737cebe8-91f0-4bee-b463-6da5b24efcc1 · Kauno apygardos teismas

Byla NrByla Nr. 1S-1820-785/2014;Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00881-2013-2;Procesinio sprendimo kategorijos:2.12.4.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas RamÅ«nas Antanavičius iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo R. D. gynėjos skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria R. D. gynėjos praÅ¡ymas atmestas, ir n u s t a t ė : Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-163-814/2014, kurioje H.

B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 3 d., BK 150 str. 3 d., ir R. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., BK 187 str. 3 d., BK 149 str. 3 d., BK 150 str. 3 d. Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.Kaltinamojo R. D. gynėja 2014-09-30 teisiamojo posėdžio metu Jonavos rajono apylinkės teismui pateikė praÅ¡ymÄ leisti kaltinamajam pasimatyti su motina E. D..Jonavos rajono apylinkės teismas praÅ¡ymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga, jos nagrinėjimas iÅ¡ esmės pradėtas, apklausti kaltinamieji, liudytojai.

Nukentėjusioji Å¡ioje byloje dar neapklausta. Teismas siekia objektyvaus įrodymų surinkimo, siekiant užkirsti keliÄ bet kokiai galimybei daryti įtakÄ byloje dalyvaujantiems asmenims.Kaltinamojo R. D. gynėja skundžia 2014-09-30 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir praÅ¡ymÄ leisti kaltinamajam pasimatyti su savo mama E. D., patenkinti. Skunde nurodo, kad praÅ¡ymas dėl kaltinamojo pasimatymo su artimu giminaičiu mama teismui buvo pateiktas trečiÄ kartÄ , tačiau visus kartus teismas praÅ¡ymų netenkino.

Suimtojo pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis ribojimas turėtų bÅ«ti taikomas tik tais atvejais, kai to reikalauja suėmimo skyrimo pagrindai. Kaip matyti visais atvejais, o taip pat ir skundžiamoje nutartyje, teismas kaip pagrindÄ atsisakyti leisti kaltinamajam pasimatyti su mama nurodo siekimÄ objektyvaus įrodymų surinkimo, siekimÄ užkirsti keliÄ bet kokiai galimybei daryti įtakÄ byloje dalyvaujantiems asmenims. Byloje nėra nustatyta nors viena aplinkybė, leidžianti daryti nors menkiausiÄ prielaidÄ , kad tokia galimybė iÅ¡ viso egzistuoja.

Atkreipiamas dėmesys, jog R. D. ikiteisminio tyrimo metu davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, juos patvirtino akistatos su kitu kaltinamuoju metu. Pats teismas nusprendė nukentėjusiÄ jÄ apklausti po visų įrodymų tyrimo, kuri ikiteisminio tyrimo metu yra nurodžiusi, kad jokių įvykio aplinkybių neprisimena dėl savo bÅ«klės. R. D. mama ir H. B. buvusi sutuoktinė lankėsi pas nukentėjusiÄ jÄ namuose, turėdamos tikslÄ atsipraÅ¡yti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji ir jos tėvai, tiek teisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusiosios tėvai nenurodė, jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad E. D. bandė daryti jiems įtakÄ .

Kaltinamojo gynėjos teigimu teismo daroma prielaida nepagrįsta, jokiais bylos duomenimis, todėl negali bÅ«ti pagrindu riboti suimtojo teises.Kaltinamojo gynėjos skundas atmetamas.Ä®vertinęs skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK bei kitų įstatymų reikalavimų, todėl jÄ naikinti nėra pagrindo.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta suimtųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis.

Tačiau kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje prokuroras ar teismas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs visas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti svarbias aplinkybes, atsižvelgdamas į baudžiamojo proceso stadijÄ , įtariamajam (kaltinamajam) inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jo santykius su kitais baudžiamajame procese dalyvaujančiais asmenimis, turi teisę nuspręsti, ar praÅ¡ymas pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis gali bÅ«ti tenkinamas ir ar tai nepakenks tolimesnei proceso eigai.

Prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, gali nesutikti leisti suimtajam pasimatyti, nurodydamas tokio sprendimo motyvus.AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad per E. D. gali bÅ«ti daromas poveikis kitiems proceso dalyviams ir derinami jų parodymai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje siekiant užtikrinti objektyvų ir netrukdomÄ baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ bei užkirsti keliÄ , bet kokiai galimybei suderinti pozicijas, kaltinamojo gynėjos skundas negali bÅ«ti tenkinamas.

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog kiekvienu konkrečiu atveju baudžiamojo proceso subjektas, kurio žinioje tuo metu yra baudžiamoji byla, turi teisę spręsti, ar bendravimas su suimtu asmeniu nepakenks tolimesnei proceso eigai. AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas motyvuotai ir pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo leisti jos ginamajam pasimatyti su mama E. D.. Todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ panaikinti ar pakeisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Kaltinamojo R. D. gynėjos skundÄ atmesti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį.Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas                     RamÅ«nas Antanavičius