7384ee07-5277-4cd4-bdc3-c2cd02573b3f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-2526-281/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00658-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. G. (P. G.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas P. G. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 3 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėtų veiksmų atlyginimo (b. l. 1). Teismo 2020-02-28 nutartimi pareiÅ¡kėjo skundas priimtas, atsakovės procesinę padėtį užimti įtraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas).

Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad 2019-06-25 jis buvo neteisėtai pervežtas iÅ¡ Vilniaus pataisos namų (LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) į PravieniÅ¡kių pataisos namus atvirÄ jÄ kolonijÄ (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), jos antrÄ jį sektorių. PareiÅ¡kėjas yra nuteistas iki gyvos galvos kalėjimo režimu. Pervežti pareiÅ¡kėjo į pataisos namus negalėjo, nes įstatymas, leidžiantis laikyti nuteistuosius kalėjimo režimu pataisos namuose, įsigaliojo tik 2019-07-01.

PareiÅ¡kėjas apie pervežimÄ iÅ¡ anksto nebuvo informuotas, įspėtas tik dvi valandos prieÅ¡ patį pervežimÄ , nesuteikiant galimybės apskųsti pervežimo įsakymÄ dar bÅ«nant Vilniaus pataisos namuose (LukiÅ¡kių TI-K). Kol visus asmenis susodino į automobilį pervežimui, pareiÅ¡kėjas turėjo laukti dvi valandas. Pervežimas į PravieniÅ¡kių PN-AK vyko kankinančiomis sÄ lygomis. Kalėjimų departamentas nepranešė pareiÅ¡kėjo artimiesiems, kad pareiÅ¡kėjas bus vežamas į kitÄ Ä¯staigÄ .

Pats pareiÅ¡kėjas artimiesiems apie pervežimÄ taip pat negalėjo praneÅ¡ti dėl techninių galimybių. Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, diskomfortÄ . PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6–9). PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento direktorius 2019-06-17 priėmė nutarimÄ Nr. NN-554 kuriuo perkėlė pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į PravieniÅ¡kių PN-AK 2-Ä sektorių tęsti bausmės atlikimo.

Kalėjimų departamento 2019-06-17 nutarimas Nr. NN- 554 buvo priimtas teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo netenkina perkėlimas į PravieniÅ¡kių PN-AK, nesudaro pagrindo laikyti nurodyto nutarimo neteisėtu, nes Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės nenumato galimybės perkelti nuteistojo į tÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ , į kuriÄ jis pageidauja. PareiÅ¡kėjui nesutikus su perkėlimu, galėjo jį apskųsti, tačiau skundo teismui nepateikė, tad Kalėjimų departamento nutarimas dėl perkėlimo yra galiojantis, nepanaikintas, todėl neturtinės žalos atlyginimas bÅ«tų nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjui PravieniÅ¡kių PN yra užtikrinamos kalėjimo režimo sÄ lygos ir jis tolimesnį bausmės atlikimo laikÄ gali tęsti pataisos namuose. Be to, joks galiojantis teisės aktas nenumato pareigos Kalėjimų departamentui informuoti artimuosius apie asmens etapavimÄ Ä¯ kitÄ Ä¯staigÄ , tokio argumento jokiais teisės aktais nepagrindė ir pareiÅ¡kėjas. Kalėjimų departamentas neturi duomenų, kad buvo pažeistos etapavimo sÄ lygos, o pareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

PareiÅ¡kėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalÄ , todėl privalo Å¡iÄ aplinkybę įrodyti. PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodo, kad patyrė nepatogumus, psichologinius iÅ¡gyvenimus dėl perkėlimo atlikti nuobaudÄ Ä¯ kitÄ Ä¯staigÄ bei nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjas konkrečiai neįvardija priežastinio ryÅ¡io tarp tariamos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ . Lietuvos valstybę atstovaujančios Kalėjimų departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo iÅ¡ Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių TI-K) į PravieniÅ¡kių PN-AK tolimesniam bausmės atlikimui.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Teismas nustatė, kad siekdamas optimizuoti laisvės atėmimo įstaigų valdymÄ ir užtikrinti racionalų valstybės įstaigos biudžeto lėšų panaudojimÄ , Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018-12-28 įsakymu Nr. 1R-282 patvirtino planÄ , kuriuo LukiÅ¡kių TI-K laikomi asmenys perkeliami į kitas laisvės atėmimo įstaigas. Kalėjimų departamento direktorius 2019-03-13 įsakymu Nr. V-116 „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iÅ¡kėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko patvirtinimo“ patvirtino LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų iÅ¡kėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigos plano įgyvendinimo veiksmų grafikÄ .

Pagal byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , nustatyta, kad Teisingumo ministerija 2018-12-31 persiuntė Kalėjimų departamentui raÅ¡tÄ su pridedamu teisingumo ministro 2018-12-28 įsakymu Nr. 1R-282 patvirtintu LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų iÅ¡kėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planu ir prašė užtikrinti plane nurodytų priemonių įgyvendinimÄ (b. l. 23). Teisingumo ministras įsakymu pavedė Kalėjimų departamento direktoriui užtikrinti LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų iÅ¡kėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plane nurodytų priemonių įgyvendinimÄ (b. l. 24).

Kaip matyti pagal LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų iÅ¡kėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano 1 punktÄ , 81 nuteistasis, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, perkeliami į PravieniÅ¡kių PN-AK, Å¡io perkėlimo įgyvendinimo terminas – 2019-03-31 (b. l. 25–26). Kalėjimų departamentas 2019-06-17 priėmė nutarimÄ Nr. NN-554 perkelti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Vilniaus PN, LukiÅ¡kių skg. 6, į PravieniÅ¡kių PN-AK tęsti bausmės atlikimo (b. l. 31).

PareiÅ¡kėjas savo nesutikimÄ su perkėlimu į PravieniÅ¡kių PN-AK grindžia aplinkybe, kad įstatymas, leidžiantis laikyti nuteistuosius kalėjimo režimu pataisos namuose įsigaliojo tik 2019-07-01, todėl pareiÅ¡kėjas atlikti tolimesnės bausmės pataisos namuose negalėjo bÅ«ti perkeltas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-05-01 iki 2020-06-30) 65 straipsnyje nustatyta, kad nuteistasis į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ siunčiamas atsižvelgiant į asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ .

BVK 69 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarkÄ . Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimo leidžiama jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ arba kitais Å¡iame kodekse nustatytais atvejais. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisė perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-01-24 įsakymo Nr. V-43 redakcija) (toliau – ir ApraÅ¡as) 12 punkte nurodyta, kad nuteistasis iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ gali bÅ«ti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasiraÅ¡ytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.

Teismas pastebi, kad pareiÅ¡kėjo perkėlimas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K buvo nulemtas objektyvių aplinkybių – siekiant optimizuoti laisvės atėmimo įstaigų valdymÄ ir užtikrinti racionalų valstybės įstaigos biudžeto lėšų panaudojimÄ , bÅ«tent vadovaujantis Å¡iuo tikslu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-12-28 įsakymu Nr. 1R-282 patvirtintas planas, kuriuo LukiÅ¡kių TI-K laikomi asmenys perkeliami į kitas laisvės atėmimo įstaigas. Pažymėtina, kad tolimesnis pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimas galėjo bÅ«ti tęsiamas PravieniÅ¡kių PN-AK, nes, vadovaujantis PravieniÅ¡kių PN-AK nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu ir pakeistų teisingumo ministro 2018-08-10 įsakymu Nr. 1R-148, 1 punktu, PravieniÅ¡kių PN-AK paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmes.

Pagal nurodytų nuostatų 7 punktÄ , PravieniÅ¡kių PN-AK veiklos tikslas – vykdyti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikit kalėjime, pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje (b. l. 12–22). Nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste matyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK galėjo bÅ«ti užtikrinamas ir vykdomas tolimesnis pareiÅ¡kėjui paskirtos bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos – atlikimas, nes PravieniÅ¡kių PN-AK teisės aktai suteikia galimybę kalinti nuteistuosius, kuriems tokia bausmė yra paskirta ir tai yra vienas ir PravieniÅ¡kių PN-AK veiklos tikslų ir paskirčių.

Vien aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kalėjimo rėžimo sÄ lygomis perkeltas į pataisos namus nesudaro pagrindo teigti, kad Kalėjimų departamentas, perkeldamas pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ pataisos namus, pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes į kalėjimÄ paskirti atlikti bausmę nuteistieji gali bÅ«ti laikomi PravieniÅ¡kių PN-AK, pagal nurodytas PravieniÅ¡kių PN-AK nuostatose įtvirtintas taisykles. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad jo teisės, perkeliant į iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į PravieniÅ¡kių PN-AK, buvo pažeidžiamos, nes iÅ¡ anksto apie tokį perkėlimÄ nepraneÅ¡ta, be to, pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, teko laukti, iki kol bus įsodintas į automobilį, o pervežimas į PravieniÅ¡kių PN-AK vyko kankinančiomis sÄ lygomis, Kalėjimų departamentas nepranešė pareiÅ¡kėjo artimiesiems, kad pareiÅ¡kėjas bus vežamas į kitÄ Ä¯staigÄ .

Teismas pažymi, kad vadovaujantis ApraÅ¡o 8 punktu, perkeliančioji įstaiga pasiraÅ¡ytinai supažindina nuteistÄ jį su nutarimu (įsakymu) dėl nuteistojo perkėlimo ir įteikia jam Å¡io dokumento kopijÄ . Jei dėl objektyvių priežasčių perkeliančioji įstaiga neturi galimybės supažindinti nuteistÄ jį su nutarimu (įsakymu) dėl nuteistojo perkėlimo, tokį supažindinimÄ Ä¯vykdo priimančioji įstaiga ir įteikia nuteistajam nutarimo (įsakymo) dėl nuteistojo perkėlimo kopijÄ arba nuoraÅ¡Ä .

Byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga patvirtina, kad Kalėjimų departamentas įsakymÄ dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į PravieniÅ¡kių PN-AK priėmė 2019-06-17, pareiÅ¡kėjas su Å¡iuo įsakymu supažindintas 2019-06-25, pareiÅ¡kėjas tai patvirtino savo paraÅ¡u (b. l. 31). Teisės aktai neįtvirtina tam tikro laikotarpio ribojančio perkėlimÄ Ä¯ kitÄ pataisos įstaigÄ nuo susipažinimo su Kalėjimų departamento įsakymu dėl perkėlimo, todėl daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas su įsakymu dėl perkėlimo į pataisos įstaigÄ buvo supažindintas, tai atitiko teisės aktų reikalavimus, o aplinkybė, kad perkeltas į kitÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ pareiÅ¡kėjas buvo tÄ pačiÄ dienÄ , kai susipažino su nurodytu įsakymu, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų Kalėjimo departamento veiksmų ar neveikimo.

Teismas papildomai pastebi, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę skųsti Kalėjimų departamento 2019-06-17 sprendimÄ dėl jo perkėlimo, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo, nenurodė aplinkybių, kodėl tokia teise negalėjo pasinaudoti jau perkėlus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ PravieniÅ¡kių PN-AK. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo savo teiginių dėl Kalėjimų departamento veiksmų organizuojant jo pervežimÄ , todėl tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai laikytini neįrodyti ir nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl Kalėjimų departamento pareigos informuoti pareiÅ¡kėjo artimuosius apie jo perkėlimÄ nėra pagrįsti teisės aktų nuostatomis.

Nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei ApraÅ¡as neįpareigoja Kalėjimų departamento, priėmusio įsakymÄ dėl asmens perkėlimo, informuoti artimuosius asmenis ar giminaičius apie tokį perkėlimÄ , todėl laikytina, kad Kalėjimų departamentas atskirai neinformuodamas kitų asmenų apie pareiÅ¡kėjo perkėlimÄ , jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Kalėjimų departamentas, priimdamas 2019-06-17 įsakymÄ dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo ir inicijavęs pareiÅ¡kėjo perkėlimÄ iÅ¡ Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių TI-K) į PravieniÅ¡kių PN-AK tolimesniam bausmės atlikimui neteisėtų veiksmų neatliko, taip pat atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta ir dėl kitų su perkėlimu susijusių veiksmų (praneÅ¡imo artimiesiems asmenims, supažindinimo su perkėlimu).

Nenustačius neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo, nes tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo P. G. (P. G.) skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė