738ecd36-ee62-40eb-b35e-7136fdb6ca3d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1592-324/2017Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01779-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.3.; 3.1.18.2.13.; 3.3.2.5.                                                    KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M.

W. P. (M. W. P.) atskirÄ jį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14-736/2017 pagal ieÅ¡kovės Ž. Å . praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Ž. Å . ieÅ¡kinį atsakovui M. W. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, dalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Teismas           n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su dukra E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ :atsakovas turi teisę bendrauti su dukra telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryÅ¡iu – tris kartus į savaitę po 1 val.

Dėl konkretaus bendravimo laiko Å¡alys susitaria bendru susitarimu, atsižvelgiant tiek į vaiko dienos režimÄ , užimtumÄ ir sveikatÄ , tiek į ieÅ¡kovės užimtumÄ ;atsakovas turi teisę praleisti su dukra vienÄ savaitę vasarÄ bei vienÄ savaitę pavasario atostogų. Apie numatomÄ atvykimo laikÄ vasaros metu bei pavasario atostogų metu, atsakovas informuoja ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki atvykimo;vaiko gimimo dienÄ â€“ gruodžio 10 d., su dukra turi teisę bendrauti abu tėvai: motina ir tėvas.

Pastarasis apie atvykimÄ per dukters gimtadienį (laikÄ ir trukmę), iÅ¡ anksto, bet ne vėliau nei likus dviem savaitėms iki gimtadienio, apie tai informuoja motinÄ telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, žinutėmis, Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryÅ¡iu;visais atvejais atsakovo bendravimas su dukra vyksta dukters nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje vieÅ¡oje vietoje, tačiau dalyvaujant ieÅ¡kovei ar vaiko seneliams iÅ¡ motinos pusės;visais atvejais vaikas nakvoja savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, tačiau kartu su motina;atsakovas su dukra bendrauja iÅ¡imtinai tik Lietuvos Respublikos teritorijoje;atsakovas bendravimo su dukra metu užtikrina jos dienotvarkės režimÄ , rÅ«pinimÄ si dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais.Nurodė, kad gavo Kaslbaro apygardos teismo (Airija) 2017 m. kovo 23 d. nutartį, kurioje numatyta atsakovo bendravimo su Å¡alių dukra tvarka.

Pagal Å¡iÄ nutartį atsakovas turi teisę be kitų asmenų priežiÅ«ros bendrauti ir matytis su dukra, nutartis numato atsakovo teisę iÅ¡sivežti dukrÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos nustatyto bendravimo laikotarpiu, taip pat leidžia atsakovui be kitų asmenų priežiÅ«ros nakvoti su dukra. 2017 m. balandžio 10 d. atsakovas ieÅ¡kovei parašė žinutę, kad iki vasaros pabaigos paruoÅ¡tų dukros pasÄ , nes jis iÅ¡siveÅ¡ dukrÄ Ä¯ LenkijÄ . Jei ieÅ¡kovė to nepadarys, atsakovas apie tai praneÅ¡ policijai.

IeÅ¡kovės vertinimu, 2017 m. kovo 23 d. nutartis aiÅ¡kiai neatitinka vaiko interesų, juos pažeidžia.   II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ patenkino. Laikinai, iki galutinio teismo procesinio sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo, nustatė atsakovo laikino bendravimo su dukra tvarkÄ :atsakovas turi teisę bendrauti su dukra telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryÅ¡iu – tris kartus į savaitę po 1 val.

Dėl konkretaus bendravimo laiko Å¡alys susitaria bendru susitarimu, atsižvelgiant tiek į vaiko dienos režimÄ , užimtumÄ ir sveikatÄ , tiek į ieÅ¡kovės užimtumÄ ;atsakovas turi teisę praleisti su dukra vienÄ savaitę vasarÄ bei vienÄ savaitę pavasario atostogų. Apie numatomÄ atvykimo laikÄ vasaros metu bei pavasario atostogų metu, atsakovas informuoja motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki atvykimo;vaiko gimimo dienÄ â€“ gruodžio 10 d., su dukra turi teisę bendrauti abu tėvai: motina ir tėvas.

Pastarasis apie atvykimÄ per dukters gimtadienį (laikÄ ir trukmę), iÅ¡ anksto, bet ne vėliau nei likus dviem savaitėms iki gimtadienio, apie tai informuoja motinÄ telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, žinutėmis, Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryÅ¡iu;visais atvejais atsakovo bendravimas su dukra vyksta dukters nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje vieÅ¡oje vietoje, tačiau dalyvaujant ieÅ¡kovei ar vaiko seneliams iÅ¡ motinos pusės;visais atvejais vaikas nakvoja savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, tačiau kartu su motina;atsakovas su dukra bendrauja iÅ¡imtinai tik Lietuvos Respublikos teritorijoje;atsakovas bendravimo su dukra metu užtikrina dukros dienotvarkės režimÄ , rÅ«pinimÄ si jos visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais.Konstatavo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinės bylos jurisdikcijos priskirtinumas nustatytas Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Atsakovas Å¡ios nutarties neskundė, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, taip dalyvaudamas procese. Sprendė, kad Kaslbaro rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis negali bÅ«ti vykdoma.Nustatė, kad tarp Å¡alių yra konfliktas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Vaikas su tėvu bendrauja retkarčiais, dažniausiai telekomunikacijų priemonėmis, vaikas yra prisirišęs prie motinos, savo gyvenamosios aplinkos, nepratęs bÅ«ti su tėvu. Å ios aplinkybės bei vaiko amžius (2 metai) patvirtino bÅ«tinybę nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su dukra tvarkÄ , kuriam laikui apribojant vaiko iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį, vaiko perdavimÄ atsakovo priežiÅ«rai ilgesniam laikui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Å eimos apygardos teismas Airijoje 2017 m. kovo 23 d. nutartimi iÅ¡sprendė visus su nepilnametės dukters ir atsakovo bendravimu susijusius klausimus. Å ios nutarties ieÅ¡kovė neskundė, nutartis įsiteisėjusi, turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje.Nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia atsakovo ir nepilnametės dukters teisėtus interesus, kadangi smarkiai riboja susitikimų vietÄ , bendravimo laisvumÄ .

Tai gali nutraukti socialinį tėvo ir vaiko ryšį. Nebuvo iÅ¡klausyta vaiko nuomonė dėl noro bendrauti su tėvu. Å eimos apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka geriausia atitinka vaiko poreikius. Nustatyta tvarka negalės bÅ«ti tinkamai vykdoma, o tai suponuos dar vienÄ Å¡alių konfliktÄ .IeÅ¡kovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Teismas teisingai nurodė, kad jurisdikcijos priskirtinumo klausimas byloje buvo sprendžiamas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi.Ä®siteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eN2-5703-603/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2132-236/2016) nustatyta, kad atsakovo dalyvavimas dukros ugdyme ir auklėjime jai gyvenant Airijoje buvo daugiau epizodinis.

Tarp atsakovo ir vaiko nėra užsimezgęs glaudus emocinis ryÅ¡ys. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir pradėjus vykdyti Å eimos apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį, iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeisti vaiko interesai. Atsakovas, neapibrėžtam terminui pasiėmęs dukrÄ iÅ¡ jos įprastos gyvenamosios vietos, bÅ«tų su ja svetimuose namuose, vieÅ¡bučiuose nesant vaiko motinos, neužtikrintų vaiko interesų. Dviejų metų amžiaus vaikas turi tam tikrÄ dienos grafikÄ , yra prisirišęs prie aplinkos, artimųjų, ypatingai prie mamos, todėl tokio amžiaus vaiko gyvenamoji vieta (aplinka), net ir laikinai, turėtų likti nepakitusi.

Byloje nėra galimybės iÅ¡klausyto vaiko nuomonės, nes ji dėl savo mažo amžiaus nemoka raiÅ¡kiai ir aiÅ¡kiai kalbėti, suformuluoti savo pažiÅ«rų. Teismas           k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikinÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ . Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimoApeliacinio proceso metu atsakovas pateikė naujus įrodymus: Å eimos (Kaslbaro) apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį, III priedÄ 41 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ pažymėjimÄ dėl teismo sprendimų dėl bendravimo teisių. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Å eimos apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis byloje yra, todėl jos priėmimo klausimas nespręstinas.

Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį Å¡eimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais Å¡alys nesiremia, tinkamam klausimo iÅ¡nagrinėjimui III priedas 41 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažymėjimas dėl teismo sprendimų dėl bendravimo teisių priimtinas. Dėl laikinos bendravimo tvarkos Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).

Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK nuostatas darytina iÅ¡vada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali bÅ«ti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais.

Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-5703-603/2016 atmetė pareiÅ¡kėjo M. P. (atsakovo) praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti E. P., gim. (duomenys neskelbtini), į Airijos RespublikÄ , negrÄ Å¾ino vaiko į Airijos RespublikÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2132-236/2016 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

Teisėjų kolegija konstatavo, kad E. P. per buvimo Lietuvoje laikotarpį, skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 5 d., prisitaikė prie naujos fizinės ir socialinės aplinkos ir Å¡ios aplinkos pakeitimas neatitiktų jos interesų. Kėdainių rajono apylinkės teisme 2016 m. liepos 4 d. ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 2 d. pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti civilinę bylÄ , nes 2016 m. gegužės 5 d.

Kastlbaro apygardos teismui (Airijos Respublikoje) pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡alių vaiko globos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, be kita ko, atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos nutraukimo. Nurodė, kad Kaslbaro apygardos teisme atsakovo iÅ¡kelta byla nėra tarp tų pačių Å¡alių ir dėl to paties pagrindo, todėl nagrinėjama byla teisminga Kėdainių rajono apylinkės teismui. Atsakovas 2017 m. sausio 24 d. nutarties neskundė. 2017 m. kovo 22 d. atsakovas teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo sutiko su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ , sumažinti priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydį. 2017 m. balandžio 14 d. ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurias pirmosios instancijos teismas pritaikė apeliacine tvarka vertinama nutartimi.

IeÅ¡kovė nurodė, kad gavo Kaslbaro apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį, kurioje numatyta atsakovo bendravimo su Å¡alių dukra tvarka neatitinka Å¡alių vaiko interesų. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtino Å¡alių 2017 m. birželio 7 d. taikos sutartį, pagal kuriÄ Å¡alys, be kita ko, susitarė Å¡alių vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su ieÅ¡kove; atsakovas nuo 2017 m. birželio 1 d. iki dukters pilnametystės įsipareigojo teikti jai iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 170 Eur kiekvienÄ mėnesį, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę; ieÅ¡kovė atsisakė reikalavimo dalies priteisti iÅ¡ atsakovo vaiko naudai iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir Å¡iÄ civilinės bylos dalį pirmosios instancijos teismas nutraukė.Apeliantas neteisingai nurodo, kad Kaslbaro apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi iÅ¡sprendė visus su atsakovo ir Å¡alių vaiko bendravimu susijusius klausimus.

Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste – Ä®statymas) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Europos SÄ jungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos SÄ jungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos SÄ jungos reglamentų, Å¡io įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytÄ tvarkÄ . Nagrinėjamu atvejus aktualios 2003 m. lapkričio 27 d.

Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau tekste – Reglamentas Nr. 2201/2003) nuostatos (Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 dalies b) punktas ir 2 dalis). Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

Pagal Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 1 dalies b) punktÄ , valstybės narės teismas turi jurisdikcijÄ bet kurioje byloje dėl tėvų pareigų, jeigu tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylÄ savo žinion, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kokia byla nagrinėjama Kaslbaro apygardos teisme. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi nustatė, kad Å¡alių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėtinas Kėdainių rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėjusi, apeliacine tvarka nebuvo apskųsta. Apeliantas pateikęs atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, taip pat prieÅ¡ieÅ¡kinį, sutiko su Lietuvos teismų jurisdikcija, nustatant atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ (dėl kitų reikalavimų Å¡alys pasirašė taikos sutartį) (Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 12 straipsnio 1 dalies b punktas). Nesant ginčo dėl jurisdikcijos taikymo byloje dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, Kaslbaro apygardos teismas neturi teisės spręsti klausimų, susijusių su atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.

Reglamento Nr. 2201/2003 21 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog vienoje ES valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedÅ«rų. Tačiau pagal to paties straipsnio 3 dalį, nepažeisdama Å¡io reglamento III skyriaus 4 skirsnio, bet kuri suinteresuota Å¡alis gali Reglamento Nr. 2201/2003 III skyriaus 2 skirsnyje nustatyta tvarka paduoti praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo pripažinimo ar nepripažinimo. Reglamento Nr. 2201/2003 28 straipsnyje nurodoma, jog valstybėje narėje priimtas ir joje vykdytinas bei įteiktas teismo sprendimas dėl tėvų pareigų vaikui yra vykdomas kitoje valstybėje narėje tada, kai suinteresuotos Å¡alies praÅ¡ymu jis buvo pripažintas joje vykdytinu.

Å ios nuostatos reiÅ¡kia, kad kitų Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimai dėl tėvų pareigų Lietuvos Respublikoje pripažįstami automatiÅ¡kai, o kilus poreikiui suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis dėl jų pripažinimo vykdytinais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.P dėl teismo procesinių sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, suinteresuoto asmens V. T. dėl teismo procesinių sprendimų nepripažinimo, bylos Nr. e2T-25-381/2015).

Atsižvelgiant į nurodytÄ Â teisinį reguliavimÄ , į tai, kad iki Å¡iol nebuvo kilęs ginčas dėl Lietuvos teismo jurisdikcijos Å¡ioje byloje, kilus poreikiui vykdyti Kaslbaro apygardos teismo nutartį dėl vaiko gerovės, atsakovas turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismÄ dėl Å¡ios nutarties pripažinimo vykdytina Lietuvos Respublikoje. IÅ¡ teismų informacinės sistemos duomenų Liteko matyti, kad toks praÅ¡ymas Lietuvos apeliaciniame teisme nėra gautas. Konstatavus, kad Kaslbaro apygardos teismas neturi jurisdikcijos spręsti klausimo dėl atsakavo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, jo priimtas procesinis sprendimas nėra pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo nesivadovavo.

Pažymėtina, kad Å¡iuo aspektu aktuali LR CPK nuostata dėl galimybės laikinÄ sias apsaugos priemones taikyti ir keisti atsižvelgiant į konkrečiu momentu gintinus asmens teisėtus interesus (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis). Civilinio proceso kodekso normos numato galimybę bylÄ nagrinėjančiam teismui, kilus bÅ«tinumui ar kitaip pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bet kurioje proceso stadijoje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, gavęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai sprendė dėl jų reikalingumo.Apeliantas nepagrindė, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka nutrauks socialinį tėvo ir dukros ryšį.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad vaikas su atsakovu bendrauja retkarčiais, dažniausiai telekomunikacijų priemonėmis. Vaikas yra prisirišęs prie motinos, nėra pratęs bÅ«ti su tėvu, ilgesniam laikui apeliantas vienas su vaiku nebuvo pasilikęs. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2132-236/2016, spręsdamas Å¡alių vaiko grÄ Å¾inimo į AirijÄ klausimÄ , nurodė, kad tarp tėvo ir mažamečio vaiko nebuvo užsimezgęs glaudus emocinis ryÅ¡ys, o jo pasiteiravimas suinteresuoto asmens (ieÅ¡kovės) apie vaikÄ , nekuriant glaudaus ir betarpiÅ¡ko bendravimo su vaiku, leido teigti, kad tėvas yra nusiÅ¡alinęs nuo vaiko priežiÅ«ros ir nedalyvauja vaiko gyvenime.

Apeliantas deklaratyviai nurodo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ nebuvo iÅ¡klausyta vaiko nuomonė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, protinga manyti, kad dvejų metų vaikas dar nesugeba iÅ¡reikÅ¡ti savo minčių ir nuomonės (CK 3.177 straipsnis). Atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , tai, kad Å¡alių dukrai yra dveji metai, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė laikinai apriboti atsakovo ir vaiko iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį ar vaiko perdavimÄ atsakovo priežiÅ«rai ilgesniam laikui.

Å alių dukrai nepratus bÅ«ti su tėvu, tėvui nekuriant nuolatinio emocinio ryÅ¡io su ja, Å¡ioje bylos proceso stadijoje epizodinis tėvo bendravimas su vaiku (kas trijų mėnesių laiko tarpÄ gegužės 9–16 d., rugsėjo 2–30 d., gruodžio 14 d. – sausio 4 d.) be motinos priežiÅ«ros neatitiktų mažamečio vaiko intereso bÅ«ti įprastoje socialinėje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta laikina bendravimo tvarka nepažeidžia ne tik vaiko interesų, bet ir apelianto teisų bendrauti su vaiku.CPK 266 straipsnis įtvirtina taisyklę, draudžiančiÄ teismui spręsti klausimÄ dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog visais atvejais atsakovo bendravimas su dukra vyksta dukters nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje vieÅ¡oje vietoje, tačiau dalyvaujant ieÅ¡kovei ar vaiko seneliams iÅ¡ motinos pusės, pastaroji sÄ lyga iÅ¡ nutarties paÅ¡alintina atsižvelgiant į tai, kad seneliai iÅ¡ motinos pusės nėra byloje dalyvaujantys asmenys. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai sprendė apie grėsmę Å¡alių mažamečio vaiko emociniam stabilumui bei saugumui vykstant Å¡alių ginčui dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl laikinÄ bendravimo tvarkÄ nustatanti nutartis iÅ¡ esmės nekeistina, patikslinant jos rezoliucinės dalies Å¡eÅ¡tÄ jÄ pastraipÄ , iÅ¡ jos paÅ¡alinant žodžius „ar E. P. seneliams iÅ¡ motinos Ž.

Å . pusės“ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Patikslinti jos rezoliucinės dalies Å¡eÅ¡tÄ jÄ pastraipÄ , iÅ¡ jos paÅ¡alinant žodžius „ar E. P. seneliams iÅ¡ motinos Ž. Å . pusės“.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                 Virginija Gudynienė