Legislator Case Law & Legislation
7376f454-84d3-41ff-9ef2-97abbfd29e01 AI generated

7376f454-84d3-41ff-9ef2-97abbfd29e01 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7376f454-84d3-41ff-9ef2-97abbfd29e01
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 21 d. nutartimi pripažino AB „Sunonis“ bankrutavusia ir nutarė jÄ likviduoti dėl bankroto. Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į bankroto administratorių su praÅ¡ymu patvirtinti 3 576,23 Eur kreditorinį reikalavimÄ , tačiau bankroto administratorius atsisakė tenkinti šį reikalavimÄ , kadangi BAB „Sunonis“ veiklos nevykdo, sutarčių dėl komunalinių atliekų tvarkymo nebuvo pasiraÅ¡iusi. Teisme gautas bankroto administratoriaus UAB „BÅ«rai“ pareiÅ¡kimas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo ginčijimo, kuriuo praÅ¡oma Vilniaus rajono savivaldybės administracijos finansinį reikalavimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Legislator headnote

AI generated

7376f454-84d3-41ff-9ef2-97abbfd29e01 · Lietuvos apeliacinis teismas: Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iÅ¡ bankroto administratoriaus priteista administravimo iÅ¡laidų suma yra didesnė nei kreditorių susirinkimo patvirtintos bankroto administratoriaus administravimo iÅ¡laidos, o tai prieÅ¡tarauja Ä®BÄ® 36 straipsnio nuostatoms ir pažeidžia bankroto administratoriaus teises ir interesus. Vilniaus rajono savivaldybės administracija praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-619-241/2015Proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 126.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Sunonis“ atstovo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „BÅ«rai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, kuria patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos finansinis reikalavimas, atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Sunonis“ bankroto byloje, ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 21 d. nutartimi pripažino AB „Sunonis“ bankrutavusia ir nutarė jÄ likviduoti dėl bankroto. Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į bankroto administratorių su praÅ¡ymu patvirtinti 3 576,23 Eur kreditorinį reikalavimÄ , tačiau bankroto administratorius atsisakė tenkinti šį reikalavimÄ , kadangi BAB „Sunonis“ veiklos nevykdo, sutarčių dėl komunalinių atliekų tvarkymo nebuvo pasiraÅ¡iusi. Teisme gautas bankroto administratoriaus UAB „BÅ«rai“ pareiÅ¡kimas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo ginčijimo, kuriuo praÅ¡oma Vilniaus rajono savivaldybės administracijos finansinį reikalavimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PraÅ¡ymas motyvuojamas tuo, kad BAB „Sunonis“ su Vilniaus rajono savivaldybės administracija sutarčių dėl komunalinių atliekų tvarkymo nurodytu laikotarpiu nėra sudariusi, nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonė veiklos nevykdo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi priteisė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iÅ¡ BAB „Sunonis“ bankroto administratoriaus UAB „BÅ«rai“ administravimo iÅ¡laidų, skirtų administruoti BAB „Sunonis“ bankrotÄ , 3 576,23 Eur.Teismas nustatė, kad BAB „Sunonis“ yra nekilnojamojo turto, esančio Krantinės g. 17, Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus r., savininkas.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T3-95 buvo patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžiai. Teismas pažymėjo, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas pagal nekilnojamojo turto paskirtį apskaičiuojant nekilnojamojo turto naudingÄ plotÄ , todėl Å¡i rinkliava siejama su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir Å¡io turto dydžiu, tad BAB „Sunonis“, bÅ«dama nekilnojamojo turto savininke, patenka į asmenų, turinčių prievolę mokėti rinkliavÄ , sÄ raÅ¡Ä .

Bankroto administratoriaus argumentus, jog jis nežinojo apie priskaičiuotÄ mokestį, nes praneÅ¡imai buvo siunčiami ne tuo adresu, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas nurodė, kad Å¡i aplinkybė neatleidžia bankrutuojančios įmonės, kaip nekilnojamo turto savininko, nuo pareigos mokėti mokestį, nes mokestis buvo įvestas priėmus vietos savivaldos teisės aktÄ , kuris vieÅ¡ai skelbiamas ir turėjo bÅ«ti žinomas bankroto administratoriui. Teismas taip pat pripažino nepagrįstu bankroto administratoriaus argumentÄ , jog prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ AB „Sunonis“ neturi, nes nevykdo veiklos.

Teismas atkreipė dėmesį, kad vietinės rinkliavos dydis nustatytas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduodamÄ atliekų kiekį ar vykdomos veiklos apimtį, o nustatytas fiksuota suma pagal nekilnojamojo turto paskirtį apskaičiuojant nekilnojamojo turto naudingÄ plotÄ , todėl aplinkybė, ar įmonė veiklÄ vykdo, ar ne, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius apskaičiuoto rinkliavos dydžio neginčija, mokesčio dydį patvirtina byloje pateikti įrodymai.

Teismas konstatavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės reikalavimas yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis, todėl jį tenkino.Teismas vadovavosi Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad bankroto administravimo iÅ¡laidas sudaro iÅ¡laidos įmonės atliekų, užterÅ¡to dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos iÅ¡laidos. Teismas pažymėjo, kad pagal Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalį pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurios mokamos iÅ¡ bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtÄ , įskaitant ir įkeistÄ , įmonei grÄ Å¾intų skolų, Å«kinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto procese gautų lėšų), kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teismas taip pat pažymėjo, kad įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurias turi teisę gauti kreditorius, apmokamos bÅ«tent Ä®BÄ® 36 straipsnio nustatyta tvarka, pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų atlyginimÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos reikalavimÄ atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Atsakovas nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo veiklos nevykdo, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu iÅ¡ bankrutuojančios įmonės gali bÅ«ti reikalaujama mokėti pinigines sumas už atliekų tvarkymÄ bankroto proceso metu. Nekilnojamasis turtas buvo įgytas (priteistas) jau bankroto proceso metu. Nekilnojamojo turto teritorijoje nėra sukaupta atliekų, kurias reikėtų tvarkyti. Be to, administratoriui apie pareiÅ¡kėjo reikalavimus tapo žinoma tik 2014 m. lapkričio 4 d. gavus raÅ¡tÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.2.

PareiÅ¡kėjas prašė teismo patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ , tačiau nereiÅ¡kė reikalavimo dėl piniginių lėšų priteisimo, o teismas nutartimi priteisė iÅ¡ bankroto administratoriaus 3 576,23 Eur administravimo iÅ¡laidų, tokiu bÅ«du peržengdamas byloje pareikÅ¡tus reikalavimus.3. Teismas ieÅ¡kinį patenkino ne tuo pagrindu, taip pat pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ . Net jeigu pareiÅ¡kėjo finansinis reikalavimas bÅ«tų laikomas pagrįstu, Å¡is reikalavimas gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik atsakovui, tvirtinant kreditoriaus reikalavimÄ bankroto byloje, tačiau ne įmonės bankroto administratoriui, kadangi administratorius yra atsakovo atstovas ir nėra pareiÅ¡kėjo skolininkas.4.

Pagal Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalį prie bankroto administravimo iÅ¡laidų negali bÅ«ti priskiriamos iÅ¡laidos, susijusios su Å«kine komercine veikla, iÅ¡skyrus iÅ¡ Å«kinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimÄ Å«kinei komercinei veiklai mokamÄ atlyginimo dalį. Ä®BÄ® 23 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ tvirtina įmonės kreditorių susirinkimas. BAB „Sunonis“ bankroto byla nagrinėjama bendra Å¡iame įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka, todėl klausimus dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo, piniginių lėšų skyrimo sprendžia kreditorių susirinkimas.

Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas tvirtina įmonės kreditorių reikalavimus, tačiau teismui nesuteikta teisė tvirtinti administravimo iÅ¡laidų ar tokių iÅ¡laidų priteisti iÅ¡ bankroto administratoriaus.

5. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iÅ¡ bankroto administratoriaus priteista administravimo iÅ¡laidų suma yra didesnė nei kreditorių susirinkimo patvirtintos bankroto administratoriaus administravimo iÅ¡laidos, o tai prieÅ¡tarauja Ä®BÄ® 36 straipsnio nuostatoms ir pažeidžia bankroto administratoriaus teises ir interesus. Vilniaus rajono savivaldybės administracija praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Atmestini atsakovo atstovo argumentai dėl atsakovo veiklos nevykdymo ir pareigos mokėti rinkliavÄ nebuvimo, kadangi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ . Rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, ji siejama su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu savivaldybės teritorijoje ir Å¡io nekilnojamojo turto dydžiu.2. Priteisdamas iÅ¡ BAB „Sunonis“ 3 576,23 Eur iÅ¡ bankroto administratoriaus administravimo iÅ¡laidų teismas neišėjo už reikalavimo ribų, kadangi reikalavimo dalykas buvo skola, o teismas bÅ«tent ir tenkino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos reikalavimÄ dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimÄ priteisimo.

Materialaus ieÅ¡kovo reikalavimo suformulavimas kita žodine iÅ¡raiÅ¡ka, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieÅ¡kinio dalyko pakeitimu.3. Atsakovo atstovo argumentai, kad 3 576,23 Eur priteisti iÅ¡ administravimo iÅ¡laidų virÅ¡ija kreditorių susirinkimo patvirtintas bankroto administratoriaus administravimo iÅ¡laidas, atmestini. Teismų praktikoje pažymima, kad kreditorių susirinkimo nustatyta maksimali iÅ¡laidų riba nereiÅ¡kia, jog administratorius turi visas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo iÅ¡laidų sÄ matoje numatytas iÅ¡laidas iÅ¡naudoti.

Jeigu administratoriaus patirtinos iÅ¡laidos yra didesnės, jis kreditorių susirinkimui gali teikti pasiÅ«lymÄ dėl Å¡ių iÅ¡laidų patikslinimo (padidinimo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-618/2012). IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kėjui iÅ¡ bankrutavusio atsakovo administravimo iÅ¡laidų priteista vietinės rinkliavos suma, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo bankroto administravimui skirtų lėšų 3 576,23 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Administratorius teismo nutartį ginčija, teigdamas, kad bankrutavusi AB „Sunonis“ neturi pareigos mokėti tokiÄ rinkliavÄ , kadangi nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo (2005-05-20) jokios veiklos nevykdo, nekilnojamojo turto teritorijoje tvarkytinų atliekų nebuvo prikaupta.

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos atsakovo argumentus laiko nepagrįstais. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte įtvirtinta viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybių funkcijų – vietinių rinkliavų nustatymas. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Å io įstatymo 3 straipsnyje reglamentuota, kad rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ .

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Vilniaus rajono savivaldybė, vadovaudamasi minėtų teisės aktų nuostatomis bei įgyvendindama Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T3-408 patvirtintÄ Vilniaus rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planÄ , nuo 2012 m. gegužės 1 d.

įvedė vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje (Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. T3-301, 2011 m. gruodžio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas T3-507). Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatų, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301, 5 punkte numatyta, kad atliekų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, o 9 punkte reglamentuota, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavÄ .

Å ių nuostatų 19.1 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje registruojami asmens, kuriam savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai ar kuris kitu pagrindu teisėtai valdo ar naudoja Å¡iuos objektus, vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas. Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatų 9 punkte (nauja redakcija patvirtinta Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T3-38) numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamÄ jį turtÄ Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teisės taikymo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu).

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ , vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2014 m. sausio 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, aiÅ¡kindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sÄ vokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ .

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos aplinkybės, kad atsakovas nesinaudojo pareiÅ¡kėjo teikiamomis paslaugomis ir nėra sudaręs jokių sutarčių, kad nevykdo veiklos, neturi teisinės reikÅ¡mės ginčui, nes pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų pagrindu.

Vadovaujantis aptartu reguliavimu bei teismų praktika, galima spręsti, kad aptariamÄ vietinę rinkliavÄ turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto atitinkamos savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrÄ taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavÄ siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Byloje nustatyta, kad atsakovui nuo 2012 m. gruodžio 12 d. Vilniaus rajone nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, gamybos pastatai (8 t., 54-65 b. l.).

Å ios faktinės aplinkybės ir paminėtas teisinis reguliavimas lemia, kad atsakovui tenka pareiga mokėti aptariamÄ vietinę rinkliavÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-210-438/2015, yra nurodęs, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiÅ¡kai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavÄ . Tačiau, tokiÄ teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavÄ ar bÅ«ti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo.

Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktÄ lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319 patvirtintame vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ lengvatų skyrimo ir teikimo tvarkos apraÅ¡e įtvirtintas lengvatų dydis ir jų suteikimo tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų įgijęs teisę į minėtÄ lengvatÄ , tokių aplinkybių nenurodo ir pats atsakovas, todėl atleisti jį nuo rinkliavos mokėjimo nėra teisinio pagrindo.

Apibendrinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl rinkliavos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo, o atsakovo argumentai, kad nurodytu laikotarpiu jis veiklos nevykdė ir komunalinių atliekų neturėjo, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.Su apelianto argumentais, kad teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo administravimo lėšų reikalaujamÄ sumÄ , peržengė pareikÅ¡to reikalavimo ribas, nes pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ , neteikė praÅ¡ymo dėl piniginių lėšų priteisimo, sutikti nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į bankroto administratorių praÅ¡ydamas patvirtinti 12 348 Lt (3 576,23 Eur) kreditorinį reikalavimÄ , atsakovo bankroto administratoriui su Å¡iuo reikalavimu nesutikus, administratorius kreipėsi į teismÄ . PareiÅ¡kėjas atsiliepime į bankroto administratoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl finansinio reikalavimo ginčijimo prašė susidariusiÄ rinkliavos sumÄ sumokėti iÅ¡ atsakovo bankroto administravimo lėšų. Priteisdamas rinkliavos sumÄ iÅ¡ atsakovo bankroto administravimui skirtų lėšų teismas tenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , todėl reikalavimo ribų neperžengė. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu rinkliavos sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovo bankroto administravimui skirtų lėšų.

Apelianto teigimu, teismams nesuteikta teisė bankroto byloje tvirtinti administravimo iÅ¡laidas ir tuo labiau jas priteisti iÅ¡ bankroto administratoriaus. Apeliantas nurodo, jog iÅ¡ įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidų priteista suma yra didesnė nei kreditorių susirinkimo patvirtintos bankroto administravimo iÅ¡laidos, o tai prieÅ¡tarauja Ä®BÄ® 36 straipsnio nuostatoms ir pažeidžia bankroto administratoriaus teises ir interesus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas rinkliavos sumÄ priteisė ne iÅ¡ bankroto administratoriaus, o iÅ¡ bankrutavusios įmonės administravimui skirtų lėšų, todėl negalima sutikti su bankroto administratoriaus argumentais, jog piniginės sumos buvo priteistos ne iÅ¡ atsakovo, o iÅ¡ jo atstovo.Pagal Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalį bankroto administravimo iÅ¡laidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais iÅ¡mokų), kuriems bÅ«tina dalyvauti bankroto procese, iÅ¡skyrus darbuotojus, dalyvaujančius Å«kinėje komercinėje veikloje, iÅ¡laidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užterÅ¡to dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos iÅ¡laidos.

Prie bankroto administravimo iÅ¡laidų negali bÅ«ti priskiriamos iÅ¡laidos, susijusios su Å«kine komercine veikla, iÅ¡skyrus iÅ¡ Å«kinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimÄ Å«kinei komercinei veiklai mokamÄ atlyginimo dalį. Nurodytų iÅ¡laidų, kurios gali bÅ«ti priskirtos prie administravimo iÅ¡laidų, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2013).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal bendrÄ principÄ administravimo iÅ¡laidos turi turėti bÅ«tinumo požymį – tai yra tokios iÅ¡laidos, be kurių negali bÅ«ti sėkmingai užbaigta bankroto procedÅ«ra, atliekamas administratoriaus darbas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2013). Prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir susijusioms su bankroto procedÅ«romis, įvykdyti bÅ«tinos bankrutuojančios įmonės iÅ¡laidos laikomos administravimo iÅ¡laidomis Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalies prasme (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje Nr. 3K-3-301/2009).

Prie tokių iÅ¡laidų įprastai teismų praktikoje priskiriamos administratoriui perduoto bankrutuojančios įmonės turto iÅ¡laikymo, priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos, nes akivaizdu, kad tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos bÅ«tinos siekiant iÅ¡saugoti tinkamÄ turto bÅ«klę, taip savo ruožtu užtikrinant galimybę jį parduoti už gerÄ kainÄ ir kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad rinkliavos suma susidarė po bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ias iÅ¡laidas teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo bankroto administravimui skirtų lėšų.Rinkliavos priteisimo iÅ¡ įmonės bankroto administravimui skirtų lėšų pagrįstumÄ apeliantas ginčija ir tuo, kad priteista suma virÅ¡ija kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ .

Ä®BÄ® 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , jÄ keisti, nustatyti administravimo iÅ¡laidų mokėjimo eilę ir tvarkÄ , taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainÄ ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas, balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ . Kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti ir keisti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ bei disponavimo administravimo iÅ¡laidomis tvarkÄ yra įtvirtinta ir Ä®BÄ® 36 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ Å¡ių normų turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimas nėra visais atvejais galutinis, kadangi kreditoriams, atsižvelgiant į esamus objektyvius naujai paaiÅ¡kėjusius duomenis, numatyta teisė pakeisti sÄ matÄ . Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad kreditorių susirinkimas turi teisę dėl atsiradusių naujų aplinkybių (papildomų iÅ¡laidų) pildyti Å¡iÄ sÄ matÄ , nustatytos iÅ¡laidos, esant objektyvioms priežastims, gali bÅ«ti didinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2013).

Taigi bankroto administratorius, gavęs duomenų apie objektyviai bÅ«tinas administravimo iÅ¡laidas, turi įtraukti jas į administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ ir inicijuoti administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pakeitimÄ , pateikdamas jÄ tvirtinti kreditorių susirinkimui, o jau kreditorių susirinkimui nepagrįstai atsisakius keisti sÄ matÄ ir įtraukti bankroto procedÅ«roms vykdyti bÅ«tinas iÅ¡laidas – ginčyti tokį kreditorių susirinkimo nutarimÄ . Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , kad rinkliavos priteisimas iÅ¡ administravimui skirtų lėšų yra nepagrįstas ir pažeidžia bankroto administratoriaus teises.Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, pažeidė ir netinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias Ä®BÄ® normas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 263 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                 Danutė GasiÅ«nienė Audronė Jarackaitė Dalia Kačinskienė                                                                                                                                                                                                                                                           Â