2018-10-24 Nr. AB-19423-3-64-3-01755-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3873-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01755-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, Atsakovas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2009 m. sausio 10 d. iki 2010 m. kovo 24 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad patalpos, kuriose jis buvo laikomas neatitiko higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Buvo pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad senaties terminas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti taikomas, nes tai nėra turtinio pobūdžio ginčas. Ieškinio senatis netaikoma dėl iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą patenkinti ir patvirtino skunde bei paaiškinime nurodytas aplinkybes. Prašė netaikyti ieškinio senaties termino. Nurodė, jog anksčiau nesikreipė, nes turėjo sveikatos sutrikimų.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, prašė taikyti reikalavimo senaties terminą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsniu, 1.126 straipsnio 1, 2 dalimis, 1.127 straipsnio 1 dalimi, vadovavosi Konvencijos nuostatomis bei nacionaline ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į atsakovo prašymą taikyti senaties terminą ir konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą dėl pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis nuo 2009 m. sausio 10 d. iki 2010 m. kovo 24 d. yra taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.

8. Teismas akcentavo, kad trejų metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos. Teismas nurodė, jog pareiškėjas minėtą senaties terminą yra praleidęs, nes į teismą kreipėsi tik 2017 m. spalio 23 d. (spaudas ant voko).

9. Teismas pažymėjo, jog pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio senaties terminas nebuvo atnaujintinas.

III. 11. Pareiškėjas G. S. pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 76), prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 22 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais papildomais argumentais:

11. 1. Pareiškėjas teigia, kad jis negavo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir bijodamas praleisti sprendimo apskundimo terminą, pateikė apeliacinį skundą nežinodamas teismo priimto sprendimo motyvų. Pareiškėjas teigia, kad yra grubiai pažeidžiamos jo teisės į apeliaciją.

11.2. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka ir prašo priteisti iš atsakovo už padarytą neturtinę žalą – 10 000 Eur.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimu (I t., b. l. 79–80) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisės normas taikė teisingai, pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo.

14. Atsakovas pažymėjo, kad pateiktas pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Apeliacinis skundas nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.

15. Atsakovas akcentavo, jog nors apeliantas teigia, kad jis pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra gavęs, atsakovas su šia aplinkybe susijusių duomenų neturi. Kadangi apeliantas visą aktualų laikotarpį iki pat šių dienų laikomas Kybartų pataisos namuose, atsakovas niekaip nesusijęs su sprendimo įteikimu apeliantui. Apelianto dalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo užtikrintas per vaizdo konferenciją, jis žinojo apie priimamą sprendimą bei jo turinį, todėl turėjo galimybe laiku, t. y. per viena mėnesį nuo jo paskelbimo, apskųsti sprendimą apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 22 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė pareiškėjo G. S. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui už kalinimą nuo 2009 m. sausio 10 d. iki 2010 m. kovo 24 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

18. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.124-1.131 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi 2017 m. spalio 23 d. praleidęs senaties terminą. Regionų apygardos administracinis teismas Šiaulių rūmų, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

19. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde teigdamas, jog jis neturėjo galimybių susipažinti su pirmosios instancijos priimtu sprendimu, o atstovas nesuteikė jam konsultacijų teisės klausimais, todėl jis nežinojo visų teismo motyvų, kodėl buvo atmestas skundas, bet su teismo sprendimu kategoriškai nesutinka.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodomus argumentus dėl senaties taikymo negalimumo bei tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

21. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjamos kategorijos bylose, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.).

22. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, jog pareiškėjas kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį, kuriam jau buvo pasibaigęs senaties terminas.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

25. Nagrinėjamu bylos apsektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą.

26. Taigi, pirmosios instancijos teismui nepripažinus, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundas pagrįstai atmestas. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog toks skundo atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas netenkinti skundo reikalavimus, kas suponuoja, kad ginčo sprendimui nebeturi esminės teisinės reikšmės kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

27. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė