73afdbc4-0912-4b73-bf2f-bd9b0afe45d9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-589-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00539-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 3.4.3.11.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Vidota“ apeliacinį skundÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje                                 Nr. e2-1475-265/2016 pagal ieÅ¡kovės BUAB „Vidota“ ieÅ¡kinį atsakovams D.

G., V. B. ir A. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – S. S. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje                                     Nr. eB2-801-826/2016 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vidota“ iÅ¡kelė bankroto bylÄ ; bankroto administratoriumi paskyrė G. U. (toliau – bankroto administratorius). Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi bendrovė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.IeÅ¡kovė BUAB „Vidota“, atstovaujama bankroto administratoriaus, pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D.

G., V. B. ir A. G. 141 785,22 Eur žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė žalÄ kildino iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. bendrovės pajamos buvo 177 484,94 Eur (612 820 Lt), o iÅ¡laidos – 53 612,14 Eur               (185 112 Lt). Atskaičius iÅ¡laidas darbo užmokesčiui, kurios sudarė 7 218,78 Eur (24 925 Lt), bendrovės pelnas nurodytu laikotarpiu buvo 116 654,02 Eur (402 783 Lt). Pagal bendrovės balansÄ už 2008 metus, ji taip pat turėjo turto, iÅ¡ viso už 25 131,20 Eur (86 773 Lt).

Nei bendrovės turtas, nei pelnas bankroto administratoriui perduotas nebuvo, duomenų apie pelno ir turto panaudojimÄ nėra. IeÅ¡kovės nuomone, bendrovė ir jos kreditoriai patyrė 141 785,22 Eur žalÄ , jÄ privalo atlyginti atsakovai D. G., V. B. ir A. G., nes jų vadovavimo ir bendrovės valdymo metu buvo padaryta žala. Egzistuoja visos civilinei atsakomybei taikyti sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) atsiradusi žala bei priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nes D.

G., V. B. ir A. G. valdymo ir vadovavimo laikotarpiu bendrovė turėjo nurodytÄ turtÄ ir pelnÄ , kuris buvo pasisavintas.Atsakovas V. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis niekada nebuvo                 UAB „Vidota“ vadovas, nevadovavo kasdienei bendrovės Å«kinei – komercinei veiklai, nesudarė ir nepasirašė bendrovės balansų, pelno ir nuostolių atskaitų, sutarčių ir kitų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nedirbo bendrovėje pagal darbo sutartį ir tiesiogiai nevaldė bendrovės turto ir kapitalo.

Atsakovas bendrovės valdyme dalyvavo tik per Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 14 straipsnyje suteiktas akcininkui teises ir prievoles, o už bendrovės prievoles turi (gali) atsakyti tik bendrovei perduotu turtu. PaaiÅ¡kino, kad akcininkai V. B. ir D. G. 2009 m. rugpjūčio 24 d. sutartimi bendrovės akcijas pardavė atsakovui A. G., kuris turėjo ir privalėjo pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartį paskirti naujÄ bendrovės vadovÄ ir pasikeitimÄ Ä¯registruoti Juridinių asmenų registre.

Atsakovas A. G., įsigijęs akcijas, nors ir privalėjo, tačiau nepaskyrė naujo bendrovės vadovo, akcininkų pasikeitimo neįregistravo Juridinių asmenų registre. Juridinių asmenų registre, pagal galbÅ«t suklastotus dokumentus, tiek bendrovės vadovu, tiek bendrovės akcininku 2009 m. lapkričio 9 d. buvo įregistruotas ir paskirtas trečiasis asmuo S. S., o nenustatyti asmenys Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijas pateikė paÅ¡tu be parašų, o PVM deklaracijÄ už 2009 metų lapkričio mėnesį paÅ¡tu pateikė net su galbÅ«t suklastotu S. S. paraÅ¡u.

Nurodė, kad pagal VMI bankroto administratoriui pateiktus duomenis, PVM mokesčių sumokėjimo prievolė bendrovei atsirado 2009 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais ir ši prievolė atsirado dokumentų, išrašytų po akcijų pardavimo ir dokumentų perdavimo atsakovui                     A. G., pagrindu. Nesutiko su bankroto administratoriaus paskaičiuotu pelno dydžiu ir pažymėjo, kad teismui pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) pažyma rodo, kad bendrovės darbuotojai dirbo ir atlyginimus gavo tik 2009 metų I ketvirtį.

Vėliau bendrovė veiklos nebevykdė, pardavė grindų laminato likučius, pardavė avarijoje sudaužytÄ automobilį BMW, gavo KASKO draudimÄ , po to Å¡iomis lėšomis atsiskaitė su likusiais bendrovės kreditoriais. Atsakovo nuomone, tai įrodo, kad už laikotarpį, kai bendrovės akcininkai buvo atsakovai V. B. ir D. G., neatsirado jokių kreditorių reikalavimų. Nurodė, kad iki bendrovės akcijų pardavimo ir dokumentų atsakovui A. G. perdavimo                                   bendrovė patyrė 1 871 Lt nuostolių.

Už laikotarpį, kai V. B. ir D. G. jau faktiškai nebuvo bendrovės akcininkai, civilinė atsakomybė jiems neturėtų kilti. Atsakovas D. G. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad D. G. ir V. B. pardavė UAB „Vidota“ akcijas 2009 m. rugpjūčio 24 d. sutartimi A. G.. Paaiškino, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Klaipėdos apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas                            Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)                        222 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

Atsakovo nuomone, Å¡io ikiteisminio tyrimo rezultatai yra svarbÅ«s, nes ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti nustatyti asmenys, buvę faktiniais                 UAB „Vidota“ savininkais, vadovais, veikę jos vardu, kurie ir atsakingi už žalÄ ieÅ¡kovei ir kreditoriams. Atsakovas A. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 24 d. sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovais D. G. ir V. B., kuria įsigijo 100 paprastųjų vardinių UAB „Vidota“ akcijų. 2009 m. rugsėjo 24 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu atsakovas V.

B. perdavė atsakovui A. G. bendrovės dokumentus bei antspaudÄ , tačiau joks bendrovės turtas atsakovui A. G. nebuvo perduotas, nes akto suraÅ¡ymo metu bendrovė turto neturėjo. PaaiÅ¡kino, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį atsakovas A. G. nusprendė parduoti bendrovės akcijas ir įdėjo skelbimÄ internete. 2009 m. spalio 5 d. atsakovas A. G. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu S. S., kuriam pardavė 100 vnt. bendrovės akcijų. 2009 m. spalio 5 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu atsakovas A.

G. perdavė bendrovės dokumentus ir antspaudÄ S. S. 2009 m. spalio 6 d. S. S., veikdamas kaip vienintelis bendrovės akcininkas, priėmė sprendimÄ nuo 2009 m. spalio 6 d. nuÅ¡alinti nuo bendrovės direktoriaus pareigų D. G. ir direktoriumi paskirti S. S.Atsakovo nuomone, Å¡ios aplinkybės įrodo, kad A. G. nebuvo bendrovės vadovas ir faktiÅ¡kai jokių bendrovės valdymo organui bÅ«dingų funkcijų neatliko, todėl neturėjo galimybės atlikti neteisėtų ir kaltų veiksmų bendrovės atžvilgiu.

Atkreipė dėmesį, kad įsigijus bendrovės akcijas A. G. bendrovės turtas nebuvo perduotas, todėl nevykdžiusi jokios veiklos bendrovė neįgijo ir jokio turto. Dėl atsakovo A. G., kaip bendrovės akcininko, veiksmų bendrovė nepatyrė jokios žalos, kadangi A. G. jokių veiksmų, iÅ¡skyrus akcijų pardavimÄ , neatliko, todėl negalėjo padaryti ir žalos bendrovei. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje nurodyta bendrovės patirta žala (141 785,22 Eur) nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.Trečiasis asmuo S. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį dėl jo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad akcijų įsigijimo sandorio su A. G. nesudarė, o sandoriai, kurių pagrindu S. S. buvo įregistruotas kaip ieÅ¡kovės visų akcijų savininkas ir vadovas, buvo sudaryti nenustatytos tapatybės asmens, be S. S. žinios, pasinaudojant jo pamestu tapatybės dokumentu ir VÄ® Registrui centrui pateikus suklastotus dokumentus. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. IÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Vidota“ priteisė 1 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ atsakovui V.

B.Teismas, iš bendrovės balanso už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki                                      2008 m. gruodžio 31 d., nustatė, kad 2008 m. gruodžio 31 d. bendrovės ilgalaikio materialiojo turto vertė sudarė 17 244 Lt, trumpalaikio turto, kurį sudarė atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai, vertė buvo 69 529 Lt. Bendrovė turėjo 41 032 Lt nepadengtų nuostolių bei 117 805 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų.

Balansai už vėlesnius metus sudaryti nebuvo. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog bendrovės turtas ir pelnas buvo perduoti bankroto administratoriui, tačiau iÅ¡ atsakovų paaiÅ¡kinimų ir byloje esančių duomenų nustatė, kad 2009 metais vyko 2008 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse nurodyto turto pokyčiai.           2008 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytÄ ilgalaikį materialųjį turtÄ sudarė 2006 metų gamybos automobilis BMW 750, kuris 2009 metais buvo sudaužytas ir parduotas, bei buvo gauta iÅ¡moka iÅ¡ draudimo kompanijos, tai patvirtina AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as.

Å alių paaiÅ¡kinimus, jog gauta draudimo iÅ¡moka už minėtÄ automobilį buvo panaudota atsiskaitymui su kreditoriais, taip pat patvirtina AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. IÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo                                2016 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-801-826/2016 matyti, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ UAB „Vidota“ turėjo tik du kreditorius: nutartimi patvirtintas 23 630,38 Eur VMI reikalavimas ir 301 Eur antstolės R.

V. reikalavimas. UAB „Vidota“ 23 630,38 Eur įsiskolinimas susidarė už 2009 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius. Nuo 2009 m. spalio 6 d. UAB „Vidota“ akcininkas ir vadovas buvo S. S. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai pagrindė aplinkybės, jog 2008 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto ilgalaikio turto bankroto iÅ¡kėlimo dienÄ jau nebuvo, o trumpalaikis turtas buvo panaudotas bendrovės skoloms padengti.Teismas atsižvelgė į tai, kad teismo posėdyje liudytojas R. K., kuris UAB „Vidota“ dirbo finansininku, nurodė, jog Å¡ioje bendrovėje dirbo iki 2009 m. rugpjūčio 20 d.

Atsižvelgęs į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai, nei teigė bankroto administratorius, Å¡is asmuo VMI negalėjo pateikti PVM deklaracijų už 2009 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius. IÅ¡ UAB „Vidota“ sÄ skaitos AB SEB banke iÅ¡raÅ¡o matyti, kad paskutinis atlyginimas R. K. iÅ¡mokėtas 2009 m. rugpjūčio 20 d., mokėjimo paskirtis – atlyginimas už rugpjūčio mėn. ir nepanaudotas atostogas. Vėlesnių mokėjimų R. K. byloje nėra.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad R. K. deklaracijų už 2009 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius pateikti negalėjo. PVM deklaracijos už 2009 metų rugpjūčio – spalio mėnesius deklaracijos gautos VMI paÅ¡tu be parašų, paskutinė PVM deklaracija už 2009 metų lapkričio mėnesį gauta paÅ¡tu 2010 sausio 18 d. ir jÄ pasirašė direktorius S. S.. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas deklaracijas už 2009 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius nelaikė patikimais įrodymais.Teismas įvertino, kad, iki UAB „Vidota“ akcijų pardavimo ir dokumentų atsakovui A.

G. perdavimo 2009 m. rugpjūčio 24 d., bendrovė gavo 27 349 Lt pajamų, turėjo 4 295 Lt iÅ¡laidų, o iÅ¡laidos darbo užmokesčiui sudarė 24 925 Lt. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bendrovė ne tik neturėjo pelno, bet ir patyrė 1 871 Lt nuostolių. Laikotarpiu, kai UAB „Vidota“ akcininkas buvo A. G., bendrovė veiklos nevykdė, pajamų negavo, todėl pelnas taip pat nebuvo gautas. UAB „Vidota“ sÄ skaitos AB SEB banke iÅ¡raÅ¡as taip pat patvirtina, kad laikotarpiu, kai bendrovės akcininkas buvo A.

G., bendrovė nevykdė pirkimų, pardavimų, taip pat nebuvo mokėtos įmokos VSDFV. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bankroto administratorius neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų dėl 116 654,02 Eur bendrovės pelno, susidariusio laikotarpiu nuo 2009 metų sausio mėn. iki 2009 metų lapkričio mėn., neperdavimo.Teismas taip pat sprendė, kad atsakovai, veikdami kaip bendrovės akcininkai, neatliko neteisėtų veiksmų. Bendrovės turtas ir dokumentai buvo perduoti 2009 m. rugpjūčio 24 d., kartu su bendrovės akcijomis.

Atsakovas A. G. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su S. S., kuriam pardavė 100 vnt. bendrovės akcijų, sudarė 2009 m. spalio 5 d. Byloje esantis dokumentų priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad A. G. bendrovės dokumentus ir antspaudÄ perdavė S. S.. Parduodami bendrovės akcijas atsakovai įgyvendino savo teises laisvai, savo nuožiÅ«ra sudaryti sutartis, taigi įstatymų reikalavimų nepažeidė – 2009 m. rugpjūčio 24 d. ir 2009 m. spalio 5 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartys yra galiojančios ir nenuginčytos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė BUAB „Vidota“, atstovaujama bankroto administratoriaus, praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir ieÅ¡kovės BUAB „Vidota“ naudai iÅ¡ atsakovų D. G., V. B. bei A. G. solidariai priteisti 141 785,22 Eur žalos atlyginimo. Teismui nusprendus, jog nėra atsakovų solidariosios atsakomybės, ieÅ¡kovė alternatyviai praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovės BUAB „Vidota“ naudai iÅ¡ atsakovo D.

G. priteisti 109 950,76 Eur žalos atlyginimo. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės BUAB „Vidota“ naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už apeliacinio skundo parengimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Žala bendrovei buvo padaryta visų trijų atsakovų bendrais veiksmais, t. y. D. G. ir V. B. iÅ¡ pradžių vykdė smulkiÄ veiklÄ per ieÅ¡kovę, tačiau vėliau nusprendė įvykdyti kelis neaiÅ¡kios kilmės sandorius, už kuriuos ieÅ¡kovė 2009 m. spalio – lapkričio mėnesiais iÅ¡ viso gavo 585 471 Lt pelno.

Esami bendrovės akcininkai pradėjo ieÅ¡koti bÅ«dų kaip Å¡iuos pinigus iÅ¡ bendrovės pasisavinti ir tokį bÅ«dÄ rado – pasinaudodami S. S. pamesta asmens tapatybės kortele patys įformino fiktyvų akcijų pirkimo–pardavimo sandorį su tapatybės kortelėje nurodytu asmeniu, t. y. S. S., bet prieÅ¡ tai į Å¡iÄ sandorių grandinę įtraukė dar vienÄ atsakovÄ A. G., kad bendrovės perleidimas atrodytų realesnis bei patys Å¡iuos duomenis įregistravo Juridinių asmenų registre.

IÅ¡ visos Å¡ios situacijos yra aiÅ¡ku, kad visi atsakovai veikė iÅ¡ anksto susitarę.Nei D. G., nei V. B., nei A. G. jokių duomenų po akcijų pirkimo pardavimo–sutarties sudarymo Juridinių asmenų registre neįregistravo, o duomenys apie akcininkų bei vadovo pasikeitimÄ buvo įregistruoti tik akcijas neva perleidus S. S., t. y. atsakovai laiku nepranešę apie ieÅ¡kovo akcininkų pasikeitimÄ patys prisiėmė tokių veiksmų rizikÄ .VisÄ laikÄ faktiniais ieÅ¡kovės akcininkais buvo D.

G. ir V. B.. Tai patvirtina aplinkybė, kad iki bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovės registracijos adresas buvo (duomenys neskelbtini), t. y. V. B. gyvenamoji vieta. VisÄ korespondencijÄ bei praneÅ¡imus iÅ¡ valstybinių institucijų iki bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo gaudavo ir priimdavo V. B., kuris nesiėmė jokių veiksmų Å¡io adreso pakeisti.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovės turėtas turtas nebuvo perduotas nei                A. G. priėmimo perdavimo aktu nei S. S., atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovei priklausantis turtas buvo atsakovų pasisavintas prieÅ¡ fiktyvų akcijų pardavimÄ .Teismo iÅ¡vada, jog D.

G. įgaliojimai pasibaigė 2009 m. rugpjūčio 24 d., prieÅ¡tarauja Juridinių asmenų registre esantiems duomenims. D. G. nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis aktyviais veiksmais siekė pasitraukti iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų bei apie tai praneÅ¡ti Juridinių asmenų registrui, dėl to yra laikoma, jog D. G. iki 2009 m. lapkričio 9 d., t. y. iki fakto įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, buvo UAB „Vidota“ vienasmenis valdymo organas. IÅ¡ byloje esančių PVM deklaracijų yra matoma, jog už 2009 m. spalio mėnesį ieÅ¡kovė gavo 109 950,76 Eur (379 638 Lt) pelno, kuris nei naujajam ieÅ¡kovės vadovui S. S. pagal 2009 m. spalio 5 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ , nei bankroto administratoriui perduotas nebuvo.

Kadangi Å¡is pelnas atsirado bendrovės vadovui esant D. G., laikytina, jog bÅ«tent jis yra atsakingas už Å¡ios žalos atsiradimÄ bei privalo jÄ atlyginti.Teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti PVM deklaracijomis. Kaip pats teismas nurodė savo sprendime, Å¡ios deklaracijos buvo gautos bei priimtos VMI, joms nebuvo nustatyta jokių trÅ«kumų bei pagal jas ieÅ¡kovei buvo apskaitytas pridėtinės vertės mokestis.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas V. B. praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:V. B. niekada nebuvo UAB „Vidota“ vadovas, nevadovavo kasdieniai bendrovės ūkinei – finansinei veiklai, nesudarinėjo ir nepasirašinėjo bendrovės balansų, pelno ir nuostolių ataskaitų, sutarčių ir kitų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nedirbo bendrovėje pagal darbo sutartį ir tiesiogiai nevaldė bendrovės turto bei kapitalo.             V. B. bendrovės valdyme dalyvavo tik per ABI 14 straipsnyje suteiktas akcininkui teises ir prievoles, o už bendrovės prievoles turi (gali) atsakyti tik bendrovei perduotu turtu.

V. B., pardavus bendrovės akcijas, pasirÅ«pino, kad akcijų pirkėjui A. G. bÅ«tų perduoti bendrovės antspaudas, banko sÄ skaitos generatorius, bendrovės dokumentai. Pagal akcijų pardavimo sutartį pirkėjas A. G. privalėjo paskirti naujÄ bendrovės vadovÄ , o akcininkų pasikeitimÄ Ä¯registruoti Juridinių asmenų registre, pakeisti bendrovės buveinę ir atlikti kitus veiksmus.V. B. dar iki ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pateikimo teismui bendradarbiavo su bankroto administratoriumi, teikė jam, o bylÄ pradėjus teisme, ir teismui, turimÄ informacijÄ bei dokumentus.

Bankroto administratorius procese elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes nuo teismo nuslėpė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus apie tai, kad A. G. elektroniniu laiÅ¡ku pripažino nupirkęs bendrovės akcijas, jog atsakovas V. B. akcijų pirkėjui A. G. aktu perdavė bendrovės antspaudÄ , banko sÄ skaitos generatorių ir bendrovės dokumentus. Bankroto administratorius tik atsakovui atsiliepime į ieÅ¡kinį pareikalavus, teismui pateikė iÅ¡raÅ¡Ä apie bendrovės sÄ skaitoje esančių lėšų judėjimÄ ir taip buvo įrodyta, kaip keitėsi bendrovės turtas ir kam jis buvo panaudotas.

Pirmosios instancijos teismas bendrovės turto pokyčius iki akcijų pardavimo 2009 m. rugpjūčio    24 d. įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad akcijų pardavimo A. G. metu bendrovė turto ir kreditorių nebeturėjo. IeÅ¡kovė, skųsdama Å¡iÄ teismo sprendimo dalį, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl administratoriui turėtų bÅ«ti taikoma CPK 95 straipsnyje numatyta sankcija. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas A. G. praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai:Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovai 2009 m. spalio-lapkričio mėnesiais gavę įplaukas už neaiÅ¡kios kilmės sandorius, sukÅ«rė naujus dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikti bei sumodeliavo tokia situacijÄ , kad paÅ¡alinti savo atsakomybę, laikytinos naujomis aplinkybėmis, nes jos nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, jų nebuvo ieÅ¡kovės (apeliantės) procesiniuose dokumentuose ar kitose įrodinėjimo priemonėse ir Å¡altiniuose.

Atitinkamai, tokiomis aplinkybėmis apeliacinis skundas negalėjo bÅ«ti grindžiamas, nes dėl sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos priimdamas sprendimÄ turėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 306 straipsnio 2 dalis).Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, neva atsakovai jokių duomenų po                   2009 m. rugpjūčio 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Juridinių asmenų registre neįregistravo, t. y., patys prisiėmė tokių veiksmų rizikÄ .

Byloje esančiame                         2016 m. rugpjūčio 24 d. iÅ¡plėstiniame iÅ¡raÅ¡e su istorija iÅ¡ Juridinių asmenų registro nurodyta, jog vienintelis bendrovės akcininkas buvo A. G., o 2009 m. spalio 7 d. praÅ¡ymo pagrindu vieninteliu akcininku iki Å¡iol yra įregistruotas S. S. Registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, bendrovės vadovas nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2009 m. spalio 6 d. buvo D. G., o nuo 2009 m. spalio 6 d. iki 2016 m. sausio 19 d. – S. S. Atitinkamai, visi duomenys apie bendrovės akcininkų ir vadovų pasikeitimÄ buvo įregistruoti.

Ta faktinė aplinkybė, kad juos įregistravo S. S., o ne A. G., savaime negalėjo sukelti ir nesukėlė jokios žalos bendrovei.Esant nenuginčytiems Juridinių asmenų registro duomenims apie bendrovės vadovus ir jų vadovavimo bendrovei laikotarpį, byloje nesant D. G. darbo sutarties, kurioje būtų nurodyta ankstesnė jos pasibaigimo data nei 2009 m. spalio 6 d., laikytina, jog                    A. G. nebuvo ir negalėjo būti bendrovės vadovas.Sudarydamas sutartį su S. S., A.

G. elgėsi sÄ Å¾iningai ir atsakingai bendrovės atžvilgiu. Dėl Å¡ios sutarties sudarymo bendrovė nepatyrė jokios žalos. A. G. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad S. S. vardu galbÅ«t veiks nenustatyti tretieji asmenys. Pardavęs akcijas A. G. daugiau nesidomėjo bendrovės veikla ir nebuvo, bei nėra su ja, ar su jÄ Ä¯sigijusiais asmenimis, niekaip susijęs. A. G. nei prieÅ¡ bendrovės akcijų pardavimÄ , nei po to nebuvo bendravęs ir nepažinojo S. S., su juo jokių ryÅ¡ių nepalaikė ir nepalaiko.Bendrovės vadovo nepakeitimas per 2009 m. rugpjūčio 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytÄ terminÄ nelėmė žalos bendrovei atsiradimo, bei tiesiogiai nėra niekaip susijęs su bendrove ir jos veikla.

IeÅ¡kinyje nurodyta bendrovės patirta žala nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Bendrovės PVM įsiskolinimas atsirado atsakovui                      A. G. nesant bendrovės vadovu ar akcininku nei de facto, nei de jure.Dalis bendrovės PVM deklaracijų nelaikytinos tinkamais įrodymais Å¡ioje byloje. Deklaracijos VMI buvo pateiktos nenustatytų trečiųjų asmenų per iÅ¡orinį portalÄ ir paÅ¡tu, o ne iÅ¡duotos VMI. Jos neatitinka teisės aktų nustatytos formos, nes yra be parašų, arba, tikėtina, su suklastotu S. S. paraÅ¡u (2009 m. lapkričio mėn. deklaracija).

Atitinkamai, nesant jokių kitų įrodymų, jog bendrovė 2009 m. spalio mėn. gavo 379 698 Lt pardavimų pajamų, o 2009 m. lapkričio mėn. gavo 205 733 Lt pardavimų pajamų, bei patyrė 180 438 Lt pirkimų iÅ¡laidų, negalima teigti, jog bendrovė yra patyrusi nurodyto dydžio žalÄ dėl Å¡ių pajamų neperdavimo bankroto administratoriui. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitų patvirtina, jog 2009 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais į bendrovės banko sÄ skaitas PVM deklaracijose nurodyto dydžio piniginės lėšos nebuvo įneÅ¡tos.

Byloje taip pat nėra kasos pajamų orderių, patvirtinančių grynųjų pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ bendrovės kasÄ . Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad bendrovė dėl atsakovų veiksmų ar neveikimo patyrė 141 785,22 Eur žalÄ .Bendrovės 2008 metų balanso duomenys nelaikytini bendrovės patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančiu įrodymu. Tai, kad bendrovė 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo 25 131,20 Eur vertės turto, nereiÅ¡kia, jog tokio paties dydžio turtÄ ji turėjo ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu.

Atsakovui A. G. 2009 m. rugsėjo 24 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu joks bendrovės turtas perduotas nebuvo.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas D. G. praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai:IÅ¡ bylos duomenų galima tik daryti iÅ¡vadÄ , kad PVM deklaracijos buvo pateiktos VMI. Tai, kad Å¡ios deklaracijos buvo patvirtintos VMI yra tik ieÅ¡kovės iÅ¡vada. Jeigu deklaracijomis VMI bÅ«tų besirėmusi, tai bÅ«tų buvę iÅ¡spręsti PVM mokėjimo ar atskaitos klausimai, o to nebuvo, nes bendrovės finansiniai rezultatai tokiu atveju bÅ«tų buvę visai kitokie, visai kitoks bÅ«tų buvęs ir VMI finansinis reikalavimas.

Neįrodyta, kad ieÅ¡kovės 2009 m. spalio, lapkričio mėn. PVM deklaracijose nurodytos pardavimo pajamos iÅ¡ viso buvo gautos. Nei banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, nei kitokie dokumentai nepatvirtina tokių pajamų (piniginių lėšų) realų gavimÄ . Tokių duomenų neturi net ikiteisminį tyrimÄ atliekanti institucija. PrieÅ¡ingu atveju, D. G. procesinis statusas ikiteisminiame tyrime bÅ«tų atitinkamai ne liudytojo.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo S. S. praÅ¡o dėl apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio                    1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas atsakovui, kaip bendrovės vadovui ir / ar akcininkui, reikalavimÄ atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , privalo įrodyti neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo ir / ar akcininko civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama bÅ«tinybė sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės atskirti Å¡ių dviejų subjektų kompetencijÄ ir atsakomybės pagrindus.

Bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimÄ (nebent bÅ«tų konstatuota, kad jis yra de facto (faktinis) vadovas) ir prieÅ¡ingai: bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Å iuo atveju, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Vidota“ įsteigta 2008 m. liepos 18 d.

Bendrovės akcininkai buvo                     D. G. (50 proc. akcijų) ir V. B. (50 proc. akcijų). 2009 m. rugpjūčio 24 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi D. G. ir V. B. jiems priklausančias akcijas pardavė A. G., kuris 2009 m. spalio 5 d. bendrovės akcijas pardavė trečiajam asmeniui S. S. Laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2009 m. lapkričio 9 d. bendrovės vadovu registruotas D. G., o nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. sausio 19 d. bendrovės vadovu registruotas S. S. D.

G., kaip bendrovės direktoriaus, paskyrimo pradžia – 2008 m. birželio 4 d., pabaiga – 2009 m. spalio 6 d. S. S. paskyrimo data – 2009 m. spalio 6 d., pabaiga – 2016 m. sausio 19 d.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2009 m. rugpjūčio 24 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 6 ir 7 punktus, UAB „Vidota“ atsiskaitymus su D. G. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pateiktus duomenis, sprendė, kad nors                        A.

G. nesilaikė įsipareigojimų akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytais terminais praneÅ¡ti apie direktoriaus ir akcininko pakeitimus, tačiau darė iÅ¡vadÄ , jog D. G. UAB „Vidota“ vadovu buvo iki 2009 m. rugpjūčio 24 d. (iki UAB „Vidota“ akcijų pardavimo A. G.).Pagal anksčiau nurodytus duomenis teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovas D. G. buvo bendrovės akcininkas ir vadovas, o V. B. ir A. G. buvo tik bendrovės akcininkai. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovų civilinės atsakomybės pagrindai yra skirtingi.Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pateiktomis PVM deklaracijomis, kurios aktualios nustatant bendrovės                        2009 m. sausio – lapkričio mėnesių pajamas.

Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl D. G. vadovavimo laikotarpio. Apeliantės nuomone, teismas D. G. vadovavimo laikotarpį turėjo pripažinti iki 2009 m. lapkričio 9 d. (iki duomenų pateikimo Juridinių asmenų registrui), o ne iki 2009 m. rugpjūčio 24 d. (iki UAB „Vidota“ akcijų pardavimo A. G.). Apeliantė iÅ¡ esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ .Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010;                                      2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010;                 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi bÅ«ti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).Apeliaciniame skunde, kaip ir ieÅ¡kinyje pirmosios instancijos teismui, apeliantė žalÄ bendrovei įrodinėja tuo, kad nebuvo perduotas bendrovės turtas pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balansÄ ir pelnas, susidaręs 2009 m. sausio – lapkričio mėnesiais.

Å iÄ Å¾alÄ apeliantė apskaičiuoja pagal bendrovės 2008 m. gruodžio 31 d. balansÄ ir PVM deklaracijas. Pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balansÄ bendrovės ilgalaikio materialiojo turto vertė sudarė                        17 244 Lt, trumpalaikio turto, kurį sudarė atsargos, iÅ¡ankstiniai mokėjimai ir nebaigtos sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai, vertė buvo 69 529 Lt. IÅ¡ Å¡io balanso taip pat matyti, kad bendrovė turėjo 41 032 Lt nepadengtų nuostolių bei 117 805 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų.

Pagal byloje esančias bendrovės PVM deklaracijas matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bendrovė iki 2009 metų rugsėjo mėnesio vykdė tik smulkius sandorius, o 2009 metų rugsėjo mėnesį bendrovė neatliko prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandorių. Taigi, apeliantė pelnÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ 2009 m. spalio mėnesio PVM deklaracijos, kurioje deklaruota 379 698 Lt PVM apmokestinamų tiekimų.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kad 2008 metų gruodžio 31 d. balanse nurodyto ilgalaikio turto bankroto iÅ¡kėlimo dienÄ jau nebuvo, o trumpalaikis turtas buvo panaudotas bendrovės skoloms padengti (pirmosios instancijos teismo sprendimo 18 punktas).

Apeliantės teiginiai, kad esami bendrovės akcininkai pradėjo ieÅ¡koti bÅ«dų kaip Å¡iuos pinigus iÅ¡ bendrovės pasisavinti ir pasinaudodami S. S. pamesta asmens tapatybės kortele patys įformino fiktyvų akcijų pirkimo–pardavimo sandorį su tapatybės kortelėje nurodytu asmeniu, yra deklaratyvÅ«s. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantė kelia įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo klausimÄ , tačiau apeliaciniame skunde ji tik iÅ¡ naujo analizuoja byloje esančius įrodymus ir siekia kitokio jų vertinimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė jokiais leistinais įrodymais pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl bendrovės turto pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balansÄ nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad bendrovės PVM deklaracijos už 2009 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius nelaikytinos patikimais įrodymais. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai D. G. ir V. B. pardavė UAB „Vidota“ akcijas A.

G. 2009 m. rugpjūčio 24 d., tÄ pačiÄ dienÄ buvo perduotas bendrovės turtas ir dokumentai. Atsakovas A. G. vieninteliu UAB „Vidota“ akcininku buvo nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. spalio 5 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Tos pačios dienos dokumentų priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad A. G. bendrovės dokumentus ir antspaudÄ perdavė S. S.. Trečiasis asmuo S. S. 2009 m. spalio 7 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl vadovo ir akcininko pakeitimo įregistravimo Juridinių asmenų registre.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, S. S. 2006 metais prarado asmens tapatybės kortelę. Visi veiksmai panaudojant S. S. tapatybės kortelę ginčo atveju atlikti nenustatytos tapatybės asmens, dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas.Paskutinė bendrovės PVM deklaracija, iki bendrovės akcijų ir valdymo perdavimo S. S., buvo pateikta 2009 m. rugpjūčio 15 d. už 2009 m. liepos mėnesį. Bendrovės PVM deklaracijos už 2009 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius pateiktos 2009 m. lapkričio 26 d., o už                         2009 m. lapkričio mėnesį pateikta 2010 m. sausio 18 d.

VMI 2016 m. birželio 8 d. raÅ¡te                    Nr. (20.21-06)RMA-8281 nurodė, jog PVM deklaracijos už 2009 metų sausio – liepos mėnesius pateiktos iÅ¡oriniame portale, deklaracijos pateiktos apskaitÄ tvarkančio asmens R. K. vardu, už 2009 metų rugpjūčio – spalio mėnesius deklaracijos gautos paÅ¡tu be parašų, paskutinė PVM deklaracija už 2009 metų lapkričio mėnesį gauta paÅ¡tu 2010 sausio 18 d. ir jÄ pasirašė direktorius S. S..Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinga ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad PVM deklaracijos už 2009 metų rugpjūčio – lapkričio mėnesius pateiktos nenustatytos tapatybės asmens.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina bylos duomenys ir R. K. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantė yra teisi, jog nenustatytos tapatybės asmens pateiktos deklaracijos VMI buvo priimtos ir bendrovei buvo apskaičiuoti atitinkami mokesčiai (žr. VMI 2016 m. birželio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. (20.21-06)RMA-8281). Ginčo tarp Å¡alių nėra, kad                       BUAB „Vidota“ bankroto byloje turėjo tik du kreditorius – VMI, pagal anksčiau nurodytus apskaičiuotus mokesčius, ir antstolę, vykdžiusiÄ mokestinės nepriemokos priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Tačiau vien Å¡is faktas nesudaro pagrindo PVM deklaracijas pripažinti tinkamais įrodymais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis                (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl PVM deklaracijų nepatikimumo visiÅ¡kai patvirtina vėlesni BUAB „Vidota“ bankroto bylos duomenys. 2017 m. birželio 12 d. BUAB „Vidota“ bankroto byloje Nr. eB2-369-826/2017 buvo gautas VMI praÅ¡ymas patikslinti UAB „Vidota“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä grÄ Å¾inant VMI reikalavimo teisę iÅ¡ VÄ® Turto banko ir VMI paÅ¡alinti iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o.

Kreditorė nurodė, kad PVM deklaracijos, kurių pagrindu buvo suformuotas UAB „Vidota“ finansinis reikalavimas, yra anuliuotos, o VMI kreipėsi į VÄ® Turto bankÄ dėl mokestinės nepriemokos grÄ Å¾inimo. VMI ir VÄ® Turto bankas 2017 m. birželio 8 d. pasirašė Mokestinės nepriemokos gražinimo iÅ¡ VÄ® Turto banko protokolÄ Nr. 272, kuriuo VÄ® Turto bankas grÄ Å¾ino BUAB „Vidota“ mokestinę nepriemokÄ . Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. birželio 9 d. duomenimis UAB „Vidota“ įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neturi.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi BUAB „Vidota“ bankroto byloje VMI praÅ¡ymÄ patenkino ir VMI paÅ¡alino iÅ¡ BUAB „Vidota“ kreditorių sÄ raÅ¡o.Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodyti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad PVM deklaracijos už 2009 metų rugpjūčio – lapkričio mėnesius nelaikytinos patikimais įrodymais byloje ir jos neįrodo žalos bendrovei ir jos kreditoriams fakto, t. y. gauto ir neperduoto pelno.

Atkreiptinas dėmesys, kad VMI pasitraukus iÅ¡ BUAB „Vidota“ kreditorių, bendrovė Å¡iuo metu teturi vienÄ kreditorių – antstolę R. V., kurios patvirtintas finansinis reikalavimas yra 301 Eur ir susijęs su panaikintos (grÄ Å¾intos) mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog jÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais.

Teismo iÅ¡vados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis bei padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Å iuo atveju nenustačius vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – žalos fakto, dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimÄ negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ ; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi bÅ«ti pakankami atsakyti į esminius Å¡alies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91).

Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nekeičia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimoAtsakovas V.

B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad ieÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes nuo teismo nuslėpė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus.Ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu.

Tam tikrais atvejais tai gali bÅ«ti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiÅ¡kia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sÄ lygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo              2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                          Nr. 3K-3-146/2013).Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl žalos tenka ieÅ¡kovei, o tai, kad kai kurie įrodymai buvo pateikti tik teismui pareikalavus, nėra Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindÄ pripažinti, kad apeliantė akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pirmosios instancijos teismePirmosios instancijos teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Vidota“ priteisė 1 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui V.

B. Atsakovas V. B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad tikėtina, jog jam priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos bankroto byloje nebus atlygintos.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuosekliÄ teismų praktikÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ bankrutuojančios bendrovės, todėl netiksliai suformulavo nutarties rezoliucinę dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui V. B. priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Tiek bendrovės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai bendrovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiÅ¡kia reikalavimus skolininkams, tiek bendrovės turto iÅ¡saugojimas, kai bendrovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikÅ¡tų reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su bendrovės bankroto proceso administravimu, o iÅ¡ Å¡ios veiklos atsiradusios iÅ¡laidos priskirtinos prie bendrovės bankroto administravimo iÅ¡laidų, kurių sÄ matÄ tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 26 straipsnio 2, 3 dalys;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl atsakovo naudai priteisto bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nurodant, kad jos mokėtinos iÅ¡ BUAB „Vidota“ administravimui skirtų lėšų (Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalis).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeAtsakovas V.

B. praÅ¡o priteisti 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti ir pateikė iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Nurodytos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), nustatyto dydžio (8.11 punktas), todėl, įvertinus teiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, darbo laiko sÄ naudas, bylos sudėtingumÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Vidota“ priteista 1 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui V. B., ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: „Priteisti ieÅ¡kovui V. B. iÅ¡ BUAB „Vidota“ 1 150 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidoms atlyginti, mokėtinų iÅ¡ BUAB „Vidota“ administravimui skirtų lėšų“.Priteisti atsakovui V.

B. iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Vidota“ 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, mokėtinų iÅ¡ BUAB „Vidota“ administravimui skirtų lėšų. Teisėjai                                                                                                        ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                                   Danguolė Martinavičienė                                                                                                                      Gintaras Pečiulis            Â