2025-11-26 Nr. AB-20861-3-61-3-04638-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1346-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04638-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Solet atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Solet skundą atsakovui Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Saulės elektrinių servisas“ ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Solet (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. (3.21 E) S-2537 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduoties projektui (toliau – ir PPU). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad yra saulės elektrinių parko „Vytis 4“ projektuotojas ir rangovas, kuriam statytojas UAB „Saulės elektrinių servisas“ pavedė parengti saulės elektrinių parko projektą, suderinti projektą su valstybinėmis institucijomis, gauti saulės elektrinių parko statybai reikalingus leidimus ir atlikti saulės elektrinių parko statybą. Pareiškėjas paaiškino, kad jis ir UAB „Saulės elektrinių servisas“ inicijavo saulės elektrinių parko „Vytis 4“ projektavimą ir statybą nuomos sutarties pagrindu valdomame žemės sklype (toliau – ir Žemės sklypas).

Administracija 2023 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (3.21 E)-S-1967 „Dėl pritarimo saulės elektrinės statybai sklype, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pritarimas) išreiškė patvirtinimą, kad saulės šviesos energijos elektrinių statyba Žemės sklype, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo yra galima. Administracijos išduoto Pritarimo pagrindu buvo pradėti visi būtini saulės elektrinių parko „Vytis 4“ projektavimo ir pasiruošimo statybai darbai. 2023 m. rugsėjo 22 d. buvo gautas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybos leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LPL-6396.

Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 25 d. su S. T. sudarė sutartį Nr. 0023 dėl Žemės sklypo topografinio plano parengimo, o už atliktus darbus sumokėjo 1 000 Eur. 2023 m. spalio 11 d. pareiškėjas gavo AB „Energijos skirstymo operatorius“ prijungimo sąlygas GAM23-84362 su galutiniais saulės elektrinės projektavimo uždaviniais. 2023 m. spalio 30 d. su S. T. buvo sudaryta sutartis Nr. 0028 dėl Žemės sklypo kadastrinių – geodezinių matavimų atlikimo ir sumokėtas avansas. Pareiškėjas parengė ir 2023 m. lapkričio 17 d. pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ derinti 1 etapo saulės elektrinės projektavimo Žemės sklype dokumentus.

O 2023 m. gruodžio 29 d. perdavė UAB „Saulės elektrinių servisas“ 85 proc. projektavimo darbų. Pareiškėjas 2024 m. vasario 20 d. pateikė Administracijai prašymą „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo“, tačiau Administracija 2024 m. vasario 25 d. dieną raštu Nr. (29.4-MR)-S-757 atsisakė derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduoties projektą, nurodydama išsiaiškinti, ar yra poreikis atlikti žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo keitimą. Pareiškėjas 2024 m. liepos 12 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją dėl saulės elektrinės Žemės sklype PPU suderinimo, tačiau Administracija ginčijamu Sprendimu atsisakė pritarti PPU rengimo projektui.

Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Sprendimas grindžiamas vieninteliu motyvu, kad „<...> remiantis Joniškio rajono savivaldybės teritorijos specialiojo plano (toliau – ir SP) sprendiniais Žemės sklypas yra arčiau kaip 1000 m atstumu iki Žagarės regioninio parko“. Taigi, Sprendimas yra grindžiamas tik teritorijų planavimo dokumentu, tačiau nėra pagrįstas nei viena teisės norma, t. y. Sprendime nėra nurodyta nei viena teisės norma, kurią pažeidžia pareiškėjo pateiktas tvirtinti PPU. Administracijos Sprendimas grindžiamas nepatvirtintu teritorijų planavimo dokumentu (Specialiuoju planu). Teritorijų planavimo dokumentas neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi Sprendimo priėmimo dieną buvo tik rengimo stadijoje, nebuvo patvirtintas ir negaliojo. Sprendime pateikiama nuoroda į naujai rengiamus SP sprendinius nėra suderinama su Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu ir jį sudarančio lex retro non agit principo turiniu. Administracija Pritarimu išreiškė patvirtinimą, kad saulės šviesos energijos elektrinių statyba Žemės sklype, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, yra galima. Administracija, pritardama statybai, nurodė, kad Joniškio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane (T00010947, patvirtintame 2008 m. balandžio 10 d. tarybos sprendimu Nr. T-61) saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo klausimas nenagrinėtas, o elektrinių, atitinkančių Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, įrengimas neprieštarauja šiuo metu galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Tad Administracija, priimdama Sprendimą, turėjo vadovautis tais pačiais SP sprendiniais, kuriais vadovavosi išduodama Pritarimą statybai.

Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą, kuriame su Bendrovės skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti arba Bendrovės skundą palikti nenagrinėtą, arbą skundą atmesti kaip nepagrįstą; taip pat prašė priteisti iš Bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra inžinerinio statinio statybos projektavimo procedūros tarpinis informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo prašymą derinti PPU projektą pateikusi UAB Solet informuota, jog pakartotinai įvertintas PPU projektas. Tuo pačiu UAB Solet informuota, dėl kokių priežasčių negalima derinti pateikto PPU projekto. Administracijos nuomone, skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia teisinių pasekmių. Sprendimu statytojui ir / ar projektuotojui nenustatyta jokių pareigų, nesuteikta jokių teisių, o tik suteikta informacija. Sprendimas neužkirto kelio statytojui UAB „Saulės elektrinių servisas“ ir projektuotojui tartis dėl PPU projekto koregavimo, o jį pakoregavus kreiptis į Administraciją su nauju prašymu dėl pakoreguotos PPU užduoties derinimo. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas nutraukti nagrinėjamą bylą.

Administracijos vertinimu, Bendrovė negali būti laikoma turinčia procesinius įgaliojimus paduoti skundą teismui dėl Sprendimo. 2023 m. rugpjūčio 7 d. saulės elektrinių parko rangos sutarties Nr. SU-2023-015 (toliau – ir Rangos sutartis) 1.2 punkte išvardyti darbai, kuriuos turi atlikti rangovas, šioje sutartyje apibendrintai vadinami statybos darbais. UAB „Saulės elektrinių servisas“ statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų prasme yra subjektas, kuris ketina įgyvendinti statytojo teisę išsinuomotame Žemės sklype ir jame pastatyti saulės elektrinių parką, o Bendrovė yra Rangos sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose aptartų saulės elektrinių parko statybos darbų rangovas. Bendrovė negali atstovauti teisme ir ginčyti Sprendimą, t. y. tik UAB „Saulės elektrinių servisas“ turi teisę ginčyti Sprendimą, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas Bendrovės skundą palikti nenagrinėtą. Administracija nesutinka, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų. Administracija taip pat pateikė argumentus dėl ginčo esmės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Saulės elektrinių servisas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė patenkinti Bendrovės skundą ir panaikinti Administracijos Sprendimą; taip pat prašė priteisti iš Administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Administracijos Sprendimas pažeidžia ne tik pareiškėjo, bet ir saulės elektrinių parko „Vytis 4“ užsakovo (UAB „Saulės elektrinių servisas“) teises ir teisėtus interesus. UAB „Saulės elektrinių servisas“ palaikė Bendrovės skundo argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija (pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-32 „Dėl regioninių parkų ir rezervatų direkcijų reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašų bei Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų nuostatų patvirtinimo“ 1.3 papunktį, nuo 2022 m. liepos 1 d. biudžetinė įstaiga Žagarės regioninio parko direkcija reorganizuota sujungimo būdu į Žemaitijos saugomų teritorijų direkciją) atsiliepimo į Bendrovės skundą nepateikė.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu; Joniškio rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.

Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Saulės elektrinių servisas“ ketina statyti saulės elektrinę. Tuo tikslu trečiasis suinteresuotas asmuo atliko atitinkamus veiksmus, t. y. išsinuomojo žemės sklypą; kreipėsi į Administraciją su prašymu pritarti 3500 kW galios saulės elektrinės statybai ir gavo pritarimą. Toliau buvo pradėti saulės elektrinių parko „Vytis 4“ projektavimo ir pasiruošimo statybos veiksmai. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2023 m. birželio 9 d. išdavė UAB „Saulės elektrinių servisas“ išankstines sąlygas, buvo pasirašytas ketinimų protokolas ir pan. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Saulės elektrinių servisas“ ir pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 7 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią rangovas, t. y. pareiškėjas įsipareigojo pagal saulės jėgainės įrengimo sąmatą (priedas 1) statybvietėje (ant žemės) įrengti 3 500 kWp nominalios galios saulės elektrinių parką su tikslu gaminti elektrą bei atlikti kitus sutartyje numatytus darbus (Rangos sutarties 1.1 papunktis). Rangos sutarties 1.2 papunktyje nustatyta, kad saulės elektrinių parko statyba apima užsakovo, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Saulės elektrinių servisas“, atstovavimą tvarkant dokumentus ir išimant leidimus, saulės elektrinių parko projektavimą ir projekto derinimą su reikalingomis institucijomis, įrangos, medžiagų tiekimą, saulės elektrinių parko statybą / montavimą, įrengimą, paruošimą darbui, pridavimą Valstybinei energetikos inspekcijai ir prijungimą prie vidinio pastato elektros tinklo, bet neapima ESO dalies rangos darbų (visi šie darbai toliau sutartyje vadinami statybos darbais). Vėliau minėti statybos darbai buvo atliekami rangovo (Bendrovės) pagal sudarytą Rangos sutartį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutiko su Administracijos argumentu, kad būtent trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Saulės elektrinių servisas“ yra subjektas, kuris ketina įgyvendinti statytojo teisę išsinuomotame Žemės sklype ir jame pastatyti saulės elektrinių parką, o pareiškėjas yra tik Rangos sutarties 1.1 ir 1.2 papunkčiuose aptartų saulės elektrinių parko statybos darbų rangovas.

Teismas pažymėjo, kad vykdydama Rangos sutartį Bendrovė parengė PPU projektą dėl statytojo (užsakovo) UAB „Saulės elektrinių servisas“ neypatingo statinio – kitos paskirties inžinerinio statinio (3,5 MW galios saulės šviesos energijos elektrinės) statybos Žemės sklype ir pateikė Administracijai rašytinį prašymą suderinti PPU projektą. Tačiau Administracija priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakyta pritarti PPU rengimo projektui. Teismo vertinimu, šis Sprendimas tiesiogines teisines pasekmes sukelia būtent statytojui, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saulės elektrinių servisas“, o ne projektuotojui ar rangovui.

Teismas sutiko su Administracijos pozicija, kad nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (16 ir 18 straipsniai), nei kiti teisės aktai nenumato kitiems statybos dalyviams – projektuotojui ir / ar rangovui savarankiškos teisės apskųsti su statytojo teisės įgyvendinimu susijusius viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus, šiuo atveju Administracijos Sprendimą.

Teismas konstatavo, kad Bendrovės byloje ginčijamas Administracijos Sprendimas iš esmės nėra tiesiogiai susijęs su Bendrovės teisėmis ir teisėtais interesais, t. y. jai nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių, todėl Administracijos Sprendimas, kuris Bendrovei nenustato jokių teisių ir pareigų, nesukelia teisinių pasekmių, pagal Bendrovės skundą negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas taip pat akcentavo, kad Bendrovė teismui skundą teikė savarankiškai, o ne kaip trečiojo suinteresuoto asmens atstovė, tad šiuo atveju atstovavimo santykiai yra neaktualūs. Teismas taip pat nurodė, kad Bendrovė nėra nurodžiusi jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, kad ji, reikšdama minėtą reikalavimus, gina viešąjį interesą (ABTĮ 55 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendė, kad yra pagrindas bylą pagal Bendrovės reikalavimą panaikinti Administracijos Sprendimą nutraukti (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Teismas konstatavo, kad nutraukus bylą Bendrovė neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Saulės elektrinių servisas“, nes jo interesai byloje iš esmės sutapo su pareiškėjo interesais.

Spręsdamas Administracijos prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismas pažymėjo, kad Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo vidinius pajėgumus atsiliepimui parengti byloje, kurioje ginčas kilęs iš savivaldybės administracijai pavestų funkcijų vykdymo, t. y. teritorijų planavimo, statybos ir kt.; administracinėje byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės, ginčo objektas yra Administracijos Sprendimas, priimtas Administracijai vykdant įprastines funkcijas teritorijų planavimų ir statybos srityse. Be to, teismo vertinimu, Administracija nepagrindė ir neįrodė aplinkybių, jog advokato pasitelkimas atstovauti Administracijos interesams teisme šiuo atveju buvo būtinas. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus teismas konstatavo, kad Administracijos prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos (teisinio atstovavimo) neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl prašymą dėl jų priteisimo atmetė.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Solet atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį, kuria byla nutraukta ir išspręsti klausimą iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su teismo nutarties dalimi, kuria byla nutraukta. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byla turi būti nutraukta, nes tariamai pareiškėjas yra netinkama proceso šalis ginčyti atsakovo Sprendimą, pažeidžia ABTĮ 53 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias netinkamos ginčo šalies pakeitimo institutą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teismas, nustatęs, kad skundas paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, privalo pasiūlyti suinteresuotiems asmenims pakeisti ginčo šalį tinkama; šios pareigos nevykdymas gali būti pagrindas apeliacinės instancijos teismui pripažinti, kad padarytas esminis proceso taisyklių pažeidimas, ko pasekoje byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr., pvz., 2008 m. vasario 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A248-138/2008). Pirmosios instancijos teismas pareigos pasiūlyti suinteresuotiems asmenims pakeisti ginčo šalį (pareiškėją) tinkamu neįvykdė, o iš karto bylą nutraukė.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas yra esminis. Buvo užkirstas kelias dėl procesinių aspektų operatyviai ir ekonomiškai išnagrinėti šalių ginčą iš esmės. Trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris pirmosios instancijos teismo vertinimu turėjo būti pareiškėju byloje, ir taip buvo vienas iš bylos dalyvių, todėl procesinės padėties pakeitimas nebūtų apsunkintas, priešingai, būtų užtikrinęs ABTĮ 53 straipsnio įgyvendinimą bei koncentruotą ginčo iš esmės išsprendimą bei teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimą.

Pareiškėjo teigimu, trečiojo suinteresuoto asmens procesinė galimybė skųsti atsakovo Sprendimą administracine tvarka tampa apsunkinta, kadangi yra praėjęs skundo padavimo terminas. Taigi, palikus galioti skundžiamą nutarties dalį dėl bylos nutraukimo, gali susiklostyti situacija, kad nei vienas suinteresuotas asmuo nebegalės apginti savo pažeistų teisių dėl neteisėtai priimto atsakovo Sprendimo.

Pareiškėjas nurodo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suinteresuotais asmenimis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme yra asmenys, kuriems adresuotas ginčo dalyku esantis sprendimas ir / ar asmenys, kurie yra suinteresuoti sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-548/2010).

Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčo objektu esantis atsakovo Sprendimas, ko visiškai neįvertino pirmosios instancijos teismas, buvo tiesiogiai adresuotas pareiškėjui. Sprendimu buvo pateiktas atsakymas / vertinimas dėl paties pareiškėjo veiksmų, t. y. pareiškėjo parengtų projektinių pasiūlymų ir atsakovo priimto sprendimo pareiškėjo atliktiems veiksmams nepritarti. Būdamas sprendimo adresatu, asmuo per se (savaime) turi procesinę teisę tokį sprendimą ginčyti teismui. Atsakovas, priimdamas pareiškėjui adresuotą sprendimą, pripažino jo procesinį statusą administracinėje procedūroje, todėl teismas negali daryti priešingos išvados – kad pareiškėjas neturinti tiesioginio suinteresuotumo dėl jam adresuoto administracinio akto ir negali tokio akto skųsti administraciniame teisme.

Pareiškėjo teigimu, atsakovo Sprendimas turi tiesioginį poveikį pareiškėjo kaip rangovo veiklai ir ekonominei padėčiai. Palikus galioti ginčo objektu esantį atsakovo Sprendimą, pareiškėjas nebegalėjo toliau vykdyti įsipareigojimų pagal 2023 m. rugpjūčio 7 dieną su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sudarytą Saulės elektrinių parko rangos sutartį Nr. SU-2023-015.

Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2025m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo vertinimu, ABTĮ 53 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė pakeisti netinkamą ginčo šalį tinkama (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-906-624/2025). Šia teise teismas gali pasinaudoti tik tuo atveju, kai nustato, jog tam yra faktinis pagrindas. Be to, reikalinga ir pareiškėjo valia (sutikimas) dėl šalių pakeitimo.

Atsakovas teigia atsiliepime, be kita ko, nurodęs, dėl kokių priežasčių Sprendimas apskritai negali būti ginčo administracinėje byloje objektu. Atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimas yra inžinerinio statinio statybos projektavimo procedūros tarpinis informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo Administracija informavo prašymą derinti PPU projektą pateikusią UAB Solet, kad kartotinai įvertino PPU projektą, nurodė priežastis, dėl kurių negali derinti pateikto PPU projekto. Tai, kad Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas yra akivaizdu iš jo turinio. Sprendime net tris kartus pakartota, kad Administracija suteikia UAB Solet informaciją. Administracija šiuo Sprendimu nenustatė statytojui (trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saulės elektrinių servisas“ ir / ar Projektuotojui (rangovui) UAB Solet) jokių pareigų, nesuteikė jokių teisių, o tik suteikė informaciją. Bylai aktualios redakcijos Statybos techninis reglamentas STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – ir Reglamentas), numato galimybę apskųsti Administracijos sprendimą nepritarti projektiniams pasiūlymams (68 p.), tačiau nenumato galimybės apskųsti atsisakymą derinti PPU projektą. Taigi, net ir pakeitus bylos šalį (pareiškėją), Sprendimas, atsižvelgiant į jo turinį, negalėtų tapti ginčo administracinėje byloje objektu dėl šio nurodytų priežasčių.

Atsakovo teigimu, nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Saulės elektrinių servisas“ iki teismo posėdžio, kuris buvo rengiamas šalių sutikimu rašytinio proceso tvarka, nepateikė teismui jokio procesinio dokumento, kuriame būtų išreikšta jų pozicija dėl atsakovo atsiliepime išdėstyto argumento, jog Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir apskritai negali būti laikomas ginčo administracinėje byloje objektu. Be to, pareiškėjas atskirajame skunde ne kartą akcentavo, kad jis kategoriškai nesutinka, jog negali ginčyti Sprendimo. Šie pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, vertinant juos ABTĮ 12 ir 53 straipsnių nuostatų kontekste, atspindi pareiškėjo valią (nesutikimą) dėl bylos šalies (pareiškėjo) pakeitimo, net jei teismui būtų buvęs faktinis pagrindas išaiškinti bylos proceso dalyviams dėl netinkamo pareiškėjo pakeitimo tinkamu.

Atsakovas taip pat akcentuoja, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys priimtos prieš 13, 17 metų, jų argumentai nežinomi (LITEKO ir INFOLEX sistemose šios nutartys nepaskelbtos), todėl nėra pagrindo išvadoms, kad pareiškėjas nurodė šios bylos atvejui aktualią praktiką.

Atsakovas nurodo sutinkantis su teismo nutarties motyvais, kad pareiškėjas savo skunde formaliai nurodė, jog skundžiamas Sprendimas pažeidžia jo teises ir tesėtus interesus, tačiau šių savo teiginių nepagrindė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria teismas nutraukė bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą konstatavęs, kad Bendrovės byloje ginčijamas Administracijos Sprendimas iš esmės nėra tiesiogiai susijęs su Bendrovės teisėmis ir teisėtais interesais, t. y. jai nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių, o tokias pasekmes sukelia UAB „Saulės elektrinių servisas“, todėl Sprendimas pagal Bendrovės skundą negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo nutartimi, nurodo, kad teismas, nustatęs, jog skundas pateiktas ne to asmens, kuris turi reikalavimo teisę, turėjo pareigą spręsti klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, o ne bylą nutraukti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas daro įtaką Bendrovės teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

ABTĮ 53 straipsnis, reglamentuojantis netinkamos ginčo šalies pakeitimą, be kita ko, nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad minėtas ABTĮ 53 straipsnio nuostatas aiškinant ABTĮ 12 straipsnyje teismui nustatytų pareigų („Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.“) kontekste, konstatuotina, kad čia įtvirtinta ne teismo, nustačiusio, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, diskrecija, esant pareiškėjo sutikimui, nuspręsti, pakeisti ar nepakeisti netinkamą šalį tinkama, bet tik teisė tai padaryti nustačius, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, ir esant pareiškėjo sutikimui, kas suponuoja teismui pareigą spręsti klausimą dėl netinkamos ginčo šalies pakeitimo tinkama ABTĮ 53 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-906-624/2025). Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nustatęs, jog skundas paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, ir nesprendęs klausimo dėl netinkamos ginčo šalies pakeitimo tinkama ABTĮ 53 straipsnio nustatyta tvarka, teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių byla galėjo būti neteisingai išspręsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 53 straipsniu, nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog skundas pateiktas ne to asmens, kuris turi reikalavimo teisę, ir nesprendęs klausimo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad UAB „Saulės elektrinių servisas“ yra proceso šalis, padarė proceso teisės normų pažeidimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nutraukęs bylą tuo pagrindu, jog ne pareiškėjas, o trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Saulės elektrinių servisas“ turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl Sprendimo panaikinimo, prieš tai neišsprendęs pareiškėjo pakeitimo klausimo, teismas pažeidė proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, apsunkino trečiojo suinteresuoto asmens galimybes ginti galimai pažeistas jo teises teisme.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl to, kad Sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kurio teisminė patikra yra negalima.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas, be kita ko, skundų dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Kiekvienu atveju sprendžiant, ar skundžiami aktai, dokumentai gali būti administracinės bylos dalyku, turi būti įvertinta, kokios procedūros metu jie priimti ir ar jais yra užkertamas kelias tolesnei procedūros eigai, t. y. ar jie yra tik tarpiniai procedūrinio pobūdžio dokumentai, ar jais užbaigiama atitinkama procedūra, sukeliamos teisinės pasekmės.

Reglamento 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 14 punkte nustatyta, kad savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis vyriausiojo architekto funkcijas, vadovaudamasis Statybos įstatymo [5.1] ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduoties projektą, jei reikia, įrašo pastatų ir (ar) statinių aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą, kitus parametrus ir per 5 darbo dienas jam pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba raštu praneša statytojui priežastis, kodėl nepritaria.

Reglamento 68 punktas numato, kad savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, priimtas sprendimas gali būti skundžiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs poziciją, kad sprendimai, kuriais pritarta projektinių pasiūlymų užduočiai, yra tarpiniai procedūrinio pobūdžio dokumentai, nes tik pritarimas projektiniams pasiūlymams nesuteikia teisės vykdyti statybos darbų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-225-525/2021). Tačiau nagrinėjamu atveju yra ginčijamas Administracijos sprendimas, kuriuo atsisakyta pritarti projektinių pasiūlymų užduočiai, t. y. sustabdyta procedūros tolimesnė eiga, užkirstas kelias toliau vystyti projektą. Šiuo Sprendimu išreikšta atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, valia nesuderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduoties. Taigi, toks atsakovo individualus administracinis aktas daro įtaką suinteresuotų asmenų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams ir gali būti ginčo administraciniame teisme objektu (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-431-552/2016).

Įvertinusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta netinkamai pritaikius proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą, todėl nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgdama į tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi byla nėra išnagrinėjama iš esmės teisėjų kolegija konstatuoja, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti pareiškėjo ir atsakovo prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-968/2024).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Solet atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė