73943f00-e0c0-48d0-a662-ba8d22b1afbc · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1-1701-347/2013                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00226-2013-5              Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1.; 2.10.1; 2.10.1.4.

 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 21 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Naujokienė, iÅ¡nagrinėjusi prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ byloje, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 1998-06-22 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 str. 2 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., n u s t a t ė :

R. B. 2013 m. vasario 21 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su savo sugyventine S. T., ranka sudavė ne mažiau du kartus į galvos sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį Å¡onÄ , tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. T. fizinį skausmÄ . R. B. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2013-02-21 apie 18.00 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su savo sugyventine S. T., jų mažamečiu sÅ«numi G. (2012 m. gim.) ir dviem mažamečiais S. vaikais.

Ä® namus grįžo apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to S. su juo pradėjo konfliktuoti, jai nepatiko, kad jis bÅ«damas girtas namuose jos dukroms liepia susitvarkyti. Taip pat konfliktas buvo ir ryte dėl jos vaikų. Konflikto metu jis tris kartus sudavė S. T., t. y. du kartus į galvos sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį Å¡onÄ . Konfliktas truko neilgai. Tarp jų kaip ir visose Å¡eimose yra ne kartÄ kilęs Å¡eimyninis konfliktas, kuris laikui bėgant iÅ¡sispręsdavo ir viskas bÅ«davo gerai. Jo suduoti smÅ«giai S. galėjo sukelti fizinį skausmÄ , dėl to jis nuoÅ¡irdžiai gailisi, pažadėjo jai daugiau taip nesielgti ir atsiprašė.

S. T. jam atleido ir atsipraÅ¡ymÄ priėmė (b. l. 39). Be R. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta Å¡iais įrodymais: nukentėjusiosios S. T. parodymais, kuriais nustatyta, kad apie du metus gyvena su sugyventiniu R. B.. Apie pusę metu kartu gyvena (duomenys neskelbtini), nuomoja butÄ . Kartu veda bendrÄ Å«kį, turi bendrÄ vaikÄ G. B., gim. 2012 m. Dar bute gyvena dvi nepilnametės jos dukros, iÅ¡ viso augina tris vaikus. 2013-02-21 apie 14.00 val. kilo pirmas konfliktas, dėl ko konfliktavo, neprisimena. Apie 18.00 val. kilo antras konfliktas, kurio metu namuose buvo visi trys mažamečiai vaikai, t. y.

I. B. (10 m. amžiaus), S. B. (9 m. amžiaus) ir G. B. (gim. 2012 m.). Jos sugyventinis R. B. į namus grįžo apsvaigęs nuo alkoholio ir pradėjo aiÅ¡kinti vaikams, kad jie turi laikytis tvarkos, kaip sudėti batai ir pan. Ji R. B. pasakė, kad jis neaiÅ¡kintų jos vaikams, kadangi jie tik grįžo, o be to, jis girtas. R. tai, kÄ ji pasakė, nepatiko, jis pradėjo jÄ stumdyti, aiÅ¡kinti, kad ji negaus vaiko, t. y. G. B., jis jį pasiims ir iÅ¡eis. Konflikto metu G. B. iÅ¡ pradžių buvo pas R. B. ant rankų.

Ji priėjo prie R. B. ir bandė paimti iÅ¡ jo rankų sÅ«nų ir tuo metu jam R. B. trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį Å¡onÄ . Nuo Å¡ių smÅ«gių ji pajuto fizinį skausmÄ ir pritÅ«pė. Tuo metu, kai R. B. jai sudavė du smÅ«gius, t. y. vienÄ Ä¯ galvos sritį, kitÄ Ä¯ Å¡onÄ , ji jam liepė padėti vaikÄ Ä¯ lovytę. Nors ir nenorėdamas, bet R. jį padėjo į lovytę, tačiau visÄ tÄ laikÄ , aiÅ¡kino, kad jo vaikas. Tada ji bandė paimti G. iÅ¡ lovytės, ir dar vienÄ smÅ«gį gavo į galvos sritį, kuriuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Po Å¡io smÅ«gio ji pradėjo rėkti R., kad jis baigtų jÄ muÅ¡ti, ir tuo metu iÅ¡ koridoriaus atbėgo S. su I., paėmė G. iÅ¡ lovytės ir iÅ¡bėgo į koridorių. Kai dukra I. iÅ¡bėgo iÅ¡ namų su G. ant rankų į koridorių, ji išėjo iÅ¡ paskos. BÅ«nant koridoriuje, I. pasakė, kad pas kaimynus prašė pagalbos. Ji I. pasakė, kad nereikėjo, kadangi bus blogiau. Taip pat pasakė, kad R. apsiramins ir visi grįš į namus. Jai iÅ¡bėgus paskui I. į koridorių, R. užsirakino duris ir neįsileido į namus.

Kai R. užrakino duris, ji bandė patekti į vidų, t. y. beldė, tačiau R. durų taip ir neatidarė. Kadangi R. jos neįleido į namus ir ji su savimi turėjo mobilų telefonÄ , paskambino savo buvusiam vyrui V. papraÅ¡yti pagalbos. Paskambinusi jam pasakė, kad jÄ su vaikais iÅ¡ namų iÅ¡vijo sugyventinis R., kad stovi laiptinėje. Klausė, kÄ daryti. V. pasakė, kad kviestų policijos pareigÅ«nus, tačiau ji pasakė, kad jei iÅ¡sikvies policijÄ , gali bÅ«ti dar blogiau, o be to bus kaip su pirmu vyru, iÅ¡kviesdavo, atvažiuodavo, iÅ¡siveždavo ir vyras vėl grįždavo.

Tada V. pasakė, kad jis pats iÅ¡kvies policijos pareigÅ«nus. Tuo pokalbis su V. ir baigėsi. Tol, kol laukė atvykstančios policijos, visÄ laikÄ su vaikais prabuvo laiptinės koridoriuje. Po to V. pats paskambino ir pasiteiravo, ar atvyko policija, tačiau ji pasakė, kad ne. Jos turimomis žiniomis policijÄ iÅ¡kvietė kaimynas, tačiau kas toks, nežino. Kadangi viskas buvo daugiau nei prieÅ¡ mėnesį laiko, tai negali pasakyti tiksliai, nei kiek laiko konfliktavo, nei kiek laiko prabuvo su vaikais laiptinėje.

Å iuo metu su buvusiu sugyventiniu R. B. yra susitaikiusi, jam jokių pretenzijų neturi. Dėl jai sukelto fizinio skausmo civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia (b. l. 20, 22); liudytojo V. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2013-02-21 apie 20.00 val. jam paskambino buvusi sugyventinė S. T. ir pasakė: „daryk kÄ nors, aÅ¡ su vaikais esu laiptinėje, nes grįžo girtas R. ir mane iÅ¡vijo“. Tuo pokalbis su S. T. baigėsi. Po S. skambučio jis paskambino į policijÄ ir pranešė, kad jo buvusiÄ sugyventinę S. T. su vaikais, gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡vijo jos sugyventinis R.

B.. Taip pat pareigÅ«nams nurodė laiptinės kodÄ bei pasakė savo vardÄ , pavardę. TÄ patį vakarÄ dar kartÄ sulaukė S. skambučio, tačiau tikslaus laiko pasakyti negali ir ji jam pasakė, kad pareigÅ«nai, kuriuos iÅ¡kvietė jis, pas jÄ neatvyko, todėl antrÄ kartÄ skambino policijai kaimynas, tačiau koks kaimynas, pasakyti negali, nes jis gyvena kitu adresu nei S. T. su savo sugyventiniu ir vaikais. Taip pat S. sakė, kad jos sugyventinį iÅ¡sivežė policijos pareigÅ«nai, tačiau kas tiksliai įvyko ir dėl ko jai reikėjo pagalbos, nepasakojo.

TÄ pačiÄ dienÄ , laiko nurodyti negali, bendravo su S. telefonu, tačiau prieÅ¡ tai, kai ji jo prašė pagalbos. S. pasakojo, kad dienÄ R. buvo grįžęs girtas namo, dėl to pas juos buvo atvykusi socialinė darbuotoja. Kiek žino iÅ¡ S., R. buvo iÅ¡praÅ¡ytas iÅ¡ namų tam, kad iÅ¡siblaivytų. S. pirmÄ kartÄ jam skambino ir prašė pagalbos, todėl negali pasakyti, ar tai pirmas konfliktas tarp R. B. ir S. T.. Jis gyvena savo gyvenimÄ ir į kitų gyvenimus nesikiÅ¡a. Policijos pareigÅ«nus iÅ¡kvietė papraÅ¡ius Sandrai pagalbos, realiai nematė, kas ten įvyko (b. l. 24);

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriuo nustatyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-7); pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 3104 R. B. 2013-02-21 20.58 val. nustatytas 2,91 ‰ girtumas (b. l. 27). Baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis R. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina iÅ¡vada, jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ .

R. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siÅ«loma bausme (b. l. 83). Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – į nusikalstamų veikų pobÅ«dį, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad yra teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į tai, kad veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.).

R. B. gydytas Respublikinėje Kauno psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai. Žalingas alkoholio vartojimas. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 93TPK-158 nurodyta, kad atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. Ä®vertinęs visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes teismas mano, jog kaltinamajam pagrįstai praÅ¡oma skirti sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į bausmę įskaityti laikÄ , kurį R. B. iÅ¡buvo laikinai sulaikytas, t. y. nuo 2013-02-21 iki 2013-02-22. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.            Teisėja                                                                                                     Aurelija Naujokienė