73a78bd6-dca8-4e3c-93ea-e710e5b18476 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-494-397/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36887-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, nuteistajam E. A. ir gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei, nukentėjusiojo A.

J. atstovui advokatui Arnoldui Blaževičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. J. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus (toliau – nukentėjusiojo atstovas) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta E. A. sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos. E. A. skirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktas nepakeistas, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintinas ir jį nukreiptina atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityta E. A. laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nukentėjusiojo A. J. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista A. J. iÅ¡ kaltinamojo E. A. 1 060 eurų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 7 500 eurų nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir priteista iÅ¡ kaltinamojo E. A.

Kauno teritorinei ligonių kasai 3 301,86 eurus (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus vienÄ eurÄ 86 ct) nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Priteista iÅ¡ E. A. nukentėjusiojo A. J. naudai 500 eurų turėtoms advokato teisinių paslaugų teikimo iÅ¡laidoms padengti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į E. A. priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB sÄ skaitose, uždraudžiant jomis disponuoti, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo dalyje dėl civilinių ieÅ¡kinių pradžios, pradėjus civiliniams ieÅ¡kovams priteistos turtinės ir neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ â€“ panaikintinas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. A., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.53 val. (duomenys neskelbtini), ties daugiabučiu namu Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, neturėdamas savo veiksmams jokios dingsties, pribėgo staiga iÅ¡ priekio prie A. J., nieko nesakęs, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aÅ¡triu pjaunančių savybių turinčiu įrankiu 1 (vienÄ ) kartÄ dÅ«rė A. J. į deÅ¡inį dilbį ir 1 (vienÄ ) kartÄ dÅ«rė į kairę blauzdÄ , tokiu bÅ«du padarė pjautinę žaizdÄ deÅ¡iniame dilbyje su vidurinio nervo pažeidimu bei dėl to iÅ¡sivysčiusia traumine vidurinio nervo neuropatija, dėl kurios nukentėjusysis A.

J. prarado 15 procentų bendrojo darbingumo, ir pjautinę žaizdÄ kairėje blauzdoje su Å¡eivinio nervo pažeidimu bei dėl to iÅ¡sivysčiusia traumine Å¡eivinio nervo neuropatija, dėl kurios nukentėjusysis A. J. prarado 25 procentus bendrojo darbingumo, nuo patirtų sužalojimų nukentėjusiajam krentant, padarė odos nubrozdinimÄ virÅ¡ugalvio srityje. Å iais veiksmais E. A. nukentėjusiajam A. J. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma E. A. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

3. Nukentėjusiojo A. J. atstovas advokatas Arnoldas Blaževičius, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame prašė, skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir paskirti E. A. galutinę terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę artimÄ sankcijos vidurkiui, taip pat nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. 3.1. Nukentėjusiojo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Skunde pažymima, jog Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad deliktinės atsakomybės atveju galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Neturtinės žalos pasekmės gali bÅ«ti fizinio ar (ir) dvasinio pobÅ«džio. Dvasinio pobÅ«džio pakenkimai - tai dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Nukentėjusiojo atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju, bÅ«tent fiziniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai yra pagrindas A. J., nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui priteisti neturtinę žalÄ . Dėl nusikalstamos veikos sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala jam padaryta tyčiniais nusikalstamais E. A. veiksmais.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertinęs nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltų neigiamų padarinių, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir visiÅ¡kai nepagrįstai civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkino tik iÅ¡ dalies. Skundo autoriaus įsitikinimu, Å¡i teismo nuosprendžio dalis turi bÅ«ti pakeista, priteisiant A. J. visÄ patirtÄ neturtinę žalÄ - 30000 Eur. 3.2. Skunde keliamas klausimas ir dėl neteisingos bausmės E. A. paskyrimo. Nukentėjusiojo atstovas atkreipia dėmesį, jog kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas skirdamas nuteistajam bausmę formaliai iÅ¡vardino bendrÄ sias baudžiamojo įstatymo nuostatas, t.y. nurodė, kad įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (tačiau realiai nepasisakė, kaip jis jÄ vertina), lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ bei itin formaliai vertino E. A. asmenybę.

Tuo tarpu be jokio vertinimo liko kaltės forma ir rÅ«Å¡is, nusikaltimo motyvai, nuteistojo elgesys tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir po jos. Be to, teismas nepasisakė dėl skirtinos bausmės dydžio, t.y. skyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį mažesnį už straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Skundo autoriaus įsitikinimu, akivaizdu, jog bausmė E. A. paskirta neįvertinus visų bausmės skyrimo pagrindų, todėl yra aiÅ¡kiai neteisinga. 3.3.

Skunde pažymima, jog BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki 10 metų, kas reiÅ¡kia, jog sankcijos vidurkis yra 5 metai. Nepaisant to, E. A. už sunkų nusikaltimÄ teismas skyrė vos 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. IÅ¡ paskirtos bausmės dydžio aiÅ¡kiai matyti, jog E. A. buvo skirta daugiau kaip du kartus Å¡velnesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis numatyta bausmė, kuri artima minimaliai. Atkreipiamas dėmesys, jog teismo nuosprendyje nėra nurodyto nei vieno motyvo, kuo remiantis E. A. buvo paskirta tokia Å¡velni bausmė.

Pažymima, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis neigė padaręs inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , buvo pasislėpęs, bandė paveikti nukentėjusįjį, kad Å¡is duotu kaltinamajam palankius parodymus ir nėra atlyginęs nei vieno euro padarytos žalos. Apylinkės teismas skirdamas E. A. bausmę neįvertino eilės itin svarbių aplinkybių, be jokio teisinio pagrindo ir nemotyvuotai paskyrė ženkliai Å¡velnesnę bausmę, kuri yra aiÅ¡kiai neteisinga. Å ioje dalyje teismo nuosprendis turėtų bÅ«ti pakeistas – E. A. paskiriant bausmę artimÄ sankcijos vidurkiui ir galutinę bausmę paskiriant pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas.

4. Atsiliepimų į nukentėjusiųjų apeliacinius skundu negauta.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis, jo gynėja ir prokurorė prašė apeliacinį nukentėjusiojo atstovo skundÄ atmesti.

6. Nukentėjusiojo A. J. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimai, nukentėjusiojo atstovo skunde keliamas nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimai, teigiant, jog teismas nuteistajam paskyrė per Å¡velniÄ bausmę, taip pat nepagrįstai nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, tenkino tik iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

9. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagÄ ir skundžiamÄ nuosprendį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam E. A. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį - nuteistasis padarė vienÄ tyčinį sunkų nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki 10 metų, nusikaltimas baigtas.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas detaliai neaptarė kaip jis vertina nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, tačiau vertinti, jog į tai nebuvo atsižvelgta, nėra jokio pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. A. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Å ios veikos padarymas sukėlė padarinius – nukentėjusiojo A. J. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nusikaltimas baigtas.

Be to, individualizuodamas E. A. skiriamÄ bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas į tai, jog jis ne kartÄ baustas administracine tvarka, teistas, tačiau teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas iÅ¡nykęs, gydėsi VieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) sektoriuje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. spalio 1 d., diagnozė F10.3 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo), Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale neužregistruotas.

Teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, taip pat įvertino ir nuteistojo elgesį iÅ¡ karto po įvykio, jo nebendradarbiavimÄ su pareigÅ«nais, nukentėjusiajam darytÄ spaudimÄ , bandymÄ paveikti nukentėjusįjį, kad Å¡is duotų E. A. palankius parodymus. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo atžvilgiu nustatytas net dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad nuteistasis suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat ir nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad nors nukentėjusiajam ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala neatlyginta, tačiau E. A. pripažįsta savo pareigÄ jÄ atlyginti, pagrįstai sprendė, jog jam turi bÅ«ti skirtas - terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį už straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad E. A. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį parinkta bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinta vienu trečdaliu tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek ir dydžiu, nebus pakankamai efektyvi siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.

10. Apeliaciniame nukentėjusiojo atstovo skunde taip pat keliamas klausimas, jog teismas priimdamas skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, tenkino tik iÅ¡ dalies. 10.1. Remiantis BPK 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui civilinį ieÅ¡kinį. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo atstovas Arnoldas Blaževičius byloje buvo pateikęs patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti nukentėjusiajam iÅ¡ E. A. 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu iš E. A. nukentėjusiajam A. J. priteisė 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, su kuo nukentėjusiojo atstovas nesutinka ir prašo civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tenkinti visa apimtimi. 10.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimu asmens sveikatai padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ , kÅ«no sužalojimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai. Taigi teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės. 10.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . 10.4. Nors nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimÄ , nepagrįstai nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkino tik iÅ¡ dalies bei neatsižvelgė į tai, jog fiziniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai buvo sukelti tyčiniais nusikalstamais E. A. veiksmais, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡ skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų motyvų, prieÅ¡ingai nei teigia nukentėjusiojo atstovas, daro iÅ¡vadÄ , kad į visas aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės vertinant asmeniui nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam A. J. neturtinės žalos dydį, pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡analizavo dėl nagrinėjamo įvykio jo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinę įtampÄ , pažeminimÄ , Å¡okÄ , baimės jausmÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , nepilnavertiÅ¡kumÄ , netikrumÄ dėl ateities – ar galės dirbti ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , atsižvelgė į tai, jog dėl įvykio metu sužalotos nukentėjusiojo deÅ¡inės rankos buvo apsunkintas jo kasdienis gyvenimas, galėjimas save apsitarnauti, taip pat į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, kurios iÅ¡samiai aptartos skundžiamame nuosprendyje.

Taip pat teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pats nukentėjusysis pripažino, kad nors bus sudėtingiau, tačiau galės verstis ta pačia veikla, kuria vertėsi iki įvykio. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog prarasto bendrojo darbingumo procentai sumuojami tik vertinant sužalojimų padarinius, nustatant jų mastÄ , tuo tarpu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatydama asmens darbingumo lygi vadovaujasi Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. A1-78/V-179, kuriame toks bendrojo darbingumo procentų sumavimas nėra numatytas. Todėl teismas nukentėjusiojo teiginį, kad jis Å¡iuo metu yra netekęs 40 procentų darbingumo nelaikė teisingu ir pagrįstu. Be to, teismas įvertino ir tai, jog bylÄ nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti, kad nukentėjusiajam taikytas gydymas yra neefektyvus ir kad sveikata sutrikdyta negrįžtamai. Taigi aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgė į nusikaltimo pasekmes, taip pat atsižvelgė į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, nes teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis Nr. 2K-350-222/2015) iki 23 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis Nr. 2K-300-222/2017). 10.5.

Kartu pažymėtina, kad jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų atsižvelgęs, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ir kurios pagrįstų didesnį patirtos neturtinės žalos dydį, nukentėjusiojo atstovas skunde nenurodė, todėl aukÅ¡tesnysis teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios rodytų, kad priteista suma yra akivaizdžiai per maža, neatitinka teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose, neturi pagrindo Å¡iÄ nuosprendžio dalį keisti ir nukentėjusiojo A.

J. ieškinį tenkinti visa apimtimi 30 000 Eur sumai.

11. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

12. Nukentėjusiojo atstovas praÅ¡o iÅ¡ E. A. priteisti nukentėjusiojo A. J. turėtas iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ pateikto SEB patvirtinimo apie lėšų įskaitymÄ (b. l. 187) matyti, kad A. J. advokatui Arnoldui Blaževičiui už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, sumokėjo 300 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylÄ nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

Apeliacinis procesas Å¡ioje byloje vyko pagal nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundÄ , kuris buvo atmestas kaip nepagrįstas. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iÅ¡ nuteistojo E. A. nukentėjusiojo A. J. turėtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

13. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam E. A. (b.l. 182). Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistÄ jį E. A., sudaro 52,06 Eur, kurios turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ nuteistojo valstybei. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismas priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimdamas sprendimÄ gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Å ioje byloje teismas neturi duomenų apie E. A. turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija mano, kad iÅ¡ E. A. praÅ¡omi iÅ¡ieÅ¡koti 52,06 Eur yra nedidelė suma ir nuteistojo turtinės padėties žymiai nepaveiks, juolab, kad Å¡i suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nukentėjusiojo A. J. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.

Priteisti iš nuteistojo E. A. valstybės naudai 52,06 (penkiasdešimt du eurus ir šešis centus) Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Jūratė Jakubonienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas