7390550d-dbeb-4dfc-a591-d093dfae250e · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr. 1A-441-891/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26420-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArÅ«no Budrio (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), Jurgitos KolyÄienÄs, Nidos VigelienÄs, sekretoriaujant Monikai Linkutei, dalyvaujant prokurorei Raimondai MockeviÄienei, nuteistajam D.
Legislator headnote
AI generated7390550d-dbeb-4dfc-a591-d093dfae250e · Vilniaus apygardos teismas: galvos ant žemÄs nukrenta akiniai nuo saulÄs, liudytoja deÅ¡ine ranka palieÄia vietÄ , kur gavo smÅ«gį, iÅ¡ karto pritupia, po to pakelia ant žemÄs nukritusius akinius ir atsistoja. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad tuo momentu nuteistasis, kaire ranka pagavÄs nukentÄjusiosios deÅ¡inÄ rankÄ , niekur jos netraukia, o deÅ¡inÄs rankos delnu nustumia jÄ nuo R. D. ir savÄs. Taip pat matyti, kaip nukentÄjusioji mosikuodamasi atsitraukinÄja atbulomis, o nuteistasis ir R. D. lÄtai eina link atsitraukinÄjanÄios nukentÄjusiosios ir su ja kalbasi. 2.3.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-441-891/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26420-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArÅ«no Budrio (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), Jurgitos KolyÄienÄs, Nidos VigelienÄs, sekretoriaujant Monikai Linkutei, dalyvaujant prokurorei Raimondai MockeviÄienei, nuteistajam D.
M., jo gynÄjui advokatui Vaitiekui NovikeviÄiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. M. ir jo gynÄjo advokato V. NovikeviÄiaus apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvÄs apribojimu 9 mÄnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 12 mÄnesių nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos.
Tenkinti civiliniai ieÅ¡kiniai ir iÅ¡ D. M. nukentÄjusiajai O. S. priteista 1 000 eurų neturtinÄs žalos atlyginimo, o Vilniaus teritorinei ligonių kasai â 19,06 eurų žalos atlyginimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs 1. D. M. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdÄ sveikatÄ O. S., o bÅ«tent už tai, kad jis 2021 m. liepos 28 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvÄs â(duomenys neskelbtini)â prekybos salÄje, konflikto metu sudavÄ parduotuvÄs â(duomenys neskelbtini)â darbuotojai O.
S. ne mažiau kaip tris smÅ«gius į kairÄ galvos pusÄ, padarydamas O. S. kairÄs pusÄs ausies kauÅ¡elio ir momens srities sumuÅ¡imus, pasireiÅ¡kusius patinimu ir skausmingumu, taip padarÄ nukentÄjusiajai O. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. ir jo gynÄjas advokatas V. NovikeviÄius praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir nuteistojo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti; atmesti nukentÄjusiosios O.
S. ir Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo. 2.1. Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisÄtas, nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas bei priimtas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 329 straipsnio 1 punktas), kadangi teismas netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 369 straipsnio 2 dalis), tai yra kvalifikavo nuteistojo (apelianto) veikÄ ne pagal tuos BK bendrosios ir specialiosios dalies straipsnius ir jų dalis, pagal kuriuos turÄjo kvalifikuoti, nes byloje egzistuoja aplinkybÄs, dÄl kurių procesas negalimas â nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas); baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ Å¡alinanti aplinkybÄ (bÅ«tinoji gintis) (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas); padaryta veika mažareikÅ¡mÄ (BK 37 straipsnis). 2.2.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, nuteisdamas D. M., rÄmÄsi iÅ¡imtinai tariamai nukentÄjusiosios parodymais bei netinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus. Pasak apeliantų, prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, peržiÅ«rÄjus byloje pateiktus vaizdo įraÅ¡us â vaizdo įraÅ¡Ä â20210728_112117.mp4â ir vaizdo įraÅ¡Ä â20210728_112602.mp4â, matyti, kaip parduotuvÄs prekybos sale eina nukentÄjusioji, kuri stumia parduotuvÄs vežimÄlį su maiÅ¡u, kuriame yra tara.
Jos medicininÄ veido kaukÄ yra ant barzdos, kaukÄ burnos ir nosies nedengia (vaizdo įraÅ¡as â20210728_112602.mp4â). BÅ«tent Å¡ias aplinkybes ir nurodÄs tiek nuteistasis, tiek ir liudytoja R. D., tai yra, kad nukentÄjusioji, kai jie jÄ pamatÄ, pirmÄ kartÄ parduotuvÄs salÄje, medicininÄs veido kaukÄs nedÄvÄjo (10.27.53 s), kaukÄ buvo ant barzdos arba ant kaklo, bet burnos ir nosies nedengÄ, kaip kad reikalaujama teisÄs aktuose. Matyti, kaip nukentÄjusioji įeina į prekybos salÄs tarnybinÄ patalpÄ , iÅ¡ kur netrukus grįžta į prekybos salÄ stumdama tuÅ¡ÄiÄ vežimÄlį.
Kaip viso ikiteisminio tyrimo metu teigÄ nuteistasis, nukentÄjusioji veido kaukÄs nedÄvÄjo, dÄl ko ir įvyko konfliktas. Vaizdo įraÅ¡e â20210728_112117.mp4â (vaizdo įraÅ¡o laikas 10.27.52 s â 10.28.04 s) aiÅ¡kiai matyti, kaip susitikÄ salÄje nuteistasis ir nukentÄjusioji kalbasi, po ko pastaroji nueina tolyn į parduotuvÄs salÄ, o nuteistasis ir liudytoja R. D. ne nueina paskui nukentÄjusiÄ jÄ , bet tÄsia apsipirkinÄjimÄ parduotuvÄs salÄje. Skunde pastebima, kad įraÅ¡e matyti, jog ir po nuteistojo pastabos nukentÄjusioji veido kaukÄs nepasitaiso.
Kaip matyti vaizdo įraÅ¡e â20210728_112117.mp4â, maždaug po 40 s, įraÅ¡o laikas 10.28.52 s, vaikÅ¡tinÄja nuteistasis ir liudytoja R. D., o vÄliau be vežimÄlio pasirodo nukentÄjusioji, įraÅ¡o laikas 10.29.12 s, kurios tik burnÄ , o ne nosį dengia kaukÄ. Geriau įsižiÅ«rÄjus į įraÅ¡Ä matyti, kad kaukÄ dÄvima netaisyklingai, ji dengia tik dalį burnos ir barzdÄ . Anot apeliantų, bÅ«tent dÄl to nuteistasis davÄ pastabÄ nukentÄjusiajai jau antrÄ kartÄ . Vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip praeidama pro nuteistÄ jį ir liudytojÄ R.
D. nukentÄjusioji kalbasi su nuteistuoju, kuris, rankose laikydamas mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , pradeda eiti paskui nukentÄjusiÄ jÄ . Atkreipiamas dÄmesys, kad net ir peržiÅ«rÄjus įraÅ¡Ä panaudojant vaizdo įraÅ¡o sulÄtinimo funkcijÄ , matyti, kad nukentÄjusioji, praeidama pro nuteistÄ jį, įraÅ¡o laikas 10.29.15 s â 10.29.16 s, pirmoji kaire ranka suduoda per nuteistojo rankas, daugiau kairÄ jo rankÄ , kurioje buvo telefonas, bandydama jį iÅ¡muÅ¡ti, po ko nuteistasis staigiu deÅ¡inÄs rankos mostu jÄ atstumia nuo savÄs, kairÄje rankoje toliau laikydamas telefonÄ .
Pasak apeliantų, jokio puolimo ar stvÄrimo už nukentÄjusiosios rankos, ar juo labiau jos prisitraukimo prie savÄs, bei sudavimo per jos žandikaulį nematyti. PrieÅ¡ingai, matyti, kaip nukentÄjusioji abiem rankomis laiko nuteistojo deÅ¡inÄ rankÄ (įraÅ¡o laikas 10.29.17 s), kaip savo kaire ranka laikosi įsikibusi už nuteistojo marÅ¡kinÄlių deÅ¡inÄs rankovÄs (įraÅ¡o laikas 10.29.18 s â 10.29.19 s), o nuteistasis toliau laiko telefonÄ . Å ių grumtynių (stumdymosi) metu, kurios truko 3â4 sekundes, matyti, kaip liudytoja R.
D. stovi tarp nuteistojo ir nukentÄjusiosios, o po grumtynių, o ne nuteistojo suduotų smÅ«gių, pastarasis stovi prieÅ¡ais nukentÄjusiÄ jÄ , kuri kažkÄ pasako ir lÄtai moja deÅ¡ine ranka. Tada matyti, kaip tarp nuteistojo ir nukentÄjusiosios veidu į nukentÄjusiÄ jÄ atsistoja liudytoja R. D. ir jai kažkÄ pasako (įraÅ¡o laikas 10.29.24 s â 10.29.25 s), ir matyti kaip po 2 sekundžių nukentÄjusioji savo deÅ¡ine ranka suduoda smÅ«gį R. D. į kairÄ galvos pusÄ (įraÅ¡o laikas 10.29.25 s â 10.29.26 s), po ko nuo R.
D. galvos ant žemÄs nukrenta akiniai nuo saulÄs, liudytoja deÅ¡ine ranka palieÄia vietÄ , kur gavo smÅ«gį, iÅ¡ karto pritupia, po to pakelia ant žemÄs nukritusius akinius ir atsistoja. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad tuo momentu nuteistasis, kaire ranka pagavÄs nukentÄjusiosios deÅ¡inÄ rankÄ , niekur jos netraukia, o deÅ¡inÄs rankos delnu nustumia jÄ nuo R. D. ir savÄs. Taip pat matyti, kaip nukentÄjusioji mosikuodamasi atsitraukinÄja atbulomis, o nuteistasis ir R. D. lÄtai eina link atsitraukinÄjanÄios nukentÄjusiosios ir su ja kalbasi. 2.3.
Pastebima, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, jog âIÅ¡ medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nukentÄjusiajai O. S. nustatytas kairÄs pusÄs ausies kauÅ¡elio ir momens srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kÄs patinimu ir skausmingumu. Sužalojimas įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 61)â, taÄiau 2021 m. rugsÄjo 10 d. apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad iÅ¡nagrinÄjÄs nukentÄjusiosios pateiktus medicininius dokumentus bei susipažinÄs su įvykio aplinkybÄmis, specialistas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog sužalojimas O.
S. galÄjo bÅ«ti padarytas aplinkybÄse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi, pasak apeliantų, iÅ¡ bylos medžiagos taip ir neaiÅ¡ku, kiek gi smÅ«gių buvo suduota â 1, 2 ar 3. Ä® šį klausimÄ taip ir liko neatsakyta, nors teikdama pareiÅ¡kimÄ policijai nukentÄjusioji nurodžiusi, kad â<...> norÄjau patraukti jo rankÄ su telefonu, kad nefilmuotų manÄs. Dar neprisilietus prie jo rankos vyras pradÄjo smÅ«giuoti man į galvÄ .
Ir taip kelis kartus.â Apeliantų vertinimu, tikÄtina, kad reikÄtų vadovautis apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad sužalojimas buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu, tai yra nuteistajam ginantis ir ginant liudytojÄ R. D. nuo agresyviai nusiteikusios nukentÄjusiosios. 2.4. Pažymima, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinÄjant teisme liudytoja R. D. davÄ nuoseklius, vienas kitam neprieÅ¡taraujanÄius ir iÅ¡samius parodymus. Nuteistasis teisminio nagrinÄjimo metu taip pat laikÄsi nuoseklios pozicijos ir davÄ iÅ¡samius, nuoseklius ir vienas kitam neprieÅ¡taraujanÄius parodymus apie tai, kad 2021 m. liepos 28 d. tyÄia jokio fizinio smurto nukentÄjusiosios atžvilgiu nenaudojo, o tik gynÄsi nuo neteisÄtų paÄios nukentÄjusiosios veiksmų, tai yra jos užpuolimo ir smurto naudojimo jo ir su juo buvusio asmens atžvilgiu.
Apeliantų vertinimu, prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, iÅ¡ bylos medžiagos, nukentÄjusiosios ir liudytojų parodymų prieÅ¡taringumo matyti, kad jokių nusikalstamų tyÄinių veiksmų D. M. nukentÄjusiosios atžvilgiu nenaudojo. 2.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iÅ¡ aptartos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nagrinÄjamu atveju egzistuoja baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ Å¡alinanti aplinkybÄ (bÅ«tinoji gintis) (BK 28 straipsnis). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad incidento priežastis buvo paÄios nukentÄjusiosios O.
S. neteisÄti veiksmai â grasinimas D. M. ir jo užpuolimas bei fizinio smurto panaudojimas jo atžvilgiu, tai yra bÅ«tent nukentÄjusioji O. S. neteisÄtus veiksmus panaudojo pirma. Pasak apeliantų, dÄl nuteistojo ir su juo buvusios R. D. atžvilgiu panaudotų neteisÄtų veiksmų D. M. įgijo ne tik teisÄ, bet ir moralinÄ pareigÄ pasinaudoti bÅ«tinosios ginties institutu, siekiant paÅ¡alinti savo ir su juo buvusio asmens gyvybei ir sveikatai iÅ¡kilusį pavojų. 2.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Å¡ioje byloje nustatyta, jog nukentÄjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, tai yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba.
NukentÄjusioji nors ir kreipÄsi į ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos specialistus, taÄiau į medikus pagalbos nesikreipÄ. Be to, konflikto iniciatorÄ, provokavusi konfliktinÄ situacijÄ , buvo pati nukentÄjusioji O. S., nedÄvÄjusi veido kaukÄs ir perdÄtai jautriai pati sureagavusi į D. M. iÅ¡sakytas pastabas. Pasak apeliantų, bet koks sužalojimas sukelia kažkokį skausmÄ ir tai yra subjektyvu, to iÅ¡matuoti negalima. Be abejo, Å¡i žala â fizinio skausmo sukÄlimas yra reikÅ¡minga, taÄiau įvertinus tai, jog jokių sužalojimų (net elementarių sumuÅ¡imui bÅ«dingų hematomų ar (ir) nubrozdinimų suduodant kumÅ¡Äiu) nagrinÄjamu atveju nukentÄjusioji nepatyrÄ, darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimo padariniai nÄra tokie dideli, jog kaltininkui negalÄtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis.
Apeliantų vertinimu, nagrinÄjamoje byloje susiklosÄiusios aplinkybÄs leidžia teigti, kad nuteistojo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nÄra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisÄs principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas baudžiamosios teisÄs priemonių (ultima ratio) taikymas. TodÄl D. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dÄl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. 2.7.
DÄl priteistos neturtinÄs žalos dydžio apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentÄjusiosios civilinį ieÅ¡kinį, iÅ¡ D. M. nukentÄjusiajai O. S. priteisÄ nepagrįstai didelį â 1 000 eurų neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Skunde pažymima, kad dÄl įvykusio konflikto kalta bÅ«tent pati nukentÄjusioji, kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄių vaizdo įrašų, savo netinkamu ir neteisÄtu elgesiu (apsauginÄs kaukÄs nedÄvÄjimu esant Å¡alyje visuotinai paskelbtai ekstremaliai situacijai dÄl Covid 19) iÅ¡provokavusi konfliktinÄ situacijÄ , kurios buvo galima iÅ¡vengti, jeigu ji bÅ«tų tinkamai įvertinusi nuteistojo iÅ¡sakytas pastabas dÄl veido kaukÄs nedÄvÄjimo.
Be to, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, iÅ¡ kurios matyti, kad panaÅ¡iose bylose priteisiamos kur kas mažesnÄs piniginÄs sumos nuo 150 iki 350 Eur (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017). Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas neturtinÄs žalos dydį iÅ¡ esmÄs preziumavo iÅ¡ fakto, kad nukentÄjusioji dÄl kaltinamojo smurtinio nusikaltimo neabejotinai patyrÄ stresÄ , iÅ¡gÄ stį, fizinį skausmÄ , todÄl neabejotinai kaltinamojo veiksmai nukentÄjusiajai padarÄ Å¾alÄ .
Atsižvelgiant į tai, apylinkÄs teismas sprendÄ, kad 1 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas atitinka padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Anot apeliantų, esant tokiam nevienareikÅ¡miam vertinimui, taip pat įvertinant konflikto su O. S. specifikÄ bei apeliaciniame skunde aptartas abejones (dÄl smurto panaudojimo mechanizmo, padarinių, tyÄios ir tikslo naudojant smurtÄ ir kt.), nÄra suprantamas teismo priteistos neturtinÄs žalos pagrįstumas.
Apeliantų teigimu, vertinant anksÄiau nurodytÄ teismų praktikÄ , tokia suma neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnio, kuriame nurodyti neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijai, nuostatų, taip pat sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų, todÄl keistina. Apeliantų vertinimu, 150 eurų neturtinÄs žalos dydis nagrinÄjamu atveju atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuluotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. 2.8.
DÄl D. M. skirtos bausmÄs apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, praÅ¡oma bausmÄs skyrimo klausimÄ sprÄsti iÅ¡ naujo. Anot apeliantų, veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), nuteistasis padarÄ bÅ«damas neteistas, o BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvÄs atÄmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvÄs atÄmimo bausmÄ teismas privalo tokį savo sprendimÄ motyvuoti.
Apeliantų teigimu, konkretesnių teisinių motyvų, kodÄl D. M. skundžiamu nuosprendžiu skirtina bÅ«tent su laisvÄs suvaržymu susijusi bausmÄ, pirmosios instancijos teismas nenurodÄ. Teismas nepasisakÄ, kodÄl bausmÄs tikslai nuteistajam nebus pasiekti skyrus Å¡velnesnÄ sankcijoje numatytÄ bausmÄ. Skunde atkreipiamas dÄmesys, kad D. M. jam inkriminuotÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarÄ bÅ«damas neteistas. Be to, D.
M. nebaustas administracine tvarka, nesigydÄ ir nÄra registruotas psichikos sveikatos centro bei priklausomybÄs ligų įskaitose. Apeliantų vertinimu, Å¡ios aplinkybÄs suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo asmenybÄ bei faktinis padaryto nusikaltimo ir paties nuteistojo pavojingumas leidžia pasiekti bausmÄs tikslus paskiriant vienas iÅ¡ Å¡velniausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmes. Pasak apeliantų, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai) ir nuteistajam skirtina su laisvÄs atÄmimu nesusijusi bausmÄ â bauda ar laisvÄs apribojimas, kurios dydis nustatomas mažesnis nei Å¡ių bausmÄs rūšių vidurkis.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posÄdžio metu nuteistasis D. M. ir jo gynÄjas palaikÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytus argumentus ir praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nemotyvuotÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį bei visiÅ¡kai priteistÄ pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo D. M. ir jo gynÄjo advokato V. NovikeviÄiaus apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.
4. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame, iÅ¡ esmÄs neneigiant nukentÄjusiosios O. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo fakto, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinÄmis aplinkybÄmis, atliktu įrodymų vertinimu, dÄl kurio, pasak apeliantų, teismas nepagrįstai pripažino D. M. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, tvirtinama, jog D. M. sužalojimÄ O. S. padarÄ gindamasis ir gindamas liudytojÄ R. D. nuo agresyviai nusiteikusios nukentÄjusiosios, todÄl nagrinÄjamu atveju egzistuoja jo baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ Å¡alinanti aplinkybÄ â bÅ«tinoji gintis, arba yra pagrindas D.
M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, taip pat apeliaciniu skundu ginÄijama nuteistajam skirta bausmÄ bei nukentÄjusiajai O. S. priteistos neturtinÄs žalos dydis. ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ patikrino tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. DÄl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir BK 28 straipsnio nuostatų taikymo 5.
Sprendžiant klausimÄ dÄl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, visų pirma, pažymÄtina, kad pagrindinÄs įrodymų vertinimo taisyklÄs nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Pagal Å¡ias nuostatas, teisÄjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. TaÄiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turÄti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esanÄių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018 ir kt.).
PažymÄtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų dÄl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma.
6. Pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ visas D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendÄ dÄl D. M. kaltÄs padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisÄtais bÅ«dais ir priemonÄmis, tai yra baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant D. M. kaltÄs klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turÄjusių esminÄ reikÅ¡mÄ tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisÄtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.
7. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio, jame iÅ¡dÄstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų praÅ¡ymų matyti, kad D. M. ir jo gynÄjas nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdami, jog pirmosios instancijos teismas visus byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai, rÄmÄsi iÅ¡imtinai prieÅ¡taringais nukentÄjusiosios parodymais, neįvertino nuoseklių, iÅ¡samių, vienas kitam neprieÅ¡taraujanÄių liudytojos R. D. ir nuteistojo D. M. parodymų, jog jokių nusikalstamų tyÄinių veiksmų D.
M. nukentÄjusiosios atžvilgiu nenaudojo. Sutikti su tokiais apeliantų motyvais ir naikinti teisÄtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisinio pagrindo nÄra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais D. M. siekia bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti ir atmetami. D. M. kaltÄ dÄl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentÄjusiajai O. S. neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dÄstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.
Nuteistojo nurodoma versija, jog konfliktas kilo bÅ«tent dÄl nukentÄjusiosios elgesio (jai taisyklingai nedÄvint kaukÄs ir pirmai sudavus nuteistajam), kad jis netyÄia sužalojo nukentÄjusiÄ jÄ , gindamasis pats ir gindamas liudytojÄ R. D. nuo agresyviai nusiteikusios nukentÄjusiosios, bylos nagrinÄjimo metu nebuvo įrodyta. Nors teisminio nagrinÄjimo metu D. M. neigÄ tyÄia sužalojÄs O. S., taÄiau jo kaltÄ patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir iÅ¡tirta medžiaga, jo kaltÄs neigimÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip jo gynybinÄ pozicijÄ , o teismo iÅ¡vadas, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.
8. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamoji atsakomybÄ kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukÄlÄ Å¾mogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ios nusikalstamos veikos materialiosios sudÄties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti bÅ«tina pagrįsti faktÄ , jog dÄl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir prieÅ¡ingi teisei (nusikalstami) padariniai, tai yra kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas.
9. Nuteistasis D. M. parodymus davÄ tik teisminio nagrinÄjimo metu ir savo kaltÄs nepripažino. Duodamas paaiÅ¡kinimus teisme nurodÄ, kad atÄjo į parduotuvÄ â(duomenys neskelbtini)â kartu su R. D., netoli pieno produktų skyriaus, jis pamatÄ, kad iÅ¡ pagalbinių patalpų iÅ¡Äjo parduotuvÄs darbuotoja be apsauginÄs kaukÄs, kaukÄ buvo po smakru. Jis jai mandagiai pasakÄ, kad užsidÄtų kaukÄ, taÄiau ji sureagavo neadekvaÄiai ir vietoj to, kad užsidÄtų kaukÄ pradÄjo konfliktuoti.
Jis pasakÄ, kad jÄ nufilmuos ir perduos policijai. NukentÄjusioji atsakÄ, kad jeigu jis taip padarys, ji sudaužys telefonÄ ir snukį. Po Å¡ių žodžių ji pasiÅ¡alino. Toliau vaikÅ¡tant po parduotuvÄ jis vÄl pamatÄ tÄ paÄiÄ darbuotojÄ einanÄiÄ be kaukÄs, vÄl jai pasakÄ pastabÄ , kad užsidÄtų kaukÄ ir bandÄ jÄ nufilmuoti, taÄiau nepavyko. Jis Äjo toliau ir pajuto smÅ«gį į kÅ«nÄ ir į rankÄ , kurioje buvo telefonas. Jam sudavÄ ranka per krÅ«tinÄ, pataikÄ Ä¯ kairį raktikaulį, per rankÄ .
Jis atsisuko ir nustÅ«mÄ parduotuvÄs darbuotojÄ link vitrinos. Tuomet nukentÄjusioji nuo tos vitrinos žengÄ link jų, puolÄ R. D. ir sudavÄ jai smÅ«gį per galvÄ . R. D. suklupo, jai nukrito akiniai. Tada jis, gindamas R. D. ir save, vÄl pastÅ«mÄ nukentÄjusiÄ jÄ delnais, iÅ¡tiesÄs rankas, po ko ji atsirÄmÄ Ä¯ Å¡aldytuvÄ ir daugiau jų nebepuolÄ. Tokius D. M. parodymus tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme iÅ¡ esmÄs patvirtino liudytoja R. D.. Duodama paaiÅ¡kinimus teisme R.
D. nurodÄ, kad su D. M. nuvažiavo į â(duomenys neskelbtini)â parduotuvÄ, kurioje pamatÄ, kad ateina parduotuvÄs darbuotoja be apsauginÄs kaukÄs. D. M. jai pasakÄ, kad ji užsidÄtų kaukÄ. Tada nukentÄjusioji pradÄjo konfliktuoti, sakÄ, kad žino savo teises ir nuÄjo. Po to vÄl pamatÄ, kad ateina ta pati darbuotoja ir vÄl be kaukÄs. Tada D. M. pasakÄ jai, kad užsidÄtų kaukÄ. Po Å¡ių žodžių jie apsisuko ir nuÄjo. Tuomet nukentÄjusioji juos pasivijo ir puolÄ D.
M. iÅ¡ už nugaros, sugriebÄ už marÅ¡kinÄlių. D. M. jÄ nustÅ«mÄ, bandÄ nufilmuoti jÄ telefonu. NukentÄjusioji trenkÄ jam per rankÄ ir pasakÄ, kad jei filmuos, sudaužys telefonÄ . Ji buvo Å¡okiruota tokiu nukentÄjusiosios elgesiu, iÅ¡sigando, kad tikrai gali sudaužyti telefonÄ , pasakÄ jai: âkÄ jÅ«s darote?â. Tada nukentÄjusioji jai sudavÄ smÅ«gį kumÅ¡Äiu į veidÄ . SmÅ«gis buvo stiprus, vos susilaikÄ nenukritusi, pritÅ«pÄ, nuo smÅ«gio nukrito jos akiniai.
MatÄ, kaip D. M., gindamas jÄ , delnu stumia nukentÄjusiÄ jÄ , nuo ko Å¡i atsitrenkÄ Ä¯ Å¡aldytuvÄ .
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad esant esminiams prieÅ¡taravimams tarp nukentÄjusiosios ir nuteistojo bei liudytojos parodymų, teismas nepagrįstai rÄmÄsi iÅ¡imtinai nukentÄjusiosios O. S. parodymais, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad iÅ¡ bylos medžiagos, nukentÄjusiosios ir liudytojų parodymų prieÅ¡taringumo matyti, kad jokių nusikalstamų tyÄinių veiksmų D. M. nukentÄjusiosios atžvilgiu nenaudojo, taip pat netinkamai vertino byloje esanÄius vaizdo įraÅ¡us, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad iÅ¡ medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolo matyti, jog sužalojimas O.
S. buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu. Pasak apeliantų, apylinkÄs teismas nepagrįstai nesprendÄ, kad visos Å¡ios aplinkybÄs turi bÅ«ti vertinamos nuteistojo naudai. Su tokiais skundo argumentais teisÄjų kolegija nesutinka, taip pat pastebi, kad apeliantai iÅ¡skiria atskirus parodymų ir byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų fragmentus, juos savaip, sau palankia linkme interpretuoja, visiÅ¡kai neatsižvelgdami į bendrÄ jų kontekstÄ . Toks įrodymų vertinimas yra negalimas, parodymais grindžiant iÅ¡vadas dÄl asmens (ne)kaltumo privalo bÅ«ti įvertinta jų visuma, bendras kontekstas, jie taip pat turi bÅ«ti palyginti su kitais bylos duomenimis, kadangi prieÅ¡ingu atveju gali bÅ«ti padarytos neteisingos iÅ¡vados.
11. Nors apeliaciniame skunde teigiama prieÅ¡ingai, nukentÄjusioji O. S. iÅ¡ esmÄs viso proceso metu nuosekliai nurodÄ, kad konflikto metu D. M. sudavÄ jai iÅ¡ viso tris smÅ«gius į kairÄ galvos pusÄ. Duodama paaiÅ¡kinimus teisme nukentÄjusioji O. S. parodÄ, kad ji dirba parduotuvÄje â(duomenys neskelbtini)â (duomenys neskelbtini). Ä®vykio dienÄ buvo daug darbo, visi buvo užimti savo darbais, buvo ir pirkÄjų. Jai einant link taromato, vienas iÅ¡ pirkÄjų, tai yra D. M., jai pasakÄ:
âtu karve, uždÄk kaukÄâ, taÄiau ji nekreipdama dÄmesio nuÄjo link taromato, o eidama atgal pamatÄ, kad D. M. ir kartu su juo buvusi R. D. pradÄjo jÄ filmuoti. Ji pasakÄ, kad parduotuvÄje filmuoti negalima ir norÄjo patraukti nuo savÄs D. M. rankÄ su telefonu, tuo metu D. M. sudavÄ jai vienÄ smÅ«gį į kairÄ galvos pusÄ ir prirÄmÄ prie Å¡aldytuvo. Ji iÅ¡sigando, pradÄjo Å¡auktis pagalbos. Tarp jos ir D. M. atsistojo R. D., D. M. jai vÄl trenkÄ per ausį su ranka ir filmavo, ji gynÄsi nuo smÅ«gio, tada D.
M. jai trenkÄ per rankÄ , o ji, atstumdama D. M. rankÄ nuo savÄs, užkabino R. D. akinius, kurie nukrito. R. D. pasilenkus D. M. vÄl jai trenkÄ Ä¯ galvÄ . Buvo suduoti dar du smÅ«giai. Kaltinamasis prie jos prikibo dÄl kaukÄs, kuri jai buvo nusmukusi nuo nosies. Po patirto smurto ji tris dienas nÄjo į darbÄ . Labai skaudÄjo sumuÅ¡tÄ vietÄ . IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kus parodymus O. S. buvo davusi ir ikiteisminio tyrimo metu. Kolegija sprendžia, kad nÄra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rÄmÄsi nukentÄjusiosios duotais parodymais, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentÄjusiosios parodymai buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡ esmÄs nekintantys viso proceso metu.
12. TeisÄjų kolegija sutinka su tuo, kad įvykio metu nuteistojo ir nukentÄjusiosios santykis buvo konfliktiÅ¡kas, todÄl kiekvienos Å¡alies pozicijÄ viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai, taÄiau vien dÄl tokių aplinkybių nukentÄjusiosios parodymai savaime negali bÅ«ti laikomi Å¡aliÅ¡kais ir neteisingais. Nors nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje buvo liudytoja R. D., kuriai taip pat buvo suduotas vienas smÅ«gis, taÄiau ji yra D. M. sugyventinÄ, suinteresuota padÄti D.
M. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs ar suÅ¡velninti jo teisinÄ padÄtį, taigi tiesiogiai įvykį maÄiusių ir neÅ¡aliÅ¡kai galinÄių įvertinti situacijÄ liudytojų Å¡ioje byloje nÄra. Vis tik byloje yra kitų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, patvirtinanÄių ar paneigianÄių bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, padedanÄių jas nustatyti, patikrinti arba paneigti proceso dalyvių keliamas versijas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti tiek D. M., tiek O.
S. parodymų teisingumÄ ir patikimumÄ , vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, tarp jų ir liudytojos G. Ž. parodymus, vaizdo įraÅ¡us, vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolus, medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokole nurodytus duomenis, kitus raÅ¡ytinius įrodymus, ir pagrįstai nustatÄ, kad bÅ«tent ne nuteistojo D. M. ir liudytojos R. D., o nukentÄjusiosios O. S. parodymus patvirtino bylos duomenų visetas.
13. Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo (1 t., b. l.
61) matyti, kad teismo medicinos ekspertas, atlikÄs pateiktų O. S. medicinos dokumentų apžiÅ«rÄ bei susipažinÄs su įvykio aplinkybÄmis, konstatavo, kad O. S. nustatyta kairÄs pusÄs ausies kauÅ¡elio ir momens srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kÄs patinimu ir skausmingumu, sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas aplinkybÄse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tai, kad sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kas akcentuojama ir apeliaciniame skunde, nereiÅ¡kia, jog nukentÄjusiajai buvo suduotas tik vienas smÅ«gis ir nepaneigia nukentÄjusiosios parodymų apie jai suduotus mažiausiai tris smÅ«gius, kadangi ne kiekvienas smÅ«gis palieka kokius nors sužalojimus, gali bÅ«ti jauÄiamas tik fizinis skausmas ir objektyvių sužalojimų požymių neatsirasti.
Be to, minÄtus nukentÄjusiosios parodymus ir teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad D. M. sudavÄ O. S. ne mažiau nei tris smÅ«gius į kairÄ galvos pusÄ, patvirtina ir svarbus byloje esantis tiesioginis objektyvus įrodymas â vaizdo įraÅ¡as (1 t., b. l. 21, 82), filmuotas parduotuvÄs â(duomenys neskelbtini)â pieno ir duonos produktų skyriuje, kuriame užfiksuoti tiek D. M., tiek O. S., tiek ir liudytojos R. D. veiksmai parduotuvÄje vykusio konflikto metu. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynÄjas iÅ¡samiai, savaip interpretuodami, iÅ¡ esmÄs akcentuodami tik nuteistajam palankias aplinkybes, ir itin iÅ¡ryÅ¡kindami nuteistojo veiksmų kvalifikavimui visiÅ¡kai nereikÅ¡mingÄ aplinkybÄ â nukentÄjusioji nedÄvÄjo (dÄvÄjo netaisyklingai) veido kaukÄs, vertina vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotas aplinkybes.
Su tokiu vertinimu teisÄjų kolegija nesutikti. IÅ¡ minÄto vaizdo įraÅ¡o (Å¡iuo atveju akcentuotinos tik esminÄs, D. M. veiksmų kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybÄs) matyti, kaip į pieno ir duonos produktų skyrių grįžta D. M. ir R. D., kurie kalbasi tarpusavyje ir D. M. gestikuliuoja, abu rankose laiko telefonus. Tada į skyrių ateina O. S., prie jos prieina ir Å¡alia eina D. M. su rankose laikomu telefonu ir galimai filmuoja. Toliau vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip O. S. eidama pabando suduoti ranka per Å¡alia einanÄio D.
M. telefonÄ , taÄiau nepataiko ir tuomet D. M. ne nustumia, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o ranka trenkia vienÄ smÅ«gį O. S. į kairÄ veido pusÄ. Tuomet O. S. bando sugriebti D. M. už rankų, o D. M. dar kartÄ jai ranka trenkia vienÄ smÅ«gį į kairÄ veido pusÄ ir atstumia O. S. nuo savÄs. Matyti, kaip visÄ tÄ laikÄ R. D. viskÄ filmuoja telefonu. Toliau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad O. S., D. M. ir R. D. kalbasi, R. D. atsistoja į vidurį tarp O. S. ir D. M., tuo metu O. S. bando suduoti ranka D.
M., taÄiau jis atsiloÅ¡ia ir ji pataiko R. D. į galvÄ , dÄl ko nukrenta jos akiniai. Tuomet matyti, kaip D. M. deÅ¡ine ranka suduoda vienÄ smÅ«gį O. S. į kairÄ galvos pusÄ ir nuo smÅ«gio O. S. susilenkia. Jai atsitiesus D. M. kaire ranka dar kartÄ suduoda vienÄ smÅ«gį O. S. į deÅ¡inÄ veido pusÄ. O. S. pradeda atbula trauktis nuo D. M., tuo metu D. M. eina link O. S. jai kažkÄ sakydamas. Pasak apeliantų, nukentÄjusioji, praeidama pro nuteistÄ jį, pirmoji kaire ranka suduoda per nuteistojo rankas, daugiau kairÄ jo rankÄ , kurioje buvo telefonas, bandydama jį iÅ¡muÅ¡ti, po ko nuteistasis staigiu deÅ¡inÄs rankos mostu jÄ atstumia nuo savÄs, kairÄje rankoje toliau laikydamas telefonÄ , jokio puolimo ar stvÄrimo už nukentÄjusiosios rankos, ar juo labiau jos prisitraukimo prie savÄs, bei sudavimo per jos žandikaulį nematyti, taÄiau apygardos teismo vertinimu, vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matosi, kad O.
S. nepataiko D. M. per rankÄ , tai yra nepalieÄia jo, o D. M., atsakydamas į šį jos veiksmÄ , ne atstumia, kaip bandoma teigti skunde, bet pirmas suduoda smÅ«gį O. S. į kairÄ galvos pusÄ, po ko O. S. bando jį atstumti, prasideda susistumdymas, tampymas, kurių metu D. M. suduoda O. S. dar du aiÅ¡kius smÅ«gius į kairÄ galvos sritį (vienas smÅ«gis buvo itin aiÅ¡kus ir pakankamai stiprus, nes O. S. nuo jo net susilenkÄ). Tas faktas, kad O. S. taip pat ranka sudavÄ smÅ«gį R. D. į galvÄ , dÄl ko nukrito jos akiniai, nepaneigia fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ ir smÅ«gių jai sudavimo, nes Å¡iuos veiksmus O.
S. atliko jau po to, kai D. M. jai pirmas sudavÄ smÅ«gį. Be to, Å¡ie O. S. veiksmai buvo įvertinti kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje (M-01-1-25578-21), kurioje buvo atsisakyta pradÄti ikiteisminį tyrimÄ . Taip pat pažymÄtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti neturi reikÅ¡mÄs, kokio stiprumo fizinis smurtas naudojamas, svarbu nustatyti fizinio smurto panaudojimo faktÄ ir atitinkamus padarinius. O tai Å¡iuo atveju buvo padaryta.
14. Taigi, pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl D. M. kaltÄs padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , pagrįstai rÄmÄsi nukentÄjusiosios O. S., liudytojos G. Ž. parodymais, taip pat Å¡ių parodymų kontekste vertino nuteistojo D. M. ir liudytojos R. D. duotus parodymus, kurie nors ir yra prieÅ¡taraujantys objektyviems bylos duomenims (bÅ«tent jų parodymai apie tai, kad O. S. D. M. užpuolÄ iÅ¡ už nugaros, įsikibo jam į marÅ¡kinÄlius, kad D. M. jai smÅ«gių nesudavÄ, o tik atstÅ«mÄ nuo savÄs), vis tik iÅ¡ dalies patvirtina nukentÄjusiosios nurodytas aplinkybes.
Teismas pagrįstai vadovavosi teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis, byloje esanÄiais vaizdo įraÅ¡ais ir jų apžiÅ«ros protokolais bei kitais raÅ¡ytiniais duomenimis ir Å¡iuos duomenis pripažino neabejotinai įrodanÄiais, kad D. M. byloje nustatytu laiku ir aplinkybÄmis nukentÄjusiajai padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismui leido daryti viso proceso metu dÄl esminių Å¡iai bylai aplinkybių nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi nukentÄjusiosios O. S. parodymai apie tai, kad D.
M. kilusio konflikto metu prieÅ¡ jÄ naudojo fizinį smurtÄ (sudavÄ smÅ«gius į kairÄ galvos pusÄ). NukentÄjusiosios nurodytos aplinkybÄs atitinka liudytojos G. Ž. parodymus apie tai, kad girdÄjo nukentÄjusiosios praÅ¡ymÄ gelbÄti, padÄti, o atÄjusi matÄ jÄ verkianÄiÄ , Å¡oko bÅ«senoje bei agresyviai nusiteikusį kaltinamÄ jį. Tiek nukentÄjusiosios, tiek minÄtos liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai â medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuoti O.
S. padaryti sužalojimai, taip pat byloje esantys įvykio vaizdo įraÅ¡ai, kurių apžiÅ«ra užfiksuota apžiÅ«ros protokoluose, kurių visuma patvirtina tiek fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ faktÄ , tiek tai, kad dÄl nuteistojo veiksmų nukentÄjusioji patyrÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
15. PažymÄtina, kad nuteistasis D. M. neneigia, jog jis kelis kartus delnais pastÅ«mÄ (atstÅ«mÄ) O. S., dÄl ko ji galÄjo patirti sužalojimÄ , taÄiau teigia, kad jo veiksmai buvo gynybiniai, jam ginantis ir ginant R. D. nuo agresyviai nusiteikusios nukentÄjusiosios. Anot apeliantų, incidento priežastis buvo paÄios nukentÄjusiosios O. S. neteisÄti veiksmai â grasinimas D. M. ir jo užpuolimas bei fizinio smurto panaudojimas jo atžvilgiu, tai yra bÅ«tent nukentÄjusioji O. S. neteisÄtus veiksmus panaudojo pirma, dÄl ko D. M., siekdamas paÅ¡alinti savo ir su juo buvusio asmens gyvybei ir sveikatai iÅ¡kilusį pavojų, įgijo teisÄ ir moralinÄ pareigÄ pasinaudoti bÅ«tinosios ginties institutu.
16. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarÄ baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kÄsinimosi, kuris yra realus, akivaizdus, besiginanÄio asmens veiksmais žala padaroma besikÄsinanÄiam asmeniui ir nÄra peržengiamos bÅ«tinosios ginties ribos.
Kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tokių sÄ lygų byloje nenustatyta. D. M. nebuvo užpultas, jis pats savo iniciatyva pradÄjo konfliktuoti su O. S., pradÄjo jÄ filmuoti dÄl to, kad ji nebuvo taisyklingai užsidÄjusi veido kaukÄs, be to, pirmas sudavÄ smÅ«gį O. S.. Kita vertus, tokie nuteistojo D. M. ir jo gynÄjo skundo argumentai prieÅ¡tarauja nuteistojo pozicijai â iÅ¡ vienos pusÄs jis neigia vartojÄs smurtÄ nukentÄjusiosios atžvilgiu, iÅ¡ kitos pusÄs â praÅ¡o jo veiksmus vertinti kaip padarytus netyÄia, besiginant.
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad, kaip matyti tiek iÅ¡ nukentÄjusiosios O. S. parodymų, tiek iÅ¡ vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotos informacijos, nukentÄjusioji neužpuolÄ D. M. iÅ¡ už nugaros, nesiÄmÄ aktyvių fizinių veiksmų prieÅ¡ nuteistÄ jį, o tik bandÄ nutraukti jos filmavimÄ , galimai bandydama iÅ¡muÅ¡ti iÅ¡ Å¡alia jos einanÄio ir jÄ galimai filmuojanÄio D. M. rankos telefonÄ . O. S. nepataikÄ D. M. nei per rankÄ , nei per telefonÄ , taÄiau D. M. iÅ¡ karto ranka trenkÄ vienÄ smÅ«gį O.
S. į kairÄ veido pusÄ, dÄl ko prasidÄjo vÄlesnis susistumdymas ir buvo suduoti kiti smÅ«giai. Ir nors nuteistasis teigia, kad kilusį konfliktÄ iÅ¡provokavo bÅ«tent O. S., bylos duomenys to nepatvirtina. Nenustatyta, kad nukentÄjusioji savo veiksmais bÅ«tų sužalojusi nuteistÄ jį ar tyÄia kartu su juo buvusiÄ R. D.. O. S. veiksmai (kaukÄs nedÄvÄjimas, bandymas iÅ¡muÅ¡ti telefonÄ iÅ¡ rankų) nebuvo tokie pavojingi, nuo kurių D. M. bÅ«tų priverstas gintis panaudojant tokio pobÅ«džio fizinį smurtÄ , tai yra privalÄjo suduoti smÅ«gius O.
S. į galvos sritį. PrieÅ¡ingai, nurodyti O. S. veiksmai, tariamas jos neteisÄtas elgesys yra tik menkavertÄs nuteistojo įvardijamos jo elgesio priežastys, kurios jokiu bÅ«du nepateisina naudoto smurto ir kilusių pasekmių. Taigi teisÄjų kolegija konstatuoja, kad nagrinÄjamu atveju byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys nepatvirtina, jog nuteistasis veikÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.
17. Tokiu bÅ«du apeliacinÄs instancijos teisme pakartotinai iÅ¡analizavus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ , konstatuotina, kad D. M. savo veiksmais padarÄ O. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra, kad jis 2021 m. liepos 28 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvÄs â(duomenys neskelbtini)â prekybos salÄje kilusio konflikto su parduotuvÄs darbuotoja O. S. metu sudavÄ Å¡iai ne mažiau kaip tris smÅ«gius į kairÄ galvos pusÄ, padarydamas O.
S. kairÄs pusÄs ausies kauÅ¡elio ir momens srities sumuÅ¡imus, pasireiÅ¡kusius patinimu ir skausmingumu. Ä®vertinus byloje nustatytus nuteistojo atliktus veiksmus, jų bÅ«dÄ , konstatuotina, jog nuteistojo D. M. suduotų smÅ«gių lokalizacija, tai yra smÅ«giai nukentÄjusiajai į galvos sritį, rodo, kad nuteistasis, bÅ«damas suaugÄs ir pakaltinamas asmuo, suvokÄ, jog naudodamas smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ , suduodamas į skausmingÄ ir jautriÄ Å¾mogaus kÅ«no vietÄ â galvÄ , neabejotinai suvokÄ, kad taip sukels padarinius â bent jau fizinį skausmÄ .
TeisÄjų kolegijos vertinimu, D. M. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudÄties požymiai, todÄl pirmosios instancijos teismo jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu dÄl Å¡io nusikaltimo. Å ioje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo susidariusi bÅ«tinosios ginties situacija, kaip atsakomybÄ Å¡alinanti aplinkybÄ, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentÄjusiosios kÄsinimosi, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis.
PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybÄs rodo, kad smÅ«gių sudavimÄ lÄmÄ ne nuteistojo siekis apsiginti nuo tariamo užpuolimo, bet pyktis dÄl to, kad O. S. neužsidÄjo, nepasitaisÄ veido kaukÄs, konfliktavo su juo, sudavÄ R. D. į veidÄ . DÄl to nÄra pagrindo abejoti teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis D. M. sužalojimus nukentÄjusiajai O. S. padarÄ tyÄia. DÄl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo ir D. M. atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs 18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinÄjamu atveju D.
M. turÄtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis ir jis turÄtų bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dÄl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Pasak apeliantų, nukentÄjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, tai yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba, ji nors ir kreipÄsi į ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos specialistus, taÄiau į medikus pagalbos nesikreipÄ, be to, konflikto iniciatorÄ, provokavusi konfliktinÄ situacijÄ , buvo pati nukentÄjusioji O.
S., nedÄvÄjusi veido kaukÄs ir perdÄtai jautriai sureagavusi į D. M. iÅ¡sakytas pastabas.
19. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padarÄs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu dÄl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Pagal kasacinÄs instancijos teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dÄl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybÄs pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilÄ padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius (apibrÄžta ar neapibrÄžta tyÄia, tyÄios kryptingumas, tikslai, motyvai) požymius.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudÄties požymius, taÄiau dÄl kai kurių sudÄties požymių ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumas nÄra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dÄl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybÄn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-7-109/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.).
Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybÄmis, kiekvienu konkreÄiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo (toliau â LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-689/2021 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Nors baudžiamajame įstatyme nÄra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nÄra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, kasacinÄs instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturÄtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mÄmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinÄ Å¾alÄ kito asmens sveikatai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015, Nr. 2K-152-689/2021 ir kt.). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobÅ«džio bylose teismas, įvertinÄs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, apskritai neturi teisÄs priimti tokio sprendimo.
21. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynÄjas teigia, jog nusikalstamos veikos padarymui turÄjo įtakos provokuojantis nukentÄjusiosios O. S. elgesys. Å iÄ aplinkybÄ grindžia tuo, kad nukentÄjusioji O. S. nedÄvÄjo veido kaukÄs ir perdÄtai jautriai sureagavusi į D. M. iÅ¡sakytas pastabas jį užpuolÄ. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ (veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojanÄius ar rizikingus nukentÄjusiojo veiksmus.
ProvokuojanÄiu laikomas toks elgesys, kai nukentÄjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentÄjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentÄjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį.
Teismai, sprÄsdami, ar veikos padarymui turÄjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentÄjusiojo elgesys iÅ¡ esmÄs prieÅ¡taravo moralÄs normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisÄti veiksmai, iÅ¡ dalies nulÄmÄ kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentÄjusįjį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-P-135-648/2016).
22. NagrinÄjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad žodinis konfliktas tarp parduotuvÄs darbuotojos O. S. ir pirkÄjo D. M. prasidÄjo dÄl to, kad nukentÄjusioji O. S., bÅ«dama parduotuvÄs prekybos salÄje, nedÄvÄjo (dÄvÄjo netaisyklingai) veido kaukÄs, nors tuo metu, Å¡alyje esant visuotinai paskelbtai ekstremaliai situacijai dÄl âCovid 19â, veido kaukių dÄvÄjimas uždarose patalpose buvo privalomas. Nors, kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄio vaizdo įraÅ¡o, po D. M. pastabos O.
S. pasitaisÄ veido kaukÄ ir nuÄjo toliau, taÄiau grįžusi į prekybos salÄ, D. M. kažkÄ jai sakant ir einant jai iÅ¡ paskos su mobiliojo ryÅ¡io telefonu, ji staigiu rankos judesiu pabandÄ iÅ¡muÅ¡ti D. M. iÅ¡ rankų mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Po tokių nukentÄjusiosios veiksmų D. M. pradÄjo smurtauti jos atžvilgiu, tai yra sudavÄ jai vienÄ smÅ«gį į kairÄ galvos pusÄ, nukentÄjusiajai atsistÅ«minÄjant ten pat sudavÄ ir antrÄ smÅ«gį delnu. VÄliau, nuteistajam neatliekant jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu, D.
M. ir O. S. konfliktuojant žodžiu bei tarp jų atsistojus R. D., nukentÄjusioji pirma pabandÄ suduoti D. M. ranka, taÄiau pataikÄ R. D. į veidÄ , po ko D. M. sudavÄ O. S. dar vienÄ gana stiprų smÅ«gį ranka į kairÄ galvos pusÄ, nuo kurio O. S. pasilenkÄ ir susiÄmÄ ranka už tos vietos, kur buvo suduotas smÅ«gis bei atsitraukÄ. Taigi, Å¡ie duomenys rodo, jog nukentÄjusiosios O. S. elgesys (netaisyklingas kaukÄs dÄvÄjimas, bandymas iÅ¡muÅ¡ti iÅ¡ D. M. rankų mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , nepaisant to, kÄ Å¾odinio konflikto metu vienas kitam sakÄ D.
M. ir O. S. (jų žodinis konfliktas vaizdo įraÅ¡e nÄra girdimas)) prieÅ¡taravo teisÄs ir moralÄs normoms, buvo įžeidžiantis D. M. ir su juo buvusiÄ R. D., taip pat buvo atliktas ir vienas smurtinis veiksmas (R. D. atžvilgiu), kas iÅ¡ dalies įtakojo D. M. nusikalsti prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ . Atsižvelgdama į tai, teisÄjų kolegija nustato nuteistojo D. M. atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis nukentÄjusiosios O. S. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
DÄl to, skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu. Kita vertus, Å¡i aplinkybÄ neteisina ir neeliminuoja D. M. nusikalstamo smurtinio elgesio bei savaime nereiÅ¡kia, jog D. M. padarytas nusikaltimas yra mažareikÅ¡mis.
23. Pagal BK 37 straipsnį, sprÄsdamas klausimÄ dÄl nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. NagrinÄjamoje byloje neginÄijamai nustatyta, kad nukentÄjusiajai O. S. D. M. tris kartus ranka (kumÅ¡Äiu ir delnu) trenkÄ Ä¯ kairÄ galvos pusÄ. DÄl to neteisÄtais nuteistojo veiksmais nukentÄjusiajai buvo padarytas kairÄs pusÄs ausies kauÅ¡elio ir momens srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kÄs patinimu ir skausmingumu. Nors O. S. ir nepatyrÄ didelių sužalojimų, vis tik, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentÄjusiajai O. S. buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, kas bÅ«tų minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba, bet ir padaryti tam tikri sužalojimai (kairÄs pusÄs ausies kauÅ¡elio ir momens srities sumuÅ¡imas), vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
24. PažymÄtina ir tai, kad prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, O. S. iÅ¡ karto po įvykio kreipÄsi į medikus, tai yra buvo iÅ¡vežta apžiÅ«rai į Trakų ligoninÄs priÄmimo skyrių (1 t., b. l. 7), kur buvo apžiÅ«rÄta gydytojo ir jai konstatuotas galvos sumuÅ¡imas (1 t., b. l. 53). Be to, atkreiptinas dÄmesys ir į tai, jog O. S. po jos atžvilgiu galimai panaudoto fizinio smurto Å¡aukÄsi direktorÄs pagalbos, buvo Å¡oke, verkÄ (tai patvirtino kaip liudytoja apklausta parduotuvÄs â(duomenys neskelbtini)â direktorÄ G.
Ž.), taip pat į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ kreipÄsi iÅ¡ karto po įvykio, nurodydama, kad dÄl nuteistojo veiksmų jautÄ fizinį skausmÄ ir pageidauja jÄ sužalojusį vyrÄ patraukti atsakomybÄn (1 t., b. l. 13). Tai rodo, kad nuteistojo veiksmus ji įvertino kaip pakankamai pavojingus, siekÄ, jog už tokius veiksmus nuteistajam bÅ«tų taikoma pati griežÄiausia â baudžiamoji atsakomybÄ. Be to, kaip matyti iÅ¡ PareiÅ¡kÄjo (liudytojo) teikianÄio skundÄ , praneÅ¡imÄ , pareiÅ¡kimÄ apie įvykį, parodymo protokolo, nukentÄjusioji jau 2021 m. liepos 29 d., tai yra kitÄ dienÄ po įvykio, nurodÄ, kad jai padaryta moralinÄ ir fizinÄ Å¾ala ir ji pageidauja reikÅ¡ti 1 000 eurų civilinį ieÅ¡kinį dÄl žalos atlyginimo (1 t., 15â17) bei dar ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. rugsÄjo 1 d., pateikÄ civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydama priteisti jai padarytÄ 1 000 eurų neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ visÄ ir priteisÄ pirmosios instancijos teismas, kas taip pat suponuoja anksÄiau padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog O.
S. D. M. veiksmus, atliktus jos atžvilgiu, laiko pakankamai pavojinga veika.
25. NagrinÄjamo klausimo kontekste svarbu atkreipti dÄmesį ir į tai, kad D. M. smurtavo vieÅ¡oje vietoje, parduotuvÄs prekybos salÄje, kurioje tuo metu, be R. D., galÄjo bÅ«ti ir kitų asmenų, nuteistasis pasikÄsino į vienÄ svarbiausių teisinių gÄrių â asmens sveikatÄ iÅ¡ esmÄs dÄl menkavertÄs priežasties, be to, kaip matyti iÅ¡ D. M. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, apeliacinio skundo argumentų, nuteistasis tokio savo poelgio nesmerkia ir kritiÅ¡kai nevertina.
Taigi, sprendimas atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl jo nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo Å¡iuo atveju prieÅ¡tarautų teisingumo principui, sudarytų nuteistajam nebaudžiamumo arba per Å¡velnaus baudžiamumo įspÅ«dį. PriÄmus tokį sprendimÄ nebÅ«tų apginti ir nukentÄjusiosios interesai. Esant tokioms aplinkybÄms, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju nÄra jokio pagrindo pripažinti D. M. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, mažareikÅ¡me bei vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs. DÄl nuteistajam skirtos bausmÄs ir baudžiamojo poveikio priemonÄs 26.
Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nuteistajam D. M. skirta bausme. Nors skundžiamu nuosprendžiu D. M. paskirta laisvÄs apribojimo bausmÄ, apeliaciniu skundu praÅ¡oma taikyti BK 55 straipsnio nuostatas ir skirti nuteistajam su laisvÄs atÄmimu nesusijusiÄ bausmÄ â baudÄ ar laisvÄs apribojimÄ , bausmÄs dydį nustatant mažesnį nei Å¡ių bausmÄs rūšių vidurkis. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu nuteistojo gynÄjas patikslino, jog nuteistasis nesutinka bÅ«tent su paskirtos laisvÄs apribojimo bausmÄs dydžiu bei D.
M. skirta baudžiamojo poveikio priemone â dalyvavimu smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose.
27. NagrinÄjamo klausimo kontekste teisÄjų kolegija pažymi, jog apeliacinÄs instancijos teismas bausmÄ suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmÄs individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrÄ aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmÄ (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
28. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ parinkdamas D. M. bausmÄs rūšį, laikÄsi bendrųjų bausmÄs skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, taip pat nepažeidÄ BK 55 straipsnio nuostatų (pirmÄ kartÄ už nesunkų tyÄinį nusikaltimÄ teisiamam asmeniui paskyrÄ su areÅ¡tu arba terminuotu laisvÄs atÄmimu nesusijusiÄ bausmÄ). Teismas atsižvelgÄ ir tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinanÄias tiek nuteistojo asmenybÄ, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , tiek ir kitas aplinkybes, ir skirdamas laisvÄs apribojimo bausmÄ savo sprendimÄ tinkamai motyvavo. TeisÄjų kolegijos nuomone, nuteistajam D. M. paskirta bausmÄs rūšis yra adekvati jo asmenybei, padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmÄs paskirtį, be to, apeliantų nÄra ginÄijama.
29. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šį nusikaltimÄ asmuo baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvÄs apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvÄs atÄmimu iki vienerių metų. LaisvÄs apribojimo bausmÄs dydis Å¡io straipsnio sankcijoje nenurodomas, tai reglamentuojama BK 48 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad laisvÄs apribojimo bausmÄ gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mÄnesių iki dvejų metų. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmÄs dydžio pagrįstumÄ pirmiausia pažymÄtina, kad apylinkÄs teismas, skirdamas D.
M. bausmÄ, atsižvelgÄ Ä¯ jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â padarytas nesunkus, tyÄinis, smurtinis nusikaltimas, į jo asmenybÄ charakterizuojanÄias aplinkybes â neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatÄ D. M. atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje apylinkÄs teismas konstatavo, jog nÄra ir D. M. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, taÄiau, kaip buvo konstatuota anksÄiau (Å¡ios nutarties 22 punktas), nagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija visgi nustatÄ vienÄ D.
M. atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte â nusikalstamos veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis nukentÄjusiosios elgesys. Kadangi lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių įvertinimas yra svarbus parenkant nuteistajam skiriamos bausmÄs dydį, į Å¡iÄ nustatytÄ aplinkybÄ atsižvelgtina vertinant skundžiamu nuosprendžiu D. M. paskirtos laisvÄs apribojimo bausmÄs dydį.
30. ApylinkÄs teismas, įvertinÄs anksÄiau minÄtas aplinkybes ir kitas nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmÄs skyrimui, sprendÄ, jog nagrinÄjamu atveju bausmÄs tikslai bus pasiekti paskyrus D. M. laisvÄs apribojimo bausmÄ, jos dydį nustatant mažesnį už įstatymo sankcijoje nustatytos bausmÄs vidurkį, tai yra 9 mÄnesius. PažymÄtina, kad pirmosios instancijos teismas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrÄ D. M. pakankamai Å¡velniÄ bausmÄ, nors nagrinÄjamu atveju nebuvo nustatyta nei jo atsakomybÄ lengvinanÄių, nei sunkinanÄių aplinkybių.
Kita vertus, kaip jau minÄta anksÄiau, teisÄjų kolegija nustatÄ D. M. atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, kurios nebuvo nustatÄs apylinkÄs teismas. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, jog D. M. anksÄiau nebuvo nei teistas, nei patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , nei baustas administracine tvarka, sprÄstina, jog skundžiamu nuosprendžiu D. M. skirta bausmÄ turi bÅ«ti sumažinta. Aptartų aplinkybių visuma teisÄjų kolegijai leidžia sprÄsti, jog Å¡iuo atveju bausmÄs tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekti pakanka skirti D.
M. 6 mÄnesių laisvÄs apribojimo bausmÄ. Å iuo aspektu skundžiamas nuosprendis keiÄiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
31. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkÄs teismas, paskyrÄs D. M. laisvÄs apribojimo bausmÄ, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nusprendÄ D. M. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 12 mÄnesių nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos. Anot pirmosios instancijos teismo, toks įpareigojimas D. M. skirtinas atsižvelgiant į tai, kad jis padarÄ smurtinį nusikaltimÄ . IÅ¡ nuteistojo gynÄjo paaiÅ¡kinimų apeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu matyti, kad nuteistasis D. M. su tokiu jam skirtu įpareigojimu (baudžiamojo poveikio priemone) nesutinka, mano, kad jis paskirtas nepagrįstai, neįvertinus nei nuteistÄ jį charakterizuojanÄių duomenų, nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais nuteistojo gynÄjo teiginiais.
32. BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad kartu su intensyvia priežiÅ«ra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvÄs apribojimo bausmÄ, įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje. BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvÄs apribojimo bausmÄ, kitų baudžiamojo proceso dalyvių praÅ¡ymu, taip pat savo nuožiÅ«ra gali paskirti Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ vienÄ ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, <...>, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui. BK 722 straipsnis numato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaiÄiui ar Å¡eimos nariui.
33. NagrinÄjamu atveju neginÄijamai nustatyta, kad D. M. su O. S. nesieja jokie giminystÄs ar Å¡eimos ryÅ¡iai, be to, smurtinį nusikaltimÄ D. M. padarÄ pirmÄ kartÄ , jokių duomenų, kad toks jo elgesys nebuvo vienkartinio pobÅ«džio, negauta. TodÄl teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu minÄta baudžiamojo poveikio priemonÄ, kaip įpareigojimas, paskirtas kartu su laisvÄs apribojimo bausme, D. M. paskirta nepagrįstai, dÄl to, Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina.
DÄl civilinių ieÅ¡kinių 34. Å ioje byloje Vilniaus teritorinÄ ligonių kasa buvo pareiÅ¡kusi 19,06 eurų civilinį ieÅ¡kinį dÄl žalos, atsiradusios dÄl nukentÄjusiosios O. S. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 39â42), o nukentÄjusioji O. S. â 1 000 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 68). Skundžiamu nuosprendžiu tiek Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos, tiek nukentÄjusiosios O. S. civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti visiÅ¡kai. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma atmesti Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos ir nukentÄjusiosios O.
S. civilinius ieÅ¡kinius dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo.
35. Nors apeliantai praÅ¡o atmesti Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį, taÄiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių tokio savo praÅ¡ymo argumentų. Byloje nustatyta, kad dÄl neteisÄtų D. M. veiksmų â nukentÄjusiosios O. S. sužalojimo, Vilniaus teritorinÄ ligonių kasa patyrÄ turtinÄ Å¾alÄ , tai yra 19,06 eurų iÅ¡laidų už nukentÄjusiosios O. S. gydymÄ . Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas O. S. gydymo iÅ¡laidas patvirtinanÄiais įrodymais, už padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingas D. M., todÄl skundžiamu nuosprendžiu Å¡is ieÅ¡kinys tenkintas pagrįstai ir pagrindo jį atmesti nÄra.
36. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis ir jo gynÄjas nesutinka su iÅ¡ D. M. nukentÄjusiajai O. S. priteista 1 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Nesutikimas iÅ¡ esmÄs grindžiamas tuo, kad dÄl įvykusio konflikto kalta bÅ«tent pati nukentÄjusioji, savo netinkamu ir neteisÄtu elgesiu iÅ¡provokavusi konfliktinÄ situacijÄ , kurios buvo galima iÅ¡vengti, jeigu ji bÅ«tų tinkamai įvertinusi nuteistojo iÅ¡sakytas pastabas dÄl veido kaukÄs nedÄvÄjimo, taip pat tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tokiÄ didelÄ sumÄ nesivadovavo teismų praktika analogiÅ¡kose bylose.
Apeliantų vertinimu, nagrinÄjamu atveju 150 eurų neturtinÄs žalos dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuluotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. TeisÄjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisÄtumÄ ir Å¡ioje dalyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai įvertino nukentÄjusiosios O. S. dÄl nusikalstamos veikos patirtus padarinius, neįvertino paÄios nukentÄjusiosios veiksmų, neatsižvelgÄ Ä¯ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, dÄl to priteisÄ O.
S. nepagrįstai didelÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti.
37. TeisÄjų kolegijai nekyla abejonių, kad dÄl neteisÄtų D. M. veiksmų â smurto parduotuvÄs prekybos salÄje nukentÄjusioji O. S. patyrÄ ne tik fizinį skausmÄ , sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir nepatogumus, bet ir dvasinį sukrÄtimÄ , pažeminimÄ , todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, kad D. M. veiksmais nukentÄjusiajai O. S. padaryta neturtinÄ Å¾ala. Vis tik, sprÄsdamas dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio ir visiÅ¡kai tenkindamas O. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, tik lakoniÅ¡kai, detaliau nemotyvuodamas, nurodÄ, jog 1 000 eurų neturtinÄs žalos atlyginimas atitinka padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Toks formalus bendro pobÅ«džio konstatavimas nÄra pakankamas.
38. PažymÄtina, kad sprÄsdamas dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, tai yra į neturtinÄs žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, jei padaryta turtinÄ Å¾ala, į Å¡ios žalos dydį, kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. TaÄiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis, kiekvienu konkreÄiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinÄs žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentÄjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
39. Aktualiu atveju nukentÄjusiajai O. S. ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet buvo nustatytas ir sužalojimas â kairÄs pusÄs ausies kauÅ¡elio ir momens srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kÄs patinimu ir skausmingumu, kuris specialisto įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 61). Konfliktas įvyko ir O. S. buvo sužalota jos darbo vietoje â parduotuvÄje, taÄiau tiesiogiai nematant jos bendradarbiams bei parduotuvÄs lankytojams, iÅ¡skyrus liudytojÄ R. D.. Nors O. S. buvo nustatytas minÄtas sužalojimas, jos gydymo iÅ¡laidos nebuvo didelÄs, pati nukentÄjusioji gydymo ar kitų iÅ¡laidų iÅ¡ esmÄs neturÄjo (kaip nurodÄ civiliniame ieÅ¡kinyje, jai teko pirkti nuskausminamuosius vaistus), nedarbinga buvo trumpai (kaip nurodÄ savo civiliniame ieÅ¡kinyje bei apklausiama teisiamojo posÄdžio metu, į darbÄ nÄjo tris dienas), liekamųjų reiÅ¡kinių nenustatyta, todÄl konstatuotina, kad nukentÄjusioji nepatyrÄ itin sunkių iÅ¡gyvenimų.
Sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl nukentÄjusiajai atlygintinos žalos dydžio, visiÅ¡kai nevertino ir nukentÄjusiosios elgesio D. M. atžvilgiu, tai yra neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad O. S., prieÅ¡ D. M. suduodant jai pirmÄ smÅ«gį, bandÄ iÅ¡muÅ¡ti iÅ¡ jo rankų mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , o po pirmų D. M. suduotų smÅ«gių, Å¡iam nebesmurtaujant, atsakydama pati pabandÄ suduoti smÅ«gį D. M. į galvÄ , kurį atlikdama pataikÄ ne nuteistajam, bet kartu su D.
M. buvusiai liudytojai R. D. į galvos sritį ir padarÄ pastarajai sužalojimÄ , kurį patvirtina į bylÄ pateiktas R. D. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as, kuriame konstatuotas R. D. įvykio metu padarytas sužalojimas â galvos sumuÅ¡imas (1 t., b. l. 92). Nors tokie nukentÄjusiosios veiksmai kitame, O. S. atžvilgiu atliktame, ikiteisminiame tyrime ir nebuvo įvertinti kaip nusikalstami (nenustatyta O. S. tyÄia sužaloti R. D.), vis tik, konflikto metu ji sužalojo kartu su nuteistuoju parduotuvÄje buvusiÄ R.
D.. Å iame kontekste pažymÄtina, kad D. M. stipriausiÄ smÅ«gį (tai matoma iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o) O. S. sudavÄ tik po to, kai Å¡i sudavÄ smÅ«gį R. D.. SprÄsdamas dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio apylinkÄs teismas visiÅ¡kai neatsižvelgÄ ir į D. M. turtinÄ padÄtį bei, kaip pagrįstai nurodoma ir apeliaciniame skunde, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (Å¡iuo atveju priteistas dydis virÅ¡ija paprastai priteisiamÄ neturtinÄs žalos dydį, priteisiant neturtinÄ Å¾alÄ nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukÄlimo bylose).
Esant nurodytoms aplinkybÄms, kolegija neabejoja, kad priteistinos neturtinÄs žalos dydžio klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ naujo.
40. PažymÄtina, kad neturtinÄs žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todÄl turi bÅ«ti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentÄjusiojo patirtÄ dvasinÄ ir fizinÄ skriaudÄ . CK nenustato atlygintinos neturtinÄs žalos minimumo ar maksimumo, todÄl teismas, sprÄsdamas dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad žalos dydis turi bÅ«ti realus, atlygintinas, kiek įmanoma adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei kilusioms pasekmÄms. Ä®vertinusi anksÄiau nurodytas aplinkybes (neturtinÄs žalos pasekmes, padarytos turtinÄs žalos dydį, nukentÄjusiosios elgesį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes), atsižvelgusi į nuteistojo turtinÄ padÄtį (nedirbantis) bei jo neginÄijamÄ padarytos žalos dydį, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kolegija konstatuoja, kad nukentÄjusiajai O.
S. pirmosios instancijos teismo priteista nepagrįstai didelÄ 1 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 150 eurų. TeisÄjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent toks neturtinÄs žalos dydis nagrinÄjamu atveju atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo reikalavimus ir yra pakankamas kompensuoti nukentÄjusiosios patirtus iÅ¡gyvenimus bei nepažeidžia nukentÄjusiosios O. S. ir nuteistojo D. M. interesų pusiausvyros. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo D.
M. ir jo gynÄjo advokato Vaitiekaus NovikeviÄiaus apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti. Nustatyti nuteistojo D. M. atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis nukentÄjusiosios O. S. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). D. M., nuteistam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, skirtÄ laisvÄs apribojimo 9 mÄnesiams bausmÄ sumažinti iki laisvÄs apribojimo 6 mÄnesiams.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ â įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose, įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 12 mÄnesių nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos. IÅ¡ D. M. nukentÄjusiajai O. S. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 150 eurų. KitÄ Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisÄja nuo jo paskelbimo dienos.
TeisÄjai ArÅ«nas Budrys Jurgita KolyÄienÄ Nida VigelienÄ