2016-05-26 Nr. AB-11460-3-61-3-00334-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1522-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00334-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Artūro Drigoto (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 15 d. pažymos Nr. (6.1.-2014-231/252)PR-209 (toliau – ir Pažyma) išvadų 1 punktą ta apimtimi, kuria Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui siūloma įvertinti pareiškėjos sūnaus psichologinę savijautą, būseną, nustatyti vaiko pagalbos poreikį ir imtis konkrečių priemonių, kad vaikui reikiama pagalba būtų suteikta, bei Pažymos išvadų 2 ir 4 punktus.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierius priėmė skundžiamą Pažymą išnagrinėjęs pareiškėjos 2014 m. spalio 20 d. skundą dėl buvusio sutuoktinio R. V. netinkamo elgesio sūnaus atžvilgiu bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų nagrinėjant prašymą. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, ieškojo jos kaltės įrodymų ir nenagrinėjo akivaizdaus Vaikų teisių apsaugos tarnybos neveikimo fakto.

Ginčijamame skundžiamos Pažymos išvadų pirmame siūlyme nepagrįstai siūloma įvertinti sūnaus psichologinę savijautą, nustatyti vaiko pagalbos poreikį. Atsakovas savo veiksmais prisidėjo prie vaikui kenksmingos padėties susidarymo, neužkirto kelio R. V. savivalei. Vaiko vedimas pas psichologus gali sukelti jam didelę žalą, tuo jis yra baudžiamas už tėvo elgesį. Pagrindinė pagalba vaikui būtų sutvarkytas tėvo elgesys sūnaus atžvilgiu, ko pareiškėja ir tikėjosi iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Šiuo atveju R. V. kelia grėsmę vaiko visapusiškam saugumui.

Pareiškėja skunde pažymėjo, kad antrasis Pažymoje suformuluotas siūlymas turėjo būti skirtas ne abiems tėvams, o tik R. V., kuris neprisideda prie rūpinimosi sūnumi ir jį terorizuoja, už tai jau buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pažymoje suformuluotas ketvirtasis siūlymas yra nesusijęs su pareiškėjos skundu, surašytas remiantis vien prielaidomis, savo įsitikinimu, aplinkybės dėl kurių jis priimtas praktiškai net nebuvo nagrinėtos. Atsakovas neturėjo teisės ir pagrindo formuluoti tokių siūlymų. Skundžiamoje Pažymoje teikiami siūlymai tik parodo, kieno poziciją palaiko atsakovas. Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato pareigą rūpintis vaiku abiems tėvams, skundžiamoje Pažymoje siūloma tik pareiškėjai užtikrinti sūnaus psichologo konsultacijų lankymą, tai prasilenkia su logika bei prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms.

Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad skundžiamas aktas priimtas vadovaujantis veiklos nepriklausomumo, objektyvumo ir kitais Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklą reglamentuojančiais principais. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus Pažymoje yra pateiktos nešališkos išvados bei rekomendacijos, kurių įgyvendinimui nėra numatytos valstybinės prievartos priemonės. Jų tikslas yra ne bausti asmenis, o užkirsti kelią vaiko teisių pažeidimams, atkreipiant atskirų asmenų dėmesį į jų profesinę ar asmeninę veiklą, elgesį bei siūlant imtis reikalingų priemonių vaiko padėčiai pagerinti.

Skundžiamoje Pažymoje išdėstyti siūlymai vertintini kaip prevencinė priemonė, kuria atkreipiamas dėmesys į pastebėtus vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo proceso trūkumus, ši Pažyma priimta tinkamai įvertinus ginčo santykių aplinkybes. Pareiškėjos ir R. V. santuoka buvo nutraukta 2007 metais, jų sūnaus V. V. gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja. R. V. dėl netinkamo bendravimo su sūnumi telefono trumposiomis žinutėmis 2013 metais buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Siekiant ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, neužtenka pagalbą teikti vien vaikui, ypač, jei grėsmė kyla šeimos aplinkoje – reikiamos priemonės ir pagalba teiktina ir juo besirūpinantiems asmenims.

Vaiko tėvai turi vienodą atsakomybę už tinkamų vaiko sveiko vystymosi sąlygų sudarymą ir nepriklausomai nuo požiūrio vienas į kitą, turi pareigą bendradarbiauti vaiko auginimo, auklėjimo ir kitais susijusiais klausimais. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. pripažino nepagrįstu pareiškėjos prašymą uždrausti R. V. bendrauti su sūnumi ir konstatavo, kad tėvų santykiai yra konfliktiški, bet nebuvo pagrindo uždrausti vaiko ir tėvo bendravimą. Pareiškėja savo veiksmais sudarė sąlygas vaikui išgyventi tėvų konfliktą, sudalyvavusi psichologo šeimos mediacijos sesijose, atsisakė vadovautis specialisto rekomendacija šias sesijas tęsti.

Skundžiama Pažyma yra priimta visapusiškai ir objektyviai įvertinus tyrimo metu gautą medžiagą, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetiškumo, teisėtumo, teisingumo ir nešališkumo principais. Pareiškėjos išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, paremti vienašališku asmeniniu atskirų tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir išvadų vertinimu. Atsakovo teigimu, kitaip įvertinti objektyvių duomenų ir nustatytų aplinkybių negalima, todėl pareiškėjos skundas nepagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjos A. V. skundą tenkino: panaikino Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 15 d. pažymos Nr. (6.1.-2014-231/252)PR-209, kuria buvo išnagrinėti pareiškėjos A. V. 2014 m. rugsėjo 24 d. ir 2014 m. spalio 20 d. skundai dėl galimai pažeidžiamų jos nepilnamečio sūnaus V. V. teisių ir teisėtų interesų, išvadų 1, 2 ir 4 punktus.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2014 m. spalio 20 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Kontrolierius) su prašymu jos sūnaus tėvą R. V. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams; įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) darbuotojų veiksmus/neveikimą nagrinėjant pareiškėjos prašymą ir inicijuoti VTAS atsakomybės procedūrą.

Išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius 2014 m. gruodžio 15 d. surašė pažymą Nr. (6.1.-2014-231/252)PR-209, kurios 1, 2 ir 4 punktais nuspręsta atkreipti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus dėmesį į nustatytus veiklos trūkumus (pažymos 6.5, 6.7, 6.9, 6.10 punktai) ir siūlyti pagal teisės aktais suteiktą kompetenciją nuosekliai įvertinti nepilnamečio V. V. psichologinę savijautą, būseną (esant galimybei su psichologo pagalba), nustatyti vaiko pagalbos poreikį, imtis konkrečių priemonių, kad reikiama pagalba vaikui būtų suteikta; siūlyti tėvams R. V. ir A. V., siekiant išvengti psichologinės žalos nepilnamečiam sūnui, tarpusavio nesutarimus spręsti taikiai, nekonfliktuojant vaiko akivaizdoje, lankyti šeimos mediacijos, tėvų įgūdžių lavinimo užsiėmimus bei psichologo konsultacijas (pažymos 6.12, 6.13 punktai); siūlyti pareiškėjai A. V., siekiant išvengti psichologinės žalos nepilnamečiam vaikui, santūriai kalbėti su sūnumi apie tėvą, vengti vaiko amžiui nebūdingų terminų, neigiamų apibūdinimų, su vaiko tėvu tarpusavio nesutarimus spręsti taikiai nekonfliktuojant vaiko akivaizdoje, atsakingai rūpinantis sūnaus psichologine sveikata, užtikrinti sūnaus psichologinių konsultacijų lankymą sutinkamai su vaiko poreikiais.

Teismas, vertindamas ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas yra pagrįstas, o tuo pačiu ar nebuvo padaryti ir kiti esminiai procedūriniai teisės normų pažeidimai, nurodė, kad būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias atitinkamus teisinius santykius, kurių srityje buvo priimtas viešojo administravimo subjekto administracinis aktas. Pagal Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 23 straipsnį, Kontrolierius ištiria skunde nurodytas aplinkybes arba atlieka tyrimą savo iniciatyva ir priima sprendimą, kuriame nurodomos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai ir asmenų veikos teisinis įvertinimas. Ši Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo nuostata bei gero viešojo administravimo principas suponuoja reikalavimą priimant sprendimą visapusiškai ir išsamiai ištirti reikšmingas faktines aplinkybes. Iš skundžiamos pažymos matyti, kad ji surašyta atlikus iš esmės dokumentinį tyrimą. Joje yra išdėstyti pareiškėjos kreipimosi argumentai, dėstomi iki skundo gavimo vykę teisiniai procesai, atkartojami VTAS ir kitų institucijų raštuose nurodyti teiginiai.

Teismas pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Vaiko teisių apsaugos kontrolierius vykdydamas savo pareigas turi teisę apklausti asmenis, taip pat nekliudomai ir tiesiogiai bendrauti su vaikais; reikalauti, kad asmenys, kurių veikla tiriama arba kurie žino su tyrimo dalyku susijusias aplinkybes, paaiškintų ir suteiktų informaciją raštu ar žodžiu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą būtų įgyvendinęs savo įgaliojimus apklausti asmenis. Skundžiamose Pažymos išvadose yra reiškiami siūlymai dėl pareiškėjos bendravimo su jos sūnumi V. V., buvusiu sutuoktiniu R. V., VTAS teikiamas siūlymas įvertinti V. V. psichologinę savijautą. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio išvados šiuo atveju negali būti laikomos pagrįstomis, neapklausus asmenų, dėl kurių santykių yra teikiami šie siūlymai – A. V. ir R. V.. Be to, Pažyma priimta atlikus tyrimą, kuris pradėtas gavus pareiškėjos skundą, tačiau šiame skunde pareiškėja tokių klausimų, kurie išspręsti skundžiamais siūlymais, tiesiogiai nekėlė. Ketindamas pareikšti skundžiamus siūlymus atsakovas turėjo pareiškėjai suteikti galimybę dėl jų pasisakyti, pateikti susijusius įrodymus, tačiau to nepadarė ir pateikė tokio pobūdžio siūlymus, tinkamai neužtikrinęs galimybės dėl jų pasisakyti pareiškėjai, todėl šiuo atveju buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Teismas konstatavo, kad byloje yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas panaikinti skundžiamos 2014 m. gruodžio 15 d. pažymos Nr. (6.1.-2014-231/252)PR-209 išvadų 1 punktą ta apimtimi, kuria Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui siūloma įvertinti pareiškėjos sūnaus psichologinę savijautą, būseną, nustatyti vaiko pagalbos poreikį ir imtis konkrečių priemonių, kad vaikui reikiama pagalba būtų suteikta, bei pažymos išvadų 2 ir 4 punktus, kaip neteisėtus dėl to, kad buvo objektyviai neįvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl pareiškėjos skundą tenkino.

III. Atsakovas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagristai vertino, jog kontrolieriaus išvados, atlikus iš esmės dokumentinį tyrimą, negali būti laikomos pagrįstomis, neapklausus A. V. ir R. V., kadangi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas numato, kad atlikdamas tyrimą, kontrolierius turi teisę, bet ne pareigą, apklausti asmenis, reikalauti, kad asmenys, kurių veikla tiriama arba kurie žino su tyrimo dalyku susijusias aplinkybes, paaiškintų ir suteiktų informaciją raštu ar žodžiu. Pareiškėjos skunduose Kontrolieriui buvo skundžiamas VTAS netinkamas reagavimas į pareiškėjos buvusio sutuoktinio veiksmus jų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija pagal savo vykdomus uždavinius yra arčiausiai vaiko ir jo šeimos aplinkos esanti institucija, turinti įgaliojimus, funkcijas ir pareigą tiesiogiai ir betarpiškai, gavusi informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus, bendrauti su fiziniais ir juridiniais asmenimis, nagrinėti vaiko situaciją ir imtis konkrečių priemonių vaiko problemoms spręsti ir jo padėčiai gerinti. Skyriui vykdant savo funkcijas, būtent skyriuje daugiausia sukaupiama išsamios informacijos ir medžiagos, galinčios geriausiai ir objektyviausiai atspindėti vaiko situaciją, vaiko santykius su tėvais, tėvų tarpusavio santykių bei pastangų bendradarbiauti, spręsti kylančias problemas pobūdį, todėl, jei Kontrolieriui būtų priskirta pareiga teikiant išvadas papildomai apklausti asmenis, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga dubliuotų VTAS institucijos funkcijas, turėtų iš naujo nustatyti faktines aplinkybes (kas jau iki skundo pateikimo arba pagal kontrolieriaus paklausimą atlikta skyriaus) bei (dėl kontrolieriaus veiklos specifikos) kiltų rizika, kad kontrolierius disponuotų tik ribota informacija apie šeimą, kas neabejotinai pakirstų kontrolieriaus pajėgumą suformuluoti objektyvias ir nešališkas išvadas, kaip reikalaujama įstatyme įtvirtintais kontrolieriaus veiklos principais. Priešingas teismo vertinimas keistų vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos pagrindus ir praktiką, dėl to vaiko teisių apsaugos kontrolieriui bei kontrolieriaus įstaigai iškiltų pagal kompetenciją ir įgaliojimus nenustatytas uždavinys tiesiogiai surinkti visą susijusią informaciją apklausiant asmenis, nors tai jau yra padaryta oficialių valstybės institucijų.

Vadovaudamasi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymu nustatyta kompetencija ir suteiktais įgaliojimais, kontrolierė pareiškėjos skundo tyrimui pareikalavo visos su skundu susijusios informacijos iš pagrindinės vaiko teisių apsaugos institucijos, kuri kontrolierei pateikė visų skyriuje turimą ir surinktą susijusią informaciją ir medžiagą (įskaitant surinktus kitų institucijų dokumentus, susirašinėjimą, pokalbius su tėvais A. V. ir R. V.) bei skyriaus paaiškinimus ir vertinimus atsakant į kontrolierės skyriui suformuluotus klausimus. Kontrolierė taip pat surinko informaciją iš prokuratūros, policijos, įvertino vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje sukauptą medžiagą atliekant ankstesnių A. V. ir R. V. skundų tyrimą. Atsakovas pažymėjo, kad atlikusi ankstesnio A. V. skundo tyrimą pagal į bylą surinktus duomenis, kontrolierė priėmė sprendimą prašyti A. V. ir R. V. atkreipti didesnį dėmesį į poreikį užtikrinti sūnaus visapusišką gerovę, jo fizinę bei psichinę sveikatą ir saugumą, ir siūlyti pakartotinai apsvarstyti galimybę lankyti psichologo konsultacijas bei dalyvauti tėvų ugdymo įgūdžių mokymo programoje, siekiant spręsti tarpusavio konfliktą, turintį neigiamos įtakos vaiko savijautai, kadangi susidariusi situacija yra tęstinė. Kontrolierės tyrimo metu objektyviai ir nešališkai vertinta visa gauta informacija. Pažymėjo, kad už Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai pateiktos informacijos teisingumą atsako juos pateikiantys asmenys, o abejoti jų teisėtumu vaiko teisių apsaugos kontrolierius neturi objektyvaus pagrindo. Pareiškėja, abejodama minėtų dokumentų pagrįstumu, gali pasinaudoti savo teise ginčyti fizinių ir juridinių asmenų kontrolieriui pateiktų dokumentų pagrįstumą.

Atsakovas akcentavo, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tyrimo metu gauta informacija rodė, kad vaikas ilgą laiką buvo jam psichologiškai - emociškai nepalankioje padėtyje, patyrė psichologinį spaudimą iš tėvo, išgyveno tėvų skyrybų procesą, tyrimo medžiaga rodė konfliktišką tėvų tarpusavio santykių pobūdį ir po skyrybų, įskaitant Vilniaus miesto apylinkės teismo konstatuotas faktines aplinkybes. Jau vien dėl vaiko patirtų neigiamų išgyvenimų dėl objektyvių priežasčių vaiko palikimas be tikslinės specialistų pagalbos, kurios reikalingumą įžvelgė kontrolierius, psichologas, daugelį kartų įvertino VTAS, nebūtų veikimas vaiko interesais, o pareiškėjos prieštaravimas, kad vaikas gautų kokybiškas psichologines konsultacijas, specialistų paramą, verčia abejoti pareiškėjos veikimu geriausiais vaiko interesais. Atlikus tyrimą ir kontrolieriaus Pažymą pateikus VTAS, skyrius, siekiant nuosekliai įvertinti vaiko psichologinę būseną, pagalbos poreikį, bei, esant poreikiui, suteikti psichologinę pagalbą vaikui, pateikė tarpininkavimo raštą VšĮ Paramos vaikams centrui (toliau – ir VšĮ PVC), teikiančiam psichologo konsultacijas bei šeimos mediaciją, dėl nemokamų psichologo konsultacijų ir mediacijos paslaugų šeimai suteikimo, įpareigojo A. V. (kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o ne, kaip teigia pareiškėja, dėl neigiamo nusistatymo prieš ją) nuvesti sūnų į konsultacijas, rekomendavo tėvui R. V. dalyvauti specialistų konsultacijose, informavo, kad su VšĮ PVC bus stebima ir vertinama, kaip tėvai vykdys įpareigojimus. VšĮ PVC vertinimu, nustatytas minėtų paslaugų poreikis, paslaugos pradėtos teikti.

Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą medžiagą, negali būti pagrįstai laikoma, kad dėl bendravimo, santykių su sūnumi bei buvusiu sutuoktiniu R. V. pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pasisakyti, pateikti įrodymus, pareiškėja nebuvo apklausta ar išklausyta, ir todėl dėl šių asmenų santykių negali būti teikiami kontrolieriaus siūlymai, kaip pažymima teismo sprendime. Be to, bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Iš tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad minėtais aspektais pareiškėja daugeliu atveju pasisakė ir išreiškė savo poziciją, duomenys rodė tęstinę pareiškėjos bendravimo, santykių su sūnumi bei su buvusiu sutuoktiniu eigą.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vertinimu, iš gausios skundo medžiagos, vaiko bei tėvų teiginių turinio, pozicijos buvo galima spręsti apie vaikui reikalingą psichologinę paramą ir pagalbą, teiktinus siūlymus tėvams, galinčius pagerinti vaiko situaciją, kas ir buvo padaryta skundžiamais Pažymos išvadų 1, 2 bei 4 punktais. Pabrėžė, kad skundžiamais vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymos išvadų punktais nedaryta kontrolieriaus išvadų ir nepateikta pasiūlymų, kurie nebūtų tirti ir paremti objektyvia bylos tyrimo medžiaga dėl aspektų, kuriais pareiškėja buvo pasisakiusi, išreiškusi savo poziciją.

Teismas, vertindamas, ar vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus Pažymos išvadų punktai pagrįsti, bei ar nebuvo padaryti kiti esminiai procedūriniai teisės normų pažeidimai, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-2463/2011, tačiau minėtoje byloje aplinkybės buvo iš esmės skirtingos, todėl remtis šia nutartimi nėra teisinio pagrindo. Skundžiamos kontrolieriaus Pažymos atveju nėra teisinio pagrindo laikyti, kad pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pasisakyti, ar kad pareiškėja nebuvo apklausta, nes ši pareiškėjos teisė buvo tinkamai realizuota, pareiškėjos pozicija laikytina išklausyta, visapusiškai ir išsamiai ištyrus bylos duomenų visumą.

Atsakovas pažymėjo, kad kontrolierius, manydamas, jog surinktos informacijos nepakanka tyrimui atlikti ir(ar) išvadoms padaryti, vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktais, galėtų kreiptis dėl papildomos informacijos bei patikslinimų, taip pat apklausti asmenis, tačiau tyrimo metu gauta pakankamai informacijos, kad nepilnametis vaikas ilgą laiką buvo jam emocinio-psichologinio saugumo neužtikrinančioje aplinkoje, patyrė neigiamus išgyvenimus ir vaikui reikalinga pagalba, bei kilo rimta rizika, kad tėvai, pernelyg susitelkę į tarpusavio konfliktus, nepajėgė apsaugoti vaiko. Nustačiusi minėtas aplinkybes, ir atsižvelgdama į tai, kad pagal kompetenciją vaikui ir jo šeimai pagalbos reikalingumą įvertina, pagalbos pobūdį nustato ir tikslinę pagalbą/priemones organizuoja VTAS, kontrolierė teikė siūlymą VTAS organizuoti vaiko pagalbos poreikio įvertinimą bei, jei būtų nustatytas toks poreikis, imtis priemonių, kad reikiama pagalba vaikui būtų suteikta (skundžiamos pažymos išvadų 1 punktas) bei, vadovaudamasi tyrimo metu gautais duomenimis, teikė siūlymus (ne įpareigojimus) tėvams, kaip šie galėtų prisidėti prie palankesnių vaikui gyvenimo sąlygų kūrimo (skundžiamos pažymos išvadų 2 ir 4 punktai). Kontrolieriaus siūlytų priemonių tėvams pasirinkimas paremtas kontrolieriaus veiklos praktika, iš kurios matyti, kad siūlomos priemonės gali motyvuoti tėvus sukurti ramesnę aplinką vaikui, padėti įžvelgti vaikų interesus, kurie nebūtinai gali sutapti su tėvų interesais, ir tokiu būdu dar labiau neaštrinti konfliktų šeimos aplinkoje, kas ir atitinka vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tikslą - gerinti vaiko teisinę apsaugą, ginti vaiko teises ir jo teisėtus interesus. Todėl negali būti pagrįstai laikoma, kad kontrolierius, atlikdamas tyrimą, veikė ne teisės aktuose nustatyta tvarka, ar tyrimas (išvados) nebūtų pagrįstos objektyviais duomenimis, ar neatitiktų gero viešojo administravimo principo, ir būtų pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Nesutinka su teismo sprendimu, kad Kontrolieriaus Pažymos išvadų punktai naikintini dėl to, jog atliktas platesnis tyrimas nei pareiškėjos skunde tiesiogiai kelti klausimai. Kontrolierius ištiria skunde nurodytas aplinkybes arba atlieka tyrimą savo iniciatyva ir priima sprendimą, turėdamas informacijos apie pažeidimus, nenurodytus skunduose, kontrolierius turi teisę savo iniciatyva pradėti tyrimą arba perduoti juos ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms. Minėtomis teisės normomis įtvirtintas teisinis pagrindas, įgalinantis kontrolierių atlikti tyrimą ir pateikti išvadas, priimti sprendimą neapsiribojant pareiškėjo skundo turinio apimtimi.

Vadovaudamasis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintu vaiko interesų pirmumo principu, savo veikla siekdamas tikslo užtikrinti tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, Kontrolierius, kaip ir teismas, nagrinėjantis šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kurie galimai nepateikti pareiškėjo skunde, atliekant tyrimą paaiškėjus aplinkybėms, gali jas įvertinti ir dėl jų pasisakyti, jei jos, nors ir tiesiogiai nekyla iš skundo, tačiau yra susijusios su nepilnamečio vaiko, kurio atžvilgiu yra nagrinėjamas skundas, teisių ir interesų apsauga.

Teismas pareiškėjos skundą vertino atsietai nuo realios vaiko situacijos, kuri yra tokia, kad vaikui yra nustatytas psichologinės pagalbos poreikis ir tokios pagalbos teikimo būtinybė. Kontrolieriaus Pažymos išvadų punktų panaikinimo atveju, vaikui pagalbos reikalingumas išlieka. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga laikosi pozicijos, kad priimti Pažymos išvados pagrįstos atlikto tyrimo metu išnagrinėtais surinktais objektyviais duomenimis, kitaip įvertinti tyrimo metu surinktų objektyvių duomenų ir nustatytų aplinkybių, nepažeidžiant vaiko teisių ir interesų, negalima, tyrimo metu nebuvo padaryta esminių procedūrinių teisės aktų pažeidimų, galinčių turėti įtakos kontrolieriaus sprendimų turiniui, todėl teismo sprendimas panaikinti Pažymos išvadų punktus laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad kontrolierė apeliaciniame skunde vadovaujasi tikrovės neatitinkančiais dokumentais, kuriuos iš VTAS gavo po pareiškėjos skundų išnagrinėjimo ir Pažymos pateikimo. Atkreipė dėmesį, kad už Pažymoje pateiktų išvadų, kurios surašytos vadovaujantis tikrovės neatitinkančiais dokumentais, teisingumą atsako kontrolierė, kadangi ji surašė Pažymą. Kontrolierė su apeliaciniu skundu pateikė 2015 m. gegužės 5 d. VšĮ PVC pažymą Nr. 15/05-05, kurioje teigiama, kad pareiškėja atsisakė toliau tęsti bendras šeimos mediacijos sesijas, tačiau ši pažyma neatitinka tikrovės, kadangi VšĮ PVC 2015 m. gegužės 21 d. pateikė kitą pažymą Nr. 15/05-13, kurioje paneigta aplinkybė, jog pareiškėja atsisakė toliau tęsti šeimos mediacijos sesijas, kurios atsakovas nepateikė.

Su apeliaciniu skundu pateikti vaiko senelių skundai VTAS, kurie buvo gauti po Pažymos pateikimo, neturi jokios įrodomosios vertės ir neturi būti vertinami. Pareiškėja pabrėžė, kad su R. V. absoliučiai nebendrauja siekiant išvengti konfliktų vaiko akivaizdoje, nes kiekvienas susitikimas iki 2009 m. baigdavosi konfliktu. Nesutinka su kontrolieriaus nuomone, kad tėvų elgesys trukdė vykdyti teismo sprendimą, t. y. tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, kadangi tai buvo tėvo nenoras bendrauti su sūnumi ir jo apsisprendimas. R. V. beveik 3 metus neskambino, visiškai nesidomėjo vaiku, o nuo 2013 m. balandžio mėn. buvo atvykęs pas vaiką iš viso 13 kartų, ir tuos pačius tai su antstoliu (dėl ko vaikas galutinai prarado pasitikėjimą tėvu), su savo tėvais, kurie kėlė skandalus, priekaištavo vaiko akivaizdoje vaikui ir man bei grasino teismais.

Pagal teismo sprendimą, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka su sūnumi, vaiko tėvas, turi pats atvykti pasiimti sūnaus, tačiau jis neatvažiuoja, todėl priekaištai dėl teismo sprendimo nevykdymo yra nepagrįsti. Taip pat teigia, kad vaikas pas psichologę buvo nuvestas 2013 m. rugsėjo 3 d., o vaiko tėvas nuo 2010 m. vidurio iki 2014 m. sausio 4 d. nebuvo atvykęs pas sūnų. Pareiškėja su sūnumi R. V. visą tą laiką nematė, todėl jokių konfliktų negalėjo būti. Vienintelis, kuris sūnų įtraukia į konfliktus, yra vaiko tėvas, siuntinėdamas netinkamo turinio trumpąsias sms žinutes nuo 2013 m. birželio mėn. R.

V. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 1 str. už vaiko terorizavimą trumposiomis sms žinutėmis. R. V. atžvilgiu nėra nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko terorizavimo, todėl nėra aišku, apie kokius tarp jos, vaiko ir vaiko tėvo vykstančius konfliktus rašo kontrolierė. Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, įrodymus, neleista susipažinti su byloje surinktais dokumentais. Pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad skundams paduoti nustatomas vienų metų terminas nuo skundžiamų veiksmų ar neveikimo padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo.

Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, netiriami, jeigu vaiko teisių apsaugos kontrolierius nenusprendžia kitaip. Vadovaujantis šio straipsnio nuostata, apskritai neturėtų būti nagrinėjami įvykiai, kurie įvyko daugiau nei prieš metus. Nesutinka su kontrolierės nuomone, kad 10-12 metų vaikas negali suvokti įvykių, jog buvo išvytas iš namų su pareiškėja, tėvas smurtavo prieš motiną vaiko akivaizdoje, gėrė alų, pastoviai tėvas keisdavo drauges ir vaikas jas visas matydavo. Šiuo atveju vaikas išsakęs tai, kas jam yra skaudu, dar labiau nukentėjo.

Atkreipė dėmesį, kad vaiko liudijimai nėra įrodymas, jog vaikas „nuteiktas prieš tėvą“ ir pareiškėja vaiko akivaizdoje netinkamai atsiliepia apie tėvą, kuriais vadovaujantis Kontrolierė galėtų daryti atitinkamas išvadas bei teikti jas Pažymoje.

Nesutinka su kontrolierės nuomone, kad vaikas ilgą laiką buvo jam emocinio-psichologinio saugumo neužtikrinančioje aplinkoje, patyrė neigiamus išgyvenimus ir vaikui dėl to reikalinga pagalba bei kilo rizika, kad tėvai, susitelkę į tarpusavio konfliktus, nepajėgė apsaugoti vaiko. Siekdama apsaugoti sūnų, pareiškėja eilę kartų kreipėsi į VTAS, tačiau pagalbos nesulaukė, į jos pagalbos prašymus nebuvo sureaguota. Kada pareiškėja kreipėsi į kontrolierę su skundais dėl R. V. elgesio sūnaus atžvilgiu, dėl vaiko teisių apsaugos skyriaus neveikimo, pusę metų R. V. nebuvo drausminamas ir sėkmingai terorizavo sūnų trumposiomis sms žinutėmis su VTAS bei kontrolierės žinia. Pareiškėja sūnui sudarė puikias sąlygas augti, vystytis, mokytis, šias aplinkybes patvirtina atlikti du buities tyrimo aktai, vaikas namuose jaučiasi saugus ir laimingas. Pareiškėja yra atsakinga, išsilavinusi (buvusi pedagogė) ir puikiai supranta situaciją ir vaiko poreikius. Esant būtinybei, kreipiasi į specialistus. Pažymėjo, kad VTAS ir VšĮ PVC nustatė psichologinės pagalbos poreikį net nematę vaiko nei pareiškėjos (nors 2013 m. psichologė R. D. pabendravusi su vaiku rekomendacijose nenurodė, kad vaikui būtina psichologo pagalba). Apie tai, kad VšĮ PVC nustatė psichologinės pagalbos poreikį, pareiškėja nebuvo informuota. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja VšĮ PVC su sūnumi lankėsi nuo 2009 m., R. V. juose nedalyvavo ir jo elgesys nepasikeitė. Todėl akivaizdu, kad VTAS ir kontrolierė turėtų pirmiausia tvarkyti tėvo elgesį, o ne vaiką ir pareiškėją siųsti pas psichologus, kadangi problema yra tėvo elgesyje.

Pažymėjo, kad kontrolierė, būdama viešojo administravimo subjektas, priimdama Pažymos išvadas, pažeidė eilę teisės aktų, tai sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 15 d. pažymos Nr. (6.1.-2014-231/252)PR-209 “Dėl A. V. skundo dėl galimai pažeidžiamų jos nepilnamečio sūnaus V. V. teisių ir teisėtų interesų” 1–2 ir 4 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Pažymos skundžiamuose punktuose reiškiami siūlymai negali būti laikomi pagrįstais neapklausus asmenų, dėl kurių santykių yra teikiami šie siūlymai. Be to, Pažyma priimta atlikus tyrimą, kuris pradėtas gavus pareiškėjos skundą, tačiau skunde pareiškėja tokių klausimų, kurie išspręsti skundžiamais siūlymais, tiesiogiai nekėlė. Ketindamas pareikšti skundžiamus siūlymus, atsakovas turėjo pareiškėjai suteikti galimybę dėl jų pasisakyti, pateikti susijusius įrodymus, tačiau to nepadaręs, tinkamai neužtikrino galimybės dėl jų pasisakyti pareiškėjai, todėl buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teisės aktuose įtvirtintas teisinis pagrindas, įgalinantis kontrolierių atlikti tyrimą ir pateikti išvadas, priimti sprendimą neapsiribojant pareiškėjo skundo turinio apimtimi, taip pat kontrolierius turi teisę, bet ne pareigą atlikdamas tyrimą papildomai apklausti asmenis, tačiau atliekamo tyrimo metu buvo gauta pakankamai informacijos Pažymos išvadoms priimti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados dėl to, kad kontrolierius, atlikdamas tyrimą, veikė ne taip, kaip nustato teisės aktai, tyrimas (išvados) nepagrįstos objektyviais duomenimis, neatitinka gero viešojo administravimo principo ir pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nepagrįstos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja su skundu 2014 m. spalio 20 d. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolierių, kuriame prašė patraukti R. V. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams vadovaujantis pateiktais įrodymais (telefono nuotraukomis) bei įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų veiksmus/neveikimą neregistruojant pareiškėjos prašymo, neginant sūnaus teisių ir teisėtų interesų pareiškėjos minimu atveju bei pareikalauti atsakomybės už neveikimą. Pareiškėja taip pat pateikė skundą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Seimo kanceliarijai, kuri pareiškėjos skundą persiuntė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai bei Vilniaus miesto savivaldybės merui, kuriame prašė įvertinti Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės D. R. atstovavimą teisme, pateiktą teismui išvadą bei galutinę išvadą ginant nepilnamečio V. V. interesus bei imtis priemonių, kad situacija skyriuje pasikeistų.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą bei Seimo kanceliarijos persiųstą pareiškėjos skundą, 2014 m. gruodžio 15 d. surašė Pažymą, kurioje nurodė nustatytus faktinius duomenis, apibūdino pareiškėjos šeimyninį gyvenimą, nurodė, kokių priemonių Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTAS) ėmėsi prieš pareiškėją, jos sūnų ir R. V., bei vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 16 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1–3 dalimis ir 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktais, atkreipė dėmesį į VTAS nustatytus veiklos trūkumus ir pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS pagal teisės aktais suteiktą kompetenciją nuosekliai įvertinti nepilnamečio V. V. psichologinę savijautą, būseną (esant galimybei su psichologo pagalba), nustatyti vaiko pagalbos poreikį ir imtis konkrečių priemonių, kad reikiama pagalba vaikui būtų suteikta (1 punktas); 2 punkte pasiūlė pareiškėjai ir R. V., siekiant išvengti psichologinės žalos nepilnamečiam sūnui, tarpusavio nesutarimus spręsti taikiai, nekonfliktuojant vaiko akivaizdoje, lankyti šeimos meditacijos, tėvų įgūdžių lavinimo užsiėmimus bei psichologo konsultacijas; 4 punkte pasiūlė pareiškėjai A. V., siekiant išvengti psichologinės žalos nepilnamečiam vaikui, santūriai kalbėti su sūnumi apie tėvą, vengti vaiko amžiui nebūdingų terminų, neigiamų apibūdinimų, su vaiko tėvu tarpusavio nesutarimus spręsti taikiai, nekonfliktuojant vaiko akivaizdoje, atsakingai rūpintis sūnaus psichologine sveikata, užtikrinti sūnaus psichologinių konsultacijų lankymą atsižvelgiant į vaiko poreikius. Kaip minėta, pareiškėja su Pažymos 1 punkto dalimi, kurioje siūloma įvertinti jos sūnaus psichologinę būseną, taip pat 2 ir 4 punktuose suformuluotais siūlymais nesutinka.

Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galbūt padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Pagal Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius tiria pareiškėjų skundus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos (manoma, kad pažeidžiamos) ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, taip pat skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje.

Kontrolierius, išnagrinėjęs skundą, kaip nustatyta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 24 straipsnyje, priima vieną iš sprendimų: 1) įspėti asmenis, pažeidusius vaiko teises ar jo teisėtus interesus; 2) įspėti asmenis ir pagal savo kompetenciją siūlyti fiziniams ar juridiniams asmenims pašalinti veiklos trūkumus ar teisės aktų pažeidimus, dėl kurių yra pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ir jo teisėti interesai;

3) siūlyti juridinio asmens, kuris savo veiksmais ar neveikimu pažeidė vaiko teises ar jo teisėtus interesus, steigėjui (dalyviui) svarstyti klausimą dėl tolesnės juridinio asmens veiklos;

4) siūlyti taikyti (inicijuoti) drausminę (tarnybinę), administracinę, civilinę ar baudžiamąją atsakomybę asmenims, pažeidusiems vaiko teises ir jo teisėtus interesus;

5) siūlyti prokurorui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo;

6) siūlyti įstatymų nustatyta tvarka panaikinti ar pakeisti teisės aktams, reglamentuojantiems vaiko teises ir jo teisėtus interesus, prieštaraujančius sprendimus ar sustabdyti prieštaraujančių sprendimų galiojimą arba siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar biurokratizmo;

7) atkreipti asmenų dėmesį į aplaidumą darbe, teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą, piktnaudžiavimą, biurokratizmą arba kitus vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimus ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos;

8) pranešti Respublikos Prezidentui, Seimui ar Ministrui Pirmininkui apie ministrų ar kitų Respublikos Prezidentui, Seimui ar Vyriausybei atskaitingų pareigūnų padarytus vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimus;

9) skundą pripažinti nepagrįstu;

10) tyrimą, pradėtą savo iniciatyva, baigti, jeigu pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, nepasitvirtina;

11) atsisakyti nagrinėti skundą;

12) skundo nagrinėjimą nutraukti.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog asmuo, manantis, jog buvo padaryti pažeidimai vaiko teisių apsaugos srityje, gali kreiptis į Kontrolierių, kuris privalo skundą ištirti ir priimti sprendimą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris nesutinka su viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu, turi teisę jį skųsti teismui. Taigi pareiškėja, nesutikdama su Pažymos, kuri surašyta išnagrinėjus pareiškėjos skundus, išvadų 1, 2 ir 4 punktais, padavė skundą teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.

Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012).

Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, privalėjo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjos nurodytas pažeidimas, t. y. šiuo konkrečiu atveju įvertinti, ar skundžiamos Pažymos 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti siūlymai pareiškėjai sukelia tam tikras teisines pasekmes juose suformuluotų siūlymų prasme.

Iš Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 24 straipsnio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs skundus, turi teisę priimti Kontrolierius. Šiuo atveju Kontrolierius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundus, vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 16 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1–3 dalimis ir 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktais, priėmė skundžiamus siūlymus, kurie, kaip matyti iš jų turinio, pareiškėjai nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, juose suformuluoti atitinkami siūlymai, tačiau nėra suformuluota pareiškėjai jokių nurodymų ar pareigų. Pareiškėja skunde taip pat nenurodė, kaip Pažymoje suformuluoti siūlymai pažeidžia pareiškėjos teises ir saugomus interesus. Neįvykdžius Pažymoje suformuluotų siūlymų, pareiškėjai neatsiranda jokios pasekmės.

Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, jog vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos tikslas – gerinti vaiko teisinę apsaugą, ginti vaiko teises ir jo teisėtus interesus, užtikrinti tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, atlikti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą bei kontrolę Lietuvoje. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kontrolierius kontroliuoja ir prižiūri, kaip yra įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, nuostatos Lietuvoje; tiria šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytus skundus. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 12 straipsnio, nustatančio Kontrolieriaus teises, 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kontrolierius, turėdamas informacijos apie pažeidimus, nenurodytus skunduose, savo iniciatyva pradėti tyrimą arba perduoti juos ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms, o 5 ir 6 punktuose - reikalauti, kad asmenys, kurių veikla tiriama arba kurie žino su tyrimo dalyku susijusias aplinkybes, paaiškintų ir suteiktų informaciją raštu ar žodžiu, apklausti asmenis, taip pat nekliudomai ir tiesiogiai bendrauti su vaikais. Kontrolierius savo veikloje vadovaujasi minėtame įstatyme nurodytais veiklos laisvės, savarankiškumo ir nepriklausomumo principais. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierius ištiria skunde nurodytas aplinkybes arba atlieka tyrimą savo iniciatyva. Taigi, Kontrolierius, įgyvendindamas įstatyme suteiktą kompetenciją, turi teisę atlikti tyrimą savo iniciatyva turint informacijos apie galimus pažeidimus, kurie nėra nurodyti skunde. Pažymėtina, kad Kontrolierius veikia išimtinai vaiko interesais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad Kontrolierius pasisakė ir ne dėl skunde nurodytų aplinkybių, neapklausė pareiškėjos, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad kitu aspektu Pažymoje suformuluoti siūlymai pareiškėjos nebuvo skundžiami.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamos Pažymos 1–2 ir 4 punktuose suformuluoti tik siūlymai, jokie konkretūs įpareigojimai ar nurodymai pareiškėjai nėra nustatyti, Pažymos minėtuose punktuose suformuluoti siūlymai pareiškėjai nėra privalomi ir nesukelia jai jokių teisinių pasekmių, nepažeidžia jos teisių ar interesų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundas atmetamas.

Kitu aspektu nebuvo skundžiamu kitais

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos A. V. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas