739ffdb3-83ce-446c-8add-4c69b7e05d7e · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-878-283/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00479-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.1.; 1.11.5.1.; 1.11.6.2.; 1.11.7.; 3.2.4.;3.21.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 5 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės, sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorei, ginančiai vieÅ¡Ä jį interesÄ , Lidijai Burbienei,atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos atstovaujančio Utenos skyriaus atstovui L.

K.,atsakovui R. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus, A. V. L. ir R. L. dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises dalies panaikinimo, nekilnojamojo daikto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ (toliau – ir Prokuroras), praÅ¡ymu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė:       1) panaikinti Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau – ir Utenos AVA) 2010 m. sausio 19 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. V.

L.“ 1.2.1 punktÄ (toliau – ir Sprendimas);

2) pripažinti negaliojančia 2010 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. V. L. sūnui R. L. dovanojo 94/3730 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vandens telkinio - Apšlavo ežero, esančio Utenos rajono savivaldybėje, Leliūnų seniūnijoje, Antalgės kaime;

3) taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾inti Lietuvos valstybės nuosavybėn iÅ¡ R. L. 94/3730 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vandens telkinio - ApÅ¡lavo ežero, esančio Utenos rajono savivaldybėje, LeliÅ«nų seniÅ«nijoje, Antalgės kaime. Prokuroras nurodė, kad, remiantis Utenos AVA 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 14-2057, Nekilnojamojo turto registre ApÅ¡lavo ežeras buvo įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas - valstybinis 37,30 ha ploto vandens Å«kio paskirties žemės sklypas, bendrojo naudojimo vandens telkinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Utenos rajone, LeliÅ«nų seniÅ«nijoje, Antalgės kaime.

Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2007 m. balandžio 23 d. parengė iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – IÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo patvirtinta, jog A. V. L. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 178,64 Eur (612 Lt ) vertės 0,50 ha ploto vandens telkinį, priskiriamÄ valstybės iÅ¡perkamam vandens telkiniui. Rengiant Utenos rajono LeliÅ«nų seniÅ«nijos Antalgės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , patvirtintÄ Utenos AVA 2009 m. rugsėjo 21 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. L., kaip 9-o eiliÅ¡kumo pretendentei, buvo suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn 0,94 ha ploto vandens Å«kio paskirties žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Utenos AVA 2010 m. sausio 19 d. priėmė SprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir A. V. L. nuosavybėn buvo perduota 0,94 ha ploto dalis ApÅ¡lavo ežero, kurio bendras plotas 37,30 ha, esančio Utenos rajone, LeliÅ«nų seniÅ«nijoje, Antalgės kaime, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo su Lietuvos Respublika ir A.

D. Atsakovė A. V. L. nuosavybės teises į 94/3730 Apšlavo ežero įregistravo 2010 m. vasario 9 d., o 2010 m. balandžio 1 d. Utenos rajono 2-ojo notarų biuro notarės B. G. patvirtinta dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas Apšlavo ežero dalis padovanojo atsakovui R. L., savo sūnui. Be to, Prokuroras nurodė, kad Utenos AVA 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre Apšlavo ežeras buvo įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas - valstybinis 37,30 ha ploto vandens ūkio paskirties žemės sklypas, bendrojo naudojimo vandens telkinys, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje, Antalgės kaime.

Prokuroras, remdamasis Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktais dokumentais, tarp jų - ir Utenos miÅ¡kų urėdijos 1937 metų valstybinių ežerų sÄ raÅ¡u, 1935 m. gegužės 20 d. Utenos apskrities LeliÅ«nų valsčiaus Aknystėlių seniÅ«nijos mokesniais apdėjimo reikalu rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡u, tvirtino, kad ApÅ¡lavo ežeras buvo Utenos miÅ¡kų urėdijos žinioje ir iki 1940 m. priklausė Lietuvos valstybei. Prokuroras, remdamasis praÅ¡yme nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1353/2014, pateiktu teisės normų aiÅ¡kinimu, tvirtino, kad Utenos AVA, priimdama SprendimÄ , kurio 1.2.1 punktu dalį ApÅ¡lavo ežero, iki 1940 metų priklausiusio valstybei, perleido privačion nuosavybėn, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 47 straipsnyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – Vandens įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 9 punkte, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas imperatyvias nuostatas.

Vertino, kad dėl Å¡ių aplinkybių ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas iÅ¡ esmės, nes savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Panaikinus neteisėtÄ administracinį aktÄ , 94/3430 dalys ApÅ¡lavo ežero privalo bÅ«ti sugrÄ Å¾intos valstybės nuosavybėn. Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A822-65/2009, teigė, kad ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , privalo bÅ«ti panaikinti visi aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis.

Panaikinus Sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į dalį ApÅ¡lavo ežero, kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo normoms, pripažintina negaliojančia 2010 m. balandžio 1 d. tarp A. V. L. ir jos sÅ«naus R. L. sudaryta 94/3430 dalių ApÅ¡lavo ežero dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimuose suformuotu aiÅ¡kinimu, tvirtino, kad vieÅ¡asis interesas suprantamas kaip visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įsipareigoja užtikrinti ir patenkinti.

VieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų. Prokuroras, remdamasis Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutarimu, akcentavo, kad valstybei priklausantis turtas turi bÅ«ti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui, o pats valstybės turtas yra viena iÅ¡ priemonių užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , socialinę darnÄ . Prokuroras vertino, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisinių santykių reguliavimui bÅ«dingas imperatyvusis pobÅ«dis, todėl nustačius faktÄ , jog valstybės institucijos priimtas aktas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡uoju interesu pripažįstama tai, kad Å¡is pažeidimas bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alintas.

Prokuroras akcentavo, kad valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniai vandens telkiniai iÅ¡imtine teise priklauso Lietuvos Respublikai, Å¡i teisė yra įtvirtinta Konstitucijoje ir jos saugoma. Vandens telkiniai, žemė, miÅ¡kai, parkai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes jie yra žmogaus egzistavimo, jo ir visos visuomenės iÅ¡likimo bei raidos sÄ lyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal KonstitucijÄ , natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augmenija, atskiri gamtos objektai, ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės, todėl jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniai vandens telkiniai, jų iÅ¡saugojimas objektyviai yra reikÅ¡mingas, reikalingas ir vertingas visai visuomenei, todėl suvokiamas kaip bendras valstybės ir visos visuomenės, t.y. vieÅ¡asis, interesas. Be to, Prokuroras, atsižvelgęs į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus pareiÅ¡kimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo praÅ¡oma kreiptis į teismÄ dėl administracinio akto panaikinimo, Panevėžio apygardos prokuratÅ«roje buvo gautas 2015 m. lapkričio 9 d., teigė, kad praÅ¡ymu dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi nepraleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyto termino skundui paduoti (2-7 b. l.).Teismo posėdyje Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ , L.

Burbienė, pakartojusi praÅ¡yme nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamasi jame iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisės normų, teisminės praktikos aiÅ¡kinimu, prašė tenkinti praÅ¡yme suformuluotus reikalavimus. Prokurorė L. Burbienė nurodė, kad atsižvelgus į archyvinių dokumentų duomenų visumÄ , nekyla abejonių, jog ApÅ¡lavo ežeras iki 1940 metų buvo valstybės nuosavybėje. Atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos atstovaujantis Utenos skyrius atsiliepimu visiÅ¡kai sutiko su Prokuroro motyvais bei argumentais ir prašė tenkinti praÅ¡ymÄ .

Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyrius atsiliepime pažymėjo, kad, pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybei išimtine teise priklauso valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnis įsakmiai nustato, kad išimtine valstybės nuosavybe valstybei priklausantys daiktai yra išimti iš civilinės apyvartos ir negali būti perleidžiami kitiems asmenims. Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktas nurodo, kad vandens telkiniai, iki 1940 metų priklausę valstybei nuosavybės teise, yra priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vidaus vandenims.

Utenos AVA, priimdama SprendimÄ , neįvertino aplinkybės, jog ApÅ¡lavo ežeras iki 1940 m. priklausė valstybei, todėl A. V. L. nuosavybės teises į 0,94 ha ploto ApÅ¡lavo ežero dalį atkÅ«rė neteisėtai (47-48 b. l.). Teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus atstovas L. K., pakartodamas atsiliepime pateiktus argumentus ir motyvus bei remdamasis jame iÅ¡dėstytu teisės aktų aiÅ¡kinimu, prašė tenkinti Prokuroro praÅ¡ymÄ . L. K. papildomų naujų paaiÅ¡kinimų nepateikė.Atsakovė A.

V. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jai praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka. Atsakovai A. V. L. ir R. L. atsiliepimų į Prokuroro praÅ¡ymÄ nepateikė. Teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas R. L. nurodė, kad Utenos AVA priimtas Sprendimas, kurio 1.2.1 punktu jo motinai A. V. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant lygiavertį turėtajam 0,94 ha ploto ApÅ¡lavo ežero dalį, yra pagrįstas ir pagrindo jį naikinti nėra.

Atsakovas akcentavo, kad jis, dovanojimo sutartimi gavęs nuosavybėn ApÅ¡lavo ežero dalį, ketino vystyti verslinę žuvininkystę, į Å¡ios Å«kinės veiklos vystymÄ investavo piniginių lėšų, todėl netekęs Å¡io turto, patirs turtines iÅ¡laidas. PraÅ¡ymas tenkinamas.Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2007 m. balandžio 23 d. parengė IÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtino A. V. L. teisę atkurti nuosavybės teises į 178,64 Eur (612 Lt) vertės 0,50 ha ploto valstybės iÅ¡perkamÄ vandens telkinį.

Nurodyta išvada buvo pateikta Utenos rajono žemėtvarkos skyriui (38 b. l.). Utenos apskrities viršininkas 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino suformuotų vandens telkinių, registruojamų Nekilnojamojo turto registre Utenos apskrities viršininko administracijos vardu, kadastro duomenis. Šio įsakymo priedo 1-oje eilutėje įrašytas Apšlavo ežeras kaip 37,30 ha ploto vandens ūkio paskirties, bendrojo naudojimo vandens telkinys, sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje, Antalgės kaime (31-32 b. l.).

Utenos apskrities virÅ¡ininkas 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Utenos rajono LeliÅ«nų seniÅ«nijos Antalgės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ ; jame suprojektuotų žemės, miÅ¡ko sklypų ribas, plotus, nustatytÄ pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ (pobÅ«dį) bei specialiÄ sias naudojimo sÄ lygas; piliečių, kuriems Utenos rajono LeliÅ«nų seniÅ«nijos Antalgės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės, miÅ¡ko sklypai, sÄ raÅ¡Ä .

Minėto sÄ raÅ¡o 31 eilutėje kaip IX-o eiliÅ¡kumo pretendentė nurodyta A. V. L. ir jai suprojektuotas 0,94 ha ploto vandens Å«kio paskirties sklypas, esantis projektuojamame 34,90 ha ploto sklype, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (33-36 b. l.). Utenos AVA 2010 m. sausio 19 d. priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. V. L.“, kurio 1.2.1 punktu atkÅ«rė nuosavybės teises į atsakovei tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 612 Lt vertės 0,50 ha ploto vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertę turėtajam 0,94 ha vandens Å«kio paskirties žemės sklypo (bendrojo naudojimo vandens telkiniai) dalį, esančiÄ Utenos rajono savivaldybės LeliÅ«nų seniÅ«nijos Antalgės kaime 37,30 ha dydžio vandens telkinio sklype (ApÅ¡lavo ežere), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdomame bendrosios dalins nuosavybės teise su A.

D. ir Utenos AVA (39 b. l.). Utenos rajono 2-ojo notarų biuro notarė B. G. 2010 m. balandžio 1 d. patvirtino žemės sklypo dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. V. L. padovanojo savo sÅ«nui R. L. 94/3730 dalis žemės sklypo – ApÅ¡lavo ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (40-42 b. l.). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, nagrinėjant teismine tvarka ginÄÄ , į vandens Å«kio bendrojo naudojimo paskirties daiktÄ - žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos Å¡ių asmenų nuosavybės teisės:

Lietuvos Respublikos - į 3396/3730 dalis, R. L. – į 94/3730 dalis; A. Å . – į 120/3730 dalis, M. D. ir L. D. – kiekvienam į 9/746 dalis, L. D. – į 3/373 dalis (28-30 b. l.).Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinio dalį, teisėtumo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigÅ«nų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimÄ si įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo.

VieÅ¡asis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismÄ , ginant tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542-13).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, pagal kurį, įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti administracinę bylÄ , ar ne, tačiau galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

Nagrinėjamoje byloje vieÅ¡uoju interesu teismas pripažįsta iÅ¡imtinės Lietuvos Respublikos nuosavybės į vandens telkinius, kaip ypatingus nuosavybės teisės objektus, užtikrinimÄ . Pagal Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas, natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės, miÅ¡kų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės iÅ¡likimo bei raidos sÄ lyga, tautos gerovės pagrindas.

Dėl Å¡ių priežasčių miÅ¡kų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas pripažįstamas vieÅ¡uoju interesu, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Tokį vieÅ¡ojo intereso aiÅ¡kinimÄ yra pateikęs ir Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys.

Toks teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir kituose įstatymuose. Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) nustato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta 1-9 punktuose išvardytiems objektams, tarp jų - ir valstybinės reikšmės vidaus vandenims ( 6 punktas). Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.7 straipsnį, išimtine valstybės nuosavybe valstybei priklausantys daiktai yra išimti iš civilinės apyvartos. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2000 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. VIII-1757 redakcija) nustatė, kad vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, Lietuvos valstybei išimtine tvarka priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.

Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtintÄ nuostatÄ dėl Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančių objektų, yra konstatavęs, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, iÅ¡skyrus iÅ¡ pačios Konstitucijos kylančias iÅ¡imtis; valstybė negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis, minėti objektai iÅ¡ valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).

Pagal Vandens įstatymo 3 straipsnio, nustatančio pagrindinių Å¡io įstatymo sÄ vokų reikÅ¡mę, 40 dalį, vanduo – tai aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos pavirÅ¡iniuose ir požeminiuose vandens telkiniuose esantį vandenį. Å io straipsnio 18 dalyje pavirÅ¡inis vandens telkinys apibrėžiamas kaip identifikuota reikÅ¡minga vandens aplinkos dalis, esanti žemės pavirÅ¡iuje: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kÅ«dra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras. Kriterijai, kuriais vadovaujantis pavirÅ¡iniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams, nustatyti Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose (2009 m. gruodžio 17 d.

įstatymo Nr. XI-580 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. gruodžio 28 d.). Vandens įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pavirÅ¡inių vandens telkinių įraÅ¡ymo į valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä ir iÅ¡braukimo iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o tvarkÄ nustato ir valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybė pagal Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgus į aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims priskiriami pavirÅ¡iniai vandens telkiniai – ežerai, jeigu jie atitinka bent vienÄ iÅ¡ Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose nurodytÄ jį kriterijų, tarp jų – jeigu iki 1940 metų priklausė Lietuvos valstybei nuosavybės teise (4 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Teismas sprendžia, kad aplinkybę, jog ApÅ¡lavo ežeras iki 1940 metų nuosavybės teise priklausė Lietuvos valstybei, vertinamÄ kaip Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytÄ kriterijų, patvirtina atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai atstovaujančio Utenos skyriaus ir Prokuroro pateiktų Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentų duomenys. Utenos apskrities Utenos valsčiaus Antalgės kaimo ir Padborkos vienkiemio žemės vienkiemiais iÅ¡skirstymo plane, sudarytame 1931 metais, nurodyta, kad Å¡ios žemės ribojasi su valstybės ežeru ApÅ¡lavas (27 b. l.).

Vyriausiajai žemės rÅ«Å¡iavimo komisijai 1935 m. gegužės 20 d. parengto Utenos apskrities, LeliÅ«nų valsčiaus, Aknystėlių seniÅ«nijos mokesniais apdėjimo reikalu rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡o 505/18 eilutėje nurodytas Utenos miÅ¡kų urėdijos žinioje esantis ApÅ¡lavo (originale – ApÅ¡luvas) ežeras, kurio savininkas – valstybė (24-26, 66-67 b. l.). Utenos apskrities LeliÅ«nų valsčiaus Stabulunkių kaimo iÅ¡skirstymo vienkiemiais 1933 m. plane, patvirtintame 1934 m. balandžio 17 d., Pagirių kaimo iÅ¡skirstymo vienkiemiais 1935 m. plane, patvirtintame 1935 m. gruodžio 3 d., ir Ažugirių kaimo iÅ¡skirstymo vienkiemiais 1935 m. plane, patvirtintame 1935 m. gruodžio 21 d., nurodyta, kad Å¡ių kaimų žemės ribojasi su valstybės ežeru ApÅ¡lavas (68-70 b. l.).

MiÅ¡kų departamento 1937 m. vasario 25 d. pavedimu parengto Utenos miÅ¡kų urėdijos valstybinių ežerų sÄ raÅ¡o 60-oje eilutėje nurodytas LeliÅ«nų eiguvoje esantis ApÅ¡lavo ežeras (22-23, 61-62 b. l.). Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių abejoti aukščiau nurodytų archyvinių dokumentų duomenimis: Å¡iuos dokumentus parengė tuometinės Lietuvos valstybės valdžios institucijos, jų kopijas Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyrius ir Prokuroras nustatyta tvarka gavo iÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo (20, 55 b. l.).

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus ir vadovaudamasis Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas konstatuoja, kad Utenos rajone, LeliÅ«nų seniÅ«nijoje, Antalgės kaime esantis ApÅ¡lavo ežeras, nagrinėjant bylÄ Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip 37,3000 ha ploto bendrojo naudojimo vandens telkinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamas valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims.

Atsižvelgus į tai, kad Vandens įstatymo 4 straipsnio 2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XI-580 redakcija įsigaliojo nuo 2009 m. gruodžio 28 d., Å¡iame straipsnyje įtvirtintas nuostatas Utenos AVA privalėjo taikyti, 2010 m. sausio 19 d. priimdama ginčijamÄ SprendimÄ . Teismas sprendžia, kad nepaisant to, jog priimant ginčijamÄ SprendimÄ , ApÅ¡lavo ežeras teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamÄ Valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä , jo priskirtinumÄ valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams nurodytu momentu nulėmė aukÅ¡tesnės galios teisės akto - Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalis.

Tokia iÅ¡vada daroma, atsižvelgus į formuojamÄ teisminę praktikÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, jog atitinkamas vandens telkinys bÅ«tų priskirtas valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams, pakanka vieno iÅ¡ Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1353/2014).Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ApÅ¡lavo ežeras, kurio dalis, kaip lygiavertis nekilnojamasis turtas buvusio savininko turėtam nekilnojamam turtui, Prokuroro ginčijamo Sprendimo 1.2.1 punktu buvo neatlygintinai perduota A.

V. L. privačion nuosavybėn, Å¡io sprendimo priėmimo momentu turėjo valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenų statusÄ ir priklausė Lietuvos valstybei iÅ¡imtinės nuosavybės teise, todėl negalėjo bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu ir privatizuotas. Utenos AVA, kurios pareigų ir teisių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo srityje perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama Sprendimo 1.2.1 punktÄ , pažeidė imperatyvias įstatymų normas, draudžiančias valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikÅ¡mės vandens telkinį perleisti privačion nuosavybėn. Dėl nurodytų motyvų Utenos AVA 2010 m. sausio 19 d. priimto Sprendimo 1.2.1 punktas naikinamas, kaip savo turiniu prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 92 straipsnis, kuris nustato, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiÅ¡kia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ar teisėti interesai. Tai reiÅ¡kia, kad panaikinus kaip neteisėtÄ Sprendimo 1.2.1 punktÄ , 94/3730 dalys, sudarančios 0,94 ha ploto ApÅ¡lavo ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inamos Lietuvos Respublikos nuosavybėn.Byloje nustatyta, kad atsakovė A.

V. L., Sprendimo 1.2.1 punkto pagrindu įgijusi nuosavybės teises į 94/3730 dalis ApÅ¡lavo ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas nustatyta tvarka 2010 m. vasario 9 d. įregistravusi Nekilnojamojo turto registre, Å¡ias teises 2010 m. balandžio 1 d. notarine tvarka patvirtinta žemės sklypo dovanojimo sutartimi, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), perleido sÅ«nui R. L. (28, 40-42 b. l.).  Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).

Prokuroro reikalavimas pripažinti negaliojančia 2010 m. balandžio 1 d. d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 605, laikomas iÅ¡vestiniu reikalavimu iÅ¡ pagrindinio reikalavimo panaikinti Sprendimo 1.2.1 punktÄ . Todėl patenkinus Prokuroro praÅ¡ymo pagrindinį reikalavimÄ , tenkinamas ir iÅ¡vestinis reikalavimas pripažinti negaliojančia A. V. L. ir R. L. notarine tvarka sudarytÄ Å¾emės sklypo dovanojimo sandorį. AiÅ¡kindamas restitucijos taikymÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, panaikinus administracinį aktÄ dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).

CK 1.78 straipsnio 5 dalis nustato, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių, o straipsnio 3 dalis sako, kad restitucijos taisykles nustato Å¡io kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos normos.

CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ji gali bÅ«ti netaikoma, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Å ioje byloje iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių restitucija negalėtų bÅ«ti taikoma, nenustatyta. Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad į 37,30 ha ploto ApÅ¡lavo ežero, vandens telkinio sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Antalgės kadastro vietovėje, Antalgės kaime, LeliÅ«nų seniÅ«nijoje, Utenos rajono savivaldybėje, patenkanti 0,94 ha ploto ežero dalis, Sprendimo 1.2.1 punktu perduota neatlygintinai nuosavybėn A.

V. L. ir pagal 2010 m. balandžio 1 d. žemės sklypo dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdoma R. L., grÄ Å¾inama Lietuvos Respublikos nuosavybėn.Pasisakydamas dėl atsakovo R. L. argumentų apie patirtos žalos atlyginimÄ , teismas pažymi, kad Å¡iam atsakovui nėra užkirstas kelias per nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ skundu dėl žalos (turtinės ir (ar) neturtinės) atlyginimo kreiptis į administracinį teismÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis ir 6.271 straipsnis, ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar Prokuroras nėra praleidęs įstatymo nustatyto termino praÅ¡ymui paduoti, atsižvelgia į tai, kad ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, įgaliotų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo gali bÅ«ti apskųsti teismui per 30 dienų nuo Å¡ių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu ir praÅ¡yti panaikinti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is sprendimas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585-05; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2379/2013).

Byloje nustatyta, jog Panevėžio apygardos prokuratÅ«ra apie vieÅ¡Ä jį interesÄ pažeidžiančio administracinio akto priėmimÄ sužinojo 2015 m. lapkričio 9 d., Prokuroras pareiÅ¡kimÄ administraciniam teismui pateikė 2015 m. gruodžio 4 d. (2, 8 b. l.). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymu dėl neteisėto Sprendimo panaikinimo į administracinį teismÄ kreipėsi, nepraleidęs įstatymo nustatyto termino.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ patenkinti.Panaikinti Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2010 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A.

V. L.“ 1.2.1 punktÄ .Pripažinti negaliojančia Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. 2010 m. balandžio 1 d. patvirtintÄ A. V. L. ir R. L. sudarytÄ Å¾emės sklypo dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos nuosavybėn iÅ¡ R.L. 94/3730 dalis, sudarančias 0,94 ha ploto bendrojo naudojimo vandens telkinio – ApÅ¡lavo ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Antalgės kadastro vietovėje, Utenos rajono savivaldybėje, LeliÅ«nų seniÅ«nijoje, Antalgės kaime.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos                                                                                                       Dalytė Zlatkuvienė                                                                                              Nijolė Čekanauskienė                                                                                                                                                                     Dalia Pranckienė