73964c4e-eab6-4670-a867-c3e889b4b674 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr NuoraÅ¡as  Administracinė byla Nr. ATP-847-149/2016 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08212-2016-3            Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2016 m. rugsėjo 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal P. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarimo, kuriuo P. S. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 1241 str. 8 d., ir nubaustas 620 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, n u s t a t ė :

P. S. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. birželio 2 d., apie 21.06 val., Vilniuje, Architektų g. 176, vairavo automobilį „Toyota Corrola Verso“, v/n (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, jam nustatytas 2,45 promilės neblaivumas, po paklaidos – 2,40 promilės neblaivumas. Taip P. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktÄ ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.Be to, P. S. suraÅ¡ytas protokolas ir pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį dėl to, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, jį sulaikiusiems policijos pareigÅ«nams Å¡is nepateikė vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę (KET 16 punktas). 2016-08-09 Vilniaus apygardos teisme gautas P. S. apeliacinis skundas, kuriuo praÅ¡o, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-19 nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Teigia, kad jis nevairavo automobilio „Toyota Corrola Verso“, v/n (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus.

Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Nurodo, jog apylinkės teismas sprendimÄ priėmė remdamasi tik prieÅ¡taringais liudytojų Nerijaus Pranckevičiaus ir Dainiaus Grigonio parodymais. Apelianto teigimu, liudytojo N.Pranckevičiaus parodymai nėra nuoseklÅ«s, kadangi jis neteisingai nurodo atstumÄ nuo prekybos centro Maxima iki jo (apelianto) namų (Architektų g. 176, Vilniuje) – iÅ¡ pradžių teigė, kad jis (apeliantas) pravažiavo gal kokius 100 m, tačiau vėliau nurodė didesnį atstumÄ nei faktiÅ¡kai yra.

Taip pat teigia, jog teismas netyrė, koks iÅ¡ tikrųjų yra atstumas nuo prekybos centro Maxima iki jo (apelianto) namų. Mano, jog liudytojas suklaidino teismÄ , teigdamas, kad jis (apeliantas) kažkiek važiavo atbulomis, kadangi jis to negalėtų padaryti dėl iÅ¡ paskos važiuojančio N.Pranckevičiaus vairuojamo automobilio, sudarančio jam kliÅ«tį. Taip pat teigia, kad nebuvo tiriama, ar N.Pranckevičiaus iÅ¡ tikrųjų skambino į bendrÄ jį pagalbos telefonÄ 112. Be to, apelianto manymu, N.Pranckevičius, turėdamas mobilųjį telefonÄ , galėjo nufilmuoti jo (apelianto) padarytÄ teisės pažeidimÄ , tačiau to nepadarė, kas taip pat verčia abejoti jo parodymų patikimumu.

Taip pat nurodo, jog teismas netyrė ir nevertino tos aplinkybės, kad aikÅ¡telė prie parduotuvė Maxima galėjo bÅ«ti filmuojama stacionariomis vaizdo kameromis, kurios galėjo užfiksuoti padarytÄ pažeidimÄ . Nurodo ir tai, kad į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai nepatikrino automobilio „Toyota Corrola Verso“, v/n (duomenys neskelbtini) variklio temperatÅ«ros, tikslu įsitikinti, ar iÅ¡ tikrųjų Å¡is automobilis neseniai buvo eksploatuojamas. Teigia, jog nebuvo ieÅ¡komi ir apklausti kiti galimai įvykį matę liudytojai .

Visos Å¡ios aplinkybės, apelianto manymu nebuvo iÅ¡tirtos ir įvertintos, todėl apylinkės teismo sprendimas, pagrįstas spėlionėmis ir prielaidomis, negali bÅ«ti teisėtas, todėl turėtų bÅ«ti panaikintas.   Atsiliepimas į P. S. apeliacinį skundÄ negautas. PareiÅ¡kėjo P. S. apeliacinis skundas netenkintinas.Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.P. S. padaryta veika padaryta veika kvalifikuota tinkamai.Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

– transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių iki aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 8 d.

– kelių eismo taisyklių pažeidimai, iÅ¡skyrus numatytuosius Å¡iame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimÄ arba baudÄ nuo penkių iki vienuolikos eurų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Nors pažeidėjas neigia vairavęs automobilį „Toyota Corrola Verso“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir pirmosios instancijos teisme nurodė, kad automobilio 2016 m. birželio 2 d. nevairavo, prie parduotuvės „Maxima“, esančios Architektų g., apie 21.00 val., nebuvo, nuo jos niekur nevažiavo, buvo prie namų, Architektų g. 176, Vilniuje, kur savo automobilyje klausėsi muzikos ir vartojo alkoholinius gėrimus, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais.Pažymėtina, kad apklausti teismo posėdyje liudytojais N. Pranckevičius ir J.Burlingis detaliai nurodė įvykio aplinkybes, jų parodymai atitiko ir byloje esančius 2016 m. birželio 2 d. abiejų pareigūnų rašytus tarnybinius pranešimus bei juose nurodytas aplinkybes, o liudytojas D.Grigonis išsamiai papildė ir patvirtino liudytojo N.Pranckevičiaus nurodytas faktines įvykio aplinkybes.

Teismo posėdžio metu buvo tiesiogiai iÅ¡tirti, pagarsinti vyriausiųjų patrulių N.Pranckevičiaus ir J.Burlingio tarnybiniai praneÅ¡imai: 2016 m. birželio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių policijos patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio Nerijaus Pranckevičiaus tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2016 m. birželio 2 d., apie 21.06 val., jis, bÅ«damas ne tarnybos metu, Vilniuje, Architektų g. 152, parduotuvės „Maxima“ stovėjimo aikÅ¡telėje, pastebėjo neblaivų asmenį, kuris eidamas svirduliavo ir įsėdo į automobilį „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) kaip nustatyta teismo posėdžio metu – galimai raÅ¡ymo apsirikimas, turi bÅ«ti (duomenys neskelbtini) bei pradėjo važiuoti Architektų gatve; jis su D.Grigoniu, važiavo paskui ir pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112 apie „Toyota“ judėjimo kryptį, po to „Toyota“ pasuko link Sausio 13-osios mokyklos ir pradėjo važiuoti Å¡aligatviu per vejÄ , po to, sustojo prie Architektų g. 176; policijos pareigÅ«nas nurodo iÅ¡kart priėjęs prie vairuotojo ir atėmęs iÅ¡ jo automobilio raktelius, o po kelių minučių prie jų privažiavo policijos ekipažas Nr. V1851 (b. l. 7);

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio Vyriausiojo patrulio Jono Burlingio 2016 m. birželio 2 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2016 m. birželio 2 d., apie 21.val, patruliuodamas su kolega, gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ VPK, jog Architektų g. 166 važiuoja automobilis „Toyota Corrola Verso“, v/n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra neblaivus; nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko N.Pranckevičius, kuris matė, kaip „Toyota“ vairuotojas P. S., Architektų g. 152 aikÅ¡telėje vartojo alkoholinius gėrimus, po to sėdo ir vairavo, sustojo Architektų g. 176, kur ir buvo sulaikytas, jam nustatytas 2,45 promilės girtumas (b. l. 8).

Taigi, esminės faktinės įvykio aplinkybės, kad 2016 m. birželio 2 d., apie 21.00 val., neblaivus asmuo – administracinėn atsakomybėn traukiamas P. S. vairavo automobilį nuo parduotuvės „Maxima“ iki Architektų 176-ojo namo, detaliai nurodytos tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek liudytojams N.Pranckevičiui, D.Grigoniui ir J.Burlingiui duodant parodymus teisme. Liudytojų N.Pranckevičiaus, D. G. ir J.Burlingio parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildo ir atitinka kitus byloje surinktus rašytinius duomenis, tiesiogiai ištirtus teismo posėdžio metu ir teismo pripažintus įrodymais.

Taip pat Å¡ie įrodymai, paneigia apelianto argumentus ir abejones dėl N.Pranckevičiaus skambučio bendruoju pagalbos telefonu 112. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog abejoti nurodytų liudytojų parodymais, nesant jokių duomenų apie jų suinteresuotumÄ apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, juo labiau, kad Å¡ie teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodė asmeniÅ¡kai nepažįstantys, matę jį tik įvykio dienÄ , teismo buvo supažindinti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal ATPK 1872 straipsnį, pasirašė priesaikų tekstus, nėra pagrindo.

             Taip pat pažymėtina, jog tik teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Kaip jau ne kartÄ akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismų, priimančių baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismams nėra privalomos.

Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi vienas iš proceso dalyvių, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (kasacinė nutartis Nr. 2K-530/2015).

Esant neginčijamiems įrodymas, patvirtinantiems P. S. kaltę, pirmosios instancijos teismui nebuvo bÅ«tinybės ieÅ¡koti papildomų atsitiktinių liudytojų, aiÅ¡kintis dėl galimai esančių vaizdo kamerų ir pan. Dėl apelianto argumentų, kad liudytojas neteisingai nurodė atstumÄ , kurį jis nuvažiavo bÅ«damas neblaivus, pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ veikos kvalifikavimui nuvažiuotas atstumas reikÅ¡mės neturi, kadangi, sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo yra remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme.

Vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o Å¡ios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog P. S. padarė jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.Paskirtos P. S. administracinės nuobaudos yra artimos minimumui, galutinė administracinė nuobauda yra tinkamai subendrinta ir aiÅ¡kiai per griežta, atitinka ATPK 20 str. numatytus siekiamus nuobaudos skyrimo tikslus.

PraktiÅ¡kai dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-07-19 nutarimo vertinimu, nepateikė aukÅ¡tesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ .Tuo pačiu pažymėtina, skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, jog bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.). Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Vilniau smiesto apylinkės teismo 2016-07-19 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.             n u t a r ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-19 nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir P. S. apeliacinio skundo netenkinti.

 Teisėja (parašas)                                                                                           Leonarda Gurevičienė Nuorašas tikras:Teisėja                                                                                                   Leonarda Gurevičienė