73789a04-bcac-4645-a0c8-e775398d5205 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-482-1020/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34688-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 1.2.26.2.; 2.1.3.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.              (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Simonai Peršinai,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,nuteistajam D.

B. ir jo gynėjui advokatui Gintautui DaniÅ¡auskui,vertėjai Ingridai Petrulienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato Gintauto DaniÅ¡ausko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal:Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimo bausme 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikÄ dirbti arba mokytis, arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje;BK 284 straipsnį - laisvės apribojimo bausme 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikÄ dirbti arba mokytis, arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo bÅ«dÄ ir D.

B. nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikÄ dirbti arba mokytis, arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje.Teismo nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo D. B. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 97,79 Eur nukentėjusiojo J. J. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės D. B. nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , taip pat nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį J.

J., o bÅ«tent: jis, 2017 m. birželio 7 d. apie 18.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, vieÅ¡oje vietoje, veikdamas tyčia, konflikto su nukentėjusiuoju J. J. metu, spjovė nukentėjusiajam J. J. į veidÄ , sudavė smÅ«gius per rankas, į kaklÄ , vienÄ kartÄ spyrė į kojÄ bei klubų sritį, po ko įbėgo į minėto namo laiptinę, o nukentėjusiajam J. J. ranka laikant už durų rankenos ir koja prilaikant duris, kad jos neužsidarytų, nes D. B. jas traukė į save, norėdamas uždaryti, jis spyrė į duris, už kurių rankenos laikė nukentėjusysis, dėl to J.

J. ranka atsitrenkė į betoninę atramÄ Å¡alia laiptinės, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam J. J. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ - deÅ¡inės plaÅ¡takos ketvirto pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡takaulio lūžį bei deÅ¡inės pėdos žaizdÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei D. B. iÅ¡teisinti, nepadarius inkriminuotų veikų, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: Apeliantai nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir tvirtina, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu D. B. nespjovė J. J. į veidÄ , nuteistasis iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ J. J. žodžiams garsiniu gestu, t. y. imituodamas spjÅ«vį, o nukentėjusysis į tai atsakė realiu spjÅ«viu ir įžeidžiamu kibimu. Siekdamas nesivelti į konfliktÄ D. B. nuėjo link namo, o J. J. ėjo iÅ¡ paskos, įkyriai kiÅ¡damas telefonÄ D. B. prie veido pradėjo jį filmuoti.

D. B. tam prieÅ¡taraudamas bei negalėdamas iÅ¡vengti J. J. kibimo, stengėsi nueiti į savo namo laiptinę. Nukentėjusysis J. J. neatstojo ir ėjo iÅ¡ paskos iki laiptinės durų. Apeliantas, norėdamas pasitraukti iÅ¡ konflikto ir neleisti J. J. įeiti į savo namo laiptinę, laikė durų rankenÄ . Belaikant duris J. J. nuo durų rankenos nuslydo ranka, nes laiptinės rankena buvo maža ir slidi. Nuo rankenos nuslydus J. J. rankai, tikėtina, kad jo plaÅ¡taka atsitrenkė į betoninę sienÄ .

Atsitrenkus rankai į sienÄ J. J. paleido duris ir išėjo. SekančiÄ dienÄ , atsidaręs „Facebook“ Pilaitės bendruomenės puslapį D. B. ten perskaitė J. J. komentarÄ , kad jis turėjo konfliktÄ su D. B. požymiais apraÅ¡ytu vyru, kuris bandė sumuÅ¡ti J. J., o nepavykus to padaryti, pabėgo namo. Nuteistojo manymu, nukentėjusysis J. J. pateikė situacijÄ taip, kad įtikintų socialinio tinklo komentatorius, jog dėl įvykusio konflikto yra kaltas bÅ«tent D. B.. Apeliantas teigia, kad iki Å¡io įvykio J.

J. nepažinojo, nėra su juo bendravęs ir neturėjęs konfliktų. Tikslo ar motyvo sužaloti nukentėjusįjį neturėjo.Apeliantai vertindami bylos aplinkybes taip pat nurodo, kad nukentėjusysis pareiÅ¡kęs D. B. pastabÄ dėl nesurinktų Å¡uns iÅ¡matų pats nebuvo įsitikinęs ar tam yra pagrindas, neneigė savo tuščiažodžiavimo, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Teismas neatmetė versijos, jog J. J. įžeidė kaltinamÄ jį pirmas ir, teismo nuomone, aktyviai įsitraukė į kilusį ginÄÄ .

Teismas nepagrįstai kaip įrodymo nepriėmė D. B. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos striukės, kuriÄ J. J. traukdamas už rankovės, suplėšė. Teismas turėjo tai vertinti, nesvarbu, kad striukė buvo pateikta praėjus keturiems mėnesiams nuo konflikto, nes bylos nagrinėjimo metu turėjo bÅ«ti vertinama ir kita įvykių versija, t. y., kad J. J. traukdamas durų rankenÄ , tempė D. B. striukės rankovę, kol ji plyÅ¡o, o ranka iÅ¡ inercijos nuslydo ir atsitrenkė į sienÄ . Apeliantų teigimu, tai labiau tikėtina aplinkybė, nei J.

J. teiginys, kad jo ranka buvo sužalota į sienÄ po D. B. spyrio į duris, kurio nebuvo. Be to, nėra aiÅ¡kus ir J. J. rankos sužalojimo momentas. J. J. teigė, kad savo kÅ«no traumas pastebėjo po pareiÅ¡kimo policijai suraÅ¡ymo, t. y. tik praėjus tam tikram laiko tarpui po buvusio konflikto. Taigi tiek J. J., tiek D. B. gali daryti tik prielaidÄ dėl J. J. kÅ«no sužalojimo momento ir konkrečių aplinkybių. Be to, praėjus dviem dienom po buvusio konflikto, specialisto iÅ¡vadoje dėl J. J. kÅ«no sužalojimo konstatuojama, kad sužalojimai padaryti nemažiau kaip dviem kietų - bukų ir bukabriaunių daiktų poveikiais, todėl nėra aiÅ¡ku kokie tai galėjo bÅ«ti du daiktai, kur jie randasi ir kada konkrečiai bei kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis įvyko sužalojimas.Apeliantų manymu, J.

J. rankos ir kojos sužalojimas yra atsitiktinė, įvykusio konflikto tarp apelianto ir J. J. pasekmė. Jos D. B. nenumatė ir, nežinodamas tolesnio J. J. elgesio, negalėjo numatyti. Pats nukentėjusysis galėjo numatyti jo eskaluojamo konflikto rizikos faktorius - kad bandydamas fiziÅ¡kai sulaikyti nuo konflikto besitraukiantį D. B., gali turėti tiek tyčinio, tiek ir netyčinio pobÅ«džio fizinių pasekmių. Galima daryti tik prielaidÄ , kad bÅ«tent D. B. ir J. J. laiptinės durų stumdymo metu, D.

B. koja spyrė į duris ir J. J. ranka nuslydo ir atsitrenkė į sienÄ . Apeliantų teigimu, ir nors tai atrodo pakankamai tikėtina, kad bÅ«tent nuo D. B. spyrio į duris lūžo nukentėjusiojo pirÅ¡tas bei atsirado deÅ¡inės pėdos žaizda, tačiau tai tik prielaida, kuri nėra įrodyta. Taip pat nėra įrodytas ir pats durų spyrio faktas. KonfliktÄ pradėjo ir jį kaskart vis labiau eskalavo J. J., o ne nuteistasis.Teismas neanalizavo ir nukentėjusiojo J. J. elgesio siekiant sulaikyti D. B..

Sulaikyti asmenį apribojant jo judėjimo laisvę turi tik kompetentingos Lietuvos tarnybos ir tik esant pakankamam įstatyme reglamentuotam teisiniam pagrindui. Å iuo atveju J. J., imdamasis specialiųjų tarnybų vaidmens, bandė sulaikyti D. B. ir taip siekė suvaržyti jo judėjimo laisvę. Faktinių aplinkybių vertinimo kontekste apeliantai pastebi, jog pagal teismų praktikÄ laikantis nekaltumo prezumpcijos bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės yra aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012).Apeliantai pasisakydami apie nuteistajam inkriminuotų veiksmų teisinį vertinimÄ ir jų kvalifikavimÄ , teigia, kad D.

B. veiksmuose nėra nusikalstamų veiksmų požymių. IÅ¡ BK 284 straipsnyje apibrėžtų nusikalstamos veikos požymių seka, kad siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtÄ straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik objektyviuosius Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir subjektyviÄ jÄ nusikalstamos veikos pusę - teisės pažeidėjo kaltę, o bÅ«tent tiesioginę tyčiÄ , t. y. kaltininko suvokimÄ , kad vieÅ¡oje vietoje, įžūliais veiksmais ar patyčiomis, ar grasinimais ar vandaliÅ¡kais veiksmais jis demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, bei nori, kad minėti padariniai kiltų.

Apeliantų įsitikinimu, D. B. veiksmų kvalifikacija pagal BK 284 straipsnį nėra teisinga ir prieÅ¡tarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Skundžiamajame nuosprendyje vertindamas bylos įrodymus, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog D. B. veikos pagrindinis objektas buvo vieÅ¡oji tvarka ir jo veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . D. B. veiksmuose nenustatyta tyčia sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Teismas nepakankamai iÅ¡analizavo nuteistojo D. B. veikos subjektyviÄ jÄ pusę, nesiejo Å¡ių nusikalstamos veikos sudėties požymių su faktinėmis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis bei nusikalstamos veikos padarymo mechanizmu.

Teismas konstatavo, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, suvokdamas savo veiksmų esmę bei galimus padarinius, tačiau nekonkretizavo, kokį poveikį visuomenei, nukentėjusiam ir vieÅ¡ajai tvarkai turėjo jo elgesys. Teismas pagrindinį dėmesį teikė besimezgančio konflikto intensyvumui (nuo Å¡uns pritupimo nusiÅ¡lapinti iki J. J. rankos, kaip konflikto pasekmės, sužalojimo), tačiau nepakankamai analizavo nuteistojo ir nukentėjusiojo konflikto aplinkybes ir formaliai deklaravo nuteistojo neapibrėžtÄ tyčiÄ , kaltinant jį sutrikdžius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .Teismas konstatavo, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmeninių santykių aiÅ¡kinimuisi buvo pasirinkta netinkama vieta ir bÅ«das, todėl dėl prieÅ¡iÅ¡ko konflikto buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka.

Toks teismo vertinimas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Apeliantų teigimu, tokių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kokia konflikto trukmė, koks buvo nukentėjusiojo elgesys, jo asmenybė, kokia viešosios tvarkos specifika, kaltininko veiksmų ypatybės, jų intensyvumas, trukmė ir pan.

Dėl to, iÅ¡ esmės vien tik ginčo buvimas vieÅ¡ojoje vietoje, kad ir neetiÅ¡kai elgiantis, savaime dar nesudaro pagrindo pripažinti asmenį kaltu padarius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ â€“ bÅ«tina konstatuoti ir jo padarinius, kad konfliktas peržengė privatumo ribas ir dėl to buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ginama BK 284 straipsnio 1 dalimi. Apeliantų teigimu, namo kieme kilus nuteistojo D. B. ir nukentėjusiojo J. J. konfliktui, nebuvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir realiai nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir (ar) tvarka.D.

B. veiksmuose nėra ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių (tiesioginės tyčios ir padarinių). IÅ¡ teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, vertindamas D. B. ir J. J. konfliktÄ , pagrindiniu objektu, kuriam padaryta žala, laikė žmogaus sveikatÄ , t. y. J. J. kÅ«no sužalojimÄ . Toks vertinimas, apeliantų įsitikinimu, yra nepagrįstas ir neteisingas, kadangi J. J. kÅ«no sužalojimas atsirado kaip jau analizuoto D. B. ir J. J. tarpusavio konflikto atsitiktinė pasekmė.

Laikydamas pagrindiniu nuteistojo veikos objektu J. J. sveikatÄ - kÅ«no sužalojimÄ ir įžiÅ«rėdamas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo elementus pagal BK 284 straipsnį, teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį tik prieÅ¡ apeliantÄ , nežiÅ«rint į tai, kad pagal paties teismo konstatuotas aplinkybes, J. J. pats pradėjo konfliktÄ ir aktyviai įsitraukė į kilusį ginÄÄ . Tokia vienpusiÅ¡ka teismo pozicija prieÅ¡tarauja susiklosčiusiai teismų praktikai, kad tarpusavio konflikte vieÅ¡ojoje vietoje negali dalyvauti vienas asmuo ir, kad visi konflikte dalyvaujantys asmenys yra puolantys ir konfliktuojantys (LAT 2015 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015).

Todėl teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį tik D. B. atžvilgiu tiek pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 138 straipsnio l dalį. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados             Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir sujungdamas juos į vientisÄ loginę grandinę, o nuosprendyje, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio nuostatos, pateikė pakankamai detalius argumentus dėl nustatytų faktinių aplinkybių, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka.

Visgi teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliantų argumentais dėl nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo ir neįžvelgia pagrindo iÅ¡vadoms, jog konflikto su nukentėjusiuoju J. J. metu, nuteistasis padarė ne tik BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis J. J. ir nuteistasis D. B. skirtingai pasakojo apie esminę reikÅ¡mę byloje turinčius jų tarpusavio konflikto aspektus. Visgi teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis vertinant nukentėjusiojo J.

J. ir nuteistojo D. B. pardymų patikimumÄ . Viso proceso metu nukentėjusysis nuosekliai pasakojo, kad po jo pastabų D. B. ir tarpusavio apsižodžiavimo, D. B. neleido jam praeiti, mojavo kumščiu prieÅ¡ nosį, o po to spjovė jam į veidÄ ir nukentėjusysis iÅ¡kvietė policijÄ . Po to, bandė filmuoti D. B., o Å¡is siekdamas iÅ¡muÅ¡ti telefonÄ pradėjo smÅ«giuoti ranka. D. B. norėjo pasiÅ¡alinti, todėl jis sekė paskui. Kai D. B. bandė įeiti į laiptinę ir uždaryti duris, jis neleido, laikė duris už rankenos, traukė į save, o D.

B. traukė į save. D. B., bandydamas uždaryti duris, spyrė jam į klubo sritį, kojÄ . Spardė ir į duris, kad jam Å¡ios iÅ¡trÅ«ktų iÅ¡ rankų. Kai spardė į duris, tada pajuto rankos skausmÄ , paleido. Ranka atsimušė į betoninę sienÄ iÅ¡ dalies dėl inercijos, t. y., kai jis patraukė į save, D. B. spyrė, ir paleido duris. Ant kojos buvo įbrėžimas nuo durų, kai jų kampas persibraukė per kojÄ , pirÅ¡tas sužalotas irgi tuo pačiu metu. Tokias konflikto aplinkybes nukentėjusysis nurodė ne tik teisminio nagrinėjimo metu, bet ir nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu, tuojau pat po įvykio 2017 m. birželio 7 d. raÅ¡ytame pareiÅ¡kime policijai (1 t., b. l. 1), apklausiamas 2107 m. birželio 14 d. (1 t., b. l. 58), 2017 m. rugpjūčio 23d. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 73-75), bei 2017 m. spalio 24 d. suvestas akistaton su D.

B. (1 t.. b. l. 124-125). PrieÅ¡ingai nei nukentėjusysis, nuteistasis D. B. baudžiamojo proceso metu keitė savo parodymus ir nebuvo nuoseklus, be to, konflikto aplinkybes aiÅ¡kino prieÅ¡taringai ir atskirais aspektais netgi nelogiÅ¡kai. Visų pirma pastebėtina, kad prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde, apklausiamas 2017 m. spalio 25 d. D. B. pripažino, kad spjovė nukentėjusiajam į veidÄ (1 t., b. l. 120). TokiÄ aplinkybę nurodė ir apklausiamas teisme (“<…> AÅ¡ priėjęs prie jo, dėl to, kad mane įžeidinėja, spjoviau į veidÄ ir nuėjau toliau. <…> - Taip, po mano spjÅ«vio (1 t., b. l. 189)).

Taigi Å¡ioje dalyje jis iÅ¡ esmės patvirtino nuoseklius ir nekitusius nukentėjusiojo parodymus. Apie spjÅ«vio imitacijÄ nuteistasis D. B. nepasakojo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu - tai nurodė tik apeliaciniame skunde. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmÄ kartÄ , jis dar kitaip aiÅ¡kino Å¡iÄ aplinkybę ir apskritai visiÅ¡kai neigė spjÅ«vį nukentėjusiajam. Taigi dėl Å¡ios aplinkybės nuteistasis savo pozicijÄ keitė bent kelis kartus. Nenuoseklus D.

B. buvo ir dėl kitų aplinkybių, pvz., suvestas akistaton su nukentėjusiuoju, jis pripažino, ir taip iÅ¡ dalies patvirtino nukentėjusiojo pozicijÄ , kad bandė iÅ¡muÅ¡ti iÅ¡ nukentėjusiojo rankų telefonÄ , kad gindamasis nuo nukentėjusiojo jį stÅ«mė ir prieÅ¡taringai bei nelogiÅ¡kai aiÅ¡kino, jog gynėsi nuo J. J., tačiau ne dėl kokių nors jo smurtinių veiksmų, o dėl to, jog Å¡is jį filmavo (1 t., b. l. 124-125). Tokia D. B. pozicija viso proceso metu leidžia konstatuoti, kad ji nėra nuoÅ¡irdi, o jo parodymai, prieÅ¡ingai nei nukentėjusiojo, nepatikimi. Teisėjų kolegija, pastebi, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir objektyvÅ«s duomenys apie jam nustatytų sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ .

Jokių kitų smurtinių veiksmų, ar traumų nukentėjusysis iki jo apžiÅ«ros neturėjo, taigi nėra pagrindo abejoti, kad sužalojimai buvo padaryti konflikto su D. B. metu. Be to, nukentėjusiojo pozicijÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ bylÄ tyrusiems pareigÅ«nams ir teismui, atitinka ir tuojau po įvykio jo nurodytos aplinkybės tretiesiems asmenims - socialiniame tinkle, kur taip pat teigė, kad D. B. po jam iÅ¡reikÅ¡tų pastabų dėl Å¡uns, reagavo spjaudamas į veidÄ , bandė pasikumščiuoti ir pasispardyti (1 t., b. l. 29, 69).

Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė visas faktines aplinkybes dėl nuteistojo padarytų sužalojimų nukentėjusiajam.Å ių iÅ¡vadų kontekste jokios teisinės reikÅ¡mės neturi apeliantų nurodomos aplinkybės dėl to, jog nukentėjusysis neturėjo pagrindo sulaikyti D. B. ar dėl to, kad jis laikė D. B. už striukės. Esminę reikÅ¡mę turi aplinkybė, jog bÅ«tent dėl nuteistojo veiksmų, spyrio į duris J. J. ranka atsitrenkė į betoninę atramÄ Å¡alia laiptinės ir bÅ«tent dėl to buvo patirtas specialisto apžiÅ«ros metu konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

PrieÅ¡ingai nei bandoma teigti apeliaciniame skunde, tai nebuvo atsitiktinė sužalojimo priežastis, kai nukentėjusysis tariamai tempė D. B. striukės rankovę, kol ji plyÅ¡o, o ranka iÅ¡ inercijos nuslydo ir atsitrenkė į sienÄ . TokiÄ nuteistojo versijÄ paneigia patikimi, nuoseklÅ«s ir abejonių nekeliantys nukentėjusiojo parodymai, kurių metu jis, nekeisdamas pozicijos, tvirtino apie spyrį ir neigė tempimo už striukės aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino, jog bÅ«tent nuteistojo veiksmai, nukreipti prieÅ¡ nukentėjusįjį, buvo atsiradusio sužalojimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi.Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Å i veika gali bÅ«ti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia (pvz. LAT 2016 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-648/2016). IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis suvokė, jog suduodamas smÅ«gius koja ir spirdamas į nukentėjusįjį ir jo laikytas duris elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatÄ , tačiau savo sÄ monėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių ir norėjo taip veikti. Toks tyčios turinys atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, todėl Å¡ioje dalyje D.

B. veika kvalifikuota teisingai.Kitokios nuomonės teisėjų kolegija laikosi dėl teismo iÅ¡vadų pripažįstant D. B. kaltu pagal BK 284 straipsnį ir konstatuojant, kad D. B. vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose negalima sureikÅ¡minti aplinkybės, jog konfliktas vyko vieÅ¡oje vietoje. Vien tik tai, kad konfliktas vyko vieÅ¡oje vietoje, savaime dar nereiÅ¡kia, kad tuo buvo sukeltos BK 284 straipsnyje numatytos pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Inkriminuojant aptariamÄ veikÄ turi bÅ«ti nustatytas Å¡ių pasekmių realumas (pvz. LAT 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-342-511/2017).AiÅ¡kinant Å¡iÄ normÄ pripažįstama, kad „traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Å ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010).“ (LAT 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2018).Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiojo ir nuteistojo konfliktas vyko viešoje vietoje.

Kita vertus byloje nėra surinkta duomenų, kad šį konfliktÄ bÅ«tų matę ar dėl to kaip nors neigiamai bÅ«tų pasijutę kokie nors kiti asmenys. Apelianto pozicijÄ Å¡iuo aspektu atitinka ir nukentėjusiojo parodymai byloje. Dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad konflikto metu jie buvo tik dviese (1 t., b. l. 125). Taigi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jokie aplinkiniai tiesiogiai dėl Å¡io konflikto nepasijuto pažeminti ar Å¡okiruoti, nebuvo sutrikdytas žmonių poilsis ar gyvenimas, žmonėms nebuvo sukeltas joks iÅ¡gÄ stis, dėl to nekilo jokia sumaiÅ¡tis ir pan.

Vien tik tai, kad po konflikto į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti teisėsaugos pareigÅ«nai, ar kad apie tai jau po konflikto nukentėjusysis parašė socialiniame tinkle ir apie šį įvykį sužinojo kiti bendruomenės nariai, net jei tai sukėlė neigiamÄ jų reakcijÄ , savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad D. B. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Nenustačius BK 284 straipsnyje numatyto bÅ«tinojo vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėties požymio – pavojingų veikos padarinių ir kaltininko tiesioginės tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ , pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria D.

B. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, naikintina ir dėl šios veikos D. B. išteisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 326 straipsnio 4 dalis, BPK 329 straipsnio 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. B. pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį yra teisingos, nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo atmesti Vilniaus teritorinės liginių kasos ieškinį, nes gydymo išlaidos patirtos dėl kaltų D. B. veiksmų. Lygiai taip pat nėra pagrindo keisti teismo nuosprendžio dėl paskirtos bausmės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Paskirta keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra artima minimaliai, o teismo nuosprendžiu paskirti įpareigojimai dirbti arba ar bÅ«ti registruotam darbo biržoje nuteistajam iÅ¡ esmės nesukelia jokių neigiamų padarinių. Taigi dar labiau Å¡velninti bausmės nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį - D.

B. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, D. B. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė.Kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalies nenaikinti ir nekeisti.

Teisėjai                                                                                Arūnas Budrys                                                    Jurgita Kolyčienė Ernestas Rimšelis