AS-858-341-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-341/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00233-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 69.4. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-3), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, STT) 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 4-01-166; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 24 256,58 litų kaip kompensaciją, atsiradusią dėl valstybinės pensijos sumažinimo 2011-2011 metais; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą nuo 2013 m. sausio 1 d. užtikrinti patirtų praradimų dėl pareiškėjui sumažintos valstybinės pensijos 2012 m. kompensavimą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 10-12).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi (b. l. 30-31) nutarė sustabdyti administracinę bylą, kol įsigalios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš skundžiamo STT 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 4-01-166 matyti, kad jis yra grindžiamas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatų taikymu. Dėl Laikinojo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) normų, susijusių su pensijų sumažinimu, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) teismai Konstituciniam Teismui pateikė prašymus. Pagal teismų prašymus Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 84 straipsniu, šis nutarimas įsigalios 2012 m. rugsėjo 21 d. Pabrėžė, kad nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos taikytinos sprendžiant šį administracinį ginčą, todėl yra pagrindas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol įsigalios nurodyto Konstitucinio Teismo sprendimas konstitucinės justicijos byloje.

III. Pareiškėjas A. V. atskiruoju skundu (b. l. 34-36) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2012 m. sausio 11 d. raštu Nr. 4-01166 priimtą sprendimą atsisakyti kompensuoti neišmokėtos pensijos dalį; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareiškėjo A. V. naudai 24 256,58 litų kaip praradimų, atsiradusių dėl valstybinės pensijos sumažinimo 2010-2011 metais, kompensaciją; 3) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą nuo 2013 metų sausio 1 d. užtikrinti patirtų praradimų dėl pareiškėjui A. V. sumažintos valstybinės pensijos 2012 metais kompensavimą.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėjas savo skundą grindė tuo, kad atsakovas, atsisakydamas nustatyti patirtų praradimų dėl sumažintos valstybinės pensijos kompensavimo mechanizmą ir užtikrinti patirtų praradimų kompensavimą, nepagrįstai ir neteisėtai taiko Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, nes ši įstatymo norma Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir, vadovaujantis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, negali būti taikoma nuo 2010 m. lapkričio 16 d., t. y. nuo tos dienos, kai Konstitucinio Teismo nutarimas buvo oficialiai paskelbtas laikraštyje „Valstybės žinios“.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas nutarė, kad šioje byloje yra taikytinos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatos, nenurodė kurios šio nutarimo nuostatos yra taikytinos ir administracinę bylą sustabdė iki įsigalios Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, t. y. 2012 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjas paaiškina, kad jis byloje neprašo taikyti Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatų, nes mano, kad jos šioje byloje yra nereikšmingos ir neturi būti taikomos. Pareiškėjas prašo nustatyti patirtų praradimų dėl sumažintos valstybinės pensijos kompensavimo mechanizmą ir užtikrinti patirtų praradimų kompensavimą nepriklausomai nuo to ar pensija buvo sumažinta taikant įstatymą, kuris Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintas, kad prieštarauja (Laikinojo įstatymo 5 straipsnis) Konstitucijai ar taikant įstatymą, kuris Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintas, kad neprieštarauja (Laikinojo įstatymo 4 straipsnis) Konstitucijai. Pareiškėjas šioje byloje prašo taikyti tik Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo, kuris 2010 m. lapkričio 16 d. buvo oficialiai paskelbtas laikraštyje „Valstybės žinios“, nuostatas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad atsakovas 2012 m. sausio 11 d. raštu Nr. 4-01-166 pareiškėją informavo, kad pareiškėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, taip pat informavo, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pareiškėjui, kaip asmeniui turinčiam draudžiamųjų pajamų, paskirtos valstybinės pensijos dydis buvo perskaičiuotas ir sumažintas antrą kartą. 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Taigi STT nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos šioje byloje yra nereikšmingos. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, jog 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos yra taikytinos sprendžiant šį administracinį ginčą.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad, atsisakydamas nustatyti patirtų praradimų dėl sumažintos valstybinės pensijos kompensavimo mechanizmą ir užtikrinti patirtų praradimų kompensavimą, atsakovas taikė Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį ta apimtimi, kuria Konstitucinis Teismas ją pripažino prieštaraujančia Konstitucijai. Pažymi, kad atsakovas atsisakymą nustatyti kompensavimo mechanizmą ir užtikrinti patirtų praradimų kompensavimą grindė Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje įtvirtintomis nuostatomis, kad konstitucinius įgaliojimus šioje srityje turi įstatymų leidėjas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi siauresnės apimties įgaliojimus – tiek, kiek tai neapimtų esminių pensijų kompensavimo elementų: pagrindų, dydžių. STT, kaip valstybės teisėsaugos institucija, neturi diskrecijos socialinės sistemos konstravimo kontekste, negali keisti esamo teisinio reguliavimo valstybinės socialinės apsaugos sferoje, todėl, apskaičiuodama, perskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjui paskirtą pareigūno valstybinę pensiją, STT vadovavosi galiojančiomis ir nepripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai ar įstatymams teisės aktų, tame tarpe Laikinojo įstatymo, nuostatomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria teismas sustabdė administracinę bylą, teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamos bylos ribos – klausimas, ar teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki tol, kol įsigalios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”.

Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipdamasis į teismą prašė panaikinti STT 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 4-01-166, priteisti iš STT 24 256,58 litų kaip kompensaciją, atsiradusią dėl valstybinės pensijos sumažinimo 2011-2011 metais, taip pat įpareigoti STT nuo 2013 m. sausio 1 d. užtikrinti patirtų praradimų dėl pareiškėjui sumažintos valstybinės pensijos 2012 m. kompensavimą (b. l. 1-3). Pažymėtina, kad skundžiamame STT 2012 m. sausio 11 d. sprendime Nr. 4-01-166 yra nurodyta, jog pareiškėjui valstybinė pensija buvo perskaičiuota laikantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatų, taip pat, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, jo pensija buvo perskaičiuota dar kartą vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų (b. l. 5-6).

Pabrėžtina, kad 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” inter alia yra pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos turės būti taikomos ir šioje administracinėje byloje, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” ir jame pateikti išaiškinimai dėl teisės normų konstitucingumo yra aktualūs nagrinėjamai administracinei bylai.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašo taikyti tik Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo, kuris 2010 m. lapkričio 16 d. buvo oficialiai paskelbtas laikraštyje „Valstybės žinios“, nuostatas ir Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” neturi būti taikomas šiuo atveju, kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad būtent pareiškėjo skunde pateikti reikalavimai, jame nurodytos aplinkybės apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas. Remiantis tuo, kad pareiškėjas prašo panaikinti visą ginčijamą STT 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 4-01-166, priteisti iš STT 24 256,58 litų kaip kompensaciją, atsiradusią dėl valstybinės pensijos sumažinimo 2010-2011 metais, kuri susidarė taikant tiek Laikinojo įstatymo 4 straipsnio, tiek 5 straipsnio nuostatas, teismui siekiant tinkamai išnagrinėti administracinę bylą ir sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo turės būti taikomi visi atitinkamam teisiniam santykiui aktualūs teisės aktai ir išaiškinimai dėl jų, įskaitant ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnio nuostatų konstitucingumo.

Pagal Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 72 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Taigi teisės akto, kuris yra Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, taikymas yra siejamas su Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo momentu – oficialaus paskelbimo momentu, t. y. teisės aktai negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pabrėžtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas, įvertinęs inter alia tai, kokia teisinė situacija gali susidaryti įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, gali nustatyti, kada tas Konstitucinio Teismo nutarimas turi būti oficialiai paskelbtas; Konstitucinis Teismas gali atidėti savo nutarimo oficialų paskelbimą, jeigu tai būtina, kad įstatymų leidėjas turėtų laiko pašalinti tas lacunae legis, kurios atsirastų, jeigu atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas būtų oficialiai paskelbtas tuoj pat po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje ir jeigu jos sudarytų prielaidas iš esmės paneigti tam tikras Konstitucijos ginamas, saugomas vertybes. Minėtas Konstitucinio Teismo nutarimo (inter alia nutarimo, kuriuo tam tikras įstatymas (jo dalys) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai) oficialaus paskelbimo atidėjimas – iš Konstitucijos kylanti prielaida išvengti tam tikrų visuomenei ir valstybei, žmonių teisėms ir laisvėms nepalankių padarinių, kurie galėtų atsirasti, jeigu atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas būtų oficialiai paskelbtas tuoj pat po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje ir tą jo oficialaus paskelbimo dieną įsigaliotų (žr. Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m, birželio 29 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimus). Taigi Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus nustatyti ir vėlesnę savo nutarimo, kuriuo tam tikras teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, oficialaus paskelbimo (taigi ir įsigaliojimo) datą tais atvejais, kai tą Konstitucinio Teismo nutarimą oficialiai paskelbus iš karto po jo priėmimo teisės sistemoje galėtų susidaryti teisinio reguliavimo vakuumas ar kitos neapibrėžtys, dėl kurių galėtų būti iš esmės pakenkta kurioms nors Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms (žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m, birželio 29 d., 2011 m. birželio 9 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį admininistracinėje byloje Nr. AS520-325/2012).

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio 3 dalį, numatančią, jog Konstitucinio Teismo aktai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo laikraštyje „Valstybės žinios“ dieną, į tai, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” bus oficialiai paskelbtas laikraštyje „Valstybės žinios” 2012 m. rugsėjo 21 d., byloje keliamus reikalavimus ir nurodomas skundo aplinkybes, bylos išsprendimui reikšmingas teisės normas ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jų, teisėjų kolegija nurodo, kad pagrįstai nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą iki tol, kol įsigalios Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį vertina kaip teisėtą bei pagrįstą, priimtą atsižvelgiant į tai, kad teisės normos, dėl kurių pasisakė Konstitucinis Teismas, turės būti taikomos nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė