7382266e-08bb-4eef-941b-2addf55b1388 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2176-535/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00803-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. Ž., jo atstovui advokatui Edgarui DereÅ¡kevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 9 556,80 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-5). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad laikotarpiu nuo 2015-12-22 iki 2016-12-15 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis, jo garbę ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Kai kuriose kamerose, kuriose buvo kalinamas, nesuteikiant vienam asmeniui teisės aktų nustatyto 3,6 m2 gyvenamojo ploto. Be viso to, kameroje yra dvi dviejų aukštų lovos, kurios taip pat mažiausiai užima po 2 m2 (viso 4 m2) ir taip jau nerealiai mažo gyvenamojo ploto. Kamerose taip pat yra sanitarinis mazgas (praustuvas su kriaukle), taip pat įrengtas ir tualetas su pastatyta apie 1,5 metro aukščio sienele, o taip pat į grindis įmontuotas mažas metalinis staliukas su dviem atsilenkiančiomis kėdėmis, kurie taip pat užima dalį ir taip jau labai mažo laisvo kameros ploto.

Kamerose bloga ventiliacija, pastovi didelė drėgmė, todėl kamerose nuo sienų ir lubų luposi tinkas su dažais ir krisdavo ant galvų bei į lėkštes. Kamerose taip pat nėra galimybės valgyti prie stalo, nes juose įrengti staliukai buvo labai maži, beveik visose kamerose siausdavo tarakonai, naktimis buvo baisu užmigti, nes bėgiodavo didžiulės žiurkės, kamerose nebuvo erdvės keliems žmonėms prasilenkti, praeiti, nebuvo gryno oro, neįmanoma buvo fiziškai ir morališkai pilnavertiškai pailsėti.

PareiÅ¡kėjo teigimu, minėtos kalinimo sÄ lygos pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. nuostatas. Remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir teigia, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ , apibrėžtÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 10-16) paaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus.

Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.

Å iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas prašė skundÄ tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu ir higienos normų pažeidimo.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 str.: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 m2 vienam asmeniui.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010, galiojusios iki 2015-10-31, 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojusio nuo 2015-11-01, papildomų su vienam asmeniui tenkančiu plotu reikalavimų nenustato.

IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2015-12-22 iki 2016-12-14. Pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 10-11, 17, 18), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 356 paras. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintas visas 356 paras, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat teigia, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, jose netinkamas vėdinimas, antisanitarinės sÄ lygos, drėgna, yra graužikų. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad, pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nebuvo atlikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimai, kurie tiesiogiai atspindėtų realiÄ vienos ar kitos kameros, kurioje buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klę ir atitikimÄ higienos reikalavimams (b. l. 21-67).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu HN 134:2015, nėra nustatytas. Kaip atsiliepime nurodė Lukiškių TI-K, ji yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2018-03-14 pranešime Nr. 24-2118 ,,Dėl T.

Ž. skundo“ (b. l. 19-20) informavo, kad Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - TIĮET), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo misterijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 ir Pataisos įstaigų ilgimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - PĮJET), patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, reikalavimus. Nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos ii-gos reikalavimai“ (toliau - Lietuvos higienos norma HN 134:2015) reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

LukiÅ¡kių TI-K yra užtikrinamas 3,6 m2 gyvenamasis plotas kiekvienam asmeniui. Informuoja, kad nors LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta 4 ar daugiau miegamųjų vietų, tačiau yra atsižvelgiama į kameros gyvenamÄ jį plotÄ ir kameroje apgyvendinama tiek asmenų, kad bÅ«tų užtikrintas galiojančių teisės aktų laikymasis, t. y. užtikrinamas 3,6 m2 gyvenamasis plotas vienam asmeniui. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 p. nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesne kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C.

Pažymi, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenes sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiÅ¡kai atlieka operatyviÄ jÄ valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu iÅ¡matuoja oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose. Oro temperatÅ«ra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K yra įrengta centrinė Å¡ildymo sistema. Å ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra lovos (matmenys - apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalas matmenys kamerose iki 4 lovų - apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų, yra kėdutės (matmenys - apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m)), kamerose kur daugiau kaip 4 lovos - suolai, kurie atitinka stalo dydį. Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygas, nuo 2016 m. gruodžio mėn. pabaigos LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo pradėti vykdyti miegamųjų vietų (gultų) iÅ¡montavimo darbai.

LukiÅ¡kių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliai, per langus, kaip ir nerodyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 p. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atkreipia dėmesį, kad tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra iÅ¡vengiama ir pelėsio veisimosi, ir staigių temperatÅ«ros pokyčių, ir nemalonaus kvapo. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami.

LukiÅ¡kių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ . Ä®monė turi licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K pateiktais paaiÅ¡kinimais. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, kad kamerose įrengti tualetai atskirti tik 1,5 metro sienele ir toks įrengimas neužtikrino privatumo naudojantis tualetu.

HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Nuo 2015-08-03 įsigaliojusioje HN 134:2015 higienos normos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Lukiškių TI-K taip pat nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, kas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus.

Tačiau pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Mažose patalpose laikant kelis asmenis, tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas.

Å iuo atveju atsakovas, turėdamas pareigÄ pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ , kitų reikalavimų laikymÄ si (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-01-10 sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ) nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl visas abejones teismas vertina pareiÅ¡kėjo naudai ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele.

Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 str.). Kaip nustatyta byloje, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 356 paras. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 17 parų kalėjo vienas ir 22 paras kameroje Nr. 388, kurioje sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, taigi, neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, pareiÅ¡kėjas kalėjo 311 parų. Pažymėtina, kad teismo vertinimu, sanitariniai mazgai, kuriuose įrengtos užuolaidos, nelaikytini užtikrinantys privatumÄ .

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius T. Ž. kalinimo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose jam bÅ«tų užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Konstatavus, kad sanitarinio mazgo įrengimas 311 parų neužtikrino pareiÅ¡kėjo privatumo, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu.

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus naudojantis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele ir uždengtas užuolaida, Å¡io pažeidimo trukmę (311 parų), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 3 110 Eur.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 9 556,80 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jo naudai patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad jis patyrė 2 000 Eur iÅ¡laidų (b. l. 80). PareiÅ¡kėjo T. Ž. praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nuostatos dėl iÅ¡laidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 str., Civilinio proceso kodekso 98 str. bei Teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimÄ , 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20).

Vertinant Å¡ių teisės aktų nuostatas konstatuotina, jog įstatymas proceso Å¡aliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 40 str. 5 d. kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nustatyta, kad pagal 2018-04-10 advokato orderį Nr. 572334 advokatui Edgarui DereÅ¡kevičiui buvo pavesta atstovauti pareiÅ¡kėjÄ administracinėje byloje Nr. I-2176-535/2018.

Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atstovavimas teisme, grindžia 2018-03-30 pinigų priėmimo kvitu Nr. 915932 (b. l. 81, 82). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje buvo 850,80 Eur. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad advokatas pareiÅ¡kėjui teikė atstovavimo paslaugas. Bylos duomenimis nustatyta, kad teisme įvyko 1 teismo posėdis, kurio trukmė 33 min. (b. l. 83-84), kas vadovaujantis Rekomendacijų 9 p. prilyginama 1 val. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjÄ atstovavo advokatas Edgaras DereÅ¡kevičius. Rekomendacijų 8.19 p. nustatyta, kad maksimalus užmokesčio už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme dydis yra 0,1, t. y. 85,08 Eur.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma 2 000 Eur suma virÅ¡ija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytÄ maksimalų dydį, todėl mažintina iki 85,08 Eur. Apskaičiuojant priteistinų iÅ¡laidų dydį Å¡iuo atveju pagal įstatymo analogijÄ taikytinos Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. nuostatos, pagal kurias ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

PareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 9 556,80 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas 208-04-13 sprendimu pareiÅ¡kėjui T. Ž. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteisė 3 110 Eur neturtinei žalai atlyginti. SkundÄ kitoje dalyje atmetė. Remiantis Civilinio proceso kodekso ir ABTÄ® 40 str. 1 ir 5 dalimis, pareiÅ¡kėjas įgijo teisę gauti turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju tai sudarytų 32, 54 proc. turėtų teismo išlaidų. Tokiu būdu 85,08 Eur išlaidų suma proporcingai mažinama pagal šį dydį ir pareiškėjui priteistina 27,69 Eur. Iš byloje pateikto prašymo atlyginti teismo išlaidas ir mokėjimo dokumento matyti, kad pareiškėjas ir jo advokatas paslaugų teikimo ir atsiskaitymo metu konkrečiai neidentifikavo, kuri 2 000 Eur sumos dalis tenka ir koks laikas buvo skirtas būtent teisinių konsultacijų teikimui, pasirengimui teismo posėdžiui.

Todėl nėra galimybės nustatyti, kiek konkrečiai buvo sumokėta advokatui už minėtas paslaugas. Tuo tarpu iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies gali bÅ«ti reikalaujama atlyginti tik konkrečiai įrodytas ir apibrėžtas iÅ¡laidas, susijusias su konkrečiu teismo procesu. Kadangi aptariamu atveju teisinių konsultacijų teikimo, pasirengimo teismo posėdžiui iÅ¡laidos nėra konkrečiai apibrėžtos, todėl jos laikytinos neįrodytomis ir pareiÅ¡kėjui nepriteistinos. Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo T. Ž. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui T. Ž. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, priteisti 3 110 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 27,69 Eur T. Ž. naudai teismo iÅ¡laidoms atlyginti. Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič