73a67a24-3383-4582-b6c2-889bc5422fb2 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                              Civilinė byla Nr. 2S-1599-450/2012                                                            Teisminio proceso Nr.2-01-3-03118-2012-4                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 129.1.; 122.4.(S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. spalio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „JG reklamos dovanos“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kimas dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymÄ , civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo antstolio Dariaus StakeliÅ«no pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D.

S., UAB „Verslo inkorporacijos centras“ ir UAB „JG reklamos dovanos“ dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymÄ ,               n u s t a t ė:I. Ginčo esmė         PareiÅ¡kėjas antstolis Darius StakeliÅ«nas pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas UAB „Verslo inkorporacijos centras“ vadovui M. S. ir D. S. skirti baudÄ iki vieno tÅ«kstančio litų už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ už teismo nutarties nevykdymÄ .

Nurodė, kad antstolių Nemiros Å iugždaitės ir Dariaus StakeliÅ«no kontoroje vykdoma Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-12-19 nutartis, kuria nutarta uždrausti atsakovams D. S. ir UAB „Verslo inkorporacijos centras“ vykdyti Lietuvoje verslo dovanų prekybÄ , įskaitant, bet neapsiribojant ta prekyba, kuri yra vykdoma naudojantis prekės ženklu VIC Dovanos. Patikrinus nustatyta, kad D. S. ir UAB „Verslo inkorporacijos centras“ teismo nutarties nevykdo, t.y. atsakovai ir toliau vykdo verslo dovanų prekybÄ bei su tuo susijusius veiksmus.

Å iÄ aplinkybę įrodo antstolio D. StakeliÅ«no faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai: 2011-01-26 Nr. 32-12-282, 2012-02-09 Nr. 32-12-283, 2012-02-14 Nr. 32-12-284 ir 2012-03-02 Nr. 32-12-285.Suinteresuotas asmuo UAB „JG reklamos dovanos“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė teismo antstolio pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodė, kad atsakovai D. S. ir UAB „Verslo inkorporacijos centras“ nesilaiko teismo 2011-12-19 nutartimi taikytų prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. jie ir toliau vykdo verslo dovanų prekybÄ bei su ja susijusius veiksmus.

D. S. ir UAB „Verslo inkorporacijos centras“ iniciatyva buvo įsteigta ir iki Å¡iol veikia UAB „Adovanos“, kuria prisidengdami atsakovai ir toliau vykdo Lietuvoje verslo dovanų prekybÄ . Pažymėjo, kad UAB „Adovanos“ buvo įregistruota ir pradėjo veiklÄ nuo 2012-01-02, t.y. netrukus po to, kai buvo priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigė, kad UAB „Adovanos“ veikla identiÅ¡ka atsakovo vykdomai ir teismo laikinai uždraustai veiklai, t.y. verslo suvenyrų ir dovanų, reklaminės atributikos gamybai ir prekybai.

UAB „Adovanos“ ir atsakovo buveinės adresai bei kontaktiniai duomenys sutampa. UAB „Adovanos“ vadovė J. V. yra atsakovo projektų vadovė ir veikia abiejų bendrovių vardu vienu metu. Nurodė, kad atsakovas vykdo verslo dovanų prekybÄ ne tik prisidengdamas UAB „Adovanos“ vardu, bet ir tiesiogiai savo vardu. Suinteresuotas asmuo UAB „Verslo inkorporacijos centras“ prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad, gavęs teismo nutartį, priėmė sprendimÄ nutraukti veiklÄ ir atleisti visus darbuotojus.

Nuo nutarties priėmimo jokių sandorių nebuvo sudaryta.Suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartimi atmetė antstolio Dariaus StakeliÅ«no pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymÄ . Teismas nustatė, kad antstolis 2011-12-22 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-12-19 nutartį Nr. 2-17114-599/2011, kuria ieÅ¡kovo UAB „JG reklamos dovanos“ praÅ¡ymas tenkintas, uždrausta atsakovams D.

S. ir UAB „Verslo inkorporacijos centras“ vykdyti Lietuvoje verslo dovanų prekybÄ , įskaitant, bet neapsiribojant tÄ prekybÄ , kuri yra vykdoma naudojantis prekės ženklu VIC Dovanos. Vykdydamas šį vykdomÄ jį dokumentÄ , antstolis 2012-03-06 surašė nustatytos formos aktÄ dėl to, kad atsakovai nevykdo teismo nutarties, t.y. ir toliau vykdo verslo dovanų prekybÄ bei su tuo susijusius veiksmus bei dėl baudos skyrimo skolininkams kreipėsi į teismÄ . Atsižvelgdamas į antstolio vykdomos nutarties turinį, teismas atkreipė dėmesį, kad draudimas apibrėžtas nustatant draudžiamÄ veiklÄ (verslo dovanų prekyba, taip pat ir ta, kuri vykdoma naudojantis prekės ženklu VIC Dovanos), draudžiamos veiklos teritorijÄ (Lietuva) ir subjektus, kuriems taikomi draudimai (D.

S. ir UAB „Verslo inkorporacijos centras). Draudžiama prekybos veikla vykdomoje teismo nutartyje yra detaliai neapibrėžta, Å¡ios sÄ vokos apibrėžimo nėra įtvirtinta ir CK. Antstoliui nepasinaudojus procesinėmis teisėmis ir nesikreipus į teismÄ dėl detalesnio iÅ¡aiÅ¡kinimo, kokie veiksmai teismo nutartimi uždrausti, sprendžiant skolininkų atsakomybės klausimÄ terminas prekybos veikla negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai. Teismo vertinimu, Å¡is terminas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas adekvačiai, taip, kaip suprantama bendrinėje lietuvių kalboje.

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne prekyba apibÅ«dinama kaip Å«kinė veikla, susijusi su pirkimu, pardavimu, pasikeitimu prekėmis. Todėl nagrinėjamu atveju antstolis turėjo nustatyti, ar teismo nutartyje nurodyti subjektai Lietuvoje vykdė tokiÄ teismo uždraustÄ Å«kinę veiklÄ . Susipažinęs su civilinės bylos Nr. 2-17114-599/2011 duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovo atstovui nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įteikta 2011-12-23. UAB „Verslo inkorporacijos centras“ 2011-12-23 priėmė sprendimÄ nutraukti verslo dovanų prekybos veiklÄ , taip pat prekybÄ naudojantis prekės ženklu VIC Dovanos.

Darbuotojos J. V. ir D. S. atitinkamai 2011-12-29 ir 2011-12-28 buvo atleistos iÅ¡ UAB „Verslo inkorporacijos centras“. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad po 2012-12-23 UAB „Verslo inkorporacijos centras“ ar D. S. bÅ«tų sudarę bent vienÄ verslo dovanų pirkimo-pardavimo sandorį. Sugretinus duomenis iÅ¡ UAB „Verslo inkorporacijos centras“ bankinės sÄ skaitos apie įplaukas su UAB „Verslo inkorporacijos centras“ iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad po 2011-12-23 bendrovė gavo pajamas tik iÅ¡ 2012-12-23 ar anksčiau sudarytų verslo dovanų pardavimo sandorių.

IÅ¡ iÅ¡raÅ¡omų sÄ skaitų-faktÅ«rų registro matyti, kad po 2012-12-23 bendrovė iÅ¡rašė sÄ skaitas už veiklÄ , kuri teismo nutartimi nebuvo uždrausta. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių teismas darė iÅ¡vadÄ , kad po 2011-12-23 skolininkai verslo dovanų prekybos veiklos nevykdė. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstyta, teismas sprendė, kad antstolis, suraÅ¡ydamas aktÄ ir kreipdamasis į teismÄ dėl sankcijų skolininkams skyrimo, skolininkų veiklos dokumentų (sÄ skaitų bankuose, iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, sudaromų sutarčių, kt. veiklos dokumentų) iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė, dėl to padarė nepagrįstÄ Ä¯rodymais iÅ¡vadÄ , kad skolininkai pažeidė teismo nutartimi nustatytus draudimus.

Teismas pažymėjo, kad antstolio 2012-01-26, 2012-02-09, 2012-02-14 ir 2012-03-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina teismo nutarties pažeidimo. 2012-01-26 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas UAB „JG reklamos dovanos“ ir Promotional Product Service Institute 2012-01-17 – 2012-01-18 elektroninis susiraÅ¡inėjimas, iÅ¡ kurio teismas sprendė, kad UAB „Verslo inkorporacijos centras“, kuriÄ atstovavo M. S. ir D. S., dalyvavo PSI renginyje (parodoje) Vokietijoje.

Iš byloje pateiktų duomenų apie kelionę matyti, kad UAB „Verslo inkorporacijos centras“ atstovai M. S. ir D. S. 2012-01-10 – 2012-01-14 vyko į kelionę Diuselforfe, Vokietijoje, kelionė buvo užsakyta 2011-11-02. M. S. pripažino, kad 2012 m. sausio mėn. dalyvavo parodoje Vokietijoje. Su D. S. 4 dienoms buvo sudaryta darbo sutartis. Teismas sprendė, kad UAB „Verslo inkorporacijos centras“ atstovų dalyvavimas 2012 m. sausio mėn. parodoje Vokietijoje nepagrindžia to, kad buvo pažeistas teismo nustatytas draudimas.

Teismas nutartimi uždraudė vykdyti verslo dovanų prekybÄ Lietuvos teritorijoje, todėl dalyvavimas parodoje Vokietijoje negali bÅ«ti laikomas teismo draudimo pažeidimu. Be to, nėra įrodyta, jog dalyvavimas parodoje pats savaime gali bÅ«ti vertinamas kaip prekybos veikla. Taigi dalyvavimas parodoje, ypač atsižvelgiant, kad kelionė buvo užsakyta ir apmokėta dar 2011 m. lapkričio mėn., negali bÅ«ti laikoma teismo nustatyto draudimo pažeidimu. 2012-02-09 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad atitinkamose internetinėse svetainėse buvo skelbiama informacija apie UAB „Verslo inkorporacijos centras“ ir UAB „Adovanos“.

Antstolis nei suraÅ¡ytame akte, nei pareiÅ¡kime nepagrindė teismui, kaip konkrečiai Å¡ios konstatuotos aplinkybės pagrindžia teismo nutarties nevykdymÄ . IÅ¡ suinteresuoto asmens UAB „JG reklamos dovanos“ argumentų galima spręsti, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas laiko, jog teismo nutartis pažeista, nes atsakovų iniciatyva buvo įsteigta ir iki Å¡iol veikia UAB „Adovanos“, kuria prisidengdami atsakovai toliau vykdo Lietuvoje verslo dovanų prekybÄ . Su Å¡ia iÅ¡ieÅ¡kotojo pozicija teismas nesutiko.

Teismo vertinimu, iÅ¡ieÅ¡kotojo nurodytos bendrovių „Verslo inkorporacijos centras“ ir „Adovanos“ sÄ sajos (UAB „Adovanos“ veiklÄ vykdo iÅ¡nuomotose patalpose, kuriose buvo UAB „Verslo inkorporacijos centras“ buveinė, verčiasi verslo dovanų prekybos veikla, perėmė dalį klientų, direktore dirba buvusi UAB „Verslo inkorporacijos centras“ darbuotoja, akcininkas A. D. yra pažįstamas su M. S. iÅ¡ verslo santykių) nepakankamos daryti iÅ¡vadai, kad D. S. ar UAB „Verslo inkorporacijos centras“ verslo dovanų prekybos veiklÄ vykdo per minėtÄ UAB „Adovanos“.

Pažymėjo, kad tai visiÅ¡kai kita bendrovė, jos akcininkas yra kitas asmuo, nėra duomenų, kad skolininkai dalyvautų Å¡ios bendrovės valdyme, sprendimų priėmime ar gautų pajamas iÅ¡ Å¡ios bendrovės (iÅ¡skyrus nuomos mokestį, kurį gauna M. S. kaip fizinis asmuo). Draudimų bendrovei „Adovanos“ teikti verslo dovanų prekybos teismas nėra nustatęs. Jokių aktyvių skolininkų D. S. ar UAB „Verslo inkorporacijos centras“ veiksmų, kuriais jie vykdytų prekybos veiklÄ per įmonę „Adovanos“, nenustatyta.

Taigi 2012-02-09 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotos aplinkybės nepagrindžia teismo nutarties nevykdymo fakto. 2012-02-14 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotas informacijos buvimas atsakovo internetinėje svetainėje apie verslo dovanų prekybÄ , prekės ženklo VIC dovanas. Å iame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat užfiksuotas elektroninis susiraÅ¡inėjimas, iÅ¡ kurio matyti, kad asmuo, prisistatantis projektų vadove E. V., UAB „Verslo inkorporacijos centras“ vardu ir naudojant prekės ženklÄ VIC dovanos 2012-02-01 pateikė komercinį pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti verslo dovanų AB „Panevėžio statybos trestas“. 2012-03-02 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas elektroninis susiraÅ¡inėjimas, iÅ¡ kurio matyti, kad 2012-02-21 UAB „Verslo inkorporacijos centras“ vardu, naudojant elektroninio paÅ¡to adresÄ â€žvicdovanos“ asmuo, prisistatantis projektų vadove E. V., bendrovei „Ekobana“ teikė verslo dovanų pasiÅ«lymus.

Teismas nurodė, kad informacijos buvimas internete apie verslo dovanas, nurodant prekės ženklÄ VIC dovanos, neturėtų bÅ«ti traktuojamas kaip verslo dovanų prekyba, nes nenustatyta, jog skolininkai Å¡ios informacijos pagalba tiesiogiai ar netiesiogiai bÅ«tų sudarę prekybinius sandorius. Kaip minėta, prekyba turėtų bÅ«ti suprantama kaip Å«kinė veikla, susijusi su pirkimu, pardavimu. Tam, kad konstatuoti prekybÄ , bÅ«tina nustatyti tęstinę veiklÄ , pirkimo-pardavimo sandorių sudarymÄ , pajamų gavimÄ ar kt.

Nagrinėjamu atveju skolininkas, nors ir vieÅ¡ai skelbia informacijÄ apie veiklÄ , tačiau jos faktiÅ¡kai nevykdo, nes yra atleidęs darbuotojus, nėra sudaręs iÅ¡ Å¡ios veiklos jokių sandorių, nėra gavęs jokių pajamų. Teismo nutartimi nėra įtvirtinto draudimo skelbti informacijÄ apie verslo dovanų prekybos veiklÄ . IÅ¡ieÅ¡kotojas nepasinaudojo teise kreiptis į teismÄ , pritaikiusį laikinÄ sias apsaugos priemones, su praÅ¡ymu taikyti papildomas laikinÄ sias apsaugos priemones (pvz., draudimÄ skelbti atitinkamÄ informacijÄ internete, draudimÄ naudoti atitinkamus kontaktus ar pan.).

Teismo vertinimu, tai, kad J. V., UAB „Adovanos“ direktorė, 2012-02-01 ir 2012-02-21 UAB „Verslo inkorporacijos centras“ vardu teikė komercinius pasiÅ«lymus, taip pat neįrodo skolininkų neteisėtų veiksmų, nes J. V. nuo 2011 m. gruodžio mėn. nedirba UAB „Verslo inkorporacijos centras“, nėra jokių duomenų, kad skolininkas jai iÅ¡davė įgaliojimus veikti bendrovės vardu. IÅ¡ skolininko atstovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad apie tokiÄ jos veiklÄ skolininkui nebuvo žinoma, šį faktÄ patvirtina ir liudytojos J.

V. parodymai. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju antstolis netinkamai suprato teismo vykdomuoju dokumentu nustatytų skolininkų veiklos draudimų turinį, ir, nesikreipdamas į sprendimÄ priėmusį teismÄ , nepagrįstai iÅ¡plėtė teismo vykdomojo dokumento turinį, objektyviai ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo teismo vykdomojo dokumento vykdymo klausimo, todėl padarė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad skolininkai pažeidė teismo nutartimi nustatytus draudimus, dėl to nepagrįstai ir neteisėtai surašė nustatytos formos aktÄ bei kreipėsi į teismÄ dėl baudos skyrimo skolininkams.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkai nepažeidė teismo nustatyto draudimo, todėl antstolio pareiÅ¡kimas atmestinas.       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Suinteresuotas asmuo UAB „JG reklamos dovanos“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti antstolio D.

StakeliÅ«no pareiÅ¡kimÄ dėl baudos už teismo įpareigojimo nevykdymÄ skyrimo. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad bÅ«tent antstolis D. StakeliÅ«nas turėjo iÅ¡samiai ir objektyviai nustatyti, ar atsakovai pažeidė aukščiau nurodyta nutartimi teismo taikytas prevencines laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta. Kadangi Å¡iuo atveju teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nereikia vykdyti priverstinai, tai laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktÄ gali konstatuoti tik teismas ir taikyti atsakomybę už šį pažeidimÄ .

Reikalavimas, kad pažeidimo faktas bÅ«tų konstatuotas antstolio, o po to tas pats akivaizdus faktas bÅ«tų tikrinamas dar ir teismo, prieÅ¡tarautų proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principams [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2009]. Byloje surinkti įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad atsakovai nesilaiko teismo nutartimi taikytų prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

Bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ buvo akcentuojama tai, kad iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog atsakovas 2012-01-20 mokėjimÄ atliko tuÅ¡inukų tiekėjui iÅ¡ Lenkijos „PHU KODER WALDEMAR SIKORA“, 2012-01-23 - puodelių tiekėjui  iÅ¡Â Â Lenkijos  „MAXIM ZBIGNIEW KACZOR“, 2011-12-30, 2012-01-05, 2012-01-31 ir 2012-02-14 - atÅ¡vaitų tiekėjui iÅ¡ Lietuvos UAB „Kingalis“, o 2011-12-28 ir 2012-01-31 - tekstilės tiekėjui iÅ¡ Lietuvos UAB „BARKER textiles“.

IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pagal įprastÄ verslo dovanų prekyboje susiklosčiusiÄ praktikÄ , prekių tiekėjas pagal priimtÄ užsakymÄ pradeda gaminti prekes tik tuomet, kai gauna apmokėjimÄ už Å¡ias prekes pagal pateiktÄ iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ , nebent užsakovas turėtų kokias nors iÅ¡skirtines sÄ lygas. Å ios ieÅ¡kovo atstovo nurodytos aplinkybės yra teisingos, nes tiekėjai iÅ¡ Lenkijos „PHU KODER WALDEMAR SIKORA“ ir „MAXIM ZBIGNIEW KACZOR“ yra ieÅ¡kovo verslo partneriai.

Nurodyti atsakovo apmokėjimai verslo dovanų prekių tiekėjams bei kiti byloje surinkti įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad atsakovas Å¡ias prekes užsakė ir jas apmokėjo tik 2012 metų pradžioje, t.y. tuo metu, kai teismas jau buvo uždraudęs atsakovams vykdyti verslo dovanų prekybÄ Lietuvoje. Tuo tarpu vien tai, kad byloje nėra duomenų, jog nurodytu laikotarpiu atsakovas bÅ«tų sudaręs oficialius sandorius dėl Å¡ių prekių pirkimo - pardavimo, nereiÅ¡kia, kad faktiÅ¡kai tokių sandorių nebuvo, tuo labiau, kad atsakovas, žinodamas apie teismo taikomÄ draudimÄ , kaip tik stengėsi iÅ¡vengti tokių oficialių sandorių sudarymo.

Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad tik nuo atsakovo geranoriÅ¡kumo priklauso nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų pateikimas į bylÄ , o atsakovas neabejotinai yra suinteresuotas tokių įrodymų nepateikti. Kita vertus, tai, kad 2012 m. pradžioje atsakovas užsakė ir apmokėjo verslo dovanų prekes, leidžia teigti, jog atsakovas turėjo tikslÄ Å¡ias prekes realizuoti rinkoje tiek tiesiogiai veikdamas savo vardu, tiek ir UAB „Adovanos“ vardu bei tai padarė. PrieÅ¡ingu atveju tokio verslo dovanų prekių įsigijimo, atsakovui žinant apie teismo taikomÄ draudimÄ , nebÅ«tų galima protingai paaiÅ¡kinti.

Teismas į visas Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė, priimdamas skundžiamÄ nutartį. Atsakovo pateiktos sÄ skaitos - faktÅ«ros bei jų registras teismo turėjo bÅ«ti vertinami labai kritiÅ¡kai, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas pateikė visas aktualiu laikotarpiu iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas - faktÅ«ras, tuo labiau, kad, kaip minėta, atsakovas yra suinteresuotas to nedaryti. Kelia įtarimÄ ir atsakovo pateiktų sÄ skaitų - faktÅ«rų numeracija, pvz., 2011-12-30 sÄ skaita - faktÅ«ra VIC/2011 Nr. 0016, iÅ¡raÅ¡yta UAB „Projektų ekspertizė“, pagal numeracijÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta 2011 m. pradžioje, tačiau iÅ¡raÅ¡yta tik 2011-12-30.

Be to, pateiktos ne visos sÄ skaitos - faktÅ«ros, pagal kurias atsakovas gavo pajamas ir darė apmokėjimus banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nurodytu laikotarpiu. Negana to, pateiktas tik vienos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, nors atsakovas, kaip verslo subjektas, turi daug daugiau banko sÄ skaitų, kuriomis naudojantis taip pat vykdomi atsiskaitymai, susiję su verslo dovanų prekyba. Å ių reikÅ¡mingų aplinkybių teismas tinkamai neiÅ¡tyrė. Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad atsakovų dalyvavimas 2012 m. sausio mėn. Vokietijoje vykusioje Tarptautinės verslo dovanų organizacijos PSI rengtoje specializuotoje verslo dovanų ir reklaminių suvenyrų parodoje nepagrindžia to, jog buvo pažeistos teismo taikytos prevencinės laikinosios apsaugos priemonės. Dalyvavimas tokio pobÅ«džio parodoje yra neabejotinai susijęs su verslo dovanų prekybos vystymu ne tik kitose Å¡alyse, bet ir Lietuvoje.

Tai, kad Å¡ioje parodoje buvo dalyvaujama iÅ¡skirtinai komerciniais tikslais, patvirtino ir pats atsakovo atstovas M. S. 2012-04-03 teismo posėdžio metu. Bylos nagrinėjimo metu taip pat ne kartÄ buvo akcentuota tai, kad, pritaikius prevencines laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovo iniciatyva buvo įsteigta ir iki Å¡iol veikia UAB „Adovanos“, kuria prisidengdami atsakovai ir toliau vykdo Lietuvoje verslo dovanų prekybÄ . Tai patvirtina faktinės aplinkybės, kad UAB „Adovanos“ buvo įregistruota ir pradėjo veiklÄ tik nuo 2012-01-02, t.y. netrukus po to, kai buvo priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

UAB „Adovanos“ veikla identiška atsakovo vykdomai ir teismo laikinai uždraustai veiklai, t.y. verslo suvenyrų ir dovanų, reklaminės atributikos gamybai ir prekybai. UAB „Adovanos“ ir atsakovo buveinės adresai (duomenys neskelbtini) bei kontaktiniai duomenys (telefono ir fakso numeriai) sutampa. UAB „Adovanos“ ir atsakovo buveinė randasi net tame pačiame kabinete, esančiame minėtu adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Adovanos“ vadove yra buvusi atsakovo projektų vadovė E. V. ir veikia abiejų šių bendrovių vardu vienu metu.

Be to, pats teismas konstatavo, kad E. V. atsakovo vardu naudojantis prekės ženklu V1C dovanos 2012-02-01 pateikė komercinį pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti verslo dovanų AB „Panevėžio statybos trestas“, o 2012-02-21 - UAB „Ekobana“. Tai vienareikÅ¡miÅ¡kai leidžia pripažinti, kad pats atsakovas vykdė verslo dovanų prekybÄ tuo metu, kai Å¡i veikla buvo uždrausta. Tuo tarpu vien tai, kad E. V. nuo 2011 m. gruodžio mėn. oficialiai nebedirba pas atsakovÄ ar neturi įgaliojimo veikti atsakovo vardu, nepaneigia Å¡io akivaizdaus fakto.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas siekia Å¡iuos veiksmus vykdyti slaptai, todėl reikalavimas pateikti tiesioginius įrodymus, patvirtinančius, kad E. V. oficialiai veikia atsakovo vardu, yra nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovo atžvilgiu. Atsakovo vienintelis akcininkas ir vadovas M. S., norėdamas įrodyti, jog tariamai laikosi teismo taikytų prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių, 2011-12-23 priėmė formalų sprendimÄ â€žDėl verslo dovanų prekybos veiklos nutraukimo“ bei perregistravo atsakovo buveinės adresÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), taip pat atleido atsakovę ir E. V. iÅ¡ atsakovo projektų vadovių pareigų.

IeÅ¡kovo vertinimu, prieÅ¡ingai nei pripažino teismas, visi Å¡ie veiksmai buvo atlikti tik „dėl akių“. Netrukus po to 2011-12-30 M. S. nurodytas buvusias atsakovo buveinės patalpas įsigijo kaip savo asmeninę nuosavybę, o tai tik patvirtina jo ketinimÄ atsakovo ir UAB „Adovanos“ vardu tęsti verslo dovanų prekybÄ . Tuo labiau, kad M. S. Å¡ias patalpas iÅ¡nuomojo E. V., kuri, kaip minėta, yra buvusi atsakovo darbuotoja bei 2012-01-02 įsteigtos UAB „Adovanos“ vadovė. Teismo posėdžio metu UAB „Adovanos“ vienintelis akcininkas A.

D. paaiÅ¡kino, kad E. V. pažįsta seniai, ji yra Å¡eimos draugė, kuri jam pasipasakojo, jog atsakovas dėl teismų procesų negali vykdyti veiklos, o jÄ meta iÅ¡ darbo, todėl Adas pasiÅ«lė įsteigti kitÄ Ä¯monę ir pradėti tokiÄ pačiÄ veiklÄ . M. S. taip pat patvirtino, kad E. V. buvo atleista iÅ¡ darbo tik dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo tarpu pati E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad dar dirbdama pas atsakovÄ suprato, jog verslo dovanų prekyba yra labai perspektyvi veikla, todėl nusprendė įsteigti savo įmonę, vykdančiÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio veiklÄ , ir bÅ«tent dėl to nutraukė darbo santykius su atsakovu.

Negana to, E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie Å¡iuos veiksmus atsakovo neinformavo, netgi juos stengėsi nuslėpti, nors atsakovo atstovas M. S. nurodė, kad jis sutiko neatlygintinai perleisti E. V. visÄ VIC Dovanos vardu vykdytÄ verslo dovanų prekybos verslÄ . Toks esminis prieÅ¡taravimas tarp atsakovo atstovo M. S. paaiÅ¡kinimų bei liudytojų A. D. ir E. V. parodymų tik dar kartÄ patvirtina, kad UAB „Adovanos“ buvo įsteigta tik tam, jog atsakovai, prisidengdami Å¡ia bendrove, ir toliau galėtų vykdyti Lietuvoje verslo dovanų prekybÄ .

Toks naujos įmonės įsteigimas, kuomet neatlygintinai perimama kitos įmonės (šiuo atveju atsakovo) visa veikla, know-how, ryšiai, kontaktai bei patirtis, visiškai neatitinka įprastos verslo praktikos ir protingumo principo. Be to, atsakovo vienintelis akcininkas ir vadovas M. S. bei UAB „Adovanos“ vienintelis akcininkas A. D. gyveno ir/ar gyvena kaimynystėje. Teismo posėdžio metu A. D. patvirtino, kad su M. S. jį sieja daugiau nei dalykiniai santykiai. Pastebėtina ir tai, kad atsakovui/UAB „Adovanos“ paslaugas teikia ta pati Vilniaus miesto 27-ojo notaro biuro notarė Rita Aleksandravičiūtė.

IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai tiek tiesiogiai, tiek per trečiuosius asmenis ir toliau vykdo teismo nutartimi uždraustÄ veiklÄ .             Suinteresuoti asmenys UAB „Verslo inkorporacijos centras“ ir D. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo 2009-02-13 nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-57/2009. Å ioje byloje (prieÅ¡ingai nei cituojamoje nutartyje) nebuvo akivaizdaus laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo fakto, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad bÅ«tent antstolis Darius StakeliÅ«nas turėjo iÅ¡samiai ir objektyviai nustatyti, ar atsakovai pažeidė teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai tapatina atsakovo veiksmus (prekių pirkimÄ , dalyvavimÄ parodoje ir pan.) su teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Teismo nutartimi atsakovams buvo uždrausta vykdyti tokiÄ veiklÄ , iÅ¡ kurios jie gautų pajamų, o ne vykdyti pirkimus ar dalyvauti parodoje. Užsakyti tuÅ¡inukai iÅ¡ Lenkijos tiekėjo „PHU KODER WALDEMAR SIKORA“ ir puodeliai iÅ¡ Lenkijos „MAXIM ZBIGNIEW KAZHOR“ buvo užsakyti ne verslo dovanų prekybai, o atsakovo įmonės reikmėms (reprezentacinėms ir pan.) (Atsakovas nuo 2001 metų vykdė ir kitÄ veiklÄ , įskaitant konsultacijų įmonių veiklos klausimais teikimÄ ). Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas nurodytas prekes pardavė kitiems asmenims, t.y. vykdė verslo dovanų prekybos veiklÄ .

Aukščiau iÅ¡vardintų prekių - tuÅ¡inukų, atÅ¡vaitų, puodelių bei tekstilės gaminių užsakymai buvo padaryti iki 2011-12-23 dienos, o gautos jau po teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, gavimo dienos. Atsakovas pateikia 2011-12-23 UAB „Barker Textiles“ PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Serija BTX No. 00004913, kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, kad „<...> SÄ skaitÄ apmokėti iki 2012-01-22 (per 30 dienų)“. Atsakovas taip pat pateikia UAB „Kingalis“ PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Serija KING Nr. 1112113, kurioje nurodyta, kad liemenių, atÅ¡vaitų bei kitų daiktų pardavimo data yra 2011-12-14.

Atsakovas gautų prekių verslo dovanų prekyboje nerealizavo, o dalį jų naudoja savo kasdieninėms reikmėms. Atkreipė dėmesį, kad CPK 178 str. įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi bÅ«tent ieÅ¡kovui, o ne atsakovui kyla pareiga įrodyti, kad minėtos prekės buvo naudojamos verslo dovanų prekyboje. Kadangi atsakovas nevykdė verslo dovanų prekybos iÅ¡kart po teismo nutarties gavimo, todėl jokių prekių užsakymo sutarčių negali pateikti į bylÄ , nes jų nebuvo.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nenurodė, kuo remiantis jis nustatė, kad yra bÅ«tent tokia jo pateikta verslo dovanų prekyboje susiklosčiusi praktika. Tai, kad ieÅ¡kovui taikomos vienos ar kitos sÄ lygos verslo dovanų prekyboje, nėra pagrindas spręsti, jog bÅ«tent tokia praktika vyrauja ir visoje verslo dovanų prekyboje. Be to, sudarant pirkimo-pardavimo sandorius, kiekviena iÅ¡ Å¡alių pirmiausia atsižvelgia į kitos Å¡alies mokumÄ , jos pelnÄ ar skolinius įsipareigojimus ir kitas svarbias aplinkybes, kurios turi įtakos atsiskaitymams.

IeÅ¡kovo nurodomÄ verslo praktikÄ paneigia atsakovo pateiktos sÄ skaitos - faktÅ«ros bei 2012-02-03 tiekėjas UAB „Kingalis“. Nurodė, kad atsakovas vykdė ne tik verslo dovanų prekybos veiklÄ , bet taip pat teikė konsultacijas įmonių teisės ir veiklos klausimais. Atsakovas, siekdamas patogumo bei palengvinti buhalterinę apskaitÄ , už paslaugas iÅ¡ verslo dovanų prekybos ir teisinių konsultacijų įmonių teisės klausimais iÅ¡raÅ¡ydavo bei suteikdavo skirtingus sÄ skaitų - faktÅ«rų numerius.

Už verslo dovanų prekybÄ atsakovas iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas - faktÅ«ras, kurių numeris prasidėdavo VICD, pvz., VICD/2011 Nr. 0001, o už teisines konsultacijas įmonių teisės klausimais iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas - faktÅ«ras, kurių numeris prasidėdavo VIC (be D raidės), pvz., VIC/2011 Nr.0001 konsultacijas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovo iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų - faktÅ«rų numeracija turi bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai. Tuo tarpu atsakovo atstovų dalyvavimas parodoje, kuri vyko Vokietijoje, negali bÅ«ti laikomas teismo draudimo pažeidimu, kadangi dalyvavimas pats savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip prekybos veikla ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai.

Be to, kelionė buvo užsakyta ir apmokėta dar 2011-11-03, t.y. iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo. Tuo tarpu atsakovas, pagrįstai manydamas, jog jam taikomos laikinosios apsaugos priemonės anksčiau ar vėliau bus panaikintos bei siekdamas, jog panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones galėtų sėkmingai tęsti pradėtÄ verslo dovanų prekybos verslÄ , į parodÄ vyko su tikslu gauti bÅ«simų verslo klientų, tiekėjų kontaktus, kurie galimai pravers ateityje.

Atsakovo atstovas M. S. į parodÄ vyko ir dėl parodoje eksponuojamų graviravimo techninių įrenginių bei Å¡ilkografinių staklių, kadangi domėjosi jų pirkimo galimybėmis. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad UAB „Adovanos“ buvo įsteigta atsakovo iniciatyva. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad „UAB „Adovanos“ buvo įregistruota ir pradėjo veiklÄ tik nuo 2012-01-02. VieÅ¡ai prieinamas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Juridinių asmenų registro apie UAB „Adovanos“ patvirtina, jog UAB „Adovanos“ buvo inicijuota įsteigti dar 2011-11-27 (t.y. sudarytas steigimo aktas).

Kadangi įmonės steigimo iniciavimo metu nebuvo jokių objektyvių priežasčių atsakovui steigti kitÄ analogiÅ¡kÄ veiklÄ vykdančiÄ Ä¯monę, todėl ir dėl Å¡ios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, jog UAB „Adovanos“ kaip nors neteisėtai susijusi su atsakovu. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog atsakovo ir UAB „Adovanos“ buveinės adresai bei kontaktiniai duomenys sutampa. Atsakovas teismui buvo pateikęs 2012-01-16 nuomos sutartį, sudarytÄ tarp M. S. ir UAB „Adovanos“, kuri patvirtina, kad patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡nuomotos UAB „Adovanos“.

Be to, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Juridinių asmenų registro patvirtina, jog atsakovas dar 2011-12-27 pateikė praÅ¡ymÄ Juridinių asmenų registrui dėl buveinės adreso pakeitimo registravimo. IÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ Juridinių asmenų registro akivaizdžiai matosi, jog atsakovo buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), o UAB „Adovanos“ - (duomenys neskelbtini). M. S. iÅ¡nuomojus patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Adovanos“ buvo perduoti naudotis patalpose esantys telefono bei fakso numeriai, siekiant iÅ¡laidas, mokamas telefono paslaugų tiekėjui, perkelti UAB „Adovanos“, kadangi atsakovas nebegalėjo tęsti verslo dovanų prekybos veiklos dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Pažymėjo, kad E. V. dar 2011-12-15 pateikė praÅ¡ymÄ atsakovui atleisti iÅ¡ darbo iÅ¡ užimamų pareigų, todėl M. S. atsakovo vardu dar 2011-12-29 nutraukė darbo sutartį su E. V. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ji dirba abiejų bendrovių vardu vienu metu, nes tariamo komercinio pasiÅ«lymo ruoÅ¡imo dienÄ E. V. neturėjo jokių įgaliojimų veikti atsakovo vardu. Vėlgi iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ Juridinių asmenų registro aiÅ¡kiai matyti, jog UAB „Adovanos“ vienintelis akcininkas yra A.

D. Atsakovas ar jo atstovai nėra jokiais ryÅ¡iais susiję su UAB „Adovanos“ vieninteliu akcininku A. D. ar jo vykdoma veikla. M. S. jau daugiau nei 3 metai negyvena (duomenys neskelbtini), ir nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ankstesnis gyvenimas kaimynystėje patvirtina, jog A. D. ir M. S. sieja kokie nors dalykiniai santykiai, susiję su verslo dovanų prekybos verslu. Atkreipė dėmesį, kad teismas 2012-06-15 nutartimi panaikino atsakovams teismo 2011-12-19 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismas nutartimi nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos todėl, kad ieÅ¡kovas pats kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti, nes jos yra neveiksmingos. IeÅ¡kovo praÅ¡ymo patenkinti antstolio Dariaus StakeliÅ«no pareiÅ¡kimÄ dėl baudos už teismo įsipareigojimo nevykdymÄ nepagrįstumÄ Ä¯rodo ir tai, kad teismas 2012-04-04 sprendimu c. b. Nr. 2-603-599/2012 ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovams dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų nutraukimo atmetė.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo [nutarties] negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, pagrindinė pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis bÅ«tų kuo greičiau iÅ¡ tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).

Vienok antstolio diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo. Naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Darius StakeliÅ«nas priėmė vykdyti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-12-19 nutartį, priimtÄ civ. byloje Nr. 2-17114-599/2011, kuria atsakovams D. S. ir UAB „Verslo inkorporacijos centras“ uždrausta vykdyti Lietuvoje verslo dovanų prekybÄ , įskaitant, bet neapsiribojant tÄ prekybÄ , kuri yra vykdoma naudojantis prekės ženklu VIC Dovanos.

Vykdydamas nurodytÄ teismo nutartį, antstolis 2012-03-06 surašė nustatytos formos aktÄ dėl to, kad atsakovai nevykdo teismo nutarties, t. y. ir toliau vykdo verslo dovanų prekybÄ bei su tuo susijusius veiksmus. Akte pažymėta, kad teismo nutarties pažeidimo faktÄ patvirtina antstolio suraÅ¡yti 2012-01-26 Nr.32-12-282, 2012-02-09 Nr. 32-12-283, 2012-02-14 Nr. 32-12-284 ir 2012-03-02 Nr. 32-12-285 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaudamasis LR CPK 771 str. 5 d. ir 7 d., antstolis kreipėsi į teismÄ dėl baudos skyrimo teismo nutartį nevykdantiems subjektams.

Pagal LR CPK 771 str. 5 d. (redakcija nuo 2011-10-01) teismas, nustatęs sprendimo [nutarties] neįvykdymo faktÄ , skolininkui [atsakovams] gali paskirti iki vieno tÅ«kstančio litų dydžio baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ [nutartį] dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad antstolis nepagrįstai surašė atitinkamÄ aktÄ , kadangi skolininkai [atsakovai] nepažeidė teismo nutartimi nustatyto draudimo. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ bylos medžiagÄ , atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingas nei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas.

Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-57/2009 iÅ¡sakyta pozicija, kad „laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo faktÄ konstatuoti gali tik teismas“ nepaneigia antstolio, vykdančio valstybės jam suteiktas funkcijas, pareigos tinkamai įvertinti bei nustatyti faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas tam tikro procesinio veiksmo atlikimui. Antstolio, atliekančio savo funkcijas, pareiga vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiÅ¡kumo, taip pat civilinio proceso principais įtvirtinta ir LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad antstolis D. StakeliÅ«nas, priimdamas 2012-03-06 aktÄ , netinkamai nustatė faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas pripažinti teismo nutarties, kuria nustatyti draudimai atsakovams, nevykdymo faktÄ . Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, spręsdamas, ar teismo nutartyje nustatyti draudimai buvo pažeisti, antstolis pirmiausiai turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti teismo nutartimi nustatymo draudimo turinį. Byloje nėra duomenų, kad antstolis kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl nurodytos teismo nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimo.

Nesant tokio iÅ¡aiÅ¡kinimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad teismo nutartyje nustatytas draudimas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas adekvačiai bei negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai. Atsižvelgiant į teismo nutarties rezoliucinėje dalyje pateiktÄ draudimo formuluotę, spręstina, kad draudimas versti verslo dovanų prekyba nustatytas dviem subjektams [D. S. ir UAB „Verslo inkorporacijos centras“]. Verslo dovanų prekyba uždrausta verstis Lietuvos teritorijoje. Tuo tarpu sprendžiant dėl teismo nutartimi uždraustos veiklos [jos masto], pagrįsta vadovautis bendrinėje lietuvių kalboje pateikiamu termino „prekyba“ iÅ¡aiÅ¡kinimu.

Taigi remiantis lietuvių kalbos žodynu žodis „prekyba“ apibÅ«dinamas kaip Å«kinė veikla, susijusi su pirkimu, pardavimu, pasikeitimu prekėmis. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad D. S. ir/ar UAB „Verslo inkorporacijos centras“ pažeidė teismo nustatytÄ draudimÄ , turi bÅ«ti nustatytos faktinės aplinkybės, kad Å¡ie subjektai Lietuvos teritorijoje vykdė Å«kinę komercinę veiklÄ , realizuojant verslo dovanas, įskaitant prekės ženklo VIC dovanas. Pažymėtina, kad bylos Å¡alys neginčijo pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovo atstovui nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įteikta 2011-12-23.

Taigi po nutarties įteikimo atsakovams tavo žinomi ir privalomi teismo nutartimi nustatyti draudimai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tiek pareiÅ¡kėjo [antstolio], tiek suinteresuoto asmens UAB „JG reklamos dovanos“ nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis buvo įrodinėjami atsakovų neteisėti veiksmai, nenustatė kad po 2011-12-23 UAB „Verslo inkorporacijos centras“ ar D. S. sudarė verslo dovanų sandorius, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad bylÄ nagrinėjantis teismas itin visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino tiek apelianto, tiek byloje dalyvaujančių kitų asmenų argumentus [faktines aplinkybes], apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisako dėl tų apelianto argumentų, kurie buvo akcentuojami atskirajame skunde.

Apelianto įsitikinimÄ , kad D. S. ir/ar UAB „Verslo inkorporacijos centras“ verslo dovanų prekybÄ vykdė per UAB „Adovanos“, apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti kaip objektyviai įrodytÄ . Apeliantas niekuo nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, kad D. S. ar UAB „Verslo inkorporacijos centras“ neatliko jokių aktyvių veiksmų, kuriais jie vykdytų prekybos veiklÄ per UAB „Adovanos“ ir gavo iÅ¡ to pajamų. Nepaneigė aplinkybių, kad pastarųjų įmonių akcininkai yra skirtingi asmenys, neįrodė, kad atsakovai dalyvautų UAB „Adovanos“ valdyme, sprendimų priėmime ir gautų pajamas iÅ¡ Å¡ios bendrovės vykdomos veiklos.

Byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad J. V., 2011-12-29 atleista iš darbo įmonėje „Verslo inkorporacijos centro“, 2012-02-01 ir 2012-02-01 pateikdama komercinius pasiūlymus UAB „Verslo inkorporacijos centro“ vardu turėjo įgaliojimus veikti šios bendrovės vardu. Be to, paties komercinio pasiūlymo pateikimas pats savaime nepatenka į teismo nutartimi nustatyto draudimo turinį. Tuo tarpu byloje nenustatyta, kad pastarųjų komercinių pasiūlymų pagrindu buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai, UAB „Verslo inkorporacijos centro“ gavo iš tokių sandorių pajamų.

Apeliantas tvirtino, kad atsakovų dalyvavimas 2012 m. sausio mėn. Vokietijoje vykusioje tarptautinės verslo dovanų suvenyrų parodoje įrodo, kad atsakovai pažeidė teismo nutartimi nustatytÄ draudimÄ . Apeliantas nėra teisus, nes, kaip nurodyta aukščiau, teismo nutartyje nebuvo draudimo atsakovams dalyvauti parodose. Pažymėtina ir tai, kad pati paroda vyko Vokietijoje, byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad parodos metu atsakovas [jo atstovai] sudarė verslo dovanų sandorius, gavo iÅ¡ tokių sandorių pajamų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tokiais savo veiksmais atsakovai pažeidė teismo nutartimi nustatytus draudimus.

Nors nėra pagrindo prieÅ¡tarauti apeliantui, kad atsakovas, dalyvaudamas tokio pobÅ«džio specializuotose parodose, siekia komercinių tikslų, tačiau ir pats atsakovas UAB „Verslo inkorporacijos centras“ [jo atstovas] pripažino, kad nebuvo priėmęs sprendimo ateityje nevykdyti tos pačios veiklos, tuo labiau, kad teismo taikytos prevencinio pobÅ«džio priemonės yra laikinos [terminuotos]. Apelianto teigiama, kad teismo nutarties pažeidimo faktÄ Ä¯rodo aplinkybės, kad tiek po 2011-12-23, tiek 2012 m.

UAB „Verslo inkorporacijos centras“ atliko mokėjimus savo tiekėjams „Phu Koder Waldemar sikora“, „Maxim Zbigniew Kaczor“, „Barker textiles“, UAB „Kingalis“. Aplinkybes, kad mokėjimai Å¡iems subjektams buvo atlikti tiek po 2011-12-23 datos, tiek 2012 m. patvirtina byloje esantis UAB „Verslo inkorporacijos centras“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, tačiau kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuoti asmenys pateikė įrodymus, kad 2012 m. sausio 5 d. UAB „Kingalis“ atliktas mokėjimas 2011-12-15 PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros pagrindu, 2012-01-31 mokėjimas UAB „Barker textiles“ atliktas 2011-12-23 PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros pagrindu.

Pateiktame UAB „Kingalis“ raÅ¡te taip pat nurodyta, kad įmonė sutinka, jog UAB „Verslo inkorporacijos centras“ apmokėjimus už prekes atliktų per 90 d. po sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos. Apeliantas taip pat kėlė įrodymų pakankamumo klausimÄ , pažymėdamas, kad ne visi UAB „Verslo inkorporacijos centras“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nurodyti mokėjimai buvo pagrįsti byloje pateiktomis PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis. Apelianto teigimu, UAB „Verslo inkorporacijos centras“ turi ir kitų sÄ skaitų, kuriomis naudojantis buvo vykdomi atsiskaitymai, susiję su verslo dovanų prekyba.

Teismas pažymi, kad apeliantas negali remtis, o teismas neturi pagrindo vertinti nagrinėjamų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui [LR CPK 306 str. 2 d.]. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantis UAB „Verslo inkorporacijos centro“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as ir prie jos pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros nepagrindžia fakto, kad po 2011-12-23 datos suinteresuoto asmens UAB „Verslo inkorporacijos centro“ atlikti ar gauti mokėjimai buvo susiję su verslo sandoriais, sudarytais po 2011-12-23 datos.

Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad verslo dovanų prekyboje yra susiklosčiusi atitinkama praktika, kad pateiktas užsakymas vykdomas tik po to, kai gaunamas mokėjimas už prekes. Tokia apelianto pateikiama praktika nėra tinkamai įrodyta, t.y. apeliantas neįrodė, kad UAB „Verslo inkorporacijos centras“, sudarydamas verslo sandorius su tiekėjais, pirmiausiai atlikdavo mokėjimus, o tik tada gaudavo prekes. PrieÅ¡ingai apelianto teiginiams tiekėjas UAB „Kingalis“ raÅ¡te patvirtino, kad sutinka mokėjimus iÅ¡ atsakovo už prekes gauti po 90 dienų nuo prekės pateikimo ir PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad UAB „Verslo inkorporacijos centras“ atliekami mokėjimai prekių tiekėjams buvo iÅ¡imtinai po PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo, praėjus tam tikram laikui, todėl teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Verslo inkorporacijos centras“ atlikti mokėjimo savo tiekėjams, įskaitant mokėjimus, atliktus 2012 m., buvo nesant įvykdytiems užsakymams [prekių perdavimui]. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina apelianto abejones dėl PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų teisingumo, atsižvelgiant į jų numeracijÄ , kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į bylos dalyvių galimybes disponuoti tam tikra informacija ir duomenimis, tuo tarpu byloje keliamų faktinių aplinkybių konstatavimas iÅ¡imtinai priklausė nuo UAB „Verslo inkorporacijos centras“ ir jo geranoriÅ¡kumo. Teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto motyvais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vienas iÅ¡ esminių civilinio proceso principų, kuriuo privalo vadovautis tiek bylÄ nagrinėjantis teismas, tiek ir bylos Å¡alys, yra civilinio proceso kodekse įtvirtintas rungimosi principas, numatantis, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12 str.).

Å ios nuostatos yra pakartojamos ir civilinio proceso kodekso normose, reglamentuojančiose įrodinėjimo tvarkÄ , Å¡alims tenkančias pareigas pateikti įrodymus (LR CPK 178 str.). Pažymėtina, kad teismas [iÅ¡skyrus įstatymų leidėjo numatytas iÅ¡imtis] neturi teisės bÅ«ti aktyvus ir pats savo iniciatyva rinkti įrodymus. Kitaip tariant, teismas, iÅ¡skyrus įstatymų leidėjo numatytas iÅ¡imtis, vadovaudamasis CPK 176-185 str., nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis, nagrinėja bylÄ tiesiogiai tirdamas byloje esančius įrodymus (CPK 235 str.).

PrieÅ¡ingas teismo elgesys ne tik pažeistų Å¡alių rungimosi (CPK 12 str.) bei procesinio lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 str.) principus, bet ir konstitucinį asmenų lygybės teismui principÄ (LR Konstitucijos 29 str. 1 d., CPK 6 str.). Å iuo atveju tiek pareiÅ¡kėjas [antstolis], tiek suinteresuotas asmuo UAB „JG reklamos dovanos“ prašė paskirti UAB „Verslo inkorporacijos centras“ vadovui M. S. ir D. S. baudÄ už teismo nutarties nevykdymÄ , tačiau proceso dalyviai neįrodė, kad nurodyti asmenys pažeidė minėta teismo nutartimi nustatytus draudimus.

Tokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai turimų įrodymų visete antstolio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo atmetė kaip nepagrįstÄ . Bylos medžiaga patvirtina, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vyko trys teismo posėdžiai. Å iuo atveju apeliantas buvo aktyvus proceso dalyvis, t.y. teikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus. Negalėdamas gauti tam tikrų duomenų bei dokumentų, teikė teismui praÅ¡ymus dėl reikalingų duomenų bei dokumentų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ UAB „Verslo inkorporacijos centro“ ir kitų byloje nedalyvaujančių asmenų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad visi apelianto praÅ¡ymai dėl įrodymų prijungimo prie bylos, liudytojų apklausos, dokumentų iÅ¡reikalavimo buvo tenkinti bylÄ nagrinėjančio teismo. Taigi teismas sudarė tinkamas sÄ lygas bylos dalyviams visapusiÅ¡kai ir pagrįstai iÅ¡aiÅ¡kinti bylos aplinkybes, įrodyti bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, todėl apeliantas, galimai netinkamai ar neefektyviai iÅ¡naudojęs procesines teises, neturi pagrindo įrodinėjimo naÅ¡tos perkelti kitiems bylos dalyviams ar pačiam teismui.

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki atskirojo skundo nagrinėjimo [dienÄ prieÅ¡ posėdį] buvo gauti apelianto UAB „JG reklamos dovanos“ raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai dėl suinteresuotų asmenų UAB „Verslo korporacijos centras“ ir D.

S. atsiliepimo bei priedai prie paaiÅ¡kinimų. Pagal LR CPK 318 str. dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , tačiau apeliacinis procesas nenumato kitų procesinių dokumentų pateikimo galimybės, tame tarpe ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų į byloje dalyvaujančių asmenų pateiktÄ atsiliepimÄ , todėl apelianto pateikti dokumentai su priedais nepriimami ir grÄ Å¾inami juos padavusiam asmeniui.Bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme faktÄ bei dydį pagrindžiančių duomenų į bylÄ nebuvo pateikta, todėl atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotų asmenų UAB „Verslo inkorporacijos centras“ ir D.

S. pateiktas praÅ¡ymas jas priteisti negali bÅ«ti tenkinamas [LR CPK 98 str. 2 d.]. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,        n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Atsisakyti priimti apelianto UAB „JG reklamos dovanos“ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus su priedais bei juos grÄ Å¾inti padavusiam asmeniui.

Teisėja                                                            Asta Radzevičienė