73aefb17-87a4-40d0-bf66-cd61612e1580 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-354/2018 (S)   Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00288-2014-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.7.2.5; 1.1.9.1; 1.1.10.1;1.2.4.3.3; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.6.5.2                                                                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 4 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Renatai Kovierei, Ievai Rimdeikienei, Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Veliulienei,nukentėjusiosios L.

L. atstovei pagal įstatymÄ J. L., jos atstovui advokatui Jonui NekraÅ¡iui,gynėjai advokatei Daivai BalčiÅ«nienei,iÅ¡teisintajai I. Å ., ekspertui H. D.,specialistui V. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Eglės Veliulienės ir nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ J. L. apeliacinius skundus dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo I.

Š. išteisinta, neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 137 straipsnio 3 dalyje, požymių.Š. teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 5 991,47 Eur žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.Nukentėjusiosios L. L. civilinis ieškinys dėl 50 616,85 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės I.

Å . buvo kaltinama tuo, kad ji dėl neatsargumo sunkiai sužalojo mažametę nukentėjusiÄ jÄ L. L., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o bÅ«tent, bÅ«dama individualios I. Å . įmonės vadove, atsakinga už individualios įmonės veiklos organizavimÄ , įmonės komerciniais tikslais lankytojams teikiamų pramoginių paslaugų metu naudojo nesaugų, žmonių gyvybei ir sveikatai neleistinÄ , rizikÄ keliantį potencialiai pavojingÄ savadarbį pramoginį įrenginį „sÅ«pynes-suktukÄ â€œ, netinkamai pritvirtinus prie jo pagrindo skulptÅ«rÄ , neįrengus jame jokių priemonių saugiam įsikibimui, stabdymui bei neužtikrinus žmonių saugos kritimo atveju, t. y. nesant pritvirtintų kėdžių ir rankenų, skirtų įsikibimui, saugių stabdymo priemonių, karuselės kritimo erdvėje įrengus betoninį takÄ , neįrengus smÅ«gį Å¡velninančio pavirÅ¡iaus, ir Å¡iais veiksmais pažeidė:Lietuvos Respublikos Produktų Saugos įstatymo Nr. VIII-1206 (Žin., 1999, Nr. 52-1673) 4 straipsnio 1, 3 punktuose numatytus bendruosius produktų saugos reikalavimus, nurodančius, kad „Į rinkÄ tiekiamas produktas turi bÅ«ti saugus.“...(1 p.), „...produktas yra saugus, kai pavojaus ir pavojaus kategorijų aspektu jis atitinka savanoriÅ¡kai taikomus kaip nacionalinius standartus perimtus Europos standartus...“ (3 p.);Pasivažinėjimo atrakcionų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-28 įsakymu Nr. 350 (Žin., 2001, Nr. 4-122) 4, 5 punktų reikalavimus, nurodančius, kad „Atrakcionai turi bÅ«ti projektuojami ir gaminami pagal nustatyta tvarka patvirtinto techninio reglamento ir standartų reikalavimus.

Jie turi bÅ«ti įrengiami ir naudojami gamintojo nustatytomis sÄ lygomis ir vadovaujantis techniniais dokumentais bei Å¡iomis taisyklėmis“ (4 p.), „Atrakcionai turi bÅ«ti įrengiami pagal projektÄ , įvertinant gamintojo nustatytus reikalavimus, tam tikslui skirtose vietose ir turint leidimÄ iÅ¡ vietinės savivaldos institucijos jiems statyti“ (5 p.);Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-01-30 įsakymu Nr. A1-45 (Žin., 2012, Nr. 17-788) 15, 16 punktų reikalavimus, nurodančius, kad „Pramoginio įrenginio savininkas privalo užtikrinti tinkamÄ pramoginio įrenginio techninę bÅ«klę ir saugų jo naudojimÄ bei kvalifikuotÄ naudojamo pramoginio įrenginio priežiÅ«rÄ gamintojo numatytomis sÄ lygomis ir vadovaujantis gamintojo pateiktais techniniais dokumentais, Å¡iomis taisyklėmis, darbo įrenginių bendraisiais nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais potencialiai pavojingų įrenginių naudojimÄ visÄ Ä¯renginio naudojimo laikÄ ...“ (15 p.), „Pramoginiai įrenginiai turi bÅ«ti naudojami taip, kad atlikdami savo funkcijas, nekeltų pavojaus darbuotojams, keleiviams ir lankytojams, ir bÅ«tų iÅ¡vengta bet kokių nelaimingų atsitikimų per visÄ numatytÄ pramoginio įrenginio naudojimo laikÄ ...“ (16 p.);Lietuvos Respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros įstatymo Nr. 1-1324 (Žin., 1996, Nr. 46-1116) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad „Įrenginių savininkai privalo užtikrinti saugų įrenginių naudojimÄ , reikiamÄ techninę bÅ«klę ir nuolatinę priežiÅ«rÄ pagal priežiÅ«ros norminių aktų ir įrenginių techninių dokumentų reikalavimus visÄ Ä¯renginio naudojimo laikÄ .

Savininko įsigyti, sumontuoti, rekonstruoti įrenginiai ir jų kokybę bei atitiktį patvirtinantys, taip pat priežiÅ«ros techniniai dokumentai priežiÅ«ros norminių aktų nustatyta tvarka privalo bÅ«ti pateikti įgaliotoms įstaigoms patikrinti, kad bÅ«tų gauta iÅ¡vada, ar įrenginiai tinkami ir parengti saugiai naudoti“, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, kad įrenginių savininkai privalo įrenginius pradėti naudoti tik gavę įgaliotos įstaigos iÅ¡vadÄ , kad jie yra tinkami saugiai naudoti;Lietuvos Respublikoje galiojančio Standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikÅ¡telių įranga ir dangos“ 1 dalies bendruosius reikalavimus, nurodančius, kad po bet kokia žaidimų aikÅ¡telės įranga su priverstinį naudotojo kÅ«no judėjimÄ sukelsiančia įranga turi bÅ«ti smÅ«gį Å¡velninantis pavirÅ¡ius visame smÅ«gio plote (4.2.8.5.2 p.).

Standarto LST EN 1176/2008 ,,Žaidimų aikštelių įranga ir dangos“ 5 dalies „Karuselių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ specialiuosius reikalavimus, susijusius su saugos užtikrinimu, nurodančius, kad „B tipo karuselė (klasikinė karuselė): karuselė su uždara besisukančia platforma, kurioje naudotojo padėtis apibrėžiama ant viršutinės platformos pusės, o pati platforma ir/arba papildomos kėdės ar rankenos standžiai pritvirtintos prie platformos, ir/ar centrinės ašies“ (3.3 p.), „...kad kritimo erdvė turi būti tuščia ir sudaryti bent jau 3 mm už karuselės“ (4.3 p.),ir dėl to 2014 m. gegužės 11 d., apie 14 val., kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios individualiai I.

Š. įmonei, teritorijoje, L. L., S. L. ir L. J. sukantis ir stovint ant besisukančio įrenginio „sūpynių-suktuko“ pagrindo šalia jo viduryje esančios medinės skulptūros, kuri buvo netinkamai pritvirtinta medsraigčiais prie išpuvusios medienos, ir rankomis laikantis už skulptūros, įrenginio judančios dalies judesio metu veikiančių jėgų poveikyje skulptūrai virstant, L. L., S. L. ir L. J. neišsilaikė ant įrenginio pagrindo ir vienu metu buvo nuo jo nublokšti, ko pasėkoje L.

L. nukritus už ant šalia karuselės pagrindo esančio betoninio tako ir atsitrenkus į jo paviršių, jai buvo padaryti sužalojimai: dešinio ir kairio smilkinkaulių, dešiniojo momenkaulio, pleištkaulio, pakauškaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, stuburo kaklinės dalies III ir IV slankstelių lūžiai, kaktikaulio dešinės pusės lūžis ir kraujo išsiliejimas į dešinės ausies būgninę ertmę, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pakeistas kaltinimas I. Å ., jÄ kaltinant tuo, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo mažametę nukentėjusiÄ jÄ L. L., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o bÅ«tent, bÅ«dama individualios I. Å . įmonės vadove, atsakinga už individualios įmonės veiklos organizavimÄ , įmonės komerciniais tikslais lankytojams teikiamų pramoginių paslaugų metu naudojo nesaugų, žmonių gyvybei ir sveikatai neleistinÄ rizikÄ keliantį potencialiai pavojingÄ savadarbį pramoginį įrenginį „supynes-suktukÄ â€œ, netinkamai pritvirtinus prie jo pagrindo skulptÅ«rÄ , neįrengus jame jokių priemonių saugiam įsikibimui, stabdymui bei neužtikrinus žmonių saugos kritimo atveju, tai yra: nesant pritvirtintų kėdžių ir rankenų, skirtų įsikibimui, saugių stabdymo priemonių, apsaugos nuo kritimo, karuselės kritimo erdvėje įrengus betoninį takÄ , neįrengus smÅ«gį Å¡velninančio pavirÅ¡iaus, ir Å¡iais veiksmais pažeidė:Lietuvos Respublikos Produktų Saugos įstatymo Nr. VIII - 1206 (Žin., 1999, Nr. 52-1673) 4 straipsnio 1, 3 punktuose numatytus bendruosius produktų saugos reikalavimus, nurodančius, kad ,,Ä® rinkÄ tiekiamas produktas turi bÅ«ti saugus.“...(l p.), „...produktas yra saugus, kai pavojaus ir pavojaus kategorijų aspektu jis atitinka savanoriÅ¡kai taikomus kaip nacionalinius standartus perimtus Europos standartus...“ (3 p.);Pasivažinėjimo atrakcionų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-28 įsakymu Nr. 350 (Žin., 2001, Nr. 4-122) 4, 5 punktų reikalavimus, nurodančius, kad „Atrakcionai turi bÅ«ti projektuojami ir gaminami pagal nustatyta tvarka patvirtinto techninio reglamento ir standartų reikalavimus.

Jie turi bÅ«ti įrengiami ir naudojami gamintojo numatytomis sÄ lygomis ir vadovaujantis techniniais dokumentais bei Å¡iomis taisyklėmis.“ (4 p.), „Atrakcionai turi bÅ«ti įrengiami pagal projektÄ , įvertinant gamintojo nustatytus reikalavimus, tam tikslui skirtose vietose ir turint leidimÄ iÅ¡ vietinės savivaldos institucijos jiems statyti“ (5 p.);Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-01-30 įsakymu Nr. A1-45 (Žin., 2012, Nr. 17-788) 15, 16 punktų reikalavimus, nurodančius, kad „Pramoginio įrenginio savininkas privalo užtikrinti tinkamÄ pramoginio įrenginio techninę bÅ«klę ir saugų jo naudojimÄ bei kvalifikuotÄ naudojamo pramoginio įrenginio priežiÅ«rÄ gamintojo numatytomis sÄ lygomis ir vadovaujantis gamintojo pateiktais techniniais dokumentais, Å¡iomis taisyklėmis, darbo įrenginių bendraisiais nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais potencialiai pavojingų įrenginių naudojimÄ visÄ Ä¯renginio naudojimo laikÄ ....“ (15 p.), „Pramoginiai įrenginiai turi bÅ«ti naudojami taip, kad atlikdami savo funkcijas, nekeltų pavojaus darbuotojams, keleiviams ir lankytojams ir bÅ«tų iÅ¡vengta bet kokių nelaimingų atsitikimų per visÄ numatytÄ pramoginio įrenginio naudojimo laikÄ ,...“ (16 p.);Lietuvos Respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros įstatymo Nr. 1-1324 (Žin., 1996, Nr. 46-1116) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad „Įrenginių savininkai privalo užtikrinti saugų įrenginių naudojimÄ , reikiamÄ techninę bÅ«klę ir nuolatinę priežiÅ«rÄ pagal priežiÅ«ros norminių aktų ir įrenginių techninių dokumentų reikalavimus visÄ Ä¯renginio naudojimo laikÄ .

Savininko įsigyti, sumontuoti, rekonstruoti įrenginiai ir jų kokybę bei atitiktį patvirtinantys, taip pat priežiÅ«ros techniniai dokumentai priežiÅ«ros norminių aktų nustatyta tvarka privalo bÅ«ti pateikti įgaliotoms įstaigoms patikrinti, kad bÅ«tų gauta iÅ¡vada, ar įrenginiai tinkami ir parengti saugiai naudoti“, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, kad įrenginių savininkai privalo įrenginius pradėti naudoti tik gavę įgaliotos įstaigos iÅ¡vadÄ , kad jie yra tinkami saugiai naudoti;Lietuvos Respublikoje galiojančio Standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikÅ¡telių įranga ir dangos“ 1 dalies 4.1.1. punkto saugos reikalavimus, nurodančius, kad medžiagos turi bÅ«ti atrinktos ir apsaugotos taip, kad iÅ¡ jų pagamintos įrangos struktÅ«rinis vientisumas nebÅ«tų paveiktas iki sekančio atitinkamo aptarnavimo, 4.2.4.1 punkto saugos reikalavimus, susijusius su apsaugos nuo kritimo įrengimu, taip pat reikalavimus, nurodančius, kad po bet kokia žaidimų aikÅ¡telės įranga su priverstinį naudotojo kÅ«no judėjimÄ sukeliančia įranga turi bÅ«ti smÅ«gį Å¡velninantis pavirÅ¡ius visame smÅ«gio plote (4.2.8.5.2 p.), Standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikÅ¡telių įranga ir dangos“ 5 dalies „Karuselių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ specialiuosius reikalavimus, susijusius su saugos užtikrinimu, nurodančius, kad „B tipo karuselė (klasikinė karuselė):

Karuselė su uždara besisukančia platforma, kurioje naudotojo padėtis apibrėžiama ant viršutinės platformos pusės, o pati platforma ir/arba papildomos kėdės ar rankenos standžiai pritvirtintos prie platformos, ir/ar centrinės ašies“ (3.3 p.), „..kad kritimo erdvė turi būti tuščia ir sudaryti bent jau 2000 mm už karuselės“ (4.3 p.),ir dėl to 2014 m. gegužės 11 d., apie 14 val., kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios individualiai I.

Š. įmonei, teritorijoje, L. L., S. L. ir L. J. sukantis ir stovint ant besisukančio įrenginio „sūpynių-suktuko“ pagrindo šalia jo viduryje esančios medinės skulptūros, kuri buvo netinkamai pritvirtinta medsraigčiais prie išpuvusios medienos, ir rankomis laikantis už skulptūros, įrenginio judančios dalies judesio metu veikiančių jėgų poveikyje skulptūrai virstant, L. L., S. L. ir L. J. neišsilaikė ant įrenginio pagrindo ir vienu metu buvo nuo jo nublokšti, ko pasėkoje L.

L. nukritus ant šalia karuselės pagrindo esančio betoninio tako ir atsitrenkus į jo paviršių bei kontakto su šalia nukritusia skulptūra metu, L. L. buvo padaryti sužalojimai: nubrozdinimas kaktos srityje, dešinio ir kairio smilkinkaulių, dešiniojo momenkaulio, pleištakaulio, pakauškaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, stuburo kaklinės dalies III ir IV slankstelių lūžiai, kaktikaulio dešinės pusės lūžis ir kraujo išsiliejimas į dešinės ausies būgninę ertmę, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 137 straipsnio 3 dalis).

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Eglė Veliulienė praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį, kuriuo I. Å . iÅ¡teisinta pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, ir priimti naujÄ nuosprendį:I. Å . pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus: atsipraÅ¡yti nukentėjusio asmens, per vienerius metus atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Nukentėjusiosios L. L. civilinį ieÅ¡kinį bendrai 50 616,85 Eur sumai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei Å . teritorinės ligonių kasos 5991,47 Eur civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, juos priteisiant iÅ¡ I.

Å ..Pripažinti proceso iÅ¡laidomis 350 eurų, kuriuos Å iaulių apskrities VPK sumokėjo už ikiteisminio tyrimo metu atliktÄ ekspertizę, bei 478,19 eurų už Standartų vertimo paslaugas ir Å¡ias sumas priteisti iÅ¡ I. Å ..Panaikinti I. Å . kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: – varžtÄ , 1 vnt., saugomÄ prie bylos, sunaikinti; kompaktinius diskus, 3 vnt., nuotraukas, 13 vnt., bilietus, 5 vnt., Lietuvos standartÄ LST EN 1176-1 (lietuvių ir anglų kalbomis), palikti saugoti prie bylos;

L. L. gydymo stacionare ligos istorijÄ , 2 bylos, grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini) klinikoms.Dėl specialiųjų elgesio saugumo taisyklių skunde prokurorė nurodo, kad abu ekspertizės aktai, eksperto A. K. parodymai, liudytojų A. B. ir V. Å . parodymai, 2015 m. kovo 27 d. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos raÅ¡te Nr. 3Å S-159, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. spalio 10 d. raÅ¡te Nr. 4­5898 užfiksuoti duomenys paneigia L. Å . parodymus, kad miÅ¡ko teritorijoje įrengta medinių skulptÅ«rų ekspozicija nėra vaikų žaidimų aikÅ¡telė, o „supynės-suktukas“ yra tik velnio skulptÅ«ra, ir patvirtina faktÄ , kad tai savadarbis pramoginis įrenginys, skirtas pasisupti parko lankytojams.

Atkreipia dėmesį, kad abiejuose ekspertizės aktuose ne tik konstatuota, kad tai yra pramoginis laisvalaikio įrenginys pagal savo konstrukcijÄ , judesį ir paskirtį atitinkantis B karuselių tipÄ , bet ir iÅ¡vardinta, kokių teisės aktų normos reglamentuoja tokio pobÅ«džio įrenginių įrengimÄ , eksploatavimÄ , priežiÅ«rÄ , todėl negalima sutikti su nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais, kad kaltinime nurodytos normos yra bendrosios. Pažymi, kad L. Å . įmonė už naudojimÄ si Å¡alia kavinės esančiu parku, kuriame buvo įrengti pramoginiai įrenginiai, skirti pasisupti, ėmė mokestį, todėl tai nebuvo bet kam prieinama erdvė, kaip nurodyta nuosprendyje.Dėl bendrojo pobÅ«džio pareigos užtikrinti saugÄ skunde prokurorė nurodo, kad byloje nustatyta, jog I.

Å . įmonė jokių dokumentų, susijusių su pramoginio įrenginio, vadinamo „sÅ«pynėmis-suktuku“, eksploatavimu ir priežiÅ«ra neturi, o duomenys, užfiksuoti atlikus nepakeistos konstrukcijos pramoginio įrenginio, nuo kurio nukrito L. L., apžiÅ«rÄ (2014 m. birželio 12 d., 2015 m. liepos 22 d. įvykio vietų apžiÅ«ros protokolai, ekspertizės aktas Nr. 3/2015), prieÅ¡tarauja J. Å . parodymams, kuriais rėmėsi teismas priimdamas savo sprendimÄ . Atkreipia dėmesį, kad apžiÅ«rint pagrindÄ , gręžimo skylių, kurias darydavo liudytojas V.

Å ., atlikdamas pavasarinius patikrinimus, nerasta. Teismo argumentas, kad 10 metų nėra įvykę nelaimingų atsitikimų, nėra pagrindas teigti, jog įrenginys buvo tinkamai prižiÅ«rimas, nes jį apžiÅ«rėjus nustatyta, kad pagrindo mediena, prie kurio skulptÅ«ra buvo pritvirtinta 4 medsraigčiais, buvo iÅ¡puvusi. Pažymi ir tai, kad apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , jokių įspėjamųjų ar draudžiamųjų ženklų, susijusių su naudojimusi įrenginiu, nerasta. Dėl įvykio mechanizmo, priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir padarinių skunde prokurorė nurodo, kad bÅ«tent ekspertizės akte Nr. 3/2015 duotos iÅ¡vados, liudytojų D.

L., R. G., L. J., S. L., J. L., E. K. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) specialisto iÅ¡vada Nr. G 761/14 (04), VTMT ekspertizės aktas Nr. EG 956/2017(04), įvykio vietų apžiÅ«rų protokolai ir kiti aukščiau paminėti įrodymai, kurie gauti teisėtu bÅ«du, yra tarpusavyje neprieÅ¡taraujantys, jų surinkta pakankamai ir jų visuma sudaro nuosekliÄ ir loginę grandinę, leidžiančiÄ daryti iÅ¡vadÄ apie įvykio mechanizmÄ , tai yra, kad skulptÅ«ra iÅ¡lūžo ir nuo besisukančio pagrindo buvo nublokÅ¡ta vienu metu kartu su į jÄ Ä¯sikibusiais žmonėmis S. L., L.

J. ir L. L., kuriai nukritus ant šalia karuselės pagrindo esančio betoninio tako ir atsitrenkus į jo paviršių buvo padaryti sužalojimai. Prokurorės nuomone, galima teigti, kad skulptūros nuo pramoginio įrenginio pagrindo išlūžimas ir nuvirtimas sukimosi metu dėl netinkamo ir nesaugaus pramoginio įrenginio (B tipo karuselės) įrengimo, naudojimo ir priežiūros, pažeidžiant kaltinime nurodytus specialiųjų teisės aktų reikalavimus, lėmė (buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje) nepilnametės nukentėjusiosios L.

L. nukritimÄ ant betoninio takelio ir sužalojimų, sukėlusių sunkų sveikatos sutrikdymÄ , atsiradimÄ .Dėl įrodymų vertinimo prokurorė nurodo, kad JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neatliko iÅ¡samaus ir neÅ¡aliÅ¡ko bylos aplinkybių nagrinėjimo, nepasisakė dėl įrodymų pagrįstumo, patikimumo, nevertino įrodymų kaip visumos. Prokurorė pažymi, kad teismas iÅ¡vadas darė remdamasis iÅ¡ esmės tik I. Å ., liudytojų V. Å . ir A.

B., kurie įvykio aplinkybių nematė, neturi specialiųjų žinių ir gali siekti padėti I. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymais, bei ekspertizės aktu Nr. 1/2016, kuriame duota tikėtina išvada atlikus paskaičiavimus jau konstrukciškai pakeistam įrenginiui. Prokurorės teigimu, nuosprendyje nėra pasisakyta, dėl kokių priežasčių teismas nevertino ar atmetė objektyvias ekspertizės akto Nr. 3/2015 išvadas, tiesioginių įvykio liudytojų D. L., R. G., L. J., S. L. bei liudytojų J.

L., E. K. parodymus. Prokurorė pabrėžia ir tai, kad teismas neiÅ¡naudojo visų galimybių prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, nes bylos nagrinėjime teisme metu, teismui kilus abejonių dėl ekspertizės aktų iÅ¡vadų, teismas savo iniciatyva turėjo teisę paskirti pakartotinę ekspertizę.Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ J. L. praÅ¡o:paskirti kompleksinę teismo ekspertizę, kurioje bÅ«tinai dalyvautų gydytojo, fiziko iÅ¡silavinimÄ turintys ekspertai bei vienas ekspertas, kuris nusimanytų apie pramoginius įrenginius ir atrakcionus ar panaÅ¡ius mechaninius įrenginius;panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-457/2017 ir I.

Å . atžvilgiu priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį – pripažinti I. Å . kalta padarius BK 137 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ veikÄ ; L. L. civilinį ieÅ¡kinį dėl 50 616,85 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis didžiÄ ja dalimi grindžiamas neteisingai nustatytomis teisinėmis sÄ vokomis ir tai sÄ lygojo, kad suktuko naudojimui nebuvo pritaikytos specialios elgesio saugumo taisyklės. Teigiama, kad teismas nepagrįstai netaikė Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių suktuko naudojimui, nes netinkamai susiejo taisykles ir Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro duomenis.

Netinkamai pritaikytas ir Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros įstatymas, nes teismas nepagrįstai laikė Å¡io įstatymo nuostatas tik turinčias bendro pobÅ«džio reikalavimus. Be to, teismas netinkamai nustatęs „atrakciono“ sÄ vokÄ , nepriskyrė suktuko prie potencialiai pavojingo pramoginio įrenginio. Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino ir akcentavo ekspertizėse nustatytas prieÅ¡taringas nuomones dėl skulptÅ«ros lūžimo priežasčių (aiÅ¡kinosi, kas lėmė skulptÅ«ros lūžimÄ ), kadangi nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti tik priežastinį ryšį tarp specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių pasekmių.Dėl „pramoginio įrenginio“ ir „atrakciono“ sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimo skunde pabrėžiama, kad suktukas yra pramoginis įrenginys ir gali bÅ«ti laikomas atrakcionu, todėl tokiems suktukams taikomi specialÅ«s teisės aktai.Dėl „žaidimų aikÅ¡telės“ sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimo skunde nurodoma, kad objektyviai vertinant skulptÅ«ras su integruotais žaidimų elementais ir kitais pramoginiais įrenginiais laikytina, kad „PlÅ«go broliai“ kavinės teritorijoje yra vaikų žaidimų aikÅ¡telė, kuriai taikomos specialios žaidimų aikÅ¡telėms elgesio saugumo taisyklės.Dėl standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikÅ¡telių įranga ir dangos“ ir standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikÅ¡telių įranga ir dangos“ reikalavimų skunde daroma iÅ¡vada, kad jie yra privalomi dėl kelių priežasčių, specialaus elgesio saugos taisyklės daro tiesiogines nuorodas į standartus ir nurodo, kad jų privalu laikytis.

Be to, apeliantės teigimu, teismų praktikoje laikoma, kad žaidimų aikÅ¡telėms yra privaloma taikyti standartų numatytus specialius reikalavimus, ir ekspertai taip pat nurodė, kad tokių Standartų privalu laikytis, kadangi tai yra laiko patvirtinta praktika, kaip geriausiai užtikrinti tokių pramoginių įrenginių ir žaidimų aikÅ¡telių saugÄ .Dėl Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklėse nustatytų reikalavimų skunde pabrėžiama, kad pati taisyklių konstrukcija leidžia teigti, kad jose nurodyti reikalavimai yra bÅ«tent specialaus pobÅ«džio.

Tai pagrindžia ir taisyklėse esantys konkretÅ«s reikalavimai bei naudojami standartai (kurie dar labiau detalizuoja įrenginių saugumÄ ). Skunde daroma iÅ¡vada, kad taisyklės ir ypač 8, 15, 16 punktai bei priede 2 prie taisyklių pridėtas standartų sÄ raÅ¡as nurodo specialaus pobÅ«džio taisykles, taikomas konkretiems pramoginiams įrenginiams. Pažymima, kad suktukas yra atrakcionas, o duomenų apie pramoginį įrenginį neįregistravimas Registre savaime nedaro tokio pramoginio įrenginio nepavojingu.

Dėl šių priežasčių, apeliantės nuomone, nuosprendis dalyje dėl taisyklių netaikymo yra nepagrįstas ir naikintinas.Dėl Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo taikymo skunde teigiama, kad įstatymas reglamentuoja tik tam tikrus santykius ir nustato specialaus elgesio saugumo taisykles, kurių nesilaikė kaltinamoji., ir dėl šios priežasties nuosprendžio dalis dėl įstatymo netaikymo turi būti panaikinta.Dėl prieštaringų ekspertizių skunde nurodoma, kad ekspertizėse konstatuotos prieštaringos nuomonės tuo klausimu, kad nėra aišku, ar besisukanti skulptūra galėjo pati nuvirsti (išlūžti).

Å is klausimas yra aktualus tuo, kad kaltinamoji viso proceso metu teigia, neva apeliantė ir jos artimieji patys iÅ¡laužė skulptÅ«rÄ , imituodami nelaimingÄ atsitikimÄ . Apeliantės nuomone, nors jai yra akivaizdu, kad to sveiko proto žmogus negalėtų padaryti, t. y. jos (apeliantės) artimieji įvykio metu buvo iÅ¡sigandę ir pastariesiems rÅ«pėjo tik nukentėjusiosios sveikata, o ne padarinių ar kaltės slėpimas. Apeliantė manymu, reikėtų skirti naujÄ ekspertizę ir iÅ¡sklaidyti ankstesnių ekspertizių prieÅ¡taravimus ir abejones.Atsikirtimais į prokurorės skundÄ iÅ¡teisintosios I.

Å . gynėja advokatė Daiva BalčiÅ«nienė praÅ¡o atmesti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžio.Atsikirtimuose nurodoma, kad tai, jog nukentėjusioji L. L. ir kartu su ja buvę asmenys nusprendė objektÄ („sÅ«pynės-suktukas”) panaudoti pasisukimui, užlipus ant jo pagrindo, tai buvo jų asmeninis apsisprendimas, bet tai nėra pagrindas objektÄ traktuoti kaip sÅ«pynes, pramoginį įrenginį, o tuo labiau – karuselę.

Teigiama, kad ekspertizės akte Nr. 1/2016 nurodytas objekto pasukamo pagrindo pagreitis (7,56 m/s2) vertinant objektÄ kaip potencialiai pavojingÄ Ä¯renginį bÅ«tų aktualus tik tuo atveju, jei objektas bÅ«tų priskiriamas pramoginiams įrenginiams, tačiau, kaip minėta aukščiau, jis tokios funkcijos neturėjo ir pramogavimui nebuvo skirtas bei pritaikytas. Pažymima, jog byloje nėra įrodyta, kad objekto skulptÅ«ra nuvirto dėl blogo tvirtinimo, skulptÅ«roje nebuvo įsikibimų, nes ji tam neskirta.Atsikirtimuose taip pat nurodoma, kad ekspertizės akte Nr. 3/2015 pateiktos iÅ¡vados negali bÅ«ti pripažįstamos patikimu įrodymu, nes jos kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad mechaninį objektÄ tyrė elektrotechnikos ekspertas, ekspertizės akte objektas vertinamas kaip karuselė, pasivažinėjimo atrakcionas, kas neatitinka tikrovės, ekspertizės iÅ¡vados iÅ¡ esmės paremtos prielaidomis ir nukentėjusiosios bei su ja buvusių liudytojų parodymais, nepateikti jokie moksliniai skaičiavimai.

Dėl ekspertizės akto Nr. 1/2016 iÅ¡vados pažymima, kad jokie konstrukciniai pakeitimai, kurie galėtų turėti įtakos paskaičiavimams, nebuvo atlikti, pagrindo perimetru pritvirtinta tvorelė jokios įtakos skulptÅ«ros stabilumui neturi.Atsikirtimuose atkreipiamas dėmesys, kad tai, jog skulptÅ«ra stabiliai laikosi pasukamo pagrindo viduryje, buvo patvirtinta ir eksperimento metu, kurio vaizdo įraÅ¡as yra byloje – skulptÅ«ra eksperimento metu buvo tik pastatyta, net nepritvirtinta, ir ji nejudėjo iÅ¡ vietos nei stipraus pagrindo įsukimo metu, nei tada, kai stovėjo viena, nei kai į jÄ buvo įsikibę žmonės. Apygardos teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o iÅ¡teisintoji I.

Š. ir jos gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismui suteikiama teisė įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ir padaryti kitokias iÅ¡vadas bei savo procesinį sprendimÄ grįsti naujais įrodymais.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, teismas turi ypač atidžiai patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ , įvertinti, ar teismo iÅ¡vadas patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, ar buvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti ir pan.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi prokurorės ir nukentėjusiosios atstovės apeliacinių skundų argumentus, iÅ¡ naujo dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtų bei patikrintų įrodymų visumÄ , papildomai atlikusi įrodymų tyrimÄ â€“ apklaususi ekspertÄ H.

D., specialistÄ V. P., liudytojus B. G., R. S., L. M., nukentėjusiosios atstovę pagal įstatymÄ J. L., nukentėjusiÄ jÄ L. L., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡teisino I. Å . pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje I. Å . iÅ¡teisinimÄ motyvavo tuo, jog kaltinime nurodytos teisės aktų normos laikytinos ne specialiosiomis, o bendrosiomis, be to, supynės-suktukas nelaikytinas atrakcionu, pati I.

Å . minėto įrenginio nelaiko vaikų žaidimų aikÅ¡tele, taip pat buvo konstatuota, jog I. Å . laikėsi bendro įpareigojimo elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems, nepažeidė konkrečių specialiųjų elgesio saugumo taisyklių, susijusių su supynėmis–suktuku, o nukentėjusiosios nukritimas nuo minėto įrenginio sÄ lygotas atsitiktinio priežastinio ryÅ¡io.Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ nesutinka su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir mano, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų, specialistų parodymus, nepaÅ¡alino abejonių dėl ekspertizės aktų iÅ¡vadų tikslumo, netinkamai vertino kaltinime nurodomų teisės aktų pobÅ«dį (privalomumÄ , reguliavimo apimtį ir sritį), neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumÄ , iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog I.

Å . pažeidė teisės aktų nustatytas specialiÄ sias elgesio saugumo taisykles ir dėl to L. L. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡iuo atveju visiÅ¡kai sutinka su prokurorės ir nukentėjusiosios atstovės apeliacinių skundų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, iÅ¡teisinamasis nuosprendis I. Å . atžvilgiu buvo priimtas nepakankamai iÅ¡samiai iÅ¡analizavus byloje esančius duomenis, neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos ir nepaÅ¡alinus byloje kilusių abejonių, todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir Å¡is pažeidimas sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

PrieÅ¡ingai nei pirmosios instancijos teismas, aukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡tyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad I. Å . veikoje yra BK 137 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerÅ«pestingumas apibÅ«dinamas dviem požymiais:

1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai;

2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimÄ . Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibÅ«dina valinį nusikalstamo nerÅ«pestingumo elementÄ . Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamÄ veikÄ , buvimÄ .

Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Å i straipsnio dispozicija suformuluota kaip blanketinė norma, kuri straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų turinį atskleidžia nukreipdama į kitus teisės aktus. Aptariamo straipsnio dispozicijos blanketiÅ¡kumÄ rodo tai, kad nusikalstama veika apraÅ¡oma kaip padaroma pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialaus elgesio saugumo taisykles. Lyginant BK 137 straipsnio 3 dalį su 1 ir 2 dalimis, pažymėtina tai, kad BK 137 straipsnio 3 dalies dispozicijos apraÅ¡yme vartojama formuluotė „pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles“ rodo, jog Å¡ios dispozicijos turinys susietas su kitais teisės aktais, numatančiais tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialaus elgesio taisykles.

Bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems, tačiau BK 137 straipsnio 3 dalis tam tikriems subjektams ar tam tikromis aplinkybėmis numato specialius, aukštesnius reikalavimus. Tokie reikalavimai paprastai kyla dėl ypatingų veiklos rūšių, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai, todėl ir aukštesniais saugumo reikalavimais atsakingiems asmenims.Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad L.

L. 2014 m. gegužės 11 d. apie 14 val. nukrito nuo I. Å . individualios įmonės teritorijoje esančio įrenginio (supynių-suktuko) ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių buvimo I. Å . veikoje, bÅ«tina nustatyti, ar kaltinime I. Å . inkriminuojami teisės aktų pažeidimai sietini su specialiaisiais teisės aktais ir ar jie taikomi Å¡iuo konkrečiu atveju.Nagrinėjamu atveju kaltinimuose I.

Š. buvo inkriminuoti šie teisės aktų pažeidimai: Lietuvos Respublikos Produktų saugos įstatymo Nr. VIII – 1206 (Žin., 1999, Nr. 52-1673) 4 straipsnio 1, 3 punktuose numatyti bendrųjų produktų saugos reikalavimų; Pasivažinėjimo atrakcionų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-28 įsakymu Nr. 350 (Žin., 2001, Nr. 4-122) 4, 5 punktų reikalavimų; Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-01-30 įsakymu Nr. A1-45 (Žin., 2012, Nr. 17-788) 15, 16 punktų reikalavimų;

Lietuvos Respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. 1-1324 (Žin., 1996, Nr. 46-1116) 10 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų; Lietuvos Respublikoje galiojančio Standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos“ 1 dalies bendrųjų reikalavimų (4.2.8.5.2 p.), Standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos“ 5 dalies „Karuselių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ specialiųjų reikalavimų (3.3, 4.3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti teisės aktai nagrinėjamu atveju laikytini specialiaisiais teisės aktais, nes būtent jie nurodo, kokius reikalavimus turi atitikti įrenginiai. Pažymėtina, jog iš Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje esančio reglamentavimo matyti, kad produktas laikomas saugiu, kai pavojaus ir pavojaus kategorijų aspektu jis atitinka savanoriškai taikomus kaip nacionalinius standartus perimtus Europos standartus <...>. Taigi, esant tokiam reglamentavimui laikytina, jog šiuo atveju produkto teikėjas yra įpareigotas laikytis ir Lietuvos Respublikoje galiojančio Standarto LST EN 1176/2008 reikalavimų, kitu atveju teikiama paslauga negali būti laikoma saugia.

Tai, kad minėti teisės aktai numato specialius saugumo reikalavimus ir šiuo atveju, patvirtina byloje esantys ekspertizės aktai ir jų išvados bei specialisto ir eksperto duoti parodymai apylinkės ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu. 2015 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės akto Nr. 3/2015 išvadose nurodyta, jog: 1) 2014 m. gegužės 11 d. kavinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvęs savadarbis laisvalaikio įrenginys (skulptūra-suktukas), nuo kurio nukrito ir susižalojo nukentėjusioji L.

L., pagal savo konstrukcijÄ ir naudojimo paskirtį kavinės lankytojams buvo nesaugus, nes buvo įrengtas ir naudojamas neįgyvendinus galiojančių teisės aktų ir standartų reikalavimų. Tai paaiÅ¡kinama tuo, kad ant suktuko skulptÅ«ra neturėjo bÅ«ti statoma, skulptÅ«ros funkcinė paskirtis ant judančio pagrindo nėra susijusi su teikiama pramogine paslauga ir karuselės paskirtimi, skulptÅ«ra prie pagrindo buvo pritvirtinta nepatikimai, neįvertinus veikiančių apkrovų ir jėgų, saugaus sukimosi greičio ir pagreičio, įrenginio konstrukcija neatitiko standartais nustatytų saugos reikalavimų;

2) pramoginio įrenginio (karuselės) įrengimas, eksploatavimas, priežiÅ«ra, Å¡alia esanti danga Lietuvoje galiojančio standarto LST EN 1176:2008 „Žaidimų aikÅ¡telių įranga ir dangos“ 1 d. bendrųjų ir standarto LST EN 1176:2008 5 d. „Žaidimų aukÅ¡telių įranga ir dangos. 5 dalis. Karuselių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ specialiųjų reikalavimų neatitiko. SkulptÅ«ros nuvirtimÄ ir jos nubloÅ¡kimÄ nuo pagrindo nagrinėjamu atveju nulėmė nurodytų teisės aktais ir standartais saugai užtikrinti nustatytų techninių normų neįgyvendinimas ir jų reikalavimų nesilaikymas, o taip pat skulptÅ«ros ant besisukančio pagrindo nepatikimas tvirtinimo bÅ«das, kas ir sÄ lygojo nukentėjusiosios L. L. traumÄ ;

3) jeigu nagrinėjamu atveju būtų įrengtos priemonės, pagrindui įsisukant, sukantis ir stabdant, žmonių kritimui išvengti pagal technines normas ir reikalavimus, kurios numatytos standartuose (Standartas LST EN 1176:2008), žmonės nuo besisukančio disko, nesant ant besisukančio pagrindo skulptūros, jų kritimo ir nubloškimo nuo pagrindo nebūtų įvykę, tačiau, esant ant pagrindo skulptūrai ir jai virstant, rizika žmonių sužalojimui egzistavo dėl virstančios skulptūros poveikio;

4) asmenys, atsakingi už minėto laisvalaikio įrenginio saugiÄ gamybÄ , saugų įrengimÄ , naudojimÄ ir saugiÄ priežiÅ«rÄ , galėjo iÅ¡vengti to, kad pramoginis įrenginys sÅ«pynės-suktukas bÅ«tų nesaugus, t. y. kad pavojaus sÄ lygomis rizika bÅ«tų minimali ir leistinose ribose. Tai turėjo bÅ«ti užtikrinta įgyvendinus pramoginiams įrenginiams ir karuselėms teisės aktų ir galiojančių standartų reikalavimus (1 t., b. l. 160–175). Taigi, iÅ¡ Å¡ios ekspertizės iÅ¡vados matyti, jog minimo įrenginio saugiam eksploatavimui teisės aktai kelia specialius, o ne bendruosius reikalavimus ir bÅ«tent jų nesilaikymas lėmė nukentėjusiosios nukritimÄ nuo įrenginio ir susižalojimÄ .Ekspertizės akte Nr. 1/2016 padarytos iÅ¡vados: 1) 2014 m. gegužės 11 d. kavinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvęs savadarbis laisvalaikio įrenginys (skulptÅ«ra-suktukas), nuo kurio nukrito ir susižalojo nukentėjusioji, pagal savo konstrukcijÄ ir naudojimo paskirtį kavinės lankytojams buvo nesaugus.

Jis buvo įrengtas ir naudojamas neįgyvendinus galiojančių teisės aktų ir standartų reikalavimų;

2) nagrinėjamu atveju skulptūros-suktuko įrengimas, eksploatavimas, priežiūra, šalia esanti danga Lietuvoje galiojančio standarto LST EN 1176:2008 „Žaidimo aikštelių įranga ir dangos“ bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų neatitiko. Nagrinėjamu atveju buvo neįgyvendinti Pasivažinėjimo atrakcionų naudojimo taisyklių arba Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros (priklausomai nuo jos kūrimo pradžios) ir LST EN 1176:2008, kas susiję su saugos užtikrinimu, reikalavimai įrenginio projektavimo, gamybos, pastatymo, priežiūros ir naudojimo stadijose.

Nagrinėjamu atveju nurodytomis aplinkybėmis nelaimingas atsitikimas nebÅ«tų įvykęs, jeigu bÅ«tų įvertinti Standarto 5 dalies 4.3 punkto rekomenduojami reikalavimai tokio tipo įrenginiams, kur nurodyta, jog kritimo erdvė turi bÅ«ti tuščia ir sudaryti bent 2000 mm už karuselės. SkulptÅ«ros nuvirtimÄ ir jos nubloÅ¡kimÄ nuo pagrindo nagrinėjamu atveju nulėmė veikiančios jėgos, kurios buvo sukeltos ne sukimosi metu;

3) šiame įrenginyje nebuvo įrengtos priemonės saugiam įsikibimui, stabdymui ar užtikrinta žmonių sauga kritimo atveju;

4) atlikti pagreičio skaičiavimai ir nustatyta pagreičio reikÅ¡mė (a=7,56 m/s2) parodo, kad pramoginis įrenginys ,,sÅ«pynės-suktukas“ nagrinėjamu atveju priskiriamas prie potencialiai pavojingų įrenginių kategorijos. Todėl įrenginio ,,sÅ«pynių-suktuko“ įrengimas ir eksploatacija turi atitikti ir Lietuvos Respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros įstatymo Nr. 1-1324 reikalavimus (3 t., b. l. 104–117). Ekspertas A. K. apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino savo duotos iÅ¡vados teisingumÄ (3 t., b. l. 137–139).Taigi, abi ekspertų iÅ¡vados patvirtina, kad „supynė-suktukas“ neatitiko specialiųjų saugumo reikalavimų, be to, ekspertizės akte Nr. 1/2016 nurodyta, kad minėtas įrenginys turi bÅ«ti priskirtas ir prie potencialiai pavojingų įrenginių, todėl Potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros įstatymo nuostatų pažeidimai buvo pagrįstai inkriminuoti I.

Å .. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ekspertizės aktų (Nr. 3/2015 ir Nr. 1/2016) esminis prieÅ¡taringumas yra susijęs su tuo, jog ekspertizės akte Nr. 3/2015 nurodyta, kad skulptÅ«ra galėjo nuvirsti sukantis suktukui, o ekspertizės akte Nr. 1/2016 daroma iÅ¡vada, jog skulptÅ«ra sukantis įrenginiui negalėjo nuvirsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė, kodėl nugriuvo skulptÅ«ra, nagrinėjamu atveju nėra esminė, nes nukentėjusioji patyrė sužalojimus ne dėl kontakto su medine skulptÅ«ra, o dėl to, kad ji (nukentėjusioji) nukrito nuo nesaugaus, teisės aktuose numatytų saugumo reikalavimų neatitinkančio (tÄ patvirtina abi ekspertų iÅ¡vados) besisukančio įrenginio, todėl skulptÅ«ros nuvirtimo aplinkybės nagrinėjamu atveju neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį.Siekiant paÅ¡alinti byloje kilusias abejones dėl to, koks yra minimo įrenginio (supynių-suktuko) statusas ir kokie reikalavimai (bendrieji ar specialieji, privalomi ar tik rekomendacinio pobÅ«džio) taikomi tokio įrenginio saugiam eksploatavimui, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas specialistas V.

P. (VÅ¡Ä® Technikos priežiÅ«ros tarnybos vaikų žaidimų aikÅ¡telių ir žaidimo patalpų įrangos ekspertas). V. P. parodė, jog „supynės-suktukas“ yra nesaugus įrenginys, šį suktukÄ galima pavadinti B lygio karusele – platforma su kartu besisukančiais sudedamaisiais elementais, o sudedamieji elementai, tai vairas, suoliukai ir aptvėrimas, tačiau Å¡ių dalykų nebuvo. Specialistas pažymėjo, kad vadovaujantis Standarto 1176, 5 dalimi yra labai griežtai apibrėžti B tipo karuselių reikalavimai ir pagrindinis dalykas yra tai, kad savadarbis laisvalaikio įrenginys (,,skulptÅ«ra-suktukas“) neatitinka esminių standartinių reikalavimų, nes nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Standarto 1176 pirmos dalies reikalavimai ir juose numatytas punktas 4.2.4.1 – netinkamai parinktas apsaugos tipas, nes apsaugos tipo iÅ¡ viso nebuvo, be to, Standarto 1176, 4.2.8.4., 4.2.8.5.2 punktai aiÅ¡kiai apibrėžia kritimo ir susidÅ«rimo plotus, 4.4.2.8. punktas paaiÅ¡kina, kad kritimo erdvėje negali bÅ«ti kliūčių, ant kurių bÅ«tų galima nukristi ir susižaloti, 4.4.2.8.5. punktas aiÅ¡kiai nurodo susidÅ«rimo dangos pločio storį.

Specialisto teigimu, susidūrimo plotas yra nustatomas ir yra aiškiai apibrėžtas Standarto 1176 5 dalyje, ten nurodyta, kad apie įrenginį turėjo būti ne mažesnis kaip trijų metrų susidūrimo plotas. Specialistas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju aplink įrenginį buvo betono takelis, kurio ten negalėjo būti, ir nurodė, jog nebuvo įrengtos jokios priemonės saugiai įsikibti, laikytis. Specialisto vertinimu, tokio įrenginio visiškai nebuvo galima eksploatuoti, savininkas turėjo nuspręsti, ar įrenginį išvis demontuoti, ar turėjo būti įspėjamieji ženklai, ar toks įrenginys turėjo būti aptvertas, nes jis buvo visiškai nesaugus.

Prieiti galima prie šio įrenginio, bet suptis ne, tokiu įrenginiu nebuvo galima naudotis kaip karusele. Specialistas nurodė, jog standarte yra parašyta, kad tai yra įrenginys, kuris prilyginamas B tipo karuselėms, nagrinėjamu atveju įrenginys neturi atitikties sertifikatų, jis neturi įrengimo instrukcijos. B tipo karuselėms galioja bendros normos ir bendrieji reikalavimai, kurie galioja karuselėms ir sūpynėms. Specialistas pažymėjo, jog šioje byloje tokio įrengimo, kurį būtų galima eksploatuoti, nėra.

Nurodė, kad pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymÄ dirbama nuo 2015 metų, anksčiau tokio dalyko nebuvo ir reikėjo vadovautis standartu, kuris galiojo nuo 2008 m. ir buvo privalomas visiems. Pasak specialisto, nagrinėjamu atveju skulptÅ«ra ir karuselė yra vienas įrenginys, Å¡is įrenginys yra potencialiai pavojingas įrenginys, jame nebuvo numatyta apsaugų nuo kritimo, kritimo zonoje buvo betoninis takelis, kurio negalėjo bÅ«ti, ir, įvertinus Å¡iuos faktorius, tai buvo mirtinai pavojinga, tokio įrenginio eksploatuoti negalima, Be to, dar vienas faktorius yra platforma (411 punktas) – pažeistas konstrukcijos vientisumas, supuvusios platformos lentos, vietomis lentų visiÅ¡kai nebuvo, tai grubus pažeidimas.

Kadangi įrenginys priskiriamas prie potencialiai pavojingų įrenginių, specialisto teigimu, jis turi turėti atitikties sertifikatÄ , turi bÅ«ti įrengimo, naudojimo instrukcija, ant įrenginio turi bÅ«ti užkabinta lentelė, kokiais skambinti telefonais nelaimės atveju. Pačiam pasigaminti galima įrengimÄ , bet yra labai daug problemų jį įteisinti, vienÄ kartÄ per savaitę turi pats savininkas apeiti ir apžiÅ«rėti įrengimus ir vienÄ kartÄ per metus atestuota įmonė gali patikrinti.

Neatestavus įrengimo jo eksploatuoti negalima, už šiuos įrenginius atsakingas yra savininkas. Specialistas paaiškino, kad iki 2017 m. liepos 1 d. įrengimai turėjo būti patikrinti, kad jie būtų saugūs, o iki 2017 m. nors dokumentacijos nereikėjo, tačiau įrenginys turėjo atitikti standarto reikalavimus. Jeigu įranga neatitinka reikalavimų, ant jos negalima nei lipti, nei suptis, o jeigu ant šio įrenginio negalima suptis, tai tokiu atveju turėjo būti užrašai, kad draudžiama suptis ar dar kažkas.

Pasak specialisto, jeigu yra galimybė suptis, tai vertinama kaip žaidimų aikÅ¡telė, savininkas yra atsakingas ir privalo užtikrinti, kad nebÅ«tų supamasi, Å¡iuo atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad vaikai suposi, ir tai vertintina kaip vaikų žaidimų aikÅ¡telė, kaip B tipo karuselė. Specialistas paaiÅ¡kino, kad potencialiai pavojingų įrenginių registrÄ tvarko Valstybinė darbo inspekcija, nagrinėjamu atveju įrenginys yra potencialiai pavojingas, kadangi jis kelia pavojų vaikų sveikatai, juo negalima naudotis todėl, kad jis yra nesaugus ir neatitinka žaidimo aikÅ¡telių standartų reikalavimų, turi bÅ«ti įspėjamieji ženklai – nesisukti arba pati platforma turi nesisukti, kad tai nebÅ«tų laikoma karusele, o jeigu sukamasis mechanizmas yra, tai įrenginys turėtų bÅ«ti vertinamas kaip karuselė ir jis priskiriamas B tipo lygio karuselei, tai numatyta vaikų žaidimų aikÅ¡telių standarto 1176, 5 dalyje, B tipo karuselėms priskiriamas objektas tada, kai yra platforma su kartu besisukančiomis sudedamosiomis dalimis, tai yra pagrindinis požymis.

Jeigu savininkas sako, kad įrenginys nesisuka, specialisto teigimu, jis (savininkas) ir turi užtikrinti, kad įrenginys nesisuktų, tačiau jeigu platforma sukasi, tai ji traktuojama kaip karuselė, o jeigu yra platforma, kuri nesisuka ir ant jos kažkas stovi, tai jos nevertina kaip karuselės. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ specialisto V. P. duotų parodymų yra akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju įrenginio, nuo kurio nukritusi susižalojo nukentėjusioji, saugų eksploatavimÄ reglamentuoja specialieji teisės aktai, t. y.

LST EN 1176:2008 standartas, Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, Produktų saugos įstatymas, Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklės, kurių nuostatų, kaip nustatyta byloje esančiais ekspertizės aktais, specialisto ir eksperto duotais parodymais, buvo nesilaikyta. Kaip nurodė specialistas V. P., minėtas įrenginys laikytinas B tipo karusele, todėl nepagrįsti I. Š. teiginiai apie tai, kad įrenginys nebuvo skirtas suktis, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad prie karuselės būtų buvę draudžiamieji ženklai suktis ar kitais būdais būtų apribota galimybė suktis ant įrenginio.

Pagal Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, į rinkÄ teikiamas produktas turi bÅ«ti saugus, 10 straipsnio 1 punkte taip pat numatyta, jog paslaugos teikėjas privalo vartotojui teikti tik saugiÄ paslaugÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai vienai iÅ¡ Å¡alių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, Å¡i Å¡alis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad patekimas į parko teritorijÄ , kurioje įvyko įvykis, buvo mokamas, Å¡iÄ paslaugÄ teikė I.

Å . individuali įmonė. Taigi, nagrinėjamu atveju I. Å ., bÅ«dama individualios įmonės vadovė ir atsakinga už individualios įmonės veiklos organizavimÄ , neužtikrino, kad jos įmonės teritorijoje esanti karusele (supynės-suktukas) atitiktų specialiųjų teisės aktų reikalavimus, susijusius su saugiu karuselės eksploatavimu, nors bÅ«dama įmonės vadovė tokiÄ pareigÄ turėjo ir objektyviai galėjo įgyvendinti byloje nurodytus saugumo reikalavimus, keliamus karuselei. Aplinkybė, jog ilgÄ laiko tarpÄ nelaimingų atsitikimų nebuvo įvykę, neÅ¡alina I.

Š. baudžiamosios atsakomybės, nes kaip nustatyta ekspertų ir specialisto, karuselė neatitiko saugumo reikalavimų ir apskritai ja nebuvo galima naudotis, todėl konstatuotina, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai L. L. kilo esant būtinajam, o ne atsitiktiniam priežastiniam ryšiui. Vis dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, I. Š. buvo nepagrįstai inkriminuotas Pasivažinėjimo atrakcionų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-28 įsakymu Nr. 350 (Žin., 2001, Nr. 4-122) 4, 5 punktų reikalavimų pažeidimas, nes veikos padarymo metu minėtos taisyklės buvo netekusios galios, todėl ši dalis šalinama iš kaltinimo.

Nagrinėjamu atveju apeliacinėje instancijoje prokurorės pateiktame pakeistame kaltinime nurodoma, kad L. L. nukritus ant šalia karuselės pagrindo esančio betoninio tako ir atsitrenkus į jo paviršių bei kontakto su šalia nukritusia skulptūra metu, nukentėjusiajai buvo padaryti šie sužalojimai: nubrozdinimas kaktos srityje, dešinio ir kairio smilkinkaulių, dešiniojo momenkaulio, pleištakaulio, pakauškaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, stuburo kaklinės dalies III ir IV slankstelių lūžiai, kaktikaulio dešinės pusės lūžis ir kraujo išsiliejimas į dešinės ausies būgninę ertmę, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš byloje esančios 2014 m. gegužės 29 d. specialisto išvados matyti, jog L. L. buvo padaryti sužalojimai: dešinio ir kairio smilkinkaulių, dešiniojo momenkaulio, pleištakaulio, pakauškaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, stuburo kaklinės dalies III ir IV slankstelių lūžiai (1 t., b. l. 62–63). 2017 m. liepos 25 d. teismo medicinos ekspertizės akte nurodyta, kad be 2014 m. gegužės 29 d. specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų, L.

L. įvykio metu dar buvo padaryti ir kaktikaulio deÅ¡inės pusės lūžis ir kraujo iÅ¡siliejimas į deÅ¡inės ausies bÅ«gninę ertmę, nurodyta, kad skulptÅ«ros kontaktas su nukentėjusiosios kÅ«nu mažai tikėtinas (4 t., b. l. 51–53). Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių, jog nukentėjusioji dėl kontakto su skulptÅ«ra patyrė kokių nors kÅ«no sužalojimų, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodomÄ sužalojimÄ â€“ nubrozdinimÄ kaktos srityje.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas H. D. patvirtino, jog pirminiuose medicininiuose dokumentuose duomenų, kad nukentėjusiajai buvo nubrozdinimas kaktoje, nėra, taip pat nurodė, jog nukentėjusioji buvo ne kartÄ apžiÅ«rėta, tačiau įrašų medicininiuose dokumentuose apie nubrozdinimÄ kaktoje nėra. Liudytoju apklaustas gydytojas R. S. paaiÅ¡kino, jog negali pasakyti, kada ir kaip nukentėjusiajai galėjo atsirasti sužalojimas kaktoje, metodikos nustatyti galimÄ sužalojimo laikÄ taip pat nėra.

Liudytoja apklausta Å¡eimos gydytoja L. M. pažymėjo, kad įraÅ¡as apie randÄ nukentėjusiosios kaktoje atsirado tik 2018 m. sausio 4 d., nors po traumos (2014 m. gegužės 11 d.) L. L. stebėjimas vyko kasmet, tačiau įrašų dėl rando gydymo nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-455/2014, 2K-34-303/2015, 2K-525-648/2015).

Taigi, byloje iÅ¡naudojus visas protingas ir bÅ«tinas galimybes siekiant nustatyti L. L. kaktoje esančio rando atsiradimo laikÄ ir sužalojimo mechanizmÄ , to padaryti nepavyko. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusioji bÅ«tent 2014 m. gegužės 11 d. kontakto su nukritusia skulptÅ«ra metu patyrė nubrozdinimÄ kaktos srityje, todėl, vadovaujantis principu, jog visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, minėtos aplinkybės Å¡alinamos iÅ¡ kaltinimo. Minėta, jog ekspertų iÅ¡vados (Nr. 3/2015 ir Nr. 1/2016) dėl skulptÅ«ros nuvirtimo aplinkybių ir priežasčių yra prieÅ¡taringos tuo atžvilgiu, jog vienoje iÅ¡vadoje nurodoma, kad skulptÅ«ra galėjo nuvirsti sukimosi metu, o kitoje nurodoma, kad negalėjo.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria prokurorės apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, jog eksperto iÅ¡vada Nr. 1/2016 buvo duota jau dėl konstrukciÅ¡kai pakeisto įrenginio, todėl teismas nesivadovauja minėtos ekspertizės dalimi, susijusia su skulptÅ«ros tvirtinio ir nuvirtimo aplinkybėmis. Pažymėtina, jog eksperto iÅ¡vadoje Nr. 3/2015 nurodoma, kad skulptÅ«ra prie įrenginio pagrindo buvo pritvirtinta nepatikimai, skulptÅ«ra su į jÄ Ä¯sikibusiais žmonėmis įrenginiui sukantis nuvirsti dėl paÅ¡alinės jėgos poveikio galėjo (1 t., b. l. 160–175).

Pagrindo abejoti eksperto iÅ¡vada Nr. 3/2015 nėra. Aplinkybę, jog skulptÅ«ra nugriuvo karuselei sukantis, o ne buvo iÅ¡laužta, patvirtina ir tiesiogiai įvykyje dalyvavusių liudytojų S. L., L. J., D. L., R. G. parodymai.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. Å . dėl neatsargumo sunkiai sužalojo mažametę nukentėjusiÄ jÄ L. L., (duomenys neskelbtini), pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o bÅ«tent, bÅ«dama individualios I. Å . įmonės vadove, atsakinga už individualios įmonės veiklos organizavimÄ , įmonės komerciniais tikslais lankytojams teikiamų pramoginių paslaugų metu naudojo nesaugų, žmonių gyvybei ir sveikatai neleistinÄ rizikÄ keliantį potencialiai pavojingÄ savadarbį pramoginį įrenginį supynes-suktukÄ , netinkamai pritvirtinus prie jo pagrindo skulptÅ«rÄ , neįrengus jame jokių priemonių saugiam įsikibimui, stabdymui bei neužtikrinus žmonių saugos kritimo atveju, tai yra: nesant pritvirtintų kėdžių ir rankenų, skirtų įsikibti, saugių stabdymo priemonių, apsaugos nuo kritimo, karuselės kritimo erdvėje įrengus betoninį takÄ , neįrengus smÅ«gį Å¡velninančio pavirÅ¡iaus, ir Å¡iais veiksmais pažeidė:Lietuvos Respublikos Produktų Saugos įstatymo Nr. VIII - 1206 (Žin., 1999, Nr. 52-1673) 4 straipsnio 1, 3 punktuose numatytus bendruosius produktų saugos reikalavimus, nurodančius, kad į rinkÄ tiekiamas produktas turi bÅ«ti saugus.“...(l p.), „...produktas yra saugus, kai pavojaus ir pavojaus kategorijų aspektu jis atitinka savanoriÅ¡kai taikomus kaip nacionalinius standartus perimtus Europos standartus...“ (3 p.);Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-01-30 įsakymu Nr. A1-45 (Žin., 2012, Nr. 17-788) 15, 16 punktų reikalavimus, nurodančius, kad „Pramoginio įrenginio savininkas privalo užtikrinti tinkamÄ pramoginio įrenginio techninę bÅ«klę ir saugų jo naudojimÄ bei kvalifikuotÄ naudojamo pramoginio įrenginio priežiÅ«rÄ gamintojo numatytomis sÄ lygomis ir vadovaujantis gamintojo pateiktais techniniais dokumentais, Å¡iomis taisyklėmis, darbo įrenginių bendraisiais nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais potencialiai pavojingų įrenginių naudojimÄ visÄ Ä¯renginio naudojimo laikÄ ....“(15p.), „Pramoginiai įrenginiai turi bÅ«ti naudojami taip, kad atlikdami savo funkcijas, nekeltų pavojaus darbuotojams, keleiviams ir lankytojams ir bÅ«tų iÅ¡vengta bet kokių nelaimingų atsitikimų per visÄ numatytÄ pramoginio įrenginio naudojimo laikÄ ,...“(16 p.);Lietuvos Respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros įstatymo Nr. 1-1324 (Žin., 1996, Nr. 46-1116) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad „Įrenginių savininkai privalo užtikrinti saugų įrenginių naudojimÄ , reikiamÄ techninę bÅ«klę ir nuolatinę priežiÅ«rÄ pagal priežiÅ«ros norminių aktų ir įrenginių techninių dokumentų reikalavimus visÄ Ä¯renginio naudojimo laikÄ .

Savininko įsigyti, sumontuoti, rekonstruoti įrenginiai ir jų kokybę bei atitiktį patvirtinantys, taip pat priežiÅ«ros techniniai dokumentai priežiÅ«ros norminių aktų nustatyta tvarka privalo bÅ«ti pateikti įgaliotoms įstaigoms patikrinti, kad bÅ«tų gauta iÅ¡vada, ar įrenginiai tinkami ir parengti saugiai naudoti“, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, kad įrenginių savininkai privalo įrenginius pradėti naudoti tik gavę įgaliotos įstaigos iÅ¡vadÄ , kad jie yra tinkami saugiai naudoti;Lietuvos Respublikoje galiojančio Standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikÅ¡telių įranga ir dangos“ 1 dalies 4.1.1. punkto saugos reikalavimus, nurodančius, kad medžiagos turi bÅ«ti atrinktos ir apsaugotos taip, kad iÅ¡ jų pagamintos įrangos struktÅ«rinis vientisumas nebÅ«tų paveiktas iki sekančio atitinkamo aptarnavimo, 4.2.4.1 punkto saugos reikalavimus, susijusius su apsaugos nuo kritimo įrengimu, taip pat reikalavimus, nurodančius, kad po bet kokia žaidimų aikÅ¡telės įranga su priverstinį naudotojo kÅ«no judėjimÄ sukeliančia įranga turi bÅ«ti smÅ«gį Å¡velninantis pavirÅ¡ius visame smÅ«gio plote (4.2.8.5.2 p.), Standarto LST EN 1176/2008 „Žaidimų aikÅ¡telių įranga ir dangos“ 5 dalies „Karuselių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ specialiuosius reikalavimus, susijusius su saugos užtikrinimu, nurodančius, kad „B tipo karuselė (klasikinė karuselė): karuselė su uždara besisukančia platforma, kurioje naudotojo padėtis apibrėžiama ant virÅ¡utinės platformos pusės, o pati platforma ir/arba papildomos kėdės ar rankenos standžiai pritvirtintos prie platformos, ir/ar centrinės aÅ¡ies“ (3.3 p.), „..kad kritimo erdvė turi bÅ«ti tuščia ir sudaryti bent jau 2000 mm už karuselės“ (4.3 p.),ir dėl to 2014 m. gegužės 11 d., apie 14 val., kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios individualiai I.

Š. įmonei, teritorijoje, L. L., S. L. ir L. J. sukantis ir stovint ant besisukančio įrenginio sūpynių-suktuko pagrindo šalia jo viduryje esančios medinės skulptūros, kuri buvo netinkamai pritvirtinta medsraigčiais prie išpuvusios medienos, ir rankomis laikantis už skulptūros, dėl įrenginio judančios dalies judesio metu veikiančių jėgų poveikio skulptūrai virstant, L. L., S. L. ir L. J. neišsilaikė ant įrenginio pagrindo ir vienu metu buvo nuo jo nublokšti, dėl to L. L. nukritus ant šalia karuselės pagrindo esančio betoninio tako ir atsitrenkus į jo paviršių, L.

L. buvo padaryti sužalojimai: dešinio ir kairio smilkinkaulių, dešiniojo momenkaulio, pleištakaulio, pakauškaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, stuburo kaklinės dalies III ir IV slankstelių lūžiai, kaktikaulio dešinės pusės lūžis ir kraujo išsiliejimas į dešinės ausies būgninę ertmę. I. Š. veika atitinka BK 137 straipsnio 3 dalį. Dėl Š. teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Å ioje baudžiamojoje byloje Å . teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 5991,47 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos naudai I. Å . atžvilgiu dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuri susidarė nukentėjusiajai L. L. suteikus asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas dėl patirtų sužalojimų 2014 m. gegužės 11 d. (1 t., b. l. 71–75) CK 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.

Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos.

To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už žalÄ , padarytÄ apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Å¡io biudžeto lėšų.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad dėl I. Å . padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, nukentėjo L.

L., kuriai buvo suteiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, todėl bÅ«tent neteisėta I. Å . veika nulėmė turtinės žalos padarymÄ Valstybinei ligonių kasai, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Å . teritorinė ligonių kasa pateikė duomenis, kurie patvirtina apie L. L. suteiktas sveikatos priežiÅ«ras paslaugas ir jų kainÄ (1 t., b. l. 73–74), Å . teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai. Dėl nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ apeliaciniu skundu praÅ¡o L.

L. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ byloje pateikto nukentėjusiosios L. L. civilinio ieÅ¡kinio matyti, jog iÅ¡ I. Å . yra praÅ¡oma nukentėjusiosios naudai priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos ir 616,85 Eur turtinės žalos atlyginimÄ (2 t., b. l. 127–128). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti reikalavimai yra pagrįsti tik iÅ¡ dalies.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos.

Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.

Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Pažymėtina ir tai, jog pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji yra mažametė, jai sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, nesilaikant specialiųjų elgesio saugumo taisyklių. Sutiktina su civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad mažametė nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, patyrė tiek fizinį, tiek dvasinį skausmÄ , sužalojimų pasekmės yra jaučiamos iki Å¡iol.

Be to, teismo medicinos ekspertas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusiajai dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės liko ir bus visÄ laikÄ , 2014 m. gegužės 29 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti L. L. pavojingi gyvybei (1 t., b. l. 62–63). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad I. Å . yra individualios įmonės savininkė, gauna nuolatines pajamas (2 t., b. l. 7–10). Teisėjų kolegijos vertinimu, atlygintinos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti toks, kuris ir kaltininkui sudaro realias galimybes atlyginti žalÄ .

Atsižvelgdamas į anksčiau iÅ¡dėstytas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad 50 000 Eur suma laikytina per didele patirtai neturtinei žalai atlyginti, ir sprendžia, jog nukentėjusiajai priteistina 20 000 Eur suma patirtai neturtinei žalai atlyginti.Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibÅ«dinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nukentėjusioji pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį byloje praÅ¡ydama iÅ¡ I. Å . priteisti jos (nukentėjusiosios) patirtÄ 616,85 Eur turtinę žalÄ dėl vaistų įsigijimo, kelionės iÅ¡laidų ir pan., bei prie civilinio ieÅ¡kinio pridėjo savo reikalavimÄ patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 127–128, 129–147), todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta dėl nusikalstamos I.

Å . veikos, byloje yra pateikti duomenys, pagrindžiantys nukentėjusios patirtÄ turtinę žalÄ , todėl nukentėjusioji turi teisę į turtinės žalos atlyginimÄ , tačiau tik dalis patirtų iÅ¡laidų laikytinos pagrįstomis ir bÅ«tinomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios pareikÅ¡ta ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo negali bÅ«ti tenkinama visa apimtimi, nes iÅ¡ prie bylos pridėtų mokėjimo kvitų matyti, kad į patirtos turtinės žalos dydį buvo nepagrįstai įtrauktos ir 49,11 Eur dydžio iÅ¡laidos prekėms, kurios Å¡iuo atveju nelaikytinos susijusiomis su nusikalstama veika padaryta žala (žurnalai, raÅ¡ymo, pieÅ¡imo reikmenys, alkoholio ir tabako gaminiai, suaugusiųjų apranga, žaislai, žaidimai), nes jos nebuvo susijusios su mažametės gydymu ar jos kelionėmis į gydymo, reabilitacijos įstaigas, todėl priteistinos turtinės žalos dydis mažinamas iki 567,74 Eur sumos.

Bausmės skyrimas Skirdama I. Å . bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimÄ reglamentuojančias taisykles ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.Parinkdama bausmę I. Å . už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad I. Å . padarė neatsargiÄ nusikalstamÄ veikÄ dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, už Å¡ios veikos padarymÄ yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų, I.

Å . atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, I. Å . anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, yra individualios įmonės savininkė ir vadovė (2 t., b. l. 5–8), dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas mažametis vaikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, pavojingumÄ bei kaltinamosios asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, kartu atsižvelgęs ir į BK 137 straipsnio 3 dalies sankcijos griežtumÄ (laisvės atėmimas iki 7 metų), sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamosios I.

Å . atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 137 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytas tokios bausmės vidurkis (vidurkis 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų), ir mažesnę nei praÅ¡o prokurorė.BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymÄ asmeniui, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

IÅ¡ bylos matyti, kad I. Å . padarė neatsargiÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jai skiriama bausmė, kaip jau minėta anksčiau, nevirÅ¡ija Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi iÅ¡nagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo iÅ¡vadÄ teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas I. Å . atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .Kaip jau minėta, Å¡iuo nuosprendžiu I. Å . pripažįstama kalta dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, yra pirmÄ kartÄ teisiama, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra individualios įmonės vadovė ir savininkė. Å ios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo I. Å . antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, parinkus I.

Å . bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , o jos vykdymÄ BK 75 straipsnio pagrindu atidedant bei paskiriant teismo įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, bausmė I. Å . bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumÄ , o taip pat bus įgyvendinti ir bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos I. Å . skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis, paskirtos bausmės vykdymas I.

Å . taip pat atidedamas mažesniam laikotarpiui, nei numatytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio vidurkis, t. y. bausmės vykdymas I. Å . atidedamas 1 metams 6 mėnesiams. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog I. Å . nėra atlyginusi nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 69 straipsniu I. Å . skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – per vienerius metus nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , o siekiant užtikrinti tinkamÄ I.

Å . probacijÄ , vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, I. Å . įpareigojama visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.I. Å . paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b. l. 69–70), panaikinama. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ I. Å . yra priteisiama atlyginti žalÄ , padarytÄ Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajai L. L., todėl, siekiant užtikrinti realų civilinių ieÅ¡kinių įgyvendinimÄ , I.

Å . toliau taikoma Å iaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi paskirta ir 2018 m. balandžio 18 d. pratęsta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtÄ parduoti, dovanoti, perleisti, įkeisti, nuomoti, paliekant jÄ galioti iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 1 varžtas, saugomas prie bylos, kaip menkavertis ir negalintis bÅ«ti sunaudotas, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – nuotraukos, 13 vnt., bilietai, 5 vnt., Lietuvos standartas LST EN 1176-1 (lietuvių ir anglų kalbomis), paliktini saugoti prie bylos. L. L. gydymo stacionare ligos istorija, 2 bylos, grÄ Å¾intina (duomenys neskelbtini) klinikoms. Laikmenos, 3 kompaktiniai diskai, paliktinos prie bylos.

Dėl proceso iÅ¡laidų Prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis 350 Eur, kuriuos Å iaulių apskrities VPK sumokėjo už ikiteisminio tyrimo metu atliktÄ ekspertizę, bei 478,19 Eur už Standartų vertimo paslaugas ir Å¡ias sumas priteisti iÅ¡ I. Å .. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 103 straipsnio 3 punkte numatyta, kad proceso iÅ¡laidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jie Å¡ias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį.

Pagal BPK 104 straipsnį, proceso iÅ¡laidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 14 d. ekspertizę Nr. 3/2015 atliko L. R. ne kaip tarnybinę užduotį, o pagal 2015 m. kovo 24 d. autorinę mokslinę tyrimo sutartį už 350 Eur dydžio sumÄ (1 t., b. l. 153–154), todėl Å¡iuo atveju 350 Eur dydžio iÅ¡laidos, susidariusios dėl ekspertizės atlikimo, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ I.

Å . Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Minėta, kad BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso iÅ¡laidos, skirtos vertėjams mokėti, nėra iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ nuteistojo, taigi prokurorės praÅ¡ymas iÅ¡ I. Å . priteisti 478,19 Eur sumÄ už Standartų vertimo paslaugas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų (4 t., b. l. 183), už kelionės iÅ¡laidas į teismo posėdį specialistui V. P. iÅ¡mokėta 25,86 Eur valstybės lėšų, todėl Å¡ios proceso iÅ¡laidos (BPK 103 str. 1 p.) priteisiamos iÅ¡ I.

Å . valstybei (BPK 105 str. 1 d.). Dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo Nukentėjusiosios L. L. atstovės pagal įstatymÄ atstovas advokatas J. NekraÅ¡ius pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ I. Å . priteisti apeliaciniame procese nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ J. L. patirtas 1370 Eur iÅ¡laidas už suteiktas advokato paslaugas nukentėjusiajai apeliacinio proceso metu. Teismui pateikti 2017 m. gruodžio 2 d., 2018 m. sausio 26 d., 2017 m. lapkričio 11 d. pinigų priėmimo kvitai už J. L. suteiktas teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartis Nr. 42, 4, 40 (4 t., b. l. 240, 241, 242).

Tai patvirtina, jog nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ J. L. sumokėjo minėtÄ pinigų sumÄ advokato paslaugoms apmokėti.Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Å ios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atstovo advokato praÅ¡ymas yra pagrįstas, nes teisinių paslaugų teikimas buvo susijęs su mažamečio nukentėjusiojo interesų gynimu, nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas ir prokurorės skundas, byla apeliacine tvarka buvo iÅ¡nagrinėta per 6 posėdžius atliekant įrodymų tyrimÄ , I.

Å . apeliacinio proceso metu turėjo gynėjÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju praÅ¡oma priteisti 1370 Eur dydžio suma nelaikytina neprotingai didele, todėl iÅ¡ I. Å . J. L. naudai priteistina 1370 Eur dydžio suma dėl susidariusių atstovavimo nukentėjusiajai iÅ¡laidų apeliacinio proceso metu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį dėl I.

Å . iÅ¡teisinimo ir priimti naujÄ nuosprendį:I. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, I. Å . paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant I. Å . per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, I.

Å . skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per vienus metus nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ . I. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.Priteisti iÅ¡ I. Å .:L. L. 567,74 (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis Eur ir 74 ct) Eur turtinės žalos ir 20 000 (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo, pavedant nukentėjusiosios L. L. atstovei pagal įstatymÄ J.

L. Å¡ias lėšas iki L. L. pilnametystės tvarkyti uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.147 straipsnis);J. L. 1370 (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt) Eur iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 5 991,47 (penkis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ Eur ir 47 ct) Eur dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos už L. L. suteiktÄ gydymÄ ;

Å iaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 350 (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) Eur ir valstybei 25,86 Eur proceso iÅ¡laidų.DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 1 varžtÄ , saugomÄ prie bylos, sunaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – nuotraukas, 13 vnt., bilietus, 5 vnt., Lietuvos standartÄ LST EN 1176-1 (lietuvių ir anglų kalbomis), palikti saugoti prie bylos. L. L. gydymo stacionare ligos istorijÄ , 2 bylas, grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini) klinikoms.

Laikmenas – 3 kompaktinius diskus – palikti prie bylos.Å iaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , kurio terminas pratęstas Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi, į I. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtÄ parduoti, dovanoti, perleisti, įkeisti, nuomoti, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl priteistos žalos įvykdymo. Nuosprendžio kopijÄ iÅ¡siųsti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui.

TeisėjaiNijolė Matuzevičienė Gražvydas PoÅ¡kus Virginija Žindulienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               Â