. birželio 7 d. raÅ¡tu informavo, kad nutraukiant draudimo sutartį draudėjai D. J. bÅ«tų iÅ¡mokama iÅ¡perkamoji suma, kuri apskaičiuojama iÅ¡ sukauptos sumos nutraukimo dienai atimant nutraukimo mokestį (5 proc. sukauptos sumos, bet ne daugiau kaip 28,96 Eur, iÅ¡mokama suma gali bÅ«ti dar apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčiu). Teismas, įvertinęs tÄ aplinkybę, kad draudimo įmokos pagal minėtÄ draudimo liudijimÄ yra mokamos iÅ¡ vaikų pinigų gaunamų iÅ¡ valstybės fondo, o tai nepažeidžia skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros, laiko pagrįstais atstovės argumentus, kad nutraukti draudimo apsaugÄ nepilnamečių vaikų atžvilgiu bÅ«tų netikslinga.

Taip pat, iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėja D. J. 2016 m. lapkričio 3 d. sudarė dar dvi gyvybės draudimo sutartis, pagal kuriais yra apdrausta jos ir bankrutuojančio asmens A. J. gyvybė, bei numatyta draudimo apsauga nuo kritinių ligų, nelaimingų atsitikimų. Bendras draudimo mokestis už abi sutartis per mėnesį sudaro 34,16 Eur. Draudėjas teismÄ informavo, kad pagal Å¡ias draudimo sutartis, kapitalo kaupimas nepasirinktas nei vienoje iÅ¡ Å¡ių sutarčių, todėl sutartos draudimo įmokos yra skiriamos tik draudimo rizikų (mirties, mirties dėl nelaimingo atsitikimo, nelaimingų atsitikimų ir kritinių ligų) mokesčiams padengti, o nutraukus Å¡ias sutartis iÅ¡perkamoji suma nemokama, tiesiog nutraukiamas draudimo apsaugų teikimas.

Teismas laiko pagristais ieÅ¡kovų atstovės argumentus, kad draudimo apsauga ieÅ¡kovui A. J. yra bÅ«tina dėl darbo pobÅ«džio, nes jo darbas yra priskiriamas didelei rizikai (aukÅ¡talipis - montuotojas), ir jis yra pagrindinis Å¡eimos maitintojas. Todėl darytina iÅ¡vada, kad nutraukti pareiÅ¡kėjo draudimo apsaugÄ bÅ«tų netikslinga. Tačiau, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjos D. J. darbo pobÅ«dis, prieÅ¡ingai nei pareiÅ¡kėjo, nėra priskiriamas prie didelės rizikos darbų (pareiÅ¡kėja dirba pakuotoja), teismas vertina, kad yra netikslinga ir neracionalu, esant iÅ¡keltai fizinio asmens bankroto bylai, ir toliau kas mėnesį mokėti 15,36 Eur įmokas draudimo apsaugai iÅ¡ lėšų, skirtų pareiÅ¡kėjų bÅ«tinų poreikių tenkinimui.

Dėl to teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjos draudimo sutarties nutraukimas nelemtų jokių turtinių praradimų bankrutuojantiems asmenims, ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad esant iÅ¡keltai fizinio asmens bankroto bylai ir toliau kas mėnesį mokėti 15,36 Eur įmokas draudimo apsaugai iÅ¡ lėšų, skirtų pareiÅ¡kėjų bÅ«tinų poreikių tenkinimui yra netikslinga ir neracionalu, yra tos nuomonės, kad tolesnis Å¡ios sutarties vykdymas yra nesuderinamas su fizinio asmens bankroto tikslais ir neužtikrina teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros.Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tokios aplinkybės, bÅ«tent dėl priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt.) nurodymo mokumo atkÅ«rimo plane, dėl pareiÅ¡kėjų draudimo liudijimų patiriamų iÅ¡laidų bÅ«tinumo ir pagrįstumo, pareiÅ¡kėjams jau buvo žinomos, nes jos buvo nurodytos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje, kuria buvo panaikinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis ir klausimas dėl pareiÅ¡kėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nepaisant to, pareiÅ¡kėjai, teikdami teismui trečiÄ mokumo atkÅ«rimo plano projektÄ , kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, į aukÅ¡tesnės instancijos teismo nutartyje nurodytus argumentus ir iÅ¡aiÅ¡kinimus neatsižvelgė, mokumo atkÅ«rimo plano Å¡iose dalyse nekoregavo. Pažymėtina, kad bÅ«tent nuo asmens, kuriam iÅ¡kelta bankroto bylÄ , sÄ Å¾iningų pastangų priklauso bankroto proceso įvykdymo sėkmingumas ir tuo pačiu Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo siekiamų tikslų įgyvendinimas.

Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nuraÅ¡yti. Tai pirmiausia reiÅ¡kia, kad pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, privalo bÅ«ti aktyvus, sÄ Å¾iningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sÄ Å¾iningai vykdyti įstatymo jam suteiktas pareigas (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnis).Kreditorius UAB „BÅ«sto paskolų draudimas” taip pat pateikė pastebėjimus dėl pareiÅ¡kėjų mokumo atkÅ«rimo plano projekte nurodytų administravimo iÅ¡laidų dydžio ir pagrįstumo.

Å ie kreditoriaus nurodyti trÅ«kumai pareiÅ¡kėjų taip pat buvo ignoruojami tikslinant jų mokumo atkÅ«rimo plano projektÄ . Vadinasi, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės neatsižvelgė į pagrindinio kreditoriaus pastabas, pateiktas 2018 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkime. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kai kreditorių susirinkimas, nepritardamas mokumo atkÅ«rimo plano projektui, nurodo nepritarimo priežastis, t. y. plano neatitiktį FABÄ® 7 straipsnio 1 dalies reikalavimams, o fizinis asmuo nededa jokių pastangų šį planÄ patikslinti pagal kreditorių susirinkimo nurodytas priežastis, netikslina administravimo iÅ¡laidų sÄ matos ir tÄ patį plano projektÄ pateikia pakartotiniams kreditorių susirinkimui, reiÅ¡kia, kad fizinis asmuo nebendradarbiauja ir nesiekia kreditorių reikalavimų tenkinimo.

Toks fizinio asmens elgesys gali bÅ«ti vertinamas kaip siekis bankroto procedÅ«rų pagrindu nuraÅ¡yti skolas, o ne atkurti mokumÄ ir tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. e3K-3-87-219/2018). IÅ¡ esmės bÅ«tent toks pareiÅ¡kėjų elgesys susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kadangi pareiÅ¡kėjai ne tik nevykdė savo pareigos rengti ar tikslinti savo mokumo atkÅ«rimo planÄ , tačiau ir nedėjo pastangų siekdami didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo, todėl ir darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų patikslintas mokumo atkÅ«rimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrÄ .Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad visi bankrutuojantys asmenys privalo bÅ«ti aktyvÅ«s, t. y. imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, sÄ Å¾iningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis.

Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grÄ Å¾inimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkÅ«rimo priemones, civilizuotai iÅ¡spręsti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016 15 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).IÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pateiktas patikslintas mokumo atkÅ«rimo planas neužtikrina kreditorių ir skolininkų teisingos interesų pusiausvyros, neatitinka FABÄ® 7 straipsnio reikalavimų, pareiÅ¡kėjai nededa pastangų taisyti planÄ , todėl patikslintas mokumo atkÅ«rimo planas netvirtintinas.FABÄ® 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu teismas nepatvirtina plano.

Dėl minėtų priežasčių fizinių asmenų A. J. ir D. J. bankroto byla nutrauktina (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 ir 8 straipsniais, 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas n u t a r i a :              netvirtinti bankrutuojančių asmenų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslinto mokumo atkūrimo plano.           Bankrutuojančių fizinių asmenų A.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylÄ Nr. e2FB-6227-1071/2018 nutraukti.             NeįsiteisėjusiÄ nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui UAB „Centrinis bankroto biuras LT“.           Įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ , jos patvirtintÄ kopijÄ iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat Ä®monių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, Gedimino pr. 2, Vilnius, VÄ® Registrų centras Klaipėdos filialui, VÄ® „Regitra“, „Swedbank“ AB, AB „Šiaulių bankas“ ir Luminor Bank, AB.             Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus.

Teisėjas                                                                                 Vytautas Pliuskevičius