Legislator Case Law & Legislation
7390550d-dbeb-4dfc-a591-d093dfae250e AI generated

7390550d-dbeb-4dfc-a591-d093dfae250e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 7390550d-dbeb-4dfc-a591-d093dfae250e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-441-891/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26420-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Monikai Linkutei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Mockevičienei, nuteistajam D.

Legislator headnote

AI generated

7390550d-dbeb-4dfc-a591-d093dfae250e · Vilniaus apygardos teismas: galvos ant žemės nukrenta akiniai nuo saulės, liudytoja deÅ¡ine ranka paliečia vietÄ , kur gavo smÅ«gį, iÅ¡ karto pritupia, po to pakelia ant žemės nukritusius akinius ir atsistoja. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad tuo momentu nuteistasis, kaire ranka pagavęs nukentėjusiosios deÅ¡inę rankÄ , niekur jos netraukia, o deÅ¡inės rankos delnu nustumia jÄ nuo R. D. ir savęs. Taip pat matyti, kaip nukentėjusioji mosikuodamasi atsitraukinėja atbulomis, o nuteistasis ir R. D. lėtai eina link atsitraukinėjančios nukentėjusiosios ir su ja kalbasi. 2.3.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-441-891/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26420-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Monikai Linkutei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Mockevičienei, nuteistajam D.

M., jo gynėjui advokatui Vaitiekui Novikevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. M. ir jo gynėjo advokato V. Novikevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti civiliniai ieÅ¡kiniai ir iÅ¡ D. M. nukentėjusiajai O. S. priteista 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 19,06 eurų žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. D. M. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatÄ O. S., o bÅ«tent už tai, kad jis 2021 m. liepos 28 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salėje, konflikto metu sudavė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai O.

S. ne mažiau kaip tris smÅ«gius į kairę galvos pusę, padarydamas O. S. kairės pusės ausies kauÅ¡elio ir momens srities sumuÅ¡imus, pasireiÅ¡kusius patinimu ir skausmingumu, taip padarė nukentėjusiajai O. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. ir jo gynėjas advokatas V. Novikevičius praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir nuteistojo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti; atmesti nukentėjusiosios O.

S. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2.1. Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas bei priimtas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 punktas), kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 369 straipsnio 2 dalis), tai yra kvalifikavo nuteistojo (apelianto) veikÄ ne pagal tuos BK bendrosios ir specialiosios dalies straipsnius ir jų dalis, pagal kuriuos turėjo kvalifikuoti, nes byloje egzistuoja aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas); baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė (bÅ«tinoji gintis) (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas); padaryta veika mažareikÅ¡mė (BK 37 straipsnis). 2.2.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, nuteisdamas D. M., rėmėsi iÅ¡imtinai tariamai nukentėjusiosios parodymais bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pasak apeliantų, prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, peržiÅ«rėjus byloje pateiktus vaizdo įraÅ¡us – vaizdo įraÅ¡Ä â€ž20210728_112117.mp4“ ir vaizdo įraÅ¡Ä â€ž20210728_112602.mp4“, matyti, kaip parduotuvės prekybos sale eina nukentėjusioji, kuri stumia parduotuvės vežimėlį su maiÅ¡u, kuriame yra tara.

Jos medicininė veido kaukė yra ant barzdos, kaukė burnos ir nosies nedengia (vaizdo įraÅ¡as „20210728_112602.mp4“). BÅ«tent Å¡ias aplinkybes ir nurodęs tiek nuteistasis, tiek ir liudytoja R. D., tai yra, kad nukentėjusioji, kai jie jÄ pamatė, pirmÄ kartÄ parduotuvės salėje, medicininės veido kaukės nedėvėjo (10.27.53 s), kaukė buvo ant barzdos arba ant kaklo, bet burnos ir nosies nedengė, kaip kad reikalaujama teisės aktuose. Matyti, kaip nukentėjusioji įeina į prekybos salės tarnybinę patalpÄ , iÅ¡ kur netrukus grįžta į prekybos salę stumdama tuščiÄ vežimėlį.

Kaip viso ikiteisminio tyrimo metu teigė nuteistasis, nukentėjusioji veido kaukės nedėvėjo, dėl ko ir įvyko konfliktas. Vaizdo įraÅ¡e „20210728_112117.mp4“ (vaizdo įraÅ¡o laikas 10.27.52 s – 10.28.04 s) aiÅ¡kiai matyti, kaip susitikę salėje nuteistasis ir nukentėjusioji kalbasi, po ko pastaroji nueina tolyn į parduotuvės salę, o nuteistasis ir liudytoja R. D. ne nueina paskui nukentėjusiÄ jÄ , bet tęsia apsipirkinėjimÄ parduotuvės salėje. Skunde pastebima, kad įraÅ¡e matyti, jog ir po nuteistojo pastabos nukentėjusioji veido kaukės nepasitaiso.

Kaip matyti vaizdo įraÅ¡e „20210728_112117.mp4“, maždaug po 40 s, įraÅ¡o laikas 10.28.52 s, vaikÅ¡tinėja nuteistasis ir liudytoja R. D., o vėliau be vežimėlio pasirodo nukentėjusioji, įraÅ¡o laikas 10.29.12 s, kurios tik burnÄ , o ne nosį dengia kaukė. Geriau įsižiÅ«rėjus į įraÅ¡Ä matyti, kad kaukė dėvima netaisyklingai, ji dengia tik dalį burnos ir barzdÄ . Anot apeliantų, bÅ«tent dėl to nuteistasis davė pastabÄ nukentėjusiajai jau antrÄ kartÄ . Vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip praeidama pro nuteistÄ jį ir liudytojÄ R.

D. nukentėjusioji kalbasi su nuteistuoju, kuris, rankose laikydamas mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , pradeda eiti paskui nukentėjusiÄ jÄ . Atkreipiamas dėmesys, kad net ir peržiÅ«rėjus įraÅ¡Ä panaudojant vaizdo įraÅ¡o sulėtinimo funkcijÄ , matyti, kad nukentėjusioji, praeidama pro nuteistÄ jį, įraÅ¡o laikas 10.29.15 s – 10.29.16 s, pirmoji kaire ranka suduoda per nuteistojo rankas, daugiau kairę jo rankÄ , kurioje buvo telefonas, bandydama jį iÅ¡muÅ¡ti, po ko nuteistasis staigiu deÅ¡inės rankos mostu jÄ atstumia nuo savęs, kairėje rankoje toliau laikydamas telefonÄ .

Pasak apeliantų, jokio puolimo ar stvėrimo už nukentėjusiosios rankos, ar juo labiau jos prisitraukimo prie savęs, bei sudavimo per jos žandikaulį nematyti. PrieÅ¡ingai, matyti, kaip nukentėjusioji abiem rankomis laiko nuteistojo deÅ¡inę rankÄ (įraÅ¡o laikas 10.29.17 s), kaip savo kaire ranka laikosi įsikibusi už nuteistojo marÅ¡kinėlių deÅ¡inės rankovės (įraÅ¡o laikas 10.29.18 s – 10.29.19 s), o nuteistasis toliau laiko telefonÄ . Å ių grumtynių (stumdymosi) metu, kurios truko 3–4 sekundes, matyti, kaip liudytoja R.

D. stovi tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios, o po grumtynių, o ne nuteistojo suduotų smÅ«gių, pastarasis stovi prieÅ¡ais nukentėjusiÄ jÄ , kuri kažkÄ pasako ir lėtai moja deÅ¡ine ranka. Tada matyti, kaip tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios veidu į nukentėjusiÄ jÄ atsistoja liudytoja R. D. ir jai kažkÄ pasako (įraÅ¡o laikas 10.29.24 s – 10.29.25 s), ir matyti kaip po 2 sekundžių nukentėjusioji savo deÅ¡ine ranka suduoda smÅ«gį R. D. į kairę galvos pusę (įraÅ¡o laikas 10.29.25 s – 10.29.26 s), po ko nuo R.

D. galvos ant žemės nukrenta akiniai nuo saulės, liudytoja deÅ¡ine ranka paliečia vietÄ , kur gavo smÅ«gį, iÅ¡ karto pritupia, po to pakelia ant žemės nukritusius akinius ir atsistoja. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad tuo momentu nuteistasis, kaire ranka pagavęs nukentėjusiosios deÅ¡inę rankÄ , niekur jos netraukia, o deÅ¡inės rankos delnu nustumia jÄ nuo R. D. ir savęs. Taip pat matyti, kaip nukentėjusioji mosikuodamasi atsitraukinėja atbulomis, o nuteistasis ir R. D. lėtai eina link atsitraukinėjančios nukentėjusiosios ir su ja kalbasi. 2.3.

Pastebima, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, jog „IÅ¡ medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nukentėjusiajai O. S. nustatytas kairės pusės ausies kauÅ¡elio ir momens srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs patinimu ir skausmingumu. Sužalojimas įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 61)“, tačiau 2021 m. rugsėjo 10 d. apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad iÅ¡nagrinėjęs nukentėjusiosios pateiktus medicininius dokumentus bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, specialistas padarė iÅ¡vadÄ , jog sužalojimas O.

S. galėjo bÅ«ti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi, pasak apeliantų, iÅ¡ bylos medžiagos taip ir neaiÅ¡ku, kiek gi smÅ«gių buvo suduota – 1, 2 ar 3. Ä® šį klausimÄ taip ir liko neatsakyta, nors teikdama pareiÅ¡kimÄ policijai nukentėjusioji nurodžiusi, kad „<...> norėjau patraukti jo rankÄ su telefonu, kad nefilmuotų manęs. Dar neprisilietus prie jo rankos vyras pradėjo smÅ«giuoti man į galvÄ .

Ir taip kelis kartus.“ Apeliantų vertinimu, tikėtina, kad reikėtų vadovautis apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad sužalojimas buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu, tai yra nuteistajam ginantis ir ginant liudytojÄ R. D. nuo agresyviai nusiteikusios nukentėjusiosios. 2.4. Pažymima, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme liudytoja R. D. davė nuoseklius, vienas kitam neprieÅ¡taraujančius ir iÅ¡samius parodymus. Nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu taip pat laikėsi nuoseklios pozicijos ir davė iÅ¡samius, nuoseklius ir vienas kitam neprieÅ¡taraujančius parodymus apie tai, kad 2021 m. liepos 28 d. tyčia jokio fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, o tik gynėsi nuo neteisėtų pačios nukentėjusiosios veiksmų, tai yra jos užpuolimo ir smurto naudojimo jo ir su juo buvusio asmens atžvilgiu.

Apeliantų vertinimu, prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų prieÅ¡taringumo matyti, kad jokių nusikalstamų tyčinių veiksmų D. M. nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo. 2.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iÅ¡ aptartos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė (bÅ«tinoji gintis) (BK 28 straipsnis). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad incidento priežastis buvo pačios nukentėjusiosios O.

S. neteisėti veiksmai – grasinimas D. M. ir jo užpuolimas bei fizinio smurto panaudojimas jo atžvilgiu, tai yra bÅ«tent nukentėjusioji O. S. neteisėtus veiksmus panaudojo pirma. Pasak apeliantų, dėl nuteistojo ir su juo buvusios R. D. atžvilgiu panaudotų neteisėtų veiksmų D. M. įgijo ne tik teisę, bet ir moralinę pareigÄ pasinaudoti bÅ«tinosios ginties institutu, siekiant paÅ¡alinti savo ir su juo buvusio asmens gyvybei ir sveikatai iÅ¡kilusį pavojų. 2.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Å¡ioje byloje nustatyta, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, tai yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba.

Nukentėjusioji nors ir kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistus, tačiau į medikus pagalbos nesikreipė. Be to, konflikto iniciatorė, provokavusi konfliktinę situacijÄ , buvo pati nukentėjusioji O. S., nedėvėjusi veido kaukės ir perdėtai jautriai pati sureagavusi į D. M. iÅ¡sakytas pastabas. Pasak apeliantų, bet koks sužalojimas sukelia kažkokį skausmÄ ir tai yra subjektyvu, to iÅ¡matuoti negalima. Be abejo, Å¡i žala – fizinio skausmo sukėlimas yra reikÅ¡minga, tačiau įvertinus tai, jog jokių sužalojimų (net elementarių sumuÅ¡imui bÅ«dingų hematomų ar (ir) nubrozdinimų suduodant kumščiu) nagrinėjamu atveju nukentėjusioji nepatyrė, darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis.

Apeliantų vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Todėl D. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. 2.7.

Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį, iÅ¡ D. M. nukentėjusiajai O. S. priteisė nepagrįstai didelį – 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde pažymima, kad dėl įvykusio konflikto kalta bÅ«tent pati nukentėjusioji, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų, savo netinkamu ir neteisėtu elgesiu (apsauginės kaukės nedėvėjimu esant Å¡alyje visuotinai paskelbtai ekstremaliai situacijai dėl Covid 19) iÅ¡provokavusi konfliktinę situacijÄ , kurios buvo galima iÅ¡vengti, jeigu ji bÅ«tų tinkamai įvertinusi nuteistojo iÅ¡sakytas pastabas dėl veido kaukės nedėvėjimo.

Be to, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, iÅ¡ kurios matyti, kad panaÅ¡iose bylose priteisiamos kur kas mažesnės piniginės sumos nuo 150 iki 350 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017). Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį iÅ¡ esmės preziumavo iÅ¡ fakto, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtinio nusikaltimo neabejotinai patyrė stresÄ , iÅ¡gÄ stį, fizinį skausmÄ , todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai padarė žalÄ .

Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas sprendė, kad 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Anot apeliantų, esant tokiam nevienareikÅ¡miam vertinimui, taip pat įvertinant konflikto su O. S. specifikÄ bei apeliaciniame skunde aptartas abejones (dėl smurto panaudojimo mechanizmo, padarinių, tyčios ir tikslo naudojant smurtÄ ir kt.), nėra suprantamas teismo priteistos neturtinės žalos pagrįstumas.

Apeliantų teigimu, vertinant anksčiau nurodytÄ teismų praktikÄ , tokia suma neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio, kuriame nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, nuostatų, taip pat sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų, todėl keistina. Apeliantų vertinimu, 150 eurų neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuluotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. 2.8.

Dėl D. M. skirtos bausmės apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, praÅ¡oma bausmės skyrimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo. Anot apeliantų, veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), nuteistasis padarė bÅ«damas neteistas, o BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo tokį savo sprendimÄ motyvuoti.

Apeliantų teigimu, konkretesnių teisinių motyvų, kodėl D. M. skundžiamu nuosprendžiu skirtina bÅ«tent su laisvės suvaržymu susijusi bausmė, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Teismas nepasisakė, kodėl bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti skyrus Å¡velnesnę sankcijoje numatytÄ bausmę. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad D. M. jam inkriminuotÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarė bÅ«damas neteistas. Be to, D.

M. nebaustas administracine tvarka, nesigydė ir nėra registruotas psichikos sveikatos centro bei priklausomybės ligų įskaitose. Apeliantų vertinimu, Å¡ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo asmenybė bei faktinis padaryto nusikaltimo ir paties nuteistojo pavojingumas leidžia pasiekti bausmės tikslus paskiriant vienas iÅ¡ Å¡velniausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmes. Pasak apeliantų, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai) ir nuteistajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda ar laisvės apribojimas, kurios dydis nustatomas mažesnis nei Å¡ių bausmės rūšių vidurkis.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. M. ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nemotyvuotÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį bei visiÅ¡kai priteistÄ pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo D. M. ir jo gynėjo advokato V. Novikevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame, iÅ¡ esmės neneigiant nukentėjusiosios O. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo fakto, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu, dėl kurio, pasak apeliantų, teismas nepagrįstai pripažino D. M. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, tvirtinama, jog D. M. sužalojimÄ O. S. padarė gindamasis ir gindamas liudytojÄ R. D. nuo agresyviai nusiteikusios nukentėjusiosios, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinoji gintis, arba yra pagrindas D.

M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, taip pat apeliaciniu skundu ginčijama nuteistajam skirta bausmė bei nukentėjusiajai O. S. priteistos neturtinės žalos dydis. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrino tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir BK 28 straipsnio nuostatų taikymo 5.

Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, visų pirma, pažymėtina, kad pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Pagal Å¡ias nuostatas, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018 ir kt.).

Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma.

6. Pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl D. M. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, tai yra baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant D. M. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

7. Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad D. M. ir jo gynėjas nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdami, jog pirmosios instancijos teismas visus byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai, rėmėsi išimtinai prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, neįvertino nuoseklių, išsamių, vienas kitam neprieštaraujančių liudytojos R. D. ir nuteistojo D. M. parodymų, jog jokių nusikalstamų tyčinių veiksmų D.

M. nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo. Sutikti su tokiais apeliantų motyvais ir naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais D. M. siekia bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti ir atmetami. D. M. kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai O. S. neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.

Nuteistojo nurodoma versija, jog konfliktas kilo bÅ«tent dėl nukentėjusiosios elgesio (jai taisyklingai nedėvint kaukės ir pirmai sudavus nuteistajam), kad jis netyčia sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , gindamasis pats ir gindamas liudytojÄ R. D. nuo agresyviai nusiteikusios nukentėjusiosios, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta. Nors teisminio nagrinėjimo metu D. M. neigė tyčia sužalojęs O. S., tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir iÅ¡tirta medžiaga, jo kaltės neigimÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip jo gynybinę pozicijÄ , o teismo iÅ¡vadas, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.

8. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti bÅ«tina pagrįsti faktÄ , jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir prieÅ¡ingi teisei (nusikalstami) padariniai, tai yra kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas.

9. Nuteistasis D. M. parodymus davė tik teisminio nagrinėjimo metu ir savo kaltės nepripažino. Duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ kartu su R. D., netoli pieno produktų skyriaus, jis pamatė, kad iš pagalbinių patalpų išėjo parduotuvės darbuotoja be apsauginės kaukės, kaukė buvo po smakru. Jis jai mandagiai pasakė, kad užsidėtų kaukę, tačiau ji sureagavo neadekvačiai ir vietoj to, kad užsidėtų kaukę pradėjo konfliktuoti.

Jis pasakė, kad jÄ nufilmuos ir perduos policijai. Nukentėjusioji atsakė, kad jeigu jis taip padarys, ji sudaužys telefonÄ ir snukį. Po Å¡ių žodžių ji pasiÅ¡alino. Toliau vaikÅ¡tant po parduotuvę jis vėl pamatė tÄ pačiÄ darbuotojÄ einančiÄ be kaukės, vėl jai pasakė pastabÄ , kad užsidėtų kaukę ir bandė jÄ nufilmuoti, tačiau nepavyko. Jis ėjo toliau ir pajuto smÅ«gį į kÅ«nÄ ir į rankÄ , kurioje buvo telefonas. Jam sudavė ranka per krÅ«tinę, pataikė į kairį raktikaulį, per rankÄ .

Jis atsisuko ir nustÅ«mė parduotuvės darbuotojÄ link vitrinos. Tuomet nukentėjusioji nuo tos vitrinos žengė link jų, puolė R. D. ir sudavė jai smÅ«gį per galvÄ . R. D. suklupo, jai nukrito akiniai. Tada jis, gindamas R. D. ir save, vėl pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ delnais, iÅ¡tiesęs rankas, po ko ji atsirėmė į Å¡aldytuvÄ ir daugiau jų nebepuolė. Tokius D. M. parodymus tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme iÅ¡ esmės patvirtino liudytoja R. D.. Duodama paaiÅ¡kinimus teisme R.

D. nurodė, kad su D. M. nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, kurioje pamatė, kad ateina parduotuvės darbuotoja be apsauginės kaukės. D. M. jai pasakė, kad ji užsidėtų kaukę. Tada nukentėjusioji pradėjo konfliktuoti, sakė, kad žino savo teises ir nuėjo. Po to vėl pamatė, kad ateina ta pati darbuotoja ir vėl be kaukės. Tada D. M. pasakė jai, kad užsidėtų kaukę. Po šių žodžių jie apsisuko ir nuėjo. Tuomet nukentėjusioji juos pasivijo ir puolė D.

M. iÅ¡ už nugaros, sugriebė už marÅ¡kinėlių. D. M. jÄ nustÅ«mė, bandė nufilmuoti jÄ telefonu. Nukentėjusioji trenkė jam per rankÄ ir pasakė, kad jei filmuos, sudaužys telefonÄ . Ji buvo Å¡okiruota tokiu nukentėjusiosios elgesiu, iÅ¡sigando, kad tikrai gali sudaužyti telefonÄ , pasakė jai: „kÄ jÅ«s darote?”. Tada nukentėjusioji jai sudavė smÅ«gį kumščiu į veidÄ . SmÅ«gis buvo stiprus, vos susilaikė nenukritusi, pritÅ«pė, nuo smÅ«gio nukrito jos akiniai.

Matė, kaip D. M., gindamas jÄ , delnu stumia nukentėjusiÄ jÄ , nuo ko Å¡i atsitrenkė į Å¡aldytuvÄ .

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad esant esminiams prieštaravimams tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo bei liudytojos parodymų, teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai nukentėjusiosios O. S. parodymais, neatsižvelgė į tai, kad iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų prieštaringumo matyti, kad jokių nusikalstamų tyčinių veiksmų D. M. nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, taip pat netinkamai vertino byloje esančius vaizdo įrašus, neatsižvelgė į tai, kad iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, jog sužalojimas O.

S. buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu. Pasak apeliantų, apylinkės teismas nepagrįstai nesprendė, kad visos Å¡ios aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos nuteistojo naudai. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, taip pat pastebi, kad apeliantai iÅ¡skiria atskirus parodymų ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų fragmentus, juos savaip, sau palankia linkme interpretuoja, visiÅ¡kai neatsižvelgdami į bendrÄ jų kontekstÄ . Toks įrodymų vertinimas yra negalimas, parodymais grindžiant iÅ¡vadas dėl asmens (ne)kaltumo privalo bÅ«ti įvertinta jų visuma, bendras kontekstas, jie taip pat turi bÅ«ti palyginti su kitais bylos duomenimis, kadangi prieÅ¡ingu atveju gali bÅ«ti padarytos neteisingos iÅ¡vados.

11. Nors apeliaciniame skunde teigiama prieÅ¡ingai, nukentėjusioji O. S. iÅ¡ esmės viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad konflikto metu D. M. sudavė jai iÅ¡ viso tris smÅ«gius į kairę galvos pusę. Duodama paaiÅ¡kinimus teisme nukentėjusioji O. S. parodė, kad ji dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Ä®vykio dienÄ buvo daug darbo, visi buvo užimti savo darbais, buvo ir pirkėjų. Jai einant link taromato, vienas iÅ¡ pirkėjų, tai yra D. M., jai pasakė:

„tu karve, uždėk kaukę”, tačiau ji nekreipdama dėmesio nuėjo link taromato, o eidama atgal pamatė, kad D. M. ir kartu su juo buvusi R. D. pradėjo jÄ filmuoti. Ji pasakė, kad parduotuvėje filmuoti negalima ir norėjo patraukti nuo savęs D. M. rankÄ su telefonu, tuo metu D. M. sudavė jai vienÄ smÅ«gį į kairę galvos pusę ir prirėmė prie Å¡aldytuvo. Ji iÅ¡sigando, pradėjo Å¡auktis pagalbos. Tarp jos ir D. M. atsistojo R. D., D. M. jai vėl trenkė per ausį su ranka ir filmavo, ji gynėsi nuo smÅ«gio, tada D.

M. jai trenkė per rankÄ , o ji, atstumdama D. M. rankÄ nuo savęs, užkabino R. D. akinius, kurie nukrito. R. D. pasilenkus D. M. vėl jai trenkė į galvÄ . Buvo suduoti dar du smÅ«giai. Kaltinamasis prie jos prikibo dėl kaukės, kuri jai buvo nusmukusi nuo nosies. Po patirto smurto ji tris dienas nėjo į darbÄ . Labai skaudėjo sumuÅ¡tÄ vietÄ . IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus O. S. buvo davusi ir ikiteisminio tyrimo metu. Kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios duotais parodymais, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡ esmės nekintantys viso proceso metu.

12. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad įvykio metu nuteistojo ir nukentėjusiosios santykis buvo konfliktiÅ¡kas, todėl kiekvienos Å¡alies pozicijÄ viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai, tačiau vien dėl tokių aplinkybių nukentėjusiosios parodymai savaime negali bÅ«ti laikomi Å¡aliÅ¡kais ir neteisingais. Nors nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje buvo liudytoja R. D., kuriai taip pat buvo suduotas vienas smÅ«gis, tačiau ji yra D. M. sugyventinė, suinteresuota padėti D.

M. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar suÅ¡velninti jo teisinę padėtį, taigi tiesiogiai įvykį mačiusių ir neÅ¡aliÅ¡kai galinčių įvertinti situacijÄ liudytojų Å¡ioje byloje nėra. Vis tik byloje yra kitų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, padedančių jas nustatyti, patikrinti arba paneigti proceso dalyvių keliamas versijas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti tiek D. M., tiek O.

S. parodymų teisingumÄ ir patikimumÄ , vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, tarp jų ir liudytojos G. Ž. parodymus, vaizdo įraÅ¡us, vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolus, medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokole nurodytus duomenis, kitus raÅ¡ytinius įrodymus, ir pagrįstai nustatė, kad bÅ«tent ne nuteistojo D. M. ir liudytojos R. D., o nukentėjusiosios O. S. parodymus patvirtino bylos duomenų visetas.

13. Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo (1 t., b. l.

61) matyti, kad teismo medicinos ekspertas, atlikęs pateiktų O. S. medicinos dokumentų apžiÅ«rÄ bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, konstatavo, kad O. S. nustatyta kairės pusės ausies kauÅ¡elio ir momens srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs patinimu ir skausmingumu, sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tai, kad sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kas akcentuojama ir apeliaciniame skunde, nereiÅ¡kia, jog nukentėjusiajai buvo suduotas tik vienas smÅ«gis ir nepaneigia nukentėjusiosios parodymų apie jai suduotus mažiausiai tris smÅ«gius, kadangi ne kiekvienas smÅ«gis palieka kokius nors sužalojimus, gali bÅ«ti jaučiamas tik fizinis skausmas ir objektyvių sužalojimų požymių neatsirasti.

Be to, minėtus nukentėjusiosios parodymus ir teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad D. M. sudavė O. S. ne mažiau nei tris smÅ«gius į kairę galvos pusę, patvirtina ir svarbus byloje esantis tiesioginis objektyvus įrodymas – vaizdo įraÅ¡as (1 t., b. l. 21, 82), filmuotas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pieno ir duonos produktų skyriuje, kuriame užfiksuoti tiek D. M., tiek O. S., tiek ir liudytojos R. D. veiksmai parduotuvėje vykusio konflikto metu. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas iÅ¡samiai, savaip interpretuodami, iÅ¡ esmės akcentuodami tik nuteistajam palankias aplinkybes, ir itin iÅ¡ryÅ¡kindami nuteistojo veiksmų kvalifikavimui visiÅ¡kai nereikÅ¡mingÄ aplinkybę – nukentėjusioji nedėvėjo (dėvėjo netaisyklingai) veido kaukės, vertina vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotas aplinkybes.

Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutikti. Iš minėto vaizdo įrašo (šiuo atveju akcentuotinos tik esminės, D. M. veiksmų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės) matyti, kaip į pieno ir duonos produktų skyrių grįžta D. M. ir R. D., kurie kalbasi tarpusavyje ir D. M. gestikuliuoja, abu rankose laiko telefonus. Tada į skyrių ateina O. S., prie jos prieina ir šalia eina D. M. su rankose laikomu telefonu ir galimai filmuoja. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip O. S. eidama pabando suduoti ranka per šalia einančio D.

M. telefonÄ , tačiau nepataiko ir tuomet D. M. ne nustumia, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o ranka trenkia vienÄ smÅ«gį O. S. į kairę veido pusę. Tuomet O. S. bando sugriebti D. M. už rankų, o D. M. dar kartÄ jai ranka trenkia vienÄ smÅ«gį į kairę veido pusę ir atstumia O. S. nuo savęs. Matyti, kaip visÄ tÄ laikÄ R. D. viskÄ filmuoja telefonu. Toliau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad O. S., D. M. ir R. D. kalbasi, R. D. atsistoja į vidurį tarp O. S. ir D. M., tuo metu O. S. bando suduoti ranka D.

M., tačiau jis atsiloÅ¡ia ir ji pataiko R. D. į galvÄ , dėl ko nukrenta jos akiniai. Tuomet matyti, kaip D. M. deÅ¡ine ranka suduoda vienÄ smÅ«gį O. S. į kairę galvos pusę ir nuo smÅ«gio O. S. susilenkia. Jai atsitiesus D. M. kaire ranka dar kartÄ suduoda vienÄ smÅ«gį O. S. į deÅ¡inę veido pusę. O. S. pradeda atbula trauktis nuo D. M., tuo metu D. M. eina link O. S. jai kažkÄ sakydamas. Pasak apeliantų, nukentėjusioji, praeidama pro nuteistÄ jį, pirmoji kaire ranka suduoda per nuteistojo rankas, daugiau kairę jo rankÄ , kurioje buvo telefonas, bandydama jį iÅ¡muÅ¡ti, po ko nuteistasis staigiu deÅ¡inės rankos mostu jÄ atstumia nuo savęs, kairėje rankoje toliau laikydamas telefonÄ , jokio puolimo ar stvėrimo už nukentėjusiosios rankos, ar juo labiau jos prisitraukimo prie savęs, bei sudavimo per jos žandikaulį nematyti, tačiau apygardos teismo vertinimu, vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matosi, kad O.

S. nepataiko D. M. per rankÄ , tai yra nepaliečia jo, o D. M., atsakydamas į šį jos veiksmÄ , ne atstumia, kaip bandoma teigti skunde, bet pirmas suduoda smÅ«gį O. S. į kairę galvos pusę, po ko O. S. bando jį atstumti, prasideda susistumdymas, tampymas, kurių metu D. M. suduoda O. S. dar du aiÅ¡kius smÅ«gius į kairę galvos sritį (vienas smÅ«gis buvo itin aiÅ¡kus ir pakankamai stiprus, nes O. S. nuo jo net susilenkė). Tas faktas, kad O. S. taip pat ranka sudavė smÅ«gį R. D. į galvÄ , dėl ko nukrito jos akiniai, nepaneigia fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir smÅ«gių jai sudavimo, nes Å¡iuos veiksmus O.

S. atliko jau po to, kai D. M. jai pirmas sudavė smÅ«gį. Be to, Å¡ie O. S. veiksmai buvo įvertinti kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje (M-01-1-25578-21), kurioje buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Taip pat pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti neturi reikÅ¡mės, kokio stiprumo fizinis smurtas naudojamas, svarbu nustatyti fizinio smurto panaudojimo faktÄ ir atitinkamus padarinius. O tai Å¡iuo atveju buvo padaryta.

14. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl D. M. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios O. S., liudytojos G. Ž. parodymais, taip pat Å¡ių parodymų kontekste vertino nuteistojo D. M. ir liudytojos R. D. duotus parodymus, kurie nors ir yra prieÅ¡taraujantys objektyviems bylos duomenims (bÅ«tent jų parodymai apie tai, kad O. S. D. M. užpuolė iÅ¡ už nugaros, įsikibo jam į marÅ¡kinėlius, kad D. M. jai smÅ«gių nesudavė, o tik atstÅ«mė nuo savęs), vis tik iÅ¡ dalies patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes.

Teismas pagrįstai vadovavosi teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis, byloje esančiais vaizdo įraÅ¡ais ir jų apžiÅ«ros protokolais bei kitais raÅ¡ytiniais duomenimis ir Å¡iuos duomenis pripažino neabejotinai įrodančiais, kad D. M. byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismui leido daryti viso proceso metu dėl esminių Å¡iai bylai aplinkybių nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi nukentėjusiosios O. S. parodymai apie tai, kad D.

M. kilusio konflikto metu prieÅ¡ jÄ naudojo fizinį smurtÄ (sudavė smÅ«gius į kairę galvos pusę). Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės atitinka liudytojos G. Ž. parodymus apie tai, kad girdėjo nukentėjusiosios praÅ¡ymÄ gelbėti, padėti, o atėjusi matė jÄ verkiančiÄ , Å¡oko bÅ«senoje bei agresyviai nusiteikusį kaltinamÄ jį. Tiek nukentėjusiosios, tiek minėtos liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai – medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuoti O.

S. padaryti sužalojimai, taip pat byloje esantys įvykio vaizdo įraÅ¡ai, kurių apžiÅ«ra užfiksuota apžiÅ«ros protokoluose, kurių visuma patvirtina tiek fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ faktÄ , tiek tai, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

15. Pažymėtina, kad nuteistasis D. M. neneigia, jog jis kelis kartus delnais pastÅ«mė (atstÅ«mė) O. S., dėl ko ji galėjo patirti sužalojimÄ , tačiau teigia, kad jo veiksmai buvo gynybiniai, jam ginantis ir ginant R. D. nuo agresyviai nusiteikusios nukentėjusiosios. Anot apeliantų, incidento priežastis buvo pačios nukentėjusiosios O. S. neteisėti veiksmai – grasinimas D. M. ir jo užpuolimas bei fizinio smurto panaudojimas jo atžvilgiu, tai yra bÅ«tent nukentėjusioji O. S. neteisėtus veiksmus panaudojo pirma, dėl ko D. M., siekdamas paÅ¡alinti savo ir su juo buvusio asmens gyvybei ir sveikatai iÅ¡kilusį pavojų, įgijo teisę ir moralinę pareigÄ pasinaudoti bÅ«tinosios ginties institutu.

16. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris yra realus, akivaizdus, besiginančio asmens veiksmais žala padaroma besikėsinančiam asmeniui ir nėra peržengiamos bÅ«tinosios ginties ribos.

Kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tokių sÄ lygų byloje nenustatyta. D. M. nebuvo užpultas, jis pats savo iniciatyva pradėjo konfliktuoti su O. S., pradėjo jÄ filmuoti dėl to, kad ji nebuvo taisyklingai užsidėjusi veido kaukės, be to, pirmas sudavė smÅ«gį O. S.. Kita vertus, tokie nuteistojo D. M. ir jo gynėjo skundo argumentai prieÅ¡tarauja nuteistojo pozicijai – iÅ¡ vienos pusės jis neigia vartojęs smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu, iÅ¡ kitos pusės – praÅ¡o jo veiksmus vertinti kaip padarytus netyčia, besiginant.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip matyti tiek iÅ¡ nukentėjusiosios O. S. parodymų, tiek iÅ¡ vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotos informacijos, nukentėjusioji neužpuolė D. M. iÅ¡ už nugaros, nesiėmė aktyvių fizinių veiksmų prieÅ¡ nuteistÄ jį, o tik bandė nutraukti jos filmavimÄ , galimai bandydama iÅ¡muÅ¡ti iÅ¡ Å¡alia jos einančio ir jÄ galimai filmuojančio D. M. rankos telefonÄ . O. S. nepataikė D. M. nei per rankÄ , nei per telefonÄ , tačiau D. M. iÅ¡ karto ranka trenkė vienÄ smÅ«gį O.

S. į kairę veido pusę, dėl ko prasidėjo vėlesnis susistumdymas ir buvo suduoti kiti smÅ«giai. Ir nors nuteistasis teigia, kad kilusį konfliktÄ iÅ¡provokavo bÅ«tent O. S., bylos duomenys to nepatvirtina. Nenustatyta, kad nukentėjusioji savo veiksmais bÅ«tų sužalojusi nuteistÄ jį ar tyčia kartu su juo buvusiÄ R. D.. O. S. veiksmai (kaukės nedėvėjimas, bandymas iÅ¡muÅ¡ti telefonÄ iÅ¡ rankų) nebuvo tokie pavojingi, nuo kurių D. M. bÅ«tų priverstas gintis panaudojant tokio pobÅ«džio fizinį smurtÄ , tai yra privalėjo suduoti smÅ«gius O.

S. į galvos sritį. PrieÅ¡ingai, nurodyti O. S. veiksmai, tariamas jos neteisėtas elgesys yra tik menkavertės nuteistojo įvardijamos jo elgesio priežastys, kurios jokiu bÅ«du nepateisina naudoto smurto ir kilusių pasekmių. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys nepatvirtina, jog nuteistasis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

17. Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teisme pakartotinai iÅ¡analizavus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ , konstatuotina, kad D. M. savo veiksmais padarė O. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra, kad jis 2021 m. liepos 28 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salėje kilusio konflikto su parduotuvės darbuotoja O. S. metu sudavė Å¡iai ne mažiau kaip tris smÅ«gius į kairę galvos pusę, padarydamas O.

S. kairės pusės ausies kauÅ¡elio ir momens srities sumuÅ¡imus, pasireiÅ¡kusius patinimu ir skausmingumu. Ä®vertinus byloje nustatytus nuteistojo atliktus veiksmus, jų bÅ«dÄ , konstatuotina, jog nuteistojo D. M. suduotų smÅ«gių lokalizacija, tai yra smÅ«giai nukentėjusiajai į galvos sritį, rodo, kad nuteistasis, bÅ«damas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, suvokė, jog naudodamas smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , suduodamas į skausmingÄ ir jautriÄ Å¾mogaus kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , neabejotinai suvokė, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, D. M. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl pirmosios instancijos teismo jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl šio nusikaltimo. Šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiosios kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis.

PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad smÅ«gių sudavimÄ lėmė ne nuteistojo siekis apsiginti nuo tariamo užpuolimo, bet pyktis dėl to, kad O. S. neužsidėjo, nepasitaisė veido kaukės, konfliktavo su juo, sudavė R. D. į veidÄ . Dėl to nėra pagrindo abejoti teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis D. M. sužalojimus nukentėjusiajai O. S. padarė tyčia. Dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo ir D. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės 18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju D.

M. turėtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis ir jis turėtų bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Pasak apeliantų, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, tai yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba, ji nors ir kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistus, tačiau į medikus pagalbos nesikreipė, be to, konflikto iniciatorė, provokavusi konfliktinę situacijÄ , buvo pati nukentėjusioji O.

S., nedėvėjusi veido kaukės ir perdėtai jautriai sureagavusi į D. M. išsakytas pastabas.

19. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) požymius.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-7-109/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.).

Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-689/2021 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015, Nr. 2K-152-689/2021 ir kt.). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobÅ«džio bylose teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, apskritai neturi teisės priimti tokio sprendimo.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas teigia, jog nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiosios O. S. elgesys. Å iÄ aplinkybę grindžia tuo, kad nukentėjusioji O. S. nedėvėjo veido kaukės ir perdėtai jautriai sureagavusi į D. M. iÅ¡sakytas pastabas jį užpuolė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį.

Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-P-135-648/2016).

22. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad žodinis konfliktas tarp parduotuvės darbuotojos O. S. ir pirkėjo D. M. prasidėjo dėl to, kad nukentėjusioji O. S., būdama parduotuvės prekybos salėje, nedėvėjo (dėvėjo netaisyklingai) veido kaukės, nors tuo metu, šalyje esant visuotinai paskelbtai ekstremaliai situacijai dėl „Covid 19“, veido kaukių dėvėjimas uždarose patalpose buvo privalomas. Nors, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, po D. M. pastabos O.

S. pasitaisė veido kaukę ir nuėjo toliau, tačiau grįžusi į prekybos salę, D. M. kažkÄ jai sakant ir einant jai iÅ¡ paskos su mobiliojo ryÅ¡io telefonu, ji staigiu rankos judesiu pabandė iÅ¡muÅ¡ti D. M. iÅ¡ rankų mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Po tokių nukentėjusiosios veiksmų D. M. pradėjo smurtauti jos atžvilgiu, tai yra sudavė jai vienÄ smÅ«gį į kairę galvos pusę, nukentėjusiajai atsistÅ«minėjant ten pat sudavė ir antrÄ smÅ«gį delnu. Vėliau, nuteistajam neatliekant jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu, D.

M. ir O. S. konfliktuojant žodžiu bei tarp jų atsistojus R. D., nukentėjusioji pirma pabandė suduoti D. M. ranka, tačiau pataikė R. D. į veidÄ , po ko D. M. sudavė O. S. dar vienÄ gana stiprų smÅ«gį ranka į kairę galvos pusę, nuo kurio O. S. pasilenkė ir susiėmė ranka už tos vietos, kur buvo suduotas smÅ«gis bei atsitraukė. Taigi, Å¡ie duomenys rodo, jog nukentėjusiosios O. S. elgesys (netaisyklingas kaukės dėvėjimas, bandymas iÅ¡muÅ¡ti iÅ¡ D. M. rankų mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , nepaisant to, kÄ Å¾odinio konflikto metu vienas kitam sakė D.

M. ir O. S. (jų žodinis konfliktas vaizdo įraÅ¡e nėra girdimas)) prieÅ¡taravo teisės ir moralės normoms, buvo įžeidžiantis D. M. ir su juo buvusiÄ R. D., taip pat buvo atliktas ir vienas smurtinis veiksmas (R. D. atžvilgiu), kas iÅ¡ dalies įtakojo D. M. nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nustato nuteistojo D. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios O. S. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl to, skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu. Kita vertus, ši aplinkybė neteisina ir neeliminuoja D. M. nusikalstamo smurtinio elgesio bei savaime nereiškia, jog D. M. padarytas nusikaltimas yra mažareikšmis.

23. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimÄ dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajai O. S. D. M. tris kartus ranka (kumščiu ir delnu) trenkė į kairę galvos pusę. Dėl to neteisėtais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas kairės pusės ausies kauÅ¡elio ir momens srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs patinimu ir skausmingumu. Nors O. S. ir nepatyrė didelių sužalojimų, vis tik, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiajai O. S. buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, kas bÅ«tų minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba, bet ir padaryti tam tikri sužalojimai (kairės pusės ausies kauÅ¡elio ir momens srities sumuÅ¡imas), vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

24. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei teigiama skunde, O. S. iš karto po įvykio kreipėsi į medikus, tai yra buvo išvežta apžiūrai į Trakų ligoninės priėmimo skyrių (1 t., b. l. 7), kur buvo apžiūrėta gydytojo ir jai konstatuotas galvos sumušimas (1 t., b. l. 53). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog O. S. po jos atžvilgiu galimai panaudoto fizinio smurto šaukėsi direktorės pagalbos, buvo šoke, verkė (tai patvirtino kaip liudytoja apklausta parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G.

Ž.), taip pat į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ kreipėsi iÅ¡ karto po įvykio, nurodydama, kad dėl nuteistojo veiksmų jautė fizinį skausmÄ ir pageidauja jÄ sužalojusį vyrÄ patraukti atsakomybėn (1 t., b. l. 13). Tai rodo, kad nuteistojo veiksmus ji įvertino kaip pakankamai pavojingus, siekė, jog už tokius veiksmus nuteistajam bÅ«tų taikoma pati griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė. Be to, kaip matyti iÅ¡ PareiÅ¡kėjo (liudytojo) teikiančio skundÄ , praneÅ¡imÄ , pareiÅ¡kimÄ apie įvykį, parodymo protokolo, nukentėjusioji jau 2021 m. liepos 29 d., tai yra kitÄ dienÄ po įvykio, nurodė, kad jai padaryta moralinė ir fizinė žala ir ji pageidauja reikÅ¡ti 1 000 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo (1 t., 15–17) bei dar ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. rugsėjo 1 d., pateikė civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydama priteisti jai padarytÄ 1 000 eurų neturtinę žalÄ , kuriÄ visÄ ir priteisė pirmosios instancijos teismas, kas taip pat suponuoja anksčiau padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog O.

S. D. M. veiksmus, atliktus jos atžvilgiu, laiko pakankamai pavojinga veika.

25. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad D. M. smurtavo vieÅ¡oje vietoje, parduotuvės prekybos salėje, kurioje tuo metu, be R. D., galėjo bÅ«ti ir kitų asmenų, nuteistasis pasikėsino į vienÄ svarbiausių teisinių gėrių – asmens sveikatÄ iÅ¡ esmės dėl menkavertės priežasties, be to, kaip matyti iÅ¡ D. M. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, apeliacinio skundo argumentų, nuteistasis tokio savo poelgio nesmerkia ir kritiÅ¡kai nevertina.

Taigi, sprendimas atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jo nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo Å¡iuo atveju prieÅ¡tarautų teisingumo principui, sudarytų nuteistajam nebaudžiamumo arba per Å¡velnaus baudžiamumo įspÅ«dį. Priėmus tokį sprendimÄ nebÅ«tų apginti ir nukentėjusiosios interesai. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti D. M. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, mažareikÅ¡me bei vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl nuteistajam skirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės 26.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nuteistajam D. M. skirta bausme. Nors skundžiamu nuosprendžiu D. M. paskirta laisvės apribojimo bausmė, apeliaciniu skundu praÅ¡oma taikyti BK 55 straipsnio nuostatas ir skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – baudÄ ar laisvės apribojimÄ , bausmės dydį nustatant mažesnį nei Å¡ių bausmės rūšių vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas patikslino, jog nuteistasis nesutinka bÅ«tent su paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydžiu bei D.

M. skirta baudžiamojo poveikio priemone – dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose.

27. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

28. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ parinkdamas D. M. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, taip pat nepažeidė BK 55 straipsnio nuostatų (pirmÄ kartÄ už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ teisiamam asmeniui paskyrė su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę). Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , tiek ir kitas aplinkybes, ir skirdamas laisvės apribojimo bausmę savo sprendimÄ tinkamai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam D. M. paskirta bausmės rūšis yra adekvati jo asmenybei, padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį, be to, apeliantų nėra ginčijama.

29. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šį nusikaltimÄ asmuo baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Laisvės apribojimo bausmės dydis Å¡io straipsnio sankcijoje nenurodomas, tai reglamentuojama BK 48 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės dydžio pagrįstumÄ pirmiausia pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas D.

M. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė D. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas konstatavo, jog nėra ir D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau, kaip buvo konstatuota anksčiau (Å¡ios nutarties 22 punktas), nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija visgi nustatė vienÄ D.

M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte – nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Kadangi lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių įvertinimas yra svarbus parenkant nuteistajam skiriamos bausmės dydį, į Å¡iÄ nustatytÄ aplinkybę atsižvelgtina vertinant skundžiamu nuosprendžiu D. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydį.

30. Apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes ir kitas nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, sprendė, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. M. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį, tai yra 9 mėnesius. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė D. M. pakankamai Å¡velniÄ bausmę, nors nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Kita vertus, kaip jau minėta anksčiau, teisėjų kolegija nustatė D. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kurios nebuvo nustatęs apylinkės teismas. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, jog D. M. anksčiau nebuvo nei teistas, nei patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , nei baustas administracine tvarka, spręstina, jog skundžiamu nuosprendžiu D. M. skirta bausmė turi bÅ«ti sumažinta. Aptartų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog Å¡iuo atveju bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekti pakanka skirti D.

M. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Šiuo aspektu skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

31. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs D. M. laisvės apribojimo bausmę, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nusprendė D. M. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Anot pirmosios instancijos teismo, toks įpareigojimas D. M. skirtinas atsižvelgiant į tai, kad jis padarė smurtinį nusikaltimÄ . IÅ¡ nuteistojo gynėjo paaiÅ¡kinimų apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad nuteistasis D. M. su tokiu jam skirtu įpareigojimu (baudžiamojo poveikio priemone) nesutinka, mano, kad jis paskirtas nepagrįstai, neįvertinus nei nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų, nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais nuteistojo gynėjo teiginiais.

32. BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad kartu su intensyvia priežiÅ«ra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje. BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių praÅ¡ymu, taip pat savo nuožiÅ«ra gali paskirti Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ vienÄ ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, <...>, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui. BK 722 straipsnis numato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

33. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad D. M. su O. S. nesieja jokie giminystės ar Å¡eimos ryÅ¡iai, be to, smurtinį nusikaltimÄ D. M. padarė pirmÄ kartÄ , jokių duomenų, kad toks jo elgesys nebuvo vienkartinio pobÅ«džio, negauta. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu minėta baudžiamojo poveikio priemonė, kaip įpareigojimas, paskirtas kartu su laisvės apribojimo bausme, D. M. paskirta nepagrįstai, dėl to, Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina.

Dėl civilinių ieškinių 34. Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 19,06 eurų civilinį ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiosios O. S. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 39–42), o nukentėjusioji O. S. – 1 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 68). Skundžiamu nuosprendžiu tiek Vilniaus teritorinės ligonių kasos, tiek nukentėjusiosios O. S. civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai. Apeliaciniu skundu prašoma atmesti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios O.

S. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

35. Nors apeliantai praÅ¡o atmesti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių tokio savo praÅ¡ymo argumentų. Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų D. M. veiksmų – nukentėjusiosios O. S. sužalojimo, Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė turtinę žalÄ , tai yra 19,06 eurų iÅ¡laidų už nukentėjusiosios O. S. gydymÄ . Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas O. S. gydymo iÅ¡laidas patvirtinančiais įrodymais, už padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingas D. M., todėl skundžiamu nuosprendžiu Å¡is ieÅ¡kinys tenkintas pagrįstai ir pagrindo jį atmesti nėra.

36. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su iÅ¡ D. M. nukentėjusiajai O. S. priteista 1 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Nesutikimas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad dėl įvykusio konflikto kalta bÅ«tent pati nukentėjusioji, savo netinkamu ir neteisėtu elgesiu iÅ¡provokavusi konfliktinę situacijÄ , kurios buvo galima iÅ¡vengti, jeigu ji bÅ«tų tinkamai įvertinusi nuteistojo iÅ¡sakytas pastabas dėl veido kaukės nedėvėjimo, taip pat tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tokiÄ didelę sumÄ nesivadovavo teismų praktika analogiÅ¡kose bylose.

Apeliantų vertinimu, nagrinėjamu atveju 150 eurų neturtinės žalos dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuluotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ ir Å¡ioje dalyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai įvertino nukentėjusiosios O. S. dėl nusikalstamos veikos patirtus padarinius, neįvertino pačios nukentėjusiosios veiksmų, neatsižvelgė į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, dėl to priteisė O.

S. nepagrįstai didelę sumÄ neturtinei žalai atlyginti.

37. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų D. M. veiksmų – smurto parduotuvės prekybos salėje nukentėjusioji O. S. patyrė ne tik fizinį skausmÄ , sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir nepatogumus, bet ir dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. M. veiksmais nukentėjusiajai O. S. padaryta neturtinė žala. Vis tik, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio ir visiÅ¡kai tenkindamas O. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, tik lakoniÅ¡kai, detaliau nemotyvuodamas, nurodė, jog 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas atitinka padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Toks formalus bendro pobÅ«džio konstatavimas nėra pakankamas.

38. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, tai yra į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala, į Å¡ios žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

39. Aktualiu atveju nukentėjusiajai O. S. ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet buvo nustatytas ir sužalojimas – kairės pusės ausies kauÅ¡elio ir momens srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs patinimu ir skausmingumu, kuris specialisto įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 61). Konfliktas įvyko ir O. S. buvo sužalota jos darbo vietoje – parduotuvėje, tačiau tiesiogiai nematant jos bendradarbiams bei parduotuvės lankytojams, iÅ¡skyrus liudytojÄ R. D.. Nors O. S. buvo nustatytas minėtas sužalojimas, jos gydymo iÅ¡laidos nebuvo didelės, pati nukentėjusioji gydymo ar kitų iÅ¡laidų iÅ¡ esmės neturėjo (kaip nurodė civiliniame ieÅ¡kinyje, jai teko pirkti nuskausminamuosius vaistus), nedarbinga buvo trumpai (kaip nurodė savo civiliniame ieÅ¡kinyje bei apklausiama teisiamojo posėdžio metu, į darbÄ nėjo tris dienas), liekamųjų reiÅ¡kinių nenustatyta, todėl konstatuotina, kad nukentėjusioji nepatyrė itin sunkių iÅ¡gyvenimų.

Sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiajai atlygintinos žalos dydžio, visiÅ¡kai nevertino ir nukentėjusiosios elgesio D. M. atžvilgiu, tai yra neatsižvelgė į tai, kad O. S., prieÅ¡ D. M. suduodant jai pirmÄ smÅ«gį, bandė iÅ¡muÅ¡ti iÅ¡ jo rankų mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , o po pirmų D. M. suduotų smÅ«gių, Å¡iam nebesmurtaujant, atsakydama pati pabandė suduoti smÅ«gį D. M. į galvÄ , kurį atlikdama pataikė ne nuteistajam, bet kartu su D.

M. buvusiai liudytojai R. D. į galvos sritį ir padarė pastarajai sužalojimÄ , kurį patvirtina į bylÄ pateiktas R. D. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as, kuriame konstatuotas R. D. įvykio metu padarytas sužalojimas – galvos sumuÅ¡imas (1 t., b. l. 92). Nors tokie nukentėjusiosios veiksmai kitame, O. S. atžvilgiu atliktame, ikiteisminiame tyrime ir nebuvo įvertinti kaip nusikalstami (nenustatyta O. S. tyčia sužaloti R. D.), vis tik, konflikto metu ji sužalojo kartu su nuteistuoju parduotuvėje buvusiÄ R.

D.. Å iame kontekste pažymėtina, kad D. M. stipriausiÄ smÅ«gį (tai matoma iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o) O. S. sudavė tik po to, kai Å¡i sudavė smÅ«gį R. D.. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio apylinkės teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir į D. M. turtinę padėtį bei, kaip pagrįstai nurodoma ir apeliaciniame skunde, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (Å¡iuo atveju priteistas dydis virÅ¡ija paprastai priteisiamÄ neturtinės žalos dydį, priteisiant neturtinę žalÄ nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose).

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija neabejoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo.

40. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žalos dydis turi bÅ«ti realus, atlygintinas, kiek įmanoma adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei kilusioms pasekmėms. Ä®vertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes (neturtinės žalos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiosios elgesį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes), atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį (nedirbantis) bei jo neginčijamÄ padarytos žalos dydį, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajai O.

S. pirmosios instancijos teismo priteista nepagrįstai didelė 1 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 150 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo reikalavimus ir yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios patirtus iÅ¡gyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiosios O. S. ir nuteistojo D. M. interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo D.

M. ir jo gynėjo advokato Vaitiekaus Novikevičiaus apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti. Nustatyti nuteistojo D. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios O. S. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). D. M., nuteistam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, skirtÄ laisvės apribojimo 9 mėnesiams bausmę sumažinti iki laisvės apribojimo 6 mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ D. M. nukentėjusiajai O. S. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 150 eurų. KitÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas Budrys Jurgita Kolyčienė Nida Vigelienė