738c49a8-2db0-4fbd-acad-95ae95eded46 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-353-513/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02107-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2; 2.6.2.5; 3.2.6.13; 3.1.7.1.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 5 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L.

L. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų G. L. ir L. L. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, trečiasis asmuo, pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kus reikalavimus, uždaroji akcinė bendrovė „EDS GUARANTEE“, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „BÅ«sto paskolų draudimas“ (teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“), Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialas, ERGO Life Insurance SE, uždaroji akcinė bendrovė „Blender Lithuania“, Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vadybos apskaita“), iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, iÅ¡nagrinėtoje bylos dalyje (prijungtoje byloje) pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS GUARANTEE“ ieÅ¡kinį atsakovei L.

L. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys G. L., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vadybos apskaita“). Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „EDS GUARANTEE“ ieÅ¡kiniu (prijungtoje byloje) prašė iÅ¡ atsakovės L. L. priteisti 30 000 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki vykdomojo įraÅ¡o visiÅ¡ko įvykdymo, įstatymų numatytas kompensavimo funkcijÄ atliekančias 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo visos praÅ¡omos priteisti skolos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. daliniu sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei UAB EDS GUARANTEE iš atsakovės L. L. priteista 30 000 Eur skolos, 4 142,47 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2021 m. birželio 30 d., 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 34 142,47 sumos nuo ieškinio (prijungtoje byloje) priėmimo teisme 2021 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 675 Eur žyminio mokesčio.

3. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „SME finance“ sudarė paskolos sutartį Nr. PS/18-05-24/01, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolino 30 000 Eur iÅ¡ UAB „SME finance“, paskola užtikrinta 2018 m. gegužės 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės L. L., iÅ¡duotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu ir akcininko G. L. laidavimu vekselyje. Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras 2019 m. kovo 18 d. kreditorei UAB „SME finance“ iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 1940 dėl 30 167,05 Eur skolos ir 6 proc. palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo solidariai iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laiduotojo G.

L., vykdomasis įraÅ¡as priverstinai vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/00993. 2019 m. gegužės 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 20190507-01 UAB „EDS GUARANTEE“ perėmė pradinės kreditorės UAB „SME Finance“ teises. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 30 000 Eur skolÄ iÅ¡ atsakovės kaip solidariosios G. L. bendraskolės pagal nurodytÄ laidavimo prievolę.

4. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. daliniu sprendimu nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo pripažinta, kad laidavimo prievolė pagal 2018 m. gegužės 24 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, iÅ¡duotÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra solidari G. L. ir L. L. prievolė. Sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-510-618/2021 jį palikus nepakeistÄ . Teismas konstatavo, kad prievolės solidarumo klausimas yra galutinai iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, Å¡is teismo nustatytas faktas ir teisinis santykis turi prejudicinę reikÅ¡mę ir nebegali bÅ«ti ginčijamas, todėl atsakovės argumentus, kad laidavimo prievolė nėra solidari, atmetė kaip nepagrįstus.

5. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 24 d. vekselio apmokėjimo terminas yra vekselio pateikimo apmokėti momentas, nagrinėjamu atveju vekselis pateiktas apmokėti 2019 m. kovo 12 d. Teismas pažymėjo, kad vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali bÅ«ti užtikrinamas laidavimu (Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®statymas) 32 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kuriÄ jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, iÅ¡skyrus vekselio formos trÅ«kumus (Ä®statymo 34 straipsnio 1, 2 dalys).

Nors vekselio laidavimÄ ir CK reglamentuotÄ laidavimÄ vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimÄ apibÅ«dinanti sÄ voka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiÅ¡kas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo bÅ«das. Ä®statymas įtvirtina platesnę laidavimo apimtį, kadangi laiduotojo prievolė kreditoriui galioja ir tuo atveju, kai pagrindinė prievolė dėl kurios nors priežasties negalioja. Dėl termino pareikÅ¡ti reikalavimÄ skolininkui pagal vekselį praleidimo laidavimo prievolė taip pat nepasibaigia, nes Ä®statymas ir specialusis reglamentavimas to nenustato – pagal bendrÄ sias nuostatas jis galioja tol, kol galioja prievolė.

Dėl to teismas konstatavo, kad nei vekselyje įraÅ¡Ä padariusio laiduotojo, nei atsakovės, kaip solidariosios laiduotojo pagal vekselį bendraskolės, prievolės pagal vekselį nėra pasibaigusios, jos galioja iki prievolės įvykdymo, o CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nelemia laidavimo pagal vekselį galiojimo, todėl Å¡iuo atveju yra neaktualus ir netaikytinas.

6. Teismas pažymėjo, kad vekselio turėtojas, pateikęs vekselį apmokėti mokėtojui ir Å¡iam jo neapmokėjus, privalo apie neapmokėtÄ vekselį praneÅ¡ti laiduotojams, tačiau tokiu atveju jis neturi pareigos atskirai pateikti vekselį apmokėti ir laiduotojui, nes laiduotojo solidarioji pareiga kyla tik vekselio mokėtojui neįvykdžius prievolės. Vekselis pateiktas apmokėti 2019 m. kovo 12 d., pateikti vekselį apmokėti atskirai atsakovei ieÅ¡kovė pareigos neturėjo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, pasiraÅ¡iusi vekselį kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, apie neapmokėtÄ vekselį taip pat žinojo arba turėjo žinoti.

7. Teismas nurodė, kad Ä®statymo 55 straipsnio 1 dalis reglamentuoja procedÅ«ros pažeidimo teisines pasekmes, t. y. dėl procedÅ«ros pažeidimo prarandama skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne teismo tvarka teisė, tačiau Å¡i norma nereglamentuoja prievolių galiojimo ar pabaigos, taip pat ir vekselio laidavimo galiojimo ar pabaigos. Teisės iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ne ginčo tvarka pagal vekselį iÅ¡ davėjo, laiduotojo ar kitų įsipareigojusių asmenų praradimas pagal Å¡ios normos sÄ lygas nereiÅ¡kia prievolės pabaigos vekselio laiduotojui. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pasirinko ne teismo tvarka reikalauti skolos pagal vekselį iÅ¡ pagrindinės skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vekselyje nurodyto laiduotojo G. L., o Å¡iems skolininkams savo prievolių pagal vekselį neįvykdžius nėra paneigta ieÅ¡kovės teisė teismo tvarka reikÅ¡ti reikalavimus laiduotojo solidariajai bendraskolei.

8. Teismas nurodė, jog Ä®statymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta CK 6.128 straipsnio 3 dalies bendrosios taisyklės, pagal kuriÄ prievolė baigiasi, kai likviduojamas juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas), iÅ¡imtis, t. y. laiduotojai pagal vekselį yra likviduoto juridinio asmens prievolę įvykdyti turintys kiti asmenys CK 6.128 straipsnio 3 dalies požiÅ«riu. Teismas konstatavo, kad pasibaigus juridiniam asmeniui (vekselio davėjui) laiduotojo pagal vekselį prievolė iÅ¡lieka. Be to, laidavimo pagal vekselį prievolė, skirtingai nei laidavimo pagal CK prievolė, nėra papildoma (Å¡alutinė) prievolė, o yra savarankiÅ¡ka prievolė, kuri baigiasi tik prievolę pagal vekselį įvykdžius. Teismas konstatavo, kad likvidavus vekselio davėjÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei vekselyje įraÅ¡Ä padariusio laiduotojo, nei atsakovės, kaip solidariosios laiduotojo pagal vekselį bendraskolės, prievolė pagal vekselį nepasibaigė.

9. Teismas pažymėjo, kad skolininkė likviduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vekselį jai tenkančios prievolės neįvykdė ir jau nebeįvykdys, o esant solidariai skolininkų pareigai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.76 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas yra pagrįstas.

10. Teismas nurodė, kad Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog vekselio turėtojas gali reikalauti, kad asmuo, kuriam jis pareiÅ¡kė reikalavimus, sumokėtų Å¡eÅ¡ių procentų metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo, o Å¡ių palÅ«kanų paskirtis yra kompensuojamoji, t. y. minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės taip pat praÅ¡omos priteisti procesinės palÅ«kanos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį taip pat yra kompensuojamosios palÅ«kanos, o kai specialieji įstatymai nustato didesnius palÅ«kanų tarifus, skaičiuojant procesines palÅ«kanas, taikomi didesnieji, specialiajame įstatyme nurodyti, palÅ«kanų tarifai.

Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti 6 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki visiško prievolės įvykdymo, be laikotarpio iki civilinės bylos iškėlimo, apima ir laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taigi apima ir ieškovei priteistinas 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčija ieÅ¡kovės apskaičiuotų 4 142,47 Eur (6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų) palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 13 d. (kitos dienos po vekselio pateikimo apmokėti) iki 2021 m. birželio 30 d. (2021 m. liepos 1 d. iÅ¡kelta civilinė byla), todėl vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu Å¡ias palÅ«kanas priteisė. Taip pat ieÅ¡kovei ir atsakovės priteisė procesinės 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo visos priteistos 34 142,47 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 12. Atsakovė L. L. (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. dalinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

13. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų, nes Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai dėl skolos sudaro naujÄ ginčo dalykÄ , kuris nebuvo nagrinėjamas ankstesnėje byloje, o atsakovė gindamasi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turi teisę remtis visais argumentais, įskaitant ir dėl prievolės solidarumo, kurie nagrinėjamoje byloje nepagrįstai nebuvo vertinami.

14. Atsakovė nurodo, kad laidavimo santykiai susiklostė tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,,SME finance“ (Å¡iuo metu teisių perėmėja yra ieÅ¡kovė) ir G. L., kuris laidavo už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prievoles pagal paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį, tačiau nei vekselyje, nei jokiame kitame sandoryje nėra jokių duomenų, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles pagal vekselį laidavo ir ji. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. daliniu sprendimu pripažinta, kad G.

L. laidavimo prievolė pagal 2018 m. gegužės 24 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį yra solidari jo ir atsakovės prievolė visų pirma dėl to, kad teismas vertino, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla darė įtakÄ sutuoktinių turtinei padėčiai, todėl teismas laikė, kad laidavimo sutartis sudaryta Å¡eimos poreikiams tenkinti. Tokia iÅ¡vada padaryta dėl to, kad įmonės akcininkas ir vadovas ilgÄ laikotarpį buvo G. L., taip pat įmonei vadovavo ir ji. Antra, vekselyje yra G.

L. ir jos paraÅ¡ai, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ji davė sutikimÄ laidavimo prievolei, nepaisydamas to, kad ji pasirašė tik atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad egzistuoja poreikis iÅ¡ naujo vertinti aplinkybes, susijusias su prievolės solidarumu, siekiant iÅ¡taisyti klaidÄ , turinčiÄ esminę reikÅ¡mę visai teisminei sistemai.

15. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog prievolė kreditoriui, kai laiduojama už skolininkÄ , yra asmeninio pobÅ«džio, dėl to laidavimas sieja kreditorių su įsipareigojimÄ patenkinti laidavimu užtikrintÄ reikalavimÄ prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali bÅ«ti patenkinamas iÅ¡ viso laiduotojo turto. Taip pat kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prievolės, kurias įgyja vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, laikomos asmeninėmis.

Dėl to skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), o kitam sutuoktiniui nekils pareiga atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę. Tačiau tiek Klaipėdos apylinkės teismas, tiek Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais sukÅ«rė prieÅ¡ingÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę. Pažymi, kad fiziniai asmenys neatsako už ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles.

Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas sudarė laidavimo sandorį, kurio sudaryme apeliantė nedalyvavo, t. y. ji laidavimo sutarties su ieškovu nesudarė, o veikė tik kaip įmonės atstovė.

16. Argumentuoja, jog esminiu kriterijumi, lemiančiu poreikį Å¡ioje byloje daryti iÅ¡imtį iÅ¡ bendrosios taisyklės, pagal kuriÄ Ä¯siteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicijÄ , kurios vėliau paneigti kitoje byloje negalima, laikytina tai, priimant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. dalinį sprendimÄ ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-510-618/2021 nebuvo užtikrinta atsakovės teisė į teisingÄ procesÄ .

17. Nurodo, kad įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 185 straipsnio 1 dalyje, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi precedentu, suformuotu Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-222-464/2021. Teigia, kad nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vekselio laiduotojo atsakomybės bei laidavimo prievolės galiojimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo iÅ¡ laiduotojo buvusios sutuoktinės, kuri buvo pripažinta solidaria skolininke, bet ne laiduotoja. Dėl to teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir remdamasis Ä®statymo nuostatomis, reglamentuojančiomis vekselio laidavimÄ , padarė teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klaidÄ nevertinęs jos argumentų, jog net pripažinus jÄ solidariÄ ja skolininke, ji negali bÅ«ti laikoma vekselio laiduotoja.

18. Nurodo, kad pagal Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį vekselis mokėtinas jį pateikus ir turi būti pateiktas apmokėti per vienus metus nuo jo išrašymo dienos. Kai vekselis pateikiamas apmoke?ti jo dave?jui, o jis s?ios pareigos nei?vykdo, pareiga apmoke?ti vekseli? atsiranda laiduotojui. Kasacinis teismas yra paz?yme?je?s, kad jeigu asmuo, kuriam pareis?kiamas reikalavimas apmoke?ti vekseli?, jo neapmoka, kitiems pagal vekseli? i?sipareigojusiems asmenims svarbu apie tai z?inoti. Be to, Įstatymo 55 straipsnyje numatyta, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų, kai pasibaigia nustatyti terminai. Teigia, kad ieškovė jai vekselio apmokėti per metus nuo išrašymo nepateikė, todėl neteko teisės pareikšti reikalavimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas ieškinį turėjo atmesti, kadangi ieškovė neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę.

19. Mano, kad teismas turėjo remtis ne Ä®statymu, o CK teisiniu reguliavimu, kuris numato laiduotojo teises ir pareigas bei prievolės pradžios ir pabaigos momentus. Pagal CK laidavimas yra papildoma (Å¡alutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimo pagal CK nuostatas galiojimas (CK 6.76 straipsnio 1–2 dalys). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.79 straipsnyje nustatyta, kad laidavimo sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. RaÅ¡ytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančiÄ . Pakartotinai pažymi, kad vekselyje nėra jokių duomenų, kad už UAB ,, (duomenys neskelbtini)” prievoles pagal vekselį laiduoja ir ji.

20. Nurodo, kad CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio. Teigia, kad 2018 m. gegužės 24 d. vekselio apmokėjimo terminas buvo apibrėžtas įvykiu – jo pateikimu apmokėti. IeÅ¡kovė pateikė vekselį apmokėti 2019 m. kovo 12 d., o 2019 m. kovo 18 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. IeÅ¡kovė per tris mėnesius nuo 2019 m. kovo 18 d. turėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, tačiau ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ir teismo priimtas tik 2021 m. liepos 1 d., t. y. ieÅ¡kovė reikalavimÄ pareiÅ¡kė praleidusi įstatyme nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ . Vadovaujantis CK 6.88 straipsniu bei Ä®statymo 36 straipsnio 1 dalimi ieÅ¡kovė neturėjo galiojančio reikalavimo.

21. IeÅ¡kovė UAB EDS GUARANTEE atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

22. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančius prejudicinius faktus. Teigia, kad, kaip ir nurodyta daliniame sprendime, ginčas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko (prievolės, kylančios iÅ¡ vekselio) solidarumo, jau iÅ¡nagrinėtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pažymi, kad apeliantės ir G. L. santuokos nutraukimo byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl prievolės, kylančios iÅ¡ vekselio laidavimo, pripažinimo jų solidariÄ ja prievole.

IeÅ¡kinys patenkintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. daliniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-40-1030/2021, su kuriuo nesutiko nei atsakovė, nei G. L., tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-510-618/2021konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kasacinio teismo atrankos kolegija pareiÅ¡kėjų kasacinį skundÄ atsisakė priimti.

23. Pažymi, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas.

Ä®siteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios iÅ¡raiÅ¡ka įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 dalyje, kuriame nustatyta, kad Å¡alis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Dėl to ir nagrinėjamu atveju civilinėje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl prievolės solidarumo, turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje civilinėje byloje, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog laidavimo prievolė, kylanti iÅ¡ vekselio laidavimo, yra solidari; abiejose civilinėse bylose dalyvavo ir ieÅ¡kovė, ir apeliantė; civilinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas dėl prievolės solidarumo, prievolės, kylančios iÅ¡ vekselio, solidarumas buvo bylos įrodinėjimo dalykas.

Pažymėtina ir tai, kad CPK 182 straipsnio 2 punkto norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Be to, įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje, kurioje, be kita ko, numatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

24. Teigia, kad apeliantė klaidina teismÄ nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi precedentu, suformuotu Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-222-464/2021. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ia nutartimi vadovavosi tik toje sprendimo dalyje, kurioje pasisakė dėl apeliantės prievolės nepasibaigimo net ir tuo atveju, kai vekselio davėjas yra likviduotas, kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme gynėsi nuo ieÅ¡kinio argumentuodama, jog vekselio davėja yra likviduota bankroto byloje.

25. Argumentuoja, jog ginčijamu daliniu sprendimu pagrįstai konstatuota, jog apeliantės prievolė nėra pasibaigusi. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne specialaus įstatymo, o bendrosiomis CK normomis, reglamentuojančiomis laidavimÄ . Pažymi, jog nors vekselio laidavimÄ ir CK reglamentuotÄ laidavimÄ vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimÄ apibÅ«dinanti sÄ voka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiÅ¡kas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, reglamentuotas Ä®statyme. Pagal Ä®statymo 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kuriÄ jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, iÅ¡skyrus vekselio formos trÅ«kumus. Ä®statymas įtvirtina platesnę laidavimo apimtį, kadangi laiduotojo prievolė kreditoriui galioja ir tuo atveju, kai pagrindinė prievolė dėl kurios nors priežasties negalioja.

26. Pažymi, kad dėl termino pareikÅ¡ti reikalavimÄ skolininkui pagal vekselį praleidimo laidavimo prievolė taip pat nepasibaigia, nes specialusis reglamentavimas to nenustato; jis galioja tol, kol galioja prievolė. Å iomis nuostatomis vadovaujamasi ir tada, kai dėl vekselių įsipareigojimo ir laiduotojo įsiskolinimo priteisimo sprendžiama teisme. Å iuo atveju taikytina bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė – laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, jog prievolė, kylanti iÅ¡ vekselio, bÅ«tų pasibaigusi.

27. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė, kylanti iÅ¡ vekselio laidavimo, pripažinta solidaria ir nėra įvykdyta, ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ bei galiojančiÄ teisę į atsakovę. Teisėjų kolegija konstatuoja: Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

29. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

30. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė priteisti skolÄ ir palÅ«kanas iÅ¡ atsakovės L. L. kaip solidariosios G. L. bendraskolės pagal laidavimÄ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolÄ .

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

32. Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „SME finance“ sudarė paskolos sutartį Nr. PS/18-05-24/01, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolino 30 000 Eur iÅ¡ UAB „SME finance“, paskola užtikrinta 2018 m. gegužės 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės L. L., iÅ¡duotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu ir akcininko G. L. laidavimu vekselyje. Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras 2019 m. kovo 18 d. kreditorei UAB „SME finance“ iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 1940 dėl 30 167,05 Eur skolos ir 6 proc. palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo solidariai iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laiduotojo G. L., vykdomasis įraÅ¡as priverstinai vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/00993. 2019 m. gegužės 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 20190507-01 UAB „EDS GUARANTEE“ perėmė pradinės kreditorės UAB „SME Finance“ teises.

33. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. daliniu sprendimu nagrinėjamoje civilinėje byloje pripažinta, kad laidavimo prievolė pagal 2018 m. gegužės 24 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, iÅ¡duotÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra solidari G. L. ir L. L. prievolė. Sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-510-618/2021 jį palikus nepakeistÄ . Nors apeliantė argumentuoja, kad prievolė nėra solidari, kad ji asmeniÅ¡kai nepasirašė paskolos sutarties ir vekselio, o veikė tik kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir pan., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prievolės solidarumo klausimas yra galutinai iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, Å¡is teismo nustatytas faktas ir teisinis santykis turi prejudicinę reikÅ¡mę ir nebegali bÅ«ti ginčijamas.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau nevertino atsakovės argumentų, kad laidavimo prievolė nėra solidari, ir pagrįstai juos atmetė.

34. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat dėsto tuos pačius argumentus dėl prievolės (ne)solidarumo, kurie jau buvo iÅ¡analizuoti ir įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėtina, jog G. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įgijo po santuokos sudarymo, 2011 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-510-618/2021 konstatavo, jog nors Juridinių asmenų registre akcininku nurodytas tik G. L., akcijos yra laikytinos bendrÄ ja jungtine pareiÅ¡kėjų nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Be to, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. balandžio 26 d., t. y. bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kėlimo, jis buvo Å¡ios įmonės vadovas (direktorius). Laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove buvo paskirta L. L. Tai reiÅ¡kia, jog abu sutuoktiniai dalyvavo įmonės veikloje ir jai vadovavo, įmonės veiklos rezultatai darė įtakÄ Å¡eimos turtinei padėčiai.

Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. gegužės 24 d. paskolos sutarties, kurios vykdymas buvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo G. L. laidavimu, pagrindu gautos piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės veiklai, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad minėta paskolos sutartis ir atitinkamai ginčo laidavimo sandoris buvo sudaryti pareiÅ¡kėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios įmonės veiklai užtikrinti, jos finansinei padėčiai gerinti, taigi ginčo laidavimo sandoris sudarytas Å¡eimos interesais.

Teismas taip pat konstatavo, kad L. L., kaip įmonės direktorė, 2018 m. gegužės 24 d. G. L. iÅ¡davė įgaliojimÄ sudaryti 2018 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį Nr. PS/18-05-24/01, taigi nepaisant to, kad paskolos sutartį pasirašė G. L., L. L. žinojo apie jos sudarymÄ , turėjo ir galėjo žinoti Å¡ios sutarties sÄ lygas, t. y. kad paskolos grÄ Å¾inimas yra užtikrinamas įmonės laidavimu ir akcininko vekseliu (paskolos sutarties 4.8 ir 4.10 punktai). Klaipėdos apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog L.

L. turėjo ir galėjo žinoti apie G. L. sudarytÄ laidavimo sandorį, o prievolė, kilusi iÅ¡ ginčo sandorio, laikytina solidaria pareiÅ¡kėjų prievole.

35. Apeliantei teigiant, kad nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje (jos dalyje dėl prievolės pripažinimo solidaria) įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais padaryta esminė klaida, turinti reikšmę visai teisminei sistemai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė turi teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, reglamentuotu CPK 365–374 straipsniuose, išnagrinėtoje byloje (bylos dalyje), tačiau ne iš naujo ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotas aplinkybes, kurios buvo įrodinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje ir turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

36. Apeliantė taip pat nedetalizuoja ir nekonkretizuoja savo teiginių, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje jai nebuvo užtikrinta teisė į teisingÄ procesÄ , o vien aplinkybė, kad buvo priimtas apeliantei nepalankus teismo sprendimas, nesudaro pagrindo jos deklaratyvius teiginius vertinti kaip pagrįstus, juo labiau, kad apeliantės procesinių teisių užtikrinimas kitoje byloje nėra Å¡ios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl iÅ¡ jų atsiradusių materialinių teisių gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytÄ ginčo Å¡alių santykių teisinį kvalifikavimÄ , nulemtų poreikį atnaujinti procesÄ jau užbaigtoje byloje arba kitokiu bÅ«du panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali bÅ«ti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieÅ¡taraujantys arba vienas kito pagrįstumÄ paneigiantys teismų sprendimai. Todėl net ir pripažįstant, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios iÅ¡imčių iÅ¡ pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kuriÄ Ä¯siteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl Å¡ių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, Å¡ios iÅ¡imtys turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus, kaip ir proceso atnaujinimo institutui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

37. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas (CPK 18 straipsnis);

2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia.

38. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali bÅ«ti vykdomas priverstinai. Tai reiÅ¡kia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi bÅ«ti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali bÅ«ti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iÅ¡ esminių teisinio stabilumo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022; kt.).

39. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (iÅ¡spręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra iÅ¡spręstas negrįžtamai ir bylos Å¡alys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismÄ ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ .  Taip pat tai reiÅ¡kia ir draudimÄ teismui pakartotinai nagrinėti jau iÅ¡spręstÄ bylÄ arba iÅ¡ naujo nustatyti iÅ¡spręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio, antra, sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019).

40. Ä®siteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios iÅ¡raiÅ¡ka įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Å¡alis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Civilinėje byloje, kuri baigta daliniu sprendimu dėl prievolės solidarumo, priimtas procesinis sprendimas turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje civilinėje byloje, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog vekselio laidavimo prievolė yra solidari; iÅ¡nagrinėtoje ir nagrinėjamoje civilinės bylos dalyse dalyvavo ir ieÅ¡kovė, ir atsakovė; civilinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas dėl prievolės solidarumo, prievolės, kylančios iÅ¡ vekselio, solidarumas buvo bylos įrodinėjimo dalykas (ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad prievolė solidari, o atsakovė tai neigė).

Pažymėtina, jog CPK 182 straipsnio 2 punkto norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 657/2015; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018). Taigi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau nevertino atsakovės argumentų, kad laidavimo prievolė nėra solidari, ir pagrįstai šiuos argumentus atmetė.

41. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad bÅ«tent laidavimo prievolė pagal 2018 m. gegužės 24 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, iÅ¡duotÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra solidari G. L. ir L. L. prievolė. Dėl to nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji neturi atsakyti kaip laiduotoja pagal vekselį. Taip pat, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors vekselio laidavimÄ ir CK reglamentuotÄ laidavimÄ vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimÄ apibÅ«dinanti sÄ voka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiÅ¡kas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, reglamentuotas Ä®statyme (32 straipsnis).

Vekselių laidavimo santykiams taikomas Įstatymas (1 straipsnis). Dėl to nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad turėtų bÅ«ti taikomos ne specialaus Ä®statymo, o bendrosios laidavimÄ reglamentuojančios CK normos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, taikęs Ä®statymo normas, nepadarė nei teisės taikymo, nei teisės aiÅ¡kinimo klaidų. Pažymėtina, jog ginčo vekselio laidavimas atitinka Ä®statymo 33 straipsnyje nustatytus formos ir turinio reikalavimus, todėl nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, kad laidavimas neatitinka CK įtvirtinto raÅ¡ytinės formos reikalavimo.

Nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kovė praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Å¡i teisės norma taip pat netaikytina.

42. Vekselio laidavimo ir CK reglamentuoto laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų, esmė nėra tapati. Pagal CK laidavimas yra iÅ¡imtinai papildoma (Å¡alutinė) prievolė ir kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Vekselio laidavimo papildomas pobÅ«dis yra santykinis. Pagal Ä®statymo 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kuriÄ jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, iÅ¡skyrus vekselio formos trÅ«kumus. Taigi savarankiÅ¡ka laiduotojo prievolė reiÅ¡kia tai, kad, net ir pasibaigus vekselio davėjui, laiduotojo įsipareigojimas ne pasibaigia, o tęsiasi toliau, kol prievolė bus įvykdyta.

Dėl to nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimÄ dėl atsakovės atsakomybės pagal vekselio laidavimÄ neturi teisinės reikÅ¡mės aplinkybė, kad skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje yra priimtas sprendimas dėl jos pabaigos. BÅ«tent tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-222-464/2021 ir bÅ«tent dėl Å¡io ginčo aspekto, o ne viso ginčo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

43. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė neturėjo reikalavimo teisės, nes jai vekselio apmokėti per metus nuo jo iÅ¡davimo nepateikė. Pagal Ä®statymo 36 straipsnio 1 dalį vekselis mokėtinas jį pateikus ir turi bÅ«ti pateiktas apmokėti per vienus metus nuo jo iÅ¡raÅ¡ymo dienos. Pagal Ä®PVÄ® 55 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus vekselio turėtojas netenka teisės pareikÅ¡ti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, iÅ¡skyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti vekselį, mokėtinÄ jį pateikus arba per tam tikrÄ laikÄ po pateikimo;

įforminti protestÄ dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo; pateikti apmokėti, kai įraÅ¡yta sÄ lyga „grÄ Å¾inti be iÅ¡laidų“ ar „neprotestuotinas“. Nagrinėjamu atveju 2018 m. gegužės 24 d. vekselio apmokėjimo terminas yra jo pateikimo apmokėti momentas. IeÅ¡kovė vekselį pateikė apmokėti 2019 m. kovo 12 d., taigi nepraleido įstatyme įtvirtinto vienų metų termino. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vekselio neapmokėjo, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi skolininkei iÅ¡kelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 26 d., teismas 2021 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimÄ dėl juridinio asmens pabaigos, teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. birželio 3 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog likviduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vekselį jai tenkančios prievolės neįvykdė ir jau nebeįvykdys, o kai vekselis pateikiamas apmoke?ti jo dave?jui, o jis s?ios pareigos nei?vykdo, pareiga apmoke?ti vekseli? atsiranda laiduotojui.

44. Sutiktina su apeliante, kad jeigu asmuo, kuriam pareis?kiamas reikalavimas apmoke?ti vekseli?, jo neapmoka, kitiems pagal vekseli? i?sipareigojusiems asmenims svarbu apie tai z?inoti. Tačiau vekselio turėtojas, pateikęs vekselį apmokėti mokėtojui ir Å¡iam jo neapmokėjus, privalo apie neapmokėtÄ vekselį praneÅ¡ti laiduotojams, tačiau tokiu atveju jis neturi pareigos atskirai pateikti vekselį apmokėti ir laiduotojui, nes laiduotojo solidarioji pareiga kyla tik vekselio mokėtojui neįvykdžius prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015; 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-690/2016; 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė 2019 m. kovo 12 d. pareiÅ¡kė reikalavimÄ apmokėti vekselį ne tik skolininkei, bet ir laiduotojui G. L., o 2019 m. kovo 13 d. taip pat jį informavo apie vekselio neapmokėjimÄ ir pareikalavo, kad vekselį apmokėtų laiduotojas, nors tokios pareigos neturėjo. Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad G. L. ir L. L. laidavimo prievolė pagal 2018 m. gegužės 24 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, iÅ¡duotÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra solidari, akivaizdu, kad pateikti vekselį apmokėti atskirai atsakovei ieÅ¡kovė pareigos neturėjo.

Juo labiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, 2018 m. gegužės 24 d. G. L. iÅ¡davusi įgaliojimÄ sudaryti paskolos sutartį, taip pat įmonės vardu pasiraÅ¡iusi vekselyje (jį iÅ¡davusi) negalėjo nežinoti apie neapmokėtÄ vekselį. Pažymėtina, jog aplinkybė taip pat konstatuota minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

45. Atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iÅ¡ viso nevertinti.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos. Apeliantė apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jos manymu, prieÅ¡tarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindÄ naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga ir prejudiciniu teismo sprendimu. 46.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog laidavimo prievolė pagal 2018 m. gegužės 24 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį yra solidari G. L. ir atsakovės L. L. prievolė, ji nėra pasibaigusi, galioja iki visiÅ¡ko jos įvykdymo, todėl pagrįstai skundžiamu daliniu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovės 30 000 Eur skolÄ ir palÅ«kanas ieÅ¡kovei.

Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 48. Atsakovės apeliacininį skundÄ atmetus, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

49. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi L. L. atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Už apeliacinį skundÄ mokėtinas 737 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), apeliantė yra sumokėjusi 100 Eur žyminio mokesčio, todėl iÅ¡ jos priteistinas 637 Eur žyminis mokestis.

50. IeÅ¡kovė UAB EDS GUARANTEE iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. dalinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ L. L. atidėtÄ 637 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis eurus) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Teisėjai Irma Čuchraj Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis