2016-07-27 Nr. AB-15116-3-61-3-01579-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-83-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01579-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 61.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. B. atskirojo skundo ir prašymo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 2S-1704 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo atsisakyta panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) direktoriaus 2016 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 25/04-291 paskirtą nuobaudą ir šią nuobaudą panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu (byla priskirtina ne tam teismui). Atsižvelgdamas į tai, kad ABTĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia, teismas pažymėjo, kad atsakovu šioje byloje laikytinas Šiaulių TI, priėmęs 2016 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 25/04-291 skirti nuobaudą, o ne išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija - Kalėjimų departamentas. Atsisakydamas priimti skundą teismas nutartyje išaiškino pareiškėjui teisę paduoti skundą teismui pagal atsakovo buveinę – Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas 2016 m. balandžio 27 d. (Šiaulių TI spaudas ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė du procesinius dokumentus: atskirąjį skundą ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties dalimi, kurioje atsisakius priimti jo skundą išaiškinta teisė paduoti skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui, tačiau nesutinka su tuo, kad teismas nenustatė (neatnaujino) jam termino paduoti skundą nurodytam administraciniam teismui. Pareiškėjas akcentavo, kad Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 31 d. sprendime Nr. 2S-1704 buvo nurodyta, jog skundą jis gali paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Antrajame procesiniame dokumente (prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti) pareiškėjas išdėstė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti skundo Šiaulių apygardos administraciniam teismui padavimo terminą. Paaiškino, kad jis neturi teisinių žinių ir jį suklaidino Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 31 d. sprendime Nr. 2S-1704 pateiktas išaiškinimas, kad skundą jis gali paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjo pateikto atskirojo skundo ir prašymo priėmimo klausimą išsprendė pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas procesines taisykles.

ABTĮ 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo, o jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (ABTĮ 149 str. 3 d.). ABTĮ 150 straipsnio 1 dalyje nustatyti teismo, kurio nutartis skundžiama atskiruoju skundu, veiksmai gavus atskirąjį skundą: sutikdamas su atskiruoju skundu ir jei šis paduotas ne dėl nutarčių (nutarimų), priimtų šio įstatymo 101 straipsnyje numatytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą (skaitmeninę kopiją) bylos proceso dalyviams (1 p.); nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui (2 p.).

Nors pagal minėtas procesines normas atskirojo skundo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo, teisingumo, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, pareiškėjo pateikto atskirojo skundo priėmimo klausimą šiuo atveju išsprendė pati.

ABTĮ nustatyta kokie procesiniai dokumentai gali būti paduoti apeliacinės instancijos teismui dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant apie asmens pateikto teismui procesinio dokumento procesinę paskirtį esminę reikšmę turi ne pateikto dokumento pavadinimas, o turinys, kuris atskleidžia pateikto dokumento procesinį tikslą.

ABTĮ 148 straipsnyje nustatyta, kad teismui teikiamas atskirasis skundas turi atitikti ABTĮ 130 straipsnyje nustatytus formos bei turinio reikalavimus. Pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas neatitinka esminių turinio reikalavimų. Ypač pabrėžtina tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nesuformulavo prašymo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties atžvilgiu (atskirojo skundo dalyko), t.y. neprašo ją panaikinti ar pakeisti. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesiekia inicijuoti apeliacinio proceso dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria šis teismas atsisakė priimti jo skundą dėl Šiaulių TI direktoriaus 2016 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 25/04-291 skirti nuobaudą panaikinimo, išaiškindamas teisę paduoti skundą administraciniam teismui pagal atsakovo buveinę. Pateiktu atskiruoju skundu pareiškėjas siekia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jam nustatytų naują terminą paduoti skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Atskirajame skunde iš esmės keliamas tik termino paduoti skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui atnaujinimo klausimas. Tuo pačiu klausimu pareiškėjas pateikė ir atskirai surašytą procesinį dokumentą – prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

ABTĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kad teismas, atsisakydamas priimti asmens skundą (prašymą) galėtų ar turėtų nustatyti asmeniui terminą kreiptis į kitą instituciją. Ta pati taisyklė galioja ir tuo atveju, kai administracinis teismas atsisako priimti asmens skundą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu (byla priskirtina ne tam teismui). Tokiu atveju teismo nutartyje pakanka išaiškinti į kokį teismą turi teisę kreiptis pareiškėjas. Būtent tai ir buvo išaiškinta pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartyje. Kreiptis į teismą yra asmens teisė. Gavęs administracinio teismo nutartį, kuria teismas atsisakė priimti skundą, išaiškindamas teisę paduoti skundą kitam administraciniam teismui, asmuo turi procesinę teisę pasirinkti: paduoti atskirąjį skundą LVAT (nesutinkant su teismo nutartimi, kad byla priskirtina kitam administraciniam teismui) (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis); kreiptis su nauju skundu į kitą (nurodytą) teismą bendra ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 22 straipsnis); nesinaudoti teise kreiptis į teismą. Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas nori rinktis antrąjį variantą, tačiau procesine prasme jį realizuoja netinkamai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymu nustatyta, jog skundai dėl bylų, priskirtų apygardų administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15,18,19, 21 straipsniai), pateikiami atitinkamam apygardos administraciniam teismui, atsižvelgiant į ABTĮ 35 straipsnyje nustatytas taisykles. Jei skundo padavimo terminas praleistas, asmuo teismui turi paduoti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir kartu su tokiu prašymu pateikti skundą (ABTĮ 34 straipsnis). Ta pati taisyklė galioja kreipiantis į administracinį teismą pirmą kartą arba paduodant skundą kitam administraciniam teismui, jei pirmasis teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (byla priskirtina ne tam teismui). Jei skundo padavimo terminas praleistas, teismas gali priimti skundą tik tuo atveju, jei nustato, kad yra pagrindas patenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atnaujina šį terminą (ABTĮ 34 straipsnio 1 ir 4 dalys). Dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėjas gali paduoti atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 34 straipsnio 3 dalis). Įstatymų leidėjas ABTĮ aiškiai nustatė pirmosios instancijos (apygardų) administracinių teismų ir apeliacinės instancijos administracinio teismo (LVAT) kompetenciją pagal kurią ginčui aktualiu aspektu asmens skundo priėmimo ir praleisto termino atnaujinimo klausimą turi spręsti pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 15, 18, 19, 21, 22, 34, 35, 37 straipsniai), o apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskiruosius skundus, pateiktus dėl atsisakymų priimti skundą bei atsisakymų atnaujinti skundo padavimo terminą (ABTĮ 37 straipsnio 3 dalis, 34 straipsnio 3 dalis).

Iš pareiškėjo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos matyti, kad jis sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi, kuria šis teismas atsisakė priimti jo skundą, išaiškindamas teisę skundą dėl Šiaulių TI direktoriaus 2016 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 25/04-291 paduoti Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas nori paduoti skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą atskiruoju skundu ir prašymu tik dėl termino atnaujinimo paduoti skundą minėtam apygardos administraciniam teismui.

Įvertinusi atskirojo skundo turinį ir nustačiusi, kad šiame procesiniame dokumente iškeltas termino paduoti skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui atnaujinimo klausimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskiruoju skundu pavadintas procesinis dokumentas turinio ir procesinių tikslų prasme vertintinas kaip prašymas atnaujinti skundo Šiaulių apygardos administraciniam teismui padavimo terminą, todėl šį procesinį dokumentą (atskirąjį skundą) priimti atsisakytina ir jis grąžintinas pareiškėjui.

Dėl antrojo procesinio dokumento - 2016 m. balandžio 27 d. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą – teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi ir 35 straipsniu, pabrėžia, kad prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo kartu su nauju skundu pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju turėjo paduoti Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Įvertinusi pareiškėjo poziciją, kad jis siekia inicijuoti administracinę bylą Šiaulių apygardos administraciniame teisme dėl Šiaulių TI 2016 m. vasario 24 d. direktoriaus nutarimo Nr. 25/04-291, teisėjų kolegija pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nepagrįstai pateiktą Lietuvos vyriausiajam teismui (ABTĮ 34 straipsnio 2 dalis), perduoda nagrinėti pagal kompetenciją Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo kartu su pareiškėjo prašymu Šiaulių apygardos administraciniam teismui tikslinga perduoti dokumentų, kuriuos pareiškėjas buvo pateikęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui, t. y. Šiaulių TI direktoriaus 2016 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 25/04-291 ir 2016 m. vasario 17 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. 37/05-12, 2016 m. vasario 23 d. rašto Nr. 017/01-468 bei Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo 2016 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 2S-1704, kopijas.

Atsižvelgdama į tai, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą asmuo teismui turi pateikti skundą, teisėjų kolegija, perduodama pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Šiaulių TI direktoriaus 2016 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 25/04-291 nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui, išaiškina pareiškėjui, kad jis Šiaulių apygardos administraciniam teismui turi pateikti skundą (prašymą) dėl minėto Šiaulių TI direktoriaus nutarimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 149,150 straipsniais , teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo L. B. 2016 m. balandžio 27 d. atskirąjį skundą grąžinti pareiškėjui.

Pareiškėjo L. B. 2016 m. balandžio 27 d. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui pridedant pareiškėjo pateiktų Vilniaus apygardos administraciniam teismui dokumentų kopijas.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis prie 2016 m. balandžio 27 d. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, perduodamo nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui, turi pateikti skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė