2023-05-10 Nr. AB-10420-3-61-3-04976-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-322-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04976-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. B. pateikė skundą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 23S39689 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir sprendimą, kuriuo nutrauktas pareiškėjos prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje nagrinėjimas (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (toliau kartu – sprendimai).

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Departamento Sprendimo Nr. 1 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pateiktame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėja nurodo, kad panaikinus leidimą nuolat gyventi, pareiškėja lieka be jokio teisėto pagrindo bei statuso, t. y. jos buvimas Lietuvoje laikomas neteisėtu. Pareiškėja bus išsiųsta į Rusijos Federaciją, kur ji neturi pajamų šaltinio, neturi gyvenamosios vietos. Nors sprendimas dėl pareiškėjos išsiuntimo dar nėra įteiktas ir nėra duomenų, ar toks sprendimas yra priimtas, tačiau, kaip rodo praktika, vien tokio sprendimo priėmimo bei įteikimo pareiškėjai faktas sudarytų jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindą, nelaukiant tokio sprendimo apskundimo termino suėjimo, nes ir sprendimas dėl išsiuntimo yra vykdomas skubiai bei jo apskundimas nesustabdo vykdymo. Egzistuoja reali pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bet kurią dieną grėsmė bei tikimybė, nes toks asmuo gali būti sulaikytas ir per 48 valandas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu nuvežtas prie Rusijos Federacijos sienos. Pažymėjo, kad pareiškėjai pavojinga vykti į Rusijos Federaciją, kadangi ji nesusilaikys nuo kritikos, todėl jai kils neigiamos pasekmės. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėja bus atskirta nuo Lietuvoje gyvenančios šeimos. Be to, išvykimas darys neigiamą įtaką pareiškėjos teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises, kadangi pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjai būtų suteikiama galimybė asmeniškai dalyvauti administraciniame procese.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą dėl Departamento sprendimų panaikinimo, tačiau netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Įvertinęs argumentus, kuriais buvo grindžiama būtinybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti ginčijamą Departamento Sprendimą Nr. 1 iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, grindžia tuo, kad jos buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, pareiškėja neturi Rusijos Federacijoje pajamų šaltinio bei gyvenamosios vietos, priėmus sprendimą dėl išsiuntimo, jis būtų vykdomas skubiai, o pareiškėjai pavojinga vykti į Rusijos Federaciją, ji bus atskirta nuo šeimos, neturės galimybės dalyvauti teismo posėdyje.

Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrindžia, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai kils sunkiai atitaisoma ar didelė žala. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog pareiškėjo išvykimo iš šalies atveju jo interesus teismo proceso metu gali atstovauti jo pasirinktas advokatas (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-845-756/2016). Nustatyta, kad pareiškėją atstovauja advokatas Michail Parchimovič, todėl yra užtikrinamas pareiškėjos interesų atstovavimas. Teismas, įvertinęs pareiškėjos teiginius, pažymėjo, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ateityje pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo šioje administracinėje byloje vykdymas. Taigi, iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, kad ji iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jos teises. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi šiuo metu sprendimas dėl išsiuntimo nėra priimtas, o pareiškėjos nurodomos kilsiančios neigiamos pasekmės nėra patvirtintos jokiais byloje esančiais įrodymais, grindžiamos abstrakčiais teiginiais. Šioje byloje pareiškėjai neįrodžius, o teismui nenustačius, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkintas.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 13 d nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo Nr. 1 galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

Akcentuodama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kurios būtinos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, pareiškėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėja nurodo, kad ji 2023 m. balandžio 20 d. nuvyko pas atsakovą, pateikė jam skundžiamą nutartį ir paprašė išduoti dokumentą, kurio pasigedo skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Susitikimo metu atsakovo tarnautojas, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir pasitaręs su vadovybe, atsisakė išduoti šį dokumentą. Pareiškėja suprato, kad ji turi nedelsiant grąžinti leidimą laikinai gyventi ir išvykti iš Lietuvos Respublikos geruoju, kadangi atsakovo Sprendime 1 buvo nurodyta, kad leidimą laikinai gyventi turi būti grąžintas, o atsakovo sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo. Pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta, kad jeigu ji nori laikinai pasilikti Lietuvos Respublikoje, jis privalo kreiptis į ginčą nagrinėjantį teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taigi skundžiama nutartis buvo priimta dėl to, kad Departamentas dar nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjos sulaikymo, grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo, nors pats atsakovas tokį sprendimą laiko pertekliniu, kadangi ir be jo pareiškėja privalo nedelsiant išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taigi pareiškėja tam tikra prasme tampa teismo ir atsakovo skirtingų požiūrių įkaite.

Pareiškėja paaiškina, kad pagal atsakovo praktiką, jeigu užsienietis pats nevykdo įsigaliojusio sprendimo panaikinti leidimą gyventi, paprastai priimamas sprendimas dėl įpareigojimo išvykti, sulaikymo, grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo. Taigi skundžiamoje nutartyje minimi sprendimai nagrinėjamu atveju tėra laiko klausimas, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta, o pareiškėja neišvyks iš Lietuvos Respublikos. Be to, praktikoje nuo sprendimo dėl išsiuntimo ir jo įvykdymo, sulaikant ir pristatant užsienietį į pasienį, paprastai praeina apie 48 valandas, todėl per tokį trumpą laiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra įmanomas.

Pareiškėjos teigimu, atsakovo Sprendime 1 yra nurodyta, kad pareiškėjai naikinamas leidimas gyventi, o Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, o tai reiškia, kad pareiškėja jau dabar neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje ir privalo išvykti, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta. Atitinkamai, nėra prasmės laukti, kol bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjos sulaikymo, jos grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo.

Pareiškėja teigia, jog netekusi teisės gyventi ir būti Lietuvos Respublikoje, pareiškėja prarado ir išvestines teises bei garantijas (galimybės dirbti, socialinio draudimo, medicinos paslaugų ir panašiai).

Pareiškėja pažymi, kad atsakovo Sprendime 1 yra nurodyta, kad pareiškėjai panaikinto leidimo nuolat gyventi galiojimas baigiasi 2023 m. birželio 5 d. Kaip buvo minėta, pareiškėjos prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi (pratęsti) taip pat buvo atmestas, kadangi pareiškėja buvo pripažinta keliančia grėsmę valstybės saugumui. Taigi atsakovas išnagrinės pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo (pratęsimo) tik tuo atveju, jeigu šioje byloje bus priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas. Pareiškėjai akivaizdu, kad iki 2023 m. birželio 5 d. ši byla nebus išnagrinėta. Todėl pareiškėja bet kuriuo atveju turės išvykti, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Departamentas nurodo, kad pareiškėjos argumentai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra abstraktūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl nėra pakankami reikalavimo užtikrinimo priemonei pritaikyti nagrinėjamoje byloje.

Departamentas pažymi, kad pareiškėja savo skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Pabrėžia, kad byloje ginčijamas Departamento Sprendimas 1 buvo priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, įvertinus pareiškėjos individualią situaciją ir kompetentingos institucijos išvadą dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, ginčijamame sprendime yra aiškiai išdėstyti motyvai. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą 1, pažeidė teisės aktų reikalavimus, o vien pareiškėjos subjektyvi nuomonė, kad ji nekelia grėsmės Lietuvos valstybės saugumui, savaime nesudaro pagrindo prielaidai, kad jos skundas yra pagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovas teigia, kad pareiškėja tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Nesant šios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, ši priemonė negali būti pritaikyta.

Departamento vertinimu, pareiškėja taip pat neatitinka ir antros būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, o būtent – pareiškėja nepagrindė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad, panaikinus jai išduotą leidimą nuolat gyventi, ji netenka visų teisių ir garantijų, kurios jai buvo suteiktos, turint nuolatinio gyventojo statusą, atsakovo manymu, tam tikri galbūt patiriami nepatogumai nenusveria viešojo intereso ir nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir stabdyti sprendimo vykdymą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Departamentas akcentuoja, kad nors pareiškėja nurodo, kad pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjai būtų suteikiama galimybė asmeniškai dalyvauti administraciniame procese, tačiau pareiškėjos byla teisme yra elektroninė, t. y., pareiškėja turi galimybę teikti visus įrodymus, paaiškinimus teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, taip pat per šį portalą susipažinti su kitų bylos dalyvių teikiamais procesiniais dokumentais. Pareiškėjai byloje atstovauja advokatas, per kurį pareiškėja gali įgyvendinti savo procesines teises. Jeigu pareiškėja pageidauja asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, ji gali prašyti skirti teismo posėdį nagrinėti nuotoliniu būdu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

VSD nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja neįrodė, kad nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjai kils neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, yra pagrįsta, nes atskirajame skunde nepateikta jokių pagrįstų argumentų bei duomenų, kurie būtų pagrindas šią išvadą pakeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 13 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl pareiškėjos skundo nagrinėjamoje byloje – taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad pareiškėja nepagrindė ir neįrodė, jog jai kils neatitaisoma žala, be to, nenustatė, kad pradėta pareiškėjo išsiuntimo procedūra.

Pareiškėja atskirajame skunde akcentuoja, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ji tampa neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančiu asmeniu, todėl bus išsiųsta į kilmės valstybę jai net nespėjus paduoti prašymo dėl reikalavimo priemonės taikymo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Byloje nustatyta, kad Departamentas 2023 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 23S39689 (Sprendimą 1), kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodoma, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 16 d. gavo VSD raštą Nr. 18-520, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėja deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į tai, kad VSD vertinimu, pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, atsakovas nustatė Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą: išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas, jeigu užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai stabdyti Sprendimo 1 galiojimą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja iš esmės grindė tuo, kad, tikėtina, Sprendimas 1 yra neteisėtas, o nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, ji, kaip neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis asmuo, neteks teisės joje būti, gauti sveikatos paslaugas, bus išsiųsta į nesaugią kilmės valstybę, kurioje neturi finansinių galimybių gyventi, jos šeima liks Lietuvos Respublikoje, todėl bus atskirta nuo savo šeimos.

Ankščiau paminėto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Visų pirma, akcentuotina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl skundžiamo individualaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad nesustabdžius Sprendimo 1 galiojimo, pasikeis jos teisinis statusas, nes atsakovas priims kitą administracinį sprendimą išsiųsti pareiškėją į Rusijos Federaciją pareiškėjai net nespėjus pateikti prašymo teismui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, savaime nereiškia, kad pareiškėjai bus padaryta didelė, neatitaisoma žala.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Taigi, šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, nes skundžiamas atsakovo Sprendimas 1, kuriuo pareiškėjai panaikinamas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje savaime nereiškia ir padarinių kilimo, nes tam reikalingas kitas atsakovo sprendimas dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi, darytina išvada, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėja taip pat pateikė teismui prašymą papildomus įrodymus (Rusijos Federacijos pažymą ir jos vertimą į lietuvių kalbą apie tai, kad pareiškėja Rusijos Federacijoje neturi jokio registruotino nekilnojamojo turto) ir nurodo, kad šie įrodymai turi pagrįsti pareiškėjos teiginius, kad jai būtų sudėtinga gyventi Rusijos Federacijoje jei ji būtų išsiųsta. Teisėjų kolegija atsisako priimti pateiktus įrodymus, nes jie nekeičia teismo vertinimo dėl to, kad šiuo metu nėra priimtas sprendimas dėl pareiškėjos išsiuntimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 13 d nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 23S39689 galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje – palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis