2025-12-30 Nr. AB-23360-3-61-3-01004-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2842-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01004-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. (G. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. (G. B.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinės draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. (G. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus R. M. 2024 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. PK E-566 „Dėl G. B. atleidimo iš tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą Tarnybą grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas – Objektų apsaugos valdybos P3 skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį jo darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. vasario 14 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2024 m. vasario 14 d. jis dirbo Tarnyboje (iki 2020 m. liepos 1 d. – Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos), 2024 m. vasario 12 d. Tarnybos komisija, sprendžianti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų atleidimo iš tarnybos klausimą, sudaryta Tarnybos direktoriaus 2022 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl komisijos, sprendžiančios Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų atleidimo iš tarnybos klausimą, sudarymo ir šios komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Komisija), surašė protokolą Nr. KP-15, kuriame nutarta siūlyti Tarnybos direktoriui atleisti iš Tarnybos pareiškėją, Objektų apsaugos valdybos P3 skyriaus (duomenys neskelbtini), kaip neatitinkantį fizinio pasirengimo ir (ar) fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų, o Įsakymo pagrindu pareiškėjas atleistas iš Tarnybos.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) Komisija nenumatyta, o Tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms ar kitoms pareigoms per eilinį arba neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą įvertina tiesioginis vadovas (Įstatymo 37 str. 1 d.) ir Tarnybos direktoriaus sudaryta tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir veiklos vertinimo komisija). Pareiškėjas pažymėjo, kad tik veiklos vertinimo komisija turi Įstatymo suteiktus įgaliojimus siūlyti Tarnybos direktoriui atleisti pareigūną iš tarnybos (Įstatymo 37 str. 8 d. 4 p.), todėl Įsakymas priimtas pažeidžiant Įstatymo nuostatas.

4. Pareiškėjas teigė, kad Tarnyba nesilaikė tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, kurią nustato Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-291 „Dėl Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vertinimo tvarkos aprašas), nes veiklos vertinimo komisija privalėjo įvertinti pareiškėjo gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ir tik po atlikto pareigūno veiklos vertinimo, veiklos vertinimo komisija turėjo teisę pateikti Tarnybos direktoriui siūlymą atleisti pareiškėją iš tarnybos.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos direktorius 2023 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-344 „Dėl Pareigūnų atitikties vykdomoms funkcijoms nagrinėjimo Vadovybės apsaugos tarnyboje komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtino Pareigūnų atitikties vykdomoms funkcijoms nagrinėjimo vadovybės apsaugos tarnyboje komisijos darbo reglamentą (toliau – ir Darbo reglamentas), kurio nuostatos patvirtina, jog Pareigūnų atitikties vykdomoms funkcijoms nagrinėjimo vadovybės apsaugos tarnyboje komisijos uždavinys – teikti Tarnybos direktoriui siūlymus dėl galimybės Tarnybos pareigūnui leisti toliau vykdyti esamas ar priskirti vykdyti tam tikras funkcijas, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir (ar) fizinio pasirengimo, šaudybos ar kovinės savigynos pasirengimo lygį, kai yra Darbo reglamento 2 punkte nurodyti pagrindai, ši komisija yra patariamoji Tarnybos direktoriui. Pareiškėjo teigimu, Komisija neturėjo kompetencijos Tarnybos direktoriui siūlyti atleisti pareiškėją iš tarnybos. Pareiškėjo teigimu, Komisijos 2024 m. vasario 12 d. posėdžio protokole priimtas siūlymas atleisti jį iš pareigų yra neteisėtas, viršijantis Komisijos kompetencijos ribas ir prieštaraujantis Įstatymo 37 straipsnio nuostatoms.

6. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas neobjektyviai įvertino pareiškėjo fizinės prievartos veiksmų atlikimą. Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2023 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimų nustatymo ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo“, kaip ir kasmet, 2023 metais buvo tikrinamas pareiškėjo fizinis pasirengimas bei fizinės prievartos veiksmų atlikimas. Pareiškėjui 2023 metais neišlaikius fizinės prievartos veiksmų atlikimo, tų pačių metų rudenį vyko fizinės prievartos veiksmų įskaitos perlaikymas, kurio metu pareiškėjui pritrūko vos vieno balo iki įskaitos gavimo. Pareiškėjo vertinimu, jam nesurinkus vos vieno balo, jo įvertinimas buvo neobjektyvus, tačiau pareiškėjas nėra gavęs filmuotos medžiagos, kokiu būdu jis buvo vertinamas ir nėra galimybės pateikti nepriklausomų ekspertų išvados dėl pareiškėjo vertinimo procedūros objektyvumo.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnybos direktorius jį atleido vadovaudamasis ne specialiosiomis Įstatymo 37 straipsnio normomis, o bendrąja, t. y. Įstatymo 60 straipsnio 18 punkto nuostata, jog pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama, kai jis neatitinka Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų ir kitų specialiųjų reikalavimų ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas. Pareiškėjo vertinimu, Įstatymo 60 straipsnio 18 punkto nuostata pritaikyta netinkamai, tai patvirtina ir pačios Tarnybos elgesys, nes pareiškėjas tokios pačios įskaitos buvo neišlaikęs 2022 metais, tačiau dėl to atleistas nebuvo, po įskaitos neišlaikymo 2022 metais buvo atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos eilinis vertinimas, jam suformuluoti uždaviniai ir jis toliau tęsė tarnybą. Pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju jo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas nebuvo, nebuvo gautas veiklos vertinimo komisijos pasiūlymas dėl galimumo toliau eiti užimamas pareigas, neskirtas laikas įskaitos pakartotiniam perlaikymui ir kt.

8. Pareiškėjas nurodė, kad yra dviejų mažamečių vaikų tėvas, ne visada galėjo lankyti užsiėmimus, kurie nebuvo įtraukti į tarnybinius grafikus (už jų lankymą pareigūnams nebuvo mokamas atlyginimas), tačiau dėl to jo kvalifikacija negalėjo tiek sumenkti, kad dėl vieno nesurinkto balo jis turėjo būti atleistas iš tarnybos. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymu su juo nutraukta Tarnybos pareigūno tarnybos sutartis Nr. ST-301 pažeidžiant atleidimo iš tarnybos bei sutarties nutraukimo sąlygas. Pareiškėjo vertinimu, Tarnyba padarė esminius Įstatymo, Vertinimo tvarkos aprašo, Darbo reglamento, 2020 m. lapkričio 11 d. sutarties Nr. ST-301 5 punkto pažeidimus, todėl Įsakymas neteisėtas ir naikintinas.

9. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punktu, visi Tarnybos pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo ir kitus Tarnybos direktoriaus nustatytus specialiuosius reikalavimus. Objektų apsaugos valdybos pareigūnams nėra taikomi patys aukščiausi fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo bei šaudymo reikalavimai – jie privalo atitikti II lygį, o pareiškėjui tai nustatyta Tarnybos Objektų apsaugos valdybos P1, P2, P3, P4 skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2023 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-329 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 19 punkte. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjui, atsižvelgiant į jo amžių (nuo 25 iki 29 metų amžiaus), ginčo laikotarpiu buvo taikomi II lygio 2 grupės reikalavimai. Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2023 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimų nustatymo ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimų nustatymo ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo Tarnyboje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punktu, II lygio pareigūnai atlieka šešis fizinio pasirengimo pratimus, šaudymo pratimus Nr. 1 ir Nr. 2 bei penkis fizinės prievartos veiksmus, kurie visi yra aprašyti Apraše.

11. Tarnyba paaiškino, kad pareiškėjas 2022 ir 2023 m. (2 metus iš eilės) neatitiko fizinės prievartos (arba savigynos) veiksmų atlikimo tikrinimo reikalavimų. Tarnyba pažymėjo, kad po priėmimo į tarnybą Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) pareiškėjas buvo apmokytas visų būtinų tarnybai dalykų, dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. 3 kartus dalyvavo fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimuose (2022 m. birželio 14 d. surinko 0 balų, 2022 m. lapkričio 24 d. surinko 5 balus, 2022 m. gruodžio 21 d. surinko 6 balus), papildomuose, laisvu nuo tarnybos metu, užsiėmimuose pareiškėjas nė karto nedalyvavo, nustatyta tvarka buvo informuotas apie Tarnybos 2022 metų renginių ir privalomųjų tikrinimų planą ir sudarytas galimybes dalyvauti užsiėmimuose žinojo. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas 2023 m. 2 kartus dalyvavo fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimuose (2023 m. birželio 5 d. surinko 0 balų, 2023 m. rugsėjo 25 d. surinko 11 balų), o po pakartotinio, t. y. 2023 m. rugsėjo 25 d., fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimo, pareiškėjas perlaikyti fizinės prievartos veiksmų atlikimo testo neatėjo, nors perlaikymai vyko spalio 25–26 d., lapkričio 29–30 d. ir gruodžio 6 d. Pareiškėjas su Tarnybos 2023 metų renginių ir privalomųjų tikrinimų planu buvo susipažinęs.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nedėjo pastangų ir nerodė iniciatyvos, jog atitiktų fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimus, nors suprato, kad savo veiksmais pažeidžia Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą reikalavimą, pareiškėjas su vertinimo rezultatais (11 balų) sutiko, jų neginčijo ir pasirašė 2023 m. rugsėjo 25 d. fizinės prievartos veiksmų atlikimo rezultatų fiksavimo protokole.

14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui 2022 m. neatitikus fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų, Tarnybos Administravimo valdybos Mokymo skyrius (toliau – ir Mokymo skyrius) informavo atsakingus asmenis apie reikalavimus neatitinkančius Tarnybos pareigūnus (ir pareiškėją), tačiau Tarnybos vadovybė nusprendė suteikti šiems pareigūnams galimybę išsilaikyti įskaitas ir netaikė griežčiausios Įstatyme numatytos priemonės – atleidimo iš tarnybos pagal Įstatymo 60 straipsnio 18 punktą. Tarnyba paaiškino, kad pareiškėjui 2023 m. neatitikus fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų, Mokymo skyrius surašė 2024 m. sausio 23 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-213 „Dėl Tarnybos pareigūnų, kurie 2023 m. neatitiko fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimų arba nedalyvavo jų tikrinime“, kuriame buvo nurodytas ir pareiškėjas.

15. Atsakovas paaiškino, kad 2024 m. vasario 7 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjo atleidimo (neatleidimo) iš tarnybos klausimas dėl to, kad jis 2022 ir 2023 m. neatitiko fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad nėra galimybės pareiškėjo perkelti į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas, bei vadovaudamasi Įstatymo 60 straipsnio 18 punktu, nutarė siūlyti Tarnybos direktoriui pareiškėją atleisti iš tarnybos (vienbalsiai), o atsižvelgus į tai priimtas Įsakymas, kuris pagrįstas objektyviai nustatytais duomenimis ir teisės normomis, todėl yra teisėtas ir jo naikinti nėra pagrindo.

16. Atsakovas paaiškino, kad Komisija yra patariamasis organas, kuris, apsvarstęs Tarnybos pareigūnų atleidimo (neatleidimo) iš tarnybos klausimą, kai jie neatitinka Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų ir kitų specialiųjų reikalavimų, ir nėra galimybės perkelti juos į kitas jų kvalifikaciją atitinkančias pareigas, teikia siūlymą Tarnybos direktoriui dėl šių pareigūnų atleidimo (neatleidimo) iš tarnybos pagal Įstatymo 60 straipsnio 18 punktą. Tarnybos direktorius, susipažinęs su Komisijos protokole nurodytu siūlymu ir vadovaudamasis Komisijos darbo reglamento 18 punktu, priima įsakymą dėl Komisijos siūlymo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo protokolo gavimo dienos. Atsakovas teigė, kad Įstatymo 60 straipsnio 18 punkte nurodytas atleidimo iš tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir nesusijęs su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimu, nes atleidimo pagal veiklos vertinimo komisijos siūlymą atvejis nurodytas to paties straipsnio 11 punkte.

II. 17. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo atsakingas už Lietuvos Respublikos Prezidentūros apsaugos vykdymą bei saugumo užtikrinimą, vykdė teisės pažeidimų ir grėsmių prevenciją saugomame objekte ir jo prieigose, į saugomus objektus įeinančių asmenų, jų turimų daiktų ir įvažiuojančių transporto priemonių dalinę patikrą, apsaugos posto kontroliuojamos zonos, saugomo objekto ir jo teritorijos apžiūrą, patruliavo. Teismas nurodė, kad iš Tarnybos Objektų apsaugos valdybos P1, P2, P3, P4 skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 14 punkto matyti, jog pareiškėjas (kaip P3 (duomenys neskelbtini)) dalyvauja kovinio-fizinio pasirengimo, šaudymo bei kituose mokymuose, pratybose, kursuose, o Pareigybės aprašymo 19 punkte („Specialieji reikalavimai“) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) turi atitikti teisės aktuose nustatytus fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimus (II lygį) ir kitus Tarnybos direktoriaus nustatytus specialiuosius reikalavimus.

19. Teismas nurodė, kad Komisijos 2024 m. vasario 12 d. posėdyje buvo svarstytas pareigūnų, kurie neatitinka pareigybių aprašymuose nustatytų fizinio pasirengimo ir (ar) fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų atleidimo (neatleidimo) iš tarnybos klausimas, buvo vertinamas pareiškėjas kaip pareigūnas, neatitinkantis nustatytų fizinio pasirengimo ir (ar) fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų ir nustatyta, kad pareiškėjas 2022 ir 2023 m. dalyvavo fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ir šaudymo reikalavimų patikrinime ir 2 metus iš eilės neatitiko fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų. Teismas nurodė, kad Komisijos buvo nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka jo pareigybei nustatyto specialiojo reikalavimo „atitikti teisės aktuose nustatytus fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ir šaudymo reikalavimus (II lygį)“, o pareiškėjas atitiktų tokios pareigybės, kuriai nustatytas fizinio pasirengimo, šaudymo reikalavimų III lygis, reikalavimus, tačiau Tarnyboje nėra pareigybių su tokiu lygiu, atitinkančių pareigūno kvalifikaciją bei išsilavinimą. Teismas pažymėjo, kad Komisija vienbalsiai (6 balsais) nutarė siūlyti Tarnybos direktoriui atleisti pareiškėją iš tarnybos kaip neatitinkantį fizinio pasirengimo ir (ar) fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų, o 2024 m. vasario 14 d. Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. neatitiko fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų, todėl Mokymo skyriaus administratorė, vadovaudamasi Aprašo 59 punktu, 2023 m. sausio 5 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. TP-26 „Dėl Tarnybos pareigūnų, kurie 2022 m. neatitiko fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimų arba nedalyvavo jų tikrinime“, informavo atsakingus asmenis apie reikalavimų neatitinkančius Tarnybos pareigūnus (taip pat ir pareiškėją), šiuo atveju Tarnyba netaikė griežčiausios sankcijos – atleidimo iš tarnybos pagal Įstatymo 60 straipsnio 18 punktą, suteikdama galimybę pareigūnams pasitaisyti. Teismas nurodė, kad 2023 m. vasario 22 d. pareiškėjo 2022 m. eilinio tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. PTV-385 III skyriaus trečiajame skirsnyje jam buvo sudarytas individualus kvalifikacijos tobulinimo planas: pareiškėjui nurodyta treniruotis, lankyti pratybas, išlaikyti savigynos įskaitą, tačiau 2023 m. pareiškėjas šio reikalavimo neįvykdė. Teismas nustatė, kad Mokymo skyriaus administratorė 2024 m. sausio 23 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. TP-213 „Dėl Tarnybos pareigūnų, kurie 2023 m. neatitiko fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo reikalavimų arba nedalyvavo jų tikrinime“, kuriame buvo nurodyta ir pareiškėjo pavardė, 2024 m. vasario 7 d. vyko Komisijos posėdis ir šio posėdžio metu buvo nagrinėjamas pareiškėjo atleidimo (neatleidimo) iš tarnybos klausimas, kadangi jis 2022 ir 2023 m. neatitiko fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų (2024 m. vasario 12 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. KP-15). Komisijai vienbalsiai nusprendus, kad nėra galimybės pareiškėjo perkelti į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas, bei vadovaujantis Įstatymo 60 straipsnio 18 punktu, buvo nutarta siūlyti Tarnybos direktoriui pareiškėją atleisti iš tarnybos.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. paskirtas į Departamento Objektų apsaugos valdybos P3 skyriaus specialisto pareigas, vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punktu, visi Tarnybos pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo ir kitus Tarnybos direktoriaus nustatytus specialiuosius reikalavimus, tačiau pareiškėjas dvejus metus iš eilės (2022 ir 2023 m.) neatitiko fizinės prievartos (arba kitaip savigynos) veiksmų atlikimo tikrinimo reikalavimų, o Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 13 dalimi, 60 straipsnio 18 punktu, 61 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgdamas į Komisijos 2024 m. vasario 12 d. posėdžio protokolą Nr. KP-15, pareiškėją atleido iš tarnybos.

22. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo 60 straipsnio 18 punkto bei 61 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažymėjo, kad pareiškėjas augina du mažamečius vaikus, o pareiškėjo atleidimo iš tarnybos metu vienam iš vaikų dar nebuvo suėję vieneri metai, todėl įvertinus tai, jog pareiškėjas atleidimo iš tarnybos metu augino vaiką iki 3 metų, yra taikoma Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta garantija, t. y. turi būti sprendžiama, ar jis galėjo būti atleidžiamas iš tarnybos kaip neatitinkantis jo pareigybei nustatyto fizinio pasirengimo reikalavimų, yra ar nėra jo kaltės.

23. Teismas sprendė, kad Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta garantija – draudimas atleisti iš tarnybos pareigūnus, auginančius vaiką iki 3 metų, nėra absoliuti, kartu numatyti išskirtiniai atvejai ir nuostata „nėra jų (pareigūnų) kaltės“, kuri turi būti aiškinama neatsiejamai nuo šioje teisės normoje įtvirtintos garantijos tikslo – užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu Tarnybos struktūrinis padalinys nėra likviduojamas, pareigūnai, auginantys vaiką iki 3 metų, tuo laikotarpiu nebūtų atleidžiami iš tarnybos visais atvejais, kai toks atleidimas nėra siejamas su tokių pareigūnų kalte.

24. Teismas, įvertinęs Tarnybai teisės aktų priskirtus uždavinius (aukščiausio lygmens asmenų bei ypatingos svarbos objektų apsauga), pažymėjo, kad dėl to Tarnybos pareigūnams keliami aukštesni reikalavimai: darbo išmanymui, aukštai kompetencijai, orientacijai į tikslą, Tarnyboje pareigūnai turi būti motyvuoti, savo darbu ir asmeniniu pavyzdžiu didinti suinteresuotų šalių pasitenkinimą organizacijos vykdoma veikla, efektyviai ir kokybiškai vykdyti jiems priskirtą veiklą.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neišlaikė fizinės prievartos veiksmų atlikimo testų, šios aplinkybės ir testų rezultatų pareiškėjas neginčijo. Objektų apsaugos valdybos pareigūnams nėra taikomi patys aukščiausi fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo bei šaudymo reikalavimai – jie privalo atitikti II lygį, kuris ir nustatytas pareiškėjui Pareigybės aprašymo 19 punkte, o pareiškėjui, atsižvelgiant į jo amžių (nuo 25 iki 29 metų amžiaus), ginčo laikotarpiu buvo taikomi II lygio 2 grupės reikalavimai. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2023 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-436 patvirtinto Aprašo 11 punktu, II lygio pareigūnai atlieka šešis fizinio pasirengimo pratimus, šaudymo pratimus Nr. 1 ir Nr. 2 bei penkis fizinės prievartos veiksmus, kurie visi yra aprašyti šiame apraše.

26. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, pasirinkdamas darbą Tarnyboje, turėjo suprasti ir suvokti, kad renkasi Tarnybą, kurios pareigūnams keliami tam tikri reikalavimai, vienas iš jų – turėti tam tikrą fizinį pasirengimą, nuolat jį tobulinti, kaip tai numatyta teisės aktų reikalavimuose, ir išlaikyti numatytus fizinio pasirengimo normatyvus, tačiau pareiškėjas fizinės prievartos veiksmų atlikimo testų neišlaikė.

27. Teismas nustatė, kad Mokymo skyriaus instruktorius laisvu nuo tarnybos metu veda papildomus užsiėmimus Tarnybos nuomojamoje „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo kovos menų salėje, užsiėmimai vyksta visus kalendorinius metus keturis kartus per savaitę (išskyrus liepos ir rugpjūčio mėnesius), juose pareigūnai gali papildomai treniruotis, lavinti savo įgūdžius ir, instruktoriaus padedami, išsiaiškinti daromas klaidas. Teismas pažymėjo, kad su Tarnybos 2022 metų renginių ir privalomųjų tikrinimų planu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-779, pareiškėjas susipažino Tarnybos dokumentų valdymo sistemos priemonėmis 2022 m. sausio 10 d., tad apie šią Tarnybos pareigūnams sudarytą galimybę jis tikrai žinojo. Teismas sprendė, kad Tarnybos pareigūnams vadovaujantis Aprašo 44 punktu, sudaryta galimybė kalendoriniais metais laisvu nuo tarnybos metu lankyti įskaitinius fizinės prievartos veiksmų atlikimo užsiėmimus Tarnybos nuomojamoje „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo kovos menų salėje pas Mokymo skyriaus instruktorių, tačiau pareiškėjas minėtame klube nesilankė ir instruktorių pagalba nesinaudojo.

28. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Aprašo 44.2 papunkčiu, II lygio Tarnybos pareigūnai, kurie nuo sausio 1 d. iki gruodžio 1 d. ne mažiau kaip 30 kartų sudalyvauja įskaitiniuose fizinės prievartos veiksmų atlikimo užsiėmimuose, laikomi tais metais atitinkančiais minimalius fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimus (t. y. 12 balų) ir tuomet neprivalo dalyvauti fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikties tikrinime, tačiau tokia galimybe pareiškėjas taip pat nepasinaudojo.

29. Teismas nurodė, kad Aprašo 56 punkte nustatyta, jog jei Tarnybos pareigūnas iš pirmo karto neįvykdo atitikties reikalavimų, jam sudaroma galimybė dalyvauti papildomuose tikrinimuose, tačiau ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip per tris mėnesius (išskyrus fizinės prievartos veiksmų atlikimą), laiką skaičiuojant nuo ankstesnio tikrinimo dienos. Papildomas atitikties reikalavimams tikrinimas organizuojamas pagal Tarnybos direktoriaus patvirtintą Renginių ir privalomųjų tikrinimų planą, Tarnybos pareigūnai atitikti fizinės prievartos veiksmų atlikimo nustatytus reikalavimus privalo iki einamųjų metų gruodžio 15 d.

30. Teismas nustatė, kad tai, jog Tarnyboje yra laikomasi visų Apraše numatytų reikalavimų, patvirtino ir visi byloje apklausti liudytojai: G. V., T. G., M. Š. ir D. M., iš esmės šių aplinkybių neginčijo ir pats pareiškėjas, todėl byloje dėl Tarnyboje sudarytų sąlygų tobulinti fizinio pasirengimo įgūdžius ginčo nėra.

31. Teismas konstatavo, kad Tarnyboje laikomasi Apraše numatytų priemonių, pareigūnams sudarytos visos sąlygos tobulinti jų fizinio pasirengimo įgūdžius, numatytos alternatyvos ir suteiktos galimybės perlaikyti testus kitu nustatytu laiku.

32. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei 2022, nei 2023 m. (t. y. 2 metus iš eilės) neatitiko fizinės prievartos (arba kitaip savigynos) veiksmų atlikimo tikrinimo reikalavimų, 2022 m. 3 kartus dalyvavo fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimuose (2022 m. birželio 14 d. surinko 0 balų, 2022 m. lapkričio 24 d. surinko 5 balus, 2022 m. gruodžio 21 d. surinko 6 balus), papildomuose laisvu nuo tarnybos metu užsiėmimuose nė karto nedalyvavo, 2023 m. 2 kartus dalyvavo fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimuose (2023 m. birželio 5 d. surinko 0 balų, 2023 m. rugsėjo 25 d. surinko 11 balų)., po pakartotinio, t. y. 2023 m. rugsėjo 25 d., fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimo perlaikyti fizinės prievartos veiksmų atlikimo testo atėjęs nebuvo, nors perlaikymai vyko dar spalio 25–26 d., lapkričio 29–30 d. ir gruodžio 6 d., buvo susipažinęs su Tarnybos 2023 metų renginių ir privalomųjų tikrinimų planu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2022 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-971, Tarnybos dokumentų valdymo sistemos priemonėmis 2022 m. lapkričio 26 d.

33. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 44.2 papunkčiu, II lygio Tarnybos pareigūnai, kurie nuo sausio 1 d. iki gruodžio 1 d. sudalyvauja ne mažiau kaip 30 kartų įskaitiniuose fizinės prievartos veiksmų atlikimo užsiėmimuose, laikomi tais metais atitinkančiais minimalius fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimus (t. y. 12 balų) ir tuomet neprivalo dalyvauti fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikties tikrinime, tačiau pareiškėjas 2022 m. šia galimybe nepasinaudojo visiškai, o 2023 m. buvo atvykęs į papildomą fizinės prievartos veiksmų atlikimo praktinį užsiėmimą tik vieną kartą balandžio mėnesį.

34. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2023 m. vertinimo rezultatais (11 balų) sutiko, jų neginčijo ir pasirašė 2023 m. rugsėjo 25 d. fizinės prievartos veiksmų atlikimo rezultatų fiksavimo protokolo 4 eilutėje, neatvyko perlaikyti fizinės prievartos veiksmų atlikimo testų, taip visiškai ignoruodamas Tarnyboje suteiktas galimybes pasiruošti ir lavintis, kad atitiktų teisės aktais nustatytus fizinio pasirengimo reikalavimus. Teismas tokį pareiškėjo elgesį vertino kaip visišką Tarnyboje nustatytų reikalavimų ignoravimą, o pareiškėjo neatvykimą perlaikyti testą Tarnyboje nustatytu laiku laikė tyčiniu veiksmu ir pareiškėjo kaltės įrodymu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nedėjo pastangų ir visiškai nerodė iniciatyvos, siekdamas atitikti fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimus, nors puikiai suprato, kad savo veiksmais pažeidžia Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą imperatyvą.

35. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė svarių įrodymų, argumentų dėl kokių priežasčių jis nesiekė gerinti savo fizinės prievartos pratimų atlikimo rezultatų, o jo teiginį, kad sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra jam nepatogioje vietoje, dėl to jis negali ten lankytis, atmetė kaip subjektyvų. Teismas pareiškėjo argumentą, kad atliekant pratimus su instruktoriais yra didelė tikimybė susižaloti, atmetė kaip nepagrįstą, paremtą prielaidomis, nes byloje apklausti instruktoriai, turintys didelę patirtį šioje srityje, paaiškino priešingai: asmenys, kurie treniruojasi be instruktorių, neišmoksta apskaičiuoti savo jėgos ir tuomet būna, kad įskaitos metu tokie asmenys susižaloja ar sužaloja kolegą.

36. Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentą, jog tai, kad jis turi du mažamečius vaikus, trukdo jam pasiekti gerų rezultatų atliekant fizinio pasirengimo pratimus, trukdo lankyti treniruotes, nes nė viename teisės akte nenurodyta, jog valstybės pareigūnas atleidžiamas nuo jam teisės aktais tarnyboje priskirtų reikalavimų įvykdymo, jei turi du mažamečius vaikus, nes valstybė suteikia vienam iš šeimos narių vaiko priežiūros atostogas, kadangi pareiškėjui tokios atostogos nesuteiktos, spręstina, kad tokios atostogos suteiktos kitam šeimos nariui, todėl neaišku kaip šeimoje esantys vaikai gali trukdyti pareiškėjui lankyti treniruotes ir gerinti rezultatus. Teismas pažymėjo, kad toks situacijos vertinimas būtų neteisingas kitų valstybės pareigūnų atžvilgiu, turinčių mažamečius vaikus, kurie, kaip ir pareiškėjas, privalo išlaikyti fizinio pasirengimo testus ir juos išlaiko, nereikalaudami sau išskirtinių sąlygų. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas įsidarbino Tarnyboje, kurios pareigūnų darbas susijęs su padidinto pavojaus galimybe (tikimybe), iškilus pavojingai situacijai pareiškėjas dėl netinkamo fizinio pasirengimo gali sukelti pavojų tiek savo, tiek ir kitų asmenų bei kolegų sveikatai ir gyvybei, o pareiškėjas nepateikė jokių svarių įrodymų, nenurodė išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių, kad jis realiai neturėjo galimybės lankyti treniruotes ir išlaikyti vertinimo testus.

37. Teismas sprendė, kad pareiškėjui pakanka gebėjimų atlikti nustatytus pareigūno fiziniam pasirengimui taikomus normatyvus, nes po priėmimo į tarnybą Departamentas apmokė pareiškėją visų būtinų tarnybai dalykų: 2019 m. spalio 21 d. – lapkričio 4 d. jis dalyvavo 6 savaičių kvalifikacijos tobulinimo kursuose pagal programą „Objektų apsauga“, iš kurių 9 akademinės valandos buvo skirtos kovinės savigynos mokymams, kuriuos pareiškėjas sėkmingai baigė, tai patvirtina, jog pareiškėjas gebėjimų turi pakankamai, tačiau, kad rezultatai būtų pasiekti, būtina lankyti treniruotes bei lavinti įgūdžius toje srityje.

38. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjui trūksta sugebėjimų atlikti reikiamus pratimus, kadangi byloje visiškai įrodyta, jog atėjęs į Tarnybą ir besitreniruodamas su instruktoriais pareiškėjas išlaikė visus reikiamus normatyvus. Taip pat teismas atmetė kaip neįrodytus argumentus, kad pareiškėjas treniruojasi su bendradarbiu pagal metodinę ir vaizdinę medžiagą, nes įrodymų byloje nepateikta ir tai laikoma pareiškėjo gynybine pozicija, be to, akivaizdu, jog tokių treniruočių nepakanka, nes 2 metai (o su pandemijos ribojimų laikotarpiu ir daugiau) yra nepateisinamai ilgas laiko tarpas, suteikiant pareiškėjui galimybę pataisyti susidariusią situaciją ir išlaikyti jam privalomus normatyvus.

39. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui 2022 m. neatitikus fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų, Tarnybos vadovybė nusprendė suteikti dar vieną galimybę išsilaikyti ir netaikė griežčiausios Įstatyme numatytos sankcijos – atleidimo iš tarnybos pagal 60 straipsnio 18 punktą.

40. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. vasario 22 d. pareiškėjo 2022 metų eilinio tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. PTV-385 III skyriaus trečiajame skirsnyje jam buvo sudarytas individualus kvalifikacijos tobulinimo planas, nurodant, kad pareiškėjo tobulintina sritis yra organizuotumas, o kvalifikacijos tobulinimo turinyje nustatyta, kad pareiškėjui reikia treniruotis, lankyti pratybas, išlaikyti savigynos įskaitą, tačiau 2023 m. pareiškėjas šio reikalavimo neįvykdė ir net nesistengė, kad jis būtų įvykdytas.

41. Teismas pažymėjo, kad po pakartotinio, t. y. 2023 m. rugsėjo 25 d., fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimo pareiškėjas nebuvo atėjęs perlaikyti fizinės prievartos veiksmų atlikimo testo, nors perlaikymai dar vyko spalio 25–26 d., lapkričio 29–30 d. ir gruodžio 6 d. ir tokius pareiškėjo veiksmus vertino kaip tyčinius, nors galimybė juos perlaikyti buvo sudaryta, nes pagal liudytojo parodymus, tokiu atveju budėjimo grafikas būtų pakoreguotas. Teismas tai, kad pareiškėjas neatvyko ir nepasistengė perlaikyti fizinio pasirengimo normatyvų Tarnybos skirtu laiku, vertino kaip jo netinkamo požiūrio į pareigų atlikimą, Tarnybos ir jai keliamų reikalavimų nepaisymo bei siekio sau išskirtinių sąlygų kitų Tarnybos darbuotojų atžvilgiu įrodymą.

42. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepasinaudojo ir Tarnyboje numatyta alternatyva: vadovaujantis Aprašo 44 punktu kalendoriniais metais laisvu nuo tarnybos metu lankyti įskaitinius fizinės prievartos veiksmų atlikimo užsiėmimus Tarnybos nuomojamoje „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo kovos menų salėje pas Mokymo skyriaus instruktorių (30 kartų ateiti į treniruotes ir testas būtų laikomas išlaikytu), nes 2022 m. šia galimybe nepasinaudojo visai, o 2023 m. buvo atvykęs tik vieną kartą balandžio mėnesį

43. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė 2024 m. rugsėjo 23 d. A. K. vertinimą, kuriame pastarasis nurodo, jog pareiškėjas išmano fizinės prievartos veiksmus, greitai ir tinkamai reaguoja į pasikeitusią situaciją, o susumavus atliktų pratimų balus, vertinamasis pareigūnas surinko 17 balų. Teismas pažymėjo, kad posėdyje pareiškėjas prašė A. K. apklausti byloje kaip liudytoją, tačiau į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių A. K., kaip fizinės prievartos veiksmų specialisto, kvalifikaciją. Teismas pažymėjo, kad atsakovo instruktoriai 2023 m. rugsėjo 25 d. įvertino pareiškėją 11 balų, šio vertinimo pareiškėjas neskundė, su vertinimu sutiko, nepasinaudojo galimybe perlaikyti fizinės prievartos veiksmų atlikimo tikrinimo testą, pats papildomai nesiėmė iniciatyvos ir aktyvių veiksmų atitikti fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimų, taip pažeisdamas Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas. Teismas nurodė, kad apklausti liudytojai D. M. ir M. Š. patvirtino, jog tik Tarnybos instruktoriai gali vertinti pareigūnų fizinį pasiruošimą, kadangi juos apmoko naudotis spec. priemonėmis ir tokių pareigūnų mokymai turi tam tikrų paslapčių, kurios neatskleidžiamos ir su Tarnyba nesusijusiems vertintojams yra nežinomos. Todėl teismas nevertino A. K. vertinimo šioje byloje ir atmetė prašymą apklausti jį kaip liudytoją, kadangi byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių A. K., kaip fizinės prievartos veiksmų specialisto, kvalifikaciją, be to, su Tarnyba ir jai keliamais reikalavimais A. K. visiškai nėra susijęs.

44. Teismas konstatavo, kad Komisija savo įgaliojimų neviršijo, nes, vadovaudamasi Komisijos darbo reglamentu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2022 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-11, ji yra patariamasis organas, apsvarsto Tarnybos pareigūnų atleidimo ar neatleidimo iš tarnybos klausimą tais atvejais, kai pareigūnai neatitinka Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo ar kitų specialiųjų reikalavimų ir nėra galimybės jų perkelti į kitas, jų kvalifikaciją atitinkančias, pareigas. Tarnybos direktorius, susipažinęs su Komisijos protokole nurodytu siūlymu ir vadovaudamasis Komisijos darbo reglamento 18 punktu, priima įsakymą dėl Komisijos siūlymo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 5 d. d. nuo protokolo gavimo dienos. Įstatymo 60 straipsnio 18 punkte nurodytas atleidimo iš tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir visiškai nesusijęs su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimu, nes atleidimo pagal veiklos vertinimo komisijos siūlymą atvejis nurodytas to paties straipsnio 11 punkte.

45. Teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, kuriems esant galima būtų naikinti Įsakymą ir konstatavo, kad pareiškėjas pagrįstai Įsakymu buvo atleistas iš tarnybos vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 13 dalimi, 60 straipsnio 18 punktu, 61 straipsnio 6 dalimi bei atsižvelgiant į 2024 m. vasario 12 d. posėdžio protokolą Nr. KP-15. Atmetęs šią skundo dalį, teismas netenkino ir išvestinių reikalavimų dėl pareiškėjo grąžinimo į buvusias pareigas bei darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

III. 46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

47. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis ir pažymi, kad atleidimo iš tarnybos dieną augino du mažamečius vaikus, iš kurių vienam nebuvo ir metukų. Pareiškėjas teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog jo testų rezultatai gerėjo, o teismas nepagrįstai nevertino liudytojų M. Š. ir D. M., Tarnyboje dirbančių instruktoriais, liudijimų, jog neįmanoma pagerinti prievartos veiksmų įskaitos rezultatų, jei tam papildomai nesiruošiama, vadinasi, pareiškėjas ruošėsi. Be to, šie liudytojai nurodė, kad vien tik lankymasis „(duomenys neskelbtini)“ sporto klube, nors ir užskaitomas kaip prievartos veiksmų įskaitos išlaikymas, negerina pareigūno pasirengimo lygio, taigi pareiškėjas įskaitoms ruošėsi, dėjo pastangas ir gerino rezultatus. Pareiškėjo teigimu, kadangi jo rezultatai gerėjo, nes jis papildomai ruošėsi, teismo pozicija, kad pareiškėjui nelankant užsiėmimų „(duomenys neskelbtini)“ klube jam buvo neįmanoma savarankiškai ar padedant kitam kolegai pasiruošti prievartos veiksmų įskaitoms, nepagrista, kaip ir nepagrįsta išvada, jog pareiškėjas tyčia, nedėdamas pastangų, dėl savo kaltės neišlaikė prievartos veiksmų įskaitos.

48. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino svarbios aplinkybės, jog 2023 m. rugsėjo 25 d. prievartos veiksmų įskaitos laikymo dieną pareiškėjui buvo pateiktas Fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikties tikrinimo protokolas su įrašytu pliuso ženklu ir jam buvo pasakyta, kad jis įskaitą išlaikė. Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog pliuso ženklas protokole reiškia išlaikytą įskaitą, patvirtino ir liudytojai M. Š. ir D. M., kurių vienas nurodė, kad po įskaitos protokolas buvo nuneštas į kabinetą ir ten ištaisytas į minuso ženklą, tačiau pareiškėjas su ištaisytu protokolu nebuvo supažindintas. Be to, atsakovas pareiškėjo net neinformavo ir nekvietė į Komisijos posėdį ir nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti paaiškinimą.

49. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą iškviesti bei liudytoju apklausti A. K., kuris 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė vertinimą, jog pareiškėjas išmano fizinės prievartos veiksmus, greitai ir tinkamai reaguoja į pasikeitusią situaciją ir surinko 17 balų. Pareiškėjas teigia, kad A. K. yra tarptautinės klasės kovinio sporto teisėjas bei treneris, o motyvavimas tuo, jog jis nedirba Tarnyboje ir nėra kompetentingas vertinti prievartos veiksmų įskaitos, yra nepagrįstas, kadangi A. K. dirbo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos kovinės savigynos instruktoriaus pareigose, t. y. tokiose pat, kaip ir liudytojai M. Š. bei D. M., o kovinis rengimas vyko pagal vienodą metodiką.

50. Pareiškėjas teigė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjui buvo sudarytos sunkesnės ir pareigūnų rengimo metodikoje nenumatytos prievartos veiksmų įskaitos laikymo sąlygos, nes vieną iš pratimų pareiškėjas turėjo atlikti tariamam pažeidėjui esant su kovinėmis pirštinėmis, kas nenumatyta metodikoje, o kito pratimo metu tariamą pažeidėją imitavo vienas iš instruktorių.

51. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1195-968/2025 pateiktais išaiškinimais, kad pareigūno gebėjimas ar negebėjimas atitikti Tarnybos direktoriaus nustatytus fizinio pasirengimo reikalavimus, tuo atveju, kai jis dėl to deda realias pastangas, yra susijęs ne su jo kalte, o su objektyvia aplinkybe – negebėjimu atlikti Tarnybos direktoriaus nustatytų pareigūno fiziniam pasirengimui taikomų normatyvų dėl fizinio pasirengimo stokos, sveikatos būklės ar pan. Pareiškėjas tvirtina, kad jis asmeniškai treniravosi ir dėjo pastangas gerinti kovinių veiksmų atlikimo rezultatus, jo pastangas patvirtina ir gerėję rezultatai, ir aptarti liudytojų parodymai, o A. K. pateikta išvada patvirtina, jog pareiškėjas yra gerai parengtas pareigūnas, jis surinko ir net viršijo reikiamų balų skaičių, o tai, kad jam pritrūko vieno balo, yra ne pareiškėjo, o atsakovo instruktorių subjektyvaus vertinimo ir netinkamai organizuotos prievartos veiksmų įskaitos pasekmė.

52. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis yra gerai parengtas bei reikalavimus atitinkantis pareigūnas. Suprantama, kad (duomenys neskelbtini) gimus antram vaikui, pasikeitė pareiškėjo galimybės lankyti sporto klubą „(duomenys neskelbtini)ׅ“, tačiau šio klubo lankymas, pagal liudytojų parodymus, neturi įtakos kovinio pasirengimo lygiui, pareigūnams neuždrausta įskaitai rengtis savarankiškai, ką pareiškėjas ir darė. Pareiškėjas teigia, kad buvo suklaidintas ištaisius protokolą ir neturėjo galimybės jo skųsti ir ne pareiškėjo, o atsakovo kaltė, jog apie ištaisymą ir Komisijos posėdį jis nebuvo informuotas bei neinformuotas apie tai, kad jį ketinama atleisti iš tarnybos pritrūkus vos vieno balo. Taip pat pareiškėjui nebuvo suteikta papildoma galimybė dar kartą išlaikyti prievartos veiksmų įskaitos.

53. Pareiškėjas nurodo, kad dėl to, jog atleidimo dieną jis augino du mažamečius vaikus, iš kurių vienam nebuvo sukakę 3 metų, jam turėjo būti taikoma Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta garantija, todėl Įsakymas neteisėtas ir naikintinas.

54. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

55. Tarnyba visiškai sutinka su teismo sprendimu, mano, kad jis yra teisingas ir motyvuotas. Atsakovas teigia, kad neatitinka tikrovės pareiškėjo teiginiai, jog pasirašant 2023 m. rugsėjo 25 d. Fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikties tikrinimo protokolą, prie jo pavardės buvo uždėtas „pliusas“ ir nebuvo nurodyta galutinė balų suma, kas reiškė, kad pareiškėjas išlaikė tikrinimą tą dieną ir buvo dėl to užtikrintas. Tarnybos teigimu, šiuos pareiškėjo teiginius paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai: Tarnybos P3 skyriaus vyriausiojo (duomenys neskelbtini) G.

V. 2023 m. spalio 9 d. tarnybinis pranešimas Nr. TP-2671 „Dėl rugsėjo mėnesio darbo ataskaitos“, kuriame Tarnybos direktoriui pateikta detali ataskaitą už 2023 m. rugsėjo mėnesį dėl jo vadovaujamos pamainos pareigūnų, 7 punkto lentelėje nurodant faktą, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 25 d. neišlaikė fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikties reikalavimų tikrinimo. Tarnyba paaiškino, kad G. V. duomenis apie neišlaikymo faktą gavo tiesiogiai iš pareiškėjo artimiausio jo budėjimo metu (t. y. pats pareiškėjas kitos po fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikties tikrinimo pamainos metu informavo pamainos vadovą apie testo neišlaikymo faktą).

Tarnyba teigė, kad tai, jog protokole nebuvo nurodyta galutinė balų suma, o tik įrašytas „pliusas“, yra teisybės neatitinkantys pareiškėjo teiginiai, nes visiems Tarnybos pareigūnams protokolai duodami pasirašyti tik po to, kai yra suskaičiuojamas balų skaičius ir įrašomas į atitinkamą protokolo eilutę – teismo posėdžio metu tą aplinkybę paaiškino ir patvirtino Tarnybos instruktoriai D. M. ir M. Š., ir akivaizdu, kad nei vienas pareigūnas kitaip nesutiktų pasirašyti protokolo, nežinodamas, kiek surinko balų ir ar išlaikė testą.

Tarnyba nurodo, kad iš protokolo matyti, jog nei pareiškėjo galutinė balų suma, nei tarpiniai 5 atskirų veiksmų vertinimai nebuvo taisyti, „pliuso“ į „minusą“ ištaisymas neturėjo jokios reikšmės ar įtakos, todėl su atliktomis korekcijomis pareiškėjo supažindinti buvo neprivaloma, nes surinktų balų skaičius nepasikeitė, o tik jis sukelia pareiškėjui atitinkamas pasekmes. Tarnybos teigimu, tai, kad pareiškėjas nežinojo, kiek balų turėjo surinkti, jog būtų išlaikytas fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikties tikrinimas, yra melagingas teiginys, kadangi pareiškėjas buvo susipažinęs su Aprašu 2023 m. gegužės 27 d.

Tarnyba paaiškino, kad faktas, jog testo laikymo metu vienas pratimas buvo atliekamas su pirštinėmis, o atliekant kitą pratimą pažeidėją imitavo Tarnybos instruktorius M. Š., nereiškia sąlygų pasunkinimo, nes apsauginės pirštinės naudojamos siekiant apsaugoti tikrinamąjį nuo galimų traumų, o instruktoriaus įsitraukimas irgi lemia mažesnę traumos tikimybę, nes jis gali geriau kontroliuoti atliekamus veiksmus, jų stiprumą, tikslumą ir pan. – tą paaiškino ir pats M. Š. teismo posėdžio jo apklausos metu. Tarnyba nurodo, kad visi tikrinamieji, ne tik pareiškėjas, atlieka pratimus vienodomis sąlygomis (su apsauginėmis pirštinėmis, dvikovoje su instruktoriumi), todėl pareiškėjo atžvilgiu jokio pasunkinimo nebuvo atlikta.

Tarnybos teigimu, pareiškėjo pasamdyto A. K. kvalifikacija negali būti vertinama kaip tinkama vertinant Tarnybos pareigūno fizinės prievartos veiksmų atlikimo techniką, kadangi įstaigų specifika skiriasi. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių svarių įrodymų, nenurodė išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių, jog jis realiai neturėjo galimybės lankyti treniruotes ir išlaikyti vertinimo testus. Tarnybos vertinimu, teismas tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą garantiją bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 56. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikintinas, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

57. Vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo reikalavimus. Tuo atveju, kai pareigūnas neatitinka Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo reikalavimų ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas, jis iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama (Įstatymo 60 str. 18 p.). Vadovybės apsaugos įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad negalima atleisti iš tarnybos pareigūnų, auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra jų kaltės (išskyrus atvejus, kai Tarnybos struktūrinis padalinys likviduojamas ir nėra galimybės perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas Tarnyboje)“.

58. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas atleisti iš tarnybos, taikomas pareigūnams, auginantiems vaiką iki 3 metų, visais atvejais, išskyrus atvejus, kai Tarnybos struktūrinis padalinys likviduojamas ir nėra galimybės perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas Tarnyboje, jeigu nėra jų kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 61 straipsnio 5 dalies nuostata „nėra jų kaltės“ turi būti aiškinama neatsiejamai nuo šioje teisės normoje įtvirtintos garantijos tikslo – užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu Tarnybos struktūrinis padalinys nėra likviduojamas, pareigūnai, auginantys vaiką iki 3 metų, tuo laikotarpiu nebūtų atleidžiami iš tarnybos visais atvejais, kai toks atleidimas nėra siejamas su tokių pareigūnų kalte (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1195-968/2025). Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje, panašioje šiai bylai faktinėje ir teisinėje situacijoje, teisėjų kolegija sprendime taip pat išaiškino, kad vien tai, jog pareigūnė, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėjo nuoseklias ir pakankamas pastangas atitikti fizinio pasirengimo atitikties reikalavimus (bylos duomenimis net šešis kartus dalyvavo fizinio pasirengimo patikrinimuose), tačiau neišlaikė fizinio normatyvo, kuris privalomas norint eiti pareigas Tarnyboje, nereiškia, jog ji neatitinka vienos iš paminėtųjų Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos garantijos pareigūnams, auginantiems vaiką iki 3 metų, būtinųjų sąlygų – jų kaltės nebuvimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1195-968/2025 22 p.).

59. Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, turint galvoje minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime pateikiamą jo aiškinimą, teisės aiškinimą plėtojant nagrinėjamos bylos kontekste, suponuoja, kad tais atvejais, kai pareigūnas neatitinka Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo reikalavimų dėl to, jog nesiima visų protingai pakankamų priemonių, kad atitiktų nustatytus reikalavimus, yra teisinis pagrindas pripažinti pareigūno kaltę tyčios ar neatsargumo formomis. Pažymėtina, jog teisiniam kvalifikavimui nėra reikšminga, kuri iš kaltės formų nustatoma.

60. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas neišlaikė fizinės prievartos veiksmų atlikimo testų. Objektų apsaugos valdybos pareigūnai privalo atitikti II lygį, kuris ir nustatytas pareiškėjui Pareigybės aprašymo 19 punkte, o pareiškėjui, atsižvelgiant į jo amžių (nuo 25 iki 29 metų amžiaus), ginčo laikotarpiu buvo taikomi II lygio 2 grupės reikalavimai. Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2023 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-436 patvirtinto Aprašo 11 punktu, II lygio pareigūnai atlieka šešis fizinio pasirengimo pratimus, šaudymo pratimus Nr. 1 ir Nr. 2 bei penkis fizinės prievartos veiksmus, kurie visi yra aprašyti šiame apraše.

61. Remiantis Aprašo 56 punktu, jei Tarnybos pareigūnas iš pirmo karto neįvykdo atitikties reikalavimų, jam sudaroma galimybė dalyvauti papildomuose tikrinimuose, tačiau ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip per tris mėnesius (išskyrus fizinės prievartos veiksmų atlikimą), laiką skaičiuojant nuo ankstesnio tikrinimo dienos. Papildomas atitikties reikalavimams tikrinimas organizuojamas pagal Tarnybos direktoriaus patvirtintą Renginių ir privalomųjų tikrinimų planą, Tarnybos pareigūnai atitikti fizinės prievartos veiksmų atlikimo nustatytus reikalavimus privalo iki einamųjų metų gruodžio 15 d.

62. Vadovaujantis Aprašo 44.2 papunkčiu, II lygio Tarnybos pareigūnai, kurie nuo sausio 1 d. iki gruodžio 1 d. ne mažiau kaip 30 kartų sudalyvauja įskaitiniuose fizinės prievartos veiksmų atlikimo užsiėmimuose, laikomi tais metais atitinkančiais minimalius fizinės prievartos veiksmų atlikimo reikalavimus (t. y. 12 balų) ir tuomet neprivalo dalyvauti fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikties tikrinime.

63. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

64. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

65. Byloje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas nepasinaudojo Aprašo 44.2 papunktyje įtvirtintu alternatyviu fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimui būdu. Kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas siekia įrodyti, kad atitiko fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikčiai keliamus reikalavimams, neatitinka procesinių įrodymų leistinumo taisyklių, nes Apraše yra įtvirtintas vienintelis būdas, kaip alternatyva fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikties tikrinimui – dalyvavimas ne mažiau kaip 30 kartų įskaitiniuose fizinės prievartos veiksmų atlikimo užsiėmimuose, o tokių įrodymų byloje nesurinkta. Taigi, fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikties įrodinėjimas liudytojų parodymais ginčo teisinių santykių kontekste yra neleistinas, nes tai neturi jokios įrodomosios reikšmės.

66. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus, kad fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikties tikrinimo protokole buvo įrašytas „pliusas“, kuris, pareiškėjo tvirtinimu, reiškė, kad tikrinimo rezultatas teigiamas. Remiantis Aprašo 44 punktu, vertinimas atliekamas balais. Liudytojai, Tarnybos instruktoriai D. M. ir M. Š., teismo posėdžio metu paaiškino, kad visiems Tarnybos pareigūnams protokolai duodami pasirašyti tik po to, kai yra suskaičiuojamas balų skaičius ir įrašomas į atitinkamą protokolo eilutę. Iš protokolo matyti, kad nei pareiškėjo galutinė balų suma, nei tarpiniai 5 atskirų veiksmų vertinimai nebuvo taisyti. Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad „pliuso“ į „minusą“ ištaisymas neturėjo jokios reikšmės ar įtakos galutiniam vertinimui. Kadangi surinktų balų skaičius nekito, o būtent balai lemia rezultatus ir sukelia pareiškėjui teisinius padarinius, nesupažindinimas su pliuso į minusą korekcija nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms, todėl nėra teisinių pagrindų konstatuoti procedūrinį pažeidimą.

67. Kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, kad jis nežinojo, kiek balų turėjo surinkti, jog būtų išlaikytas fizinės prievartos veiksmų atlikimo atitikties tikrinimas, nes pareiškėjas buvo susipažinęs su Aprašu.

68. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams, išdėstytiems atsiliepime į apeliacinį skundą, kad faktas, jog testo laikymo metu vienas pratimas buvo atliekamas su pirštinėmis, o atliekant kitą pratimą pažeidėją imitavo Tarnybos instruktorius M. Š., nereiškia sąlygų pareiškėjui pasunkinimo, nes apsauginės pirštinės naudojamos siekiant apsaugoti tikrinamąjį nuo galimų traumų, o specialisto, instruktoriaus, tiesioginis dalyvavimas tikrinimo veiksmų atlikime užtikrina mažesnę traumos tikimybę, nes jis profesionaliai kontroliuoja atliekamus veiksmus: jų stiprumą, tikslumą ir pan. Byloje nesurinkta įrodymų, kad tokiomis sąlygomis buvo atliekamas tik pareiškėjo tikrinimas. Todėl nėra teisinių pagrindų paneigti atsakovo argumentus, jog tikrinamieji, ne tik pareiškėjas, atlieka pratimus vienodomis sąlygomis (su apsauginėmis pirštinėmis, dvikovoje su instruktoriumi), todėl pareiškėjui jokių pasunkinimo sąlygų nebuvo.

69. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėjo kaltę, nes jis nesiėmė visų protingai pakankamų priemonių fizinio pasirengimo (fizinės prievartos veiksmų) reikalavimų atitikčiai pasiekti, todėl jam netaikytina Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta draudimo atleisti iš tarnybos garantija, o atsakovo Įsakymas yra pagrįstas bei teisėtas.

70. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. (G. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis