2022-03-23 Nr. AB-6977-3-62-3-03357-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1722-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03357-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. S. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 21S37583 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 6K-2075 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Kilmės šalyje jis turi problemų, nes (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas nesutiko su skundžiamu Sprendimu, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, pagal kurią (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neįvertino minėtų aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik argumentavo tuo, jog sprendimai yra teisėti, pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus. Pareiškėjas prašė atsakovo užtikrinti teisę būti išklausytam, teisingai išnagrinėti jo skundą, tačiau atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti nagrinėjant jo skundą.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad, pareiškėjas paaiškino, jog jis iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo neišsamus, nenuoseklus, bendro pobūdžio ir prieštaringas. Be to, tariamas pareiškėjo persekiotojas ((duomenys neskelbtini)) yra nevalstybinis subjektas. Pareiškėjas dėl tariamų grasinimų į savo kilmės valstybės teisėsaugos institucijas nesikreipė, tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjo ir kad toks negalėjimas ar nenoras būtų grindžiamas asmeninėmis pareiškėjo savybėmis (rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų). Departamentas ginčijamame Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjo argumentas, kad (duomenys neskelbtini), vertintinas kritiškai, kadangi tokio pobūdžio kilmės valstybės informacija nesietina su pareiškėjo individualia situacija. Departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

7. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo realios baimės patirti persekiojimą, buvo konstatuota, kad jo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Nors (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas būtų tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Taigi, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

8. Atsakovas akcentavo, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje yra kilusi reali ir individuali grėsmė. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, yra tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdami grąžinimo jis gali pasislėpti. Dėl to pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti ir nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

9. Dėl žodinio skundo nagrinėjimo atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 222 punktu, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Departamento sudaryta komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo S. S. S. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 21S37583 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prieglobsčio prašo, nes į savo kilmės valstybę negali grįžti dėl (duomenys neskelbtini). Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, laikė, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo istorija apie (duomenys neskelbtini) savaime nelemia pabėgėlio statuso suteikimo būtinybės, nes pareiškėjo nurodytas galimas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui grėstų pavojus iš valstybinių ar nevalstybinių subjektų dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į kilmės valstybės institucijas dėl (duomenys neskelbtini), o kilmės valstybės institucijos atsisakė suteikti jam pagalbą. Pareiškėjas nenurodė ir neparteikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo užpuolimo, įkalinimo bei grasinimų bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso įtvirtintomis prieglobsčio suteikimo priežastimis dėl ko asmeniui grėstų valstybės institucijų persekiojimas (dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

13. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad kilmės valstybėje būtu priklausęs nors vienai padidintos rizikos grupei, todėl pateiktų aplinkybių nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Pareiškėjo teismo posėdyje išsakytas argumentas, kad jis yra (duomenys neskelbtini), nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, be to, šio argumento ir su tuo susijusių įrodymų pareiškėjas nepateikė Departamentui kartu su prašymu suteikti prieglobstį arba tyrimo metu (pareiškėjo teismui pateikti papildomi dokumentai prie bylos buvo neprijungti, kadangi neišversti į valstybinę kalbą). Teismas pažymėjo, kad, nors (duomenys neskelbtini), tačiau nenustatyta duomenų, kad šioje šalyje beatodairiškas smurtas būtų tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

14. Teismo vertinimu, atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį, uždavinėjo logiškus klausimus, tačiau pareiškėjo pasakojimas buvo nenuoseklus, nekonkretus ir prieštaringas. Pareiškėjas nenurodė tikslių datų, kada įvyko (duomenys neskelbtini), nurodė neaiškias ir abstrakčias aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini), negalėjo paaiškinti, kas ir kur (duomenys neskelbtini), aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) išdėstė abstrakčiai, neišsamiai, nepateikė jokių objektyvių priežasčių, išskyrus bendro pobūdžio teiginius apie (duomenys neskelbtini), kodėl dėl galimai patirto (duomenys neskelbtini) į teisėsaugos institucijas nesikreipė, neieškojo kitų būdų likti kilmės valstybėje kitoje saugioje vietoje, o palikdamas (duomenys neskelbtini) išvyko iš šalies. Pareiškėjo pasakojime esama ir prieštaravimų: pareiškėjas iš pradžių teigė, kad (duomenys neskelbtini), o vėliau, pasakodamas, jog (duomenys neskelbtini), nurodė, kad tai įvyko (duomenys neskelbtini); painiojo asmenų, su kuriais (duomenys neskelbtini), teigė, kad jam buvo grasinama (duomenys neskelbtini), tačiau paprašytas patikslinti nurodė, kad grasinimai buvo tokie, kaip „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgęs į surinktą informaciją ir tai, kad pareiškėjo pasakojimas yra neišsamus ir abstraktus, grindžiamas tik bendro pobūdžio teiginiais, teismas sprendė, kad pateiktos aplinkybės yra viena kitai prieštaraujančios, todėl pateikti duomenys negali būti pripažinti patikimais.

15. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti (duomenys neskelbtini) bei jo artimųjų kerštą kilmės valstybėje neatitinka „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas taip pat darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai neleidžia teismui suabejoti Departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

16. Teismas pažymėjo, kad Departamento surinkta kilmės valstybės informacija yra gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjas nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais.

17. Įvertinęs 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, tai, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai dėl aukščiau aptartų argumentų buvo atmestas, pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos (duomenys neskelbtini) sieną, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas pareigūnų), nei iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, nei po jo, iki bylos išnagrinėjimo, pareiškėjas nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai nusprendė pareiškėją išsiųsti į kilmės šalį.

18. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų pareiškėjui taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl teismas vertino, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu ir šį terminą sutrumpino iki 3 metų. Teismas sprendė, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra proporcinga ir teisėta bei priimta individualiai įvertinus situaciją.

19. Teismas, netenkinęs pagrindinių skundo reikalavimų, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 20. Pareiškėjas S. S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. S. skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas pažymi, kad jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – (duomenys neskelbtini). Atsakovas iš esmės nesurinko jokios aktualios kilmės šalies informacijos apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atvyko iš (duomenys neskelbtini), kurios kultūroje yra (duomenys neskelbtini). Ši informacija patvirtina, kad pareiškėjui gresia patirti (duomenys neskelbtini), kuris gali pasireikšti (duomenys neskelbtini). Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai yra susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

22. Pasak pareiškėjo, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą jam atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam negali būti siejama su jokiomis konvencinėmis persekiojimo priežastimis, pareiškėjas negali būti laikomas taikiniu ar smerkiamas dėl (duomenys neskelbtini), nes tai yra priskiriama prie asmeninių įvykių ir nėra susiję su priežastimis dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patiriamus grasinimus ir baimę savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija. Tiek Departamentas, tiek teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 21S37583, Komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 6K-2075 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusi reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl minėtą terminą sutrumpino iki 3 metų.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

32. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

33. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

34. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

35. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

36. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

37. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus, Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo baimė patirti (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje neatitinka „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų, jis savo baimės grįžti į kilmės šalį negrindžia galimu persekiojimu dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra siejama su (duomenys neskelbtini), dėl ko jo saugumui iškilo pavojus. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad kilmės valstybėje būtų priklausęs padidintos rizikos grupei (prieglobsčio prašytojas nėra (duomenys neskelbtini)), kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme. Pareiškėjas tik abstrakčiai ir bendro pobūdžio teiginiais nurodė aplinkybes apie jo (duomenys neskelbtini), tariamus grasinimus, nepateikdamas konkrečių datų, kada (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjo abstrakčiai nurodytos neva gresiančio persekiojimo priežastys nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų.

39. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Departamentas tyrimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nerado duomenų, kad pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas būtų tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

40. Pareiškėjas nenurodo savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas Departamento Sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nepasisako.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde apsiriboja tik bendro pobūdžio teiginiais apie kilmės šalyje paplitusius (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodo, kokia konkrečiai informacija keistų individualią pareiškėjo situaciją ir / ar konkrečias aplinkybes dėl tarptautinės apsaugos poreikio pareiškėjui. Departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Departamento Sprendimas yra iš dalies pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius