73ada08e-040a-4f62-b8c0-7fcff2c73035 · Å iaulių apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-2297-1028/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01778-2016-6Procesinio dokumento kategorija: 2.1.1.; 2.1.2.; 2.3.4.; 2.14.3. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. liepos 14 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant Editai Petrevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K.,Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei I. B.,išnagrinėjęs D.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 506 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : D. K., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ , t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumas) nuostatas, nes nuo 2016-03-07 iki 2016-04-04 vykusio operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-02-29 Bendrovės pajamos sudarė 1797865,69 Eur, iÅ¡laidos sudarė 1773568,64 Eur, iÅ¡ jų: 1107805,85 Eur sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas - (62,5 % nuo visos iÅ¡laidų sumos: per laikotarpį nuo 2015-12-01 - 2016-02-29 apmokėta už prekes ir paslaugas 2016-01-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 10000,00 Eur, 2016-01-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“- 4918,58 Eur, 2016-01-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 5000,00 Eur), 31512,07 Eur iÅ¡mokėta darbo užmokesčio darbuotojams (1,8 % nuo visos iÅ¡laidų sumos), 8987,95 Eur sumokėta Sodrai (0,1 % nuo visos < iÅ¡laidų sumos), 72874,38 Eur nuraÅ¡yta pagal VMI prie FM nurodymus (4,1 % nuo visos iÅ¡laidų sumos), 110704,00 Eur iÅ¡mokėta paskola su 6 % metinių palÅ«kanų norma Direktoriui (6,2 % nuo visos iÅ¡laidų sumos), 440836,63 Eur padengta bankui paskola su palÅ«kanomis (24,9 % nuo visos iÅ¡laidų sumos).

Bendrovės skola valstybės biudžetui 2015-12-23 datai sudarė 662,22 Eur bei 229704,85 Eur mokestinių prievolių, kurių mokėjimo terminas nesuėjęs. 2015-12-23 Bendrovė iÅ¡mokėjo direktoriui 40704,00 Eur paskolÄ su 6 procentų palÅ«kanų norma, taip pat 285,89 Eur komisiniai mokesčiai bankui. Bendrovės skola valstybės biudžetui 2016-02-10 datai sudarė 173444,69 Eur. Per laikotarpį nuo 2016-02-10 iki 2016-02-18 Bendrovė atsiskaitė su kitais kreditoriais iÅ¡ viso 29081,19 Eur.D. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir teisme paaiÅ¡kino, kad patikrinus įmonę, buvo nustatytas pažeidimas ir buvo duotas įspėjimas.

Jei įmonė iÅ¡ karto bÅ«tų sumokėjusi tuos pinigus, bÅ«tų bankrutavusi pati įmonė. Jis nusprendė, kad tam, kad iÅ¡saugotų įmonę, pirma reikia atsiskaityti su tiekėjais, po to sumokėti mokesčius. Dėl to kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ su praÅ¡ymu, kad galėtų su ja atsiskaityti per porÄ mėnesių. VMI į tai neatsižvelgė, atliko patikrinimÄ ir kreipėsi dėl bylos iÅ¡kėlimo. Su VMI labai greitai atsiskaitė ir sumokėjo 3200 eurų delspinigių.

Ä®monė užsiima mažmenine naftos produktų prekyba. Ä®monė pati turi skolininkų, kurie su ja neatsiskaito. Tuo metu pasiskaičiavo, kad skolininkai su įmone atsiskaitys laiku ir tokiu bÅ«du spės susimokėti mokesčius mokesčių inspekcijai. Pasitaiko nemokių klientų, tuomet ir įmonė vėluoja atsiskaityti su tiekėjais. Tai pirmas kartas, kai jam keliama tokio pobÅ«džio administracinio teisės pažeidimo byla. Supranta, kad su valstybe reikia atsiskaityti, tačiau priėmė tokį sprendimÄ , koks jis ir padarytas, tam, kad nesužlugdytų įmonės. 2016-02-10 dienai skola buvo, tačiau skolÄ palengva, ne iÅ¡ karto, bet padengė.

PraÅ¡o teismo neskirti baudos, nes skolÄ sumokėjo su delspinigiais. Å iai dienai įmonė neskolinga. Gailisi dėl to, kas atsitiko ir pažada ateityje nebenusikalsti. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė I. B. teisme paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kimÄ palaiko ir mano, jog D. K. pažeidė administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 str. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas yra padarytas, nuobauda turi bÅ«ti paskirta. Be D. K. paaiÅ¡kinimų, jo kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis:

Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiÅ¡kimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iÅ¡kėlimo ir nuobaudos paskyrimo, Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų iÅ¡raÅ¡u, iÅ¡ kurio matyti, kad D. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, operatyvaus patikrinimo pažyma, kasos knygos iÅ¡raÅ¡ais, avansinėmis apyskaitomis, AB Å iaulių banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o kopija, informacinės sistemos duomenų bazės iÅ¡raÅ¡u, MVI prie FM MAIS 2015-12-23, 2016-02-10, 2016-04-13, balanso iÅ¡raÅ¡ais, iÅ¡raÅ¡u apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.ATPK 506 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudÄ Ä¯monių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas suformavo tvarkÄ , pagal kuriÄ gali bÅ«ti ginamos kreditorių teisės, siekiant iÅ¡vengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. IÅ¡ byloje esančių duomenų, t. y. Lietuvos kredito unijos atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡rašų, įmonės apskaitos dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos per veiklos laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-02-29 sudarė 1797865,69 Eur.

Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį buvo patirta 1773568,64 Eur iÅ¡laidų, nes vyko atsiskaitymai su tiekėjais, įmonės darbuotojais, buvo mokami mokesčiai, nuraÅ¡yta pagal VMI prie FM nurodymus, mokėtos paskolos bei palÅ«kanos. D. K. teismui paaiÅ¡kino tai, kad  įmonės iÅ¡saugojimui pirma reikėjo atsiskaityti su tiekėjais, po to sumokėti mokesčius. Pripažino, kad patikrinimo metu minėta skola VMI buvo, tačiau po viso patikrinimo su VMI labai greitai atsiskaitė ir sumokėjo 3200 eurų delspinigių.

Remiantis Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturint pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo, ji privalėjo mokėti atsiskaitymus antrÄ ja eile, t. y. atsiskaitymus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi Å¡iuos reikalavimus, bendrovė trečiÄ ja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to, ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams.

Tačiau bylos duomenys liudija, jog atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeistas, nes buvo vykdomi atsiskaitymai su įmonės tiekėjais, t. y. su ketvirtos eilės kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-02-29 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos buvo sumokėta 72874,38 Eur, visi šie pinigai sumokėti ne savanoriškai, o nurašyti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimus, kas tiriamu laikotarpiu sudaro 4,1 procento nuo visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų sumos.

Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamu laikotarpiu tiekėjams už prekes ir paslaugas sumokėjo 1107805,85 Eur, kas sudaro 62,5 procentus nuo visos iÅ¡laidų sumos. Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad D. K. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalį. D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta. Kaip matyti, pažeidimas padarytas nepiktybiÅ¡kai, o dėl to, kad asmuo stengėsi iÅ¡laikyti verslÄ . Pažymėtina ir tai, kad tokio pobÅ«džio pažeidimÄ D. K. padarė pirmÄ kartÄ . Teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. K. gauna nedideles pajamas, bylos nagrinėjimo metu D. K. pilnai yra atsiskaitęs su Valstybine mokesčių inspekcija, tokiu bÅ«du pilnai padengė įsiskolinimÄ valstybės biudžetui, jį padengė pakankamai greitai, sumokėjo delspinigius, žala valstybės biudžetui nepadaryta.

Todėl visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, D. K. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. ir skirtina Å¡velnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas sprendžia, kad net ir minimalios 1448 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir nagrinėtinÄ situacijÄ , bÅ«tų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

Teismas mano, kad 400 Eur dydžio bauda bÅ«tų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teismas n u t a r i a : D. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 400 Eur (keturių Å¡imtų eurų) baudÄ .Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teismui.

Teisėjas                                                                                  Silvijus Balčytis