2021-11-24 Nr. AB-25270-3-62-3-02754-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-690-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02754-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.4; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, pataisos namai, atsakovas) direktoriaus 2019 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 69-1440 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 2S-4393 „Dėl S. S. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK Nutarimu jam buvo paskirta nuobauda – uždrausta vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarijos prekes). Nesutikdamas su Nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą Departamentui, tačiau jo skundas buvo atmestas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. liepos 23 d. planinės kratos metu buvo pastebėta, jog 10 būrio 1 kameros sulenktos, išstumtos iš montavimo vietos patalpos durys ir grotos. Nurodė, kad 2019 m. liepos 22 d. jis buvo paskirtas 10 būrio 1 kameros budėtoju, tačiau tvirtino, kad jo budėjimo metu jokių durų konstrukcijų niekas nelankstė ir nedeformavo. Teigė, jog turėjo būti matyti vizualiai, kad durys išstumtos ir sulenktos, tačiau jis ir su juo kameroje buvę asmenys konstrukcijų pažeidimo negalėjo įžvelgti. Paprašius pareigūnų parodyti konstrukcijų pažeidimus, niekas to nepadarė. Pareiškėjo teigimu, pažeidimai turi būti užfiksuoti vaizdo registratoriumi ar fotonuotraukose. Konkrečiu atveju pažeidimas, dėl kurio jis nubaustas, byloje neįrodytas.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad nuobauda pareiškėjui buvo teisėtai paskirta už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas 2019 m. liepos 22 d. buvo paskirtas kameros budėtoju. Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale esančios žymos patvirtina apie pastebėtus kameros inventoriaus ir patalpos sugadinimus. Atsakovo nuomone, pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai, ji atitinka padarytą pažeidimą, numatytą Bausmių vykdymo kodekse. Nuobaudos skyrimo terminas nėra pažeistas, nuobaudą paskyrė turintis teisę ją skirti asmuo, t. y. pataisos įstaigos direktorius, nuobauda įforminta nutarimu, kaip tai numato teisės aktų reikalavimai. Pažymėjo, kad pareiškėjas su Nutarimu dėl nuobaudos paskyrimo susipažino pasirašytinai.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Nutarimu paskirtos nuobaudos pareiškėjui nepanaikino, kadangi Pravieniškių PN-AK pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuota pareiškėjo nusižengimo sudėtis, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kiti nusižengimo sudėties elementai. Departamentas nenustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda yra nepagrįsta ar neteisėta. Pažymėjo, jog vien tik aplinkybė, kad Departamento Sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jį naikinti, nes įstaiga išsamiai išnagrinėjo visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą bei pateikė pagrįstą ir teisės aktus atitinkantį atsakymą.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 69-1440 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Departamento 2019 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 2S-4393 „Dėl S. S. skundo išnagrinėjimo“.

9. Teismas nustatė, kad S. S. 2019 m. liepos 22 d. buvo paskirtas 10 būrio 1 kameros budėtoju. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 69-1367 pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – draudimu vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už tai, kad 2019 m. liepos 22 d. 22.50 val., apėjimo metu pareigūnams užėjus į 11-ą ir 12-ą būrius bei bandant patekti į 12-o būrio 3-ią ir 4-ą kameras, esant įtarimui, kad minėtose patalpose nuteistieji gali turėti draudžiamų daiktų, to padaryti nepavyko, nes patalpų durys buvo užremtos iš vidaus. Tuo metu kitose 11-o ir 12-o būrių kamerose nuteistieji pradėjo garsiai reikšti nepasitenkinimą įstaigos tvarka ir stipriai daužyti savo kamerų duris, nereaguodami į duodamus nurodymus nusiraminti. Netrukus taip pat elgtis ėmė ir 9-o bei 10-o būrių kamerose kalintys nuteistieji. 2019 m. liepos 23 d. apie 8.00 val. planinės kratos metu pastebėta, kad 10-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje sulenktos, išstumtos iš montavimo vietos gyvenamosios patalpos durys ir grotos. Nutarime nurodyta, kad kameros budėtoju 2019 m. liepos 22 d. buvo paskirtas S. S., nuteistasis nesilaikė administracijos nustatyto paskyrimo eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 73.6 punktą ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. V-475 „Dėl Nuteistųjų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos gyvenamuosiuose kambariuose, kurie užrakinami nakčiai, skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir kitų pareigų aprašo patvirtinimo“.

10. Pareiškėjas Nutarimu paskirtą nuobaudą apskundė Departamentui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 2S-4393 Nutarimą paliko galioti.

11. Teismas nurodė, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems skiriamos nuobaudos, nurodytos BVK 142 straipsnio 1 dalyje. Bendrosios taisyklės, kurių privaloma laikytis skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, įtvirtintos BVK 143 straipsnyje, taip pat nuobaudų skyrimą reglamentuojančios normos nustatytos ir Taisyklių 203–207 punktuose. Taisyklių 205 punktas numato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Pareiškėjas S. S. buvo supažindintas su pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir pateikė pasiaiškinimą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl pareikšto kaltinimo padarius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.

12. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nebuvo svarstytas pataisos įstaigos Drausmės komisijoje. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad S. S. paskirta nuobauda numatyta BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas būtinas skiriant nuobaudas, numatytas BVK 142 straipsnio 2 dalyje (BVK 143 straipsnio 7 dalis), todėl pareiškėjas pagrįstai nebuvo svarstytas pataisos įstaigos Drausmės komisijoje.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčui aktualias BVK 12 straipsnio 1–2 dalių, 110 straipsnio, Taisyklių 50 ir 73.6 punktų nuostatas, sprendė, kad pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui skirta nuobauda, neįrodytas.

14. Pravieniškių PN-AK direktorius skundžiamu Nutarimu S. S. nuobaudą už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Taisyklių 73.6 punkte numatytą pažeidimą paskyrė nustatęs, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 22 d. nesilaikė administracijos nustatyto paskyrimo eilės tvarka budėti gyvenamojoje patalpoje. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. V-475 patvirtinto Nuteistųjų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK gyvenamuosiuose kambariuose, kurie užrakinami nakčiai, skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir kitų pareigų aprašo 2 punkte nurodyta, kad paskiriamo kameros budėtojo pareigos yra tvarkyti kamerą (plauti grindis, valyti dulkes ir sanitarinius įrengimus, išnešti šiukšles, ją vėdinti) (2.1 papunktis); laikytis kameroje bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (2.2 papunktis); apie visus esamoje kameroje įvykusius gedimus ar sugadinimus nedelsiant pranešti posto pareigūnui (2.3 papunktis).

15. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovas S. S. kaltę įrodinėjo Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto L. N. ir specialisto T. R. 2019 m. balandžio 23 d. pateiktais tarnybiniais pranešimais. Šie pataisos namų pareigūnai analogiškai nurodė, kad 2019 m. liepos 23 d. apie 8.00 val. planinės kratos 9–10 ir 11–12 būriuose metu pastebėta, kad 10 būrio 1 kameroje sulenktos, išstumtos iš montavimo vietos patalpos durys ir grotos. Kameros budėtoju 2019 m. liepos 22 d. buvo paskirtas S. S., nuteistasis nesilaikė nustatytos laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolės administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Atsakovas kaip įrodymą į bylą pateikė Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnalo kopiją, kuriame raštu užfiksuoti 10-o būrio 1-os gyvenamosios patalpos inventoriaus sugadinimai, ir 2019 m. liepos 31 d. patikrinimo aktą Nr. 77-1117 „Dėl trečiame sektoriuje 9-10 ir 11-12 būriuose sugadinto materialinio turto“ (toliau – ir Patikrinimo aktas) bei durų grotų fotonuotrauką, kurioje matyti patalpos durų grotos ir jų fiksatorius.

16. Pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. paaiškinime su tarnybiniais pranešimais nesutiko, nurodė, kad jo budėjimo metu jokių durų konstrukcijų niekas nelankstė ir nedeformavo, prašė jį supažindinti ir jam parodyti visus sugadinimus. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas tvirtino, kad sugadinimų niekas jam neparodė. Atkreipė dėmesį, kad Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale ir Patikrinimo akte užfiksuoti skirtingi patalpos inventoriaus apgadinimai, bei tvirtino, kad byloje pateikta ne 1-os gyvenamosios patalpos durų, durų grotų fotonuotrauka.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale užfiksuota, jog 10-o būrio 1-os gyvenamosios patalpos durys ir grotos sulenktos, išstumtos iš montavimo vietos, o Patikrinimo akte užfiksuota, kad sugadintos patalpos durų grotos, sulaužytas grotų fiksatorius. Taigi minėtuose dokumentuose nesutampa inventoriaus sugadinimo pobūdis, todėl minėti dokumentai ir byloje esanti fotonuotrauka negali būti vertinami kaip įrodymai, kurie neabejotinai patvirtintų, kad patalpų inventoriaus sugadinimai padaryti būtent 2019 m. liepos 22 d., S. S. budėjimo 10-o būrio 1-oje patalpoje metu. Jokių kitų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog S. S. padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, atsakovas nepateikė.

18. Teismas pažymėjo, kad nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai. Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. Nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu.

19. Teismas, įvertinęs Taisyklių 73.6 punkto turtinį ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. V-475 patvirtinto Nuteistųjų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK gyvenamuosiuose kambariuose, kurie užrakinami nakčiai, skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir kitų pareigų aprašo 2 punktą, sprendė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės ir minėtas Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymas nustato nuteistojo pareigas tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas, taip pat pranešti posto pareigūnui apie esamoje kameroje įvykusius sugadinimus. Pravieniškių PN-AK direktoriaus Nutarime nurodyta, kad S. S. nesilaikė administracijos nustatyto paskyrimo eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus atliko (neatliko) būtent pareiškėjas. Skiriant nuobaudą buvo apsiribota vien abstrakčiu, bendro pobūdžio teiginiu, kad pareiškėjas nesilaikė administracijos nustatyto paskyrimo eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, tačiau nekonkretizuojama, kokios pareigos jis, būdamas kameros budėtoju, nevykdė.

20. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, priėjo prie išvados, kad Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas Nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio ir pasiaiškinime nurodytos aplinkybės, kad jo budėjimo metu jokių durų konstrukcijų niekas nelankstė ir nedeformavo. Taigi Nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas tik formalus, nuobauda skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).

21. Teismas vertino, kad objektyvaus ir nešališko vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Nutarimu paskirtos nuobaudos, neatliko ir Departamentas. Pagal Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes, neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiškai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad jis padarė Nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nuobaudos paskyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

22. Teismas Pravieniškių PN-AK Nutarimą panaikino, kadangi šis individualus administracinis aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Panaikinus Pravieniškių PN-AK direktoriaus Nutarimą, teismas panaikino ir Departamento Sprendimą, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

III. 23. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl padarytų esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimo.

24. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas visapusiškai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl kurių neteisingai nustatė faktines aplinkybes, buvo pasyvus. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje ir 57 straipsnio 7 dalyje, 81 straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų.

25. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas pateikė savo išgalvotą versiją apie įvykio aplinkybes, o teismas pareiškėjo paaiškinimais patikėjo ir jais pagrindė savo sprendimą, nors tokius pareiškėjo akivaizdžiai prasimanytus ir nelogiškus paaiškinimus visiškai paneigia byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai įrodymai. Teismas pareiškėjo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi ir siekia išvengti teisinės atsakomybės už pataisos įstaigoje nustatyto režimo šiurkštų pažeidimą, paaiškinimams suteikė aukštesnį patikimumo laipsnį, nei statutinių pareigūnų, davusių priesaiką Lietuvos valstybei ir neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, paaiškinimams. Toks įrodymų patikimumo vertinimas neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių elementarių reikalavimų.

26. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog dokumentuose nesutampa inventoriaus sugadinimo pobūdis ir dėl to ši aplinkybė šalina pareiškėjo atsakomybę (kaltę). Atsiliepime nurodyta, kad Trečiojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus rekonstruotų bendrabučių nuteistųjų skyrimo kameros budinčiuoju, žurnalo Nr. 8.96 duomenimis, 2019 m. liepos 22 d. kameros budinčiuoju buvo paskirtas S. S.. Taip pat į bylą pateikta Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnalo Nr. 8.59 kopija, kuriame yra atžymos apie pastebėtus kameros inventoriaus-patalpos sugadinimus. Jeigu teismui kilo abejonių dėl atsakovo pateiktų byloje dokumentų, teismas savo iniciatyva turėjo išsireikalauti iš atsakovo papildomus paaiškinimus ir duomenis, kurie reikalingi teisingam bylos išsprendimui, tačiau to nepadarė, o užėmė tik pasyvaus stebėtojo poziciją.

27. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad pareiškėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus atliko (neatliko) būtent pareiškėjas. Tačiau atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Taisyklių 73.6 punktą bei Pataisos namų direktoriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. V-475 „Dėl nuteistųjų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje gyvenamuosiuose kambariuose, kurie užrakinami nakčiai, skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir kitų pareigų aprašo patvirtinimo“ patvirtintą tvarką. Todėl nekyla abejonių, kad pareiškėjo kaltė individualizuota tinkamai ir Nutarime pagrįstai konstatuota.

28. Atsakovas pažymi, kad byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl teismas, vykdydamas pareigą būti aktyviam, ne tik turėjo galimybę išreikalauti rašytinius įrodymus, bet ir kviesti į teismo posėdį pareigūnus, mačiusius įvykį (surašiusius tarnybinius pranešimus, kitus pareigūnus), ir apklausti juos teismo posėdyje liudytojais.

29. Atsakovo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, dėl to jo teisės ir laisvės yra specifinės. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo išvadomis, jog vien dėl to, kad pataisos įstaiga nepateikė vienų ar kitų įrodymų, pareiškėjo argumentai nėra paneigti. Teismas ne tik padarė esminių proceso teisės pažeidimų, bet ir nukrypo nuo teismų praktikos.

30. Atsakovas akcentuoja, kad nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio ar faktinio pagrindo panaikinti Pravieniškių PN-AK Nutarimą.

31. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

32. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės ir akivaizdžiai melagingi.

33. Atsakovo kaltinimas dėl pareiškėjo nubaudimo neatitinka faktinių aplinkybių, nuobauda paskirta neatlikus nešališko visų aplinkybių įvertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose pažeidimo sudėties (kaltės).

34. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo įrodymus – 10 būrio 1 kameros fotonuotraukas ir filmuotą medžiagą, o už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nepagrįstą skundo pateikimą, procesinių pareigų nevykdymą skirti atsakovui baudą.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.

36. Nurodo, kad Departamentas surinko ir išsamiai išnagrinėjo visą iš Pravieniškių PN-AK gautą medžiagą, susijusią su pareiškėjui skirta nuobauda bei nenustatė jokių pažeidimų ar prieštaravimų galiojantiems teisės aktams, todėl palaiko visus Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus ir prie jų prisideda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PK-AK direktoriaus 2019 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 69-1440, kuriuo pareiškėjui S. S. paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), ir Departamento 2019 m. spalio 23 d. sprendimas, kuriuo Nutarimas paliktas galioti, pagrįstumas ir teisėtumas.

38. Byloje nustatyta, kad drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta dėl to, jog jis 2019 m. liepos 22 d. 22.50 val., „apėjimo metu“ pareigūnams užėjus į 11-ą ir 12-ą būrius bei bandant patekti į 12-o būrio 3-ią ir 4-ą kameras, esant įtarimui, kad minėtose patalpose nuteistieji gali turėti draudžiamų daiktų, to padaryti nepavyko, nes patalpų durys buvo užremtos iš vidaus. Tuo metu kitose 11-o ir 12-o būrių kamerose nuteistieji pradėjo garsiai reikšti nepasitenkinimą įstaigos tvarka ir stipriai daužyti savo kamerų duris, nereaguodami į duodamus nurodymus nusiraminti. Netrukus taip pat elgtis ėmė ir 9-o bei 10-o būrių kamerose kalintys nuteistieji. 2019 m. liepos 23 d. apie 8.00 val. planinės kratos metu pastebėta, kad 10-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje sulenktos, išstumtos iš montavimo vietos gyvenamosios patalpos durys ir grotos, o kameros budinčiuoju 2019 m. liepos 22 d. buvo paskirtas S. S., kuris nesilaikė administracijos nustatyto paskyrimo eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktą ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. V-475 „Dėl Nuteistųjų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos gyvenamuosiuose kambariuose, kurie užrakinami nakčiai, skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir kitų pareigų aprašo patvirtinimo“.

39. Pirmosios instancijos teismas panaikino Nutarimą, nustatęs, kad Nutarime pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas, dėl kurio jam paskirta nuobauda, neįrodytas, pareiškėjo kaltė neindividualizuota, nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus atliko (neatliko) pareiškėjas, skiriant nuobaudą buvo apsiribota abstrakčiu, bendro pobūdžio teiginiu, jog pareiškėjas nesilaikė administracijos nustatyto paskyrimo eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, tačiau nekonkretizuojant, kokios pareigos jis, būdamas kameros budėtoju, nevykdė. Nutarime nurodytas kaltinimas yra formalus, neatitinka faktinių aplinkybių ir nuobauda jam skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).

40. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl kurių neteisingai nustatė faktines aplinkybes, buvo pasyvus, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

43. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

44. Nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, 2 punkte nurodyta, jog jie privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, o 3 punkte nustatyta, kad jie privalo administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose.

45. BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos nuteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1–3 p., 112 str. 2 d.).

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-550-520/2021).

47. Pažymėtina, kad įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis, t. y. BVK 142 straipsnis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

48. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pripažįstant, kad pareiškėjui už Nutarime nurodytus veiksmus (pareiškėjas nesilaikė administracijos nustatyto paskyrimo eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose) nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda.

49. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-119-552/2021; kt.).

50. Pagal BVK 143 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

51. Šios bylos kontekste akcentuotina, kad BVK 143 straipsnio 3 dalis nustato, jog nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam.

52. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nuobaudų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skyrimo, taip pat akcentuoja, jog nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

53. Minėta, kad Nutarimu pareiškėjui nuobauda paskirta už tai, kad jis 2019 m. liepos 22 d. nesilaikė administracijos nustatyto paskyrimo eilės tvarka budėti gyvenamojoje patalpoje. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. V-475 patvirtinto Nuteistųjų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK gyvenamuosiuose kambariuose, kurie užrakinami nakčiai, skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir kitų pareigų aprašo 2 punkte nurodyta, kad paskiriamo kameros budėtojo pareigos yra: tvarkyti kamerą (plauti grindis, valyti dulkes ir sanitarinius įrengimus, išnešti šiukšles, ją vėdinti) (2.1 papunktis); laikytis kameroje bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (2.2 papunktis); apie visus esamoje kameroje įvykusius gedimus ar sugadinimus nedelsiant pranešti posto pareigūnui (2.3 papunktis).

54. Įvertinus Nutarime nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė aplinkybę, kad pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą pažeidimą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad atsakovo Nutarime nurodytas kaltinimas yra formalus, neatitinka faktinių aplinkybių ir nuobauda jam skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).

55. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad jis, priimdamas Nutarimą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo veiksmais (neveikimu) įvykio metu, tiek kitus įrodymus, kuriuos jis surinko atlikdamas tyrimą dėl įvykio aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad įvertinus byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas padarė jam Nutarime inkriminuotą veiką.

56. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kokius veiksmus (ne)atliko pareiškėjas budėjimo metu, dėl kurių būtų pagrindas patraukti jį drausminėn atsakomybėn.

57. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių įrodymų, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui ir kurie patvirtino, kad būtent pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą pažeidimą, o pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus netinkamai įvertino (ar apskritai neįvertino). Kaip minėta, būtent pataisos įstaiga, skirianti drausminę nuobaudą nuteistajam, turi įrodyti pažeidimą padariusio asmens kaltę. Tai šiuo atveju tokie įrodymai nebuvo pateikti. Atsakovui buvo sudaryta galimybė teikti įrodymus ir įrodinėti Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas dėl to, kad jis savo iniciatyva neišreikalavo įrodymų, neapklausė liudytojų ir pan.

58. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas bei trečiojo suinteresuoto asmens prisidėjimas prie atsakovo apeliacinio skundo atmetami.

59. Teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo atsakovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, procesinių pareigų nevykdymą, nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimą teismui netenkina, nes nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo pateikimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie atsakovo apeliacinio skundo atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė