2017-08-23 Nr. AB-15609-3-64-3-00118-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2017-08-23 Nr. AB-15609-3-64-3-00118-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. sausio 12 d. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-1116-662/2017
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00118-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. sausio 12 d. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo kalintas Šiaulių TI nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2016 m. vasario 15 d. perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, sirgo tuberkulioze, tačiau nebuvo išsiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl išsamių tyrimų. Pareiškėjas buvo paskirtas į kamerą neatsižvelgiant į jo sveikatos būklę.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė daliai jo reikalavimų taikyti ieškinio senaties terminą, kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai laikytas nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2016 m. sausio 12 d. Laikotarpiu, kuriam netaikytina ieškinio senatis, pareiškėjas laikytas kamerose Nr. 36, Nr. 89, Nr. 98, Nr. 22 ir Nr. 96 vienas arba su dar 1-4 asmenimis, vienam asmeniui teko nuo 3,75 iki 9,94 kv. m ploto. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai. Atsakovas pabrėžė, kad Šiaulių TI buvo pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo sąlygas taikytini tik reikalavimai, nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Visose Šiaulių TI kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida.
II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą tenkino iš dalies ir jam priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2016 m. sausio 12 d., o į teismą kreipėsi 2016 m. sausio 12 d., nepateikė jokių tokį delsimą pateisinančių įrodymų. Teismas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d. taikė ieškinio senatį ir vertino tik laikotarpį nuo 2015 m. spalio 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. iki 2016 m. sausio 12 d.
Dėl pareiškėjui tekusio ploto teismas pažymėjo, kad, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Teismas nustatė, kad pareiškėjas vertinamu laikotarpiu Šiaulių TI laikytas 62 dienas. Visą šį laikotarpį pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas atitiko minimalius reikalavimus.
Teismas akcentavo, jog vertinamu laikotarpiu kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, Visuomenės sveikatos centras patikrinimų neatliko. Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-55 nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, įstaigoje nebuvo įrengta ventiliacijos sistemos, todėl patalpose gali būti per mažas oro judėjimo greitis ir/ar santykinės drėgmės lygis, be to, Šiaulių TI pastatų kompleksas buvo įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą. Atsakovas pripažino, kad kamerose galėjo būti netinkamas natūralus apšvietimas, ventiliacija, per didelė drėgmė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikytas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų – kamerose šalta, drėgna, nebuvo tinkamos ventiliacijos, blogas apšvietimas.
Teismas atkreipė dėmesį į Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. sausio 27 d. pažymą Nr. 62/08-55, kurioje nurodyta, jog sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, unitazai neįrengti, buvo tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema. Atsakovas neįrodė, kad sanitariniai mazgai buvo izoliuoti nuo likusio kameros ploto dar ir durimis ar užuolaida, todėl teismas darė išvadą, kad sanitariniai mazgai neatitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.
Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje buvo 2015 m. spalio 28 d. įrašas apie tai, jog pareiškėjas plaučių tuberkulioze susirgo 2006 m., aprašyta ligos eiga ir atlikti tyrimai. Iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas buvo siųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji, naujai atvykę į Šiaulių TI, tiriami dėl plaučių tuberkuliozės, <....>, tyrimų rezultatai surašomi į asmens sveikatos istorijas, esant teigiamiems tyrimų rezultatams, tolimesniam ištyrimui, diagnozės nustatymui bei gydymui suimtieji ir nuteistieji siunčiami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; asmenys į Šiaulių TI grįžta, kai nustoja į aplinką skirti tuberkuliozės mikrobakterijas, ir laikomi atskirose kamerose Nr. 33 ir Nr. 36. Pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI 2015 m., 2015 m. spalio 27 - 30 d. ir 2015 m. lapkričio 4 - 18 d. buvo laikytas kameroje Nr. 36, o į kameras Nr. 89 ir Nr. 98 perkeltas 2015 m. lapkričio 18 d., t. y. gydytojui padarius įrašą asmens sveikatos istorijoje dėl pareiškėjo perkėlimo į bendro tipo kamerą. Taigi, byloje esantys dokumentai visiškai paneigė pareiškėjo teiginius, kad jis nebuvo išsiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir nebuvo laikomas atitinkamoje kameroje.
Teismas pabrėžė, jog asmuo, kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma buvo 100 Eur.
III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir atmesti pareiškėjo skundą.
Atsakovo nuomone, negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo nusiskundimais dėl nepakankamo šviesos pateikimo į patalpas, drėgmės, šalčio ir ventiliacijos nebuvimo, nes šie reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, jam netaikytini ir įstaiga negali būti pripažinta atsakinga dėl nustatytų pažeidimų. Be to, atsakovo vertinimu, sanitarinių mazgų Šiaulių TI kamerose įrengimas atitiko teisės aktų (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės)) reikalavimus. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas padarė išvadą, jog byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu. Be to, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo tik periodinis, neigiamas poveikis buvo mažareikšmis ir pareiškėjui nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju buvo pagrindas pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti valstybės institucijos neteisėto veikimo ar neveikimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija.
Pareiškėjas A. S. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Pareiškėjas nurodo esąs laikomas netinkamomis sąlygomis: kamerose trūksta ploto, šalta, drėgna, matosi pelėsiai, tinkamai neįrengtas tualetas. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 13 d. buvo perkeltas į suremontuotą kamerą, bet 2016 m. balandžio 18 d., be jokio paaiškinimo ar priežasties, jis buvo perkeltas į kitą kamerą. Pareiškėjas pabrėžia, jog atsakovas sutiko, kad Šiaulių TI kameros neatitinka reikalavimų, yra drėgnos ir šaltos, bet jo teiginiai, kad įstaigoje negali būti atlikti rekonstrukcijos darbai, laikytini atsakomybės vengimu. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. ABTĮ Nr. XII-2399). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas prasidėjo dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į ABTĮ, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
Apeliacine tvarka nagrinėjama byla dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 16 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies – priteista pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog Šiaulių TI kamerose buvo šalta, drėgna, nebuvo tinkamos ventiliacijos ir apšvietimo bei nebuvo pilnai užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 2 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ventiliacijos įrengimas ir dienos šviesos trūkumas yra susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl veikiančioms laisvės atėmimo vietoms netaikomi su tuo susiję reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017 ir kt.). Tačiau atsakovas nepateikė išsamių paaiškinimų, kodėl pareiškėjui nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra (oro temperatūra kamerose negali būti siejama su pastato rekonstrukcijos darbais), todėl šis neatitikimas higienos normų reikalavimams laikytinas pareiškėjo teisių pažeidimu.
Apeliantas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, nurodo, kad visose kamerotose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Nors atsakovas nurodo, kad privatumas naudojantis tualetu buvo užtikrintas, tačiau byloje nesant duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovui nepateikus jokių įrodymų, jog sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo izoliuoti nuo likusio kameros ploto dar ir durimis ar užuolaida, darytina išvada, jog sanitariniai mazgai neatitiko higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.
Įvertinus byloje esančius duomenis ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, visiškai sutiktina su teismo išvada, jog buvimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjui nebuvo sudarytos gyvenimo sąlygos visiškai saugioje sveikatai aplinkoje dėl anksčiau nustatytų higienos normų reikalavimų neišpildymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgus į Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydis – 100 Eur – yra adekvatus atsakovo padarytam teisės pažeidimui. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurias nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, bei nepateikė jokių svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė