2021-06-10 Nr. AB-12552-3-61-3-03636-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1224-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03636-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. H. (P. H.) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. H. (P. H.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – antstoliai M. G., G. B.) dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. H. (P. H.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas) 18 214,88 Eur žalą ir ją įskaityti į Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2164-424/2014 skirtą 14,48 Eur (50 litų) baudą už kiekvieną antstolės M. L. reikalavimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 1 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė M. L. 2014 m. birželio 18 d. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, prašydama skirti pareiškėjui, kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), vadovui baudą dėl patvarkymo nevykdymo. Antstolė prašyme nurodė, kad jos žinioje yra vykdomas 1 335,17 Lt skolos išieškojimas iš A. Z. UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Antstolė paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 25 d. išsiuntė patvarkymą į A. Z. darbovietę, t. y. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau patvarkymas nebuvo įvykdytas. Antstolė pakartotinai 2014 m. balandžio 23 d. išsiuntė dar vieną patvarkymą, į kurį taip pat nebuvo reaguojama, todėl prašė skirti pareiškėjui, kaip Bendrovės vadovui, baudą, o jos dydį paliko spręsti teismui.

3. Pareiškėjas teigė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2164-424/2014 antstolės pareiškimą tenkino ir pareiškėjui skyrė 50 litų (14,48 Eur) dydžio baudą už kiekvieną antstolės M. L. reikalavimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 1 d., išdavė vykdomąjį raštą, ant kurio buvo spaudas, kad jis pateiktas vykdyti 2018 m. sausio 4 d. Pareiškėjas nurodė, kad apie skirtą baudą sužinojo tik 2018 metais, kai antstolis G. B. jam įteikė 2018 m. sausio 4 d. patvarkymą su raginimu įvykdyti sprendimą. Raginime nurodyta, kad pareiškėjo skola 2018 m. sausio 4 d. sudarė 19 461,12 Eur, ir kiekvieną dieną kintama suma padidėjo po 14,48 Eur. Gavęs raginimą, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.A2-2295-272/2018 pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą byloje netenkino, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1794-640/2018 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, palikdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį nepakeistą.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog antstolės M. G. (ankstesnė pavardė – L.) patvarkymas yra įvykdytas, tai patvirtina 2019 m. vasario 27 d. antstolės patvarkymas dėl vykdomojo dokumento vykdymo nutraukimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į Valstybinė mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), prašydamas sumažinti paskirtą baudą iki 1 420 Eur. Pareiškėjas prašymą motyvavo tuo, kad baudos dydžiui tiesiogiai darė įtaką pati VMI savo neveikimu. Vykdomasis raštas byloje dėl baudos skyrimo buvo išduotas dar 2014 m. liepos 2 d. ir išsiųstas VMI.

Apie jo išdavimą pareiškėjas nežinojo, kadangi pati nutartis jam nebuvo įteikta. Nutartis buvo įteikta kitos įmonės atstovei, nors teismas ir pripažino, kad tai laikytina tinkamu įteikimu pareiškėjui. Išieškojimas nebuvo pradėtas, apie jį pareiškėjas nieko nežinojo, o pats išieškotojas 2016 m. lapkričio 22 d. grąžino vykdomąjį raštą teismui, teigdamas, kad skola 2016 m. lapkričio 17 d. sumokėta, o 2017 m. lapkričio 16 d. raštu buvo prašoma grąžinti vykdomąjį raštą, kaip per klaidą grąžintą. Pareiškėjui paskambinus VMI informacijos telefonu ir paklausus, kokiu pagrindu atsirado įsiskolinimas, pareiškėją konsultavęs darbuotojas užtikrino, kad jokios skolos nėra.

Paklausimo metu buvo 30 Eur įsiskolinimas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris buvo sumokėtas, jokių kitų įsiskolinimų nebuvo, šiuos duomenis patvirtino VMI 2018 m. sausio 18 d. VMI, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. kovo 28 d. prašymą, 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-9134 nurodė, kad prašymas sumažinti teismo priteistą baudą nebus nagrinėjamas iš esmės, nes tam nėra teisinio pagrindo. VMI tik pateikia vykdomuosius raštus antstoliams, apskaito ir paskirsto lėšas, tačiau kitų mokesčių administravimo veiksmų neatlieka, todėl dėl baudos sumažinimo pasiūlė kreiptis į vykdomąjį dokumentą išdavusią instituciją.

Pareiškėjas, atsižvelgdamas į VMI pasiūlymą, kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas sumažinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2164-424/2014 paskirtą baudą ir nustatyti, kad pareiškėjas privalo sumokėti 700 Eur dydžio baudą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi bylą nutraukė ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) draudžia teismui, priėmusiam sprendimą, pačiam jį naikinti ar keisti (CPK 276 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1138-933/2019 pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti VMI 2019 m. balandžio 10 d. atsakymą Nr.(23.1-08) RNA-9134 ir išspręsti ginčą iš esmės – sumažinti skirtą baudą iki 1 420 Eur ir išdėstyti jos mokėjimą per 24 mėnesius. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-442 (AG-311/03-2019), kuriuo nusprendė, kad VMI pagristai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą.

5. Pareiškėjas nurodė, kad prašo priteisti žalą, kurią kildina iš VMI veiksmų, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. VMI pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Be to, atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pareiškėjas vertino, kad priskaičiuotos baudos dydį tiesiogiai lėmė ir Vilniaus apskrities VMI savo neveikimu. Kaip nustatyta civilinėje byloje Nr. A2-2295-272/2018, vykdomasis raštas byloje dėl baudos pareiškėjui skyrimo buvo išduotas 2014 m. liepos 2 d. ir išsiųstas Vilniaus apskrities VMI. Išieškojimas nebuvo pradėtas, pareiškėjas apie jį nieko nežinojo, jokių įsiskolinimų neturėjo. Pareiškėjas neginčijo fakto, kad buvo nepakankamai apdairus, tačiau nurodė, kad mokesčių administratorius taip pat tinkamai neatliko savo pareigos – pareiškėjo neinformavo apie pareigą sumokėti baudą, neragino jos sumokėti beveik 3,5 metų (nuo vykdomojo rašto išdavimo dienos 2014 m. liepos 2 d. iki kreipimosi į Lietuvos antstolių rūmus 2017 m. gruodžio 1 d.), tuo prisidėdamas prie tokio baudos dydžio atsiradimo, nors tokią galimybę turėjo tiek siųsdamas pranešimus, tiek ir internetinės bankininkystės būdu. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad vykdomąjį raštą galima pateikti per 5 metus, tačiau nurodė, kad toks ilgas delsimas ir nepateikimas laiku yra neprotingas ir žalingas pareiškėjui, bei suponavo situaciją, kai 1 344 dienas turi mokėti baudą po 14,48 Eur už dieną.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad bauda (neskaitant antstolio G. B. vykdymo išlaidų) 2018 m. sausio 4 d. sudarė 19 461,12 Eur, kiekvieną dieną kintama suma padidėjo po 14,48 Eur. Kadangi antstolės M. G. patvarkymas buvo pradėtas vykdyti 2018 m. sausio 16 d. t. y. praėjus 12 dienų po patvarkymo gavimo, pareiškėjo skola padidėjo dar 173,76 Eur (12 × 14,48) ir sudaro 19 634,88 Eur.

7. Pareiškėjas pažymėjo, jog kreipėsi į VMI, prašydamas sumažinti baudą iki 1 420 Eur. Tokią sumą jis privalėtų sumokėti, jei VMI būtų veikusi atsakingai ir apdairiai. Bauda buvo skaičiuojama nuo 2014 m. gegužės 1 d. pagal Trakų rajono apylinkės teismo nutartį. Vykdomasis raštas mokesčių administratoriui buvo išduotas 2014 m. liepos 2 d., todėl pareiškėjas vertino, kad protingas terminas pateikti vykdomąjį raštą antstoliui yra 30 dienų, t. y. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Antstolio patvarkymas būtų įteiktas ne vėliau kaip per 5 dienas, todėl 2014 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjui jau būtų buvę žinoma apie baudą ir jis būtų davęs nurodymą išskaityti iš skolininko A. Z. darbo užmokesčio dalį bei pervesti jį antstolei, tokiu būdu būtų įvykdytas antstolės M. L. patvarkymas ir būtų buvęs sustabdytas baudos skaičiavimas. Terminas nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. sudaro 98 dienas, o bauda už pažeidimą per tokį terminą sudarytų 1 420 Eur (98 × 14,48 Eur), todėl tokio dydžio baudą pareiškėjas laikė pagrįsta ir teisinga. Tačiau VMI nesiėmus veiksmų per protingą terminą, susidarė situacija, kai iš pareiškėjo priskaičiuota bauda kartu su antstolio vykdymo išlaidomis sudarytų apie 21 000 Eur, kurios sumokėti negalėtų daug metų, todėl tektų kelti fizinio asmens bankroto bylą. Pasak pareiškėjo, nurodytą baudą – 1 420 Eur – sumokėjo, o likusią jos dalį – 18 214,88 Eur vertina kaip padarytą žalą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į savo materialinę padėtį, kad darbo užmokestis sudaro apie 335 Eur, o sutuoktinės pajamos iki 2019 metų kovo imtinai sudarė 335–394 Eur nedarbo draudimo išmokos, nuo 2019 metų balandžio išmokamas darbo užmokestis sudaro 1 250 Eur, jokio nekilnojamo turto, kuris būtų pareiškėjo asmeninė ar jungtinė sutuoktinių nuosavybė neturi, augina mažametį vaiką. Pareiškėjas darė išvadą, kad VMI atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko jis patyrė 18 214,88 Eur žalą. Pareiškėjas skundą grindė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2295-272/2018 nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas vertino, kad egzistuoja neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys, todėl prašė žalą priteisti iš Lietuvos valstybės, įskaitant ją į pareiškėjui paskirtą baudą už antstolės M. G. patvarkymo nevykdymą.

8. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas (toliau – ir atsakovo atstovas) VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2164-424/2014, pareiškėjui, kaip Bendrovės vadovui, buvo paskirta bauda po 14,48 Eur (50,00 Lt) už kiekvieną antstolės M. L. reikalavimo nevykdymo dieną. Bauda pareiškėjui buvo paskirta vykdymo procese pagal CPK 585 straipsnio ir 593 straipsnio nuostatas, teismo nutartimi išnagrinėjus antstolio prašymą. VMI gavo Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. vykdomąjį raštą ir nustatė, jog pareiškėjas šiame vykdomajame dokumente nurodytos baudos nesumokėjo, todėl vadovaujantis CPK 638 straipsnio 2 dalimi pagrįstai perdavė šį vykdomąjį dokumentą vykdyti. VMI vertino, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog mokesčių administratorius privalėjo jį informuoti apie skolos sumokėjimo terminus ir kad pareiškėjo neinformavimas apie skolą valstybei yra priežastiniu ryšiu susijęs su išaugusiu baudos dydžiu. VMI nurodė, kad vadovaujantis CPK 275 straipsnio nuostatomis dalyvaujantiems byloje asmenimis teismo sprendimai yra paskelbiami ar išsiunčiami. VMI, kaip išieškotojas, valstybę atstovaujanti institucija, neturi pareigos įspėti skolininką apie teismo išduoto vykdomojo rašto perdavimą vykdyti antstoliui. VMI pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 89 straipsnis numato, kada mokesčių mokėtojui turi būti įteiktas raginimas mokestinę prievolę įvykdyti geruoju, MAĮ nenumato, jog mokesčių administratorius papildomai informuotų mokesčių mokėtoją apie pareigą sumokėti teismų vykdomuosiuose dokumentuose nurodytas sumas.

10. Atsakovo atstovas teigė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2164-424/2014, kuria pareiškėjui paskirta bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą yra įsiteisėjusi, pareiškėjas jos neskundė. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje buvo atmestas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartimi byloje Nr. A2-2295-272/2018, kuri taip pat yra įsiteisėjusi, Vilniaus apygardos teismui 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi Nr. 2S-1794-640/2018 netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo. VMI pažymėjo, kad teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, priimtoje nutartyje konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo nepagrįstas neveikimas trukdė vykdymo proceso eigai, teismas pagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už antstolės teisėtų reikalavimų nevykdymą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui paskirta tik 14,48 Eur (50 Lt) bauda už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, kai CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalys vadovui numatė iki 1 000 Lt baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, todėl nagrinėjamu atveju sprendė, jog pareiškėjui paskirta 14,48 Eur (50 Lt) bauda yra sąlyginai nedidelė. Teismas šioje nutartyje taip pat pažymėjo, jog pareiškėjui turėjo būti žinoma apie nutarties, kuria paskirta bauda priėmimą, ir netinkamas pareiškėjo Bendrovės raštvedybos tvarkymas, kuomet nėra tinkamai užtikrintas siunčiamos korespondencijos priėmimas, taip pat niekaip negali daryti įtakos nutarties, kuria pareiškėjui skirta bauda pagrįstumui ir teisėtumui. Teismas pripažino, kad ši nutartis pareiškėjui 2014 m. birželio 28 d. įteikta tinkamai. VMI vertino, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu įrodyta, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie priimtą teismo nutartį.

11. Atsakovo atstovas sutiko su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5788-424/2019 argumentais, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl baudos sumažinimo, ir nurodyta, kad per antstolės nurodymo nevykdymo laiką susidariusi baudos suma, yra skola valstybės biudžetui, ir yra ne ydingos teismo nutarties, bet paties pareiškėjo neveikimo pasekmė. Pareiškėjas siekia per civilinį procesą vienašališkai sumažinti savo skolą kitam civilinių teisinių santykių subjektui – valstybei, o tai prieštarauja civilinio proceso tikslams numatytiems CPK 2 straipsnyje. Pareiškėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas baudos išieškojimo eiga, lėmė skolos padidėjimą. Šie faktai neginčijamai konstatuoti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi Nr. A2-2295-272/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-1794-640/2018, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi Nr. e2VP-5788-424/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi Nr. e2S-1138-933/2019.

12. Atsakovo atstovas nurodė, kad aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalį ir pažymėjo, kad teismai nagrinėję pareiškėjo prašymus dėl proceso atnaujinimo bei dėl baudos sumažinimo padarė pagrįstas ir neginčijamas išvadas, kad paties pareiškėjo netinkamas elgesys arba neveikimas, kuomet nėra tinkamai užtikrintas siunčiamos korespondencijos priėmimas, negali būti pateisinama priežastis nemokėti susidariusių įsiskolinimų valstybei. Pareiškėjas nuo nutarties priėmimo, kuria jam buvo paskirta bauda, t. y. nuo 2014 m. birželio 23 d. iki pat 2018 metų, kai kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus dėl proceso atnaujinimo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų skola sumokėta ir prievolė valstybei įvykdyta. Išaugusi skolos suma valstybei iki 18 214,88 Eur yra paties pareiškėjo neveikimo rezultatas.

13. Atsakovo atstovas teigė, jog vykdomieji raštai pagal teismų sprendimus, gali būti pateikti vykdymui per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 str. 2 d.). Bendrasis ieškinio senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nebuvo praleistas. Vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti teisėtai ir visos vykdymo priemonės taikytos teisėtai. Teisės aktai nenumato VMI pareigos pranešti skolininkui, kad antstoliui pateiktas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo, todėl atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog baudos dydį lėmė VMI neveikimas.

14. Atsakovo atstovas darė išvadą, kad pareiškėjas jam paskirtą baudą – prievolę, vykdė netinkamai, taip pat nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir netinkamai įgyvendino savo teises, neskųsdamas per įstatymo nustatytus terminus Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2164-424/2014 jam paskirtos baudos už antstolės reikalavimų nevykdymą, tai jam ir sukėlė neigiamas pasekmes.

15. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 28 d. VMI pateikė prašymą sumažinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2164-424/2014 paskirtą baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą iki 1 420 Eur bei leisti sumažintą baudą mokėti dalimis t. y. baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. VMI 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-9134 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, motyvuodama tuo, jog pareiškėjui paskirta bauda už antstolio reikalavimo nevykdymą nėra mokestinė nepriemoka, ir pagal MAĮ 13 straipsnį nėra administruojama mokesčių administratoriaus. VMI taip pat nurodė, kad pagal CPK 638 straipsnio 2 dalį, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, kuri vykdomuosius dokumentus pateikia vykdyti antstoliams, apskaito valstybės naudai priteistas sumas, paskirsto biudžetams ir fondams į VMI surenkamąją sąskaitą pervestų mokesčių neadministruojamų pagal MAĮ 13 straipsnį, sumas, tačiau kitų mokesčių administravimo veiksmų neatlieka t. y., nesumažina ir neišdėsto sumų, kurios yra nurodytos teismų išduotuose vykdomuosiuose dokumentuose. Pareiškėjas šį VMI atsakymą skundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tačiau pareiškėjo skundas buvo atmestas. Atsakovo atstovas tvirtino, kad VMI, atlikdama įstatymo pavestas funkcijas, nepažeidė mokesčių mokėtojo teisių bei naudojosi savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su pavestomis funkcijomis, nurodė, kad nesant VMI neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis G. B. atsiliepime į skundą paaiškino pareiškėjo vykdomosios bylos aplinkybes.

17. G. B. nurodė, kad 2018 m. sausio 4 d. išieškotojas VMI pateikė jam vykdyti 2014 m. liepos 2 d. Trakų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2164-424/2014 dėl 14,48 Eur baudos išieškojimo už kiekvieną antstolės M. G. reikalavimo nevykdymo dieną nuo 2014 m. gegužės 1 d.. Antstolis 2018 m. sausio 4 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 0040/18/00066-SK, 2018 m. sausio 4 d. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 0040/18/00066-SK1 ir 2018 m. sausio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 1 Nr. 0040/18/00066-SK2. Antstolis nurodė, kad 2018 m. sausio 4 d. skola buvo 19 461,12 Eur, o procesiniai dokumentai skolininkui įteikti 2018 m. sausio 11 d. Antstolis 2018 m. sausio 24 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 0040/18/00066-SK3, 2018 m. sausio 24 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 2 Nr. 0040/18/00066-SK4, 2018 m. sausio 24 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-40-903. Antstolis teigė, kad 2018 m. sausio 24 d. skola buvo 19 750,72 Eur. Antstolis 2018 m. sausio 25 d. elektroniniu paštu gavo laišką ir 2018 m. sausio 29 d. registruotą siuntą iš išieškotojo VMI (2018 m. sausio 25 d. raštas Nr. (23.4-08) RNAV-772), kuriame nurodyta, kad išieškotojas praneša, jog 2018 m. sausio 22 d. VMI gavo informaciją, kad pareiškėjas pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje. Prašyta stabdyti baudos priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo iki teismas priims naują sprendimą. Antstolis 2018 m. sausio 29 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0040/18/00066-SK5 sustabdymo. Nuo tada, kai buvo gautas išieškotojo prašymas stabdyti priverstinį baudos išieškojimą iš skolininko, t. y. nuo 2018 m. sausio 29 d., skolos išieškojimas sustabdytas ir 2019 m. lapkričio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. 0040/18/00066 nėra jokių naujų duomenų dėl priverstinio baudos išieškojimo iš pareiškėjo. 2019 m. lapkričio 7 d. iš pareiškėjo yra išieškota 888,49 Eur. Išieškotos lėšos saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo P. H. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 227 Eur žalai atlyginti, likusią skundo dalį atmetė.

19. Teismas nustatė, kad antstolė M. L. 2014 m. birželio 18 d. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, prašydama skirti baudą pareiškėjui, kaip Bendrovės vadovui, dėl antstolės patvarkymo nevykdymo. Prašyme nurodė, kad antstolė vykdo 1 335,17 Lt skolos išieškojimą iš A. Z., UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Tame pačiame prašyme taip pat buvo nurodyta, kad 2013 m. lapkričio 25 d. buvo siųstas patvarkymas į A. Z. darbovietę, t. y. į Bendrovę, tačiau patvarkymas neįvykdytas. Antstolė pakartotinai 2014 m. balandžio 23 d. išsiuntė dar vieną patvarkymą, į kurį taip pat nebuvo reaguojama, todėl prašė skirti pareiškėjui, kaip Bendrovės vadovui, baudą, o dėl baudos dydžio prašė teismo spręsti savo nuožiūra. Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2164-424/2014 antstolės pareiškimą tenkino ir pareiškėjui skyrė 50 litų (14,48 Eur) dydžio baudą už kiekvieną antstolės M. L. reikalavimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 1 d. Teismas iš spaudo ant Trakų rajono apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto nustatė, kad vykdyti raštas pateiktas 2018 m. sausio 4 d. Antstolis G. B. pareiškėjui įteikė 2018 m. sausio 4 d. patvarkymą su raginimu įvykdyti sprendimą, pareiškėjui dokumentas įteiktas 2018 m. sausio 11 d. Gavęs raginimą, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2295-272/2018 pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą byloje netenkino, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1794-640/2018 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, palikdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį nepakeistą.

20. Teismas nurodė, kad iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2295-272/2018 matyti, kad: 1) įsiteisėjus Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarčiai, 2014 m. liepos 4 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir išsiųstas VMI; 2) 2016 m. lapkričio 22 d. raštu Nr.(23.4-08)-RNAV-7917 VMI grąžino vykdomąjį raštą, nurodydama, kad skola sumokėta; 3) teisme 2017 m. lapkričio 17 d. buvo gautas VMI prašymas grąžinti vykdomąjį raštą, kadangi jis buvo grąžintas teismui per klaidą; 4) teismas 2017 m. lapkričio 20 d. grąžino vykdomąjį raštą VMI, pastaroji 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (23.4-08)-RNAV-8591 vykdomąjį raštą pateikė Lietuvos antstolių rūmams tolimesniems veiksmams atlikti, vėliau jis buvo perduotas vykdyti antstoliui G. B.; 5) antstolės įpareigojimą pareiškėjas pradėjo vykdyti 2018 m. sausio 16 d., t. y. praėjus 12 dienų po antstolio G. B. patvarkymo surašymo, po ko sustojo baudos skaičiavimas.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į VMI, prašydamas sumažinti paskirtą baudą iki 1 420 Eur. VMI, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. kovo 28 d. prašymą, 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-9134 nurodė, kad prašymas sumažinti teismo priteistą baudą nebus nagrinėjamas iš esmės, nes tam nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas sumažinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2164-424/2014 paskirtą baudą ir nustatyti, kad pareiškėjas privalo sumokėti 700 Eur dydžio baudą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi bylą nutraukė ir nurodė, kad CPK draudžia teismui, priėmusiam sprendimą, pačiam jį naikinti ar keisti (CPK 276 str. 1 d.). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1138-933/2019 pirmos instancijos nutartį paliko nepakeistą.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti VMI 2019 m. balandžio 10 d. raštą Nr. (23.1-08) RNA-9134 ir išspręsti ginčą iš esmės – sumažinti skirtą baudą iki 1 420 Eur, išdėstant jos mokėjimą per 24 mėnesius. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-442 (AG-311/03-2019), kuriuo nusprendė, kad VMI pagristai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą.

23. Teismas aptarė CK 6.271 straipsnio nuostatas, CPK 638 straipsnio 2 dalį, 646 straipsnio 1 dalį, 606 straipsnio 2 dalį ir priėjo prie išvados, kad vykdomasis dokumentas pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto termino. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1794-640/2018 konstatuota, kad pareiškėjui Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2164-424/2014 buvo tinkamai įteikta, todėl atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis apie skolą sužinojo 2018 m. sausio 4 d.

24. Teismas aptarė MAĮ 25 straipsnio 20 punktą ir nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-2295-272/2018 nustatė, jog įsiteisėjus Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarčiai, 2014 m. liepos 4 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir išsiųstas VMI, VMI 2016 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (23.4-08)-RNAV-7917 grąžino vykdomąjį raštą, nurodydama, kad skola sumokėta. Teisme 2017 m. lapkričio 17 d. buvo gautas VMI prašymas grąžinti vykdomąjį raštą, kadangi jis buvo grąžintas teismui per klaidą. Teismas 2017 m. lapkričio 20 d. grąžino vykdomąjį raštą VMI, kuri 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (23.4-08)-RNAV-8591 pateikė jį Lietuvos antstolių rūmams. Teismas pažymėjo, kad VMI šių aplinkybių nepaneigė.

25. Teismas nurodė, kad VMI tinklalapyje pagal viešai prieinamus duomenis skelbiama, kad VMI išieškojimo procedūrą vykdo CPK nustatyta tvarka. Teismo paskirtos baudos išieškojimo procedūros VMI savo atsiliepime nedetalizavo, todėl teismas, aptaręs CPK 631 straipsnio 5 dalį, darė išvadą, jog VMI, 2016 m. lapkričio 22 d. grąžindama teismui vykdomąjį raštą, laikė, kad skolininkas sumokėjo skolą. Ir tik 2017 m. lapkričio 17 d. pastebėjo, kad teismui vykdomasis raštas buvo grąžintas per klaidą, todėl prašė teismo grąžinti vykdomąjį raštą. Teismas sprendė, kad nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., kuomet VMI neatliko jokių aktyvių veiksmų su vykdomuoju dokumentu, pareiškėjui neturi kilti neigiamų pasekmių dėl VMI neveikimo, todėl už šį laikotarpį pareiškėjui priteistina žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui priteista po 14,48 Eur už kiekvieną antstolės reikalavimų neįvykdymo dieną, vykdomasis raštas teismui grąžintas 2016 m. lapkričio 22 d. kaip įvykdytas, ir tik 2017 m. lapkričio 17 d. paprašyta jį grąžinti tolimesniems VMI veiksmams atlikti, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjui VMI neveikimu padaryta žala, o tokios žalos atsiradimą, t. y. pareiškėjui paskirtos baudos padidėjimą lėmė atsakovo atstovo VMI aktyvių veiksmų su vykdomuoju dokumentu neatlikimas, kol pareiškėjas buvo laikomas atsiskaičiusiu.

26. Teismas nustatė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp VMI veiksmų ir žalos, nes atsakovo atstovo veiksmai lėmė tai, kad pareiškėjui padidėjo skola už laikotarpį, kuomet buvo grąžintas vykdomasis raštas bei jokie aktyvūs veiksmai su vykdomuoju dokumentu nebuvo atliekami ir buvo laikoma, kad pareiškėjas sumokėjęs skolą, t. y. pareiškėjui paskirta bauda padidėjo už 361 dieną, 5 227 Eur (361x14,48 Eur). Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundas tenkino iš dalies ir jam priteisė iš atsakovo 5 227 Eur žalos atlyginimą.

III. 27. Pareiškėjas P. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 12 987,88 Eur, ir prašo priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 18,214,88 Eur žalos atlyginimą.

28. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovo atstovo veiksmai, grąžinant vykdomąjį raštą teismui ir aktyvių veiksmų su vykdomuoju dokumentu neatlikimas nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. buvo neteisėti. Tačiau neteisėtais laikytini ir atsakovo atstovo veiksmai nuo vykdomojo rašto išdavimo 2014 m. liepos 4 d. iki jo gražinimo 2016 m. lapkričio 22 d. Būdamas atsakingas ir protingas, atsakovo atstovas turėjo pateikti jį vykdyti per protingą laiką (30 d. terminą). Antstolio patvarkymas būtų buvęs įteiktas ne vėliau kaip per 5 dienas, tuomet būtų buvę žinoma apie baudą ir duotas nurodymas išskaityti iš skolininko A. Z. darbo užmokesčio dalį bei pervesti jį antstolei. Terminas nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. sudaro 98 dienas, o bauda už pažeidimą per tokį terminą sudarytų 1 420 Eur (98 x 14,48 Eur), todėl tokio dydžio bauda laikytina pagrįsta ir teisinga. Tačiau VMI nesiėmus tokių veiksmų per protingą terminą, susidarė situacija, kad bauda tapo lygi ginčijamai sumai – 12 987,88 Eur;

28.2. VMI, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. kovo 28 d. prašymą, 2019 m. balandžio 10 d. rašte Nr. (23.1-08) RNA-9I34 nurodė, kad prašymas sumažinti teismo priteistą baudą nebus nagrinėjamas iš esmės, nes VMI tik pateikia vykdomuosius raštus antstoliams, apskaito ir paskirsto lėšas, tačiau kitų mokesčių administravimo veiksmų neatlieka. Nesutiktina su tokiu aiškinimu, vadovaujantis MAĮ 25 straipsnio 20 punktu. VMI per protingą terminą informuoja pažeidėjus arba siųsdama jiems pranešimus paštu arba naudojantis portalu „Mano VMI“, kuriuo naudojasi ir pareiškėjas, todėl nesuprantama, kodėl atsakovas neinformavo jo apie tai, kad jam skirta bauda ir ji kasdien didėja. VMI rašte yra nurodyta, kad jokio įsiskolinimo nėra. Todėl VMI atsakymas, jog VMI tik pateikia vykdomuosius raštus antstoliams, apskaito ir paskirsto lėšas, tačiau kitų mokesčių administravimo veiksmų neatlieka, laikytinas vengimu informuoti skolininką apie susidariusią skolą. MAĮ yra nurodyti VMI uždaviniai, vienas pagrindinių jų yra padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir pareigas (19 str. 1 d. 1 p.), o mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. MAĮ 26 straipsnyje yra nurodytos vietos mokesčių administratoriaus pagrindinės funkcijos, be kita ko, teikti mokesčių mokėtojams informaciją apie įstatymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais, tvarkyti į biudžetą mokamų mokesčių apskaitą, kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai; administruoti baudas už administracinius nusižengimus, o MAĮ 27 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių administratorius turi padėti mokesčių mokėtojui naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, šviesti juos ir kitaip bendradarbiauti su jais, kad būtų pasiektas savitarpio supratimas. MAĮ 35 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių administratorius, savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu padaręs žalos mokesčių mokėtojui, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka;

28.3. VMI neveikimu yra padaryta žala, o tokios žalos atsiradimą, t. y. paskirtos baudos padidėjimą lėmė atsakovo atstovo aktyvių veiksmų su vykdomuoju dokumentu neatlikimas ne tik nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., tačiau ir iki šio laiko, todėl žala turi būti atlygintina už ilgesnį laikotarpį;

28.4. VMI atsiliepime dėl proceso atnaujinimo ir baudos sumažinimo iki 280 Eur tam neprieštaravo, dydį prašė spręsti teismo nuožiūra, tik pasisakė, kad bauda turi būti drausminančio poveikio. Akivaizdu, kad nei paskaičiuota 19 634,88 Eur bauda, nei ta skundo dalis, kurios teismas netenkino (12 987,88 Eur), nėra tik „drausminanti“ ir juo labiau protinga;

28.5. Atkreiptinas dėmesys į pareiškėjo sunkią materialinę padėtį: gauna maždaug 420 Eur, sutuoktinei išmokamas darbo užmokestis sudaro 1 250 Eur, jokio nekilnojamo turto, kuris būtų asmeninė ar jungtinė sutuoktinių nuosavybė neturima, auginamas mažametis vaikas. Įrodymus apie tai yra pateikti į bylą, jie nepasikeitę. Sunki materialinė padėtis yra vienas iš pagrindų sumažinti padarytą žalą.

29. Atsakovo atstovas VMI apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

30. Atsakovo atstovo VMI apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1. Vadovaujantis CPK 275 straipsnio, 18 straipsnio, 638 straipsnio 2 dalies ir 646 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nesutiktina su teismo išvada, kad nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., kuomet VMI neatliko jokių aktyvių veiksmų su vykdomuoju dokumentu, pareiškėjui už šį laikotarpį priteistina žala (5 227 Eur). Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2164-42/2014, kurios pagrindu atsirado pareiškėjui pareiga sumokėti baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą, pareiškėjui buvo tinkamai įteikta dar 2014 m. birželio 28 d. Šis faktas neginčijamai nustatytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartimi Nr. A2-2295-272/2018, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo ir kuri įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi Nr. 2S-1794-640/2018, netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo dėl proceso atnaujinimo;

30.2. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Teismai, nagrinėję pareiškėjo prašymus dėl proceso atnaujinimo bei dėl baudos sumažinimo padarė pagrįstas ir neginčijamas išvadas, kad paties pareiškėjo netinkamas elgesys arba neveikimas, kuomet nėra tinkamai užtikrintas siunčiamos korespondencijos priėmimas, negali būti pateisinama priežastis skolininkui nemokėti susidariusių įsiskolinimų valstybei. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu įrodyta, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie priimtą teismo nutartį iš karto po šios nutarties priėmimo. Taigi pareiškėjui buvo žinoma apie priimtą teismo nutartį, kuria jam buvo paskirta bauda, tačiau jis teismo įpareigojimo nevykdė, o šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjui tinkamai ir laiku nevykdant teismo įpareigojimų gali kilti neigiamų pasekmių. Pareiškėjas nuo teismo nutarties, kuria jam buvo paskirta bauda, įteikimo, t. y. 2014 m. birželio 28 d. iki pat 2018 m. sausio 4 d. kuomet gavo antstolio G. B. raginimą sumokėti skolą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumokėti jam paskirtą baudą, nesidomėjo nutarties teisinėmis pasekmėmis. Aplinkybė, jog VMI vykdomąjį dokumentą per klaidą grąžino teismui kaip įvykdytą, nesudaro pagrindo priteisti iš atsakovo žalą nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. ir neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taipogi neeliminuoja pareiškėjo pareigos mokėti baudą už minėtą laikotarpį;

30.3. Išaugusi skolos suma atsakovui yra paties pareiškėjo neveikimo rezultatas. Paties pareiškėjo nesidomėjimas teismo nutarties pasekmėmis bei vykdymo eiga yra priežastiniu ryšiu susijusi su išaugusiu baudos dydžiu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. VMI neatliko jokių veiksmų su vykdomojo dokumento vykdymu ir dėl to ji privalo padengti dėl tokių savo veiksmų atsiradusią žalą, tokiu būdu teismas nepagrįstai skolos naštos dalį perkėlė VMI. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. gegužės 24 d. nutartyje Nr. e2VP-5788-424/2019, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl baudos sumažinimo, pažymėjo, kad pareiškėjas siekia ne apginti pažeistas teises, bet nesant ginčo tarp šalių dėl skolos dydžio, vienašališkai siekia sumažinti skolos dydį valstybei, kas prieštarauja civilinio proceso tikslams, numatytiems CPK 2 straipsnyje. Skolininkas – asmuo, dėl kurio yra išduotas vykdomasis dokumentas, dalyvauja atitinkamoje byloje, todėl turi visus duomenis apie paskirtas mokėtinas į valstybės biudžetą sumas bei privalo jas sumokėti;

30.4. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdomieji raštai pagal teismų sprendimus, gali būti pateikti vykdymui per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Bendrasis ieškinio senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nebuvo praleistas. Vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti teisėtai ir visos vykdymo priemonės taikytos teisėtai. VMI, atlikdama įstatymo pavestas funkcijas, nepažeidė mokesčių mokėtojo teisių bei naudojosi savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su pavestomis funkcijomis. Nesant VMI neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis G. B. atsiliepime į atsakovo atstovo VMI apeliacinį skundą pakartoja faktines vykdomosios bylos aplinkybes ir papildomai nurodo, kad 2020 m. balandžio 6 dienai vykdomojoje byloje nėra jokių naujų duomenų dėl priverstinio baudos išieškojimo iš skolininko pareiškėjo. 2020 m. balandžio 6 d. iš skolininko pareiškėjo yra išieškota 905,38 Eur. Išieškotos lėšos yra saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje.

32. Pareiškėjas P. H. atsiliepime į atsakovo atstovo VMI apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą ginčijamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimo dalį.

33. Pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Atsakovo atstovas cituoja teismui pateiktas teismų nutartis, kuriose, be kita ko, nurodyta, kad paskirtos baudos yra teisingos (teisingo dydžio) ir kad minėti procesiniai teismų sprendimai yra įsiteisėję. Tai, pasak atsakovo atstovo, buvo pagrindas pareiškėjo skundą atmesti. Tačiau skunde teismui nereikalauta sumažinti baudos dydžio, o buvo įrodinėjama, kad atsakovas savo veiksmais (neveikimu) padarė pareiškėjui žalą;

33.2. Neteigiama, kad žala padaryta išimtinai tik atsakovo atstovo veiksmais. Priešingai, byloje pripažįstama baudos dalis (1 420 Eur) ir ji yra sumokėta antstoliui. Tačiau nesutinkama, kad atsakovo atstovo teisėtais veiksmais gali būti laikomas vykdomojo rašto nepateikimas antstoliui daugiau kaip 3,5 metų. Atsakovas turi elgtis atsakingai ir sąžiningai, įspėti pažeidėją, informuoti jį apie nesumokėtą baudą, o ne savo neveikimu sudaryti sąlygas jai kasdien didėti iki neprotingo fiziniam asmeniui dydžio. Būtent VMI administruoja tokius veiksmus, todėl turi tinkamai atlikti savo pareigas ir laiku pradėti vykdymo procesus, o ne laukti, kol paskirta bauda taps nepakeliama fiziniam asmeniui, kurio pažeidimas nebuvo toks ženklus, koks yra baudos dydis.

34. Atsakovo atstovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Atsakovo atstovo VMI atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

35.1. VMI, gavusi Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. vykdomąjį raštą ir nustačiusi, jog pareiškėjas šiame vykdomajame dokumente nurodytos baudos nesumokėjo, pagrįstai 2017 m. gruodžio 1 d. raštu perdavė šį vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad jam nebuvo žinoma apie teismo nutartį, kuria paskirta bauda, kad apie paskirtą baudą jam tapo žinoma tik gavus antstolio raginimą sumokėti skolą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog mokesčių administratorius privalėjo jį informuoti apie skolos sumokėjimo terminus ir kad pareiškėjo neinformavimas apie skolą valstybei yra priežastiniu ryšiu susijęs su išaugusiu baudos dydžiu;

35.2. VMI neturi pareigos įspėti skolininką apie teismo išduoto vykdomojo rašto perdavimą vykdyti antstoliui. MAĮ 89 straipsnis numato, kada mokesčių mokėtojui turi būti įteiktas raginimas mokestinę prievolę įvykdyti geruoju, t. y. įsiteisėjus sprendimui dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose; priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą; nutraukus mokestinės paskolos sutartį; mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatytu laiku nesumoka nedeklaruojamo mokesčio. MAĮ nenumato, kad mokesčių administratorius papildomai informuotų mokesčių mokėtoją apie pareigą sumokėti teismų vykdomuosiuose dokumentuose nurodytas sumas;

35.3. Pareiškėjui paskirta bauda t. y. po 14,48 Eur (50,00 Lt) už kiekvieną antstolės M. L. reikalavimo nevykdymo dieną, yra kintančio dydžio prievolė, o tai lemia, jog nėra aiški galutinė išieškotina suma iki kol antstolio reikalavimas bus įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, kintančio dydžio baudoms, paskirtoms pagal teismų vykdomuosius dokumentus, prievolės Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – ir MAIS) nėra registruojamos. Todėl Trakų rajono apylinkės teismo vykdomasis dokumentas nebuvo įvestas į MAIS;

35.4. CPK 18 straipsnyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pareiškėjas nuo nutarties, kuria jam buvo paskirta bauda, įteikimo, t. y. 2014 m. birželio 28 d. iki pat 2018 m. sausio 4 d., kuomet gavo antstolio G. B. raginimą sumokėti skolą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumokėti jam paskirtą baudą, nesidomėjo priimtos teismo nutarties teisinėmis pasekmėmis, nors apie priimtą teismo nutartį žinojo. Todėl atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad jam nebuvo žinoma, kokiu pagrindu atsirado įsiskolinimas bei kad išaugusi skolos suma yra priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais VMI veiksmais.

36. Atsakovo atstovas VMI papildomai pateikė VMI ir Lietuvos antstolių rūmų 2017 m. spalio 16 d. pasirašytą susitarimą Nr. (1.11-04-2)-23-27 „Dėl vykdomųjų dokumentų vykdymo“ bei nurodė, kad vykdant išieškojimą pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus bei pateikiant vykdymui Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2164-424/2014 VMI vadovavosi Vykdomųjų dokumentų registravimo, pateikimo vykdyti ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis VMI viršininko 2006 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-182 „Dėl Vykdomųjų dokumentų registravimo, pateikimo vykdyti ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (2014 m. spalio 29 įsakymo Nr. V-397 redakcija; 2015 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. V-544 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) bei Nepriemokų administravimo procedūrų vadovu (2013 m. gruodžio 30 d. įsakymo V-476 redakcija; 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-738 redakcija). VMI taip pat paaiškino, kad į MAIS yra suvedamos teismų ar kitų institucijų pateiktuose vykdomuosiuose dokumentuose nurodytos į valstybės biudžetą išieškotinos sumos, kurių yra aiški galutinė išieškotina suma. MAIS nėra funkcionalumo įvesti kintančio dydžio baudas, kur prievolės dydis keičiasi kiekvieną dieną ir nėra žinoma, kada antstolio reikalavimas bus įvykdytas bei kokia bus galutinė išieškoma suma iš skolininko. Tokio pobūdžio prievolių registravimas MAIS neatitinka MAIS tikslų atsispindėti tikslų mokesčių mokėtojo įsiskolinimo valstybės biudžetui dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 18 214,88 Eur žalos, kuri pasak pareiškėjo, atsirado dėl netinkamų VMI veiksmų (neveikimo), išieškant iš jo susidariusią skolą.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo P. H. (P. H.) skundą tenkino iš dalies, priėjęs prie išvados, kad nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. VMI neatliko jokių aktyvių veiksmų su vykdomuoju dokumentu, todėl priteisė pareiškėjui 5 227 Eur neturtinei žalai atlyginti.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad paskirtos baudos padidėjimą lėmė atsakovo atstovo aktyvių veiksmų su vykdomuoju dokumentu neatlikimas ne tik nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, bet ir atsakovo atstovo veiksmai laikotarpiu nuo vykdomojo rašto išdavimo 2014 m. liepos 4 d. iki jo grąžinimo 2016 m. lapkričio 22 d. Pareiškėjo teigimu, antstolio patvarkymą įteikus ne vėliau kaip per 5 dienas, pareiškėjas būtų išskaitęs iš skolininko A. Z. darbo užmokesčio dalį bei pervedęs jį antstolei.

40. Apelianto teigimu, laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. (Trakų rajono apylinkės teismo sprendime nurodytos baudos skyrimo datos) iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. sudaro 98 dienos, ir bauda už šį laikotarpį sudarytų 1 420 Eur (98 × 14,48 Eur), todėl tokio dydžio bauda laikytina pagrįsta ir teisinga. VMI nesiėmus veiksmų per protingą terminą, susidarė situacija, kad bauda padidėjo iki 196461,12 Eur (taip nurodyta antstolio 2018 m. sausio 4 d. surašytame Raginime), todėl dėl neteisėtų VMI veiksmų tapo lygi ginčijamai sumai – 12 987,88 Eur, iš atsakovo priteistinas bendros 18,214,88 Eur žalos atlyginimas, įskaitant pirmosios instancijos teismo priteistą 5 227 Eur žalos atlyginimą.

41. Atsakovo atstovas VMI apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas VMI apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., kuomet VMI neatliko jokių aktyvių veiksmų su vykdomuoju dokumentu, pareiškėjui už šį laikotarpį priteistina žala (5 227 Eur); nesant VMI neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.

42. Pirmiausia pažymėtina, kad ginčo bauda pareiškėjui skirta už vykdymo proceso taisyklių pažeidimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 583 straipsnio („Vykdymo proceso teisinis reglamentavimas“) 1 dalis (2011 m. birželio 21 d. redakcija), nustato, kad „šio kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo instrukciją ir kitus norminius teisės aktus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

43. CPK 585 straipsnio 2 dalyje nurodyta bauda yra išieškoma į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 638 straipsnio („Išieškotojas“) 2 dalimi (2011 m. birželio 21 d. redakcija), „kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai.“ Taigi išieškodama paskirtą baudą nagrinėjamu atveju Inspekcija veikia kaip išieškotojo atstovas pagal įstatymą (išieškotojas) CPK taikymo prasme ir kaip viešasis juridinis asmuo.

44. Nagrinėjamu atveju prašomą priteisti turtinę žalą pareiškėjas kildina būtent iš Inspekcijos, kaip išieškotojo (valstybės) atstovo, neveikimo (neteisėto veikimo) vykdymo procese išieškant įsiteisėjusiu bendrosios kompetencijos sprendimu skirtą baudą.

45. Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir jie priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

46. Inspekcijos veiksmai, susiję su bendrosios kompetencijos teismo vykdymo procese paskirtos baudos išieškojimu, tam tikru aspektu nagrinėjamu atveju laikytini ir viešojo administravimo veiksmais (pareiškėjo traktuojamus kaip neteisėtus VMI veiksmus (neveikimą), atsižvelgiant į proceso operatyvumo, ekonomiškumo principus (ginčo santykių, iš kurių pareiškėjas kildina žalos atlyginimą, pradžia siekia 2014 m.), byla iš esmės šiuo atveju nagrinėtina administraciniame teisme.

47. Vertinant, ar buvo padaryti Inspekcijos neteisėti veiksmai, akcentuotina, kad pareiškėjas patirtą žalą kildina iš Inspekcijos delsimo (netinkamo veikimo, neveikimo) pateikiant ginčo vykdomąjį dokumentą antstoliui.

48. Pagal Civilinį kodeksą valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

49. Pagal Civilinio proceso kodeksą vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas (CPK 650 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija). Vadovaujantis CPK 606 straipsnio 2 dalimi, „vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.“

50. Inspekcijos vidaus teisės aktu, t. y. Vykdomųjų dokumentų registravimo, pateikimo vykdyti ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Inspekcijos viršininko 2006 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-182 (toliau – ir Taisyklės), yra (buvo) nustatyti trumpesni terminai vykdomajam dokumentui pateikti. Šie terminai atitinkamais laikotarpiais (2014 m. išdėstant Taisykles nauja redakcija, 2015 m. keičiant dalį Taisyklių punktų) kito:

– Taisyklių 10.2 punktas (Inspekcijos viršininko 2006 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-182 redakcija) – „iš teismo gautus vykdomuosius raštus ir teismo įsakymu AVMI turi pateikti vykdyti antstoliams ne vėliau kaip per vienerius metus nuo teismo sprendimo (įsakymo) įsiteisėjimo dienos“;

– Taisyklių naujos redakcijos (Inspekcijos viršininko 2014 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-397 redakcija) 12.2 punktas – „iš teismo gautus vykdomuosius raštus ir teismo įsakymus Inspekcija turi pateikti vykdyti antstoliams ne vėliau, kaip per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo (įsakymo) įsiteisėjimo dienos.“

– pakeistas Taisyklių 12.2 punktas (Inspekcijos viršininko 2015 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. V‑544 redakcija) – „iš teismo gautus neįvykdytus vykdomuosius raštus ir teismo įsakymus Inspekcija turi pateikti vykdyti antstoliams, jeigu skola yra nesumokėta, praėjus 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo skolininkui apie apmokėtiną skolą paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos portale e. VMI automatizuotų elektroninių paslaugų skiltyje Mano VMI, tačiau ne vėliau, kaip per du mėnesius nuo teismo sprendimo (įsakymo) gavimo dienos.“

51. Taigi, 2014 m. spalio 28 d. išdėsčius taisykles nauja redakcija ir jose nenustačius, vėlesnės įsigaliojimo datos, Inspekcija po 2014 m. spalio 28 d. iš teismo gautus vykdomuosius raštus ir teismo įsakymus turi pateikti vykdyti antstoliams ne vėliau, kaip per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo (įsakymo) įsiteisėjimo dienos, o gautus vykdomuosius raštus ir teismo įsakymus po 2015 m. spalio 16 d. turi pateikti vykdyti antstoliams praėjus 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo skolininkui apie apmokėtiną skolą paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos portale e. VMI automatizuotų elektroninių paslaugų skiltyje Mano VMI, tačiau ne vėliau, kaip per du mėnesius nuo teismo sprendimo (įsakymo) gavimo dienos.

52. Pažymėtina, kad vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016 10.2 p.). Pagal Inspekcijos pateiktas Taisyklių redakcijas, atsižvelgiant į tai, kad ginčo vykdomasis raštas buvo išduotas 2014 m. liepos 4 d., vadovaujantis Taisyklių 12.2 punktu (Inspekcijos viršininko 2014 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-397 redakcija), Inspekcija vykdomąjį raštą antstoliui privalėjo pateikti iki 2014 m. lapkričio 4 d., nes tuo metu pirminis Inspekcijos pateiktos teismui Taisyklės jau negaliojo, jas 2014 m. spalio 29 d. išdėsčius nauja redakcija.

53. Tačiau ginčo vykdomasis raštas Lietuvos antstolių rūmams buvo pateiktas tik 2017 m. gruodžio 1 d., o antstoliui – 2018 m. sausio 4 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo Taisyklėse nurodyto termino. Atskirai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip minėta, CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016, 23 p.; 2016 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 p.; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019, 35 punktas).

54. Akivaizdu, jog valstybei atstovaujančio subjekto (Inspekcijos) delsimas perduoti su šios baudos išieškojimu susijusį vykdomąjį dokumentą antstoliui, be kita ko, yra priešingas minėtam įstatymų leidėjo šia sankcija (CPK 585 str. 2 d.) siekiamam tikslui. Todėl, kiek tai susiję su nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad pačios Inspekcijos vidaus teisės aktuose nustatyti terminai nėra savitiksliai, jie kyla iš Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių vykdymo procesą, ir jų turi būti laikomasi. Kartu pažymėtina, jog ir Taisyklių (2014 m. spalio 28 d. redakcija) 36 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad Taisyklių nuostatų turi laikytis VMI prie Finansų ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, atliekantys veiksmus, susijusius su vykdomųjų dokumentų registravimu, pateikimu vykdyti, jų įvykdymo kontrole.

55. Todėl nagrinėjamu atveju Inspekcijai pažeidus nustatytą terminą Taisyklių 12.2 punkte (Inspekcijos viršininko 2014 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-397 redakcija) – „iš teismo gautus vykdomuosius raštus ir teismo įsakymus Inspekcija turi pateikti vykdyti antstoliams ne vėliau, kaip per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo (įsakymo) įsiteisėjimo dienos“, tinkamai neatlikus jų vykdymo kontrolės, o nuo 2015 m. spalio 16 d. nevykdžius Taisyklių 12.2 punkto: „praėjus 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo skolininkui apie apmokėtiną skolą paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos portale e. VMI automatizuotų elektroninių paslaugų skiltyje Mano VMI, tačiau ne vėliau, kaip per du mėnesius nuo teismo sprendimo (įsakymo) gavimo dienos“, yra pagrindas konstatuoti Inspekcijos neteisėtus veiksmus (pasireiškusius neveikimu) pagal CK 6.271 straipsnį. Kartu konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti Inspekcijos apeliacinio skundo, kuriuo atsakovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m., kovo 9 d. sprendimą, dėl to, kad, pasak Inspekcijos, nėra jos neteisėtų veiksmų.

56. Pabrėžtina, kad asmuo apie pareigą atlikti atitinkamus veiksmus žinojęs iš teismo (turėjęs žinoti), neturėtų galėti pateisinti šios pareigos nevykdymo (nevykdymo laiku) aplinkybe, kad kompetentingas subjektas (nagrinėjamu atveju – Inspekcija) nesiėmė atitinkamų pareiškėjo veiklos kontrolės ar kitų veiksmų (nagrinėjamu atveju – anksčiau neperdavė vykdomojo rašto antstoliui vykdyti).

57. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje surinktų duomenų kontekste, įvertinus tai, kad vos tik gavęs antstolio 2018 m. sausio 4 d. raginimą sumokėti 19 461,12 Eur baudą (b. l. 13) pareiškėjas nedelsdamas (per keletą dienų) ėmėsi veiksmų 2013 metų antstolės patvarkymui įvykdyti (VMI 2018 m. sausio 18 d. rašte Nr. RESP-703 nurodyta, kad P. H. 2018 m. sausio 17 d. yra atsiskaitęs su valstybės, savivaldybės biudžetais; b. l. 21), taip pat tai, kad Inspekcija nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. pati buvo grąžinusi vykdomąjį dokumentą teismui, o duomenų apie tai, kad pareiškėjui per laikotarpį nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2018 m. sausio 4 d. būtų pateikti kokie nors papildomi raginimai (priminimai), nėra, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad MAIS, pareiškėjui priskirtoje „Mano VMI“, Inspekcija neatspindėjo nesumokėtos baudos ne tik 14,48 eurais kiekvieną dieną padidėjančios, bet ir pirmąkart paskirtos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais negalima konstatuoti, kad pareiškėjas sąmoningai vengė vykdyti ginčo antstolės patvarkymą.

58. Vadovaujantis šios Nutarties 50–56 punktais yra pagrindas pripažinti, kad egzistuoja (netiesioginis) priežastinis ryšys tarp valstybės atstovo (Inspekcijos) neveikimo (netinkamo veikimo) ir antstolio Raginime pareiškėjui nurodytos 19 461,12 Eur baudos sumos dydžio.

59. Pažymėtina, kad (1) mokėtina ginčo suma (bauda) susidarė vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti kvestionuojamas, (2) byloje susiklostė iškirtinės (nebūdingos) aplinkybės, (3) pareiškėjas prašo priteistiną žalos atlyginimą įskaityti teismo skirtai baudai padengti.

60. Vadovaujantis CK 6. 249 straipsnio 3 dalimi, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Todėl, esant pirma nurodytoms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, konstatuotina, kad pareiškėjas dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų patyrė žalą (CK 6.271 straipsnis), kurios dydis (žala) atitinka baudos dydį, kuris buvo apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 4 d. (kai suėjo Inspekcijos vidaus teisės aktuose nustatytas terminas vykdomąjį dokumentą pateikti antstoliui) iki 2018 m. sausio 4 d. (kai ginčo vykdomasis raštas pateiktas antstoliui). Šiame kontekste pažymėtina, kad vykdomojo rašto perdavimo vykdyti antstoliui data negali būti siejama su vykdomojo rašto perdavimu Lietuvos antstolių rūmams pagal sudarytą susitarimą diena (2017 m. gruodžio 1 d.) – teisės aktai numato pareigą perduoti vykdomąjį raštą būtent antstoliui, todėl Inspekcijos pasirinkimas perduoti kitam subjektui, kuris mėnesį uždelsė vykdomąjį raštą perduoti antstoliui, negali būti vertinamas Inspekcijos naudai.

61. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kurios dydis yra ((364 + 365 + 364 = 1093 dienos); + 57 d. (2014 m.) + 3 d. (2018 m.) =1153 d.) × 14,48 Eur =16 695,44 Eur, ir kuri priteistina pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios prievolinius santykius, įskaitymo būdo šiuo atveju nedraudžia, nurodyta 16 695,44 Eur suma įskaitytina į 2018 m. sausio 4 d. susidariusią pareiškėjo 19 461,12 Eur prievolę (baudos dydį) mokėtiną į valstybės biudžetą. Baudos dydis mažinamas iki 2 765,68 Eur (19 461,12 Eur – 16 695,44 Eur = 2 765,68 Eur).

62. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, įskaitymo būdu sumažinant pareiškėjui priskaičiuotos baudos dydį iki 2 765,68 Eur, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimas iš dalies pakeičiamas, išdėstant jį taip: „Sumažinti pareiškėjo P. H. prievolę valstybei (baudos dydį) jam Lietuvos valstybės atstovo (VMI) padarytos žalos dydžiu 16 695,44 Eur įskaitymo būdu.“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. H. (P. H.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimas iš dalies pakeičiamas, išdėstant jo rezoliucijos antrą dalį (pastraipą) taip: „Sumažinti pareiškėjo P. H. (P. H.) prievolę valstybei jam Lietuvos valstybės padarytos žalos dydžiu 16 695,44 Eur įskaitymo būdu iki 2 765,68 Eur.“

Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė