7386b7aa-a7c9-4bb6-89ed-e4107d8cec5f · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr      Administracinė byla Nr. I-458-342/2010Proceso Nr. 3-63-3-00282-2010-0                     Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74                                  Bylos kategorija 1.12(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. birželio 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D.B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.B. praÅ¡ymÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) dėl neiÅ¡mokėtų priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas D.B. į teismÄ kreipėsi praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti neiÅ¡mokėtÄ priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalį – 1 092,39 Lt už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Nurodo, kad dirba VSAT Pakrančių apsaugos rinktinėje Neringos užkardos patrulinių laivų bÅ«rio specialistu, o už atliktas pareigas jam nebuvo sumokėtas priklausantis darbo užmokestis, kadangi buvo ribojama priedų ir priemokų dalis (remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi iÅ¡mokama priemokų ir priedų dalis negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos).

Teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o tenkinti praÅ¡ymÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. PrieÅ¡tarauja dėl sprendimo vykdymo atidėjimo vienerių metų laikotarpiui. Atsakovas VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė atsiliepimu (b.l. 13-15) su praÅ¡ymu nesutinka. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos buvo taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ .

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 23 ir 24 straipsniai valstybės tarnautojo darbo užmokestis sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, o 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. Akcentuoja, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį ir neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo.

Kadangi atsakovo sprendimai riboti pareiÅ¡kėjui priedus ir priemokas įvykdyti iki 2009 m. gruodžio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, todėl neiÅ¡mokėtai pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio daliai netaikytina. Jei teismas pripažintų, kad atsakovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teises, praÅ¡o mažinti priteistinÄ sumÄ ir priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį tik nuo 2007 m. gegužės mėnesio. PraÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ dėl valstybės finansinės padėties ir bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsakovo VSAT prie VRM Pakrančių apsaugos rinktinės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai (b.l. 27).Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b.l. 20-21) nurodo, kad atstovas bylos nagrinėjime nedalyvaus ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti.

Nurodo, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiami tik į ateitį, o Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis numato, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo. PraÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui.

Tretysis suinteresuotas asmuo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ (b.l. 28). Byla nagrinėjama atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis). PraÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Å ioje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kuri buvo neiÅ¡mokėta taikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, ribojančiÄ priedų ir priemokų sumÄ (ne daugiau kaip 70 procentų). Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių nuostatos), kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad D.B. ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos užkardos patrulinių laivų bÅ«rio specialistu.

PareiÅ¡kėjo ir atsakovo pateiktomis darbuotojo asmeninėmis uždarbio kortelėmis (b.l. 7-10; 16-17) nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ iÅ¡ viso nesumokėta 1 176,3 Lt (2007 metais nesumokėta 614,55 (550.92 + 63,63) Lt, 2008 metais nesumokėta 561,75 Lt, nors pareiÅ¡kėjas bendrÄ sumÄ nurodo 1 092,39 Lt). Ginčo dėl teismui teikiamų darbuotojo asmeninio uždarbio kortelių duomenų teisingumo ar darbo laiko apskaitos nėra, todėl teismas Å¡ių kortelių duomenimis vadovaujasi nekvestionuodamas jų turinio.             Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija Nr. IX-856) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos ir nurodytas priedų ir priemokų sÄ raÅ¡as.

Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismo nutarime konstatuota, kad negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Vadinasi, pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, ir konstitucinį teisinės valstybės principÄ Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“, kuris vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomas be iÅ¡lygų, turėjo bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ .Taigi, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus.

Teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A622-1735/2010). PareiÅ¡kėjas pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl piniginės iÅ¡mokos priteisimo, nes kitokio teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų galima teisingai atlyginti už atliktÄ darbÄ , nėra nustatyta.

LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartimi konstatavo, jog ta aplinkybė, kad mokant pareigÅ«nui darbo užmokestį, Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime nurodyta apimtimi nebuvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, neužkerta kelio pareigÅ«nui reikalauti, kad už atliktÄ darbÄ jam bÅ«tų teisingai atlyginta. Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra iÅ¡ dalies pagrįstas ir teisėtas, kadangi iÅ¡ pateiktų pažymų apie pareiÅ¡kėjui mokėtÄ darbo užmokestį, matyti, kad buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų priedų ir priemokų ribojimas.

Dėl senaties termino taikymoLietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino per kurį turi būti pareikštas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminių. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindÄ pareikÅ¡tiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ .

Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Å i norma nustato naikinamÄ jį terminÄ , kurį virÅ¡ijantis valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas. IÅ¡ pateiktų asmeninių uždarbio kortelių matyti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos nesumokėjus jam priklausančių priedų ir priemokų, taikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytÄ ribojimÄ â€“ nuo 2007 m. sausio mėn. Teismui reikalavimas įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. teisme pareikÅ¡tas 2010 m. balandžio 30 d., todėl pareiÅ¡kėjas kreipimosi į teismÄ metu galėjo kildinti reikalavimÄ â€“ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 30 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. (3 metų senaties terminas skaičiuojamas nuo 2010 m. balandžio 30 d.

– skundo padavimo teismui dienos). IÅ¡ darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių matyti, jog 2007 m. sausio ir vasario mėnesiais nebuvo taikytas priedų ir priemokų ribojimas. 2007 metų kovo mėnesį pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 43,43 litų suma už einamÄ mėnesį ir 66,39 Lt nesumokėti balandžio mėnesį už praeitÄ mėnesį, todėl pareiÅ¡kėjui už kovo mėnesį nebuvo iÅ¡mokėta 109,82 Lt suma, o balandžio mėnesį neiÅ¡mokėta 16,51 Lt, tokiu bÅ«du iÅ¡ bendros priedų ir priemokų sumos atimama 123,57 Lt (2,76 Lt buvo iÅ¡mokėti sausio mėnesį).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 1 092,39 Lt, tačiau iÅ¡ pateiktų pažymų matyti, jog ginčo laikotarpiu jam nebuvo iÅ¡mokėta 1 176,3 Lt, todėl iÅ¡ minėtos sumos atimant 123,57 Lt, pareiÅ¡kėjui priteistinÄ sumÄ sudaro 1 052,73 Lt. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti sprendimo įvykdymo terminÄ .              Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005).Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs, todėl atsakovas įpareigojamas pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Dėl sprendimo vykdymo atidėjimoLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymÄ .

Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti. Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ vienerių metų laikotarpiui.Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ Lietuvos valstybės turtinę padėtį pagrindu nusprendė sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymÄ atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.).

Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamai bylai, todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjo prašymas priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį tenkintinas iš dalies priteisiant 1 052,73 Lt.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo D.B. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui D.B. priteisti 1 052,73 (vienÄ tÅ«kstantį ir penkiasdeÅ¡imt du litus bei septyniasdeÅ¡imt tris centus) už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti) iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės. Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atidėti sprendimo vykdymÄ vienerių metų laikotarpiui. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                                           AuÅ¡relė Mažrimienė