7385dda8-6eb2-4e65-8ec8-30976a1d2e83 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-429-317/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01269-2015-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.5; 79.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs J. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

J. P. nubausta už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 9, 127, 222 punktų reikalavimus, t. y. už tai, kad 2015 m. vasario 5 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 80, vairuodama transporto priemonę „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdama važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į kitÄ stovėjusiÄ transporto priemonę „Mazda Premacy“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Padariusi turtinę žalÄ ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam asmeniui, nei policijai ir iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pripažino, kad J. P. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Už Å¡ių pažeidimų padarymÄ teismas jai paskyrė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ ; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas, – 68 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. P. paskyrė galutinę nuobaudÄ â€“ 868 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.Apeliaciniame skunde J.

P. Kauno apygardos teismo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimo dalį dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo ir Å¡ioje dalyje jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti, nenustačius jos veikoje Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas vertino iÅ¡skirtinai tik jos atsakomybę pagrindžiančius įrodymus, tačiau Å¡aliÅ¡kai vertino kaltę Å¡alinančius įrodymus ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog neva ji iÅ¡ įvykio vietos tyčia sÄ moningai pasiÅ¡alino.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi subjektyviais liudytojo A. K. parodymais, esÄ jis girdėjęs plastmasinių detalių lūžimo garsÄ ir suprato, kad buvo atsitrenkta automobilio į kitÄ automobilį, todėl manÄ s, jog ji, bÅ«dama automobilio viduje, turėjo tai iÅ¡girsti. Apeliantės nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į jo vairavimo staÅ¾Ä bei tai, kad pastarasis yra vyras ir, galbÅ«t, turintis sugebėjimų tiksliai įvertinti iÅ¡girstų garsų kilmę bei priežastį. Be to, jis buvo lauke ir, kaip pats tvirtina, labai arti, todėl apeliantei kyla klausimas kodėl jis jos nesustabdė, juolab, kad pats aiÅ¡kino, jog ji, neva, pavažiavusi porÄ metrų, stabtelėjo keletÄ minučių ir nuvažiavo.

J. P. teigimu, teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino ir prieÅ¡taravimų su jos duotais parodymais nepaÅ¡alino.Kita vertus, apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino ir vyr. specialisto Ž. Muliuolio tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes apie tai, kad kai jis jÄ kvietė atvykti į policijÄ , nurodydamas kvietimo priežastį, ji visai nenustebo ir norėjo pati susitarti dėl žalos atlyginimo. J. P. mano, kad Å¡i aplinkybė kaip tik patvirtina jos versijÄ , jog ji kitÄ dienÄ pamačiusi savo automobilio apgadinimus, suprato, kad gal ir galėjo į kÄ nors atsitrenkti.

Todėl ji ir norėjo kuo skubiau atsipraÅ¡yti bei atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantė skunde taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ jÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, t. y., kad, jeigu byloje nustatyta, jog eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o J.

P. skundo netenkinti, paliekant Kauno apylinkės teismo nutarimÄ nepakeistÄ . Mano, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjos asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nutarimÄ priėmė teisėtai ir pagrįstai, todėl panaikinti jį nėra pagrindo. J. P. apeliacinis skundas netenkintinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl J.

P. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, yra motyvuotos, pagrįstos duomenimis, atitinkančiais faktines aplinkybes, todėl teisingos. Kauno apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , o iÅ¡vadas padarė remdamasis iÅ¡samia bylos duomenų analize. Å is teismas, nagrinėdamas bylÄ , iÅ¡tyrė visus įrodymus t.y. apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį bei eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje buvusį liudytojÄ , betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus, savo iÅ¡vadas dėl kaltės pagrindė nutarime aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad aptartais priimtame nutarime bylos duomenimis yra pilnai įrodyta, jog J. P. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį ir apgadino svetimÄ automobilį, tačiau iÅ¡ eismo įvykio vietos ji pasitraukė tyčia, nesutarusi dėl padarytos žalos atlyginimo ir nepraneÅ¡usi apie eismo įvykį policijai. Nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. P. savo kaltę dėl Å¡io pažeidimo neigia, tvirtindama, kad nepajutusi, kaip savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į kitÄ automobilį, ir apie tai, kad padarė eismo įvykį, suprato tik kitÄ dienÄ t.y. tik pastebėjusi apgadintÄ savo automobilį, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, Å¡i jos versija vertintina kritiÅ¡kai, kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Tai, kad apeliantė sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, patvirtina tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai įvykį mačiusio ir bylos duomenimis visiÅ¡kai nesuinteresuoto liudytojo A.

K. paaiÅ¡kinimai. Jis patvirtino, jog bÅ«damas toliau nuo įvykio vietos, girdėjo akivaizdų, pakankamai stiprų lūžtančios plastmasės garsÄ , matė, kaip J. P. automobilis atbuline dalimi atsitrenkė į kitÄ transporto priemonę, o pavažiavęs sustojo ir, tik kiek pastovėjęs, toliau iÅ¡važiavo. Pastebėtina, kad Å¡ie liudytojo parodymai yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, duoti net ir įspėjus jį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti apeliantę.

Tai, kad Å¡is liudytojas J. P. nesustabdė eismo įvykio vietoje ir leido jai iÅ¡važiuoti, nesudaro pagrindo Å¡io liudytojo parodymus vertinti kitaip.Apeliantės kaltę padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taip pat patvirtina ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys – automobilių nuotraukos, kuriose matomas apgadinimų mastas, eismo įvykio schemoje užfiksuotas įvykusio eismo įvykio mechanizmas. Å ių įrodymų pagrindu konstatuotina, kad padaryti sužalojimai automobiliams nėra akivaizdžiai nežymÅ«s, dėl kurių galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog J.

P. galėjo smÅ«gio apskritai nejausti. Tai, jog automobilių kontaktÄ minėtas liudytojas girdėjo net ir toliau (apie 10 m) nuo automobilių, tik patvirtina apylinkės teismo iÅ¡vadas. O tai, kad pareiÅ¡kėja žinojo apie įvykusį eismo įvykį, patvirtina ir Ž. Muliuolio tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės apie tai, kad kai jis jÄ kvietė atvykti į policijÄ , nurodydamas kvietimo priežastį, ji visai nenustebo ir norėjo pati susitarti dėl žalos atlyginimo. Ir, nors apeliantė skunde teigia, jog tai, kad ji padarė eismo įvykį, jai tapo žinoma tik kitÄ dienÄ pastebėjus apgadintÄ jos automobilį, tačiau tokie jos argumentai visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki.

Pirmiausia, asmuo pastebėjęs apgadintÄ savo automobilį nebÅ«tinai mano, kad tai bÅ«tent jis sukėlė eismo įvykį, nes gali bÅ«ti ir prieÅ¡ingai – į jo automobilį galėjo atsitrenkti kitas automobilis. Kita vertus, net ir darant prielaidÄ , kad apeliantė tik kitÄ dienÄ sužinojo apie tai, jog ji sukėlė eismo įvykį, byloje nėra jokių įrodymų, kad ji pati ėmėsi kokių nors priemonių, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti nukentėjusįjį asmenį ar pranešė apie įvykį policijai.

Pažymėtina ir tai, kad automobilių kontaktas įvyko apeliantei važiuojant atbuline eiga, dėl ko ji neabejotinai stebėjo jos automobilio gale esantį vaizdÄ . Tad nepastebėti už jos automobilio buvusio kito automobilio, kurį ir apgadino, tiesiog negalėjo. Ta aplinkybė, kad po automobilių kontakto, eismo įvykyje dalyvavusi vairuotoja trumpam buvo sustojusi, tačiau neiÅ¡lipo, neįsitikino ar įvyko eismo įvykis, o tiesiog pastovėjusi nuvažiavo, patvirtina tai, jog pažeidėja iÅ¡ eismo įvykio vietos tyčia pasiÅ¡alino, žinodama, kad sukėlė eismo įvykį ir siekdama iÅ¡vengti pasekmių.

Esant tokioms aplinkybėms, pasiÅ¡alinimas vertinamas kaip tyčinis veikimas pažeidžiant KET reikalavimus.Taigi, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. P., apgadinusi svetimÄ turtÄ , sÄ moningai, tai yra tyčia, pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, todėl tinkamai taikė ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas. SkundžiamÄ nutarimÄ naikinti ir bylÄ nutraukti, remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir J. P. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                            Algirdas Jaliniauskas