A-756-2552-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-2552/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02803-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei D. C., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei J. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba, atsakovas) 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7162 (b. l. 4-5), pripažinti senatvės pensijos sumažinimą nuo 1 263,61 Lt iki 1 255,75 Lt neteisėtu bei įpareigoti VSDF valdybą nurodyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 1 pensijų skyriui išmokėti S. Ž. neišmokėtą pensijos dalį – 7,86 Lt už 2009 m. liepos ir vėlesnius mėnesius. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar nuostata, kad pensijų klausimų apskundimo asmens, kuriam paskirta pensija, iniciatyva terminas yra visiškai neadekvatus neterminuotiems pensijų apskaičiavimo patikrinimo ir peržiūrėjimo VSDF valdybos iniciatyva terminams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, per kurį pensininkas gali apskųsti pensijų klausimus. Pabrėžė, jog praėjus 3 metų terminui, VSDF valdybos sprendimo skųsti nebegalima, nors pensija apskaičiuota neteisingai. VSDF valdybos aiškinimu, pensijos apskaičiavimo teisingumo patikrinimas ir pensijos perskaičiavimas neapribotas nei perskaičiavimų skaičiumi, nei terminais. Taigi, pensijų klausimų apskundimo pensininko iniciatyva terminas yra visiškai neadekvatus neterminuotiems pensijų apskaičiavimo patikrinimo ir peržiūrėjimo terminams VSDF valdybos iniciatyva, kas prieštarauja teisingumo bei protingumo principams.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog senatvės pensija yra pensininko nuosavybė, tačiau VSDF valdyba, radusi klaidų pensijos skaičiavime, nurodė VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriui sumažinti pareiškėjo pensiją praėjus daugiau nei 5 metams, t. y. suėjus senaties terminui. Pažymėjo, kad VSDF valdyba savo sprendimą motyvavo tuo, jog pareiškėjo pensijos perskaičiavimo teisingumą patvirtino pirmosios instancijos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi Nr. A502-375/2011, tačiau šiuo atveju teismai nenagrinėjo klausimo dėl senatvės pensijos perskaičiavimo senaties ir dėl to nepasisakė.

Neteisingas yra ir VSDF valdybos teiginys, jog pareiškėjo pensija dėl neteisingo dokumentų įvertinimo buvo perskaičiuota vieną kartą, kadangi tai buvo padaryta ir 2004 m. balandžio 2 d. Paaiškino, jog dėl neteisėto senatvės pensijos sumažinimo kreipėsi į VSDF valdybą, tačiau ji administracinės procedūros nepradėjo ir atitinkamo sprendimo nepriėmė, o apsiribojo formaliais biurokratiniais atsakymais. Teigė, kad migloti, neaiškūs ir formalūs VSDF valdybos motyvai ar nuostata, kai pensijų klausimų apskundimo pensininko iniciatyva terminas yra visiškai neadekvatus neterminuotiems pensijų apskaičiavimo patikrinimo ir peržiūrėjimo terminams, pažeidžia pareiškėjo teises.

Mano, jog VSDF valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. (11.1)I-7162 yra neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas, o pareiškėjo senatvės pensija nuo 2009 m. liepos 1 d. buvo peržiūrėta nesivadovaujant protingumo ir teisingumo principais bei praleidus senaties terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi (b. l. 6-7) atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu senatvės pensijos sumažinimą nuo 1 263,61 Lt iki 1 255,75 Lt kaip nenagrinėtiną teismų, o likusioje dalyje skundą priėmė.

Atsakovas VSDF valdyba atsiliepimu į S. Ž. skundą (b. l. 11-13, 21-23) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti.

Atsakovas pažymėjo, kad VSDF valdybos teritoriniai skyriai valstybines socialinio draudimo pensijas apskaičiuoja ir moka vadovaudamiesi Pensijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Nurodė, jog ginčų, kylančių valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje, nagrinėjimo tvarką nustato Pensijų įstatymo 45 straipsnis, kuris numato, kad VSDF valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDF valdybai, o VSDF valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Pabrėžė, jog VSDF valdyba, remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 37 straipsniu, yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Teigė, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi pagal VSDĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, VSDF valdybos teritoriniai skyriai yra atsakingi už teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Nuostatų 63 punktas įtvirtina, jog VSDF valdybos teritoriniai skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai.

Vadovaujantis Pensijų įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neribojant kokiu nors terminu, o pagal minėto straipsnio 3 dalį, jei pensija permokama dėl ją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, permokėtas pensijos dydis iš pensijos gavėjo neišieškomas. Taigi pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyti terminai ne tik dokumentų, kurių reikia pensijoms skirti, tikrinimui, bet ir pensijos apskaičiavimo teisingumo tikrinimui bei nustatytų pensijos apskaičiavimo klaidų taisymui.

Todėl, patikrinus pareiškėjo pensijos skyrimo dokumentus ir VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus 2009 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 11-17-11849 nuo 2009 m. liepos 1 d. paskyrus teisingo dydžio – 1 255,75 Lt – senatvės pensiją, skirtumas tarp iki tol mokėtos neteisingo dydžio – 1 263,61 Lt – senatvės pensijos ir teisingo dydžio pensijos už laikotarpį nuo paskyrimo dienos iki 2009 m. birželio 30 d. iš S. Ž. nebuvo išieškomas. Pareiškėjas siekia, jog nuo 2009 m. liepos 1 d. jam būtų mokama iki tol mokėta neteisingo dydžio senatvės pensija.

Nurodė, kad skundžiamas VSDF valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. (11.1)1-7162 buvo priimtas išnagrinėjus S. Ž. 2011 m. spalio 26 d. skundą, o jame pareiškėjui paaiškinta, jog Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas 3 metų terminas skųsti teritorinių skyrių sprendimus pensijų klausimais, tuo tarpu pensijų apskaičiavimo teisingumo patikrinimas nėra ribojamas jokiu terminu. Taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjo senatvės pensijos teisingumas patikrintas 2009 m. gegužės mėnesį ir nustatyta, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius buvo neteisingai įvertinęs asmens pensijos byloje esančius duomenis apie 1991 m.

Lietuvos valstybinėje kelių tiesimo įmonėje priskaičiuotas pajamas, apie tai pareiškėjas buvo informuotas VSDF valdybos 2009 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (6.5)I-3075, o VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius 2009 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 11-17-11849 nuo 2009 m. liepos 1 d. teisingai perskaičiavo S. Ž. pensiją ir apie tai informavo pareiškėją 2009 m. birželio 16 d. raštu Nr. (11.5.1 )3-43591. Pažymėjo, kad VSDF valdybos 2009 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (6.5)I-4488 teisingumą ir pensijos perskaičiavimo pagrįstumą patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-532-244/2010, kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-375/2011 palikus jį nepakeistą.

Taigi, įsiteisėjus teismo sprendimui, nėra pagrindo dar kartą nagrinėti pareiškėjui nuo 2009 m. liepos 1 d. apskaičiuotos senatvės pensijos dydžio pagrįstumą ir įpareigoti VSDF valdybą nurodyti VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriui išmokėti S. Ž. neišmokėtą pensijos dalį – 7,86 Lt už 2009 m. liepos ir vėlesnius mėnesius. Taip pat informavo, jog yra įsiteisėjęs ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-2542/2011, kuriuo buvo atmestas S. Ž. skundas dėl VSDF valdybos 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr.(6.5)I-5184 atsisakyti nagrinėti pakartotinį 2010 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjo skundą dėl 1991 m. sausio, birželio ir liepos mėnesių draudžiamųjų pajamų įvertinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 17-18) taip pat prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad sutinka su skundžiamame VSDF valdybos sprendime pareiškėjui pateiktu paaiškinimu, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius, vykdydamas VSDF valdybos nurodymus dėl 1991 m. draudžiamųjų pajamų koeficiento perskaičiavimo, atsižvelgęs į duomenis apie pajamas, nurodytas 1991 m. asmens sąskaitoje, taip pat laikotarpiui nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1991 m. gegužės 31 d. paskirstytą 48,43 Lt sumą, priteistą už priverstinę pravaikštą, perskaičiavo S. Ž. senatvės pensiją. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-532-244/2010 nustatė, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus sprendimas, kuriuo buvo perskaičiuota pareiškėjo senatvės pensija, yra teisėtas ir pagrįstas. Tokią pirmosios instancijos teismo poziciją patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-375/2011. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde pakartotinai ginčija 2009 m. atliktą pensijos perskaičiavimą ir prašo panaikinti VSDF valdybos sprendimą, kuriuo jam buvo paaiškinta pensijos perskaičiavimo tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu (b. l. 41-46) bylą dalyje pagal pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VSDF valdybą nurodyti VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriui išmokėti S. Ž. neišmokėtą pensijos dalį – 7,86 Lt už 2009 m. liepos ir vėlesnius mėnesius nutraukė, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 2 punktas numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo). Pareiškėjas analogišką reikalavimą (įpareigoti VSDF valdybą nurodyti VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriui išmokėti S. Ž. neišmokėtą pensijos dalį – 7,86 Lt už 2009 m. liepos ir vėlesnius mėnesius) kėlė ir 2009 m. spalio 27 d. patikslintame skunde administracinėje byloje Nr. I-532-244/2012, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą, o šį sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi paliko nepakeistą.

Ginčas minėtoje byloje kilo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. tiek administracinėje byloje Nr. I-532-244/2010, tiek nagrinėjamoje byloje pareiškėjas inicijavo ginčą dėl tapačių teisinių santykių ir siekė iš esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl byla šioje dalyje nutrauktina. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti VSDF valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7162, teismas pabrėžė, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalis nustato, jog VSDF valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDF valdybai.

Taigi minėtas 3 metų terminas yra skirtas VSDF valdybos teritorinio skyriaus sprendimui pensijų klausimais apskųsti. Ši nuostata nereiškia, kad suėjus 3 metų terminui nuo sprendimo pensijų klausimais priėmimo, VSDF valdyba negali tikrinti pensijos apskaičiavimo teisingumo. Nurodė, jog išanalizavus teisės aktų, reglamentuojančių pensijų skyrimą ir mokėjimą, nuostatas, darytina išvada, kad juose nėra nustatyti terminai dokumentų, kurių reikia pensijoms skirti, ir pensijos apskaičiavimo teisingumo tikrinimui bei pensijos apskaičiavimo klaidų taisymui, todėl pareiškėjo argumentas, jog nagrinėjamu atveju pensija jam buvo sumažinta praėjus daugiau kaip 5 metams, t. y. suėjus senačiai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš prijungtoje byloje esančių duomenų matyti, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 5 pensijų skyrius 2004 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 2826 patikslino pareiškėjo senatvės pensijos skyrimą, tačiau tai, kad atsakovas neteisingai nurodė pareiškėjo pensijos perskaičiavimų skaičių, nesudaro pagrindo laikyti skundžiamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad VSDF valdyba tinkamai įvertino teisės aktus ir pareiškėjui teisingai paaiškino, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo teisingumo patikrinimas nėra apribotas jokiu terminu, todėl VSDF valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. (11.1)I-7162 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti nėra pagrindo.

Be to, įvertinęs nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinų teisės normų aiškinimo ir taikymo analizę, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas prašyme nenurodė, kokios konkrečios teisės aktų nuostatos, jo manymu, prieštarauja Konstitucijai, o teismui pagrįstų abejonių dėl prašomų ištirti teisės aktų konstitucingumo nekilo, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar nuostata, kad pensijų klausimų apskundimo asmens, kuriam paskirta pensija, iniciatyva terminas yra visiškai neadekvatus neterminuotiems pensijų apskaičiavimo patikrinimo ir peržiūrėjimo VSDF valdybos iniciatyva terminams, neprieštarauja Konstitucijai, todėl šį S. Ž. prašymą atmetė.

III. Apeliaciniu skundu (b. l. 50) pareiškėjas S. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, jog teismas iš esmės nenagrinėjo aplinkybės, kad pensijų klausimų apskundimo pensininko iniciatyva terminas yra visiškai neadekvatus neterminuotiems pensijų apskaičiavimo patikrinimo ir peržiūrėjimo terminams, kas prieštarauja protingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principams. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo pareiškėjo prašomų įrodymų, nestabdė bylos ir nesikreipė į Konstitucinį Teismą, o nepagrįstai vadovavosi ankstesniais teismo sprendimais, kurie nagrinėjo visiškai kitą dalyką. Taip pat pažymi, jog dėl skundo dalyko savo sprendimuose nepasisakė ir VSDF valdyba.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 56-59) atsakovas VSDF valdyba prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą nepakeistą.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjo skundo teiginiai yra nepagrįsti. Atsiliepime į apeliacinį skundą VSDF valdyba iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime. Taip pat pažymi, kad teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą bei padarė pagrįstą išvadą, jog teisės aktuose nėra nustatyti terminai dokumentų, kurių reikia pensijoms skirti, ir pensijos apskaičiavimo teisingumui tikrinti bei pensijos apskaičiavimo klaidoms taisyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 60-61) taip pat prašo atmesti pareiškėjo skundą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą nepakeistą.

VSDFV Vilniaus skyrius mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai išanalizavus pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus, nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų. Teigia, jog įstatyme įtvirtintas terminas apskųsti VSDF valdybos teritorinio skyriaus sprendimą pensijų klausimais ir VSDF valdybos teritorinio skyriaus teisės tikrinti paskirtos pensijos apskaičiavimo teisingumą bei taisyti apskaičiavimo klaidas neribojimas tam tikrais terminais nepažeidžia teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principų. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. (11.1)I-7162 teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip matyti iš ginčijamo VSDF valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. (11.1)I-7162 (b. l. 4-5), atsakovas, išnagrinėjęs S. Ž. 2011 m. spalio 26 d. skundą, paaiškino pareiškėjui, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas taikomas VSDF valdybos teritorinių skyrių sprendimams pensijų klausimais apskųsti, o pensijų apskaičiavimo teisingumo patikrinimas neapribotas jokiu terminu. Taip pat nurodė, jog 2009 m. gegužės mėnesį buvo patikrintas pareiškėjo senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumas ir nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius buvo neteisingai įvertinęs asmens pensijos byloje esančius duomenis apie 1991 m. Lietuvos valstybinėje kelių tiesimo įmonėje priskaičiuotas pajamas, apie tai pareiškėjas buvo informuotas VSDF valdybos 2009 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (6.5)I-3075, 2009 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4488, 2009 m. liepos 27 d. raštu Nr. (6.5)I-4658, 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3342 ir 2011 m. liepos 1 d. raštu Nr. (6.5)I-4209, o VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus 2009 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 11-17-11849 nuo 2009 m. liepos 1 d. buvo teisingai perskaičiuota S. Ž. pensija ir apie tai pareiškėjas informuotas 2009 m. birželio 16 d. raštu Nr. (11.5.1 )3-43591. Pažymėjo, kad VSDF valdybos ir VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus sprendimų teisingumą bei pensijos perskaičiavimo pagrįstumą patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-532-244/2010, kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-375/2011 palikus jį nepakeistą.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas iš esmės nesutinka su VSDF valdybos bei pirmosios instancijos teismo pateiktu teisės aktų aiškinimu ir mano, jog tai, kad pensijų klausimų apskundimo pensininko iniciatyva terminas yra visiškai neadekvatus neterminuotiems pensijų apskaičiavimo patikrinimo ir peržiūrėjimo terminams, prieštarauja protingumo, teisingumo bei lygiateisiškumo principams.

Remiantis Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, VSDF valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDF valdybai. Taigi minėtas 3 metų terminas yra numatytas VSDF valdybos teritorinių skyrių sprendimams pensijų klausimais apskųsti ir nereiškia, jog suėjus šiam terminui nuo sprendimo pensijų klausimais priėmimo VSDF valdyba negali tikrinti pensijos apskaičiavimo teisingumo. Pabrėžtina, kad pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyti terminai pensijos apskaičiavimo teisingumo tikrinimui bei klaidų taisymui.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo argumentas, jog pensija jam buvo sumažinta suėjus senaties terminui, atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo, nesutikdamas su VSDF valdybos teritorinio skyriaus atliktu pensijos perskaičiavimu, remdamasis minėta Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, tokį sprendimą per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali apskųsti VSDF valdybai, ką nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir padarė, apskųsdamas VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus 2009 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 11-17-11849 Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010 m. kovo 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-532-244/2010 asmens skundą atmetė ir paliko galioti minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-375/2011 minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas).

Taigi apelianto teiginys, kad VSDF valdybos teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais apskundimo terminas yra neadekvatus neterminuotiems pensijų apskaičiavimo teisingumo patikrinimo ir peržiūrėjimo terminams, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino teisės aktus ir teisingai pareiškėjui išaiškino, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo teisingumo patikrinimas ir klaidų ištaisymas nėra apribotas jokiu terminu, todėl ginčijamas VSDF valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. (11.1)I-7162 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar nuostata, jog pensijų klausimų apskundimo asmens, kuriam paskirta pensija, iniciatyva terminas yra visiškai neadekvatus neterminuotiems pensijų apskaičiavimo patikrinimo ir peržiūrėjimo VSDF valdybos iniciatyva terminams, neprieštarauja Konstitucijai. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstitucijąi. Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-152/2009, 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-997/2009 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui jokių pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodytų nuostatų konstitucingumo nekilo, tokių abejonių nekyla ir apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios minėtų teisės aktų nuostatos, jo manymu, prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo S. Ž. prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, jog skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo S. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė